- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- eB2-1861-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00783-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Suinteresuotas asmuo
- M. V., V. B., G. A.
- Kreditorius
- mažosios bendrijos „Ubi Leones“
- Advokatai
- Giedrė Subačiūtė, Arūnas Virkutis
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo bankroto administratorės mažosios bendrijos „Mokuma“ atstovei direktorei I. K. – R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų bankroto administratorės mažosios bendrijos „Mokuma“ įgalioto asmens ir kreditorės mažosios bendrijos „Ubi Leones“ pareiškimus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. V., G. A., V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas bankroto administratorės MB „Mokuma“ įgaliotas asmuo (toliau – ir bankroto administratorė) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti BUAB „Mojo lounge“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais bei iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteisti BUAB „Mojo lounge“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Bankroto administratorė nurodo, kad įvertinus AB SEB banko sąskaitų išrašus, matyti, jog iš esmės nuo 2016 m. spalio – lapkričio mėn. įmonė jokios veiklos nebevykdė, t. y. galima pagrįstai teigti, jog įmonė dar iki suinteresuotam asmeniui V. B. tampant įmonės vadovu ir akcininku nebevykdė veiklos. Nurodo, kad M. V. būnant įmonės vadovu ir tuo pačiu metu su G. A. buvus įmonės akcininku (iki 2017 m. gruodžio 15 d.), iš įmonės sąskaitos buvo atlikti piniginių lėšų mokėjimai, nesusiję su BUAB „Mojo lounge“ ir jos vykdyta veikla, o siekiant asmeninės naudos suinteresuotiems asmenims G. A. ir M. V. bei jo sutuoktinei N. V..
1.2. Bankroto administratorė nustatė, kad:
1.2.1. laikotarpiu 2012 m. sausio mėn. – 2016 m. gegužės mėn. suinteresuotam asmeniui G. A. pagal sudarytą automobilio nuomos sutartį iš BUAB „Mojo lounge“ buvo sumokėta 50 782,76 Eur (nuomos mėnesinė kaina kiekvienais metais kito didėjimo tvarka nuo 289,62 Eur (1 000 Lt) iki 1 400 Eur), taip pat tiesiogiai VMI prie LR FM buvo mokėtas GPM, įvairioms įmonėms didelės sumos už Sherlog sistemų diegimus, transporto priemonių tvarkymus, ratų keitimus ir kt.;
1.2.2. 2015 m. sausio 5 d. G. A., o 2015 m. sausio 6 d. M. V. buvo atlikti 3 477 Eur mokėjimai „už patalpų nuomą“, tačiau BUAB „Mojo lounge“ bankroto administratorei nėra žinoma, kokias patalpas suinteresuoti asmenys nuomojo BUAB „Mojo lounge“;
1.2.3. laikotarpiu 2013 m. vasario mėn. – 2016 m. gegužės mėn. suinteresuotam asmeniui M. V. pagal sudarytą automobilio nuomos sutartį iš BUAB „Mojo lounge“ buvo sumokėta 44 411,12 Eur suma (nuomos mėnesinė kaina kiekvienais metais kito didėjimo tvarka nuo 289,62 Eur (1 000 Lt) iki 1 400 Eur), taip pat tiesiogiai VMI prie LR FM buvo mokėtas GPM, įvairioms įmonėms didelės sumos už Sherlog sistemų diegimus, transporto priemonių tvarkymus, ratų keitimus ir kt.;
1.2.4. laikotarpiu 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. sausio mėn. suinteresuoto asmens M. V. sutuoktinei N. V. pagal sudarytą nuomos sutartį iš BUAB „Mojo lounge“ kas mėnesį mokant 579,24 Eur dydžio nuomos mokestį (2 000 Lt) sumokėta 5 792,40 Eur suma, taip pat tiesiogiai VMI prie LR FM buvo mokėtas GPM, įvairioms įmonėms didelės sumos už Sherlog sistemų diegimus, transporto priemonių tvarkymus, ratų keitimus ir kt..
Atsiliepimas
1.3. Suinteresuoti asmenys M. V. ir G. A., taip pat M. V. sutuoktinė N. V. bankroto administratorei nurodė, jog savo žinioje neturi sudarytų nuomos sutarčių.
1.4. Bankroto administratorė nurodo, jog dalis įmonės piniginių lėšų (42 657,37 Eur), įmonės vadovu esant suinteresuotam asmeniui M. V., taip pat suinteresuotiems asmenims M. V. ir G. A. esant įmonės akcininkais, buvo panaudota akivaizdžiai ne įmonės veiklai vykdyti/ atsiskaityti už įmonės perkamas prekes ir/ ar paslaugas, o asmeniniams M. V. ir/ ar G. A. tikslams (pvz., rangos darbai, adresu (duomenys neskelbtini); apgyvendinimo paslaugos; skrydžių bilietai; įvairių prekių ir paslaugų pirkimas). Atsižvelgiant į tai, pagrįsta teigti, jog suinteresuoti asmenys M. V. ir G. A. veikė priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams, suvokė ir turėjo suvokti savo pareigas įmonei bei tai, jog naudoja pinigines lėšas savo asmeniniams tikslams (savo ir šeimos kelionėms, galimai transporto priemonėms „išsipirkti“ pagal lizingo nuomos sutartį naudojant įmonės pinigus, nors nuosavybės teisė į transporto priemones įmonės vardu nebuvo registruota, o lėšos mokėtos būtent įmonės), todėl savo veiksmais privedė įmonę prie bankroto tyčia.
1.5. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Bankroto administratorė pažymi, kad šiai dienai suinteresuotas asmuo V. B. nėra perdavęs įmonės dokumentų, tame tarpe ir balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, kreditorių, bei debitorių sąrašų. V. B. už dokumentų neperdavimą yra paskirtos baudos. Atitinkamai, tyčinis įmonės dokumentų neperdavimas net teismui paskyrus baudas neabejotinai suponuoja išvadą, jog teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita – apskaitos dokumentai – yra paslėpta, sunaikinta ar sugadinta arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai.
1.6. Taip pat BUAB „Mojo lounge“ bankroto administratorei iki šios dienos buvę įmonės vadovai nėra perdavę jokio turto, kurio vertė, vadovaujantis viešai prieinamu 2017 m. gruodžio 31 d. balansu, yra 24 682 Eur ir šį turtą sudaro „kitas trumpalaikis turtas“. Administratorė pažymi, jog iš suinteresuoto asmens M. V. pateiktų įmonės dokumentų perdavimo aktų akivaizdu, jog jis naujai paskirtam įmonės vadovui V. B. perdavė dokumentus, susijusius su prekių perpardavimu, tačiau nėra žinoma, ar M. V. perdavė ir įmonės turtą. Iš administratorės turimų duomenų galima teigti, jog įmonės trumpalaikis turtas M. V. nebuvo perduotas V. B., t. y. turtas liko M. V. žinioje.
1.7. Bankroto administratorės nuomone, aplinkybės dėl neperduodamų BUAB „Mojo lounge“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto rodo, jog dokumentai ir turtas yra paslėpti, prarasti, sunaikinti ar sugadinti arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai, siekiant tyčia privesti įmonę prie bankroto. Be to, dėl M. V. ir V. B. pareigų nevykdymo BUAB „Mojo lounge“ administratorė negali atlikti inventorizacijos bei iš dalies ir/ ar visiškai negali nustatyti BUAB „Mojo lounge“ turto dydžio ir struktūros, įmonės debitorių ir/ ar kreditorių.
Šalies argumentai
2. Kreditorė MB „Ubi Leones“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo palaiko administratorės pareiškimą dėl BUAB „Mojo lounge“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei pašo BUAB „Mojo lounge“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
2.1. Nurodo, kad šiuo atveju tie patys asmenys yra senos ir naujos įmonės akcininkai ar valdymo organų nariai. Kreditorės teigimu, BUAB „Mojo lounge“ bei filialų Palangoje ir Nidoje V. B. neperduotas turtas yra naudojamas M. V. vadovaujamų UAB „Torkus“, UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo lounge Kaunas“ veikloje. Taip pat iš socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos matyti, kad BUAB „Mojo Lounge“ Palangos filialo ir UAB „Torkus“ vykdomos veiklos vieta sutampa – Palangos paplūdimys. Kreditorė atkreipia dėmesį, kad nurodytoje vaizdo medžiagoje yra 2014 m. vasarą arba anksčiau filmuota medžiaga, tuo tarpu UAB „Torkus“ užregistruotas 2014 m. lapkričio 28 d.. Kreditorės nuomone, 2016 m. gegužės 22 d. bendrovei nutraukus nuomą (duomenys neskelbtini), veikla tikriausiai ir toliau buvo vykdoma Palangos filiale. Kadangi bendrovės dokumentai yra sunaikinti arba slepiami nuo bankroto administratorės ir kreditorių, neįmanoma nustatyti, koks BUAB „Mojo Lounge“ turtas yra/buvo naudojamas UAB „Torkus“, UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo Lounge Kaunas“ veikloje.
2.2. Kreditorė nurodo, jog po BUAB „Mojo lounge“ veiklos sustabdymo 2016 m. gegužės 22 d. naujai įsteigtos bendrovės UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo Lounge Kaunas“ vykdo analogišką veiklą, naudoja tą patį tinklalapį ir tas pačias socialinių tinklų paskyras. Abi bendrovės savo veiklą vykdė tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Taip pat M. V. yra abiejų bendrovių direktorius.
2.3. 2012 m. birželio 22 d. BUAB „Mojo lounge“ Lietuvos Respublikos Valstybiniame Patentų biure užregistravo savo prekinį ženklą Registracijos Nr. 65461, Aplikacijos Nr. 2011 1430. Šiuo metu šio prekinio ženklo savininkas yra UAB „Torkus“, kuri buvo įsteigta 2014 m. lapkričio 28 d., todėl laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. jokiu būdu negalėjo būti šio prekinio ženklo savininku. Iš to darytina prielaida, kad šis prekinis ženklas buvo perleistas UAB „Torkus“ po 2016 m. gegužės 22 d., nutraukus BUAB „Mojo lounge“ veiklą. Analogiška situacija ir su domeno „www.mojolounge.lt“ nuosavybės perleidimu. Šiuo metu domeno savininkė yra UAB „Mojo Lounge Kaunas“, kuri įsteigta 2017 m. rugsėjo 5 d., todėl iki minėtos datos negalėjo būti domeno savininke. Tuo labiau, kad domenas galioja vienus metus ir turi būti perregistruojamas kiekvienais metais.
3. Suinteresuoti asmenys M. V. (buvęs UAB „Mojo lounge“ vadovas ir akcininkas) ir G. A. (buvęs UAB „Mojo lounge“ akcininkas) su bankroto administratorės ir kreditorės pareiškimais pripažinti BUAB „Mojo lounge“ bankrotą tyčiniu nesutinka, prašo juos atmesti bei priteisti iš BUAB „Mojo lounge“ bankroto administratorės MB „Mokuma“ ir MB „UBI LEONES“ suinteresuotų asmenų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Nurodo, kad bankroto administratorės ir kreditorės pareiškimuose išdėstyti teiginiai yra grindžiami tik prielaidomis ir pamąstymais, šalys į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad suinteresuoti asmenys nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas. Priešingai, suinteresuoti asmenys bendrovės pinigines lėšas panaudojo teisėtai, bendrovės tikslams ir interesams. Pažymi, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu, tiek bendrovės akcijos, tiek visi dokumentai buvo perduoti V. B. ir šiuo metu turėtų būti jo žinioje. Po Sutarties sudarymo bei visų bendrovės dokumentų perdavimo suinteresuoti asmenys įmonės veikloje daugiau nebedalyvavo.
3.2. Pažymi, kad iki pat veiklos nutraukimo, UAB „Mojo lounge“ vykdė naktinio klubo veiklą, kuri yra pelninga tik tiek, kiek jos teikiamos paslaugos yra populiarios ir paklausios rinkoje. Šiuo atveju, nors bendrovė veiklos pradžioje veikė pelningai, tačiau 2015 metais smarkiai padidėjus naktinių klubų konkurencijai, sumažėjo klubo lankytojų skaičius, todėl sumažėjo bendrovės pardavimai bei gaunamas pelnas. Įvertinę susiklosčiusią situaciją, įžvelgdami didėjančią konkurenciją naktinių klubų rinkoje ir tai, kad UAB „Mojo lounge“ klubas Kaune galimai praranda populiarumą, dėl ko bendrovės veikla ateityje gali tapti nuostolinga, siekdami išvengti galimų neigiamų pasekmių bendrovės kreditoriams, suinteresuoti asmenys nusprendė nutraukti bendrovės veiklą. Bendrovės veikla galutinai buvo nutraukta 2016 m. gegužės 20 d., kai buvo kreiptąsi į patalpų, kuriose veikė naktinis klubas, nuomotoją – UAB „Apskaitos etika“, su pranešimu apie vienašališką patalpų nuomos sutarties nutraukimą bei patalpų perdavimą nuomotojui. Suinteresuoti asmenys pažymi, kad veiklos nutraukimo metu, bendrovė neturėjo jokių neabejotinų ir neginčijamų finansinių įsipareigojimų reikalavimo teisę turintiems kreditoriams – iki veiklos nutraukimo buvo atsiskaičiusi beveik su visais savo kreditoriais bei turėjo pakankamai turto, padengti likusias skolas. Bendrovei nutraukus veiklą, po mėnesio kilo ginčas su UAB „Apskaitos etika“ dėl nuomotų patalpų remonto darbų atlikimo (atstatymo) bendrovės sąskaita. Bendrovei nesutikus savo sąskaita atlikti nuomotų patalpų remonto darbus, UAB „Apskaitos etika“ pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pažymi, kad būtent šios skolos pagrindu bendrovei ir buvo iškelta bankroto byla. Taigi, įmonės bankrotą lėmė ne sąmoningai blogas bendrovės valdymas, bet po įmonės veiklos nutraukimo atsiradusi skola pirminiam kreditoriui UAB „Apskaitos etika“. Kitaip tariant, vienintelis bendrovės kreditorinis reikalavimas, kurio pagrindu buvo iškelta bankroto byla, atsirado jau gerokai po to, kada bendrovė nutraukė veiklą, o prieš nutraukdami bendrovės veiklą, šios skolos atsiradimo suinteresuoti asmenys nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti.
3.3. Suinteresuoti asmenys pažymi, kad bankroto administratorė iš viso nenurodo, kokiu būdu bendrovės veikloje pasireiškė suinteresuotų asmenų nuoseklūs ir kryptingi veiksmai siekiant bendrovės nemokumo. Priešingai, suinteresuoti asmenys kaip tik siekė išvengti įmonei gresiančių finansinių sunkumų, t. y. įžvelgdami, kad bendrovės veikla ateityje gali tapti nuostolinga, ne tik nusprendė laiku nutraukti bendrovės veiklą, bet ir iki veiklos nutraukimo atsiskaitė beveik su visais kreditoriais bei paliko bendrovėje pakankamai turto padengti likusias skolas. Suinteresuotų asmenų vertinimu, išdėstyti veiksmai niekaip negali būti vertinami kaip nukreipti sąmoningai sukelti įmonės nemokumą. Tai, kad suinteresuoti asmenys yra įsteigę ir valdo kitas bendroves, užsiimančias naktinių klubų verslu, nepatvirtina kreditorės teiginių dėl bendrovės veiklos, turto ir darbuotojų perkėlimo. Atskirų naktinių klubų steigimas atskiruose miestuose yra pasirinktas verslo modelis.
Atsiliepimas
3.4. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad bankroto administratorės pareiškime analizuojami jų veiksmai buvo atlikti iki bendrovės veiklos nutraukimo, t. y. dar tuo metu, kai UAB „Mojo lounge“ veikė pelningai ir neturėjo jokių pradelstų įsiskolinimų. Pažymi, kad iki bendrovės veiklos nutraukimo, suinteresuotų asmenų atlikti veiksmai nepažeidė ir negalėjo pažeisti įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kadangi tuo metu bendrovė neturėjo neabejotinų ir neginčijamų finansinių įsipareigojimų reikalavimo teisę turintiems kreditoriams. Be to, laikotarpiu nuo 2011 metų iki Sutarties sudarymo, nuo kada bendrovės akcijos bei įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti V. B., UAB „Mojo lounge“ buvo mokus, stabiliai veikiantis ir pelningą veiklą vykdantis juridinis asmuo, o suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų veiksmų atlikimo metu neturėjo fiduciarinių pareigų kreditoriams.
3.5. Suinteresuotų asmenų teigimu, iš įmonės sąskaitos atlikti piniginių lėšų mokėjimai turėjo teisėtą pagrindą, buvo atlikti įmonės reikmėms bei interesams ir bendrovės bei jos kreditorių interesams neprieštaravo. Nurodo, kad bankroto administratorės išskirtos piniginės lėšos buvo pervedamos pagal realias bendrovės sudarytas automobilių nuomos sutartis, kurių pagrindu bendrovė iš suinteresuotų asmenų nuomojo 4 automobilius. Pažymi, kad nuomoti automobiliai buvo naudojami bendrovės reikmėms ir interesams (susitikimams su potencialiais verslo partneriais, klientais, reprezentaciniais tikslais ir pan.), o atsižvelgiant į tai, kad nuomos laikotarpiu bendrovė buvo moki ir neturėjo jokių pradelstų įsiskolinimų, nėra pagrindo laikyti, kad automobilių nuomos sutartys ar pagal jas atlikti mokėjimai prieštaravo bendrovės bei jos kreditorių interesams.
3.6. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad 2012 m. kovo 1 d. bendrovė ir suinteresuoti asmenys sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2012/03, kuria bendrovei buvo išnuomotos 61,02 m² bendrojo ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuomos kaina mėnesiui (abiem suinteresuotiems asmenims bendrai) – 2 354 Lt (681,77 Eur), metams – 28 248 Lt (8 181,18 Eur, kiekvienam suinteresuotam po 3 477 Eur ir 613,59 Eur GPM). Suinteresuotiems asmenims priklausančios patalpos bendrovei buvo išnuomotos numatant ateityje jose įrengti pramogų ir poilsio erdvę, kurioje įmonė galėtų vykdyti papildomą veiklą. Nors tam tikri statybos darbai, įrenginėjant patalpas tokiai veiklai, jau buvo vykdomi, bendrovei 2016 m. gegužės mėn. nutraukus veiklą Kaune, šios idėjos buvo atsisakyta, o nuomos sutartis buvo nutraukta.
3.7. Pažymima, kad viena dalimi bendrovės piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje – apmokant prizus klubo konkursuose, apmokant komandiruotes į mokymus, konkursus ir pan., o kita dalimi – lėšos, susijusios su suinteresuotų asmenų asmeniniais interesais, buvo grąžintos bendrovės vadovų. Remiantis tuo, suinteresuotų asmenų įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškime išdėstytais argumentais, kad suinteresuoti asmenys siekė privesti įmonę prie bankroto ir išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo.
4. Suinteresuotas asmuo V. B. (buvęs UAB „Mojo lounge“ vadovas) pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad negali perduoti dokumentų, kadangi juos buvo palikęs garaže Baltarusijoje, kurį laikinai nuomojosi. Įvykus gedimui garažas buvo visiškai užlietas ir jis neturėjo jokių galimybių pasiimti sugadintus dokumentus ir asmeninius daiktus. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nemanė, kad jų kam nors gali prireikti, kadangi įmonė veiklos nebevykdė ir nėra nieko bloga padariusi. Jo teigimu, jis, nusipirkęs BUAB „Mojo lounge“ ir perėmęs jos dokumentus, planavo vykdyti veiklą Lietuvoje ir Baltarusijos Respublikoje – teikti muzikinių renginių organizavimo, įgarsinimo paslaugas. Taip jis planavo papildomai užsidirbti, tačiau ši verslo idėja nepasiteisino ir jis veiklos daugiau nebevykdė.
5. Kiti kreditoriai nei atsiliepimų, nei kitokių reikšmingų aplinkybių dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Prašymas netenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad UAB „Mojo lounge“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. sausio 19 d. Nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. jos vadovu buvo M. V., o nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) jos vadovu buvo V. B.. M. V. ir G. A. nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., o V. B. 2017 m. gruodžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos buvo bendrovės akcininkai. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „Mojo lounge“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Mokuma“. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimis. 2019 m. vasario 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
7. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės įgaliotas asmuo prašymą pripažinti BUAB „Mojo lounge“ bankrotą tyčiniu grindžia dviem pagrindais: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
8. Suinteresuoti asmenys M. V., G. A. ir jų atstovė teismo posėdžių metu nesutiko su bankroto administratorės įgalioto asmens ir kreditorės pareiškimais bei prašė jų netenkinti. Bankroto administratorės ir kreditorės MB „Ubi Leones“ atstovai teismo posėdžių metu palaikė bankroto administratorės įgalioto asmens ir kreditorės pareiškimus, prašė juos tenkinti ir pripažinti BUAB „Mojo lounge“ bankrotą tyčiniu.
Dėl dokumentų neperdavimo
9. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo teismui pateiktame pareiškime dėl BUAB „Mojo lounge“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad buvęs BUAB „Mojo lounge“ vadovas V. B. iki šiol nėra perdavęs jokių bendrovės dokumentų, nors jam už tai teismo buvo paskirtos baudos. Taip pat bankroto administratorei iki šios dienos buvę įmonės vadovai nėra perdavę jokio turto. Administratorė pažymi, jog nėra žinoma, ar M. V. perdavė įmonės turtą V. B., kadangi iš įmonės dokumentų perdavimo aktų matyti, jog suinteresuotas asmuo, tuometinis įmonės vadovas, naujai paskirtam įmonės vadovui suinteresuotam asmeniui V. B. perdavė tik dokumentus, susijusius su prekių perpardavimu. Dėl to įmonės trumpalaikis turtas galimai liko M. V. žinioje. Bankroto administratorės nuomone, šios aplinkybės rodo, jog dokumentai ir turtas yra paslėpti, prarasti, sunaikinti ar sugadinti arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai, siekiant tyčia privesti įmonę prie bankroto. Be to, dėl M. V. ir V. B. pareigų nevykdymo administratorė negali atlikti inventorizacijos bei iš dalies ir/ ar visiškai nustatyti BUAB „Mojo lounge“ turto dydžio ir struktūros, įmonės debitorių ir/ ar kreditorių.
10. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
11. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą yra nurodęs, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2014 m. balandžio 24 d. sutartį Nr. SKAI 2014/30 BUAB „Mojo lounge“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Skaivarė“. Teismas nustatė, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė perdavė jos žinioje turėtus visus įmonės dokumentus buvusiam direktoriui M. V. dar 2017 metų pabaigoje (2017 m. spalio 18 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktai). Be to, nutraukus buhalterinės apskaitos sutartį Nr. SKAI 2014/30, remiantis jos 7.6 punktu, UAB „Skaivarė“ klientės UAB „Mojo lounge“ duomenų bazę sunaikino. Tuo tarpu suinteresuotiems asmenims M. V. ir G. A. pardavus visas savo akcijas, kas sudarė 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, suinteresuotam asmeniui V. B. (2017 m. gruodžio 15 d. akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis), pastarajam buvo perduoti visi bendrovės dokumentai (2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktai).
13. Suinteresuotas asmuo V. B. savo atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Mojo lounge“ bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės patvirtino, kad jam buvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Jis taip pat nurodė, kad BUAB „Mojo lounge“ dokumentus jis buvo palikęs garaže Baltarusijoje, kurį laikinai nuomojosi. Įvykus gedimui minėtas garažas buvo visiškai užlietas, o dokumentai sugadinti. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. rašto nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. V. B. išvykdamas iš Lietuvos Respublikos kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte ir Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Madininkų pasienio kontrolės punkte, t. y. būtent tose vietose, kur yra Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Taigi, suinteresuotas asmuo V. B. iš tikrųjų galėjo BUAB „Mojo lounge“ buhalterinės apskaitos dokumentus išsivežti į Baltarusijos Respubliką. Tuo labiau, kad jis planavo vykdyti veiklą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Nors ir pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog buvo įvykusi vandentiekio avarija, kurios metu galimai buvo sugadinti bendrovės dokumentai, tačiau tuo pačiu akcentuotina ir tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. tyčia sunaikino šiuos dokumentus. Akivaizdu, jog dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo yra kliūtys nuosekliai įvertinti BUAB „Mojo lounge“ veiklos teisėtumą bei identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Vis dėlto, nors buvęs vadovas V. B. nebuvo ypatingai aktyvus bendraudamas su bankroto administratore ir nedėjo maksimalių pastangų, kad bendrovės dokumentai būtų išsaugoti, tačiau pripažinti tokius jo veiksmus kaip siekį įmonę privesti prie tyčinio bankroto ar norą bankroto administratorei trukdyti nustatyti realią įmonės būklę – nėra pakankamo pagrindo. Be to, kas yra svarbiausiai, nors nagrinėjamu atveju iš dalies ir negalima nustatyti įmonės turto dydžio ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau iš kitų dokumentų įmanoma nustatyti įmonės (ne)mokumo priežastis, jos atsiradimo laiką bei įvertinti įmonės veiklą, o tuo pačiu ir suintersuotų asmenų veiksmus (ne)siekiant galimo įmonės nemokumo ar dar bloginant įmonės padėtį jai esant nemokiai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į įrodinėjimo procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pareigos perduoti administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nevykdymas nulemtas kitų priežasčių, o ne siekiant užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Mojo lounge“ bankroto priežastis. Teismui nenustačius, jog įmonės buvęs vadovas V. B. tyčia neperdavė ar vengė perduoti bendrovės dokumentus, siekdamas išvengti atsakomybės, spręstina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita sąmoningai buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, ko pasėkoje nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kaip imperatyviai yra nustatyta ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Dėl bendrovės tyčinio bankroto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu
15. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
17. Kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taipogi pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje yra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai nėra savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratorės prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
18. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorės nuomone, tokiu požymiu, be kita ko, laikytini buvusio įmonės vadovo ir akcininko M. V. bei buvusio įmonės akcininko G. A. neteisėti veiksmai, pasireiškę iš BUAB „Mojo lounge“ sąskaitos atliktais piniginių lėšų mokėjimais, nesusijusiais su įmone ir jos vykdyta veikla, kas lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorės MB „Ubi Leones“ teigimu, suinteresuoti asmenys M. V. ir G. A. taip pat neteisėtai BUAB „Mojo lounge“ turtą perkėlė į kitas jų valdomas įmones. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys nurodo, jog įmonės bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai jų veiksmai.
19. Teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis neturi būti aiškinamas taip, kad bet koks įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali patvirtinti tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Įmonės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti išvadą, jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama įmonės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys. Dėl to, teismo vertinimu, sprendžiant dėl BUAB „Mojo lounge“ pripažinimo tyčiniu, pirmiausia būtina nustatyti įmonės nemokumo momentą.
20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad BUAB „Mojo lounge“ vykdė naktinio klubo veiklą. Byloje nėra ginčo, kad įmonė veiklą vykdė iki 2016 metų gegužės mėn.. Nors šiuo atveju bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau apie bendrovės finansinę padėtį galima spręsti ir iš kitų byloje esančių įrodymų – bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų duomenų.
21. Iš 2014 metų bendrovės balanso matyti, kad bendrovė turto iš viso turėjo už 1 335 092 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 797 543 Lt ir nežymiai viršijo pusę turto. Teismo vertinimu, tokia situacija galimai susidarė dėl to, kad 2014 metų grynasis pelnas buvo žymiai mažesnis nei 2013 metais (2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita). Tuo tarpu iš 2015 metų balanso nustatyta, jog bendrovės turto buvo apskaityta už 103 187 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 586 Eur ir neviršijo pusės turto. Pagal 2016 metų balanso duomenis, 2016 metais bendrovės turto apskaityta už 17 435Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė -27 Eur. Tuo tarpu pagal 2017 metų balansą, įmonė turto turėjo už 24 682 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 584 Eur. Taigi, iš balansų matyti, kad nors 2014 metais UAB „Mojo lounge“ skolos viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau sekančiais metais (2015–2017 m.) įmonės finansinė padėtis pagerėjo ir nebeatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos nemokumo būsenos. Be to, iš 2014–2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad UAB „Mojo lounge“ nuo 2014 m. pradžios nuosekliai mažėjo gaunamas pelnas ir didėjo patiriami nuostoliai, kadangi sumažėjo įmonės gaunamos pajamos, o 2017 metų balansas patvirtina, kad įmonė tais metais visiškai nebevykdė veiklos.
22. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad kreditorės UAB „Kauno švara“ 50,63 Eur finansinis reikalavimas (2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtintas šio reikalavimo perleidimas G. A. ir atitinkamai patikslintas kreditorių sąrašas) atsirado 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, t. y. tą patį mėnesį, kai buvo nutraukta UAB „Mojo lounge“ veikla. Kreditorės UAB „Technikos grupė“ 489,13 Eur finansinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. kovo 30 d. už patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalinius mokesčius. Pažymėtina, kad pagal 2013 m. gegužės 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2013/02 3.1 punktą patalpų nuomos mokestis už vienerius metus buvo 15 000 Lt (4 344,30 Eur) + PVM + mokesčiai už sunaudotą vandenį ir elektros energiją. Be to, iš PVM sąskaitų faktūrų ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų nustatyta, kad UAB „Mojo lounge“ mokėjo nuomos mokestį ir priskaičiuotus komunalinius mokesčius, o UAB „Technikos grupė“ nesumokėtų mokesčių ir nuomos likutis, kuris sudaro šios kreditorės finansinį reikalavimą, yra mažesnis nei tenkantis vienam mėnesiui. Panaši situacija yra ir su kreditorės AB „Energijos Skirstymo operatorius“ 173,64 Eur finansiniu reikalavimu, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 31 d. už suvartotą elektros energiją. Ši suma iš esmės susidarė V. B. valdymo laikotarpiu, kadangi iš administratorės pateiktų duomenų matyti, kad dar 2016 m. gruodžio 14 d. kreditorei buvo mokami apskaičiuoti mokesčiai.
23. Pasisakant dėl kreditorių UAB „Amoka“ 277,76 Eur ir VĮ „Mūsų amatai“ 1 334,63 Eur finansinių reikalavimų, atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotų asmenų atstovė paaiškino, kad sąskaitos, kurių pagrindu patvirtinti šie finansiniai reikalavimai, buvo per klaidą išrašytos UAB „Mojo lounge“, ir yra kreiptąsi dėl sąskaitų perrašymo UAB „Mojo lounge Kaunas“ vardu, o dėl VĮ „Mūsų amatai“ sąskaitos perrašymo UAB „Agentūra Kaunas“ vardu. Nors šiuo metu šios įmonės vis dar yra BUAB „Mojo lounge“ kreditorės, tačiau ĮBĮ 26 straipsnio nuostatos leidžia finansinių reikalavimų tikslinimą, kas iš esmės reiškia paties kreditoriaus valią teikti ir/ar prašyti tikslinti finasinius reikalavimus. Teismui iš pateiktų duomenų nustačius, kad šie įsiskolinimai yra ne BUAB „Mojo lounge“, bus svarstytinas klausimas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo.
24. Teismas taip pat nustatė, kad Asociacijos LATGA 924,48 Eur finansinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo diena). Šiuo laikotarpiu UAB „Mojo lounge“ vadovu buvo V. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad šios kreditorės finansinis reikalavimas iš esmės atsirado du mėnesiai iki bankroto bylos UAB „Mojo lounge“ iškėlimo. Suinteresuotas asmuo V. B. savo atsiliepime nurodė, kad ketino vykdyti panašią, kaip ir anksčiau UAB „Mojo lounge“ vykdyta, veiklą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Tai patvirtina V. B. su Asociaciją LATGA 2018 m. liepos 25 d. sudaryta licencinė sutartis ir 2018 m. rugsėjo 5 d. susitarimas dėl kūrinių naudojimo ir autorinio atlyginimo mokėjimo. Tokias pačias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir suinteresuoto asmens M. V. atstovė, kuri paaiškino, kad M. V. tik tarpininkavo tarp V. B. ir Asociacijos LATGA. Atsižvelgiant į šias aplinkybes (tam tarpe ir atsiradimo laiką jei jo dydį), teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog sutartis su Asociacija LATGA ir iš to atsiradęs šios kreditorės finansinis reikalavimas iš esmės kaip nors pažeidė įmonės kitų kreditorių interesus, ar buvo sukurtas siekiant dar labiau pabloginti įmonės būklę.
25. Pažymėtina, kad kreditorės MB „Ubi Leones“ 25 367,12 Eur finansinis reikalavimas sudaro net 88,02 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Būtent šio reikalavimo pagrindu UAB „Mojo lounge“ buvo iškelta bankroto byla. Šis reikalavimas atsirado Kauno apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 29 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29558-748/2016 ir 2017 m. vasario 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1759-918/2017 MB „Ubi Leones“ iš UAB „Mojo lounge“ priteisus žalos atlyginimą ir skolą už patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 30 d. Šių sprendimų pagrindu, priteisus valstybei iš UAB „Mojo lounge“ žyminį mokestį, taip pat atsirado ir VMI 202 Eur finansinis reikalavimas. Bylą dėl tyčinio bankroto nagrinėjantis teismas nevertina ir nekvestionuoja šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingai, pažymi, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, jie yra privalomi visiems kol nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Vis tik, spręsdamas klausimą dėl galimo tyčinio bendrovės privedimo prie bankroto ir suinteresuotų asmenų vaidmens tame, įvertina, jog UAB „Mojo lounge“ priimant šiuos sprendimus bylose nedalyvavo, nes procesiniai dokumentai, kurie buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), grįždavo į teismą neįteikti. Sprendimai buvo priimti esant tik įstatymo leistai procesinių dokumentų įteikimo fikcijai. Atkreiptinas dėmesys, jog šias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo-priėmimo aktu dar 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Mojo lounge“ perdavė BUAB „Apskaitos etika“ (2017 m. lapkričio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu BUAB „Apskaitos etika“ reikalavimas į UAB „Mojo lounge“ perleistas MB „Ubi Leones“). Todėl akivaizdu, jog pirminei kreditorei buvo žinoma, kad UAB „Mojo lounge“ šiuo adresu siunčiami dokumentai neįsiteiks. Vis dėlto į bylą nėra pateikta duomenų, kad kreditorė būtų nurodžiusi kitus UAB „Mojo lounge“ adresus, kuriais būtų buvę galima siųsti procesinius dokumentus. Tuo labiau, iš bylos medžiagos nustatyta, jog BUAB „Apskaitos etika“ buvo žinomi UAB „Mojo lounge“ elektroninio pašto adresai, nes būtent jais buvo bendraujama įvairiais klausimai (pvz., dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo) su suinteresuotais asmenimis M. V. ir G. A.. Taip pat iš MB „Ubi Leones“ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad antstolė N. B. siuntė UAB „Mojo lounge“ reikalavimą pateikti informaciją apie įmonės veiklą, o 2017 m. liepos 12 d. M. V. pateikė atsakymą, jog įmonė 2016 m. gegužės mėn. išsikraustė iš nuomotų patalpų ir sustabdė veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su kreditorės MB „Ubi Leones“ teiginiu, kad nuo šios datos suinteresuotam asmeniui turėjo būti žinoma apie priteistas sumas, nes į bylą yra pateiktas tik antstolės raštas kreditorei, bet nėra pateiktas minėtas antstolės reikalavimas. Todėl nėra galimybės nustatyti jo turinio, iš kurio neginčytinai būtų galima daryti išvadą, kad suinteresuotam asmeniui M. V., kaip UAB „Mojo lounge“ vadovui, būtent tuo metu tapo žinoma apie įsiskolinimą BUAB „Apskaitos etika“. Dėl to šios priteistos sumos ir nebuvo įtrauktos į 2017 m. įmonės balansą.
26. Taip pat pažymėtina, kad derybos dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir jų perdavimo savininkei vyko jau nuo 2016 m. gegužės mėn. UAB „Mojo lounge“ iniciatyva, tačiau BUAB „Apskaitos etika“ delsė priimti patalpas. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Mojo lounge“ nuomotojai buvo sumokėjusi 10 468,68 Lt (3 031,94 Eur) depozitą, kurį prašė įskaityti į įmonės mokėtiną galutinį atsiskaitymą, kas vėlgi kreditoriui leido pasidengti nuostolius be jokių papildomų ginčų ar jo eliminavimo. Atsižvelgiant į visą tai, nors šiuo atveju nėra ginčijami minėti įsiteisėję sprendimai, tačiau visuma įrodymų leidžia spręsti, jog dėl šio finansinio reikalavimo vykęs komunikavimas (o tiksliau jo stoka) tikrai neatitiko įstatyme numatytų bendradarbiavimo ir kooperacijos principų esmės, kas, nevertinant pačių spendimų, vis tik bankroto bylą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti išvadą, kad suinteresuoti asmenys tyčia neblogino įmonės padėties siekdami išvengti atsiskaitymo su pirminiu kreditoriumi, tuo pačiu pažymint ir tai, kad MB „Ubi Leones“ teisės tuo metu apskritai niekaip nebuvo pažeidžiamos, nes ji reikalavimo teisę į skolininką įgijo ženkliai vėliau.
27. Bankroto administratorė prašyme pripažinti BUAB „Mojo lounge“ bankrotą tyčiniu taip pat teigia, kad iš įmonės sąskaitos nepagrįstai buvo mokama suinteresuotiems asmenims G. A., M. V. ir jo sutuoktinei N. V. už automobilių nuomą. Teismas tokius teiginius vertina kaip neturinčius reikšmės sprendžiant tyčinio bankroto pripažinimo klausimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „Mojo lounge“ užsiėmė naktinių klubų veikla ir veikė ne tik Kaune, bet turėjo savo padalinius Palangoje ir Nidoje. Pažymėtina, kad UAB „Mojo lounge“ savo transporto priemonių neturėjo, todėl pagrįsti suinteresuotų asmenų argumentai, jog siekiant užtikrinti tinkamą įmonės veiklą (pvz., važiavimas į padalinius Palangoje ir Nidoje, susitikimai su klientais), buvo reikalingi automobiliai. Vien tai, kad automobilius įmonei išnuomojo patys suinteresuoti asmenys ir vieno iš jų sutuoktinė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokios automobilių nuomos sutartys ir pagal jas atlikti mokėjimai pažeidė kreditorių ar pačios įmonės interesus. Esmė ta, kad, kaip jau anksčiau teismo nustatyta, UAB „Mojo lounge“ valdant suinteresuotiems asmenims G. A. M. V., įmonė buvo moki ir vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams. Be to, vien dėl to, kad suinteresuoti asmenys neišsaugojo savo automobilių nuomos sutarčių egzempliorių, negalima teigti, jog jie atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kadangi šios sutartys buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, ir tai patikrinti bankroto administratorė galėjo.
28. Atmestinas kaip nepagrįstas ir administratorės argumentas, kad suinteresuotiems asmenims M. V. ir G. A. atlikti mokėjimai už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ir jų statybos darbus yra tik jų siekis gauti asmeninę naudą. Suinteresuoti asmenys paaiškino, kad šias jiems priklausančias patalpas dar 2012 m. kovo 1 d. išnuomojo UAB „Mojo lounge“ (patalpų nuomos sutartis Nr. 2012/03), kadangi įmonė ketino šiose patalpose įrengti pramogų ir poilsio erdvę, bei vykdyti papildomą veiklą. Suinteresuoti asmenys pripažino, kad dalis darbų įrengiant patalpas buvo atlikta, tačiau įmonei 2016 m. gegužės mėn. nutraukus veiklą Kaune, šios idėjos buvo atsisakyta, o nuomos sutartis buvo nutraukta. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais suinteresuotų asmenų teiginiais. Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „Mojo lounge“ buvo įsteigusi savo padalinius kituose miestuose, todėl labai tikėtina, jog ketino plėsti veiklą ir Kaune, tik kitoje miesto dalyje. Šiuo atveju administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuoma pasunkino įmonės padėtį, dėl ko ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.
29. Teismas taip pat nesutinka su administratorės teiginiais, kad suinteresuoti asmenys M. V. ir G. A. mokėjimais iš UAB „Mojo lounge“ sąskaitų veikė priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams. Sutiktna, kad suinteresuoti asmenys naudojo įmonės pinigines lėšas savo asmeniniams tikslams, t. y. iš UAB „Mojo lounge“ banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad iš įmonės lėšų buvo atliekami įvairūs mokėjimai už skrydžių bilietus, viešbučius ir pan., kurie buvo susiję su suinteresuotų asmenų asmeniniais interesais. Tačiau suinteresuoti asmenys pateikė kasos pajamų orderių kvitus, kurie patvirtinta, jog jie visas šias lėšas įmonei grąžino. Teismo posėdžio metu bankroto administratorės įgaliotas asmuo atkreipė dėmesį, kad kai kurie kvitai yra išrašyti savaitgaliais, tačiau vien tik dėl to teismas neturi pagrindo abejoti jų tikrumu. Kaip jau minėta, UAB „Mojo lounge“ vykdė naktinio klubo veiklą, o dažniausiai tokia veikla yra vykdoma savaitgaliais, nes būtent tada gaunamos didžiausios pajamos, todėl pinigų priėmimo kvitai taip pat galėjo būti išrašyti ir tomis dienomis. Kiti iš įmonės banko sąskaitų atlikti mokėjimai už skrydžių bilietus, viešbučius, įvairias prekes ir kt. taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad suinteresuoti asmenys veikė neteisėtai. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys buvo kviečiami į įvairius renginius, vizitus į kitas įmones, vykdavo į susitikimus su potencialiais verslo partneriais, taip pat važinėjo į įmonės padalinius kituose miestuose. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad įmonė, siekdama pritraukti klientų, rengė įvairius konkursus, todėl pirko įvairias prekes kaip prizus konkursų laimėtojams (pvz., įvairūs produktai vyrams). Taigi, įmonės lėšos buvo naudojamos jos veikloje, t. y. siekiant pritraukti klientus, plėsti ryšius ir surasti naujus partnerius, kelti kvalifikaciją ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie iš įmonės sąskaitos atlikti piniginių lėšų mokėjimai būtų neteisėti, prieštarautų įmonės ir jos kreditorių interesams.
30. Kreditorė MB „Ubi Leones“ teigė, kad BUAB „Mojo lounge“ V. B. neperduotas turtas yra naudojamas M. V. vadovaujamų UAB „Torkus“, UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo lounge Kaunas“ veikloje. Teismas tokius kreditorės teiginius laiko neįrodytais. Kreditorės prašymu, suinteresuotas asmuo M. V. pateikė teismui UAB „Torkus“ trumpalaikio ir ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščius už laikotarpį 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. bei ilgalaikio turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat teismui buvo pateikti UAB „Mojo lounge Kaunas“ trumpalaikio turto apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį 2017 m. rugsėjo 5 d. – 2018 m. spalio 31 d.. Iš šių dokumentų nustatyta, jog M. V. valdomos UAB „Torkus“ ir UAB „Mojo lounge Kaunas“ baldus, virtuvės ir garso bei šviesos įrangą ir pan., bei įvairius gėrimus, maisto prekes ir kt. įsigijo ne iš BUAB „Mojo lounge“. Pažymėtina, kad UAB „Mojo lounge“ Palangoje veiklą vykdė paplūdimyje iš specialių konstrukcijų įrengtoje terasoje, tuo tarpu UAB „Torkus“ Palangoje veiklą vykdė išsinuomotose patalpose Basanavičiaus g., šalia paplūdimio, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų vykdytos veiklos vieta sutapo. Be to, vien aplinkybė, kad UAB „Torkus“, UAB „Agentūra Kaunas“ ir UAB „Mojo lounge Kaunas“ vykdo analogišką veiklą kaip UAB „Mojo lounge“, neleidžia daryti išvados, kad UAB „Mojo lounge“ turtas buvo perkeltas į šias įmones. Šiuo metu yra susiklosčiusi praktika, kad tokios įmonės kaip restoranai, naktiniai klubai dažnai yra registruojami ne kaip vienos įmonės padaliniai, o kaip atskiri juridiniai asmenys. Dėl to būtent tokio verslo modelio pasirinkimas, nesant byloje kitų įrodymų, šiuo atveju nepažeidė jokių įmonės ir jos kreditorių interesų. Tuo labiau, kad suinteresuoti asmenys paaiškino, jog Sutarties sudarymo metu V. B. buvo perduoti tik įmonės dokumentai, kadangi įmonė jokio turto perdavimui neturėjo, nes visą jį buvo realizavusi (bevertis turtas nurašytas, o turintis komercinę vertę – parduotas). Tuo tarpu 2017 metų balanse matomas trumpalaikis turtas buvo tik bendrovės atlikti išankstiniai mokėjimai, už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos.
31. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „Torkus“ prekės ženklą „Mojo lounge“ įsigijo tik 2017 m. rugsėjo 26 d. iš UAB „Mojo lounge“ (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2019 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 2R-949 ir jo priedai). Iš Kauno technologijos universiteto 2019 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. DV19-IN22-175 rašto nustatyta, kad UAB „Mojo lounge“ priklausęs domenas „mojolounge.lt“ 2017 m. rugpjūčio 26 d. buvo panaikintas taikant „karantiną“, o 2018 m. rugpjūčio 9 d. užbaigtas domeno perleidimas UAB „Mojo lounge Kaunas“. Šie duomenys, vertinant juos su kitais įrodymais, patvirtina, kad prekės ženklas ir domenas buvo parduoti jau pačiai BUAB „Mojo lounge“ nevykdant veiklos. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie jų vertę, o taip pat kreditorė apskritai nenurodė, kokius jos ir/ar kitų kreditorių interesus šie perleidimai pažeidžia. Todėl teismas sprendžia, kad tokie buvusio valdymo organo dalyvio veiksmai nors ir negali būti pripažįstami kaip teisėti, tačiau nesudaro ir savarankiškos prielaidos pripažinti bankrotą tyčiniu. Tuo pačiu pažymėtina, kad ĮBĮ bankroto administratoriui suteikia teisę apginti tiek kreditorių, tiek pačios bendrovės interesus kreipiantis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Apibendrindamas teismas pažymi, kad bankroto administratorės įgalioto asmens ir kreditorės nurodyti tyčinio bankroto požymiai – vadovų pareigų nevykdymas, turto ir dokumentų neperdavimas bankroto administratorei, galimas turto pasisavinimas ir išvaistymas, teismo vertinimu, nesant byloje įrodymų, jog dėl suinteresuotų asmenų veiksmų bendrovė tapo nemoki, t. y. nenustačius ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo bei tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, nelėmė UAB „Mojo lounge“ privedimo prie bankroto tyčia. Teismo vertinimu, kaip ir nustatyta kasacinio teismo praktikoje, bankroto administratorės ir kreditorės nurodyti atskiri tyčinio bankroto požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (pvz., taikant civilinę ar baudžiamąją atsakomybę), tačiau nesant kitų įrodymų, nelemia, jog bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia.
33. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei remdamasis išdėstytais motyvais, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjai neįrodė tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl bankroto administratorės įgalioto asmens ir kreditorės pareiškimai pripažinti BUAB „Mojo lounge“ bankrotą tyčiniu netenkinami.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju netenkinus bankroto administratorės MB „Mokuma“ įgalioto asmens ir kreditorės MB „Ubi Leones“ pareiškimų bei atsižvelgiant į priešingą šalių teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo suinteresuoti asmenys M. V. ir G. A. (CPK 93, 98 straipsniai).
35. Suinteresuoti asmenys M. V. ir G. A. procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jų naudai iš pareiškėjų BUAB „Mojo lounge“, atstovaujamos MB „Mokuma“, administravimui skirtų lėšų ir kreditorės MB „Ubi Leones“ 3 751 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokate Giedre Subačiūte – Dulinskiene sudarytas atstovavimo sutartis (Nr. DOK-22531), taip pat atskirais dokumentais (Nr. DOK-28480, DOK-32768 ir DOK-35481) pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Prašomas priteisti išlaidas sudaro:
35.1. 968 Eur už atsiliepimo į BUAB „Mojo lounge“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą;
35.2. 605 Eur už 2019 m. rugsėjo 11 d. nuomonės parengimą (484 Eur) ir advokatės atstovavimą 2019 m. spalio 4 d. posėdyje (121 Eur);
35.3. 1 210 Eur už 2019 m. spalio 14 d. pranešimo dėl dokumentų pateikimo (informacijos apie automobilius; 121 Eur), 2019 m. spalio 16 d. suinteresuotų asmenų nuomonės (242 Eur), 2019 m. spalio 16 d. prašymo leisti susipažinti su Kauno apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. B2-19-273/2018 (dėl UAB „Apskaitos etika“ bankroto bylos iškėlimo), 2019 m. spalio 17 d. prašymo leisti susipažinti su Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civiline byla Nr. e2-29558-748/2016 (BUAB „Apskaitos etika“ v. UAB „Mojo lounge“), 2019 m. spalio 17 d. prašymo leisti susipažinti su Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civiline byla Nr. e2-1759-918/2017 (BUAB „Apskaitos etika“ v. UAB „Mojo lounge“), 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl leidimo susipažinti su likviduotos UAB „Apskaitos etika“ dokumentais parengimą (484 Eur), advokatės pasirengimą bylos nagrinėjimui (121 Eur) ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 14 d. posėdyje (242 Eur);
35.4. 968 Eur už 2019 m. gruodžio 2 d. prašymo dėl leidimo susipažinti su likviduotos UAB „Apskaitos etika“ dokumentais išdavimo parengimą (423,50 Eur), 2019 m. gruodžio 9 d. baigiamosios kalbos parengimą (302,50 Eur), advokatės atstovavimą 2019 m. gruodžio 9 d. posėdyje (242 Eur).
36. Teismas nustatė, kad suinteresuotų asmenų prašomos priteisti 302,50 Eur advokato išlaidos už baigiamosios kalbos parengimą viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytą dydį, todėl mažintinos iki 128,90 Eur (Rekomendacijų 8.17 punktas). Taip pat byloje buvo netenkinti suinteresuotų asmenų prašymai leisti susipažinti su Kauno apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. B2-19-273/2018, Kauno apylinkės teismo išnagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. e2-29558-748/2016 ir Nr. e2-1759-918/2017, likviduotos UAB „Apskaitos etika“ dokumentais, todėl 907,50 Eur (484 + 423,50) nepriteistini. Kitos nurodomos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktai), todėl pilnai priteisiamos suinteresuotiems asmenims. Iš viso pagrįstomis suinteresuotų asmenų prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis laikytini 2 669,90 Eur, kurie suinteresuotiems asmenims priteistini iš BUAB „Mojo lounge“ administravimui skirtų išlaidų ir kreditorės MB „Ubi Leones“ lygiomis dalimis po 1 334,95 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
bankroto administratorės mažosios bendrijos „Mokuma“ įgalioto asmens ir kreditorės mažosios bendrijos „Ubi Leones“ pareiškimų dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.
Priteisti suinteresuotiems asmenims M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) administravimui skirtų išlaidų ir kreditorės mažosios bendrijos „Ubi Leones“ (juridinio asmens kodas) po 1 334,95 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti bankroto administratorę supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.