Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir prievolių padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys R. D., R. D., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – pažymą apie pajamas, sąskaitą faktūrą, trumpųjų žinučių susirašinėjimo išklotinę. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

16. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

18. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta tiek ieškovo, tiek ir atsakovės gyvenamoji vieta. Ieškovas nurodė, kad vaikai lanko ugdymo įstaigas, yra prisirišę prie savo gyvenamosios aplinkos, turi draugų. Nors atsakovė nurodo, kad tuomet, kai ji dar dirbo Panevėžyje, vaikai išreiškė norą gyventi su ja, teigia, kad vaikams gyvenant mieste būtų sudarytos sąlygos lankyti būrelius ir ugdymo įstaigos būtų arčiau namų, tačiau apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kur ji gyventų kartu su vaikais. Atsakovės nurodytas aplinkybes, jog vaikai suserga, nes ieškovas nemoka rūpintis vaikais, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, nes mažamečiai vaikai susirgti gali net ir tinkamai jais besirūpinant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės dėstomi teiginiai apie atsakovo charakterį, elgesį ir pan. yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dabartinė gyvenamoji vieta vaikams yra nesaugi, kad vaikų gyvenimas su tėvu neatitiktų vaikų interesų, o vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaikų interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečių E. D., A. D. ir D. A. D. gyvenamąją vietą nustatė dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje kartu su ieškovu N. D., nes gyvenamosios aplinkos pakeitimas, iki byloje bus nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, galimai padarytų vaikams tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų.

21. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą.

22. Atsakovė nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu vaikams – kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, nurodydama, kad prašomas išlaikymas vaikams nėra pagrįstas, detalizuotas ir ji finansiškai nėra pajėgi teikti tokio dydžio išlaikymą. Atskirajame skunde nurodo, kad gyvendama kartu su vaikais prisidėjo prie jų išlaikymo, vaikais rūpinosi.

23. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad anksčiau namie vaikams pagamindavo valgį, vaikais rūpinosi, tačiau ji nenurodo, kad šiuo metu teiktų vaikams išlaikymą, o ginčydama priteisto išlaikymo dydį, pati net nenurodo, koks, jos nuomone, vaikams teiktinas išlaikymas būtų pakankamas.

24. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovės pajamos siekia apie 850 Eur, tačiau, teikdama atskirąjį skundą, atsakovė patikslino, kad jos gaunamas darbo užmokestis buvo apie 700 Eur. Be to, atsakovė pažymėjo, jog ji pateikė prašymą atleisti ją iš darbo Panevėžyje dėl netinkamo darbo grafiko, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ūkininkauja, kartu su atsakove santuokoje yra įgiję tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, tol, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaikų poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, pripažintina, kad laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui leis laikinai užtikrinti būtiniausius vaikų poreikius. Byloje nenustatyta, kad šalys turėtų sveikatos problemų. Nors atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jei atsakovei pavyks rasti darbą tik už MMA, susidarys situacija, jog atsakovei pačiai save išlaikyti liks tik 30 Eur pajamų, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė yra pakankamai jauna, darbinga, neturi jokių fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų susirasti geriau mokamo darbą tam, kad lygiai tiek pat kaip ir ieškovas prisidėtų prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo.

25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovės teises ir teisėtus interesus.

26. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prioritetinius šalių mažamečių vaikų interesus, taip pat šalių įtemptus tarpusavio santykius, pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.