Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam H. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-4902 nutarta taikyti nuteistajam H. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 6 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. gegužės 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, mokosi. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės metu 9 kartus skatintas. H. N. sėkmingai baigė pagrindinę „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programą ir toliau tęsia dalyvavimą poreabilitacinėje programoje, nuteistasis itin aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Vyksta į trumpalaikes išvykas. Socialinis ryšis su artimaisiais yra tvirtas ir artimas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

H. N. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir H. N. paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pakeistas 2017 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis ir H. N. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. N. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka Asmens sveikatos priežiūros padalinyje, Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų centre, lengvoje grupėje, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, siekia valdyti kriminogeninius veiksnius susijusius su jo nusikalstamo elgesio rizika, tinkamai elgiasi bei itin aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo grupėse, programose, užsiėmimuose, asmeninėse konsultacijose pas psichologą ir asmeninius konsultantus. Be to nuteistasis padeda naujai atvykusiems reabilitantams, dalinasi savo patirtimi, motyvuoja juos aktyviai dalyvauti programoje demonstruodamas teigiamą pavyzdį, veda anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus. Nuteistasis įgijo suvirintojo specialybę, mokosi siuvėjo specialybės. Nuteistasis dirba, tiek iš atlyginimo savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus, tiek išskaičiuojama iš atlyginimo. Iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, nuteistasis per nustatytą terminą yra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Teismo nuomone, H. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. O vien tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net ir būdamas išleidžiamas trumpoms išvykoms į namus, H. N. nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, nesuponuoja išvados, kad jis nuo neteisėto elgesio jau sugebėtų susilaikyti ir paleistas lygtinai, kur nors ir būtų prižiūrimas probacijos laikotarpiu, tačiau ne taip griežtai, kaip įkalinimo įstaigoje.

Pažymėtina, jog nors H. N. buvo skatintas devynis kartus, tačiau per bausmės atlikimo laiką dvidešimt vieną kartą baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda buvo 2021 m. gruodžio 6 d. už apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam išlieka statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių .supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą, susijusių su disponavimu dideliais kiekiais narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika buvo susijusi su finansinės naudos siekimu, įvykdyta esant recidyvistu. H. N. teistas 14 kartų, nusikaltimai yra modelio dalis, sunkėjantys, nuteistasis kriminalinę karjerą pradėjo būdamas jauno amžiaus - 19 metų. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kalbėdamas apie dabartinį nusikaltimą nuteistasis prisiima atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau savo veiksmų atsakomybę minimalizuoja. Nuteistojo neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, gali būti, siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška, kadangi nuteistojo pakartotiniai nusikaltimai įsitraukimas į rizikingas situacijas rodo jo netinkamą gyvenimo būdą. Pats nuteistasis pripažįsta, kad narkotinių medžiagų vartojimas paskatino nusikalsti, pažymi kad apie 6 mėnesius iki nuteisimo intensyviai vartojo psichotropines medžiagas (opiatus), šiuo metu nevartoja, tačiau pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu yra baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. H. N. teigia su alkoholiu problemų neturintis, pasakoja kad buvo užsikodavęs ir apie 3 metus alkoholio nevartojo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu buvo baustas už alkoholio vartojimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad problemos, susijusios su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tiesiogiai siejasi su nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiškimu ir nors nuteistasis yra reabilitacijos centre, išsako planus reabilitaciją tęsti ir po bausmės atlikimo, o šiuo metu šis rizikos veiksnys yra valdomas, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Trūksta savikritiškumo, aukštas pasitikėjimas savimi, nusikaltimo padarymo menkinimas, komunikacijos ypatumai galėjo būti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką lėmusių aspektų. Be to stebimas nuoseklus polinkis ieškoti savo netinkamo elgesio pateisinimo būdų, kaip, pagrindinį nusikaltimo padarymo motyvą įvardija narkotinių medžiagų vartojimą, tokia pozicija apsunkina nuteistojo galimybes objektyviai įvertinti savo gyvenimo situaciją, identifikuoti problemines, rizikingas sritis bei siekti jų koregavimo bei valdymo. Pastebima, kad nuteistajam yra būdingas vienpusiškas situacijų vertinimas, polinkis atsakomybę už savo nesėkmes bei klaidas perkelti aplinkybėms bei susiklosčiusioms situacijoms, tokiu būdu minimizuojant savo negatyvų vaidmenį netinkamuose poelgiuose.

Teismas pritaria prokuroro argumentui, kad Komisijos nutarime, socialinio tyrimo išvadoje iš tikrųjų įvertinta nemažai svarbių nuteistojo H. N. elgesį bausmės atlikimo metu ir pastarojo asmenybę apibūdinančių veiksnių, kurių visuma rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Tačiau, tai nėra joks išskirtinis nuteistojo elgesys, kuris savaime leistų spręsti apie nuteistojo pasikeitimą, taip, kad jis jau pasitaisė ir tapo nepavojingu, nes ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, H. N. neatliktos bausmės dalis (3 metai 6 mėnesiai 10 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad H. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis H. N. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. RV-23-4902.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. RV-23-4902 taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.