Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo H. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) takyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. N. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir H. N. paskirta galutinė subendrinta – 12 (dvylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai 10 (dešimt) dienų.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) H. N. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyta pažanga ją mažinant, bausmės atlikimo metu jis dirba, mokosi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, devynis kartus skatintas, baigė „Priklausomybių turinčių įkaltintų asmenų reabilitacijos centro“ programą ir toliau tęsia dalyvavimą po reabilitacinėje programoje, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta į trumpalaikes išvykas, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartimi Komisijos Nutarimą atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas devynis kartus, tačiau drausmine tvarka baustas dvidešimt vieną kartą, pagal „OASys“ vertinimo metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tuo tarpu teismas nesutiko, jog galima spręsti, kad H. N. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino H. N. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, atsižvelgė, kad praeityje jis yra teistas keturiolika kartų, nusikalstamos veikos sunkėjo, nusikaltimus jis pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, o tai didina jo asmenybės pavojingumą. Nors nuteistasis prisiima atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau savo veiksmus minimalizuoja, o jo pakartotinis įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą rodo jo neatsakingą požiūrį į galiojančią tvarką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl tai, jam būnant laisvėje, gali tiesiogiai sietis su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, o šiuo metu, įkalinimo įstaigoje šis veiksnys yra valdomas. Nuteistasis pasižymi savikritikos stoka, neįvardina savo neigiamų savybių, neigiamam elgesiui ieško pateisinimų. Be to, apylinkės teismas visų šių aplinkybių kontekste vertino ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, spręsdamas, kad ji vis dar yra pakankamai ženkli.

5. Nuteistasis H. N. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad vis dar išlieka jo rizikos veiksnys dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Supranta, kad jo vedamas gyvenimo būdas, nusikaltimų darymas buvo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo pasekmė, todėl nutarė kreiptis pagalbos į specialistus, dėl ko buvo perkeltas į Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centrą. Šiame centre gydosi nuo 2021 m. gruodžio 16 d., toliau kartoja reabilitacijos kursą ir lanko visus užsiėmimus, nuo atvykimo į reabilitaciją niekada nebevertojo psichiką veikiančių medžiagų. Buvo 37 kartus išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus ir niekada nėra pažeidęs taisyklių, visada laiku būdavo namuose, jam grįžus į laisvės atėmimo vietų įstaigą nė karto nebuvo nustatytas neblaivumas ar kiti pažeidimai. Nuo atvykimo į reabilitacijos įstaigą buvo devynis kartus skatintas, tuo tarpu drausmine tvarka buvo baustas iki reabilitacijos pradžios. Be to, šiais metais įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo siuvėjo profesiją, dirba reabilitacijos centre tvarkiniu, nori vykdyti verslą, todėl pasirinko laikyti verslo vadybos egzaminą, susijusį su technologijomis.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo H. N. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos Nutarimą ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis H. N. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis H. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju apylinkės teismas nutartyje nenustatė egzistuojant būtent materialiojo pagrindo taikyti H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl jo asmenybės teigiamų pokyčių, nes kaip skunde nurodo pats nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis pradėjo gydytis turimas priklausomybes, dirba, išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo vietų įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, turi automatinių linijų derintojo, suvirintojo ir kūriko specialybes, būdamas laisvėje dirbo, išėjęs į laisvę taip pat turėtų darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko ryšius su šeimos nariais, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu yra skatintas devynis kartus. Nors nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje H. N. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau visą šį aplinkybių visetą įvertino ir apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo (ne)patvirtinimo. Visgi, vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicijai, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o vien tik aukščiau išvardintų duomenų kol kas nepakanka spręsti, kad nuteistajam H. N. jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Visų pirma apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nors nepaneigtina, kad nuteistasis deda realias ir efektyvias pastangas siekdamas išsigydyti turimas priklausomybes psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iki gydymosi pradžios, nuteistasis net dvidešimt vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Šiuo metu jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau dauguma iš jų jam buvo paskirtos ne tik dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tačiau ir dėl įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo bei įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Ši aplinkybė patvirtina, kad H. N. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, juolab, kad nuteistasis buvo pradėtas skatinti tik nuo 2022 m. kovo 28 d., taigi, apygardos teismo vertinimu, nuteistojo teigiamas pokytis stebimas dar nepakankamą laiko tarpą, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės atlikimo tikslai struktūrizuotoje aplinkoje jau yra pasiekti. Be kita ko, svarbu paminėti tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių nuteistasis savo elgesiu pakeisti ar panaikinti negali, išlieka ir eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos H. N., savo elgesį koreguodamas struktūrizuotoje aplinkoje, gali keisti juos šalindamas ir taip įtakodamas pakartotinio nusikalstamumo rizikos ženklesnį žemėjimą.

12. Taip pat vertinant nuteistojo asmenybę, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai atkreiptas dėmesys į H. N. nustatytus statinius kriminogeninius veiksnius, t. y. į tai, kad nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas pakankamai jauno amžiaus, iš viso yra teistas keturiolika kartų, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, tuo tarpu šią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už apysunkio bei sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą. H. N. darė nusikalstamas veikas nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises bei interesus, taip pat disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint ir turint tikslą jas platinti. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.6., 4.8. punktų matyti, kad nuteistasis, nors ir prisiima kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau yra linkęs savo kaltę minimalizuoti, pateisinti savo nusikalstamą elgesį, dar nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio. Jis nėra linkęs analizuoti savo negatyvių patirčių ar asmeninių ypatumų, kurie galėjo lemti jo nusikalstamo elgesio pasireiškimą. Šios aplinkybės neabejotinai leido apylinkės teismui daryti išvadą, kad nuteistasis praeityje nebuvo linkęs laikytis įstatymų nuostatų, o teisei priešingus veiksmus atliko sistemingai. Be kita ko, H. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, o tai, kad nuteistasis nusikalto pakartotinai, tik patvirtina, jog H. N. iš savo ankstesnio netinkamo elgesio, užtraukusio jam baudžiamąją atsakomybę, nepasimokė, praeityje buvo linkęs elgtis rizikingai. Tai iš esmės buvo konstatuota ir Socialinio tyrimo išvados 4.10. punkte. Be to, nuteistajam dar kyla sunkumų vertinant savo turimų problemų identifikavimo ir sprendimo būtų suradimą, dėl savo nusikalstamo elgesio jis kaltina turimas priklausomybes, tačiau tai apsunkina jo galimybę objektyviai įvertinti savo gyvenimo situaciją bei identifikuoti kitas problemines sritis. Šiuo atveju galima spręsti ir tai, kad nuteistojo daromų teisės pažeidimų įvairovė, skaičius bei pobūdis, problemų sprendimo būdų stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių iš tiesų sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis kol kas yra pavojingas visuomenei ir jo elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje dar nėra baigta.

13. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados 4.4. punkto matyti, kad nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, kuriuos vykdo antstoliai. Nors nuteistasis turimus finansinius įsiskolinimus dengia ir savo iniciatyva, ir priverstinai išieškant antstoliam, tuo tarpu teigia laisvėje neturėjęs finansinių sunkumų, tačiau vien jo įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse suponuoja išvadą, kad nuteistasis savo teisei priešingais veiksmais siekė gauti finansinės naudos. Matyti, kad šios aplinkybės, susiję su lėšų tvarkymu sąlygoja dinaminio kriminogeninio veiksnio – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, egzistavimą. Byloje esantis 2023 m. balandžio 22 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju nėra itin aktualus, nes po jo surašymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl nėra žinoma ar šis darbdavys iki šiol sutiktų sudaryti darbo santykius su H. N.. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis grįžęs iš laivės atėmimo vietų įstaigos turėtų pastovią gyvenamąją vietą, tačiau vien galimos gyvenamosios vietos turėjimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą bei neužtikrina, kad laisvėje H. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai 10 (dešimt) dienų. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

15. Be kita ko, šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teik iš Komisijos nutarimo ir Socialinio tyrimo išvados, tiek iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jam yra leidžiamos trumpalaikės išvykos už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų. Taigi, nuteistajam šiuo metu yra sudarytos pakankamos sąlygos tam tikrą laiko tarpą praleisti laisvėje taip sudarant galimybę įrodyti, kad jis savo elgesį dar labiau gali koreguoti teigiama linkme. Visgi, apygardos teismo vertinimu, būtent šios pakankamai lanksčios bausmės atlikimo sąlygos kol kas yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Tik nuosekliai, nepertraukiamai ir ilgalaikiai paisant laisvės atėmimo vietų įstaigos režimo bei taisyklių ir savo elgesį toliau sistemingai kreipiant teigiama linkme, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, tamprūs ryšiai su artimaisiais, galimos gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų ir probacijos sąlygų pažeidimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje H. N. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals.

16. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos Nutarimo nuteistajam H. N. taikyti lygtin paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį H. N. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo H. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.