Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam H. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 20 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-8877 nutarta taikyti nuteistajam H. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio 21 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. spalio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokosi, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. H. N. sėkmingai baigė pagrindinę „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programą ir toliau tęsią dalyvavimą po reabilitacinėje programoje. Nuteistasis itin aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Vyksta į trumpalaikes išvykas. Socialinis ryšis su artimaisiais yra tvirtas ir artimas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgiant į tai Komisija sprendė, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

H. N. nuteistas 2017 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir H. N. paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2017 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis ir H. N. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau net ir nustačius bendrąjį materialiojo pagrindo egzistavimą, sprendžiant neabejotiną lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumą, reikalinga vertinti nuteistojo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatant ar nuteistojo elgesys iš tiesų jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis H. N. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia spręsti egzistuojant formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Tačiau, kaip ir aukščiau aptarta, vien tai nėra absoliutus pagrindas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o reikalinga nustatyti nuteistojo elgesio pokyti išimtinai teigiama linkme, ko vis tik šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis ir Socialinio tyrimo išvadą, konstatuoti negalima ir tai suponuoja išvadą, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas dar nėra galimas.

Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvada, matyti, kad buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu, vis dar vertinama kai vidutinė, kas iš esmės jau nesudaro materialiojo pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimo. Nepaisant to, teismas turi įvertinti, tai ar nuteistasis daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o jei tokia pažangą daroma, ar ji yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad teismas galėtų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau galimas. Tačiau, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatyta nebuvo, viena iš aplinkybių, kodėl pažanga nenustatyta, yra tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; narkotinių medžiagų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai), kurie teismo vertinimu pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Lygtinai paleidžiamo asmens nusikalstamo elgesio korekcija turi būti tiek įtikinama, jog leistų neabejoti jo sėkminga reintegracija į visuomenę, o tuo tarpu vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vis tik neleidžia daryti tokios išvados, juo labiau, kad jie glaudžiai susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir pataisos proceso metu, laisvės atėmimo įstaigoje. Be to ir apskritai nuteistasis nuoseklia, teigiama nusikalstamo elgesio korekcija nepasižymėjo ir viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, daug kartų, net devyniolika, nesilaikė vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų, dėl ko buvo baustas ir drausmine tvarka, ir kai kuriais atvejais buvo apsiribota jo elgesio svarstymu drausmės komisijoje. Paskutinį kartą nuteistasis drausmine tvarka baustas 2021 m. gegužės 22 d., nes vartojo psichotropines medžiagas, o 2022 m. rugpjūčio 24 d. jo elgesys buvo svarstomas drausmės komisijoje, dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo. Už psichotropinių medžiagų vartojimas buvo baustas dar 6 kartus, taip pat 2 kartus baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą. Tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę naudojo įvairias psichoaktyvias medžiagas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač psichotropinių medžiagų vartojimas, kurių vartojimas valstybėje apskritai yra draudžiamas. Šie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja dar ir tuo aspektu, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka būtent dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir disponavimo, tačiau akivaizdu, kad savo nusikalstamo elgesio raiškos jis nekeičia ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, kas neleidžia teismui spręsti apie tai, jog nuteistasis, šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas, juo labiau, kad paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas gana neseniai. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. birželio 10 d. ir sistemingas, net septynis metus trukęs vidaus tvarkos taisyklių, itin šiurkštus, pažeidinėjimas, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad asmuo toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo pirmas nusikaltimas padarytas 19 metų amžiaus, teistas eilę kartų (viso 14 kartų), nusikaltimai sunkėjantys. Atsižvelgiant į jo turimą kriminalinę praeitį, galima įžvelgti jo nepakankamus gebėjimus išlaikyti pro socialų elgesį, gerbti kitų visuomenės narių teises bei įstatymų normas. Nuteistasis linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimizuoti savo atsakomybę, perkelti ją išoriniams veiksniams – „narkotikai kalti; jei nebūtų tuo metu vartojęs, nebūtų nusikaltęs; teisiškai pripažino, kad platino, nors jie dalinosi kartu“. Nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina, kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, trūksta savikritiškumo. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, jog nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, menki problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka. Toks nuteistojo probleminių sričių minimalizavimas ir atsakomybės vengimas, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Tokiu būdu, tai, kad nuteistasis pataisos proceso metu, vis dar neatpažįsta probleminių sričių bei jų nekoreguoja nesuteikia teismui pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis H. N. sėkmingai baigė pagrindinę „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programą ir nuo 2022 m. sausio 17 d. toliau tęsia dalyvavimą po reabilitacinėje programoje, padeda naujai atvykusiems reabilitantams, dalinasi savo patirtimi, motyvuoja juos aktyviai dalyvauti programoje demonstruodamas teigiamą pavydį, veda anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus. Teismas nors ir sutinka, kad ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistąjį, bet nėra išskirtinė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kartu nesuteikiamas išskirtinis prioritetas ir aplinkybei, kad nuteistasis neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos būdamas laisvėje, kadangi tokių sunkumų jis neturėjo ir prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu nemanytina, jog ši aplinkybė veiktų kaip apsauginis veiksnys ir galimo lygtinio paleidimo atveju.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis H. N. dar yra neatlikęs net 4 metų 1 mėnesio 21 dienos laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio dienos (2023 m. spalio 19 d.), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar laikytina itin didele. Akcentuotina ir tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar išlieka vidutinė, koreguojamas nuteistojo elgesys kol kas dar stebimas sąlyginai trumpą laiką ir atsižvelgiant į tai, dar negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Todėl šias aplinkybes įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad H. N. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 20 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-8877.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 20 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-8877 taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.