Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-2444-395/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Santechnikos centras“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 202 935, 98 Lt, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 5 059 Lt žyminio mokesčio valstybei. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvuodamas tuo, kad terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, jog asmeniškai gavęs procesinius dokumentus (ieškinį su priedais bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo), kreipėsi į advokatą G. K. prašydamas paruošti atsiliepimą į ieškinį. Minėtas advokatas, paėmęs procesinius dokumentus, išvyko atostogauti ir dokumentų teismui neparuošė. Atsakovas nurodė, jog sprendimas už akių priimtas neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas teigė sutinkąs su ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog administratoriui perdavė tik 44 054, 16 Lt vertės turtą. Tačiau likusioje dalyje su ieškiniu nesutinka, kadangi turto perdavimo metu administratoriaus atstovei nurodė, jog dalis įmonei priklausančių medžiagų yra sudėtos objektuose, kuriuose UAB „Santechnikos centras“ atliko darbus. Atsakovas nurodė siūlęs administratoriui atlikti medžiagų, esančių nebaigtuose objektuose, inventorizaciją ir tarpinius atliktų darbų aktavimus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė objektus, kuriuose iki bankroto bylos iškėlimo pagal sudarytas rangos sutartis buvo atliekami darbai. Kadangi atsakovas neturi visų rangos sutarčių, lokalinių sąmatų, todėl negali tiksliai nurodyti šiuose objektuose esančių medžiagų vertės. Atsakovas taip pat nurodė, jog dalis medžiagų yra objektuose, kuriuose faktiškai darbai buvo atlikti arba darbų atlikimas buvo nutrauktas dėl kitų priežasčių iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau nebuvo tinkamai ir iki galo sutvarkyti dokumentai ir nurašytos šiuose objektuose buvusios medžiagos. Atsakovo preliminariais skaičiavimais, medžiagų, esančių nurodytuose objektuose, vertė sudaro apie 169 884,79 Lt. Atsakovas, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, prašė išreikalauti iš ieškovo kopijas rangos sutarčių, lokalinių sąmatų, darbų priėmimo – perdavimo aktų bei medžiagų nurašymo aktų, sudarytų su išvardintais užsakovais bei įtraukti užsakovus bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Pažymėtina, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t.y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių. Apelianto teigimu, nustatytu terminu jis nepateikė atsiliepimo dėl advokato kaltės, šiam apsiėmus ruošti atsiliepimą, tačiau įsipareigojimo neįvykdžius (advokatui išvykus atostogauti). Įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę atsakovas neturi, nes rašytinės atstovavimo sutarties su advokatu nesudarė. Taigi apeliantas neginčija fakto, jog jam buvo įteiktas ieškovo ieškinys ir jis žinojo apie inicijuotą teisminį procesą, todėl įgijo pareigą rūpintis vykstančiu teismo procesu, tačiau be pateisinamos priežasties šios pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant šioms aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodomos atsiliepimo nepateikimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Atsakovas, būdamas informuotas apie teisminį procesą, ypač žinodamas apie nesudarytą atstovavimo sutartį, turėjo suprasti, jog advokatas, neturėdamas jo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų, negalės veikti atsakovo vardu, o tuo pačiu ir savarankiškai pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė ir advokato patvirtinimo dėl atsakovo nurodytų atsiliepimo nepateikimo aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbios priežasties, todėl apeliantas nepaneigė savo pasyvumo bylos procese.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė ne tik priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškovo ieškinį, tačiau sprendimo už akių nepagrįstumą grindė ir aplinkybe, jog trūkstamas ieškovui priklausantis turtas (medžiagos) gali būti statybos objektuose, kadangi atsakovo prašyme išvardintuose objektuose darbai buvo vykdomi iki pat bankroto bylos ieškovui iškėlimo, be to, nėra pasirašyti darbų atlikimo arba tarpiniai darbų atlikimo, medžiagų nurašymo aktai. Atsakovo nuomone, dauguma trūkstamo turto (medžiagų) galėjo būti panaudota darbams, todėl, siekiant šias aplinkybes patvirtinti, tikslinga užsakovų objektuose atlikti inventorizaciją. Kadangi šias aplinkybes patvirtinančiais dokumentais atsakovas nedisponuoja, šie dokumentai, atsakovo nuomone, išreikalauti iš administratoriaus. Pasak atsakovo, tam tikras aplinkybes galėtų patvirtinti prašyme išvardinti liudytojai (buvę UAB „Santechnikos centras“ darbuotojai). Atsakovas nurodo atlyginsiąs prarasto turto vertę, jeigu bylos nagrinėjimo metu nepavyks nustatyti dalies turto buvimo vietos. Pagal atsakovo paskaičiavimus, prašyme išvardintuose objektuose gali būti ieškovui priklausančio turto už 169 884,79 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė išvadą, jog atsakovo argumentai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino ir nesiaiškino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo atsakomybės pagrindo. Atsakovas iš esmės ginčija žalos dydį.

Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. ( ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (LR civilinio kodekso (toliau CK) 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 straipsniai).

Pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus, atsakovas administratoriui neperdavė 202 935, 98 Lt vertės turto. Atsakovas ginčija neperduoto (prarasto) turto vertę. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tokiu atveju, kai nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą bendrovės turto perleidimą tretiesiems asmenims, valdymo organai turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

Kaip pažymėta, atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie bankroto bylos iškėlimo metu vykdytus darbus: nurodė darbų atlikimo objektus, pateikė turimas rangos sutarčių, darbų sąmatų kopijas. Iš atsakovo prašymo peržiūrėti sprendimą už akių matyti, jog atsakovas šių dokumentų originalų bei kitų detalesnių duomenų apie atliktus darbus (jų baigtumą) neturi, prašė juos išreikalauti iš ieškovo. Atsakovas teigė, kas medžiagų panaudojimo aplinkybes, teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jis įrodinėtų ir liudytojų (buvusių įmonės darbuotojų) parodymais. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pateiktų įrodymų (t 1, b. l. 141-179) nevertino, kadangi jie, pirmosios instancijos teismo manymu, neatitiko rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 114, 180 straipsniai), o kitų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą laikė bandymu vilkinti procesą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, prieš atsisakydamas priimti įrodymą, kaip neatitinkantį CPK 114 straipsnyje nurodytų reikalavimų, privalėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnis), juo labiau, kad atsakovas nurodė neturįs šių dokumentų originalų bei prašė juos išreikalauti iš bankroto administratoriaus, o CPK 180 straipsnio pagrindu – tokį atsisakymą tinkamai motyvuoti, t.y. nurodyti, kodėl pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Kolegijos vertinimu, pastarąją išvadą teismas galėjo padaryti tik ištyręs pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nemotyvavo ir atmetimą atsakovo argumento dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės nepaneigė atsakovo pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo už akių galimu neteisingumu. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo V. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Tenkinti atsakovo V. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.