- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-877-577/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, T. P., M. P., E. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, T. P., M. P., E. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 399,48 Eur skolos už tiektą elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2018 m. sausio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, su kuria rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pakeisti atsakovą, o netenkinus šio prašymo, ieškinį atmesti. Nurodė, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ ir V. K. 2001 m. gegužės 5 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad butas V. K. buvo suteiktas 1986 m. gruodžio 10 d. V. K. sutikimu, nuo 2002 m., bute apsigyveno T. P. su vaikais. Po pagrindinio nuomininko mirties 2003 m. liepos 26 d., bute liko gyventi T. P., M. P., E. P. ir K. P.. 2019 m. vasario 22 d. nurodyti asmenys buvo iškeldinti. Pasak atsakovės, jie turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Atsakovės įsitikinimu, jeigu įmanoma identifikuoti vartotoją, tuomet nesvarbu, ar buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl elektros energijos pirkimo, patalpų savininkas neprivalo apmokėti už elektros energiją, kurią nusipirko vartotojas, gyvenantis bute.
3. Trečias asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog tinkami atsakovai yra asmenys, kurie faktiškai gyveno bute ir pirko elektros energiją.
4. Tretieji asmenys T. P., M. P., E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Ignitis“ valstybei 25,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2020 m. vasario 3 d. už elektros energiją patiektą adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2018 m. sausio 4 d. skolos nebuvo. Buvo susidariusi 514,03 Eur skola 2016 m. kovo 20 d., tačiau 2017 m. sausio 30 d. ši skola buvo padengta ir vėliau už 2017 bei 2018 metus buvo atsiskaitoma laiku. Teismo vertinimu, ieškovė aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2018 m. sausio 31 d. už į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patiektą elektros energiją, susidariusi 399,48 Eur skola neįrodė, dėl to ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė pareigos sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio sumą neįvykdė. Kadangi ieškinys atmestas, remdamasis teismų praktika, teismas iš ieškovės valstybei priteisė 15 Eur žyminio mokesčio ir 10,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė UAB „Ignitis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei tenkinti visiškai bei priteisti 399,48 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; netenkinus pirmojo prašymo, bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Teismas netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ieškinį. Priešingai, nei nurodoma sprendime, ieškovė pateikė įrodymą, pagrindžiantį skolos susidarymo faktą ir laikotarpį – 2020 m. vasario 3 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2016-03-20 iki 2020-02-03 (toliau – Ataskaita), kurią teismas netinkamai įvertino. Ataskaitoje pateikti išsamūs duomenys, pagrindžiantys skolos susidarymą. Ieškovė iki 2018 m. vasario mėnesio PVM sąskaitų - faktūrų buitiniams vartotojams neišrašydavo, mokėtina suma buvo apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis (šiuo metu galiojančios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 104 punktas). PVM sąskaita – faktūra, išrašyta 2019 m. kovo 14 d., visiškai neįrodo, kad elektros energija buvo suvartota ne Ataskaitoje nurodytu laikotarpiu.
6.2 Vartotojas privalėjo pats kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju skola buvo apskaičiuota pagal elektros apskaitos prietaiso rodmenis skaitiklio patikrinimų ir keitimo metu, kadangi atsakovė pati skaitiklio rodmenų nedeklaravo.
6.3 Atsakovo atstovas pasinaudojo aplinkybe, kad jo paties suklaidintas ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo ir dėl šios priežasties negalėjo paaiškinti Ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumo, bei pateikė absoliučiai naują argumentą, nurodydamas, kad skola susidarė 2019 metais.
6.4 Teismas nevertino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. kovo 3 d. rašto dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 22 d. tretieji asmenys buvo priverstinai iškeldinti iš Objekto ir kad nuo 2019 m. vasario 23 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Objektas buvo laisvas, t. y. jame niekas negyveno. Tai įrodo, jog atsakovės nuomonė apie skolos susidarymą 2019 m. kovo 14 d. yra nepagrįsta. Be to, 2019 m. vasario 22 d. buto patikrinimo akte buvo užfiksuotas elektros skaitiklio rodmuo, tad būtent šių duomenų pagrindu buvo nustatyta ir apskaičiuota 399,48 Eur skola. 2019 m. kovo 14 d. šiuo pagrindu ieškovė tik išrašė PVM sąskaitą – faktūrą.
6.5 Atsakovo atstovas šioje byloje elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesine teise, tyčia suklaidino ieškovo atstovę, kad ši neatvyktų į teismo posėdį ir negalėtų paaiškinti papildomai iškilusio klausimo dėl skolos susidarymo laikotarpio. Atsakovei teismo posėdžio metu nurodžius naują argumentą dėl skolos susidarymo laikotarpio, teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant ieškovei galimybę tinkamai atsikirsti į atsakovės nurodytas aplinkybes. Teismas neužtikrino ieškovei teisės į teisminę gynybą, apribojo jos teisę būti išklausytam, teisės į tinkamą teismo procesą, procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principus. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
6.6 Net ir pasitvirtinus, jog Objekte skolos susidarymo laikotarpiu kažkas gyveno, bet tie asmenys nebuvo pasirašę elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieškove, būtent atsakovei, kaip objekto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su ieškove. Teismas neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir į tai, kad atsakovės atstovas skolą pripažino.
6.7 Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik nuomoja, prižiūri ir administruoja Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl nėra atsakingas už nuomininkų nesumokėtus nuomos mokesčius.
6.8 Sprendimas pagrįstas prielaidomis, nemotyvuotas, priimtas vertinant tik atsakovės argumentus teismo posėdžio metu. Ieškovės įsitikinimu, teismas buvo šališkas. Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo AB „Ignitis“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė tinkamai nenurodė, kada ir iš ko susidarė skola, nepateikė sąskaitų-faktūrų (pavyzdžiui sąskaitos Nr. LREP 01699390), kuriose būtų nurodomos suteiktos paslaugos atsakovei, jų kaina, terminai, nepateikti kiti įrodymai, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei jos sudarytoje Ataskaitoje nurodytą sumą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė už atitinkamą laikotarpį yra skolinga ieškovei.
7.2. Ataskaitoje aiškiai identifikuojama, jog 2016 m. kovo 20 d. skola siekė 514,03 Eur, 2016 m. balandžio 4 d. – 386,53 Eur, 2016 m. balandžio 14 d. – 297,63 Eur, 2016 m. balandžio 15 d. – 221,43 Eur, 2016 m. balandžio 15 d. – 161,43 Eur, 2016 m. gegužės 23 d. – 61,43 Eur, 2016 m. birželio 21 d. – 21,43 Eur, 2017 m. sausio 30 d. – 0 Eur, <..>, 2018 m. sausio 4 d. – 0 Eur, t. y. skola sistemingai mažėjo bei 2018 m. sausio mėnesį išnyko, nes buvo dengiama atitinkamais mokėjimais. Atsakovė pažymi, kad remiantis Ataskaita, skiltimi laikotarpio duomenys po atsiskaitymo būdo pakeitimo 2018 m. vasario 1 d., matoma, kad 2018 m. liepos 22 d. egzistavo 20 Eur permoka (-20 Eur), 2019m. kovo 14 d. išrašyta sąskaita Nr. LREP 01699390, pagal kurią priskaičiuota 399,48 Eur skola.
Šalies argumentai
7.3. Prašoma priteisti skola nepatenka į ieškinio faktinio pagrindo ribas t. y. ieškovė neįrodė, kad ieškiniu prašoma priteisti skola susidarė nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2018 m. sausio 31 d., todėl ieškinys pagrįstai atmestas, kaip neįrodytas.
7.4. Tarp ieškovės ir atsakovės atstovų buvo įvykęs nesusikalbėjimas. Šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, ieškovės atstovė savo poziciją išdėstė ieškinyje, 2020 m. gruodžio 8 d. į EPP papildomai įkėlė rašytinius paaiškinimus. Ieškovės atstovės nedalyvavimas teismo posėdyje negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovės atstovas neturi įtakos ieškovės atstovės dalyvavimui/nedalyvavimui teismo posėdyje. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovė, teigdama, kad už suvartotą elektros energiją susidarė 399,48 Eur skola, kreipėsi į teismą dėl skolos iš buto savininkės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
10. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose (įskaitant apeliacinį skundą) išdėstytus argumentus, iš esmės neturi pagrindo nepritarti šiai apeliantės pozicijai.
11. Pagal civilinio proceso teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovės atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).
12. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog už Objekte suvartotą elektros energiją atsiskaitoma nebuvo, todėl per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2018 m. sausio 31 d. susidarė 399,48 Eur skola, pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovė įrodė, jog minėta skola susidarė būtent ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Remdamasis Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2016-03-20 iki 2020-02-03, teismas padarė išvadą, kad skolos už elektros energiją, patiektą adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-03-02 iki 2018-01-04 nebuvo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį argumentų dėl skolos susidarymo laikotarpio, jos dydžio ir pan., nenurodė; savo nesutikimą su reikalavimu dėl skolos priteisimo iš esmės grindė motyvais dėl netinkamo atsakovo, o ieškovė į teismo posėdį, kuriame atsakovės atstovas nurodė naujus atsikirtimus, neatvyko ir negalėjo paaiškinti naujai iškelto klausimo apie skolos susidarymo laikotarpį. Iš apeliacinio skundo bei atsiliepimo turinio galima daryti išvadą, jog ieškovės neatvykimą į teismo posėdį lėmė šalių atstovų komunikavimo aplinkybės, o ne išankstinis apsisprendimas jame nedalyvauti. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad tikslus skolos susidarymo laikotarpis buvo nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų turinį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad ieškinyje klaidingai nurodyta prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpio pabaiga.
14. Skolos susidarymo pradžią ieškovė susiejo su data, kurią, pagal Ataskaitoje esamus duomenis, patikrinimo metu buvo užfiksuoti skaitiklio rodmenys. Pažymėtina, kad ieškinyje buvo atskleista, jog įmokas už Objekte sunaudotą elektros energiją apskaičiuodavo ieškovas pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis. Deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškovu kiekvieną mėnesį vartotojas privalėjo pats. Taigi, galima situacija, kuomet patikrinimo metu nustatomi kitokie, nei deklaruoti skaitiklio rodmenys, ir tokiu atveju galimybė nustatyti tikslų užfiksuotos skolos susidarymo pradžios momentą yra ribota. Dėl šios priežasties sutiktina, kad skolos susidarymo pradžia gali būti skaičiuojama nuo paskutinio patikrinimo datos.
15. Į bylą pateiktas antstolio G. B. iškeldinimo protokolas, iš kurio matyti, kad teismo sprendimas dėl priverstinio trečiųjų asmenų T. P., M. P. ir E. P. buvo įvykdytas 2019 m. vasario 22 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2019 m. vasario 22 d. buto patikrinimo akte buvo užfiksuotas elektros skaitiklio rodmuo, ir kad šių duomenų pagrindu buvo apskaičiuota 399,48 Eur skola. Ataskaitoje yra duomenys, kad 2019 m. kovo 14 d. išrašyta 419,38 Eur sąskaita LREP Nr. 01699390, ir atsižvelgus į anksčiau sumokėtas sumas, skolos už elektros energiją likutis yra 399,48 Eur. Nors aukščiau minėtas aktas į bylą nepateiktas, pažymėtina, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. kovo 3 d. rašte Nr. 1.35-20/1084 yra informacija, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 23 d. (t. y. po trečiųjų asmenų iškeldinimo) iki 2019 m. gruodžio 16 d. butas buvo laisvas. 2019 m. gruodžio 17 d. Akte dėl turto perdavimo ir priėmimo (SĮ Vilniaus miesto būstas butą perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) yra užfiksuoti bute esančių skaitiklių rodmenys. Taigi, atsakovei tokia informacija buvo žinoma; ji skolos fakto ir dydžio neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2020 m. vasario 6 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už elektros energiją nurodė, jog 399,48 Eur skola bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Būtent dėl šios skolos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą.
16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 22 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už elektros energiją susidariusi 399,48 Eur skola, kurią turi atlyginti šio turto savininkė.
18. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, <...> aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).
19. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas, įvertinęs Taisyklių pakeitimus, aktualių Taisyklių 17 ir 100 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, padarė išvadą, kad jis nesudaro pagrindo <...> byloje kilusį teisės klausimą aiškinti kitaip, nei nurodyta formuojamoje kasacinio teismo praktikoje.
20. Taigi, nesant su tiekėju sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovės motyvai dėl netinkamo atsakovo atmestini, kaip nepagrįsti.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 399,48 Eur skolos už tiektą elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (CK 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384, 6.388 straipsniai), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnio 1 dalis)) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo pateikimą) (CPK 93straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) ieškovei UAB „Ignitis“ (juridinio asmens kodas 303383884) 399,48 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 48 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 399,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei UAB „Ignitis“ 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.