Kauno apygardos teismo nutartis

2026-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-144-926/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. T-31-417/2019Nutartis · 2019-06-14Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-16-417/2023Nutartis · 2023-06-12Klaipėdos apygardos teismas
  4. T-637-903/2023Nutartis · 2023-11-13Klaipėdos apylinkės teismas
  5. T-2646-1189/2023Nutartis · 2023-11-24Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-22Kauno apygardos teismas
  7. T-687-903/2023Nutartis · 2023-12-27Klaipėdos apylinkės teismas
  8. T-1037-753/2024Nutartis · 2024-07-23Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-23Kauno apygardos teismas
  10. T-112-1189/2025Nutartis · 2025-01-30Kauno apylinkės teismas
  11. T-19-417/2025Nutartis · 2025-02-21Klaipėdos apygardos teismas
  12. T-332-1189/2026Nutartis · 2026-04-02Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2026-05-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-05
Bylos Nr.
1S-144-926/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17025-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė, Aušra Vingilė
Nuteistasis
H. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-144-926/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17025-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. N. (toliau –nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. H. N. pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 10 d.

3. Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2026 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, kad H. N. anksčiau teistas 15 kartų, atlieka ketvirtą realią laisvės atėmimo bausmę, paskutinis nusikaltimas įvykdytas esant recidyvistu, jam būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėjantys, iš anksčiau jam taikytų bausmių ir poveikio priemonių išvadų nedarė, yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimalizuoja savo atsakomybę, mano, kad nėra pavojingas visuomenei, nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu 21 kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 10 kartų nuobaudos skirtos už narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimą, nuteistojo elgesys pastaruoju metu disciplinuotas, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nuo 2022 m. vasario mėnesio narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo faktai nefiksuoti, per bausmės atlikimą 8 kartus buvo skatintas, atliko 10 metų jam paskirtos bausmės, nuo 2025 m. kovo 28 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, pusiaukelės namuose, vyksta į trumpalaikes išvykas, jų metu pažeidimų nefiksuota, nuteistasis dirba už įstaigos ribų, pateikti duomenys apie įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo atveju, padengė turimus finansinius įsipareigojimus, yra įgijęs pakankamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, deda pastangas koreguoti nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, dalyvavo priklausomybėms valdyti skirtoje programoje, joje motyvavo dalyvauti naujai atvykusius nuteistuosius, vedė anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus, stebima nuteistojo motyvacija nuosekliai valdyti su mąstymu ir elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, matomas teigiamas progresas sprendžiant turimas problemas, nuteistasis atsiriboja nuo nuteistųjų subkultūros, vykdė beveik visas Komisijos paskirtas rekomendacijas ir kadangi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema šiuo metu nėra aktuali, prevencinių priemonių lankymas galėtų būti tęsiamas ir probacijos sąlygomis.

4. Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, konstatavęs, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio, išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad jeigu nuteistasis nebūtų padaręs jokio elgesio pokyčio, jis net nebūtų svarstytas Komisijos ir Komisija nebūtų patvirtinusi lygtinio paleidimo taikymą, o ta aplinkybė, kad nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nepaneigia įstatymo numatytos nuteistojo teisės, pasinaudoti lygtinio paleidimo instituto taikymu, be to, teismas net neatkreipė dėmesio, kad skaitinė išraiška balų sistemoje yra mažėjanti. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jo nuomone, mažėjanti skaitinė išraiška balų sistemoje ir nuosekliai sistemingas dalyvavimas resocializacijos veiklose turi būti laikoma kaip akivaizdi nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

5.2. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kol kas nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikais. Skunde teigiama, kad nuteistasis nuo 2025 m. kovo 28 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – pusiaukelės namuose, t. y. jau 1 metus nuteistasis socializuojasi visuomenėje ir nėra fiksuota pažeidimų, be to, Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys pastaruoju metu disciplinuotas. Skunde nurodoma, kad kartu su skundu pateikiama charakteristika iš darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuteistasis charakterizuojamas kaip ypatingai nepriekaištingai. Taip pat nurodoma, kad pridedami ir duomenys, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo programoje, kur taip pat per trumpą laiką buvo įvertintas ir yra teigiamai charakterizuojamas. Nuteistojo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo samprotavimus ir leidžia tik pagrįstai teigti, jog nuteistasis charakterizuojamas nepriekaištingai teigiamai, tiek Komisijos, tiek darbdavio ir mokymo įstaigos.

5.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama. Nuteistasis skunde nesutinka ir su skundžiamos nutarties išvada, jog nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai (piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, nuostatos), leidžia konstatuoti nepakankamą elgesio korekciją. Skunde pažymima, kad kartu su skundu pateiktoje 2024 m. gruodžio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie H. N. dalyvavimą užimtumo priemonėse ir veiklose nurodyta, kad nuteistasis nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. sausio 17 d. dalyvavimo priklausomybės reabilitacijoje ir buvo sistemingai testuojamas, pažeidimų fiksuota nebuvo, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pastaruoju metu stebima asmens motyvacija ir pastangos, suvaldant kriminogeninius poreikius, nėra duomenų, kad piktnaudžiautų narkotikais ar psichiką veikiančiomis medžiagomis ir nors nuo 2022 m. vasario 7 d. yra fiksuotas baustumas už psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau tai nutiko dėl įsiteisėjusio sprendimo, kuris anksčiau buvo apskųstas, taip pat nurodoma, jog esant reabilitacijos skyriuje ir pažeidžiant vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, reabilitacijos procesas yra nutraukiamas. Skunde pažymimi ir socialinio tyrimo išvados duomenys, jog nuteistojo elgesys pastaruoju metu disciplinuotas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų bei kad pastaruoju metu stebima asmens motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo.

5.4. Skunde pažymima, kad kriminogeninių veiksnių nustatymas lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia ir jų buvimas, kaip aplinkybė, dėl kurios lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nėra nurodyta ir BVK 82 straipsnyje. Skunde pateikiamos ir Komisijos nutarimo išvados, o būtent: kad šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, o gaunami paskatinimai ir daroma pažanga patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.5. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, jog negalima spręsti, kad nustatytas apsauginis veiksnys – ryšiai su artimaisiais, yra objektyviai nuteistąjį saugantis nuo pakartotinio kriminalinio veikimo, nes socialinio tyrimo išvadą teikiantis specialistas nurodė, kad ši aplinkybė yra nustatyta kaip apsauginis veiksnys.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas ir atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys pastaruoju metu disciplinuotas, nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas aptarinėja buvusius drausmės taisyklių pažeidimus, kurie nėra šiai dienai aktualūs, kadangi drausminės nuobaudos yra negaliojančios. Nuteistojo vertinimu, aplinkybė, jog jis pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, teismo vertinimas, kad tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks netinkamus elgesio modelius bei pateikiama teismų praktika, suformuota Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1S-219-485/2022.

5.7. Skunde nesutinkama ir su skundžiamos nutarties išvada, kad nuteistojo teigiamas elgesio pokytis, susijęs su atitinkamų medžiagų vartojimu, stebimas per trumpai, kad būtų galima vertinti, jog ši sritis nebekelia abejonių. Skunde pažymima, kad 2024 m. gruodžio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistasis nuo 2021 m. gruodžio 16 d. yra sistemingai testuojamas ir nėra duomenų, kad piktnaudžiautų narkotikais ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, t. y. nuteistasis 4 metus yra visiškoje abstinencijoje.

5.8. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nuo paskutinio paskatinimo teigiamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis vyksta pasyviai, pakartotinių paskatinimų jis negauna, nusikalstamo elgesio rizikos nemažina. Skunde pažymima, kad pagal naująją tvarką pats perkėlimas į pusiaukelės namus jau yra laikomas aukščiausio lygio paskatinimu ir pasitikėjimo forma, kad laivės atėmimo vietų administracija dažnai laikosi pozicijos, kad pusiaukelės namuose esančios sąlygos (laisvas judėjimas į darbą, mobilieji telefonai) jau yra maksimalus paskatinimas. Teigiama, kad papildomi oficialūs paskatinimai pradedami skirti tik už veiklą, kuri viršija įprastus reikalavimus ir nors nuteistasis privalo vykdyti Individualus resocializacijos plane (IRP) numatytas priemones, tačiau problema kyla tada, kai nuteistasis dirba, o IRP yra numatyta, pavyzdžiui, lankyti elgesio pataisos programas, kurių grupės nėra suformuotos.

5.9. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad nuteistasis dar iki pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (2022 m. liepos 8 d.) pats sąmoningai ir savarankiškai 2021 m. gruodžio ­18 d. kreipėsi dėl priklausomybės į reabilitacijos centrą, siekdamas valdyti kriminogeninius veiksnius, aktyviai įsitraukiant į veiklas ir sprendė problemas, susijusias su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, ką patvirtina ir pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Dėl šių priežasčių nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio, išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

5.10. Nuteistojo teigimu, teismo teiginiai, kad jis pusiaukelės namuose bausmę atlieka dar tik metus laiko, o per šį laikotarpį nesumažino nustatytosios rizikos, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo nusikalstamos nuostatos šiuo metu jau yra tiek esmingai pakitę, parodo angažuotumą nuteistojo atžvilgiu ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Skunde pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu, jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis Komisija priėmė sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bei kad įstatymų leidėjas suformulavo formalius ir materialus kriterijus, kuriuos nuteistasis šiai dienai pilnai atitinka. Nuteistojo teigimu, minėti skundžiamos nutarties teiginiai iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo ir vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas yra neįmanomas.

5.11. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad prokuratūra nėra pateikusi atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, todėl nuteistojo nuomone, tai turėtų būti laikoma prokuratūros neprieštaravimas dėl lygtinio paleidimo taikymo.

5.12. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiu būdu bus labiau įgyvendinama bausmės paskirtis nepatvirtinus Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nei šį nutarimą patvirtinus. Nuteistojo vertinimu, patvirtinus Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jis butų motyvuotas tinkamai elgtis, integruotis į visuomenę, nepažeisti elgesio normų ir nenusikalsti, o jo elgesys būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos. Skunde pažymima, kad patvirtinus Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis privalės atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

5.13. Skunde taip pat nurodoma, kad būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Taip pat nurodoma, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą.

Šalies argumentai

5.14. Nuteistojo vertinimu, jam atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Taip pat teigiama, kad priešingai negu sprendė apylinkės teismas, Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o apylinkės teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šio Komisijos nutarimo nepatvirtinti.

6. Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. pranešimu proceso dalyviams išaiškinta jų teisė pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. pranešimu informuoti apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjančią teismo sudėtį. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. N. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

8. Visų pirma, nesutiktina su nuteistojo skundo motyvu, kad tai, jog prokuratūra nepateikė atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo jo atžvilgiu, turi būti laikoma, kad prokuratūra neprieštarauja dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Taigi, teismui nagrinėjant klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato nei teisės, nei pareigos prokuratūrai pateikti atsiliepimą, todėl priešingai nei nurodoma skunde, tai, kad prokuratūra atsiliepimo nepateikė, jokiu būdu negali būti vertinama kaip prokuratūros neprieštaravimas lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad toks aptartų aplinkybių vertinimas nebūtų paremtas jokiais objektyviais bylos duomenimis, o tik deklaratyvia prielaida.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos bei nuteistojo asmens bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kauno apylinkės teismo nutartis, priešingai nei nurodoma skunde, yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus nuteistąjį H. N. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino to, kad skaitinė išraiška balų sistemoje yra mažėjanti, kas turi būti vertinama kaip akivaizdi nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ankstesnių nuteistojo vertinimo metu, tiek šiuo metu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie išlieka nepakitę, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas pokytis vis dėlto nėra įvykęs.

11. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Skunde ir Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota, palaiko artimą bei tvirtą ryšį su šeima, nuteistasis dirba už įstaigos ribų, vertinamuoju laikotarpiu padengė turimus finansinius įsipareigojimus, mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, deda pastangas koreguoti nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, įvykdė beveik visas paskirtas Komisijos rekomendacijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo nuteistojo H. N. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, kas teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Teisėjų kolegijos nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo 2026 m. sausio 29 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami vis dar reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys sudaro pagrindą teigti, jog apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti H. N. lygtinio paleidimo buvo pagrįstas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nuostata į darbinę veiklą yra teigiama, nuteistasis su skundu pateikė ir darbdavio parengtą jo teigiamą charakteristiką, tačiau įvertintina tai, kad pagal „Sodros“ duomenis, nuteistojo darbinė patirtis laisvėje buvo nenuosekli, nors nuteistasis turi aukštesnįjį išsilavinimą, tačiau pats neneigia, kad laisvėje buvo susidūręs su darbinės patirties nestabilumo laikotarpiais, be to, atitinkamai laikotarpiais ne tik nebuvo saistomas oficialiais darbiniais santykiais, tačiau taip pat nebuvo registruotas ir Užimtumo tarnyboje. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos yra suvaldytas, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška buvo tiesiogiai susijusi su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, kas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis susidūrė su pastovaus pajamų šaltinio trukumu. Juo labiau, nuteistasis neneigia, kad dalį nusikalstamų veikų vykdė, siekdamas tenkinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poreikį, kas taip pat sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis susidūrė su lėšų paskirstymo kompetencijos stoka, o šiuo metu aptariamas kriminogeninis veiksnys yra priskiriamas gyvenimo kokybei reikšmingiems veiksniams, taigi, vis dar yra aktualus. Be to, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek skunde akcentuojami nuteistojo artimi ryšiai su šeima, tačiau jie egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, todėl abejotina, jog minimi ryšiai, kurie Socialinio tyrimo išvadoje priskirti prie apsauginių veiksnių, gali šiuo atveju pakankamai įtakoti nuteistojo elgesį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai šiuo metu yra valdomas struktūruotoje aplinkoje, vis dėlto, taip pat nurodoma, kad vertinat nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, stebimas ir neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų praeityje, kas gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška pakartotiniam nusikalstamumui, o nuteistojo pakartotiniai nusikaltimai, įsitraukimas į rizikingas situacijas praeityje, rodo jo netinkamą gyvenimo būdą. Taip pat teigiama, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir nors šiuo metu nefiksuota piktnaudžiavimo atvejų, tačiau įvertintina tai, kad bausmės atlikimo metu, nuteistasis net penkis kartus buvo baustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nuteistojo skundo argumentus, jog nėra duomenų, kad nuteistasis nuo 2021 m. gruodžio 16 d. piktnaudžiautų narkotikais ar psichotropinėmis medžiagomis bei kad jis pats sąmoningai ir savarankiškai 2021 m. gruodžio ­18 d. kreipėsi dėl priklausomybės į reabilitacijos centrą, kadangi tiek Socialinio tyrimo išvada, tiek nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą nuteistasis už psichotropinių medžiagų vartojimą baustas 2022 m. vasario 7 d.

15. Sprendžiant dėl galimybės šiuo metu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, svarbu įvertinti ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog interviu metu nuteistasis linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimalizuoti savo atsakomybę, perkelti ją išoriniams veiksniams, nuteistasis kaltina psichotropines medžiagas ir jų vartojimą, save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams, neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nuteistajam trūksta savikritiškumo. Taip pat teigiama, kad nuteistajam yra būdingas vienpusiškas situacijų vertinimas, polinkis atsakomybę už savo nesėkmes bei klaidas perkelti aplinkybėms bei susiklosčiusioms situacijoms, tokiu būdu minimizuojant savo negatyvų vaidmenį netinkamuose poelgiuose, o tų pačių klaidų kartojimas, menki problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka, yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Pastarąją išvadą patvirtina ir nuteistojo skundo argumentas apie paskutinį jo fiksuotą pažeidimą, kadangi skunde jį bandoma pateisinti tuo metu susiklosčiusiai situacijai, o būtent – dėl nuteistojo atžvilgiu įsiteisėjusio procesinio sprendimo. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų, nes nuteistasis turi nepakankamus gebėjimus išlaikyti prosocialų elgesį, gerbti kitų visuomenės narių teises bei įstatymų normas, jo polinkis minimizuoti savo nusikalstamus veiksmus sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis negeba pakankamai įsisąmoninti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys, priešingai nei teigia nuteistasis skunde, patvirtina skundžiamos nutarties išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

16. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kas akcentuojama tiek skunde, tiek Komisijos nutarime, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, H. N. nustatomi vis dar reikšmingi, galintys būti pašalintais, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, nes remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu jis buvo ne tik skatintas, bet ir eilę kartų baustas drausmine tvarka: laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. vasario 7 d. – 8 kartus už psichotropinių medžiagų vartojimą; 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. sausio 9 d. – už alkoholio vartojimą. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. – devynis kartus už įstaigoje numatytos tvarkos nesilaikymą. Sutiktina, kad aptarti pažeidimai buvo padaryti gana seniai, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, atsižvelgiama į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamos nutarties argumentu, jog teigiamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis vyksta pasyviai, nes paskutinė skatinimo priemonė nuteistajam skirta tik 2024 m. balandžio 9 d., o byloje gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 202 m kovo 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pakartotinių paskatinimų nuteistasis negauna, nusikalstamo elgesio rizikos nemažina.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias priešingai, nei nurodo nuteistojo gynėjas, teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

18. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą šiuo metu H. N. atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis pirmą kartą buvo nuteistas 20 metų amžiaus, praeityje buvo teistas vieną kartą užsienio valstybėje ir net viso penkiolika kartų Lietuvoje daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už aštuonias nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat kad jau ketvirtą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o paskutinių aštuonių nusikalstamų veikų, iš kurių viena yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymas rodo, jog vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

19. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kas turėtų būti vertinama kaip akivaizdi jo pažanga, tačiau apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad toks bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas rodo, jog nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertinas kalėjimo administracijos, o kaip jau buvo minėta, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Taip pat priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismo išvada, jog aplinkybės, kad nuteistasis pusiaukelės namuose bausmę atlieka metus laiko ir per ir per šį laikotarpį nesumažino jam nustatytos rizikos, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo nusikalstamos nuostatos šiuo metu jau yra tiek esmingai pakitę, jog jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, yra pagrįsta ir teisėta, kadangi nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nepakito nuo pat pirminio jo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo H. N. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo H. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė