Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo H. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinus už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. birželio 10 d., jos pabaiga – 2027 m. gruodžio 10 d.

3. Komisijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokosi, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, jis sėkmingai baigė pagrindinę „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programą ir toliau tęsią dalyvavimą po reabilitacinėje programoje, itin aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vyksta į trumpalaikes išvykas, socialinis ryšis su artimaisiais yra tvirtas ir artimas.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas sprendė, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

5. Nuteistasis H. N. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą išsprendė netinkamai, subjektyviai. Jis nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų veikų pavojingumui, ankstesniems teistumams ir nepakankamai dėmesio skyrė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, kurį iškraipė, nes nenustatė tinkamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nors tiek byloje esantys duomenys, tiek Komisijos nutarime aiškiai pabrėžta, kad nustatyta pažanga šią riziką mažinant. Teismas neatsižvelgė, kad nėra įstatymo, leidžiančio netaikyti lygtinio paleidimo vien dėl to, kad jis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Juo labiau, kad dėl įvykdyto nusikaltimo sunkumo jam jau buvo paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jam yra nerealu pasiekti žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką dėl praeities. Nors jo nusikaltimai bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai susiję su narkotinėmis medžiagomis, tačiau jis pats savo noru kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas būti perkeltu į reabilitacijos centrą. Šią aplinkybę teismas sumenkino. Reabilitacijos centre jis sėkmingai baigė reabilitacijos programą, toliau yra po reabilitacijos centre. Dalyvavo ir dalyvauja pagrindinėse terapijose, dvasiniuose užsiėmimuose, asmeninėse konsultacijose pas psichologą bei nuolatos bendrauja su priklausomybių konsultantais, padeda kitiems nuteistiesiems gyventi be narkotinių medžiagų ar alkoholio, veda NA susirinkimus, dengia skolą, kiek tai įmanoma iš esamo atlyginimo. Be to, jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, turi vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu dirbo ir iki šios dienos dirba pataisos įstaigoje tvarkiniu. Įgijo suvirintojo specialybę. Laisvalaikiu sportuoja, skaito daug knygų. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Taip pat jau gal 20 kartų buvo išleistas 3 paroms į laisvę ir dėl to neturi nei vieno pažeidimo.

5.2. Taip pat H. N. pažymi, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis palaikė ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paskutiniu metu stengiasi elgtis nepriekaištingai. Anot nuteistojo, nors ankščiau jis ir buvo baustas 19 kartų, bet sutikti, kad jo elgesys nesikeičia, tikrai negalima, kadangi pažeidimai padaryti ankstesniais bausmės vykdymo laikotarpiais, o dabar jo elgesys yra nepriekaištingas. Pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė, teigiamai žiūri į darbą, galiojančių nuobaudų neturi, savo nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, pripažįsta ir gailisi juos padaręs, subkultūros apraiškų netoleruoja ir nesilaiko. Anot nuteistojo, apylinkės teismas nėra teisus, kad jis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, kaltę suversti narkotinėms medžiagoms, nes jis reabilitavosi ir pasikeitė.

5.3. Nuteistojo nuomone, teismas aiškindamas, kad jo atžvilgiu negalima taikyti lygtinio paleidimo, nes problemų matymas ir sprendimas (mąstymas ir elgesys) yra aplinkybė, didinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą (nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas).

5.4. Anot H. N., pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis charakterizuojamas teigiamai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pasitaisė, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį bei turi realų darbdavio pasiūlymą ir nedelsiant po paleidimo gali įsidarbinti. Todėl teismas turėjo priimti sprendimą tenkinti Komisijos nutarimą. Kliūčių taikyti jam lygtinį paleidimą nenustatyta. Skunde nuteistasis taip pat žada būdamas laisvėje nepažeisti socialinių normų, toliau dalyvauti reabilitacijos programose, lankyti narkomanų anonimines grupes.

5.5. Dar skunde H. N. nurodo, kad, jo nuomone, ne teismas, o Komisija turi teisę spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, o teismas tiesiog patvirtina nutarimą.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo H. N. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, H. N. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Abejonių tam tikrais teigiamais H. N. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo suvirintojo ir kūriko specialybes, išsakė norą dirbti ir kurį laiką užsiėmė darbine veikla, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) IV klasėje bei (duomenys neskelbtini) siuvėjo profesijos, sėkmingai baigė pagrindinę „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programą, toliau tęsia dalyvavimą po reabilitacinėje programoje, padeda naujai atvykusiems reabilitantams, dalinasi savo patirtimi, motyvuoja juos aktyviai dalyvauti programoje, veda anonimų narkomanų grupes. Dėl dalyvavimo „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programoje buvo pastebėtas progresas ne tik sprendžiant piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemas, bet ir valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius, tokius kaip impulsyvus elgesys, pasekmių neįvertinimas, ateities tikslų formulavimas ir kt. Nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindi ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija apie tai, kad lyginant su ankstesniu vertinimu, atliktu 2017 m. kovo 28 d., buvo nustatyta H. N. pažanga valdant nusikalstamo elgesio riziką srityse „Piktnaudžiavimas narkotikais“, „Emocinė gerovė“ ir „Nuostatos“. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Tam, kad lygtinis paleidimas asmeniui būtų taikomas, nepakanka vien konstatavimo, kad nuteistasis yra padaręs pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti ne bet kokia, o pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo atveju, nors ir stebimi teigiami H. N. pokyčiai, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri leidžia švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Jie neatsveria žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

11. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti H. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nulėmė ne viena aplinkybė. Visų pirma, tokį sprendimą lėmė duomenys, kurie gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, vis dar vyrauja itin daug kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; narkotinių medžiagų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net devyniolika kartų nesilaikė vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų. Paskutinį kartą drausmine tvarka jis baustas 2021 m. gegužės 22 d., nes vartojo psichotropines medžiagas, o 2022 m. rugpjūčio 24 d. jo elgesys buvo svarstomas drausmės komisijoje dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo. Teismas sprendė, kad šie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau, įvertinus tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka būtent už psichotropinių medžiagų disponavimą. Taip pat teismas nurodė, kad psichotropinių medžiagų vartojimas faktas bausmės atlikimo vietoje rodo, kad savo nusikalstamo elgesio raiškos jis nekeičia ir būdamas struktūruotoje aplinkoje. Įvertinęs duomenis apie nuteistojo padarytus pažeidimus bausmės atlikimo metu, apylinkės teismas konstatavo, kad sistemingas ir net septynis metus trukęs vidaus tvarkos taisyklių itin šiurkštus pažeidinėjimas šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad jis toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo pirmas nusikaltimas padarytas jam būtent 19 metų amžiaus, jis teistas eilę kartų (viso 14 kartų), nusikaltimai sunkėja. Nurodė, jog atsižvelgiant į jo kriminalinę praeitį, galima įžvelgti jo nepakankamus gebėjimus išlaikyti pro socialų elgesį, gerbti kitų visuomenės narių teises bei įstatymų normas. Šiame kontekste žemesnės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad H. N. linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimizuoti savo atsakomybę, perkelti ją išoriniams veiksniams, jis nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams, jis neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, jam trūksta savikritiškumo. Taip pat teismas paminėjo ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad H. N. mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, menki problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka. Toks nuteistojo probleminių sričių minimalizavimas ir atsakomybės vengimas, teismui taip pat leido manyti, jog jis dar nėra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

13. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos žemesnės instancijos teismas taip pat motyvavo likusios neatliktos bausmės dalimi – teismas sprendė, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną ji buvo 4 metai 1 mėnuo ir 21 diena), ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar yra labai didelė ir ji neleidžia spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs jį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog H. N. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Aptartas skundžiamos nutarties turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumą, bet ir leidžia atmesti nuteistojo skundo argumentus, jog nutartis priimta neįsigilinus į šiam klausimui reikšmingą medžiagą, ją įvertinus netinkamai, subjektyviai. Įvertinus žemesnės instancijos teismo nurodytus argumentus ir motyvus taip pat matyti, jog priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas galimybę taikyti H. N. lygtinio paleidimo institutą, nesuteikė išskirtinės reikšmės jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, ankstesniems teistumams, nepakankamai dėmesio skirdamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Nors apylinkės teismas atsižvelgė ir į kriminogeninę H. N. praeitį, tačiau ne šios aplinkybės nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą. Pirmiausia toks sprendimas buvo grindžiamas būtent jo pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertinimu, kadangi teismas atsižvelgė į tai, kokią įtaką nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių mažinimui turi jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, ir, kaip matyti, nustatė, kad nuteistajam vis dar yra nustatoma visa eilė jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių (t. y. tokių, kuriuos nuteistasis dar gali valdyti), kas neabejotinai rodo, jog nuteistojo pažanga dar nėra tokia akivaizdi. Nors apylinkės teismas ir pažymėjo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema, tačiau jis nenurodė, kad H. N., tam, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas, turėtų šią riziką sumažinti iki žemos. Todėl nuteistojo skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistajam dėl savo kriminalinės praeities yra neįmanoma pasiekti žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, niekaip nepagrindžia skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų nepagrįstumo. Taip pat žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris, kaip matyti, nebuvo išimtinai teigiamas – nors nuteistasis mokėsi, dirbo, užsiėmė savanoriška veikla, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tuo pačiu ir sistemingai bei itin šiurkščiai pažeidinėjo vidaus režimo taisykles ir reikalavimus, taip pat darė administracinius nusižengimus, bei kitas aplinkybes, atspindinčias H. N. elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, o BVK nuostatos nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigoms asmenims, kurie buvo nuteisti už sunkius nusikaltimus, tačiau tai nereiškia, jog šios aplinkybės apskritai turėtų būti ignoruojamos. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas, jų kiekis bei kiti duomenys, kurie apibūdina ankstesnę kriminogeninę asmens praeitį.

15. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. O vien tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net ir būdamas išleidžiamas trumpoms išvykoms į namus, H. N. nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, nesuponuoja išvados, kad jis nuo neteisėto elgesio jau sugebėtų susilaikyti ir paleistas lygtinai, kur nors ir būtų prižiūrimas probacijos laikotarpiu, tačiau ne taip griežtai, kaip įkalinimo įstaigoje.

16. Pirmosios instancijos teismo teisingai, remiantis socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo H. N. padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičiaus, jų pobūdžio bei padarymo laiko akivaizdžiai paneigia ir nuteistojo skundo argumentą, kad pažeidimai yra padaryti ankstesniais bausmės atlikimo laikotarpiais. Nors H. N. šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau pažymėtina, jog paskutinį kartą tarnybinis pranešimas dėl įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimo jam buvo surašytas 2022 m. rugpjūčio 24 d., t. y. vos kiek daugiau nei prieš metus. Drausmine, o taip pat ir administracine tvarka (administracine tvarka baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo) jis ne kartą buvo baustas ir 2021 m. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus nuo jos ne vieneriems metams, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės ir reikalavimai jam buvo gerai žinomi. Nors nuo 2021 m. gruodžio 16 d. H. N. atlikinėjo bausmę „Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų centre“, tokiu būdu, kaip jis teigia, bandė spręsti piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemą, tačiau tai nepateisina ir nesumenkina nuteistojo padarytų pažeidimų. Pažymėtina, jog bet koks, net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia griežčiau vertinti kitas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui svarbias aplinkybes. Be to, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikysis probacijos sąlygų. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pastebi, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo paskatintas vos keturis kartus, po paskutinio pažeidimo padarymo skatintas nebuvo, kas rodo, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus.

17. Be apylinkės teismo paminėtų argumentų, apygardos teismas papildomai pažymi, jog jau šiuo metu prognozuoti sėkmingos H. N. integracijos į visuomenę ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neleidžia ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių bei tokią riziką mažinančių veiksnių santykis. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, šiam nuteistajam priskiriama visa eilė kriminogeninių veiksnių, kai tuo tarpu jo riziką pakartotinai nusikalsti mažina vos trys veiksniai – gyvenimo sąlygos, ryšiai, alkoholio vartojimas. Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, problemų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturėjo ir iki nusikaltimų įvykdymo. Iki nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, H. N. taip pat palaikė ryšius su savo šeimos nariais, giminaičiais, dirbo. Taigi, gyvenamosios vietos turėjimas, artimųjų palaikymas bei legalių pajamų gavimas iš darbo santykių nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikė nuteistąjį nuo neteisėto elgesio. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo teigti, jog tai, kad H. N. laisvėje turi gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius ryšius su žmona, sūnumi, motina, seserimi bei yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būtų įdarbintas, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, jog H. N. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą priėmimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvados 7 punkte pateikta informacija, iš kurios matyti, jog nuteistojo pažanga buvo fiksuota tik trejose srityse – „Piktnaudžiavimo narkotikais“, „Emocinės gerovės“ ir „Nuostatų“, kai tuo tarpu apylinkės teismo paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję ir su „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“ sritimis.

19. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad problemų matymo ir sprendimo įgūdžių ypatybės yra aplinkybė, didinanti H. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principą. Tačiau nuteistasis taip ir nedetalizuoja kodėl šis principas tokiu argumentu yra pažeidimas, todėl apygardos teismas šiuo klausimu plačiau negali pasisakyti, tik pažymi, jog jokio pažeidimo šiuo aspektu jis neįžvelgia. Tuo tarpu skundo argumentas, kad apylinkės teismas, gavęs Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, tiesiog turėjo patvirtinti tokį nutarimą, nes tik Lygtinio paleidimo komisija turi teisę spręsti, ar asmuo jau yra pasitaisęs ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, atmetamas kaip nepagrįstas, jis prieštarauja tiek BVK 85 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms lygtinio paleidimo taikymo tvarką.

20. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo H. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.