Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam H. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam H. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, mokosi. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės metu 8 kartus skatintas. H. N. sėkmingai baigė pagrindinę „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programą ir toliau tęsia dalyvavimą poreabilitacinėje programoje, nuteistasis itin aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Vyksta į trumpalaikes išvykas. Socialinis ryšis su artimaisiais yra tvirtas ir artimas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas.

H. N. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir H. N. paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pakeistas 2017 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis ir H. N. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 10 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. S. pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos nutarimo, nenustačius akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesio korekcijoje.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. N. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog H. N. rizika pakartotinai nusikalsti atitinka kriterijų – vidutinis. Pažymėtina, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį tai jau penktasis nuteistojo vertinimas ir rizikos pokytis nestebimas, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Sutinkamai su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pati savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, dėl ko sprendžiant šį klausimą reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas minėtąją riziką mažinant, kurios šiuo atveju vis tik nėra nustatytos. Nuteistojo pastangų, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, trūkumas stebimas įvertinus H. N. elgesyje stebimus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurių nustatyta net aštuoni (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai) ir kurie tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti esmingai koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo laikotarpiu neatspindi ir tai, jog jis net 21 kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, tuo tarpu skatintas buvo tik 8 kartus. Įkalinimo įstaigoje yra baustas už apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų, kas iš esmės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenybę negebančią laikytis įstatymų net ir esant itin griežto stebėjimo sąlygomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu dirba, dengia turimus įsiskolinimus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baigė mokslus, padeda naujai atvykusiems asmenims reabilitacijoje, dalinasi savo patirtimi, motyvuoja juos aktyviai dalyvauti programoje demonstruodamas teigiamą pavyzdį, veda anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus. Ir nors aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra laikytinos išskirtinėmis ir leidžiančiomis spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau vertinant nuteistojo nenuoseklų elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų įvykdymą, o šis teistumas nėra pirmas, nuteistasis pasižymi kriminaline praeitimi, recidyvistiniu elgesiu, todėl negausios teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus nuteistojo praeities elgesį ir visą elgesį laisvės atėmimo metu, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir kiti Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, kaip pavyzdžiui skiltyje ,,Mąstymas ir elgesys“ nurodyta, kad nuteistasis ieško savo netinkamo elgesio pateisinimo būdų, nuteistasis turi nepakankamus problemų sprendimo būdus, jam yra būdingas vienpusis situacijų vertinimas, polinkis atsakomybę už savo nesėkmes bei klaidas perkelti aplinkybėms bei susiklosčiusioms situacijoms, tokiu būdu minimalizuojant savo negatyvų vaidmenį netinkamuose poelgiuose. Taigi, nuteistojo savęs pateisinimas ir netinkamai pasirinktų situacijų menkinimas bei minimalizavimas ir vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, vis dar neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neatskleidžia jokių jo pastangų savo nusikalstamą elgesį keisti išimtinai teigiamos dinamikos link. Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo metu, H. N. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad H. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, dėl ko Komisijos nutarimas netvirtinamas, juo labiau, kad lygtinis paleidimas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojantis institutas ir yra taikomas tik nustačius neabejotiną materialaus ir formalaus lygtinio paleidimo taikymui reikalingų pagrindų egzistavimą ir nustačius, jog nuteistojo elgesys yra nekeliantis abejonių dėl teigiamo pokyčio ir įstatymų laikymosi, ko šiuo atveju nustatyta nebuvo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo H. N. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.