- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- e2-924-452/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05614-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Vitalis Venckus, Olegas Juška
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Šinkūnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl priteisto išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. K. pateiktu ieškiniu teismo prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką bei nustatyti tokią tvarką: 1.1. Tėvas M. K. turi teisę su sūnumi L. K. bendrauti bet kokiu laiku, tarpusavyje su sūnaus motina L. K. suderinęs sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sūnus pasiimamas jo atostogoms; 1.2. tėvas M. K. turi teisę pasiimti sūnų L. K. bendravimui iš motinos L. K. kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); 1.3. tėvas M. K. turi teisę praleisti su sūnumi L. K. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų ir pusę sūnaus L. K. mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Apie savo atostogų laiką ir trukmę tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios; 1.4. tėvas M. K. pasiima sūnų L. K. bendravimui Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos, vaiko gimtadienio dienomis, iš anksto (vėliausiai prieš vieną dieną) prieš šias šventes suderinęs su motina L. K. susitikimo su sūnumi laiką ir vietą. Bet kokiu atveju kiekvienos šventės, išskyrus Tėvo ar Motinos dieną, dienos priskyrimas tėvui ar motinai atliekamas išlaikant proporcingumo principą - tais pačiais kalendoriniais metais vienos šventės praleidžiamos su vienu, o kitos - su kitu iš tėvų, nebent jie susitartų kitaip; 1.5. tėvas ar motina, būdami su sūnumi, užtikrina sūnui galimybę susisiekti su kitu iš tėvų internetu ar telefonu, taip pat tėvų galimybę susisiekti su sūnumi; 1.6. tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie sūnaus susirgimus ir kitus nutikimus bei svarbius įvykius sūnaus ugdymo ir vystymosi procese, taip pat nutikimus ir įvykius susijusius su sūnumi jam esant gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir/ar kitose įstaigose. Sūnui sergant ar kitaip negalint atvykti pas tėvą, motina įsipareigoja leisti lankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje ir kitose įstaigose ir/ar organizacijose, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, išskyrus sūnaus gydytoją; 1.7. tėvas ir motina informuoja vienas kitą apie sūnaus dalyvavimą šventėse bei renginiuose ir netrukdo vienas kitam dalyvauti juose; 1.8. tuo atveju, jei sutartas bendravimo laikas bendrauti negalimas dėl sūnaus ligos ar kitų objektyvių priežasčių, motina L. K. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti apie esamas aplinkybes elektroniniu paštu tėvą M. K.; 1.9. tėvas M. K., norėdamas sūnų L. K., jei jis sutinka, atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti motiną L. K. ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki pageidaujamos tokios kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam sutikimui (jeigu išvykstama ilgesnei kelionei nei 14 k. d.) tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai perduoti visus sūnaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos; 1.10. jeigu kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą Lietuvoje, jie privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą šalį, nurodydami naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis. Jei sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimas iš esmės įtakoja tėvo galimybę bendrauti su sūnumi (miesto, valstybės pakeitimas), motina privalo suteikti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi ne mažesniu intensyvumu ir būdais, nei numatyta šioje tvarkoje; 1.11. bet koks bendradarbiavimas ir informacijos pateikimas tarp M. K. ar L. K. vykdomas bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tačiau kreipimasis elektroniniu paštu (L. K. elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini) M. K. elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini)) laikomas tinkamu kreipimusi vienas į kitą. Tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (el. pašto, telefono ir pan.) pasikeitimą nurodant naujus kontaktinius duomenis. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d teismo sprendime nebuvo nustatyta detali ir konkreti atskirai gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Pažymėjo, jog atsakovė prieštarauja ieškovo bendravimui su sūnumi bei nesudaro tam būtinų sąlygų. Atsakovė neskatina tėvo dalyvavimo sūnaus gyvenime ir auklėjime, užkerta galimybes kurti jų tarpusavio emocinį ryšį. Atsižvelgdamas į sūnaus amžių, ieškovas prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi galės bendrauti netrukdomai, atsižvelgdamas į jo norą užimtumą ugdymo įstaigose ir popamokinėje veikloje. Šalys turi teikti viena kitai visą informaciją apie sūnų, kai kita šalis teiraujasi. Kadangi ieškovas mano, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su sūnumi, prašo nustatyti detalią bendravimo su juo tvarką.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo numatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pasirašė jos neskaitęs. Kai atlikęs bausmę išėjo iš įkalinimo įstaigos, vaikui buvo ketveri metai. Prieš jo penktąjį gimtadienį Belgijoje buvo suimtas ir atlikęs bausmę grįžo 2024 m. rugsėjo 2 d. Grįžęs į Lietuvą, skubėjo susitikti su sūnumi. Rugsėjo mėnesyje su sūnumi matėsi dažnai. 2024 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais su sūnumi bendravo daugiau nei po vieną kartą. Su atsakove prasidėjo pykčiai dėl teikiamo išlaikymo. Reikalaudama išlaikymo pinigų, sudarė kliūtis bendrauti su vaiku. Vaikas yra nuteikinėjamas prieš jį, iš vaiko emocijų, jo kūno kalbos, pasisakymų, tėvas suprato, kad vaikas pasimetęs, patiria stresą. Paskutinį kartą matė sūnų 2025 m. sausio mėnesyje. Tam, kad vaikas nepatirtų streso, nusprendė jo nebeimti. Bendraudamas su sūnumi per dieną jam išleisdavo iki 200 Eur. Kadangi nemato vaiko, tai ir išlaikymo neteikia. Jo sumokėta išlaikymo suma 1700 Eur, įsiskolinimas 7200 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti, nes ieškovas ilgą laiką nedalyvavo su vaiku, gyvenime yra linkęs nusikalsti. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini), ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Ieškovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminas suėjo 2020 m. spalio mėn. Atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ieškovas pusę metų gyveno kartu su ja ir jų sūnumi, po to išvyko iš Lietuvos. Atsakovės žiniomis, 2021- 2024 metais ieškovas dėl nusikalstamų veikų buvo suimtas ir atliko bausmę Belgijoje. Taigi ieškovas nėra užmezgęs su vaiku artimo ryšio, dėl ko vaikas nenori bendrauti su ieškovu, jaučia įtampą, prašosi paimamas iš ieškovo anksčiau. Atsakovė mano, kad pernelyg artimas ir ilgalaikis priverstinis vaiko bendravimas su ieškovu sukeltų žalą vaiko emocinei savijautai. Ieškovas, sužinojęs apie atsakovės norą nutraukti santuoką, 2021 m. liepos 26 d. smurtavo prieš atsakovę, matant jų nepilnamečiui vaikui. Ieškovas nėra tinkamo elgesio pavyzdys savo nepilnamečiui sūnui. Ieškovas šiuo metu neturi pakankamų socialinių ir emocinių kompetencijų rūpintis savo nepilnamečio vaiko interesais ir tinkamai jį auklėti tokia apimtimi, kiek prašoma ieškinyje.
5. 2025 m. vasario 3 d. atsakovė byloje pateikė priešieškinį ir jame nurodė, kad teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, ieškovas nevykdo, atsakovė nė karto negavo jokių lėšų nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojančiu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Lyginant su 2021 m., nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo. Šiuo metu vaikas yra mokyklinio amžiaus, jam privalo būti užtikrinamas visapusiškas ugdymas, mokymosi priemonės, būrelių finansavimas. Drabužiai, avalynė yra perkami dažnai, kadangi tokio amžiaus vaikas sparčiai auga. Šiuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur. Atsižvelgiant į pakitusius vaiko poreikius, infliaciją, teismų praktiką, atsakovė prašė priteisti iš M. K. išlaikymą sūnui L. K. po 500 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į vaiko motinos L. K. sąskaitą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad neturi jokio motyvo ar tikslo kliudyti ieškovo bendravimui su nepilnamečiu vaiku, tačiau šios skyrium gyvenančio vaiko tėvo teisės įgyvendinimas turi būti vykdomas paisant vaiko interesų ir nesudarant sąlygų ir galimybių šiuos interesus pažeisti, todėl priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1. Tėvas M. K. turi teisę su sūnumi L. K. bendrauti kiekvieno mėnesio antrąjį ir trečiąjį šeštadienius nuo 10:00 val. iki 20:00 val., L. K. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, tačiau tik dalyvaujant L. K.; 2. tėvas M. K. turi teisę su sūnumi L. K. bendrauti Tėvo dieną (pirmąjį birželio šeštadienį) nuo 10:00 val. iki 20:00 val., L. K. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, tačiau tik dalyvaujant L. K.; 3. tėvas M. K. turi teisę su sūnumi L. K. bendrauti gruodžio 26 d. nuo 10:00 val. iki 20:00 val., L. K. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, tačiau tik dalyvaujant L. K.; 4. tėvas M. K. turi teisę su sūnumi L. K. bendrauti kitu laiku, šį laiką iš anksto (per protingą terminą iki numatomo susitikimo) elektroniniu paštu (ar kitaip raštu) suderinus su motina L. K. ir atsižvelgiant sūnaus L. K. norą. Pažymėjo, kad tokia atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka pirmiausia labiau atitinka vaiko poreikius, kadangi vaikas susitiktų su ieškovu dažniau, tačiau trumpesniais intervalais, tai jam padėtų greičiau sukurti ryšį su tėvu, nesukeliant pernelyg didelės įtampos, nekeliant grėsmės jo psichinei ir emocinei būsenai. Tokia bendravimo tvarka yra palanki ir ieškovui, kad šis galėtų įgyti tinkamų tėvystės įgūdžių ir užmegzti ryšį su vaiku, ko pats ir nurodo siekiąs.
7. Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad priešieškinyje nėra pateikta jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti ir/ar nustatyti nepilnamečio sūnaus L. K. poreikių pasikeitimo nuo teismo priimto 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 momento. Šiuo metu jis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 250 Eur pašalpą. Jo turtinė padėtis nepasikeitė, t. y. turtinė padėtis nepagerėjo. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje nurodyta ir siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi yra išsamesnė ir detalesnė, sukurianti prielaidas tinkamam tėvo ir sūnaus bendravimui, tėvo pareigų auklėjant vaiką vykdymui bei maksimaliai, pagal tėvo galimybes, visapusiškam tėvo rūpinimosi vaiko vystymusi ir dalyvavimo sūnaus auklėjime.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė į bylą 2025 m. sausio 24 d. išvadą bei 2025 m. birželio 10 d. – patikslintą išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgdamas į teisminio bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes, reikšmingas byloje pareikštų reikalavimų atžvilgiu (2025 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu buvo stebimas ieškovo ir atsakovės konfliktiškas elgesys, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 11 d. iki šiol (beveik pusę metų) ieškovas neinicijavo susitikimų su sūnumi, 2025 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. K. (ieškovo tėvas) nurodė, kad L. K. susitikimo su seneliais metu atvykus ieškovui, sūnus išvijo ieškovą su grėbliu sakydamas „dink iš čia“, tokiu elgesiu parodydamas tėvo atstūmimą), siūlo nustatyti tokią nepilnamečio L. K. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką: 1. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M. K. su sūnumi L. K. bendrautų tarpininkaujant Panevėžio bendruomeninių šeimos namų psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Atsakovė L. K. būtų įpareigota užtikrinti sūnaus L. K. atvykimą į specialisto nurodytą vietą nurodytu laiku. Tokia bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. (Ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės - psichologo tarpininkavimo - būtinybei, tačiau vaiko motinai prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek tėvo teisių pažeidimu, dėl ko tėvas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo.) Pereinamojo laikotarpio metu tikslinga Ieškovą įpareigoti išklausyti pozityvios tėvystės kursus. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, su sūnumi L. K. tėvas M. K. galėtų bendrauti toliau nustatyta tvarka; 2. tėvas M. K. su nepilnamečiu sūnumi L. K. galėtų bendrauti kiekvieną trečiadienį (šalių susitarimu kitą darbo dieną), pasiimant sūnų po ugdymosi proceso mokykloje, užtikrinant jo dalyvavimą popamokinėse veiklose (jei susitikimai vyktų mokslo metų metu) ir pristatant į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19 val.; 3. M. K. su sūnumi L. K. galėtų bendrauti porinių savaitgalių šeštadieniais pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; 4. tėvas M. K. turėtų teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (jei tai būtų suderinama su sūnaus ugdymosi procesu), ne mažiau kaip po dvi dienas sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir ne mažiau kaip keturiolika dienų sūnaus vasaros atostogų metu (nebūtinai nepertraukiamai), iš anksto su L. K. suderinęs sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas bei laiką. Jei tėvo ir motinos atostogos sutaptų, sutampanti atostogų dienų dalis turėtų būti vienodai dalinama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būtų tas iš tėvų, kurio atostogos prasidėtų anksčiau; 5. tėvas M. K. turėtų teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, sausio 1 d., antrąją Šv. Velykų dieną, iš anksto prieš šias šventes suderinęs su L. K. sūnaus paėmimo iš namų ir grąžinimo į namus laiką. Kadangi L. K. gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), sūnaus gimtadienį M. K. galėtų atšvęsti susitikimo metu antrąją Šv. Kalėdų dieną; 6. M. K. turėtų galimybę bendrauti su sūnumi Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; 7. M. K. turėtų būti užtikrinta galimybė bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko norą ir užimtumą; 8. Kitu nei nurodytu laiku M. K. su sūnumi galėtų bendrauti atsižvelgiant į sūnaus norą, jo ugdymo procesą, popamokines veiklas bei iš anksto suderinęs konkretų bendravimo laiką ir vietą su L. K. elektroninėmis ryšio priemonėmis; 9. tėvo M. K. išvykimas kartu su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų būtų galimas tik esant motinos L. K. ir pačio sūnaus sutikimui. M. K. privalėtų apie būsimą kelionę informuoti L. K. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą; 10. Tuo atveju, jei sutartas bendravimo laikas bendrauti nebūtų galimas dėl sūnaus ligos ar kitų objektyvių priežasčių, motina L. K. turėtų apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti apie esamas aplinkybes elektroninio ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja sms žinute) tėvą M. K..
9. Skyriaus atstovės vertinimu, atsižvelgiant į konfliktiškus bylos šalių santykius, tėvo bendravimas su sūnumi dalyvaujant motinai būtų žalingas vaikui ir nepadėtų atkurti tėvo ir sūnaus artimo ryšio, todėl atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai nepritarė.
10. 2025 m. sausio 24 d. išvadoje nurodė, kad 2025 m. sausio 15 d. Skyriuje buvo išklausyta mažamečio L. K. nuomonė. L. K. į klausimą, kas yra jam artimiausias žmogus, kuriam jis gali viską pasipasakoti ir bet kada paprašyti pagalbos, atsakė, kad mamytė. Berniuko teigimu, mama jam padeda ruošti namų darbų užduotis. Pasak L., jam labiausiai laisvalaikiu patinka su mama ir mažuoju broliuku važiuoti į parke esančią vaikų žaidimų aikštelę, prie jūros ir į sodybą kaime. Su tėčiu susitinka, bet susitikti nenori. Berniukas nurodė, kad jis tėčio bijo, nes tėtis šaukia tiek ant jo, tiek ant močiutės ir senelio, taip pat negražiai kalba su mama. Berniuko teigimu jis matė, kaip tėtis šokinėjo ant mamos automobilio „Toyota“, numetė jos telefoną ir smaugė mamą. Pasak L., kai tėtis mamą smaugė, berniukas bandė ginti mamą ir šėrė jam su pagaliu į koją. Su tėčiu būna pas senelius. Su seneliais sutaria gerai. Berniukas pasakojo, kad kai buvo pas senelius ir kalbėjo telefonu su mama, į tą patį kambarį atėjo tėtis ir jį erzino, trukdė kalbėti, tai močiutė išvarė tėtį iš kambario ir uždarė kambario duris. L. sakė, kad nenori duoti tėčiui savo telefono, kad tėtis nepaskambintų mamai ir ant jos nerėktų. Dažniausiai kai tėtis nusiveža jį pas senelius, ten žaidžia kompiuteriu ar telefonu. Jei tuo metu būna neparuošęs visų namų darbų, prireikus jam padeda močiutė. Būna, kad tėtis išvažiuoja kažkur ir palieka jį tik su seneliais. Yra buvęs su tėčiu batutų parke, ten susilaužė koją. Berniukas akcentavo, kad svečiuodamasis su tėčiu pas senelius nenori likti ten nakvoti, nori grįžti namo pas mamytę. Atsakydamas į specialistės klausimus, berniukas nurodė, kad visai nenorėtų matytis su tėčiu, taip pat nenori su juo švęsti jokių švenčių bei praleisti atostogų. Specialistei pasiteiravus, jei vis dėlto tektų bendrauti su tėčiu, kaip dažnai jis norėtų susitikti, berniukas atsakė, kad vieną kartą per tris savaites. Pokalbio metu L. prisiminė, kad tėtis buvo žadėjęs ateiti į mokykloje vykusią mokslo metų pradžios šventę, bet neatėjo.
11. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, esamu metu tokia bendravimo tvarka, kokią prašo nustatyti ieškovas, neatitinka mažamečio šalių sūnaus interesų. Nagrinėjamu atveju tėvo ir vaiko emocinis ryšys nutrūkęs, todėl jų bendravimas yra sudėtingas.
12. Patikslintoje išvadoje Skyrius pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei treji metų, L. tuo metu buvo 4 metų amžiaus, o šiuo metu jis yra 8 metų, berniukas šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 2a klasėje, nuo rugsėjo eis į trečią klasę, todėl galima teigti, kad išaugo jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai, laisvalaikiui, atsirado papildomų poreikių ugdymui, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, taip pat pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis. Skyriaus vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, gydymui ir pan. Vaiko apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama, keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai ir avalynei atnaujinti. Pažymėjo, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių skaičiuotėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės.
13. Institucijos atstovė Rasa Šinkūnaitė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad palaiko patikslintą išvadą ir mano, kad šiuo momentu maksimalus ieškovo bendravimas su sūnumi nustatant ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką gali padaryti žalą nepilnamečio vaiko raidai, todėl maksimaliai bendravimo tvarkai prieštarauja. Skyrius taip pat nepritaria atsakovės priešieškinyje siūlomai bendravimo tvarkai, todėl prašo teismo atsižvelgti į aukščiau pateiktas rekomendacijas dėl ieškovo ir jo sūnaus L. K. bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas dėl ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo neprieštarauja vaiko interesams.
Šalies argumentai
14. Ieškovas M. K. ir jo atstovas advokato padėjėjas Olegas Juška teismo posėdžiuose palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, pareikštą priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
15. Atsakovė L. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas Vitalis Venckus teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti, palaikė priešieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. K. ir atsakovė L. K. yra nepilnamečio L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp M. K. ir L. K., nutraukė bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
18. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl M. K. moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat susitarė dėl M. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. K. tvarkos, pagal kurią: M. K. su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16 val. Kitu nei šiame punkte aptartu laiku, M. K. su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendrauja atsižvelgiant į sūnaus norus bei suderinęs konkretų bendravimo laiką ir vietą su sūnaus mama L. K. elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas iki bendravimo pradžios.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
22. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
24. Ieškovas ieškinyje ir atsakovė priešieškinyje teismo prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
25. Šio teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečiui sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini) buvo penkeri metai, šiuo metu jis yra aštuonerių metų amžiaus. Byloje nustatyta, jog ieškovas, 2024 m. rugsėjo mėnesyje grįžęs po bausmės atlikimo ir ilgo nesimatymo su sūnumi, netrukdomai galėjo bendrauti su sūnumi ir dažniau nei pagal sprendime numatytą tvarką. Teismo vertinimu, abi šalys pripažįsta ir sutinka, kad tėvas bendrautų su sūnumi, tačiau jos siekia skirtingos bendravimo tvarkos ir apimties, tokiu būdu sudarydamos prielaidas naujiems tarpusavio konfliktams ir nesutarimams.
26. Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, procesinių dokumentų, liudytojo A. K. parodymų, darytina išvada, kad šalių santykiai dėl bendravimo su sūnumi yra gana įtempti ir jų nesutarimas dėl bendravimo tvarkos yra akivaizdus.
27. Visiškai negalima sutikti su ieškovu, jog atsakovė draudžia jam bendrauti su vaiku. Ieškovo į bylą pateikti vaizdo įrašai patvirtina bendravimą su sūnumi, laisvalaikio praleidimą. Ieškovo teiginį, jog atsakovė užkerta galimybes kurti jo ir sūnaus tarpusavio emocinį ryšį, teismas laiko neįrodytu, nes nuo 2025 m. sausio mėnesio bendravimas su vaiku nutrūko jo paties valia.
28. Bylos nagrinėjimo metu siekiant įvertinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams vaiko išsakytą nuomonę dėl bendravimo su tėvu, vaiko emocinius ryšius su kiekvienu iš tėvu pasiūlė šalims atlikti teismo psichologinę ekspertizę. Šalys su šiuo pasiūlymu nesutiko, todėl teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamos bylos visų aplinkybių kontekste, laiko, jog optimaliausiai ir geriausiai šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus užtikrins bendravimo tvarka, atstačius tėvo ir vaiko emocinį ryšį, vaikui pripratus prie tėvo ir šiam užtikrinus tinkamas bendravimo su vaiku sąlygas.
29. Šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio/priešieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, jei tam yra rimtas pagrindas, t. y. tik išeidamas už ieškinio ribų teismas gali užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus yra aštuonerių metų amžiaus, tačiau siekiant užtikrinti jo saugumo jausmą, išvengti galimų didelių pokyčių ir nerimo, iki vaikui sueis devyneri metai tikslinga nustatyti bendravimo tvarką be nakvynės pas tėvą, vėliau pereinant į intensyvesnį (maksimalų) bendravimą pagal ieškinyje išdėstytą tvarką. Šiuo atveju atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka tik minimaliai atitinka ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius bei interesus, nes su skyriumi gyvenančiu tėvu vaiko bendravimas turi būti kuo dažnesnis ir betarpiškas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas nenustatė, kad dažnas, betarpiškas ir nuolatinis maksimalus bendravimas L. sulaukus devynerių metų amžiaus neatitiktų tiek vaiko, tiek tėvo interesų (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas pažymi, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
33. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
34. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį. 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnus L. K. buvo ketverių metų amžiaus, šiuo metu jam – aštuoneri metai, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 2a klasėje, nuo rugsėjo mėnesio eis į trečią klasę. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo, sveikatos priežiūros reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei, laisvalaikiui, užsiėmimams po pamokų ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos.
35. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).
36. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikoje nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių jo vardu neregistruota. Duomenų apie ieškovo nedarbingumą, kitus turimus kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, skolas į bylą nepateikta.
37. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos draudžiamosios pajamos sudaro 1044,23 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2022 m. sausio 24 d. taikomas areštas bei draudžiama dalyvauti eisme. Duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, skolas nėra. Be L. K., atsakovė turi mažametį vaiką T. P., gim. (duomenys neskelbtini). Abiem vaikams mokama po 122,50 Eur išmoka per mėnesį.
38. Pažymėtina, jog vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Atsižvelgus į atsakovės nurodytą vaiko būtiniesiems poreikiams prašomą priteisti po 500 Eur sumą, į vaiko amžių, tėvų turtinę padėtį (kuri abiejų šalių, teismo vertinimu, yra panaši) bei tai, kad ieškovas nesutinka mokėti vaiko didesnio išlaikymo nei nustatytas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu 200 Eur, darytina išvada, kad racionaliai planuojant bei atsisakant to, kas nėra būtina, galima sumažinti 500 Eur sumą iki 400 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nagrinėjamu atveju lemiančią reikšmę turi vaiko poreikiai ir jo interesų užtikrinimas.
39. Atsižvelgdamas į visetą aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, vaiko tėvų turtinę padėtį, byloje pateiktą vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, į tai, kad būtent atsakovė šiuo metu suteikia sūnui būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas atsakovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokios reikalingos jų skyrimo momentu, įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovo, atsakovės, jų atstovų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nepilnamečio L. K. išlaikymui iš ieškovo priteistina 400 Eur suma. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Ieškovas M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09927 nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleistas. Pateikta pažyma, kad ieškovui šioje byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro iš viso 303,34 Eur. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteisiamos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, elektronine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 nustatytą išlaikymą iš M. K. nepilnamečiui L. K. ir priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6953-940/2021 patvirtintą M. K. ir nepilnamečio sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir ją išdėstyti taip:
1. Tėvas M. K. iki sūnus L. K. sulauks devynerių metų amžiaus (duomenys neskelbtini) bendraus su juo kiekvieno mėnesio antrąjį ir trečiąjį šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., nedalyvaujant vaiko motinai, iš anksto suderinęs tarpusavyje su L. K. sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.
2. Nuo 2025 m. gruodžio 26 d. tėvas M. K. turi teisę su sūnumi L. K. bendrauti bet kokiu laiku, tarpusavyje su sūnaus motina L. K. suderinęs sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sūnus pasiimamas jo atostogoms;
3. Tėvas M. K. turi teisę pasiimti sūnų L. K. bendravimui iš motinos L. K. kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį);
4. Tėvas M. K. turi teisę praleisti su sūnumi L. K. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų ir pusę sūnaus L. K. mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Apie savo atostogų laiką ir trukmę tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios;
5. Tėvas M. K. pasiima sūnų L. K. bendravimui Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos, vaiko gimtadienio dienomis, iš anksto (vėliausiai prieš vieną dieną) prieš šias šventes suderinęs su motina L. K. susitikimo su sūnumi laiką ir vietą. Bet kokiu atveju kiekvienos šventės, išskyrus Tėvo ar Motinos dieną, dienos priskyrimas tėvui ar motinai atliekamas išlaikant proporcingumo principą - tais pačiais kalendoriniais metais vienos šventės praleidžiamos su vienu, o kitos - su kitu iš tėvų, nebent jie susitartų kitaip;
6. Tėvas ar motina, būdami su sūnumi, užtikrina sūnui galimybę susisiekti su kitu iš tėvų internetu ar telefonu, taip pat tėvų galimybę susisiekti su sūnumi;
7. Tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie sūnaus susirgimus ir kitus nutikimus bei svarbius įvykius sūnaus ugdymo ir vystymosi procese, taip pat nutikimus ir įvykius susijusius su sūnumi jam esant gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir/ar kitose įstaigose. Sūnui sergant ar kitaip negalint atvykti pas tėvą, motina įsipareigoja leisti lankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje ir kitose įstaigose ir/ar organizacijose, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, išskyrus sūnaus gydytoją;
8. Tėvas ir motina informuoja vienas kitą apie sūnaus dalyvavimą šventėse bei renginiuose ir netrukdo vienas kitam dalyvauti juose;
9. Tuo atveju, jei sutartas bendravimo laikas bendrauti negalimas dėl sūnaus ligos ar kitų objektyvių priežasčių, motina L. K. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti apie esamas aplinkybes elektroniniu paštu tėvą M. K.;
10. Tėvas M. K., norėdamas sūnų L. K., jei jis sutinka, atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti motiną L. K. ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki pageidaujamos tokios kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam sutikimui (jeigu išvykstama ilgesnei kelionei nei 14 k. d.) tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai perduoti visus sūnaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos;
11. Tuo atveju, jeigu kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą šalį, nurodydamas naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis. Jei sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimas iš esmės įtakoja tėvo galimybę bendrauti su sūnumi (miesto, valstybės pakeitimas), motina privalo suteikti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi ne mažesniu intensyvumu ir būdais, nei numatyta šioje tvarkoje;
12. Bet koks bendradarbiavimas ir informacijos pateikimas tarp M. K. ar L. K. vykdomas bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tačiau kreipimasis elektroniniu paštu (L. K. elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), M. K. elektroninio pašto adresas - Iimuzinas0@qmail.com) laikomas tinkamu kreipimusi vienas į kitą. Tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (el. pašto, telefono ir pan.) pasikeitimą nurodant naujus kontaktinius duomenis.
Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Apeliacinį skundą gali išnagrinėti kitos apygardos teismas, kuriam vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis būtų paskirtas nagrinėti apeliacinis skundas.