Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

18. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai: 2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (skolos susidarymo laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos.

19. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Šioje byloje nustatyta, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai (atsakovė neginčijo fakto, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra tiekiama elektros energija). Nors atsakovė nėra sudariusi su ieškove rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.383 straipsniu laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų momento (konkliudentiniais veiksmais) ir ieškovė teikia per prijungtą energijos tiekimo tinklą elektros energiją, o atsakovė (abonentas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir užtikrinti jai priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021).

21. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė/jos sūnus V. P. nebuvo sudarę sutarties su ieškove dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo. Ši aplinkybė pagal Taisyklių 100 punktą yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, <...> aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose (ginčo laikotarpiu galiojusių taisyklių 100-101 punktai) įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovei priklausančio buto nuomininkei nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei (atsakovei). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-627-258/2021; 2021 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priitma civilinėje byloje Nr. e2A-877-577/2021).

24. Viena vertus, sutiktina su atsakovės nuomone, jog nuomos sutartyje buvo įtvirtinta nuomininkės pareiga mokėti komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant ir mokesčius už elektros energijos tiekimą; kita vertus, nuomos sutarties tarp būsto savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Nuomos sutartis dėl atsakovei priklausančio turto nuomos siejo būtent tos sutarties šalis, t. y. Vilniaus miesto savivaldybę ir nuomininkę (vėliau jos sūnų V. P.), tuo tarpu ieškovė nebuvo ir nėra šios sutarties šalimi (dalyve), negalėjo daryti įtakos šios sutarties sąlygoms, jas žinoti, atitinkamai negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkė (ar vėliau kiti asmenys) nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei (tiek dėl pareigos sudaryti su elektros energijos bei kitų paslaugų teikėjais atskiras sutartis, tiek dėl pareigos atsiskaityti už elektros energiją ir kitas paslaugas su jų teikėjais).

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

26. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant rašytinės nuomininkės (vėliau jos sūnaus V. P.) ir elektros energijos tiekėjo (ieškovės) sutarties, atsakovės argumentai dėl nuomos sutarties sąlygų, susijusių su nuomininkės (jos sūnaus V. P.) įsipareigojimais sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, mokėti mokesčius už elektros energijos tiekimą, dėl faktinio naudojimosi paslaugomis ir pan., nepanaikina buto savininkės (atsakovės) prievolės atsiskaityti už patiektą elektros energiją.

27. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020). Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

28. Tiek atsiliepime, tiek triplike atsakovės nurodyta teismų praktika dėl pareigos nustatyti galutinį elektros vartotoją, prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą ir pan., negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje, kadangi ji išplėtota ir iš dalies pakeista vėlesne kasacinio teismo praktika, skirta specialiai sureguliuoti tokias situacijas, kokios kilo ir nagrinėjamoje byloje.

29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje ir ieškovė gali reikalauti iš jos skolos priteisimo už tiektą elektros energiją.

Dėl 171,04 Eur skolos priteisimo.

30. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės už tiektą elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 7 d.

31. Atsakovė nesutikimą su skola argumentuoja tuo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas tariamas Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimas ieškovei, taip pat nėra pateikta jokių konkrečių sąskaitų, ar kitų įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti konkretų skolos dydį.

32. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 7 d. į atsakovei priklausantį butą tiekė elektros energiją ir dėl to susidarė 171,04 Eur skola, bei pateikė įrodymus, patvirtinančius šios skolos dydį: 2020 m. rugsėjo 17 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. bei 2020 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo sąskaitą Nr. 21/39/2000271 (sprendimo 13-14 punktai).

34. Kaip minėta, nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau laikoma, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju atsakovė, kaip buto savininkė, privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

35. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, atsakovė savo paskaičiavimų dėl minėtos skolos nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų dėl šios skolos apmokėjimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 171,04 Eur skola už elektros energiją, tiektą butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 7 d.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

36. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (171,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.

38. Byloje iš viso patirta 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 171,04 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 4 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (171,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, valstybei 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.