Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl priteisto išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. K. tvarką bei nustatyti tokią tvarką:

1.1.1. Tėvas turi teisę su sūnumi bendrauti bet kokiu laiku, tarpusavyje su sūnaus motina suderinęs sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sūnus pasiimamas jo atostogoms;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą, byloje esančią medžiagą, teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria pakeista ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas iki 400 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatytos faktinės aplinkybės

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su mama L. K.. Ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedama į mamos L. K. banko sąskaitą. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta mama L. K.. M. K. įsipareigojo sumokėti L. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2021 m. liepos 31 d., iš viso 7 200 Eur (sutarties 1–3 punktai).

22. Taip pat šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, pagal kurią tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16 val. Kitu nei šiame punkte aptartu laiku tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja atsižvelgęs į sūnaus norus bei suderinęs konkretų bendravimo laiką ir vietą su sūnaus mama elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas iki bendravimo pradžios (sutarties 4 punktas) (civilinės bylos Nr. e2YT-6953-940/2021).

24. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį bendravimo su vaiku tvarka keičiama pagal toje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, ją keičiant turi būti sprendžiama visų pirma atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, dėl to, kad įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan. Tokiais atvejais tėvai bendru sutarimu (jei tai įmanoma) gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui – kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

27. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas su vaiku nebendrauja nuo 2025 m. sausio mėn., taip pat faktiškai nevyko bendravimas ir pagal 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką iš esmės dėl šalių negebėjimo susitarti, tarpusavio konfliktų, kadangi šalys siekia skirtingos apimties, intensyvumo bendravimo tvarkos su vaiku. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas iš esmės neginčija teismo nustatytų aplinkybių dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu, tačiau dėl to kaltina tik atsakovę nurodydamas, kad ji trukdo šiam bendravimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo teiginius atmetė kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, taip pat neturi pagrindo nuspręsti priešingai.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių nepilnametis vaikas, kartu gyvenantis su atsakove, šiuo metu yra 9 metų amžiaus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju susidariusi tėvų konfliktinė situacija ir nebendradarbiavimas neatitinka šalių vaiko poreikio augti su mylinčiais ir rūpestingais tėvais, kurie siekia geriausių vaiko, o ne savo interesų, neatitinka vaiko teisės į saugius ir sveikus šeiminius ryšius, saugią ir stabilią aplinką. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis ir teisinis pagrindas pakeisti (detalizuoti ir tikslinti) bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad, tėvams nesugebant ir nenorint tarpusavyje tartis, būtina imtis priemonių, kad kiek įmanoma labiau būtų išvengta tolesnių ginčų, traumuojančių vaiką, kuris neabejotinai jaučia tėvų tarpusavio nesutarimus.

29. Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu keliamus klausimus dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo intensyvumo, formos, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su pereinamuoju laikotarpiu, proporcingumo ir realizavimo siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą pirmiausia pažymėtina, kad CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmiau aptartos nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

31. Ištyrus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio pabaiga yra susieta su vaiko amžiumi, o ne su tėvo ir vaiko emocinio ryšio atkūrimu, jų tarpusavio pasirengimu bendrauti maksimaliai, neatitinka faktinės bylos situacijos ir prieštarauja vaiko interesams.

32. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad išvadą teikianti institucija siūlė nustatyti bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu tėvas su sūnumi bendrautų tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Tokia išvada padaryta Tarnybos darbuotojams 2025 m. sausio mėn. išklausius vaiko nuomonės, kad jis visiškai nenori susitikti su tėčiu, nenori su juo švęsti švenčių ir leisti laiko per atostogas, bijo tėvo, nes jis šaukia tiek ant jo, tiek ant močiutės ir senelio, taip pat negražiai kalba su mama, prieš ją yra smurtavęs, matant vaikui. Pokalbio su vaiku metu, specialistei pasiteiravus, jei vis dėlto tektų bendrauti su tėčiu, kaip dažnai jis norėtų susitikti, berniukas atsakė, kad tik vieną kartą per tris savaites (1 tomas, b. l. 26–33, 122–124; 2 tomas, b. l. 49–54).

33. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, o tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

34. Nustatyta, kad šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini) m., ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę. (duomenys neskelbtini), atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ieškovas tik pusę metų gyveno kartu su atsakove ir sūnumi, po to išvyko iš Lietuvos. (duomenys neskelbtini) metais ieškovas dėl nusikalstamų veikų buvo suimtas ir atliko bausmę užsienyje. Ši ieškovą charakterizuojanti informacija patvirtina, kad ieškovas yra linkęs nusikalsti, smurtavimo atvejai vaiko akivaizdoje patvirtina, kad jo elgesys daro neigiamą įtaką vaikui ir gali kelti realią grėsmę ir paties vaiko saugumui. Pažymėtina, kad nors tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi, bet ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

35. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nuo pat sūnaus gimimo beveik negyveno su atsakove ir jų sūnumi, nedalyvavo vaiko gyvenime, dėl šių priežasčių nėra užmezgęs su vaiku artimo ryšio ir todėl nepagrįstai kaltina, kad dėl šio ryšio praradimo kalta išimtinai tik atsakovė. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė sudarė sąlygas ieškovui bendrauti su sūnumi, tačiau išimtinai dėl ieškovo gyvenimo būdo, charakterio savybių, kurios sąlygojo jo nusišalinimą nuo tėvo pareigų atlikimo, ryšys su vaiku iš esmės nebuvo sukurtas, o šiuo metu yra prarastas. Todėl sutiktina su išvadą teikiančios institucijos ir atsakovės nuomone, kad dėl visų nurodytų priežasčių, neigiamų patirčių vaikas nenori bendrauti su ieškovu, jaučia įtampą. Pernelyg artimas ir ilgalaikis priverstinis vaiko bendravimas su ieškovu vaikui sukeltų žalą emocinei savijautai. Tol, kol vaikas jaučia baimę tėvui, svetimumo jausmą, nėra jokio pagrįsto pagrindo svarstyti galimybės, kad vaikas su tėvu bendrautų nedalyvaujant specialistams, priešingu atveju vaikas ir toliau psichologiškai dar labiau būtų traumuojamas. Kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į konfliktiškus bylos šalių santykius, tėvo bendravimas su sūnumi dalyvaujant motinai taip pat būtų žalingas vaikui ir nepadėtų atkurti tėvo ir sūnaus artimo ryšio, todėl atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai pagrįstai nepritarė. Tokios pat išvados laikėsi ir Tarnybos specialistai.

36. Šiuo atveju ieškovo prašoma nustatyti maksimali bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Be to, ši tvarka yra visiškai nekonkreti, nes suteiktų ieškovui galimybę su vaiku bendrauti bet kokiu laiku, o atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, savaime sąlygotų konfliktines situacijas ir ginčo neišspręstų. Tokiu atveju nebūtų pasiektas ir vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Vien tik deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad jo siūloma tvarka yra labiau priimtina ir sukurianti prielaidas tinkamam tėvo ir sūnaus bendravimui, tėvo pareigų auklėjant vaiką vykdymui bei maksimaliai, pagal tėvo galimybes, dalyvavimui sūnaus auklėjime, juo rūpintis, nesudaro pagrindo priešingai vertinti pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių dėl būtinumo nustatyti bendravimo tvarką su išvadą teikiančios institucijos pasiūlytu pereinamuoju laikotarpiu. 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra su nakvynėmis, todėl taip pat neatitinka vaiko interesų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

37. Nustatytos byloje aplinkybės patvirtina ir tai, kad šiuo atveju būtina imtis priemonių, kurios palaipsniui padėtų atkurti sūnaus ir tėvo emocinį ryšį, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė, kad šiuo momentu maksimalus ieškovo bendravimas su sūnumi, nustatant ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, gali padaryti žalą nepilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad optimaliausiai ir geriausiai nepilnamečio vaiko bei abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus šiuo metu užtikrins bendravimo tvarka su pereinamuoju laikotarpiu, kurios metu būtų atkurtas tėvo ir vaiko emocinis ryšys, tėvo įgūdžiai, o vaikui pripratus prie tėvo ir šiam užtikrinus tinkamas bendravimo su vaiku sąlygas, būtų galima pereiti prie intensyvesnės bendravimo tvarkos. Teismo vertinimu, nenustačius pereinamojo laikotarpio, kurio metu būtų teikiama specialisto pagalba, šalims savarankiškai nepavyktų susitarti šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju geriausi vaiko interesai yra svarbesni už tėvų interesus, reikalauja didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant jų ir vaiko teises bendravimo tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

38. Nors pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl tinkamiausios bendravimo tvarkos nustatymo, nagrinėjamu atveju įvertino ir šalių sūnaus amžių, ir specialistų pateiktą vaiko nuomonę dėl bendravimo su tėvu, taip pat poreikį užtikrinti vaikui saugumo jausmą ir išvengti staigių, esminių pokyčių, todėl nustatė bendravimo tvarką be nakvynės pas tėvą, tačiau nepagrįstai teismas neįvertino Tarnybos siūlomo pereinamojo laikotarpio ir papildomų sąlygų.

40. Atsižvelgiant į Tarnybos pateiktą išvadą ir rekomendacijas dėl bendravimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovo dažnas, tiesioginis ir nuolatinis maksimalus bendravimas su vaiku, vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, galėtų daryti neigiamą poveikį vaikui ar būtų priešingas vaiko interesams. Nors Tarnybos išvada teismui nėra privaloma, tačiau, nesant visiškai kitų objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ja nesivadovauti ir ją ignoruoti. Ši išvada yra patikimas įrodinėjimo šaltinis, kadangi parengta specialistų, kurie surinko visą informaciją apie šalių šeimą, išklausė vaiko nuomonės ir tik tada padarė atitinkamas išvadas, kurių pagrindu pateikė rekomendacijas bylai. Pažymėtina ir tai, kad teismas visiškai nemotyvavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vaikas savaime taps pakankamai pasirengęs maksimaliam bendravimui su tėvu. Tokias aplinkybes galėtų nustatyti tik specialistas, turintis atitinkamas kompetencijas, ką iš esmės ir siūlė nustatyti byloje išvadą teikianti institucija.

41. Sprendžiant dėl pagrįsto tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimo, ribojimo (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymo), šioje srityje kaip svarūs ir įtikinami argumentai didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; EŽTT sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Siekiant tėvams padėti bendradarbiauti, rasti tarpusavio susitarimą, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.165 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

42. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka faktinės šalių ir jų vaiko situacijos, net ir po pirmosios instancijos teismo nustatyto pereinamojo laikotarpio, neužtikrina ir gali neigiamai paveikti vaiko interesus. Šiuo atveju nustatytas pereinamasis laikotarpis nepasiekė jam keliamo tikslo – saugiai ir palaipsniui atkurti vaiko ir tėvo ryšį, siekiant išvengti per daug staigių permainų, kurios galėtų sukelti vaikui stresą.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas ne iki galo tinkamai vadovavosi byloje esančiais įrodymais, iki galo tinkamai neišsiaiškino ir nenustatė visų faktinių aplinkybių, nesivadovavo išvadą teikiančios institucijos nuomone, galiojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, dėl to dėl bendravimo tvarkos dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytos priežasties apeliantės apeliacinis skundas dėl bendravimo tvarkos tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ši sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos išdėstytina nauja redakcija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo ir vaiko tarpusavio ryšiui atkurti, ieškovo tėvystės įgūdžiams susiformuoti pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti išvadą teikiančios institucijos nurodytą bendravimo tvarką su siūlomu pereinamuoju laikotarpiu, iki kurio tiek vaikas, tiek tėvas būtų realai pasiruošę be jokių papildomų kriterijų tarpusavyje bendrauti.

45. Šiuo atveju nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, todėl konkretus pereinamasis laikotarpis nenustatomas. Siekiant užtikrintas teismo sprendimo apibrėžtumą ir kad tėvai žinotų, kada įsigalios nuolatinė bendravimo tvarka, ieškovo bendravimas su sūnumi nustatytas per psichologą, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ji įpareigotina užtikrinti sūnaus atvykimą į specialisto nurodytą vietą nurodytu laiku.

46. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas nustatytą bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu įtvirtinti kaip įprastinę bendravimo tvarką, nesprendžiant, kaip bus bendraujama po to, kai pereinamasis periodas pasibaigs. Apeliacinės instancijos nuomone, ateityje objektyviai išnykus būtinybei taikyti pereinamojo laikotarpio priemonės, tačiau vaiko motinai prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek tėvo teisių pažeidimu, dėl to tėvas turėtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo.

47. Todėl siekiant bendravimo santykių tęstinumo, ateityje, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas vyktų sėkmingai, objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, nustatytina išvadą teikiančios institucijos pasiūlyta nuolatinė bendravimo tvarka trečiadieniais, porinių savaitgalių šeštadieniais, atostogų, švenčių metu bei nuotolinėmis priemonėmis ir kt. Esant nustatytam pagrįstam poreikiui nustatyti pereinamąjį laikotarpį, sprendžiant bylą vaiko interesų naudai, tokios bendravimo tvarkos nustatymas nepažeis skyrium gyvenančio tėvo teisės į pilnavertį bendravimą su vaiku, priešingai, efektyviausiu ir saugiausiu būdu ateityje padės atkurti (sukurti) vaiko emocinius ryšius su tėvu (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

48. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos nuomone, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas laikytinas byloje pareikštų reikalavimų peržengimu (CPK 265 straipsnio 2 dalis), kadangi, pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl šiuo atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertino abiejų tėvų, išvadą teikiančios institucijos prašomas nustatyti bendravimo tvarkas, ir, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, nusprendė, kokia prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, kad šalys, be kita ko, turėjo galimybę pasisakyti dėl išvadą teikiančios institucijos siūlomos bendravimo tvarkos.

49. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

50. Be to, pažymėtina ir tai, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo dydžio

51. Nagrinėjamu atveju taip pat ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas iki 400 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė pažymi, kad vien tik tėvo turtinė padėtis nėra pagrindas nepriteisti jos prašomą 500 Eurų dydžio išlaikymą vaikui. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko poreikius.

52. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

53. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. Atsižvelgiant į laiko tarpą nuo Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo momento, akivaizdu, kad vaiko poreikiai padidėjo (pasikeitė) dėl jo amžiaus, jam pradėjus lankyti mokyklą, taip pat išaugo ir vaiko išlaikymo išlaidos dėl infliacijos, kainų padidėjimo šalyje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

55. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl išlaikymo dydžio, pagrįstai įvertino ne tik pasikeitusį vaiko amžių, jo poreikius, bet ir vertino vaiko tėvų turtinę padėtį, byloje pateiktą vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, atsižvelgė į tai, kad būtent atsakovė šiuo metu suteikia sūnui būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovas nesutinka mokėti vaiko didesnio išlaikymo nei nustatytas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu 200 Eur, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju lemiančią reikšmę turi vaiko poreikiai ir jo interesų užtikrinimas. Nustatęs esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą ir pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas nusprendė iš ieškovo priteisti po 400 Eur išlaikymą. Teismo nuomone, racionaliai planuojant ir atsisakant to, kas nėra būtina, 500 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui yra per didelė.

56. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 32 punktas).

58. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 847 Eur, taigi išlaikymo orientacinis dydis nuo 2026 m. turėtų būti pusė būtent šios sumos – po 423,50 Eur tenkanti kiekvienam iš tėvų (neminusavus valstybės išmokos vaikams). Pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma po 400 Eur šiuo metu nesiekia orientaciniu kriterijumi laikytinos minimalios išlaikymo sumos, kuri apima tik būtinųjų poreikių patenkinimą.

59. Kaip minėta, tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) atsakovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas nusprendė dėl vaiko poreikių, o ne dėl faktinių išlaidų dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečio vaiko poreikių, nes jos nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji: vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu.

60. Ieškovas iš esmės neginčija, kad su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Aplinkybių, kurios ribotų jo galimybę dirbti, pvz., sveikatos problemos, nenustatyta, kitų išlaikytinių jis neturi. Nors savo pareigos teikti vaikui išlaikymą taip pat neginčija, tačiau nurodo, kad išlaikymo neteikia, nes nesimato su vaiku. Įrodymų, kad, bendraudamas su sūnumi, išleisdavo iki 200 Eur, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad dėl nepilnamečio vaiko amžiaus natūraliai padidėjo lėšų poreikis jo maistui, aprangai, poilsiui, sveikatai, mokymo ir ugdymo priemonėms bei veikloms, laisvalaikiui ir kitiems būtiniems jų poreikiams. Vaikui augant tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikiai aiškiai skiriasi nuo prieš 5 metus buvusių jo poreikių, kai vaikas pradėjo mokytis mokykloje, labiau domisi įvairiomis veiklomis, visa tai didina vaiko išlaikymo išlaidas. Akivaizdu, kad šiems poreikiams tenkinti atsakovė patiria išlaidų. Tai, kad šiuo metu šie poreikiai nėra visiškai patenkinami dėl ribotų ieškovo finansinių galimybių, tai nereiškia, kad jų nėra arba kad jie neturi būti tenkinami.

61. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, t. y. ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tačiau ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

62. Nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, jokių sveikatos problemų neturi, todėl turi visas realias galimybes susirasti darbą. Dėl šių priežasčių ieškovas turėtų užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tai, kad ieškovas nedirba ir negauna daugiau pajamų tik dėl to, kad nenori, tai neturėtų būti vertinama kaip jo sunki turtinė padėtis, susiklosčiusi dėl išimtinai objektyvių aplinkybių, tai taip pat negali būti pakankamu argumentu mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą.

63. Vertinant atsakovės turtinę padėtį nustatyta, kad jos pajamos 2025 m. balandžio mėn. sudarė 1 044,23 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Nekilnojamojo turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovės vardu registruotas automobilis, kuriam buvo taikomas areštas bei draudžiama dalyvauti eisme. Duomenų apie atsakovės kreditinius įsipareigojimus, skolas nėra. Be šalių sūnaus, atsakovė dar turi 3 metų mažametį vaiką. Abiem vaikams kas mėnesį mokama valstybės skiriama išmoka vaikui. Nurodytos aplinkybės neleidžia atsakovės turtinės padėties vertinti kaip geresnės nei ieškovo; šalių turtinė padėtis panaši.

64. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametis sūnus gyvena su atsakove, kuri užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą, būtent atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurio nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

65. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jų pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jų poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir ateityje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta 400 Eur išlaikymo suma šalių vaikui, kurią turėtų teikti ieškovas, nežymiai skiriasi nuo 2026 m. aktualaus 423,50 Eur minimalaus išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo, taip pat vadovaujasi kasacinio teismo nustatytu orientaciniu minimalios algos išlaikymo kriterijumi.

66. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas), (CPK 12, 178 straipsniai).

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo atveju atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad vaiko poreikiams skiria daugiau nei 423,50 Eur, tai yra po 500 Eur.

68. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo dydžio, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė ir aiškino teisę ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis vaikui pakeitimu. Tinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl pasikeitusių vaiko poreikių, amžiaus, interesų, padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus, ir nusprendė, kad vaiko poreikiai yra padidėję, todėl išlaikymo dydį padidino iki 400 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, t. y. šiuo atveju, prasidėjus 2026 metams ir pasikeitus minimaliosios mėnesinės algos dydžiui, yra pagrindas nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 423,50 Eur. Kaip minėta, tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) atsakovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.

69. Be to, kitas galimas papildomas išlaidas vaiko poreikiams kompensuos atsakovės taip pat kas mėnesį iš valstybės gaunama išmoka už vaiką. Ieškovas apeliacinio skundo byloje nėra pateikęs, o atsakovė šiuo aspektu pirmosios instancijos sprendimo neskundžia, todėl, nesant ginčo, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, plačiau dėl priteistino išlaikymo dydžio sumažinimo vaikams mokama universalia išmoka nepasisako. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku, kadangi, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

70. Įvertinus bylos duomenis ir vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 400 Eur išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tačiau įvertinus įvykusius pasikeitimus nuo 2026 m. sausio 1 d. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta padidinti nepilnamečiam priteisto išlaikymo dydį iki 400 Eur, patikslintina, nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinant teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį iki po 423,50 Eur per mėnesį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Tokia suma yra visiškai pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsni 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Be to, išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

72. Taip pat atmestini ir apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo nemotyvavimo (argumentavimo).

73. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamo sprendimo turinyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pagrindinių ieškovo ir atsakovės reikalavimų, pateikė teisinį ir faktinį vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teismo Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

74. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

76. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai vadovavosi byloje esančiais įrodymais, iki galo tinkamai neišsiaiškino ir nenustatė visų faktinių aplinkybių, nesivadovavo išvadą teikiančios institucijos nuomone, galiojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, dėl to dėl bendravimo tvarkos dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytos priežasties apeliantės apeliacinis skundas dėl bendravimo tvarkos tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ši sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos išdėstytina nauja redakcija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

77. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 400 Eur išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tačiau įvertinus įvykusius įstatymų pasikeitimus nuo 2026 m. sausio 1 d. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta padidinti nepilnamečiam priteisto išlaikymo dydį iki 400 Eur, patikslintina, nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinant teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį iki po 423,50 Eur per mėnesį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

79. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-09927 nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei buvo atleistas. Pateikta pažyma, kad ieškovui šioje byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro iš viso 303,34 Eur. Atsakovė bylai nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų (2 tomas, b. l. 130).

80. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos baigtį ir ginčo pobūdį, nusprendžia bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijose teisme neskirstyti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ginčas kilo dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo. Galutinis sprendimas iš esmės priimtas vadovaujantis vaiko interesais bei specialistų rekomendacijomis, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal matematinę reikšmę šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria pakeista civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 patvirtinta M. K. ir nepilnamečio sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 patvirtintą M. K. ir nepilnamečio sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir ją išdėstyti taip:

1. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M. K. su sūnumi L. K. bendrauja tarpininkaujant Panevėžio bendruomeninių šeimos namų psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Atsakovė L. K. įpareigojama užtikrinti sūnaus atvykimą į specialisto nurodytą vietą nurodytu laiku. Tokia tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra nustatoma, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.

2. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, nustatoma tokia bendravimo tvarka:

2.1. tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį (šalių susitarimu – kitą darbo dieną), pasiima sūnų po ugdymosi proceso mokykloje, užtikrina jo dalyvavimą popamokinėse veiklose (jei susitikimai vyktų mokslo metų metu) ir pristato į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19 val.;

2.2. tėvas su sūnumi bendrauja porinių savaitgalių šeštadieniais, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.;

2.3. tėvas su sūnumi praleidžia ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (jei tai būtų suderinama su sūnaus ugdymosi procesu), ne mažiau kaip po dvi dienas sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir ne mažiau kaip keturiolika dienų sūnaus vasaros atostogų metu (nebūtinai nepertraukiamai), iš anksto su vaiko motina suderinęs sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas bei laiką. Jei tėvo ir motinos atostogos sutaptų, sutampanti atostogų dienų dalis turėtų būti vienodai dalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būtų tas iš tėvų, kurio atostogos prasidėtų anksčiau;

2.4. tėvas turėtų teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų antrąją šv. Kalėdų dieną, sausio 1 d., antrąją šv. Velykų dieną, iš anksto prieš šias šventes suderinęs su vaiko motina sūnaus paėmimo iš namų ir grąžinimo į namus laiką. Kadangi sūnaus gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), sūnaus gimtadienį tėvas švenčia susitikimo metu (duomenys neskelbtini);

2.5. Tėvas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

2.6. Tėvui vaiko motina L. K. užtikrina galimybę bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgdama į vaiko norą ir užimtumą;

2.7. Kitu nei nurodytu laiku tėvas su sūnumi bendrauja atsižvelgdamas į sūnaus norą, jo ugdymo procesą, popamokines veiklas ir iš anksto suderinęs konkretų bendravimo laiką ir vietą su vaiko motina elektroninėmis ryšio priemonėmis;

2.8. Tėvo išvykimas kartu su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų būtų galimas tik esant motinos L. K. ir paties sūnaus sutikimui. Tėvas privalėtų apie būsimą kelionę informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą;

2.9. Tuo atveju, jei sutartas bendravimo laikas bendrauti nebūtų galimas dėl sūnaus ligos ar kitų objektyvių priežasčių, motina apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoja apie esamas aplinkybes elektroninio ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute) tėvą.

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 nustatytas išlaikymas iš M. K. nepilnamečiam L. K., ir nustatyti, kad priteistas iš M. K. nepilnamečiam L. K. išlaikymas po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 3 d.) iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nuo 2026 m. sausio 1 d. iš M. K. nepilnamečiam L. K. priteisti išlaikymą po 423,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti vaiko motiną L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.