Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-81-886/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-10
Bylos Nr.: e2A-81-886/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17941-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: M. V.
Trečiasis asmuo: V. B.

Kategorijos

3.2.3.5Bylos nagrinėjimo atidėjimas

Civilinė byla Nr. e2A-81-886/2024Teisminio proceso Nr.

2-69-3-17941-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

sekretoriaujant E. V.,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ įgaliotam asmeniui I. S. ir atstovui advokatui D. U.,

atsakovui M. V. ir jo atstovei advokatei G. S. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) pradiniu ir patikslintu ieškiniu (2020-11-10 CBP-23122, 2021-05-26 DOK-68739) prašė priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) 110 303 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje, dublike (2022-01-24 DOK-10404) nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo bendrovei iš viso 110 303 Eur nuostolių: 1) dėl ilgalaikio turto perleidimo bendrovei nenaudingomis sąlygomis – 85 621 Eur, kadangi balansinė ilgalaikio turto vertė 2015 metais sudarė 86 407 Eur, o šis turtas buvo „realizuotas“ daugiausiai už 786 Eur sumą (86 407–786=85 621); 2) dėl trumpalaikio turto praradimo – 24 682 Eur (pagal 2017 m. balansą). 2017 m. gruodžio 15 d. perleidus visas bendrovės akcijas V. B., kuris 2017 m. gruodžio 16 d. buvo paskirtas ir bendrovės direktoriumi (vienasmeniu valdymo organu), jam atsakovas neperdavė jokio bendrovės turto.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2021-09-06 DOK-110923) prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovės nemokumo administratorei UAB „Projektų investicijos“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike (2022-02-11 DOK-19404) nurodė, kad ieškovė neįrodė bendrovei padarytos žalos fakto, ieškinys grindžiamas tik prielaidomis. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs buvusios bendrovės nemokumo administratorės ir kreditoriaus MB „Ubi Leones“ pareiškimus dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, analizavo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nenustatė, kad atsakovas savo veiksmais būtų pažeidęs bendrovės ir/ar jos kreditorių interesus, o „suinteresuoti asmenys (tarp jų - atsakovas) tyčia neblogino įmonės padėties siekdami išvengti atsiskaitymo su pirminiu kreditoriumi“. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 šioje byloje turi prejudicinę galią.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, administravimui skirtų lėšų 2 213 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Dėl 85 621 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ilgalaikio turto perleidimo bendrovei nenaudingomis sąlygomis. Vertindamas ieškovės pareigą įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo vieninteliu įrodymu – Pelno (nuostolių) ataskaita (trumpa) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pagal kurią ieškovė 2016 m. gavo 786 Eur kitų pajamų, kas, ieškovės nuomone, reiškia, kad ilgalaikis turtas buvo parduotas už nurodytą sumą. Ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė liudytoja apklaustos buhalterės parodymų, tai reiškia, kad neįrodė aplinkybės, kad įmonės ilgalaikis turtas buvo perleistas už 786 Eur sumą. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ilgalaikis turtas buvo perkeltas į kitas įmones ar iššvaistytas/neišsaugotas kitais būdais. Teismas vertino ir civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 nustatytas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjimo dalyku ir toje byloje apie tai, kad teismas laikė neįrodytais kreditorės MB „Ubi Leones“ teiginius apie tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo perkeltas į atsakovo vadovaujamas įmones UAB „Torkus“, UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo lounge Kaunas“ (2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 30 punktas). Tokios byloje nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė ieškinio dalyje dėl 85 621 Eur nuostolių neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.

7. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir fakto. Liudytoja J. Č. patvirtino, kad bendrovės apskaitoje ilgalaikis turtas buvo apskaitomas jo įsigijimo verte (nuo bendrovės veiklos pradžios 2011 m.), neskaičiuojant nusidėvėjimo ir/ar turto vertės sumažėjimo, ko teisės aktai, reglamentuojantys įmonės turto apskaitą, nedraudžia, tikslu parodyti, jog įmonė turi daugiau vertingo turto. Įvertinus ilgalaikio turto sudėtį, jo naudojimo terminą bei intensyvumą akivaizdu, kad reali šio turto vertė 2015 metais buvo ženkliai mažesnė. Pasikeitus įmonės savininkui, atsakovas 2017 m. gruodžio 15 d. įvykdė savo pareigą perduoti įmonės dokumentus naujajam savininkui/vadovui V. B., kas reiškia, kad įmonės dokumentus perdavus naujam įmonės vadovui, kuris juos pradangino (nustatyta civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019), nėra galimybės 2015 m. patvirtinto balanso finansinių duomenų įvertinti kartu su kitais įrodymais, nes dokumentai neišliko.

8. Vertindamas liudytojo A. V. parodymus, teismas pažymėjo, kad liudytojas iš esmės nurodė aplinkybes apie tai, kokį ilgalaikį turtą jis matė buvus pas atsakovą nuo pat naktinio klubo įsikūrimo 2010 metais iki išardyto turto krovimo išvežimui 2016 metais. Nepaisant to, kad, anot liudytojo, klubas buvo įrengtas prabangiai, ko neneigė nei atsakovas, nei kiti byloje apklausti liudytojai, šio liudytojo paaiškinimais nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo lygio ir jo vertės, buvusios 2015 metų pabaigoje, kas ir buvo aktualu nagrinėjamu atveju. Kita vertus, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo ir liudytojo G. A. paaiškinimų, bei paties A. V. paaiškinimų teismas darė išvadą, kad šalys neišsiskyrė geruoju ir iki šiol turi viena kitai pretenzijų, kas sudarė pagrindą teismui manyti, kad liudytojo A. V. parodymai gali stokoti objektyvumo, todėl juos vertino kritiškai.

9. Byloje liko nepaneigti atsakovo argumentai, kad dalį įrangos įmonė nuomavosi, dalis buvo suteikta naudotis tiekėjų, kad klubo įrangos naudojimo laikotarpis ir intensyvumas sąlygojo ženkliai greitesnį jos nusidėvėjimą. Ieškovė nevertino technikos nusidėvėjimo per penkis naktinio klubo veiklos metus ir išmontuotų baldų bei technikos vertės kryčio, nepagrįstai akcentuodama ilgalaikio turto įsigijimo kainas, neaišku, kokiu pagrindu darydama išvadą, kad didelės įsigijimo vertės turtas buvo neteisėtai išmestas/utilizuotas, ir reikalaudama atsakovo įrodyti buvusią ilgalaikio turto vertę.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliacinio teismo išaiškinimais 2013 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-824/2013, nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra panašios.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atsakingas už įmonės dokumentų neišsaugojimą, kas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl jam šioje byloje nekilo procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Ieškovė nepateikė įrodymų apie turto pardavimo metu buvusią realią ilgalaikio dėvėto turto rinkos kainą, t. y. neįrodinėjo pardavimo kainos ir jos neatitikties tuo metu rinkoje buvusios analogiško turto kainoms, taip pat nenuginčijo atsakovo argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, specifiškumo ir panaudojimo negalimumo, todėl teismas darė išvadą, kad bendrovės 2015 metų balanse nurodyta ilgalaikio turto balansinė vertė nepatvirtina intensyviai įmonės veikloje naudoto ilgalaikio turto realios rinkos vertės 2016 metais.

12. Dėl 24 682 Eur nuostolių, atsiradusių dėl trumpalaikio turto neperdavimo naujai paskirtam vadovui. Teismas nenustatė pagrindo teigti, jog BUAB (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto bylą nagrinėjusio teismo sprendime (nutartyje) yra nustatyta prejudicinę reikšmę šiai bylai turinti aplinkybė, kad 2017 metų balanse matomas trumpalaikis turtas buvo tik bendrovės atlikti išankstiniai mokėjimai, už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos, todėl atsakovo argumentą, kad ji šioje byloje neįrodinėtina CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu, teismas pripažino teisiškai nepagrįstu.

13. Vertindamas ieškinio dėl 24 682 Eur nuostolių priteisimo pagrįstumą, teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, nustatytomis aplinkybėmis ir sprendė, kad šiuo atveju ne atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, koks BUAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. ieškovės balanse apskaitytas turtas, kuris nebuvo perduotas naujai paskirtam vadovui V. B., realiai buvo, o ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, ir žalos faktą ir dydį.

14. Teismas konstatavo, kad lyginant pateiktus balansus, yra akivaizdūs neatitikimai ne tik perkeliant turto vertes iš praėjusio ataskaitinio laikotarpio, bet ir nesant kitų apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kas realiai sudarė įmonės turtą atitinkamais laikotarpiais, bei įvertinti (ne)buvusias klaidas. Šiuo atveju šalys skirtingai, sau palankia linkme, interpretavo balansuose nurodytą turtą (jo sudėtį, kiekį). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šią atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą (žalos faktą ir dydį) ir jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo pozicijos, kad 2017 m. balanse matomas trumpalaikis turtas buvo tik bendrovės atlikti išankstiniai mokėjimai, apsiribodama niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais „labiau tikėtina“, „tikėtinai buvo“ ir pan.

15. Nesant jokių įmonės apskaitos dokumentų ir kitų įrodymų, teismas darė išvadą, kad byloje pateikti įmonės balansai nėra pakankami įrodymai teismui nustatyti, kas sudarė 2017 m. balanse nurodytą įmonės turtą ir kokios vertės jis iš tikrųjų buvo, kas reiškia, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami ir nesudaro pagrindo konstatuoti juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimo. Ieškovei nepaneigus atsakovo pozicijos, kad 2017 m. balanse matomas trumpalaikis turtas buvo tik bendrovės atlikti išankstiniai mokėjimai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai neperdavė turto naujam įmonės vadovui/savininkui. Taigi, nepagrindus žalos (nuostolių) fakto ir dydžio, nėra teisinio pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, kas tuo pačiu reiškia, kad ieškovė neįrodė savo teisės pažeidimo ir neturi teisės į teisminę gynybą bei ieškinio patenkinimą.

16. Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti CPK numatytas teisines pasekmes ieškovei, todėl atsakovo prašymą atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2023-08-30 DOK-104526) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Atsakovas nesąžiningai naudojosi tuo, kad nemokumo administratorius neturi ir negali gauti jokių dokumentų, susijusių su bendrovės turto realizavimu/sunaikinimu, nes nemokumo administratoriui po bendrovės bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti jokie bendrovės apskaitos ir kiti dokumentai. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad administratoriui nėra perduoti ir nėra išlikę bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, ir nėra galimybės jų atkurti. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas pripažino, jog visą bendrovės turtą jis perleido/sunaikino neatlikdamas turto vertinimo, taigi būtent dėl atsakovo nerūpestingumo byloje nebuvo galimybės nustatyti tikrosios turto sudėties ir būklės turto perleidimo/utilizavimo metu. Jei atsakovas būtų atlikęs nepriklausomą turto vertinimą, tai turto vertinimo ataskaitos kopiją būtų galima nesunkiai gauti iš turto vertintojo.

17.2 Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas nebuvo išsaugotas, nes 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose bendrovė tokio turto dar turėjo už 86 407 Eur, o 2016 m. gruodžio 31 d. šio turto jau nebebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad „ilgalaikis turtas buvo [...] iššvaistytas /neišsaugotas kitais būdais“ yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovui tenka pareiga įrodyti ir paaiškinti, kam ir kokiomis sąlygomis šis turtas buvo perleistas, pagrįsti turto sunaikinimo poreikį, sunaikinto turto sudėtį ir vertę. Atsakovas naujai paskirtam bendrovės vadovui (sprendžiant iš 2017-12-15 priėmimo - perdavimo aktų) neperdavė jokių sutarčių, taigi nėra pagrindo teigti, kad jei naujasis bendrovės vadovas V. B. būtų išsaugojęs iš atsakovo gautus bendrovės dokumentus, būtų galimybė nustatyti bendrovės ilgalaikio materialiojo turto perleidimo sandorio sąlygas. Pareiga įrodyti turto perleidimo sąlygas ir jų atitikimą bendrovės interesams priskirtina būtent atsakovui.

17.3 Byloje vyrauja viešasis interesas, nes nemokumo administratorius ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui pareiškė bankroto procese ir pirmiausiai bendrovės kreditorių interesais. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas privalėjo veikti aktyviai, tačiau teismas šioje byloje priėmė sprendimą vien tik formaliai nurodant, kad atitinkamų aplinkybių ieškovė neįrodė, ir pats teismas nesiėmė jokių priemonių pašalinti teismui kylančias abejones ir įrodymų trūkumą (jei teismo nuomone, įrodymų nebuvo pakankamai).

17.4 Pagal bendrovės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, bendrovė ilgalaikį turtą balansuose apskaitė įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą (pradinio ieškinio priedų 18-20 puslapiai (CBP-23122 2020-11-10), taigi akivaizdu, kad finansinėje atskaitomybėje turto vertė buvo atspindėta atskaičius sukauptą nusidėvėjimą, priešingai atsakovo teiginiams. Taigi neturi pagrindo teismo motyvai, kad nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo lygio ir jo vertės, buvusios 2015 metų pabaigoje. Be to, atsakovas pripažįsta, jog prieš perleisdamas/utilizuodamas bendrovės turtą, atsakovas neatliko turto vertinimo (rinkos vertės nustatymo), taigi akivaizdu, kad neegzistuoja dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, jog ilgalaikio materialiojo bendrovės turto vertė 2016 m. galėjo būti mažesnė, negu nurodyta bendrovės finansinėje atskaitomybėje.

17.5 Per 2016 metus, kai bendrovei vadovavo atsakovas, bendrovė neteko viso turėto ilgalaikio materialiojo turto, 86 407 Eur vertės. Atsakovui tenka pareiga įrodyti jo atsikirtimų pagrįstumą, tačiau turto netekimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais (sutartimis, utilizavimo pažymomis, priėmimo - perdavimo aktais ar pan.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo naudai vertino aplinkybę, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų dėl turto perleidimo ir utilizavimo. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas bendrovės vadovas, privalėjo pasirūpinti tiek turto vertinimo atlikimu, prieš jį realizuojant ar utilizuojant, tiek ir užtikrinti, kad turto perleidimas atitiktų bendrovės interesus.

17.6 Jei atsakovas bendrovės ilgalaikį materialųjį turtą būtų realizavęs už kainą bent jau artimą bendrovės apskaitoje nurodytai turto vertei (86 407 Eur), tai naujai paskirtam bendrovės vadovui ir akcininkui (V. B.) turėjo būti perduotos už perleistą turtą gautos piniginės lėšos, tačiau atsakovas jokių piniginių lėšų neperdavė.

17.7 Remiantis bendrovės pirkimo sąskaitomis, kurias nemokumo administratorei pavyko gauti, akivaizdu, kad bendrovės nuosavybėn buvo įgyta ir mobiliojo ryšio telefonai ir didelės vertės televizorius, buitinė technika, kita brangi įranga ir kitas turtas. Tai neginčijamai paneigia atsakovo versiją, kad turtą sudarė tik baldai ir dekoras. Tokio pobūdžio turto buvimą bendrovės patalpose patvirtina liudytojo A. V. parodymai. Atsakovas dalinai pripažino (2023-03-27), kad bendrovė turėjo ir vaizdo stebėjimo įrangą, šaldytuvus, indaploves, virtuvės prietaisus, ir kito turto (ne tik baldus). 2023 m. kovo 27 d. duoti atsakovo paaiškinimai, jog nauja orkaitė neva susidėvėjo per kelis mėnesius, todėl buvo utilizuota, yra neįtikinami ir nelogiški. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, koks konkrečiai turtas buvo utilizuotas, ar jį prieš tai buvo bandyta realizuoti, ar buvo pagrindas turtą nurašyti, kokia objektyviai buvo turto būklė ir pan. Aplinkybė, kad neva dalį įrangos bendrovė nuomojosi ar ja naudojosi kitais pagrindais, buvo nurodyta atsakovo, todėl būtent atsakovas privalėjo tokią savo poziciją pagrįsti, o ne ieškovė turėjo tokius atsakovo argumentus paneigti. Dėl analogiškų argumentų negalima sutikti ir su sprendimo motyvais, kad ieškovė privalėjo įrodinėti turto susidėvėjimo lygį ar paneigti aplinkybes, kad naktiniame klube turtas dėvisi greičiau, nei įprasta.

17.8 Sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos parodymais, kurie prieštarauja rašytiniams įrodymams. Sprendime nurodyta, kad apskaitą įmonėje vykdžiusi liudytoja J. Č. patvirtino, kad bendrovės apskaitoje ilgalaikis turtas buvo apskaitomas jo įsigijimo verte neskaičiuojant nusidėvėjimo ir/ar turto vertės sumažėjimo. Tačiau pagal bendrovės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, bendrovė ilgalaikį turtą balansuose apskaitė įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą, taigi akivaizdu, jog finansinėse atskaitomybėse nurodyta turto vertė yra objektyvi, o liudytojos paaiškinimai neatitinka tikrovės. Turto vertę jo perleidimo metu gali pagrįsti iš esmės tik atliktas turto rinkos vertės nustatymas (turto vertinimas). Atsakovui neatlikus perleidžiamo/naikinamo turto vertinimo, be įmonės balanso nėra jokių kitų objektyvių galimybių nustatyti nuostolių dydį. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių balanso pakankamumas nuostolių dydžiui nustatyti, negalėjo sudaryti pagrindo atmesti ieškinį, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

17.9 Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pažymima, jog nustačius, kad bendrovės turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti juridiniam asmeniui dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-824/2013). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti tokia teismų praktika.

17.10 Apeliantė nesutinka su sprendimo motyvais (Sprendimo 34-35 punktai), kad atsakovas nėra atsakingas už įmonės dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, neišsaugojimą. Nėra pagrindo sutikti su sprendimo 36 punkte išdėstytais motyvais, kad ieškovė privalėjo pateikti įrodymus apie turto pardavimo metu buvusią realią ilgalaikio dėvėto turto rinkos kainą, nes tokius duomenis privalėjo pateikti ne ieškovė, o būtent atsakovas. Atsakovas veikė aplaidžiai, perleido ir sunaikino turtą, kurio apskaityta vertė buvo 86 407 Eur, nesudarydamas jokių dokumentų, patvirtinančių turto vertės sumažėjimą. Atsakovas, priimdamas sprendimą už simbolinę kainą perleisti visą bendrovės ilgalaikį turtą, o likusią dalį sunaikinti, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, privalėjo nustatyti ir fiksuoti tokio turto vertę, būklę, tinkamai įforminti turto perleidimo/sunaikinimo dokumentus. Bendrovės turtas yra atskiras nuo jos akcininkų ar vadovo turto, todėl bendrovės valdymo organai neturi teisės su bendrovės turtu elgtis kaip su nuosavu. Atsakovas neginčija fakto, kad jis nenustatė turto rinkos vertės, teigia neprisimenantis, kam ir už kiek turtą perleido. Tokie atsakovo paaiškinimai patvirtina jo nerūpestingumą ir netinkamą fiduciarinių pareigų įmonei vykdymą. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

17.11 Turto pardavimo pajamos buhalterinėje apskaitoje visuomet yra atskiriamos nuo veiklos pajamų ir yra atspindimos pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje Nr. 2, t. y. „kitos pajamos“, taigi akivaizdu, kad bendrovės turtas galėjo būti perleistas daugiausiai už 786 Eur, ką nemokumo administratorius įvertino, apskaičiuodamas reikalavimo, susijusio su ilgalaikio turto praradimu, dydį (86 407 Eur - 786 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

17.12 Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimo dalį dėl 24 682 Eur nuostolių priteisimo. Bendrovė turėjo trumpalaikio turto už 24 682 Eur, tą įrodo bendrovės finansinių atskaitomybių dokumentai. Atsakovas neperdavė jokio bendrovės turto naujajam akcininkui ir vadovui, tą įrodo 2017 m. gruodžio 15 d. priėmimo - perdavimo aktai, iš jų matyti, kad joks turtas nebuvo perduotas. Pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo atsargų už 13 450 Eur ir kito trumpalaikio turto už 3 985 Eur, iš viso – už 17 435 Eur (13 450+3985). Visa trumpalaikio turto suma – 17 435 Eur (iš kurio 13 450 Eur sudarė atsargos, 2016 m. duomenimis), 2017 metais buvo perkeliama į „kito trumpalaikio turto eilutę“, taigi neabejotinai bent 13 450 Eur sumą iš šio turto sudarė atsargos (trumpalaikis materialus turtas). Byloje nebuvo įrodyta atsakovo pozicija, kad visą trumpalaikį turtą sudarė tik išankstiniai mokėjimai.

17.13 Sprendimo motyvas, jog nėra galimybės nustatyti, kas realiai sudarė įmonės turtą atitinkamais laikotarpiais, bei įvertinti (ne)buvusias klaidas, nesudarė pagrindo atmesti ieškinį. Jei teismas nekonstatavo, kad finansinės atskaitomybės dokumentai yra neteisingi dėl konkrečios klaidos, tai neabejotinai pirmosios instancijos teismas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus privalėjo laikyti teisingais.

17.14 Iš 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad bendrovė turėjo „kito“ trumpalaikio turto už 3 985 Eur (nes visas kitas turtas buvo atsargos). Vadinasi, nevykdydama veiklos bendrovė 2017 metais (t. y. atsakovo vadovavimo laikotarpiu) pagal atsakovo versiją, atliko mažiausiai 20 697 Eur išankstinių mokėjimų nežinomiems tretiesiems asmenims (24 682–3985). Nors atsakovas teigia, jog 24 682 Eur buvo sumokėti tretiesiems asmenims, kaip išankstiniai mokėjimai, tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų ar bent jau įtikinamų paaiškinimų, kokiu pagrindu, kokiu tikslu ir kokiems asmenims jis sumokėjo tokią reikšmingą sumą (ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovė tuo metu nebevykdė ekonominės veiklos).

17.15 Už atliktus išankstinius mokėjimus turėjo būti gautos prekės ir jos turėjo būti apskaitytos, bei perduotos naujai paskirtam bendrovės vadovui (nes veiklos bendrovė nebevykdė ir prekės negalėjo būti sunaudotos), o jeigu prekės nebuvo gautos, tai atsakovas privalėjo susigrąžinti bendrovės pinigines lėšas ir jas perduoti naujai paskirtam bendrovės vadovui. Iš dokumentų priėmimo - perdavimo aktų matyti, kad atsakovas V. B. neperdavė netgi sutarčių su tiekėjais, iš kurių būtų galima nustatyti, iš kokių juridinių asmenų ir kokiomis sąlygomis bendrovė vykdė pirkimus. Jei tikėti atsakovo versija, kad bendrovės trumpalaikį turtą sudarė tik išankstiniai mokėjimai, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti nuostolius dėl turto praradimo ir neperdavimo naujai paskirtam bendrovės vadovui, nes išankstiniai mokėjimai (ypač kai įmonė nebevykdo veiklos) negaunant prekių, jų neapskaitant, reiškia ne ką kita, kaip turto praradimą.

Atsiliepimas

18. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-09-25 DOK-114849) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

18.1 Atsižvelgdamas į faktinę situaciją, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

18.2 Atsakovas nėra atsakingas už įmonės dokumentų neišsaugojimą, kas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl jam nekilo procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pareiga įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas teko ieškovei.

18.3 Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad „pateiktais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad per 2016 metus bendrovė neteko viso turėto ilgalaikio materialiojo turto, kurio vertė – 86 407 Eur. Byloje nėra jokio įrodymo, pagrindžiančio teiginius dėl įmonės turto praradimo/netekimo. Liudytoju apklaustas akcininkas G. A., atsakovas (akcininkas ir vadovas iki 2017 m. gruodžio 15 d.) M. V. ir liudytoja J. Č. (buhalteriją tvarkiusios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorė) paaiškino, jog nutraukus įmonės veiklą, atlaisvinus nuomojamas patalpas, dalis ilgalaikio turto buvo parduota už pačią didžiausią kainą, kokią tuo metu buvo galima gauti, ir kuri atitiko vidutinę rinkos vertę, o likusi turto dalis (bevertė) buvo utilizuota ir nurašyta.

18.4 Tiek atsakovas, tiek liudytojas G. A. teisme paaiškino, jog praėjus ilgam laikotarpiui (apie 7 metus), nesant įmonės dokumentų, negali nurodyti, už kokią sumą buvo perleistas ilgalaikis turtas. Tiek atsakovas, tiek liudytojai G. A. ir J. Č. paaiškino, kad kiek pamena, ilgalaikį turtą iš esmės sudarė naktinio klubo interjeras ir įranga, kuris viena vertus, atsižvelgiant į patalpų specifiką bei formą (trikampio) ir paskirtį, buvo adaptuotas konkrečioms patalpoms, dėl ko jų pritaikymas kitoms patalpoms buvo neįmanomas, kita vertus, atsižvelgiant į klubo veiklos pobūdį ir trukmę – po 5 metų naktinio klubo veiklos buvo visiškai susidėvėjęs, o jį išardžius ir išmontavus – bevertis ir nelikvidus dėl savo blogos būklės ir specifiškumo. Atsakovas, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. Č. ir akcininkas G. A. patvirtino, kad visos gautos piniginės lėšos likvidavus (pardavus) likvidų ilgalaikį turtą buvo apskaitytos įmonėje, taip pat į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtraukti ir beverčio ilgalaikio turto utilizavimo dokumentai. Visi įmonės dokumentai, pardavus įmonės akcijas, buvo perduoti naujajam akcininkui ir direktoriui V. B., kuris yra atsakingas už dokumentų neišsaugojimą.

18.5 Liudytoja apklausta J. Č., vykdžiusi įmonės buhalterinę apskaitą, nurodė, kad įmonės ilgalaikį turtą sudarė naktinio klubo įranga, bet ji taip pat negalėjo prisiminti, už kokią sumą, kam ir kada tiksliai buvo perleistas įmonės ilgalaikis turtas. Liudytoja paaiškino, kad 2016 metų Pelno (Nuostolių) ataskaitoje gauti už parduotą ilgalaikį turtą pinigai yra nurodyti ne eilutėje Nr. 2 „Kitos pajamos“, o eilutėje Nr. 1 „Pardavimo pajamos“ dėl to, kad šio turto pirkėjai mokėjo grynais pinigais, buvo mušama į kasą ir išrašomas kasos pajamų orderis, ir kitokios tokių pinigų apskaitos tokiu atveju negalėjo būti. 2016 metų Pelno (Nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamas sudaro 98 118 Eur, tačiau nesant kitų finansinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokią dalį pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus įmonės ilgalaikį turtą. Ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė šių buhalterės parodymų, taigi – neįrodė aplinkybės, kad įmonės ilgalaikis turtas buvo perleistas už 786 Eur sumą.

18.6 Esminė aplinkybė, lėmusi ilgalaikio turto realizavimo būtinybę, susijusi su nuomojamų patalpų priverstiniu atlaisvinimu. Akcininkai (atsakovas ir liudytojas G. A.) priėmė strateginį sprendimą neinvestuoti papildomų pinginių lėšų į klubo koncepcijos ir interjero atnaujinimą iš varžytynių pardavinėjamose nuomojamose patalpose bei neieškoti veiklai naujų patalpų, o atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, likviduoti įmonės turtą (likvidų turtą parduoti už rinkos vertę, kitą (bevertį) – utilizuoti ir nurašyti) ir nutraukti veiklą.

18.7 Yra svarbūs kitose civilinėse bylose, tarp tų pačių šalių, priimti įsiteisėję sprendimai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę galią nagrinėjamai bylai: Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis atsisakyti UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažinti tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-1861-658/2019); Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis, kuria atmestas BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, dėl bendrovės turto (žemės sklypo dalių) perleidimo 2015-04-03 ir 2016-04-01 nenaudingomis bendrovei sąlygomis (civilinė byla Nr. e2A-177-945/2022). Atsakovas dalį ilgalaikio turto parduodamas, kitą dalį - utilizuodamas ir nurašydamas veikė ieškovės interesais, t.y. tinkamai vykdė jam tenkančias fiduciarines pareigas, ilgalaikio turto perleidimo metu ieškovė buvo moki, taigi fiduciarinių pareigų kreditoriams neturėjo, todėl žala nebuvo padaryta nei ieškovei, nei jos kreditoriams, o atsakovo veiksmai realizuojant/utilizuojant ilgalaikį turtą atitiko atsakingo ir rūpestingo vadovo elgesio standartą. Tuo tarpu ieškovė, apeliaciniame skunde ignoruoja ir nutyli esmines faktines aplinkybes, konstatuotas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019, vis kartodama tikrovės neatitinkantį teiginį, kad vadovaujant atsakovui 2016 m. buvo prarastas bendrovės ilgalaikis turtas.

Žemesnės instancijos teismas

18.8 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ilgalaikio turto perkelimą į kitas įmones ar iššvaistymą/neišsaugojimą kitais būdais. Teismas vertino kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 nustatytas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjimo dalyku ir toje byloje apie tai, kad teismas laikė neįrodytais kreditorės MB „Ubi Leones“ teiginius apie tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo perkeltas į atsakovo vadovaujamas įmones UAB „Torkus“, UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo lounge Kaunas“ (2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 30 punktas). Tokios byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškinio dalies dėl 85 621 Eur nuostolių atsiradimo, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

18.9 Ieškovė 85 621 Eur nuostolių dydį grindė iš esmės tik 2015 m. balanse nurodyta ilgalaikio turto verte – 86 407 Eur minusavus 786 Eur sumą; daugiau jokių duomenų byloje nepateikė. Tačiau liudytoja J. Č. (vykdžiusi apskaitą įmonėje) patvirtino, kad bendrovės apskaitoje ilgalaikis turtas buvo apskaitomas jo įsigijimo verte (nuo bendrovės veiklos pradžios 2011 m.), neskaičiuojant nusidėvėjimo ir/ar turto vertės sumažėjimo, ko teisės aktai, reglamentuojantys įmonės turto apskaitą, nedraudžia, tikslu parodyti, jog įmonė turi daugiau vertingo turto. Įvertinus ilgalaikio turto sudėtį, jo naudojimo terminą, intensyvumą akivaizdu, kad reali šio turto vertė 2015 metais buvo ženkliai mažesnė. Atsakovo ir liudytojo G. A. parodymais nustatyta, kad dalį savo veikloje naudotos įrangos įmonė nuomavosi, dalis buvo suteikta naudotis tiekėjų, kad klubo įrangos naudojimo laikotarpis ir intensyvumas sąlygojo ženkliai greitesnį jos nusidėvėjimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nevertino technikos nusidėvėjimo per penkis naktinio klubo veiklos metus bei išmontuotų baldų ir technikos vertės kryčio, nepagrįstai akcentuodama ilgalaikio turto įsigijimo kainas, neaišku kokiu pagrindu darydama išvadą, kad didelės įsigijimo vertės turtas buvo neteisėtai išmestas/utilizuotas ir reikalaudama atsakovo įrodyti buvusią ilgalaikio turto vertę.

18.10 Atsakovas, siekdamas įrodyti bendrovės ilgalaikio turto rinkos vertę 2016 m., prie tripliko pateikė atsitiktinai surastą skelbimą, patalpintą skelbimų portale „skelbiu.lt“, dėl dėvėtų naktinio klubo baldų (inventoriaus) pardavimo, iš kurio turinio matyti, kad naudoti klubo baldai (inventorius) iš esmės neturi jokios išliekamosios vertės. Su atsakovo 2023 m. kovo 10 d. prašymu pateikti papildomi duomenys – kito 2023 m. kovo 2 d. atsitiktinio skelbimo duomenys, taip pat patvirtina, kad naudoti baro/klubo/restorano baldai (inventorius) iš esmės neturi išliekamosios ar komercinės vertės. Dar keletas skelbimų, patalpinti skelbimų portale „skelbiu.lt“, kuriuose nurodyta, kad rinkoje už 20 000 Eur – 80 000 Eur kainą yra pardavinėjami ne atskiri naktinių klubų komponentai, bet veikiantys naktinių klubų verslai, kurių kainose įskaičiuoti ir baldai, ir inventorius, ir patalpų nuoma, licencijos ir pan. Be to, bendrovei nutraukus veiklą ir atlaisvinant nuomojamas patalpas, dalies įrangos net nebuvo galima atskirti ir pasiimti nepadarant žalos patalpoms, o tokie darbai būtų neproporcingai brangiai kainavę.

18.11 Sprendžiant dėl ilgalaikio turto sudėties, būklės ir rinkos vertės 2016 m., svarbus įrodymas yra ir atsakovo 2022 m. gruodžio 7 d. į bylą pateiktos ilgalaikio turto fotonuotraukos. Jose yra užfiksuotas ilgalaikis turtas, jo būklė nuomojamų patalpų atlaisvinimo metu; iš jų nustatyta, kad baldai ir įranga buvo pritaikyti konkrečioms patalpoms, o juos demontavus, atskiros nudėvėtos naktinio klubo interjero detalės, baldų dalys, įranga neturėjo jokios komercinės vertės ir negalėjo būti realizuotos už jų balansinę vertę (kuri taip pat buvo paskaičiuota neatėmus nusidėvėjimo, turto vertės pokyčio), kuri šiuo metu rinkoje faktiškai prilygsta visam naktinio klubo verslo įsigijimui.

18.12 Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie turto pardavimo metu buvusią realią ilgalaikio dėvėto turto rinkos kainą, t. y. neįrodinėjo pardavimo kainos ir jos neatitikties tuo metu rinkoje buvusio analogiško turto kainoms; nenuginčijo atsakovo argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, specifiškumo, ir panaudojimo negalimumo, todėl darytina išvada, kad bendrovės 2015 metų balanse nurodyta ilgalaikio turto balansinė vertė nepatvirtina intensyviai įmonės veikloje naudoto ilgalaikio turto realios rinkos vertės 2016 metais.

Žemesnės instancijos teismas

18.13 Vertindamas liudytojo A. V. parodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad liudytojas iš esmės nurodė aplinkybes apie tai, kokį ilgalaikį turtą jis matė buvus pas atsakovą nuo pat naktinio klubo įsikūrimo 2010 metais iki išardyto turto krovimo išvežimui 2016 metais. Liudytojo paaiškino, kad klubas buvo įrengtas prabangiai, ko neneigė nei atsakovas, nei kiti byloje apklausti liudytojai, šio liudytojo paaiškinimais nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo lygio ir jo vertės, buvusios 2015 m. pabaigoje, kas ir buvo aktualu nagrinėjamu atveju. Papildomai pažymėtina, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas įmonės ilgalaikis turtas ir jo būklė prieš jį šį turtą realizuojant/utilizuojant, paneigia liudytojo A. V. 2023-03-29 teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog jis matė, kad nuomojamose patalpose išmontuotas ilgalaikis turtas buvo geros būklės, jokių sulūžusių daiktų nebuvo, viskas buvo gražiai supakuota. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo ir liudytojo G. A. paaiškinimų, o ir paties A. V. paaiškinimų darytina išvada, kad šalys neišsiskyrė geruoju, ir iki šiol turi viena kitai pretenzijų, ir tai sudaro pagrindą manyti, kad liudytojo A. V. parodymai gali stokoti objektyvumo, todėl jie vertintini kritiškai.

18.14 Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-29558-748/2016 (priimtu preliminariu sprendimu) ir Nr. e2-1759-918/2017 (2017 m. vasario 2 d. sprendimas už akių) konstatuoti prejudiciniai faktai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl liudytojo A. V. parodymų nepatikimumo ir vertinimo kritiškai.

18.15 Tyčinio bankroto bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas jau yra pasisakęs, kad: „2017 metais bendrovė jokio turto perdavimui neturėjo, nes visą jį buvo realizavusi (bevertis turtas nurašytas, o turintis komercinę vertę – parduotas). Tuo tarpu 2017 metų balanse matomas trumpalaikis turtas buvo tik bendrovės atlikti išankstiniai mokėjimai, už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos. Apeliacinio skundo argumentai, dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir (arba) bendrovei padarytos žalos, neperduodant trumpalaikio turto, yra paneigti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019. Ieškovė, kurią tuo metu atstovavo nemokumo administratorė – MB „Mokuma“, Kauno apygardos teismo nutarties atskiruoju skundu neapskundė, o tai reiškia, kad ieškovė sutiko su nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis ir išvadomis, kurios nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2019-12-31) įgavo prejudicinę galią.

18.16 Ieškovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja balansų duomenis, nes po bendrovės veiklos nutraukimo (2016 m. gegužės mėn.), laikotarpiu iki 2017 m. gruodžio 15 d., nuo kada bendrovės direktoriumi tapo V. B., bendrovė jokių prekių ir (arba) atsargų neįgijo ir jokių mokėjimų jokiems tretiesiems asmenims neatliko, o bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2017 metus nurodytas trumpalaikis turtas buvo tik išankstiniai mokėjimai, už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos. Įsigyti prekes - gėrimus pagal išankstines sąskaitas buvo normali ir įprasta praktika, nes tokiu būdu, mokant iš anksto, tiekėjai suteikdavo geresnę prekių kainą, geresnes įsigijimo sąlygas.

18.17 Svarbu įvertinti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) oficialų raštą – 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymą ir liudytojos J. Č. parodymus, kad bendrovės 2017 metų balanso eilutėje „Kitas trumpalaikis turtas“ tebuvo tik bendrovės atlikti išankstinai mokėjimai, iš kurių didžioji dalis buvo UAB „Apskaitos etikai“, ir už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos. Taigi, bendrovei neturint jokio turto, trečiajam asmeniui – V. B., pagrįstai ir teisėtai 2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu buvo perduoti tik bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas nemokumo administratoriaus ieškinys dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. sausio 19 d.

22. Nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. jos vadovu buvo M. V., o nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) jos vadovu buvo V. B..

23. M. V. ir G. A. nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., o V. B. nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos buvo bendrovės akcininkai.

24. 2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktais (2 vnt.) bendrovės dokumentai buvo perduoti naujajam bendrovės direktoriui ir akcininkui V. B..

25. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Mokuma“, 2019 m. vasario 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal bankroto administratorės MB „Mokuma“ ir kreditorės MB „Ubi Leones“ pareiškimus išnagrinėta civilinė byla civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, šie pareiškimai Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmesti, nutartis įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų atstatydinta MB „Mokuma“ ir nauja nemokumo administratore paskirta UAB „Projektų investicijos“.

Žemesnės instancijos teismas

26. Iš byloje pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso turto už 103 187 Eur. Iš šio turto 86 407 Eur sudarė ilgalaikis materialusis turtas ir 16 780 Eur trumpalaikis turtas. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės nuostoliai 2015 metais sudarė 57 084 Eur.

27. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikis turtas sudarė 17 435 Eur. Iš jo 13 450 Eur atsargos, 3 985 Eur kitas trumpalaikis turtas. Iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad eilutėje Nr. 1 pažymėta, kad įmonės pardavimo pajamas sudarė 98 118 Eur, o eilutėje Nr. 2 – kitos įmonės pajamos sudarė 786 Eur.

28. Iš bendrovės 2017 m. balanso matyti, kad 2017 metų pabaigoje bendrovė turėjo trumpalaikio turto už 24 682 Eur, o ilgalaikio turto neturėjo.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

29. Kasacinis teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ), nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

30. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

31. Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-7-177-701/2017, 41, 42, 45 punktai).

32. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-7-177-701/2017, 50–52 punktai).

33. Ieškovė nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo bendrovei iš viso 110 303 Eur nuostolių: 1) dėl ilgalaikio turto perleidimo bendrovei nenaudingomis sąlygomis – 85 621 Eur, kadangi balansinė ilgalaikio turto vertė 2015 metais sudarė 86 407 Eur, o šis turtas buvo „realizuotas“ daugiausiai už 786 Eur sumą (86 407–786=85 621); 2) dėl trumpalaikio turto praradimo – 24 682 Eur (pagal 2017 m. balansą). Netinkamas fiduciarinių pareigų vykdymas ir veiklos organizavimas, nepakankamas rūpestingumas, atidumas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.87 straipsnyje nustatytos bendrovės vadovo pareigos pažeidimas savo esme tai yra neteisėti veiksmai. Atsakovo veiksmai ne tik pažeidė bendrovės interesus, bet galiausiai turėjo įtakos bendrovės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, kadangi bendrovei iškėlus bankroto bylą ši jau nebeturėjo jokio turto iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

34. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės argumentais teigė, kad reikėjo priimti strateginį sprendimą dėl tolimesnės klubo veiklos – arba atsinaujinti – dėti dideles investicijas keičiant klubo interjerą, konceptą, atsižvelgiant į naujausias tendencijas, arba stabdyti bendrovės veiklą. Kadangi bendrovė veiklą vykdė nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios priklausė bankrutavusiai įmonei UAB „Apskaitos etika“, ir kurias buvo ruošiamasi parduoti iš varžytynių, kas reiškė, kad pasikeitus patalpų savininkui, nuomos teisiniai santykiai pasibaigs, bendrovės akcininkai – atsakovas ir G. A., priėmė strateginį sprendimą likviduoti įmonės turtą, atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, ir nutraukti veiklą. Už 2017 metus, nurodytas trumpalaikis turtas buvo tik išankstiniai mokėjimai, už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos.

35. Bendrovės akcininkų sprendimu, atsakovui buvo pavesta iki patalpų nuomos sutarties pasibaigimo išmontuoti patalpose esančius baldus, dekoracijas bei kitas interjero detales ir šį turtą parduoti už rinkoje pasiūlytą didžiausią kainą. Bylos Nr. eB2-1861-658/2019 duomenimis įmonė veiklą vykdė iki 2016 metų gegužės mėnesio. Patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo-priėmimo aktu 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) perdavė BUAB „Apskaitos etika“. Kreditorės MB „Ubi Leones“ (BUAB „Apskaitos etika“ teisių perėmėjos) 25 367,12 Eur finansinis reikalavimas sudaro net 88,02 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Būtent šio reikalavimo pagrindu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Šis reikalavimas atsirado, Kauno apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 29 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29558-748/2016 (byla iškelta 2016-11-22) ir 2017 m. vasario 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1759-918/2017 (byla iškelta 2016-10-11), priteisus ieškovei BUAB „Apskaitos etika“ iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pinigines sumas: 1) 17 916,66 Eur žalos atlyginimo (už remonto darbus, atstatant į pradinę būklę perlpanuotas ir nusidėvėjusias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini)); 2) 4763,53 Eur skolą už šių patalpų nuomą laikotarpiu iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. (t.y. jau po išsikraustymo iš patalpų). Minėtų sprendimų pagrindu patvirtintas kreditorės MB „Ubi Leones“ finansinis reikalavimas. Šie duomenys patvirtina atsakovo atstovės argumentus, kad kreditorės BUAB „Apskaitos etika“ reikalavimas atsirado po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš nuomojamų patalpų. Iš sprendimuose nurodytų duomenų matyti, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina atsakovo atstovės argumentus, kad kreipdamasi į teismą dėl piniginių lėšų (žalos atlyginimo ir nuomos mokesčio) priteisimo ieškovė BUAB „Apskaitos etika“ nurodė adresą, kuriuo atsakovė veiklos jau nebevykdė. Tai tik sustiprina atsakovo poziciją, kad iki išsikėlimo iš patalpų atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo skolų nuomotojui, kad santykiai tarp nuomininko akcininkų ir nuomotojo atstovo A. V. buvo įtempti, ir kad tęsti naktinio klubo veiklą buvo neperspektyvu ir rizikinga dėl įspėjimų apie nuomos sutarties nutraukimą (ką patvirtino pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas kitas akcininkas G. A., 2023-03-27 teismo posėdžio garso įrašas).

36. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos verslo sprendimų priėmimo taisyklės, kaip valdymo organų civilinės atsakomybės taisyklės, turinys bei jos taikymo sąlygos. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir(ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

37. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

38. Apeliantė teigia, kad bendrovės ilgalaikis materialusis turtas nebuvo išsaugotas, nes 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose bendrovė tokio turto dar turėjo už 86 407 Eur, o 2016 m. gruodžio 31 d. šio turto jau nebebuvo. Atsakovas ir liudytojai G. A., J. Č. paaiškino, kad akcininkams nusprendus pabaigti naktinio klubo veiklą ir jos nebetęsti, nebeinvestuoti į klubo veiklą, jame penkerius metus naudoti baldai, įranga buvo nusidėvėjusi, morališkai pasenusi, nepaklausi ir bevertė. Jokiais įrodymais nepaneigti atsakovo M. V. ir liudytojo G. A. paaiškinimai, kad per penkerius klubo veiklos metus, kiekvieną savaitgalį klube lankėsi apie 1000 žmonių, o per visą laikotarpį – apie pusė milijono lankytojų, dėl naktinio klubo veiklos specifikos naudota įranga, baldai nebuvo tinkami naudoti dėl nusidėvėjimo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos fotonuotraukos, iš jų matyti klube naudoto inventoriaus, baldų, kilimų ir kiti daiktų būklė išsikraustymo metu iš nuomotų patalpų.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instacijos teisme liudytoju apklaustas G. A., kitas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, paaiškino, kad įgyvendinant akcininkų sprendimą nebetęsti naktinio klubo veiklos ir išsikraustant iš nuomojamų patalpų buvo aktualu kuo mažesnėmis sąnaudomis realizuoti nusidėvėjusį turtą, jį parduodant už mažiausią įmanomą kainą arba utilizuoti. Jokiais įrodymais nepaneigti atsakovo argumentai ir liudytojų paaiškinimai, kad per penkerius naktinio klubo veiklos metus baldai, kilimai, užuolaidos, techninė įranga, interjeto dekoras ir kitas turtas buvo nusidėvėjęs, nepaklausus, nereikalingas, jo sandėliavimas ar saugojimas ekonomiškai nenaudingas, nes įmonei sukeltų papildomus kaštus. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Nustačius, kad tuo metu, kai atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nustojo vykdyti veiklą ir išsikraustė iš nuomojamų patalpų (2016 m. gegužė), ji neturėjo skolų nuomotojui, nėra pagrindo neteisėtais pripažinti atsakovo (bendrovės vadovo) veiksmus, realizuojant ir/ar utilizuojant bendrovės ilgalaikį turtą.

Dėl 85 621 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ilgalaikio turto perleidimo bendrovei nenaudingomis sąlygomis

40. Apeliantės teigimu, nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ilgalaikis turtas buvo iššvaistytas/neišsaugotas kitais būdais, kadangi bendrovės ilgalaikis materialusis turtas pagal 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus sudarė 86 407 Eur, o 2016 m. gruodžio 31 d. šio turto jau nebebuvo. Atsakovui tenka pareiga įrodyti ir paaiškinti, kam ir kokiomis sąlygomis šis turtas buvo perleistas, pagrįsti turto sunaikinimo poreikį, sunaikinto turto sudėtį ir vertę. Teisėjų kolegija sutinka atmeta šiuos argumentus.

41. Atsakovas teigia, kad 2015 metų pabaigoje akcininkai priėmė strateginį sprendimą nutraukti bendrovės veiklą, likviduoti visą turimą turtą ir atsiskaityti su bendrovės kreditoriais; bendrovės veikla galutinai buvo nutraukta 2016 m. gegužės 20 d. Ilgalaikis turtas (baldai, dekoracijos bei kitos interjero detalės) iki bendrovei nutraukiant vykdyti veiklą, buvo parduotas privačiam pirkėjui už didžiausią pasiūlytą kainą. Šis turtas buvo specifinis, pritaikytas specifiniam patalpų išplanavimui, naudotas daugiau nei 5 metus (gerokai nusidėvėjęs), su defektais, bei išardytas, jis buvo praradęs savo komercinę vertę.

42. Ieškovė reikalavimą dėl 85 621 Eur grindė bendrovės 2015-2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentais. Iš jų nustatyta, kad bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso turto už 103 187 Eur. Iš šio turto 86 407 Eur sudarė ilgalaikis materialusis turtas. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė ilgalaikio turto neturėjo. 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje Nr. 2 yra pažymėta, kad kitos įmonės pajamos (t. y. ne iš veiklos) tesudarė 786 Eur, vadinasi 2016 metais, bendrovė perleido 86 407 Eur vertės ilgalaikį turtą už ne daugiau, nei 786 Eur sumą.

43. Atsakovas nurodė, kad dokumentai perduoti paskutiniam vadovui, todėl negali pateikti įrodymų dėl pradinės turto įsigijimo kainos. Nuspręsta parduoti turtą, jis parduotas įvertinus nusidėvėjimą už didžiausią kainą. Parduoto ilgalaikio turto vertė negali būti laikoma atitinkančia balanse įrašyto ilgalaikio turto vertę. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. Č., tvarkiusi buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad bendrovės apskaitoje ilgalaikis turtas buvo apskaitomas jo įsigijimo verte (nuo bendrovės veiklos pradžios 2011 m.), neskaičiuojant nusidėvėjimo ir/ar turto vertės sumažėjimo, ko teisės aktai, reglamentuojantys įmonės turto apskaitą, nedraudžia, tikslu parodyti, jog įmonė turi daugiau vertingo turto. Įvertinus ilgalaikio turto sudėtį, jo naudojimo terminą bei intensyvumą akivaizdu, kad reali šio turto vertė 2015 metais buvo ženkliai mažesnė. Ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė nurodytų buhalterės parodymų, kas reiškia, jog neįrodė aplinkybės, kad įmonės ilgalaikis turtas buvo perleistas už 786 Eur sumą.

44. Atsakovo argumentus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (atsakovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, bylos dėl tyčinio bankroto duomenys).

45. Liudytoja apklausta įmonės buhalterinę apskaitą vykdžiusi J. Č. paaiškino, kad 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje gauti už parduotą ilgalaikį turtą pinigai yra nurodyti ne eilutėje Nr. 2 „Kitos pajamos“, o eilutėje Nr. 1 „Pardavimo pajamos“ dėl to, kad šio turto pirkėjai mokėjo grynais pinigais, ko pasekoje, buvo mušama į kasą, išrašomas kasos pajamų orderis, ir kitokios tokių pinigų apskaitos tokiu atveju, negalėjo būti. 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamas sudaro 98 118 Eur, tačiau nesant kitų finansinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokią dalį pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus įmonės ilgalaikį turtą.

46. Civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 dėl tyčinio bankroto nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 15 d. įvykdė savo pareigą perduoti įmonės dokumentus naujajam savininkui/vadovui V. B., kuris juos pradangino.

47. Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti, todėl vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

48. Apeliantė savo argumentus grindžia aiškinamuoju raštu prie 2015 metų metinės finansinės atskaitomybės, kuriame nurodyta, kad bendrovės veikloje ilgiau nei vienerius metus naudojamas ir ekonominę naudą teikiantis turtas į įmonės sąnaudas įskaitomas jį nudėvint ar amortizuojant. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus ir atsakovo paaiškinimus, jog faktiškai ilgalaikis turtas buvo apskaitomas jo įsigijimo verte (nuo bendrovės veiklos pradžios 2011 m.), neskaičiuojant nusidėvėjimo ir/ar turto vertės sumažėjimo, ko teisės aktai, reglamentuojantys ilgalaiko turto apsktą, nedraudžia, tikslu parodyti, kad įmonė turi daugiau vertingo turto. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nevertino technikos nusidėvėjimo per penkis naktinio klubo veiklos metus bei išmontuotų baldų ir technikos vertės kryčio, nepagrįstai akcentuodama ilgalaikio turto įsigijimo kainas, neaišku kokiu pagrindu darydama išvadą, kad didelės įsigijimo vertės turtas buvo neteisėtai išmestas/utilizuotas ir reikalaudama atsakovo įrodyti buvusią ilgalaikio turto vertę.

49. Apeliantė teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad bendrovėje egzistavo tvarka dėl bendrovės ilgalaikio turto nurašymo. Pateiktuose 2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktuose nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie priimtus įsakymus dėl ilgalaikio turto nurašymo, turto nurašymo aktus, kad turtas nurašius buvo utilizuotas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas būdamas įmonės vadovu ir parduodamas/utilizuodamas bendrovės turtą jokių sutarčių su pirkėjais ar įstaigomis, kurios utilizavo turtą nesudarė, taip pat prieš parduodamas turtą jo nevertino, siekdamas įsitikinti, kad turtas bus parduotas už maksimaliai galimą kainą. Priešingu atveju, tokie duomenys atsispindėtų 2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktuose. Atsakovas būdamas atidus ir rūpestingas bendrovės vadovas privalėjo pasirūpinti tiek turto vertinimo atlikimu prieš jį realizuojant ar utilizuojant, tiek ir užtikrinti tokią situaciją, kad turto perleidimas atitiktų bendrovės interesus. Atsakovas nepagrindė turto netekimo jokiais dokumentais (sutartimis, utilizavimo pažymomis, priėmimo – perdavimo aktais ar pan.). Jeigu atsakovas bendrovės ilgalaikį materialųjį turtą būtų realizavęs už kainą bent jau artimą bendrovės apskaitoje nurodytai turto vertei (86 407 Eur) tai naujai paskirtam bendrovės vadovui ir akcininkui turėjo būti perduotos už perleistą turtą gautos piniginės lėšos, tačiau tokie duomenys neatsispindi 2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktuose.

50. Šie apeliantės argumentai nėra pakankami atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Byloje surinktais įrodymais atsakovas pagrindė savo poziciją, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas už simbolinę kainą perleisti visą bendrovės ilgalaikį turtą, o likusią dalį sunaikinti, - nutraukus naktinio klubo veiklą nuomotose patalpose ir išsikrausčius, nusidėvėjusį ir nepaklausų turtą buvo siekiama realizuoti už mažiausią įmanomą kainą, siekiant išvengti papildomų sandėliavimo ir saugojimo kaštų. Atsakovo teigimu, esminė aplinkybė, įtakojusi ilgalaikio turto realizavimo būtinybę buvo susijusi su nuomojamų patalpų priverstiniu atlaisvinimu. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė.

51. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, kad yra svarbūs kitose civilinėse bylose, tarp tų pačių šalių, priimti įsiteisėję sprendimai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės: Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019, kuria buvo atsisakyta UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažinti tyčiniu; Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-177-945/2022, kuria buvo atmestas BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovui, dėl bendrovės turto (žemės sklypo dalių) perleidimo 2015-04-03 ir 2016-04-01 nenaudingomis bendrovei sąlygomis. Atsakovas dalį ilgalaikio turto parduodamas, kitą dalį - utilizuodamas ir nurašydamas veikė ieškovės interesais, t.y. tinkamai vykdė jam tenkančias fiduciarines pareigas, ilgalaikio turto perleidimo metu ieškovė buvo moki, taigi fiduciarinių pareigų kreditoriams neturėjo, todėl žala nei ieškovei, nei jos kreditoriams padaryta nebuvo, o atsakovo veiksmai realizuojant/utilizuojant ilgalaikį turtą atitiko atsakingo ir rūpestingo vadovo elgesio standartą.

52. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų J. Č. ir G. A. parodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ilgalaikis turtas buvo perkeltas į kitas įmones ar iššvaistytas/neišsaugotas kitais būdais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 nustatytas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjimo dalyku ir toje byloje, apie tai, kad teismas laikė neįrodytais kreditorės MB „Ubi Leones“ teiginius, jog BUAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo perkeltas į atsakovo vadovaujamas UAB „Torkus“, UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo lounge Kaunas“ (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civlinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019 30 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad ieškovė neįrodė ieškinio dalies dėl 85 621 Eur nuostolių atsiradimo, neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.

Dėl 24 682,00 Eur nuostolių, atsiradusių dėl trumpalaikio turto neperdavimo naujai paskirtam vadovui

53. Nagrinėjamu atveju nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. bendrovės direktoriumi (vienasmeniu valdymo organu) buvo atsakovas. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklausė 50 procentų bendrovės akcijų. Likusieji 50 procentų bendrovės akcijų priklausė G. A. ir E. A. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise). 2017 m. gruodžio 15 d. atsakovas ir kiti bendrovės akcininkai – G. A. ir E. A. – perleido visas bendrovės akcijas V. B., kuris 2017 m. gruodžio 16 d. buvo paskirtas ir bendrovės direktoriumi (vienasmeniu valdymo organu).

54. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo dalį dėl 24 682 Eur nuostolių priteisimo atmetė nepagrįstai, nes netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Bendrovės turėtą trumpalaikį turtą už 24 682 Eur neginčijamai įrodo bendrovės finansinių atskaitomybių dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

55. Atsakovo teigimu, ieškovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja balansų duomenimis, nes po bendrovės veiklos nutraukimo (2016 m. gegužės mėn.), laikotarpiu iki 2017 m. gruodžio 15 d. (kai bendrovės direktoriumi tapo V. B.), bendrovė jokių prekių ir (arba) atsargų neįgijo ir jokių mokėjimų jokiems tretiesiems asmenims neatliko, o bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, už 2017 metus, nurodytas trumpalaikis turtas buvo tik išankstiniai mokėjimai, už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos. Įsigyti prekes – gėrimus pagal išankstines sąskaitas buvo normali ir įprasta praktika, nes tokiu būdu, mokant iš anksto tiekėjai suteikdavo geresnę prekių kainą, geresnes įsigijimo sąlygas. Šiuos atsakovo argumentus patvirtino liudytoja apklausta atsakovės buhalterinę apskaitą vykdžiusios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovė J. Č.. Be to, atsakovo poziciją patvirtina ir tyčinio bankroto byloje įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatytos aplinkybės (kad 2017 metų balanse matomas trumpalaikis turtas buvo tik išankstiniai bendrovės atlikti mokėjimai, už kuriuos tuo metu negautos sąskaitos).

56. Apeliantė ir atsakovas skirtingai ir kiekvienas sau palankia linkme vertina balansuose nurodytą turtą (jo sudėtį, kiekį). Šalys skirtingai vertina į 2017 m. balansą įrašytos 24 682 Eur sumos priskirtinumą prie „išankstinių mokėjimų“. Ieškovės teigimu, labiau tikėtina, kad šią sumą sudarė „atsargos“, nes bendrovė, nevykdydama veiklos, negalėjo turėti tikslo ir pagrindo vykdyti išanksinių mokėjimų 2017 m. Atsakovas nurodė, kad 2017 metais matomas trumpalaikio turto padidėjimas 7247 Eur suma galimai yra tik neteisingas įrašas, kad 2017 m. į VĮ Registrų centras tinklalapį perrašant balansus nepilnai patikrinta turto sudėtis, dėl ko 2016 m. balanse pateikti netikslūs duomenys (bendrovės atlikti išankstiniai mokėjimai buvo išskirti į dvi atskiras eilutes „Atsargos“ ir „Kitas trumpalaikis turtas“, t.y. 2017 metų balanse įrašyti tinkami duomenys, kad visas trumpalaikis turtas buvo tik išanksiniai mokėjimai, kurie susidarė 2016 metais).

Žemesnės instancijos teismas

57. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bendrovės balanso duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad lyginant pateiktus balansus yra akivaizdūs neatitikimai ne tik perkeliant turto vertes iš praėjusio ataskaitinio laikotarpio, ir darė išvadą, kad nesant kitų apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kas realiai sudarė įmonės turtą atitinkamais laikotarpiais bei įvertinti buvusias/nebuvusias klaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei nepagrindus žalos (nuostolių) fakto ir dydžio, nėra teisinio pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę.

Dėl įrodymų vertinimo

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

60. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ieškovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

64. Ieškovė (apeliantė) BUAB (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patyrė 217,80 Eur išlaidų už teisines paslaugas, suteiktas advokato D. U., parengiant apeliacinį skundą (2023-08-30 DOK-104526). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

65. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 1754,5 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 1452 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 302,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2024-06-27 DOK-15235). Prašomas priteisti išlaidas pagrindžia dvi sąskaitos ir mokėjimo nurodymai.

66. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių.

67. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui priteisiama 1754,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės(CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ (juridinio asmens kodas 300116591), administravimui skirtų lėšų 1754,50 (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė