Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui M. M.,

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Z. (G. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis G. Z. (G. Z.) individualioje įmonėje darbininku, aukštojo išsilavinimo, teistas:

1) 2019 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2019 m. liepos 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 ir 9 dalis (su pagal 2019 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį neatlikta viešųjų darbų bausme) laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

paskirtos kardomosios priemonės – užstatas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis G. Z. (G. Z.), būdamas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir savininku (vieninteliu nariu) bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo) 21 straipsnį būdamas atsakingas už šios bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 19 d. aplaidžiai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų kovo – spalio mėnesių laikotarpį, tai yra,

nevykdydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių (numatančių, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis) reikalavimų ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-46 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ 10.15 ir 10.19 punktų reikalavimų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neišsaugojo apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų:

2017 metų kovo – birželio mėnesių apskaitos registrų (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kasa ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) avansas atskaitingam asmeniui), dėl ko nėra galimybės nustatyti, kur panaudota 15893 Eur grynų pinigų suma, taip pat nustatyti piniginių lėšų kasoje likučio bei nustatyti avanso atskaitingam asmeniui likučio 2017 m. birželio 30 d. datai;

transporto priemonės – puspriekabės „Krone SDP27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo N. S. (N. S.) 2017 m. gegužės 15 d. sąskaitos – faktūros, transporto priemonių – puspriekabės „Scmitz SCS24“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir balninio vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, ilgalaikio turto apskaitos registrų, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kodėl skiriasi ilgalaikio turto (transporto priemonių ir kitos įrangos) balanse nurodyta 60800 Eur balansinė vertė ir tyrimo metu nustatyta 19683,60 Eur ilgalaikio turto balansinė vertė 2017 m. birželio 30 d. datai, o taip pat nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto likučio 2017 m. birželio 30 d. datai;

2017 metų kovo – birželio mėnesių apskaitos registrų – pirkėjų įsiskolinimas, nuosavas kapitalas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos tiekėjams, su mokesčių susiję įsipareigojimai, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai), pajamų ir veiklos sąnaudos;

be to, nevykdydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių (numatančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), 6 straipsnio 2 dalies (numatančios, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 16 straipsnio 1 dalies (numatančios, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, nesudarė apskaitos registrų už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį, didžiosios knygos apyvartos žiniaraščių:

neįformino puspriekabės „Schmitz SCS24 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. spalio 4 d. išregistruota VĮ „Regitra“) nurašymo buhalterine pažyma, transporto priemonės – automobilio „MAN (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nurašymo ir pardavimo dalimis neįformino buhalterine pažyma, 2017 m. spalio 4 d. gauto apmokėjimo už šios transporto priemonės rėmo ir kabinos pardavimą iš (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. (S. K.) neįformino pinigų apskaitos dokumentu, nevedė transporto priemonių ir kitos įrangos (ilgalaikio turto) apskaitos registro, todėl, nesant galimybės nustatyti ilgalaikio turto sudėties ir balansinės vertės 2017 m. birželio 30 d. datai ir nevedant transporto priemonių ir kitos įrangos (ilgalaikio turto) apskaitos registro, nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto likučio 2017 m. spalio 31 d. datai;

neįformino 75560,70 litrų kuro, tai yra dalies iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais įsigyto 89265,70 litrų kuro už 94048,50 Eur (72046,29 litrų dyzelino už 77850,48 Eur iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, 9685,16 litrų kuro už 9228,97 Eur iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, 7534,25 litrų kuro už 6969,05 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), o taip pat tepalų už 39,18 Eur ir 189,64 litrų nefasuotos prekės „(duomenys neskelbtini)“ už 108,59 Eur, (tuo pačiu laikotarpiu įsigytų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“) panaudojimo bei nevedė atsargų (trumpalaikio turto) apskaitos registro, todėl nėra galimybės nustatyti atsargų likučio 2017 m. spalio 31 d. datai;

neįformino 32680 Eur grynųjų pinigų (2017 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išimtų 21790 Eur ir 2017 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais už parduotas transporto priemones gautų 10890 Eur) panaudojimo bei nevedė apskaitos registrų – kasos, avanso atskaitingam asmeniui, banko sąskaitų, todėl nėra galimybės nustatyti, kada ir kam panaudota 32680 Eur piniginių lėšų, bei nustatyti piniginių lėšų kasoje ir avanso atskaitingam asmeniui likučių 2017 m. spalio 31 d. datai;

nesudarė ūkinių operacijų registro – pirkėjų įsiskolinimas (trumpalaikis turtas) (nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis – faktūromis įformino transporto paslaugas kitoms įmonėms už 58516,58 Eur sumą, kitos įmonės atsiskaitė už 37536,59 Eur sumą ir liko skolingos MB „(duomenys neskelbtini)“ 20979,98 Eur (58516,58 – 37536,59), be to, kitos įmonės į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pagal PVM sąskaitas – faktūras pervedė 24105,85 Eur; MB „(duomenys neskelbtini)“ įformino paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4769,50 Eur sumą (2017 m. rugsėjo 11 d. – 1210 Eur; 2017 m. rugsėjo 12 d. – 304,50 Eur; 2017 m. rugsėjo 13 d. – 1805 Eur), tačiau apmokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerastas), todėl nėra galimybės nustatyti, ar ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko, ir UAB „(duomenys neskelbtini) skolos MB „(duomenys neskelbtini)“, bei nustatyti pirkėjų skolos likučio 2017 m. spalio 31 d. datai;

nesudarė ūkinių operacijų registro – skolos tiekėjams (įsipareigojimai) (nustatyta, kad kitos įmonės PVM sąskaitomis – faktūromis įformino transporto paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ už 70994,50 Eur sumą, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su kitomis įmonėmis už 9056,06 Eur sumą ir liko skolinga kitoms įmonėms 61938,44 Eur (70994,50 – 9056,06); be to, 2017 m. spalio 5 d. sudarytoje skolos perkėlimo sutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima MB „(duomenys neskelbtini)“ 1754,50 Eur skolą), todėl nėra galimybės nustatyti skolos tiekėjams likučio 2017 m. spalio 31 d. datai;

nesudarė su mokesčiais susijusių įsipareigojimų (PVM, įmokų į Garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčio) apskaitos registrų, todėl nėra galimybės nustatyti su mokesčiais susijusių įsipareigojimų dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai;

nesudarė pajamų ir veiklos sąnaudų apskaitos registrų, todėl nėra galimybės nustatyti 2017 metų liepos – spalio mėnesiais uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų;

nesudarė nuosavo kapitalo apskaitos registrų, todėl nėra galimybės nustatyti nuosavo kapitalo dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai.

Be to, kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir savininku (vieninteliu nariu), laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. spalio 9 d. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)”) ir UAB „(duomenys neskelbtini)” dyzeliną bendros 94048,50 Eur vertės bei MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 32680 Eur, tai yra:

iš anksto turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už įgytą dyzeliną, 2016 m. rugsėjo 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos (DUOMENYS NESKELBTINI) kortelių naudojimo sutarties pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kuro kredito kortelėmis, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 9 d. „(duomenys neskelbtini)“ sistemai priklausančiose degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“), pats ir/ar per kitus asmenis, panaudodamas minėtas (DUOMENYS NESKELBTINI) kuro korteles, į įvairias transporto priemones ir talpas prisipylė 72046,29 litro dyzelino 77850,48 Eur vertės, tuo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 77850,48 Eur turtinę žalą, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ už šį dyzeliną neatsiskaitė; be to, 2015 m. liepos 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)” (UAB “(duomenys neskelbtini)”) sudarytos prekių pardavimo sutarties pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kuro kredito kortelėmis, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. šio degalinių tinklo degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), pats ir/ar per kitus asmenis, panaudodamas minėtas kuro kredito korteles, į įvairias transporto priemones ir talpas prisipylė 9685,16 litro dyzelino 9228,97 Eur vertės, tuo UAB “(duomenys neskelbtini)” (UAB „(duomenys neskelbtini)”) padarydamas 9228,97 Eur turtinę žalą, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ už šį dyzeliną neatsiskaitė; be to, 2016 m. kovo 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarytos „(duomenys neskelbtini)“ kreditinių kortelių sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kuro kredito kortelėmis, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. šios įmonės degalinėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), pats ir/ar per kitus asmenis, panaudodamas minėtas kuro kredito korteles, į įvairias transporto priemones ir talpas prisipylė 7534,25 litro dyzelino 6969,05 Eur vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)” padarydamas 6969,05 Eur turtinę žalą, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ už šį dyzeliną neatsiskaitė;

be to, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išėmė grynais pinigais 21790 Eur, o taip pat 2017 m. liepos 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias transporto priemones gavo grynais pinigais 6050 Eur, 2017 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias transporto priemones gavo grynais pinigais 4840 Eur, šių grynų pinigų – 32680 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms nepanaudojo, juos pasisavino, tuo MB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 32680 Eur turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas ir savininkas, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. spalio 19 d. apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, vengė atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ kitų juridinių asmenų – A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. J. įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteiktas krovinių vežimo paslaugas pagal laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytas krovinių pervežimo sutartis, tuo šiems juridiniams asmenims padarydamas bendrą 63827,50 Eur turtinę žalą, o būtent:

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. su A. T. agroservisu „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2500 Eur sumą, taip A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“) padarydamas 2500 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 1250 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio pervežimo už 977,08 Eur sumą), taip SIA „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1250 Eur turtinę žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 19 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 977,08 Eur);

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 3100 Eur sumą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 3100 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 1400 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio pervežimo už 977,08 Eur sumą), taip SIA „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1400 Eur turtinę žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 8 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 977,08 Eur);

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 3050 Eur sumą (prieš tai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo užsakymo sutartį dėl to paties krovinio pervežimo už 2610 Eur sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 3050 Eur turtinę žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 2610 Eur);

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 3100 Eur sumą, taip SIA „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 3100 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2650 Eur sumą, taip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2650 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 14 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 2178 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio pervežimo už 1936 Eur (1600 Eur + 21% PVM) sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2178 Eur turtinę žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 1936 Eur);

pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. su A. J. įmone, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 2370 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo užsakymo sutartį dėl to paties krovinio pervežimo už 2085 Eur sumą), atsiskaitė tik iš dalies – 2017 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 1100 Eur, taip A. J. įmonei padarydamas 1270 Eur turtinę žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 2085 Eur);

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 2504,70 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio pervežimo už 2420 Eur (2000 Eur + 21% PVM) sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2504,70 Eur turtinę žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 22 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 2420 Eur);

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 1150 Eur sumą, taip SIA „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1150 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudaryta Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2178 Eur sumą, taip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2178 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2597 Eur sumą, taip SIA „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2597 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 2238,50 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio vežimo už 1933,58 Eur sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2238,50 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2964,50 Eur sumą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2964,50 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 1694 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio vežimo už 1452 Eur (1200 Eur + 21% PVM) sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1694 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2250 Eur sumą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2250 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. su A. J. įmone, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2450 Eur sumą, taip A. J. įmonei padarydamas 2450 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio vežimui organizuoti už 1694 Eur sumą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1694 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 2040 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio vežimo už 1920 Eur sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2040 Eur turtinę žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 30 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 1920 Eur);

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 2299 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties krovinio vežimo už 1996,50 Eur (1650 Eur + 21% PVM) sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2299 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. su A. J. įmone, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 2900 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2200 Eur sumą), taip A. J. įmonei padarydamas 2900 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą 3146 Eur sumą (prieš tai tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs sutartį – užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio pervežimui už 2413,95 Eur (1995 Eur + 21% PVM) sumą), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 3146 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2100 Eur sumą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2100 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą žodinį susitarimą krovinio vežimui organizuoti už 1512,50 Eur sumą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1512,50 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2300 Eur sumą, taip SIA „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2300 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 3061,30 Eur sumą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 3061,30 Eur turtinę žalą;

neatsiskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio vežimo už 2250 Eur sumą, taip SIA „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2250 Eur turtinę žalą.

II. Įrodymai

Kaltinamasis G. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad visas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes pripažįsta. Jis parodė, kad 2017 metų vasarą, gal liepos mėnesį, jis nusipirko MB „(duomenys neskelbtini)“. Šią įmonę pirko iš savo gero bičiulio L. P. už 20000 Eur. Tapo vienintelis šios bendrijos akcininkas (narys) ir direktorius, kuriuo tapo nuo 2017 m. liepos 26 d. (kaip nurodyta kaltinime). Iki tol jis turėjo transporto įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau patirdavo nuostolius, todėl nutarė tą veiklą nutraukti. Po to persigalvojo ir nutarė pabandyti iš naujo. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tarptautinių tolimųjų krovinių pervežimo verslą, ekspedijavimą, perekspedijavimą. Kai pirko MB „(duomenys neskelbtini)“, ji turėjo 8-9 vilkikus su 2-3 puspriekabėmis, tačiau jau tuo metu tas turtas buvo pradėtas pardavinėti. Jis kartu su įmone įsigijo 2 ar 3 vilkikus ir vieną puspriekabę. Be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir kitą kilnojamąjį turtą. Ofise buvo palikti du vilkikų šaldytuvai, kompiuteriai, 1 ar 2 planšetės, taip pat ir 9 kuro kortelės („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“). Kortelių buvo devynios, nes buvo devyni vilkikai, ant kiekvienos kortelės buvo surašyti vilkiko numeriai, PIN kodai. Buvo surašytas turto perdavimo – perėmimo aktas. Tik nupirkęs įmonę, jis tuos vilkikus ir puspriekabę pardavė, nes planavo tik tarpininkauti – iš vienos firmos surasti krovinį, tada samdyti kitą įmonę, kurį tą krovinį nuveš. Pagrindinis jo verslo planas buvo – dempingas, tai yra vežti už mažesnę nei rinkos kaina, kad įgytų klientų. Dirbo vienas, vairuotojų nebuvo. Jis ekspedijuodavo krovinius. Ateityje planavo ir pats vežti krovinius, bet tik ateityje, kai būtų atsiradusios galimybės nusipirkti naujas mašinas. Iš pradžių atsiskaitydavo su vežėjais. Kadangi su juo atsiskaitydavo po 30 dienų, o jis turėjo galimybę atsiskaityti per 45 darbo dienas arba 60 kalendorinių dienų, pradėjo disponuoti įmonės pinigais. Dabar labai gailisi, suprato, ką padarė. Pripažįsta, kad pasisavino įmonės pinigus, kad nevedė teisingos buhalterijos. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku buvo atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą. Pripažįsta, kad neišsaugojo 2017 metų kovo – birželio mėnesių apskaitos registrų – sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kasa ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) avansas atskaitingam asmeniui. Pripažįsta, kad neišsaugojo puspriekabės „Krone“ pardavimo sąskaitos – faktūros, puspriekabės „Scmitz SCS24“ ir balninio vilkiko „Volvo FH12“ apskaitos dokumentų, ilgalaikio turto apskaitos registrų. Pripažįsta, kad neišsaugojo visų tų dokumentų ir registrų, kurie nurodyti kaltinime ir dėl to atsirado kaltinime nurodytos pasekmės. Ankstesnis įmonės savininkas L. P. jam perdavė visus įmonės buhalterinius dokumentus. Jis tarėsi dėl įmonės buhalterinės apskaitos vedimo su A. Š., po to su V. M., joms veždavo įvairius buhalterinius dokumentus, tačiau su jomis buhalterinių paslaugų teikimo sutarties sudaręs nebuvo, buvo susitaręs tik žodžiu.

Taip pat pripažįsta kaltinimą, kad apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko atsirado kaltinime nurodytos pasekmės. Pripažįsta, kad neįformino puspriekabės „Scmitz“ nurašymo, sunkvežimio „MAN“ nurašymo ir pardavimo dalimis, už šio automobilio rėmo ir kabinos pardavimą gautų pinigų neįformino pinigų apskaitos dokumentu, taip pat nevedė transporto priemonių ir kitos įrangos (ilgalaikio turto) apskaitos registro. Pripažįsta, kad neįformino kaltinime nurodyto kuro ir tepalų, įsigytų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo, taip pat nevedė atsargų (trumpalaikio turto) apskaitos registro, todėl nėra galimybės nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų likučio 2017 m. spalio 31 d. Taip pat pripažįsta, kad buhalterinėje apskaitoje neįformino 49800 Eur grynųjų pinigų, paimtų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, esančių AB banke „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat gautų už parduotas transporto priemones ir kurą fiziniams asmenims, panaudojimo, taip pat nevedė kaltinime nurodytų apskaitos registrų – kasos, avanso atskaitingam asmeniui, banko sąskaitų. Pripažįsta, kad nesudarė ūkinių operacijų registro – pirkėjų įsiskolinimas (trumpalaikio turto) ir skolos tiekėjams (įsipareigojimų), dėl ko nėra galimybės nustatyti tikslios pirkėjų skolos MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ skolos tiekėjams 2017 m. spalio 31 d. datai. Pripažįsta, kad nesudarė su mokesčiais susijusių įsipareigojimų apskaitos registrų (PVM, įmokų į Garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčio), o taip pat pajamų ir veiklos sąnaudų apskaitos registrų, nuosavo kapitalo apskaitos registrų. Sutinka, kad dėl visų šių buhalterinių apskaitos taisyklių pažeidimų negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį. Pripažįsta, kad šių registrų nevedė sąmoningai. Jis neturi nei buhalterinių, nei ekonominių žinių.

Taip pat pripažįsta kaltinimą, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir savininku, veikdamas savo, o ne MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, iš anksto turėdamas tikslą pasisavinti dyzelinį kurą ir žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už įgytą kurą, kaltinime nurodytų sutarčių pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kuro kredito kortelėmis, kurių numeriai nurodyti kaltinime, kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ sistemai priklausančiose kuro degalinėse, esančiose kaltinime nurodytuose (duomenys neskelbtini) miestuose, o taip pat (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje, UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančiose kuro degalinėse „(duomenys neskelbtini)”, esančiose (duomenys neskelbtini), bei UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančioje kuro degalinėje „(duomenys neskelbtini)”, esančiose (duomenys neskelbtini), į įvairias transporto priemones ir talpas pildavo dyzeliną, pats ar per kitus asmenis panaudodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kaltinime nurodytas kuro korteles, tokiu būdu pasisavino jam šių įmonių patikėtą turtą – dyzelinį kurą, tuo padarydamas „(duomenys neskelbtini)“ 77850,48 Eur turtinę žalą, UAB “(duomenys neskelbtini)” – 9228,97 Eur turtinę žalą, o UAB „(duomenys neskelbtini)” – 6969,05 Eur turtinę žalą. Pripažįsta, kad pildavosi kurą ir jį degalinėse pardavinėjo įvairiems asmenims. Kurą pildavosi ir pats, be to, korteles patikėdavo pažįstamiems, kurie žinodavo, kam galima parduoti šį kurą. Be to, kuro kredito korteles buvo patikėjęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo skolingas, vadovui, ir ši įmonė pylėsi kurą į savo vilkikus, tokiu būdu buvo „nurašyta“ jo skola. Be to, ir kitai įmonei, kuriai buvo skolingas, perdavė kuro kortelę, kuria ji atsiskaitė už kurą (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad tos kuro kortelės buvo priskirtos prie MB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų automobilių, kurių realiai jau nebuvo. Visą tą kurą išpilstė ir pardavė per labai trumpą laiką. Dalimi kuro bandė padengti skolas. Kur padėjo kitus pinigus, bijo ir kalbėti. Net iš tų pinigų, kuriuos buvo gavęs iš ekspedijavimo, apie 30000 Eur pervedė vienai (duomenys neskelbtini) įmonei už du naujus automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo labai brangūs automobiliai, jų kainos siekė tada 70000 Eur. Tuo metu jau turėjo pirkėją iš (duomenys neskelbtini), kuris turėjo nupirkti šias mašinas. Gavosi tokia situacija, kad jis pasirašė labai griežtą sutartį, jog per mėnesį, kol automobiliai turėjo plaukti iš (duomenys neskelbtini), turėjo sumokėti pilną automobilių kainą. Pardavinėdamas kurą, kai į rankas papuolė pinigai, prarado savitvardą, supratingumą, kad reikės atsakyti už tuos veiksmus. Pripažįsta, kad kuras buvo pilamas ne MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti, o todėl, kad norėjo pinigus gauti sau asmeniškai, ir taip tą kurą pasisavino. Tvirtina kaltinamajame akte nurodytų žmonių, kurie buvo apklausti liudytojais, papasakotas aplinkybes. Iš tų žmonių už kurą gavo daugiau nei 11000 Eur, tikslios sumos negali įvardinti. Pripažįsta viską, kas yra nurodyta kaltinime. Dalį pinigų gavo grynais iš žmonių, dalį kortelių atidavė įmonėms, kurios pylėsi sau tą kurą. Ta kita įmonė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kortelės šioms įmonėms buvo perduotos skirtingais laikotarpiais. Prašo šių įmonių nevertinti, nes bijo dėl savęs. Tas kuro korteles įmonėms padavė savo noru, pats joms pasiūlė tokią skolos grąžinimo alternatyvą. Su jo žinia kuras buvo pilstomas „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse (duomenys neskelbtini), buvo kortelę perdavęs B. K., taip pat pilstė „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) degalinėje. Kuro iš „(duomenys neskelbtini)“ įsipylė į savo automobilį. O kuras iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pilamas iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. „(duomenys neskelbtini)“ kuro pylimui buvo naudojamos šešios kortelės. Tas kuro korteles rado MB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Sužinojęs, kad jos yra galiojančios, sumanė jomis pasinaudoti pasisavinant kurą, nes tuo metu jis ieškojo bet kokių būdų gauti pinigų ir tik po to galvoti apie galimybę atsiskaityti.

Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu sudarinėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nuostolingus krovinių pervežimo sandorius, tai yra sutardavo su įmone dėl krovinio pervežimo, po to surasdavo kitą įmonę, kuri sutikdavo tą patį krovinį parvežti, tik jau už didesnę kainą, ir tai antrai įmonei pervežus krovinį ir pirmai įmonei už jį sumokėjus MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartą kainą, tai antrai įmonei nesumokėdavo, taip padarydamas žalą. Taip pat su kitomis kaltinime nurodytomis įmonėmis neatsiskaitė už paslaugas – krovinių pervežimą. Kai kuriose sutartyse pasirašydavo kaip vadybininkas G. Z. dėl suklydimo, nes tai buvo elektroninio pašto apačioje parašo rekvizitas su įsivėlusia klaida. Tikrai tyčios ką nors apgauti nebuvo, ten trūksta tik vienos raidės. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2500 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 1250 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, nors pinigus (977,08 Eur) iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Pripažįsta, kad nesumokėjo 3100 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 1400 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, nors pinigus (977,08 Eur) iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Pripažįsta, kad nesumokėjo 3050 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, nors pinigus (2610 Eur) iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Pripažįsta, kad nesumokėjo 3100 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2650 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2178 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, nors pinigus (1936 Eur) iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Pripažįsta, kad sumokėjo tik dalį (1100 Eur) iš sutartos 2370 Eur sumos A. J. įmonei už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, nors pinigus (2085 Eur) iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2504,70 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, nors pinigus (2420 Eur) iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs trišalę sutartį dėl atsiskaitymo. Pripažįsta, kad nesumokėjo 1150 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2178 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2597 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2238,50 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys). Pripažįsta, kad nesumokėjo 2964,50 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 1694 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys). Pripažįsta, kad nesumokėjo 2450 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 1964 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2040 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, nors pinigus (1920 Eur) iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2299 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys). Pripažįsta, kad nesumokėjo 2900 Eur A. J. įmonei už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys). Pripažįsta, kad nesumokėjo 3146 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys). Pripažįsta, kad nesumokėjo 2100 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 1512,50 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2300 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 3061,30 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 2250 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Pripažįsta šį kaltinimą pilnai. Pervežimų užsakovai MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė apie 60000 Eur, tačiau iš tos sumos tik maža dalis buvo pervesta vežėjams. Iš visų tų pinigų, kur jis išsigrynino per bankomatus, apie 10000 Eur sumokėjo už perkamą įmonę, nes nebuvo iki galo atsiskaitęs. Taip pat daug pinigų pralošė žaisdamas azartinius žaidimus, kortomis, nes yra labai azartiškas. Tačiau šiuo metu su šia yda yra susitvarkęs. Kitą kaltinimo dalį taip pat pripažįsta. Įmonėms žadėdavo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Kaltinime nurodytoms įmonėms už krovinių pervežimą pervedus į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas 60426,34 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. bankomatuose išsigrynino 21790 Eur, taip pat gavo grynais pinigais 6050 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4840 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 9 d. iš įvairių fizinių asmenų už parduotą dyzelinį kurą gavo apie 11250 Eur. Visų šių nurodytų pinigų neįnešė į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir jų neužpajamavo, šiuos pinigus – 43930 Eur, pasiėmė sau. Dalį tų pinigų taip pat panaudojo azartiniams lošimams.

Pripažįsta visas kaltinime nurodytas veikas, kaltinime nurodytas kaltės formas. Pripažįsta, kad dalį buhalterinės apskaitos tvarkė aplaidžiai, o dalį – sąmoningai. Pripažįsta, kad pasisavino kurą, kuris jam buvo patikėtas, dalį to kuro realizavo kitiems asmenims. Pripažįsta, kad vengė atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas pervežimo paslaugas. Taip pat pripažįsta, kad išsigrynino ir pasisavino MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 43930 Eur. Labai blogai vertina savo tokį elgesį. Labai daug artimųjų tuo nuvylė, nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų ir jam užtektų jėgų reabilituotis bei eiti į priekį. Tikisi, kad jam taip pavyks. Turi sergančią mamą, vaikus, žmoną. Tikrai atsiskaitys su visais, kam padarė žalą, ir ateityje tokių klaidų nebedarys. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1994 metų. Visus civilinius ieškinius, kurie yra pareikšti byloje, pripažįsta. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 18, b. l. 153-158, 159, 170, 179), kurie nustatyta tvarka buvo pagarsinti. Patvirtino, kad iš buvusio MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko gavo visus įmonės dokumentus, tai yra nurodyta perdavimo akte.

Po kaltinamojo G. Z. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjui ir kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo G. Z. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2017 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu ir jo priedu, iš kurių matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ (DUOMENYS NESKELBTINI) kortelių (nurodytų priede) naudojimo ir išrašytų sąskaitų nepamokėjimo patyrė 81960,94 Eur turtinę žalą. Visos (duomenys neskelbtini) kortelės blokuotos 2017 m. spalio 9 d. (t. 1, b. l. 61-62).

2017 m. rugsėjo 4 d. G. Z. elektoriniu laišku, siųstu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. S., iš kurio matyti, kad juo G. Z. patvirtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. valdo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau naudosis (duomenys neskelbtini) kuro kortelėmis (t. 1, b. l. 67).

„(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis – faktūromis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 9 d. šios įmonės sistemai priklausančiose degalinėse, esančiose Lietuvos Respublikos miestuose: (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, bei užsienio valstybėse: (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, panaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kuro kredito korteles, buvo įsigytas dyzelinas (t. 1, b. l. 70-142).

2016 m. rugsėjo 22 d. paraiška (duomenys neskelbtini) kortelei gauti ir sutartimi dėl (duomenys neskelbtini) kortelių naudojimo, iš kurių matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl (duomenys neskelbtini) kortelių naudojimo, taip pat šios sutarties sąlygos (t. 1, b. l. 149-160).

2018 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, iš kurio matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito su šia bendrove už kurą pagal kuro pirkimo sutartį, skolos suma – 9234,76 Eur (t. 1, b. l. 163).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis – faktūromis ir prekių pardavimo sutartimi bei priminimais, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., pasinaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kuro kredito kortelėmis Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas dyzelinas bendros 9228,97 Eur vertės, už kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, nors buvo raginamas tai padaryti. Kuro kredito kortelės buvo užblokuotos 2017 m. rugsėjo 17 d. (t. 1, b. l. 165-170, 188).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad žala šiai be ndrovei nėra atlyginta ir ji prašo priteisti 9234,76 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 1 b. l. 173).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimais, iš kurių matyti, kada ir kokiose degalinėse buvo pilamas kuras (t. 1, b. l. 180-181, 184-185).

2017 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad, apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, kad kuras, pasinaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kuro kredito kortelėmis, buvo įsipiltas į automobilius, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 190-191).

2018 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad 2016 m. kovo 1 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta debetinių kortelių sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė MB „(duomenys neskelbtini)“ debetines korteles, o MB „(duomenys neskelbtini)“ naudodamasi šiomis kortelėmis, galėjo pilti degalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse, atsiskaitydama už juos kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos (kredito limitas – 7000 eurų). 2017 metų rugsėjo mėnesį MB „(duomenys neskelbtini)“ m. spalio įsigijo degalų už 6969,05 Eur, už kuriuos turėjo atsiskaityti iki 2017 m. spalio 16 d., tačiau to nepadarė. Visi degalai buvo įsipilti (duomenys neskelbtini) degalinėje. Degalai buvo pilami ir į bačkas bei kanistrus. Bendrovei susiekti su MB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko (t. 2, b. l. 4-13).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad žala šiai bendrovei nėra atlyginta ir ji prašo priteisti 6969,05 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 14).

2017 m. spalio 20 d. A. J. įmonės pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ši įmonė su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tokias pat sutartis vežti krovinius tuo pačiu maršrutu sudarė 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 6620 Eur (t. 2, b. l. 29).

A. J. įmonės civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad ši bendrovė prašo priteisti 4370 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 31).

2019 m. sausio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. J. įmonės atstovės Z. J. buvo paimti dokumentai, susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos (t. 2, b. l. 37-56).

2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. ši įmonė su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2178 Eur (t. 2, b. l. 60-67, 83-86).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad ši bendrovė prašo priteisti 2178 Eur turtinės žalos atlyginimą, 85,92 Eur dydžio palūkanas už nesavalaikį atsiskaitymą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 68-79, 87-93).

2018 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu dėl civilinio ieškinio, iš kurio matyti, kad ši bendrovė 2017 metais pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus teikė krovinių vežimo paslaugas, už kurias MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 6150 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti (t. 2, b. l. 95).

2018 m. kovo 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. P. buvo paimti dokumentai, susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų krovinių vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos (t. 2, b. l. 99-116).

2018 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, iš kurio matyti, kad ši bendrovė pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą teikė krovinių vežimo paslaugas, už kurias MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 3061,30 Eur (t. 2, b. l. 120, 122-125).

2018 m. gruodžio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. S. buvo paimti dokumentai, susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto krovinio vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos (t. 2, b. l. 132-137).

2019 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu ir prie jo pridėtais dokumentais, iš kurių matyti, kad ši įmonė su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2238,50 Eur (t. 2, b. l. 138-145).

2018 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, iš kurio matyti, kad ši įmonė 2017 m. rugsėjo 13 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2100 Eur (t. 2, b. l. 153).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad ši bendrovė prašo priteisti 2100 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 154).

2018 m. gruodžio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo K. Č. buvo paimti dokumentai, susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto krovinio vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos (t. 2, b. l. 159-167).

2018 m. liepos 9 d. A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, iš kurio matyti, kad ši įmonė su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2500 Eur (t. 2, b. l. 170-171).

2017 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu, iš kurio matyti, kad juo nutarta A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2500 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 173).

2019 m. sausio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. T. buvo paimti dokumentai, susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto krovinio vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos (t. 2, b. l. 178-184).

2018 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, iš kurio matyti, kad ši įmonė su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 3146 Eur (t. 2, b. l. 188).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad ši bendrovė prašo priteisti 3146 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 189).

2018 m. gruodžio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo B. S. buvo paimti dokumentai, susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto krovinio vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos (t. 2, b. l. 195-200).

2019 m. balandžio 19 d. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu ir civiliniu ieškiniu, iš kurių matyti, kad ši įmonė 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dvi krovinio pervežimo sutartis dėl krovinių pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kroviniai buvo nuvežti, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 4828 Eur, todėl prašo priteisti 4828 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 1-2).

2019 m. balandžio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. A. policijos tyrėjai pateikė dokumentus, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų krovinių vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos (t. 3, b. l. 5-24).

2018 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės – SIA „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu ir šios įmonės pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad ši įmonė 2017 m. rugpjūčio 25 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2597 Eur, todėl prašo priteisti 2597 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 33-40).

2018 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės – SIA „(duomenys neskelbtini)“, pareiškimu ir šios įmonės pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad ši įmonė su MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kroviniai buvo nuvežti, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 3800 Eur (t. 3, b. l. 44-72).

2017 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės – SIA „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis įmonės pavadinimas – SIA „(duomenys neskelbtini)“) pareiškimu, civiliniu ieškiniu ir šios įmonės pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad ši įmonė su MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kroviniai buvo nuvežti, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 4550 Eur, todėl prašo priteisti 4550 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 73-97).

2017 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės – SIA „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, civiliniu ieškiniu ir šios įmonės pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad ši įmonė 2017 m. rugpjūčio 10 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 3100 Eur, todėl prašo priteisti 3100 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 108-120).

2018 m. kovo 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. Š. policijos tyrėjai pateikė dokumentus, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto krovinio vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2964,50 Eur (t. 3, b. l. 124-129).

2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, iš kurio matyti, kad juo nutarta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2964,50 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. 3, b. l. 135-136).

2018 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. B. policijos tyrėjai pateikė dokumentus, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų krovinių vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2504,70 Eur. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 4 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dar vieną krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2250 Eur (t. 3, b. l. 140-160).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad ši bendrovė 2017 m. rugsėjo 7 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2040 Eur (t. 3, b. l. 168-172).

2019 m. sausio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. A. policijos tyrėjai pateikė dokumentus, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto krovinio vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 1694 Eur (t. 3, b. l. 177-184).

2019 m. sausio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. S. policijos tyrėjai pateikė dokumentus, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų krovinių vežimu. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie bylos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 1694 Eur. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 2299 Eur. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 1512,50 Eur (t. 4, b. l. 4-17).

2017 m. spalio 19 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą G. Z. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai bei dokumentai – grynieji pinigai, kuro bei banko kortelės, kiti daiktai ir dokumentai (t. 4, b. l. 28-37).

2017 m. spalio 27 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti dokumentai, paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos G. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, tame tarpe kuro įsigijimo kvitai (t. 4, b. l. 56-69).

2017 m. lapkričio 2 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai ir dokumentai, paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos G. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, tame tarpe kuro kortelės (t. 4, b. l. 70-80).

2018 m. sausio 16 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai ir dokumentai, paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos G. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, tame tarpe kuro įsigijimo kvitai (t. 4, b. l. 81-86).

2017 m. spalio 19 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą MB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai bei dokumentai, kurie nurodyti protokole (t. 4, b. l. 156-164).

2017 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai ir dokumentai, paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos MB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, tame tarpe kuro kortelės (t. 4, b. l. 172-184).

2017 m. spalio 19 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai bei dokumentai, kurie nurodyti protokole (t. 5, b. l. 7-14).

2017 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai ir dokumentai, paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu, tame tarpe kuro kortelės, kuro įsigijimo kvitai (t. 5, b. l. 27-42).

2017 m. spalio 19 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą B. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai bei dokumentai, kurie nurodyti protokole, tame tarpe ir kuro įsigijimo kvitas (t. 5, b. l. 90-101).

2017 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai ir dokumentai, paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos B. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, tame tarpe kuro įsigijimo kvitai (t. 5, b. l. 160-171).

2017 m. liepos 21 d. mažosios bendrijos nario teisių pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. liudijimu, patvirtinančiu sutarties įvykdymą, iš kurių matyti, kad G. Z. 2017 m. liepos 21 d. nusipirko iš L. P. už 20000 eurų sumą mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienintelio nario teises, ir už jas visiškai atsiskaitė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (t. 6, b. l. 109-115; t. 9, b. l. 86-94).

Telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti kaltinamojo G. Z., B. K., K. C., Ž. C. telefoninių pokalbių (tame tarpe ir apie parduodamą kurą, (duomenys neskelbtini) kuro korteles, MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą) turinys (t. 7, b. l. 110-141; 8 t., b. l. 1-50).

Informacija apie asmens turimas sąskaitas bankuose, iš kurios matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2017 m. liepos 21 d., kada G. Z. įsigijo MB „(duomenys neskelbtini)“) MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dvi atsiskaitomąsias banko sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose – Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 51).

Banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. atliktos finansinės operacijos. Nustatyta, kad kaltinime nurodyta 5870 eurų suma grynais pinigais buvo išimta 2017 m. liepos 17 d., kai MB „(duomenys neskelbtini)“ dar nepriklausė G. Z. (t. 8, b. l. 60-64).

Banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d. atliktos finansinės operacijos. Iš išrašo, 2017 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į SIA „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pervesta 9600 Eur, o 2017 m. rugsėjo 19 d. į tą pačią SIA „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta dar 9900 Eur (už BMW 7 series). Išrašas patalpintas kompaktiniame diske (t. 8, b. l. 72; t. 9, b. l. 3, 19).

Išrašu iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, iš kurio matyti informacija apie MB „(duomenys neskelbtini)“. Išraše nurodyta, kad G. Z. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra nuo 2017 m. liepos 26 d., vienintelis šios mažosios bendrijos narys yra G. Z. (t. 9, b. l. 75-78).

Išrašu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės, iš kurio matyti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Išraše nurodyta, kad G. Z. dirba nuo 2017 m. liepos 21 d. (t. 9, b. l. 79-82).

Išrašais iš Kelių transporto priemonių registracijos žurnalo, iš kurių matyti, kokios transporto priemonės buvo registruotos MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (t. 9, b. l. 133-174).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, kad G. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. lankydavosi šios bendrovės valdomose lošimo namuose (kazino) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, taip pat grynieji pinigai, keisi į lošimo žetonus, bei lošimo žetonai, keisti į grynuosius pinigus (t. 14, b. l. 119-125).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, kad G. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 18 d. iki 2018 m. sausio 13 d. lankydavosi šios bendrovės valdomose lošimo namuose (kazino) (t. 14, b. l. 141-142).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, kad G. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. lankydavosi šios bendrovės valdomame lošimo aparatų salone, tačiau nėra laimėjęs didesnės nei 1000 eurų sumos (t. 14, b. l. 150).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos, kurioje nurodoma:

- MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. transporto priemonių neturėjo, tad nuo šios dienos iki 2017 m. spalio 31 d. atlikdavo tarpininkavimo paslaugas, tai yra priimdavo užsakymus iš įmonių dėl krovinių pervežimo ir surasdavo įmonę, kuri atlikdavo pervežimo paslaugas; MB „(duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas įformindavo sąskaitomis – faktūromis;

- MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 26 d. buvo L. P., o nuo 2017 m. liepos 26 d. – G. Z.;

- iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „(duomenys neskelbtini)“, 2017 metų birželio – liepos mėnesiais laikotarpiu grynais pinigais išimta 17270 Eur (2017 m. liepos 17 d. į šią banko sąskaitą gauta 5324 Eur už vilkiką „Renault Premium“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną per keturis kartus iš šios banko sąskaitos grynais pinigais išimta 5870 Eur (t. 15, b. l. 159)); iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), 2017 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais grynais pinigais išimta 21790 Eur; MB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas transporto priemones per 2017 metų gegužės – rugpjūčio mėnesiais grynais pinigais gavo 15383 Eur (2017 m. gegužės 10 d. iš E. Z. – 500 Eur; 2017 m. birželio 27 d. iš A. P. – 3993 Eur; 2017 m. liepos 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6050 Eur; 2017 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4840 Eur); 2017 metų rugsėjo – spalio mėnesiais fiziniams asmenims parduota apie 13705 litrų dyzelino, gauta suma apie 11250 Eur, už įsigytą dyzeliną fiziniai asmenys atsiskaitydavo grynais pinigais. Nustatyti kur panaudoti gryni pinigai – 65693 Eur (17270+21790+15383+11250), nėra galimybės, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2017 metų kovo – spalio mėnesių apskaitos registrų: sąskaitos Nr. 272 kasa ir sąskaitos Nr. 2020 avansas atskaitingam asmeniui;

- dėl to, kad tyrimo atlikimui nepateikti 2017 metų kovo – birželio mėnesio apskaitos registrai (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kasa ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) avansas atskaitingam asmeniui), nėra galimybės nustatyti, kur panaudota 15893 Eur grynų pinigų suma, taip pat nustatyti piniginių lėšų kasoje likučio 2017 m. birželio 30 d. datai bei nustatyti avanso atskaitingam asmeniui likučio 2017 m. birželio 30 d. datai;

- dėl to, kad tyrimo atlikimui nepateikta puspriekabės „Krone SDP27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo N. S. (N. S.) 2017 m. gegužės 15 d. sąskaita – faktūra; nepateikti transporto priemonių – puspriekabės „Scmitz SCS24“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir balninio vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, ilgalaikio turto apskaitos registrai, nėra galimybės nustatyti, kodėl skiriasi ilgalaikio turto (transporto priemonių ir kitos įrangos) balanse nurodyta 60800 Eur balansinė vertė 2017 m. birželio 30 d. datai ir tyrimo metu nustatyta 19683,60 Eur ilgalaikio turto balansinė vertė 2017 m. birželio 30 d. datai, taip pat negalima nustatyti ilgalaikio turto likučio 2017 m. birželio 30 d. datai;

- tyrimo metu nepateikti 2017 metų kovo – birželio mėnesių apskaitos registrai: pirkėjų įsiskolinimo, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (skolų tiekėjams, su mokesčiais susijusių įsipareigojimų, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų), pajamų ir veiklos sąnaudų;

- jeigu neišsaugoti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai už 2017 metų kovo – birželio mėnesius, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-46 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ 10.15 ir 10.19 punktų nuostatų;

- dėl to, kad tyrimui nepateikti 2017 metų kovo – birželio mėnesių apskaitos registrai, negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų kovo – birželio mėnesių laikotarpį;

- MB „(duomenys neskelbtini)“ per 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų reikalavimų, nes ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais: puspriekabės „Schmitz SCS24 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. spalio 4 d. išregistruota VĮ „Regitra“) pardavimas arba nurašymas (jeigu puspriekabė buvo parduota, tai neįforminta pardavimo sąskaita – faktūra, jeigu buvo nurašyta, tai neįforminta buhalterine pažyma); transporto priemonės „MAN (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nurašymas ir pardavimas dalimis neįformintas buhalterine pažyma, jei 2017 m. spalio 4 d. buvo gautas apmokėjimas už šios transporto priemonės rėmo ir kabinos pardavimą iš (duomenys neskelbtini) piliečio S. K., tai pinigų gavimo neįformintas pinigų apskaitos dokumentu;

- MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais įsigijo 89265,70 litrų kuro už 94048,50 Eur (72046,29 litrų dyzelino už 77850,48 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“, 9685,16 litrų kuro už 9228,97 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 7534,25 litrų kuro už 6969,05 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“). Jeigu fiziniams asmenims buvo parduota apie 13705 litrų kuro, tai likusio 75560,70 litrų kuro panaudojimas neįformintas apskaitos dokumentu, todėl negalima nustatyti kur panaudotas likęs kuras; MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo: tepalų už 39,18 Eur ir 189,64 litrų „(duomenys neskelbtini)“ (nefasuota prekė) už 108,59 Eur. Tepalų ir „(duomenys neskelbtini)“ (nefasuota prekė) panaudojimas neįformintas apskaitos dokumentu, todėl negalima nustatyti kur panaudoti tepalai ir „(duomenys neskelbtini)“ (nefasuota prekė); tyrimo atlikimui nepateikti pinigų apskaitos dokumentai, todėl negalima nustatyti kam panaudota 49800 Eur grynų pinigų suma (2017 metų liepos mėnesį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „(duomenys neskelbtini)“, išimta 5870 Eur; 2017 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išimta 21790 Eur; 2017 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais už parduotas transporto priemones gauta 10890 Eur; 2017 metų rugsėjo – spalio mėnesiais gauta apie 11250 Eur už parduotą kurą fiziniams asmenims);

- MB „(duomenys neskelbtini)“ per 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryti ir tyrimo atlikimui nepateikti apskaitos registrai už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį – didžiosios knygos apyvartos žiniaraščiai:

dėl to, kad tyrimo atlikimui nepateikta: apskaitos dokumentas dėl 2017 m. spalio 4 d. transporto priemonės „MAN (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nurašymo ir jos dalių pardavimo S. K. ir apskaitos dokumentas, dėl kokios priežasties 2017 m. spalio 4 d. išregistruota transporto priemonė – puspriekabė „Schmitz SCS24 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto balansinės vertės 2017 m. birželio 30 d., ir dėl to, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė ir tyrimo atlikimui nepateikė transporto priemonių ir kitos įrangos apskaitos registro (ilgalaikio turto), nėra galimybės nustatyti kiek ir kokio ilgalaikio turto MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2017 m. spalio 31 d.;

dėl to, kad nepateikti atsargų panaudojimo apskaitos dokumentai: 89265,70 litrų kuro už 94048,50 Eur, tepalų už 39,18 Eur ir 189,64 litrų ir „(duomenys neskelbtini)“ (nefasuota prekė) už 108,59 Eur, ir dėl to, kad MB „(duomenys neskelbtini) nevedė atsargų (trumpalaikis turtas) apskaitos registro, todėl nėra galimybės nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų likučio 2017 m. spalio 31 d. datai; kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė ir tyrimo atlikimui nepateikė apskaitos registrų – kasos, avanso atskaitingam asmeniui, banko sąskaitų, ir dėl to, kad nepateikė pinigų mokėjimų apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti kada ir kam panaudota 49800 Eur gautų piniginių lėšų; dėl to, kad negalima nustatyti piniginių lėšų kasoje 2017 m. birželio 30 d. datai, nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų kasoje likučio 2017 m. spalio 31 d. datai ir nustatyti avanso atskaitingam asmeniui likučio 2017 m. spalio 31 d.; MB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė ir tyrimui nepateikė apskaitos registro – pirkėjų įsiskolinimas (trumpalaikio turto), todėl tyrimo metu nustatyta tik dalis pirkėjų skolų, o kokia pirkėjų skola 2017 m. spalio 31 d. nustatyti nėra galimybės; MB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė ir tyrimui nepateikė ir tyrimui nepateikė ir tyrimui nepateikė ir tyrimui nepateikė ir tyrimui nepateikė apskaitos registro – skolos tiekėjams (įsipareigojimų), todėl tyrimo metu nustatyta tik dalis tiekėjų skolų, o kokia tiekėjų skola 2017 m. spalio 31 d. nustatyti nėra galimybės; tyrimo atlikimui nepateikti su mokesčiais susijusių įsipareigojimų apskaitos registrai (PVM, įmokų į Garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčio), todėl nėra galimybės nustatyti su mokesčiais susijusių įsipareigojimų dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai; tyrimo metu nepateikti pajamų ir veiklos sąnaudų apskaitos registrai, dėl ko negalima nustatyti, kiek MB „(duomenys neskelbtini)“ per 2017 metų liepos – spalio mėnesius iš viso uždirbo pajamų ir patyrė sąnaudų; tyrimo atlikimui nepateikti nuosavo kapitalo apskaitos registrai, nėra galimybės nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai;

dėl aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies) pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį;

- įmonės PVM sąskaitomis – faktūromis įformino transporto paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ už 70994,50 Eur sumą (A. J. įmonė – 7720 Eur (2017 m. rugpjūčio 22 d. – 2370 Eur, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 2450 Eur, 2017 m. rugsėjo 21 d. – 2900 Eur); 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB “(duomenys neskelbtini)“ – 2178 Eur; 2017 m. rugsėjo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2964,50 Eur; UAB “(duomenys neskelbtini)“ – 6150 Eur (2017 m. rugpjūčio 21 d. – 3100 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 3050 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4754,70 Eur (2017 m. rugpjūčio 31 d. – 2504,70 Eur, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 2250 Eur); 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3061,30 Eur; 2017 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2238,50 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2040 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5505,50 Eur (2017 m. rugsėjo 29 d. – 1694 Eur, 2017 m. rugsėjo 21 d. – 1512,50 Eur, 2017 m. rugsėjo 21 d. – 2299 Eur); 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2100 Eur; 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1694 Eur; 2017 m. rugpjūčio 21 d. A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ – 2500 Eur; 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3146 Eur; 2017 m. rugsėjo 12 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 2597 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 4870 Eur (2017 m. rugpjūčio 31 d. – 1150 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 1250 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 1400 Eur, 2017 m. rugsėjo 4 d. – 1070 Eur); SIA „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – SIA „(duomenys neskelbtini)“) – 4550 Eur (2017 m. rugsėjo 29 d. – 2250 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. – 2300 Eur); 2017 m. rugsėjo 8 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3100 Eur; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 7768 Eur (2017 m. rugpjūčio 21 d. – 2940 Eur, 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2650 Eur, 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2178 Eur) ir 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ – 2178 Eur);

- MB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas transporto paslaugas atsiskaito su įmonėmis: 9056,06 Eur (A. J. įmonė – 3350 Eur (1270 Eur perveda MB „(duomenys neskelbtini)“, 2500 Eur perveda krovinio siuntėjas)), SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 1011,56 Eur už MB „(duomenys neskelbtini)“ perveda UAB „(duomenys neskelbtini)“), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 2940 Eur (perveda MB „(duomenys neskelbtini)“) ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ – 1754,50 Eur (už MB „(duomenys neskelbtini)“ perveda UAB „(duomenys neskelbtini)“));

- MB „(duomenys neskelbtini)“ skola įmonėms už suteiktas transporto paslaugas – 61938,44 Eur (A. J. įmonei – 4370 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2178 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2964,50 Eur, UAB “(duomenys neskelbtini)“ – 6150 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4754,70 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3061,30 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2238,50 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2040 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5505,50 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2100 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1694 Eur, A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ – 2500 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3146 Eur, SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 2597 Eur, SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3858,44 Eur, SIA „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – SIA „(duomenys neskelbtini)“) – 3100 Eur, SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3100 Eur, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 4828 Eur ir UAB“ (duomenys neskelbtini)“ – 302,50 Eur) (t. 15, b. l. 48-200; t. 16, b. l. 1-48).

2017 m. spalio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas policijos tyrėjui pateikė šiai bendrovei priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (t. 16, b. l. 52-54).

2018 m. vasario 26 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi įvykiai – kuro pardavimas, panaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kuro korteles (t. 16, b. l. 55-58).

2017 m. spalio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas policijos tyrėjui pateikė šiai bendrovei priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (t. 16, b. l. 59-61).

2018 m. vasario 5 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi įvykiai – kuro pardavimas, panaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kuro korteles (t. 16, b. l. 62-64).

2017 m. spalio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas policijos tyrėjui pateikė šiai bendrovei priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (t. 16, b. l. 65-67).

2018 m. vasario 6 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi įvykiai – kuro pardavimas, panaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kuro korteles (t. 16, b. l. 68-70).

2017 m. spalio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas policijos tyrėjui pateikė šiai bendrovei priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (t. 16, b. l. 71-73).

2018 m. vasario 5 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi įvykiai – kuro pardavimas, panaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kuro korteles (t. 16, b. l. 74-77).

2017 m. lapkričio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas policijos tyrėjui pateikė šiai bendrovei priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (t. 16, b. l. 78-80).

2017 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašai (t. 16, b. l. 81-82).

2017 m. lapkričio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas policijos tyrėjui pateikė šiai bendrovei priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (t. 16, b. l. 83-85).

2018 m. vasario 22 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi įvykiai – kuro pardavimas, panaudojus MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kuro korteles (t. 16, b. l. 86-92).

Liudytojos D. Ž. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. P. dėl (duomenys neskelbtini) kortelių gavimo. Tą pačią dieną L. P. užpildė paraišką (duomenys neskelbtini) kortelei gauti, pagal kurią norėjo gauti 6 (duomenys neskelbtini) korteles, leisiančias įsigyti kurą Europoje bei atsiskaityti už kelius. Buvo nuspręsta MB „(duomenys neskelbtini)“ suteikti 6 (duomenys neskelbtini) korteles. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. P. pasirašė 2016 m. rugsėjo 22 d., o pagrindinė įmonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šią sutartį pasirašė 2016 m. spalio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotos 6 (duomenys neskelbtini) kortelės ir nustatytas 20000 Eur limitas. Už įsigytą kurą turėjo būti atsiskaityta per 25 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Vėliau MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota dar viena (duomenys neskelbtini) kortelė bei, kiek atsimena MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaikintas kredito limitas, nes įmonė tvarkingai atsiskaitinėjo už įsigyjamą kurą. (duomenys neskelbtini) kortelė yra išduodama konkrečiai transporto priemonei ir ja negali naudotis kita transporto priemonė. (duomenys neskelbtini) kortelė yra priskiriama prie konkretaus automobilio, todėl ją niekas kitas negali naudotis. MB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytą kurą atsiskaitinėdavo bankiniais pavedimais. MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už įsigytą kurą nutrūko nuo 2017 m. liepos 31 d. Tą dieną MB „(duomenys neskelbtini)“ skola buvo 158,24 Eur, vėliau ji didėjo. Viso MB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 81675,40 Eur. Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ skolos buvo rašomi el. laiškai sutartyje nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) bei skambinama sutartyje nurodytu telefono numeriu, tačiau dėl skolos pabendrauti su MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais asmenimis nepavyko, išskyrus vieną gautą el. laišką iš (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad įmonės direktoriumi tapo G. Z. ir jis toliau naudosis (duomenys neskelbtini) kortelėmis. El. laiškas buvo gautas 2017 m. rugsėjo 4 d. Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismą civilinio proceso tvarka nesikreipė, o buvo bandoma išieškoti skolą per (duomenys neskelbtini) esančią skolų išieškojimo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (t. 16, b. l. 102).

Liudytojos S. J. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2016 m. kovo 2 d. sudarė sutartį dėl prekių pardavimo – kuro įsigijimo su MB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo įmonės savininkas L. P.. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotos 6 kuro kortelės. Sutartis buvo neterminuota, kortelės galiojimo terminas buvo nurodytas ant pačios kortelės. Pagal sudarytą sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti kuro galėjo už 2000 Eur. Sutartyje buvo 3.2 ir 3.3 punktai, kurie numatė, kad klientas turi saugoti korteles, jų PIN kodus ir jų neperduoti asmenims, neturintiems teisės jomis naudotis. Be to, sutartis įpareigojo klientą praradus kortelę pranešti apie jos dingimą ir ją blokuoti. 2017 m. balandžio 26 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu kredito limitas už įsigyjamą kurą buvo padidintas iki 10000 Eur. Pagal sutarties 5.1 punktą už įsigytą kurą turėjo būti atsiskaityta ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos– faktūros išrašymo dienos. MB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytą kurą atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, paskutinis pavedimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytą kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neatsiskaičiusi 9234,76 Eur sumai, skola susidarė pagal išrašytas ir neapmokėtas tris PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 metų liepos mėnesį įsigytą kurą liko skolinga 5,79 Eur, rugpjūčio mėnesį įsigijo kuro už 401,66 Eur ir rugsėjo mėnesį įsigijo kuro už 8827,31 Eur. Dėl skolos padengimo MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųsti du registruoti laiškai įmonės anketoje nurodytu adresu, tai yra (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai grįžo neįteikti. Dėl skolos padengimo telefonu buvo bendrauta su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ korteles blokavo 2017 m. rugsėjo 18-20 dienomis. Šiai dienai MB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9234,76 Eur (t. 16, b. l. 110).

Liudytojos V. P. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl debetinių kortelių išdavimo. Sudarant sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo jos direktorius L. P.. MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu 2016 m. kovo 1 d. sudaryta kreditinių kortelių sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas 2000 Eur kreditas, o 2017 m. balandžio 26 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu kredito suma buvo padidinta iki 7000 Eur. Pasirašant visas sutartis ir priedus MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo jos direktorius L. P.. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota 10 kreditinių kuro kortelių, kurių galiojimo terminas buvo 2 metai. Už įsigytą kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną išrašydavo PVM sąskaitą – faktūrą, kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ turėdavo apmokėti per 15 dienų. Sutarties 2.2. punkte buvo numatyta, kad klientas įsipareigoja saugoti kortelę, kad ji nepatektų asmenims, neturintiems teisės ja naudotis. Kuro limitas buvo numatytas bendrai visoms kreditinėms kuro kortelėms. Iki 2017 m. liepos 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ skolos neturėjo. Per 2017 metų rugsėjo mėnesį MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kuro už 6969,05 Eur sumą, todėl 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 6969,05 Eur sumai, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 6969,05 Eur žalą (t. 16, b. l. 118).

Liudytojos Z. J. parodymais, kad A. J. įmonė vykdo tarptautinius pervežimus. Tarp A. J. įmonės ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryti 3 sandoriai, kurie buvo sudaryti 2017 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, kuriais A. J. įmonė įsipareigojo atlikti pervežimo paslaugas pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus. A. J. įmonė savo įsipareigojimus pilnai įvykdė. A. J. įmonė yra užsiregistravusi tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame įvairios įmonės iš įvairių šalių ieško informacijos apie logistikos paslaugas, tai yra krovinių vežėjai siūlo savo paslaugas dėl krovinių pervežimo, logistai ieško vežėjų, galinčių atlikti pervežimo paslaugas. Ji, kaip įmonės vadybininkė, 2017 metais tinklalapyje rado informaciją, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ieško vežėjų, galinčių pervežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ji asmeniškai telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu G. Z., kuris kalbėjo taisyklinga lietuviška kalba. Su šiuo asmeniu telefonu sutarė visas krovinio pervežimo sąlygas, pervežimo kainą ir susitarė, kad jis siunčia A. J. įmonei užsakymą dėl pervežimo paslaugų atlikimo. Ji į savo naudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto gavo užsakymus dėl krovinių pervežimo. A. J. įmonė pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 3 užsakymus, laikotarpiu nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio iki rugsėjo mėnesio, atliko 3 pervežimo paslaugas. Dėl pirmų dviejų užsakymų ji asmeniškai telefonu bendraudavo su G. Z., o trečią kartą tuo pačiu telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepė asmuo, kuris nurodė esantis H. Sutartys tarp A. J. įmonės ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu G. Z., buvo pasirašytos 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Sutartys – užsakymai buvo pasirašomi, dokumentus persiunčiant elektroniniu paštu. Visos sutarčių sąlygos įvykdytos nebuvo. Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų A. J. įmonė patyrė 4170 eurų turtinę žalą (t. 16, b. l. 129-131, 138-139).

Liudytojos R. R. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra logistikos paslaugos. 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas L. Š. per pokalbių programą „(duomenys neskelbtini)“ iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą pervežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Programoje „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo asmuo pasivadinęs vardu „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu buvo aptartos vežimo paslaugos, tai yra maršrutas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), atlygis už pervežimą, bei kitos krovinio pervežimo aplinkybės. Tą pačią dieną 11.08 val. iš el. pašto „G. Z. (duomenys neskelbtini)“ buvo gauta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko G. Z. ir patvirtinta MB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudu. Pagal gautą užsakymą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko krovinio pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Po krovinio pervežimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą– faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ 2178 Eur sumai. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) važtaraštis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti registruotu paštu MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo už suteiktas paslaugas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Ieškant MB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškėjo, kad įmonės visi žinomi telefonai yra išjungti. Krovinių biržoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo skelbiama informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra sukčiai, tai yra neatsiskaito už gautas paslaugas. Dėl tokių MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2178 Eur turtinę žalą (t. 16, b. l. 145).

Liudytojo M. Š. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima krovinių pervežimu Lietuvoje ir Europoje. 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. pasirašė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. Z.. Direktorius internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ reikia nuvežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tada R. Š. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu G. Z. sutarė dėl minėto krovinio pervežimo kainos, pervežimo ir pristatymo datų. Po to G. Z. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė skanuotą 2017 m. rugsėjo 1 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su savo parašu ir MB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pasirašė šią sutartį, uždėjo įmonės antspaudą ir išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė sutartyje nurodytą krovinį į (duomenys neskelbtini) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini). Tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, todėl jų įmonė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimo. Už šią paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 169,40 Eur. Vėliau jie kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ 2964,50 Eur skolos. MB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nėra atsiskaičiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jų bendrovė patyrė 2964,50 Eur turtinę žalą (t. 16, b. l. 152-153).

Liudytojo V. P. parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo tarptautinius pervežimus, direktorius. 2017 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryti du sandoriai dėl krovinių pervežimo. Jis internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) rado informaciją apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo pervežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis susisiekė su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prisistatė G. Z.. G. Z. jam elektroniniu paštu atsiuntė dvi sutartis, kurių sąlygos jį tenkino. Vieną sutartį pasirašė jis ir paskui nuskanavęs nusiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kitą sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkė R. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė visas sutartyse numatytas sąlygas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol neatsiskaitė ir liko skolinga 6150 eurų (t. 16, b. l. 161-162).

Liudytojo R. B. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba vadybininku, užsiima krovinių pervežimu. Buvo sudaryti du sandoriai su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinių pervežimo – 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 5 d. Jie nuvežė tuos krovinius. Prieš antrą pervežimą internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pasiskaitė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sukčiauja, tai yra paima pinigus, pažada pigiau pervežti krovinius, vėliau suieško kitą įmonę, kuri perveža ir tai įmonei, kuri perveža, nesumoka pinigų. MB „(duomenys neskelbtini)“ vis žadėjo sumokėti, tačiau pinigų taip ir negavo. Kai pervežė antrąjį krovinį, sužinoję, kokia yra situacija, paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios krovinį pervežė, ir paprašė, kad sustabdytų mokėjimą MB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonę susirado per internetinę svetainę. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Vieną kartą sutartį pasirašė G. Z. ir kitą sutartį H. Z.. Asmeniškai su minėtais mb „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nebuvo susitikęs. uab „(duomenys neskelbtini)“ per tuos du pervežimo sandorius patyrė iš viso 4755 eurų turtinės žalos (t. 16, b. l. 170).

Liudytojo A. S. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima krovinių pervežimu. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas vienas sandoris. Buvęs jų įmonės darbuotojas A. B. 2017 m. rugpjūčio 17 d. per „(duomenys neskelbtini)“ programą iš kontakto pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ gavo paklausimą dėl krovinio nuvežimo į (duomenys neskelbtini). Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko A. B. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo 5 dienas vyko susirašinėjimas dėl krovinio gabenimo. 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis. Sutartis buvo pasirašyta ir išsiųsta el. paštu: (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nuvežtas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 3061,30 Eur žalą. Į teismą dėl žalos išieškojimo kreipėsi, tačiau pinigų išieškoti nepavyko (t. 16, b. l. 177-178).

Liudytojo R. P. parodymais, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto operatoriaus pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla krovinių pervežimas ir ekspedijavimas. Per internetinę krovinių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių biržą (duomenys neskelbtini) jį susirado MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, su kuriuo susitarė nuvežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) už 1850 eurų. 2017 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo surašytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pasirašyta ir patvirtinta MB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu atspaudu. Sutartis buvo atsiųsta iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Jų bendrovė sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto krovinio nuvežimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį krovinį pristatė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su krovinio vežėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė, o MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nustatytą laiką su jų bendrove neatsiskaitė, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą. Internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) nuo 2017 metų spalio mėnesio atsirado neigiami atsiliepimai apie MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 16, b. l. 187-188).

Liudytojo R. K. parodymais, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima krovinių pervežimu, ekspedicija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vieną sandorį. Tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ surado skelbimą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ieško, kas nuveš krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jį sudomino šis darbo pasiūlymas. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu jis susirašinėjo elektroniniu paštu, spėja kad susirašinėjo su H. Z., bent jau iš šio asmens gavo elektroninius laiškus. Laiškus gavo iš elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vadovaujama įmonė įvykdė visas sutarties sąlygas, tai yra nugabeno krovinį į (duomenys neskelbtini), tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas nesumokėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2040 Eur turtinę žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris 2040 eurų žalą su delspinigiais ir kitomis išlaidomis priteisė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 17, b. l. 8-9).

Liudytojo A. S. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima ekspedijavimu, krovinių pervežimu. Taip buvo sudaryti sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia įmone pradėjo bendradarbiauti nuo 2016 m. kovo 2 d., bet iš pradžių buvo kaip tiekėjai paslaugų, o nuo 2017 m. kovo 3 d. minėta firma pradėjo bendrauti kaip užsakovas. Minėtą dieną užsakytas pervežimas buvo apmokėtas, o nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. už pervežimus nebuvo atsiskaityta. Iš viso buvo pervežti trys kroviniai ir visi neapmokėti, bendra suma 5505,50 Eur. Dėl žalos išieškojimo su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą. Sutartis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pusės sudarė H. Z., o iš jų firmos V. P. ir G. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pervežimo sutarčių su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurių pagrindu yra išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1512,50 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2299 Eur. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurio vardo ir pavardės nežino, buvo sutarta žodžiu telefonu. Pareiškimą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rašyti atsisako (t. 17, b. l. 23-24, 32-33, 38-39).

Liudytojo K. Č. parodymais, kad jis attsovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla – tarptautiniai ir vietiniai pervežimai, maršrutai į (duomenys neskelbtini). Jų įmonė krovinių ieško ir „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje, kurioje yra skelbiama apie krovinius. Šioje sistemoje ir rado MB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą apie vežėją kroviniui į (duomenys neskelbtini) nuvežti. Taip buvo 2017 metų vasarą, datos tiksliai nepamena. Dėl krovinio vežimo sąlygų bendravo su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu telefonu. Krovinį, tai yra medienos gaminius, reikėjo paimti iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jį pristatyti į (duomenys neskelbtini). Po pokalbio MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į jo įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė užsakymą, tas užsakymas buvo išspausdintas, ant užsakymo buvo uždėtas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą įvykdė, tai yra nuvežė krovinį į (duomenys neskelbtini), o MB „(duomenys neskelbtini)“ su jų bendrove neatsiskaitė ir liko skolinga 2100 eurų (t. 17, b. l. 48-49).

Liudytojo E. A. parodymais, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima logistika, tarptautiniais pervežimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1694 eurų žalą dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, bet į teismą dėl skolos išieškojimo nesikreipė. Jam yra žinoma, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimą turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ar sumokėta, jis nežino (t. 17, b. l. 57-59, 64-65).

Liudytojo M. Ž. parodymais, kad A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ užsiima tarptautinių krovinių pervežimu bei žemės ūkio technikos prekyba. 2017 m. rugpjūčio 3 d. A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 2 arba 3 dieną jam į darbinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo, prisistatęs MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku G. Z. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ir pasiūlė sudaryti aukščiau nurodytą sandorį. Sutarties pasirašymas vyko nuotoliniu būdu – susirašinėjant elektroniniu paštu. Asmeniškai su G. Z. susitikęs nebuvo. A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė sutartį, o MB „(duomenys neskelbtini)“ vengia atsiskaityti už jų suteiktas paslaugas, dėl A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2500 Eur turtinę žalą. 2017 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ 2500 eurų (t. 17, b. l. 72-74).

Liudytojo B. S. parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančios tarptautiniais krovinių pervežimais, direktorius. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta viena sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jų įmonė dažnai ieško klientų internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), kur dedami skelbimai apie turimus pervežimui krovinius. 2017 metų rugsėjo mėnesį jis paskambino pagal skelbime nurodytą informaciją, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas vežėjas kroviniui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Skambino skelbime nurodytu telefonu, galimai Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo nurodytas vardas G. Po primygtinų jo prašymų sutiko nuvežti MB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį į (duomenys neskelbtini). Po to MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsiuntė surašytą ir pasirašytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ant sutarties pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas G. Z.. Jis šią sutartį atsispausdino, pasirašė ir nusiuntė atgal. Tai buvo 2017 m. rugsėjo 13 d. Jo įmonės vairuotojas pristatė krovinį į (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 22 d. Krovinio vežimo dokumentai MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti vairuotojui grįžus iš reiso, registruotu paštu. Kartu buvo išsiųsta ir 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Šio krovinio siuntėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri galimai sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio pervežimo, galimai už 2300 eurų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip krovinio ekspeditorius, perleido vežimą MB „(duomenys neskelbtini)“ už 2200 eurų. Tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ šį krovinį vežimui perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2600 eurų. Dėl šio sandorio su MB „(duomenys neskelbtini)“ jo įmonė patyrė 2600 eurų turtinę žalą (t. 17, b. l. 79-80).

Liudytojo A. A. parodymais, kad jis yra individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonės veikla yra tarptautinis krovinių pervežimas. Tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metais buvo sudarytos trys sutartys dėl krovinių pervežimo. Už vieną pervežimą „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaičiusi (pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2940 Eur sumai). Už du pervežimus neatsiskaičiusi, tai yra pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), pervežimo kaina 2650 Eur, ir pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pervežimo kaina 2178 Eur. Jo įmonė dažnai ieško klientų internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), kuris vadinamas krovinių birža, ten dedami skelbimai su įmonių rekvizitais apie turimus pervežimui krovinius arba norimus vežti krovinius. 2017 metų rugpjūčio mėnesį arba jis tame puslapyje ieškojo krovinių pervežimui arba jį susirado MB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susiskambino su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu G. Z., susitarė dėl krovinio vežimo, išsiaiškino krovinio tipą, vežimo sąlygas, ir jis sutiko dėl šio krovinio vežimo. Tada G. Z. į jo įmonės el. paštą: (duomenys neskelbtini) iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė skanuotą sutartį, kurioje buvo nurodyti rekvizitai MB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, nurodyta, kad ją surašė vadybininkas „G. Z.“, ir jo parašas. Jis šią sutartį atsispausdino, pasirašė ir nusiuntė jam atgal atsakydamas į jo siųstą el. laišką. Tokiu būdu rugpjūčio mėnesį buvo pasirašytos visos trys sutartys. Jo įmonė pagal visas tris sutartis krovinius pristatė, išsiuntė MB „(duomenys neskelbtini)“ registruotu paštu krovinio gabenimo dokumentus – CMR, sąskaitas – faktūras. Atgal jokie laiškai negrįžo, todėl įsitikinęs, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus gavo. Be to, telefonu bendravo su G. Z., pastarasis vis žadėdavo sumokėti. Vėliau (duomenys neskelbtini) pamatė daug neigiamų atsiliepimų apie MB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši įmonė neatsiskaitinėja už suteiktas paslaugas. Be to, sužinojo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ gauna sutartį krovinio vežimui už atitinkamą sumą, o realiam vežėjui pasiūlo vežti net už didesnę sumą, negu pati MB „(duomenys neskelbtini)“ gauna iš užsakovo. Jis vėl skambino G., kuris pasiūlė susitikti. Tiksliai datos neatsimena, bet 2017 metais galimai rugsėjo mėnesį, susitiko su juo (duomenys neskelbtini) mieste, netoli „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio. G. sakė tikrai grąžins skolas. Jis G. klausė, kodėl jis vykdo tokią veiklą, kuri yra nuostolinga „(duomenys neskelbtini)i“, iš kur jis padengs skolas, jei dirba į nuostolį. G. atsakė, kad taip nori privilioti daug klientų – krovinių užsakovų, jam reikia apyvartinių lėšų. O didesnes kainas realiems vežėjams siūlo, dėl to, kad, kuo greičiau būtų sudaroma sutartis ir greičiau išvežtas krovinys, nors ir supranta, kad taip negaunamas pelnas. Po kažkiek laiko MB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo vieną sąskaitą 2940 Eurų sumai. Be to, 2017 metų rudenį G. jam padavė „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kuro kortelę, išduotą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pasakė, kad nori sumažinti skolos dalį, bet ne pinigais, todėl siūlo jam įsipilti dyzelinio kuro iš „(duomenys neskelbtini)“ tinklui priklausančių kuro kolonėlių. Jis tą kuro kortelę iš G. pasiėmė ir su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku „DAF“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) užvažiavo į kuro degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), ir norėjo prisipilti kuro, bet degalinėje pasakė, kad kortelė yra užblokuota. Jis G. iškart paskambino, pasakė, kad kortelė užblokuota, G. nustebo. Po to G. nekėlė ragelio. Ta kuro kortelė taip ir pasiliko pas jį. Į elektroninius laiškus G. taip pat neatsakinėjo. Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus neteisėtos veikos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 4828 Eur dydžio turtinė žala (t. 17, b. l. 82-84).

Liudytojo A. G. (A. G.) parodymais, kad jis yra transporto paslaugas teikiančios įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Jų įmonė vykdo krovinių pervežimus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Klientų ieško interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) Gali būti, kad pirmas kontaktas su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu G., pavardės neatsimena, įvyko 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai jų firmai reikėjo pervežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Su G. bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė atsiųstą el. paštu. MB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina už paslaugą buvo keliais šimtais eurų didesnė, nei kitų klientų, todėl ir apsiėmė vežti krovinį. Įvykdžius pervežimo paslaugą el. paštu ir įprastu laišku MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti dokumentai – CMR ir sąskaita apmokėjimui. Kai spalio mėnesį nebuvo gautas apmokėjimas pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visais turimais kontaktais ėmė ieškoti G., tačiau jo rasti nepavyko, todėl suprato, kad yra apgauti. SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymo patyrė 2567 eurų dydžio turtinę žalą (t. 17, b. l. 86-87).

Liudytojos A. D. (A. D.) parodymais, kad ji yra SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė ir savininkė. Įmonė veikla yra tarptautiniai pervežimai ir logistika. Jos įmonė yra užsiregistravusi (duomenys neskelbtini), tai yra tarptautinių vežėjų puslapis, kur dedami skelbimai apie krovinių pervežimą. Neatsimena kada pirmą kartą pradėjo bendradarbiauti su MB „(duomenys neskelbtini)“, bet tai buvo dar 2017 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, galimai 2017 m. rugpjūčio 8 d. Pagal tarpusavio sudarytas sutartis dėl krovinių vežimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ pervežė 7 krovinius, bet iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nei karto negavo už tai apmokėjimo. Ji pati pagal krovinio vežimo dokumentus susirado įmones, kurios buvo užsakiusios krovinio vežimui MB „(duomenys neskelbtini)“, ir prašė, kad jai tiesiogiai sumokėtų už vežimą. Todėl dalis sąskaitų yra apmokėta. Šiai dienai SIA „(duomenys neskelbtini)“ yra padaryta maždaug 3680 eurų žala dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmų. Sutartis bendradarbiavimui MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pagal sutartyje nurodytus duomenis – vadybininkas G. Z., atsiųsdavo iš kelių elektroninių adresų, galimai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat bendraudavo telefonu. G. kontaktiniai duomenys būdavo nurodyti (duomenys neskelbtini). 2017 metų rugsėjo mėnesį ji pasidomėjo apie MB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas kainas už krovinių pervežimus – jos buvo daug didesnės nei rinkoje. Pradėjo domėtis ir skambinti įmonėms – pirmiesiems jos vežtų krovinių užsakovams ir klausti kokią kainą moka MB „(duomenys neskelbtini)“ už jos gabentų krovinių vežimą, paaiškėjo, kad jos buvo net keliais šimtais mažesnės. Supratusi, kad čia kažkas gali būti ne taip, skambino G., o pastarasis vis žadėdavo apmokėti. Tada ji į (duomenys neskelbtini) įkėlė informaciją, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neapmoka sąskaitų. Tai sužinojęs G. prašė, kad ji išimtų tą informaciją, nes gadina jam reputaciją, bet ji nesutiko, reikalavo, kad sumokėtų. Po to, kaip minėjo, ji kreipėsi į įmones, kurios buvo užsakiusios krovinio vežimui MB „(duomenys neskelbtini)“, ir iš keturių įmonių gavo apmokėjimą. O už likusius tris vežimus taip ir liko nepamokėta, todėl ji kreipėsi į policiją bei teismą dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo (t. 17, b. l. 90-91).

Liudytojos V. K. (V. K.) parodymais, kad ji yra SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), savininkė. 2017 metų spalio mėnesį įmonė pakeitė pavadinimą į SIA „(duomenys neskelbtini)“. Jos įmonė užsiima tarptautinių krovinių pervežimu. Įmonė yra užsiregistravusi internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). Šiame puslapyje užsiregistruoja įvairios įmonės, nurodant savo kontaktus, kurios talpina skelbimus apie norimus gabenti krovinius, t. y. vienoms reikalingi automobiliai krovinių pervežimui, kitoms kroviniai. 2017 m. rugsėjo 15 d. ji ieškojo krovinių vežimui į (duomenys neskelbtini), pamatė skelbimą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ieško automobilio vežti krovinį į (duomenys neskelbtini). Su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susisiekta internetine programa „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjant buvo suderintos krovinio gabenimo sąlygos ir galimai tą pačią dieną, tai yra 2017 m. rugsėjo 15 d., MB „(duomenys neskelbtini)“ per „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė skanuotą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pasirašyta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko G. Z.. Sutartyje nurodytas krovinys SIA „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 19 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, ir pristatytas į (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 6 d. ji išsiuntė krovinio gabenimo dokumentus MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodytu adresu registruotu laišku. Tą patį mėnesį jos įmonė turėjo automobilį vykstantį į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vietos, todėl jau pati paklausė MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, ar neturi krovinio į (duomenys neskelbtini). G. atsakė, kad turi ir atsiuntė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2250 Eur sumai, kuri buvo pasirašyta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko G. Z.. Sutartyje nurodytas krovinys SIA „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 22 d. iš SIA „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir pristatytas į (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 13 d. ji išsiuntė krovinio gabenimo dokumentus MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodytu adresu registruotu laišku. Maždaug kelių dienų laikotarpyje (duomenys neskelbtini) įvairios įmonės pradėjo talpinti atsiliepimus, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neapmoka sąskaitų, sukčiauja, tai yra tiesiogiai iš užsakovų arba perimdama krovinius vežimui sudaro sutartis mažesne kaina, o su realiu vežėju sudaro sutartis už daug didesnę kainą ir dideliu apmokėjimo terminu. Pirminis užsakovas užmoka MB „(duomenys neskelbtini)“, o ši su realiu vežėju nebeatsiskaito. Ir tokių atsiliepimų vis daugėjo. Taip pat buvo patalpinta informacija, kad (duomenys neskelbtini), policija iškėlė baudžiamąją bylą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ galimai vykdomos nusikalstamos veikos. Nors dar ir nebuvo suėjęs apmokėjimo terminas, ji pradėjo rašyti jai žinomais kontaktais MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apmokėjimo už paslaugas, tačiau niekas jai neatrašė, telefono ragelio nekėlė. SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų patyrė 4550 eurų žalą (t. 17, b. l. 94-95).

Liudytojo A. L. (A. L.) parodymais, kad jis yra yra SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius. SIA „(duomenys neskelbtini)“ užsiima tarptautinių krovinių pervežimu. Įmonė yra užsiregistravusi internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) 2017 metų rugpjūčio mėnesį šiame puslapyje jų įmonė buvo patalpinusi skelbimą, kad turi automobilių krovinio vežimui į (duomenys neskelbtini). Galimai 2017 m. rugpjūčio 9 d. jam paskambino kažkoks vyriškis, kuris laisvai kalbėjo rusų kalba, prisistatė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ir pasiūlė jiems vežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis sutarė su šiuo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl krovinio vežimo sąlygų ir pastarasis 2017 m. rugpjūčio 10 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė skanuotą pasirašytą sutartį 3100 eurų sumai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl durpių vežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, (duomenys neskelbtini) miesto (siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) į (duomenys neskelbtini). Jis šią sutartį pasirašė ir nusiuntė atgal tuo pačiu elektroniniu paštu. Vėliau susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“ vyko internetine programa „(duomenys neskelbtini)“, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dar buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pristačius krovinį, 2017 m. rugsėjo 8 d. jis išsiuntė dokumentų kopijas (sąskaitą – faktūrą ir krovinio gabenimo CMR) per „(duomenys neskelbtini)“, o originalus išsiuntė registruotu paštu. Praėjus terminui, per kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti, ir negavus pinigų, bandė susisiekti su MB „(duomenys neskelbtini)“ visais jam žinomais kontaktais, tačiau nepavyko. Vėliau pavyko sužinoti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ už jų gabentą krovinį buvo sumokėta 2700 eurų, tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ su SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl šio krovinio gabenimo sudarė sutartį už 3100 eurų (t. 17, b. l. 98-99).

Liudytojo B. K. (2018 m. sausio 4 d. apklausto specialiu liudytoju, 2018 m. gruodžio 7 d. apklausto liudytoju) parodymais, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo „ant popieriaus“ įdarbintas jo draugo G. Z. vadovaujamoje MB „(duomenys neskelbtini)“. Jokio pastovaus darbo šioje įmonėje nedirbo, išskyrus kai kurias G. užduotis. Iš G. Z. kalbų žino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusi su krovinių pervežimu. Nuo to laiko, kai įsidarbino, yra buvę apie 10 kartų, kai G. prašymu atvažiuodavo pas jį į ofisą, kur G. jam paduodavo kuro kortelę, priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – „(duomenys neskelbtini)“), pasakydavo nuvažiuoti į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, paaiškindavo, koks automobilis turi privažiuoti, ir nurodydavo pripilti konkretų kiekį kuro, panaudojant būtent tą kortelę. Kokiu tikslu pilamas kuras į nurodytus automobilius, jam nėra žinoma. Į kokius automobilius pildavo kurą neatsimena, tačiau krovininių automobilių nebuvo, visais atvejais buvo pilamas dyzelinas. Yra buvę keli kartai, kad tie asmenys jam už įpiltą kurą atiduodavo grynais pinigais, kokią sumą turi atiduoti jam pasakydavo G. Įpylęs kurą, kvitus ir gautus grynuosius pinigus grąžindavo G. Yra buvę, kad už kurą pinigų asmuo išvis nemokėdavo, bet apie tai G. irgi informuodavo iš anksto. Yra buvę keli kartai, kai kurą atvykę asmenys pildavosi į talpas (nuo 20 iki 200 litrų). Jis pats sau asmeniškai kelis kartus yra pylęsis kuro į savo naudojamą juodos spalvos automobilį „Opel Insignia“, kaip atlygį už darbą. Be to, jis G. prašymu ieškojo žmonių, dažniausiai per „Facebook“, kuriems reikalingas pigesnis dyzelinis kuras. Jis rado tokių žmonių, tarp jų buvo ir jo pažįstamų asmenų, tačiau, kas konkrečiai, neatsimena ir įvardinti negali. Kur konkrečiai, kiek kartų, koks kiekis, už kokią sumą buvo įpilta kuro įvardinti negali, nes neatsimena, tačiau patvirtina, kad taip buvo. Kratos metu rasti 6 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai už įgytą dyzeliną turėjo būti atiduoti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. Z.. Už šį kurą jis atsiskaitė G. duota MB „(duomenys neskelbtini)“ kuro kreditine kortele, pinigus atidavė G., o čekius pamiršo atiduoti. Dar galėjo būti taip, kad už šiuos pylimus jam ir nedavė grynųjų pinigų, prieš tai su pačiu G. atsiskaitę buvo, dabar jau nebeatsimena, kaip tiksliai buvo. Dėl tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių apie dyzelinį kurą gali paaiškinti, kad namuose buvo keturios bačkos po 200 litrų talpos dyzelino, kurį savo reikmėms buvo nusipirkęs tėvas. Kadangi buvo skolingas draugams ir pažįstamiems pinigų, pasiūlė jiems skolą atiduoti tėvo įsigytu kuru (t. 17, b. l. 107-109, 112-113).

Liudytojos S. K. parodymais, kad ji su buvusiu sutuoktiniu A. K. ir Sūnumi B. K. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 19 d. jų namuose atlikto kratos metu rasti pinigai – 1435 eurai ir 835 svarai, priklauso jai (t. 17, b. l. 115-116).

Liudytojo A. K. (kuris buvo apklaustas specialiu liudytoju) parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi B. K. ir buvusia žmona S. K.. Yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, jo pajamos tik už gaunamą pašalpą. 2017 m. spalio 19 d. jų namuose buvo atlikta krata, kurios metu paimti įvairūs daiktai, kurie nurodyti kratos protokole. Kratos metu rastas dyzelinis kuras priklauso jam. Šį dyzelinį kurą įsigijo iš nepažįstamo vyriškio 2017 metų balandžio – gegužės mėnesiais per tris kartus (t. 17, b. l. 115-116).

Duomenų apie asmenį SODROS duomenų bazėje išrašu, iš kurio matyti, kad V. M. nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 17, b. l. 124-126).

2017 m. spalio 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. M. policijos tyrėjui pateikė turimus MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2016-2017 metus, viso 15 segtuvų (t. 17, b. l. 128-131).

Liudytojos V. M. parodymais, kad 2017 metų gegužės mėnesį MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. P. pasiūlė tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą ir įdarbino buhaltere, fiziškai ji dirbo savo nuomotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Prieš tai MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug mėnesį laiko, po mėnesio ją atleido, nes L. P. pasakė, kad įmonę ketina parduoti. Prieš įdarbinant L. jai iškart pasakė, kad įmonę nori parduoti, nes nelabai sekasi, neturi laiko, ieško kliento. Už tą darbo mėnesį atlyginimą gavo. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė transporto paslaugų veiklą, visą dokumentų tvarkymo laikotarpį dokumentai fiziškai, kurie buvo susiję su buhalterinės veiklos tvarkymu, buvo laikomi jos nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Turėjo tik tuos dokumentus, ką direktorius atveždavo ar atsiųsdavo elektroniniu paštu. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vedė savo kompiuteryje su buhalterine programa „Rivilė“. 2017 m. birželio 30 d. įmonėje nebebuvo nei vieno darbuotojo, nes įmonė nebevykdė pervežimo paslaugų, kiek jai žinoma, tai buvo padaryta, nes įmonė pradėjo dirbti nuostolingai, veikla nesisekė, todėl L. P. nusprendė įmonę parduoti. Kiek atsimena MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vieną sąskaitą AB banke „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną „(duomenys neskelbtini) banke“. Ji Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo įsidarbinimo yra teikusi PVM, Gyventojo pajamų mokesčio, Pelno deklaracijas, taip pat teikė ataskaitas Sodrai apie darbuotojus, kurias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalinga teikti, kas mėnesį. Paskutinį kartą galėjo teikti įmonės deklaracijas 2017 metų rugsėjo mėnesį už rugpjūtį. Kiek konkrečiai ilgalaikio turto MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2017 m. birželio 2 d., kai ją atleido, tiksliai pasakyti negali. Kai ji buvo atleista iš darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, ji buhalterinėje programoje „Rivilė“ ištrynė MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Skolų MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 2 d. neturėjo, įmonei kitos įmonės taip pat skolingos nebuvo. Nors ir buvo atleista 2017 m. birželio 2 d., tačiau L. P. paprašius, padarė MB „(duomenys neskelbtini)“ balansą ir 2017 m. birželio 30 d., pilnai viską suskaičiavo, tai yra pirkimų – pardavimų PVM sąskaitas faktūras suvedė į „Rivilę“, kasos dokumentus sutvarkė, suskaičiavo darbo laiką, užmokestį, komandiruotes, banko suvestines, sutvarkė tikrąjį balansą, didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitą. Visus sutvarkytus dokumentus 2017 m. liepos 20 d. perdavė L. P. pagal bylų perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Prideda tai patvirtinančio dokumento kopiją. Pas ją liko 15 segtuvų dokumentų, kuriuos 2017 m. spalio 26 d. pateikė policijos pareigūnams pagal raštišką reikalavimą. Šie dokumentai pagrinde yra 2016 metų, kai ji buhalterinės apskaitos nevedė, juos pati buvo pasiėmusi iš prieš tai MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vedusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Kokie konkrečiai ten dokumentai, jai nėra žinoma, nes jai nėra aktualūs, iš jų jokių finansinių ataskaitų nedarė, jie buvo sudėti segtuvuose. L. P. vis žadėdavo, kad atvažiuos pasiimti dokumentų, bet niekaip nepasiimdavo. Kiek atsimena, 2017 metų vasarą pas ją į kabinetą L. P. atėjo kartu su būsimu MB „(duomenys neskelbtini)“ savininku G. Z.. Pastarasis paklausė, ar ji dirbtų su juo ir toliau tvarkytų MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą už mėnesinį 50 eurų atlygį. Ji atsisakė, nes ir taip turėjo daug darbo. Tada G. Z. paklausė, ar ji nors retkarčiais galėtų pakonsultuoti dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, ji sutiko. Po kiek laiko, bet dar 2017 metų vasarą, pradėjo jai skambinti iš VMI ir Sodros dėl to, kad nepateiktos ataskaitos ir deklaracijos. Ji skambinantiems paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nuo 2017 m. birželio 2 d., tačiau jie skambino, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas nenuėmė jos, kaip buhalterės įgaliojimų, o to padaryti pati ji negali. Jai nėra žinoma, kas toliau tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją po 2017 m. birželio 30 d., ir ar išvis ši bendrovė dar vykdo veiklą, nes jai nesutikus su naujojo MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko G. Z. pasiūlymu toliau tvarkyti buhalterinius dokumentus, jis jai nėra pristatęs nei vieno dokumento, tik paskambino paklausti, kaip išrašyti sąskaitą – faktūrą ir kitus buhalterinius dokumentus. Visus reikalingus darbo užmokesčio paskaičiavimus atlikdavo pats, pasikonsultavęs su ja (t. 17, b. l. 133-135).

2017 m. liepos 20 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktu, iš kurio matyti, kad šiuo aktu V. M. perdavė L. P. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, tame tarpe prekių ir paslaugų pirkimo – pardavimo PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; kasos knygos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; darbo laiko ir darbo laiko žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; komandiruočių paskaičiavimo dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; banko išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; Didžiąją knygą, balansą, pelno nuostolio ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; ilgalaikio turto kortelių sąrašą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (t. 17, b. l. 136).

Liudytojos A. Š. parodymais, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugomis, direktorė. Nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Nutraukus sutartį, ji asmeniškai atidavė visus turėtus MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Nutraukus sutartį, programoje „Rivilė“ buvusius MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis ištrynė. Tokia yra praktika, kad nelaiko atmintyje duomenų tų įmonių su kuriomis nebedirba. Prieš grąžinant MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. P. visus buhalterinius dokumentus, ji 2017 m. vasario 28 d. sudarė MB „(duomenys neskelbtini)“ bandomąjį balansą ir pelno – nuostolio ataskaitą. L. P. jos to neprašė, bet yra tokia praktika. G. Z. pažįsta kaip buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo sudarius buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Sutartis galėjo būti pasirašyta 2016 metų pradžioje ir ji dabar nėra nutraukta, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo jau nuo 2016 metų vidurio. Už suteiktas buhalterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 17, b. l. 139-141).

Liudytojo K. J. parodymais, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo oficialiai įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, kurio savininką ir direktorių G. Z. pažįsta. Šioje įmonėje realiai nedirbo nei vienos dienos. 2017 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį G. „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, į jo naudojamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įpylė dyzelinio kuro su įmonės (MB „(duomenys neskelbtini)“) kortele. Ar jis G. sumokėjo už tą kurą neatsimena (t. 17, b. l. 155-156).

Liudytojo H. P. parodymais, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo oficialiai įdarbintas pažįstamo G. Z. įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai jokio darbo nedirbo, užmokesčio negavo (t. 17, b. l. 158-159).

Liudytojos V. R. parodymais, kad ji nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo oficialiai įdarbinta jos draugo G. Z. įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose, tačiau realiai jokio darbo nedirbo, užmokesčio negavo (t. 17, b. l. 161-162).

Liudytojo E. D. parodymais, kad jis 2017 metų vasarą buvo oficialiai įdarbintas draugo G. Z. įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai jokio darbo nedirbo, užmokesčio negavo (t. 17, b. l. 164-165).

Liudytojo E. P. (E. P.) parodymais, kad jis nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2017 metų gruodžio mėnesio buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini) Respublikoje, savininku ir direktoriumi. Jo įmonė pirkdavo automobiliu iš Europos ir JAV ir juos perparduodavo. Su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius G. Z., buvo sudarytos dvi sutartys dėl dviejų automobilių – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo, šių sutarčių pagrindu buvo pervesti avansai: 2017 m. rugsėjo 11 d. – 9600 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. – 9900 Eur. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyse nustatytą terminą nesumokėjo likusių sumų pagal šias sutartis, su G. Z. susisiekti nepavyko, todėl šios sutartys buvo nutrauktos ir sumokėti avansai liko SIA „(duomenys neskelbtini)“ (t. 17, b. l. 179-181).

2017 m. rugsėjo 8 d. automobilio įsigijimo paslaugų sutartimi ir automobilio specifikacija, iš kurių matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo (t. 17, b. l. 184-191).

2017 m. rugsėjo 18 d. automobilio įsigijimo paslaugų sutartimi ir automobilio specifikacija, iš kurių matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo (t. 17, b. l. 192-199).

Liudytojo A. R. parodymais, kad jo tėvui A. R. priklauso juodos spalvos lengvasis automobilis Nissan Micra. 2017 m. rugsėjo 1 d. jis šiuo automobiliu kartu su savo draugu G. Z. nuvažiavo į savitarnos kuro kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ir pylėsi dyzelinį kurą į automobilio baką bei plastmasines baltos spalvos talpas. Prisipylė pilną automobilio kuro baką, jo talpa yra apie 35-40 litrų, o plastmasinių bakelių buvo apie 7 vienetus, kurių talpa buvo apie 20 litrų. Už kurą „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje atsiskaitė G. kortele, nes ten grynaisiais pinigais nepriima. Kokia kortele G. mokėjo, jis nežino. Jis G. pinigų už kurą nemokėjo, nes G. jam buvo skoloje apie 50 eurų, todėl pasiūlė grąžinti ne grynais, o dyzeliniu kuru. Jam yra žinoma, kad G. turi kažkokią krovinių pervežimo įmonę. Dar yra buvę keli atvejai 2017 metų rudenį, kai G. jo prašė kažkokiems asmenims įpilti dyzelinio kuro, tai yra G. paduodavo kažkokią kuro kortelę, kieno vardu ji buvo išduota, jis nežino, ir paprašydavo nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ kuro degalinę, važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ir asmenims, kurie lauks su mikroautobusu, įpiltų dyzelinio kuro. Iš tų asmenų, kuriems buvo įpiltas kuras su G. duota kuro kortele, pinigų negavo (t. 18, b. l. 2-3).

Liudytojo L. K. parodymais, kad jam priklauso automobilis „BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuras dyzelinas, juo naudojasi tik jis pats. Tikslios datos neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. rugsėjo 1 d., dienos metu jis savo automobiliu atvažiavo į savitarnos kuro kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ir pylėsi dyzelinį kurą į plastikines talpas, kurios buvo sudėtos automobilio bagažinėje. Talpų buvo gal 6, jų talpa po 30 litrų. Viso įsipylė apie 180 litrų dyzelinio kuro. Degalinėje prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, kalbėjo lietuvių kalba, tačiau pasirodė ne lietuvių tautybės, kuris pasiūlė įpilti kuro su nuolaida. Sakė, kad tokiu atveju kuras kainuotų apie 80 euro centų už litrą. Sakė, kad mokės kortele, o jam atiduoti reiks grynais. Jis sutiko ir už įsipiltą kurą vyriškis sumokėjo kortele, nes ten grynaisiais pinigais nepriima. Kokia būtent kortele tas vyras mokėjo, jam nėra žinoma. Po to su tuo vyru buvusiam kitam vyrui padavė grynais pinigais apie 150 eurų. Kažkuris iš tų vyrų davė telefono numerį, jei dar reikėtų pigesnio kuro. Jis savo pažįstamiems I. ir L., kurių pavardžių neatsimena, davė šį telefono numerį, kad patys pasiskambintų, bet ar jie skambino, nežino. Galimai po dviejų dienų – 2017 m. rugsėjo 3 d. vakare, jis pats paskambino duotu telefono numeriu, jam pasakė vėl atvažiuoti į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlę. Tą dieną jis buvo atvažiavęs baltos spalvos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo pažįstamam. Vėl kurą pylėsi į penkias metalines talpas po 200 litrų. Viso įsipylė 1000 litrų dyzelinio kuro. Už kurą sumokėjo grynais pinigais vienam iš asmenų, kuris ir buvo siūlęs dar įsigyti kuro. Mokėjo apie 800 eurų (t. 18, b. l. 5-6).

Liudytojo V. G. parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė užsiima krovinių pervežimu Baltijos šalyse. 2017 metų vasaros gale iš matymo pažįstamas asmuo, vardu G., kuris turi krovinių pervežimo įmonę, pasiūlė įsigyti pigiau dyzelinio kuro – už 1 litrą apie 70 euro centų, tuo tarpu degalinėje 1 litro kaina buvo apie 1 eurą. Dar paminėjo, kad kuro įsipilti reikės važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos kolonėlę. Tikslios datos neatsimena, galimai 2017 m. rugsėjo 3 d., jis paprašė dviejų vairuotojų, kad įmonei priklausančiais vilkikais „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „DAF XF95“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault Premium“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „DAF XF95“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyktų į savitarnos degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ir pripildytų pilnus bakus dyzelinio kuro. Tą dieną į degalinę važiavo ir pats su automobiliu „Toyota Avensis“, tačiau į šį automobilį kuro nepylė. Degalinėje jų laukė G. Kokia kortele G. mokėjo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje jam nėra žinoma, bet mano, kad savo įmonės kortele. Iškart po kuro įpylimo jis degalinėje G. padavė grynais pinigais apie 2000 eurų. Taip sako, nes į „DAF“ vilkikų kuro bakus telpa apie 990 litrų, į „Volvo“ ir „Renault“ apie 500-600 litrų. Be to, buvo dar vienas atvejis, kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką buvo įsipilta kuro, kurį įsigijo per G. Tai buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi „(duomenys neskelbtini)“), esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai buvo maždaug po dviejų savaičių po pirmo karto. Vilkikas galėjo būti „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba „Renault Premium“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nes į šių vilkikų bakus telpa mažiau kuro. Tą kartą G. grynais pinigais už įsigytą kurą sumokėjo grynais pinigais ne mažiau 500 eurų (t. 18, b. l. 8-11).

Liudytojo M. G. parodymais, kad 2017 metų rugpjūčio mėnesio gale pažįstamas G. Z. pasiūlė įsigyti pigiau nei degalinėje dyzelinio kuro. Nurodė, kad dyzelinio kuro reikėtų pirkti ne mažiau, kaip vieną toną (1000 litrų), o pinigus sumokėti grynais pinigais iškart po įsipylimo. 2017 m. rugsėjo 3 d. paskambino G. ir liepė atvažiuoti „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada jis į savo mikroautobusą įsidėjo apie 30 vienetų plastmasinių bakelių 30-35 litrų talpos. Taip pat paprašė savo draugo V. N., kad padėtų prisipilti tokį kiekį dyzelino. Degalinėje jo laukė G. Šalia jo buvo ir daugiau asmenų. Prieš pilantis kurą G. priėjo prie mokėjimo automato ir už jį atsiskaitė. Su kokia kortele atsiskaitė nežino. Prisipylęs kuro, G. grynais padavė 700 eurų, tai yra po 70 euro centų už litrą. Šį kurą naudojo savo automobilyje. Po to, mėnesio laikotarpyje, vėl paskambino G. ir pasiūlė įsigyti kuro. Tąkart tuo pačiu mikroautobusu nuvažiavo į kolonėlę „(duomenys neskelbtini) (dabar „(duomenys neskelbtini)“), esančią (duomenys neskelbtini) g., kur prisipylė pilną plastikinę 1 tonos talpos bačką dyzelinio kuro. Už kurią sumokėjo 700 eurų grynais, kuriuos padavė G. atsiųstam jaunam vaikinui, kurį matė ir pirmą kartą pilantis kurą „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Kokiu būdu tas vaikinas atsiskaitė degalinėje nematė (t. 18, b. l. 13-14).

Liudytojo L. J. parodymais, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį iš bendradarbio L. K. sužinojo, kad kažkoks asmuo jam pasiūlė įsigyti pigiau dyzelinio kuro – po 70 euro centų už litrą. Kažkokią dieną, galimai 2017 m. rugsėjo 3 d., L. liepė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Ten jis įsipylė apie 230-250 litrų dyzelinio kuro, už kurį sumokėjo apie 170 eurų grynais. Pinigus sumokėjo nepažįstamam vyrui, apie 35 metų amžiaus, juodų plaukų ir barzda, apie 160 cm ūgio. Degalinėje buvo ir L., kuris taip pat pylėsi kurą. Dar kartą dyzelinio kuro iš to paties asmens įsigijo „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš miesto link (duomenys neskelbtini). Tai taip pat buvo rugsėjo mėnesį. Tąkart įsigijo 800 litrų, už kurį sumokėjo tam pačiam vyriškiui ne mažiau kaip 560 eurų (t. 18, b. l. 16-17).

Liudytojo V. Š. parodymais, kad tikslios datos nepamena, galimai 2017 m. rugsėjo 1 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo vyriškio (apie 165 cm ūgio, juodos spalvos plaukais, juodais ūsais, juoda barzda, apie 35 metų amžiaus) įsigijo apie 280 litrų dyzelino, už kurį grynais pinigais sumokėjo ne mažiau 220 eurų. Už litrą mokėjo po 80 euro centų (t. 18, b. l. 19-20).

Liudytojo A. K. parodymais, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį kažkoks pažįstamas iš (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ten galima pigiau įsigyti dyzelinio kuro, ir davė telefono numerį. Pasiskambinęs tuo telefono numeriu sužinojo, kad kuras būtų pigesnis 20-30 centų už litrą. Kalbėjo su vyru. Neatsimena tiksliai datos, bet galėjo būti 2017 m. rugsėjo 1 d., raudonos spalvos mikroautobusu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur į įvairias talpas prisipylė apie 1000 litrų dyzelino. Už jį mokėjo grynais pinigais nepažįstamam asmeniui (aukšto ūgio, galimai apie 180 cm, šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus), šalia kurio buvo dar vienas asmuo (tamsaus gymio, apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, juoda barzda, kalbėjo lietuviškai). Jį taip pat mano galėtų atpažinti. Galėjo būti, kad pinigus už kurą padavė ir tam tamsaus gymio vyrui. Iš viso sumokėjo 700-800 eurų, tikslios sumos nepamena. Matė, kad tas tamsaus gymio vyras „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlėje už jo įsipiltą kurą atsiskaitė kažkokia kortele. Tie vyrai minėjo, jog turi apie 15 tonų dyzelino, kurį nori parduoti. Po kažkiek laiko dar kelis kartus skambino tuo pačiu numeriu, nes norėjo įsigyti dyzelinio kuro tiek jis pats, tiek jo pažįstami. Telefonu atsiliepdavęs asmuo pasakydavo laiką ir konkrečią kuro kolonėlę (duomenys neskelbtini), kur jo pažįstami gali privažiuoti. Taip pat yra davęs to vyriškio telefono numerį pažįstamiems, kad patys skambintųsi ir tartųsi. Tą telefono numerį davė ir savo broliui A. K., pastarasis irgi pylėsi dyzelino tokiu būdu, bet kur konkrečiai ir kiek kartų nežino (t. 18, b. l. 22-23).

Liudytojo G. Z. parodymais, kad 2017 metų rudenį jo tėvas M. Z. pasakė, kad galima gauti pigiau dyzelinio kuro kolonėlėje „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – „(duomenys neskelbtini)“), esančioje (duomenys neskelbtini). Su tėvu susitarė, kad pastarasis sumokės už kurą. Tikslios datos neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. rugsėjo 6 d., jis savo automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į minėtą degalinę. Kartu įsipilti kuro važiavo ir tėvas (su automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei sesers vyras K. J. (su savo sidabrinės spalvos automobiliu „VW Passat“). Tąkart įsigijo bendrai apie 750 litrų dyzelinio kuro, už kurį tėvas sumokėjo apie 600 eurų nepažįstamam vyriškiui (tamsaus gymio, apie 160 cm ūgio) (t. 18, b. l. 25-26).

Liudytojo M. Z. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo G. Z. parodymams (t. 18, b. l. 28-29).

Liudytojo G. J. parodymais, kad 2017 metų rudenį pažįstamas pasakė, kad žino kažkokį žmogų, kuris turi įmonę ir gali pigiau įpilti dyzelinio kuro iš kolonėlės. Jam pasakė, kad viskas legalu. Dienos nepamena, gali būti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., su savo bortiniu automobiliu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio „kuzave“ buvo sudėtos dvi 250 litrų talpos bačkos, nuvažiavo į telefonu nurodytą kuro kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko nepažįstamas vyras (tamsaus gymio, juodų plaukų, juoda barzda, apie 160 cm ūgio), kuris laisvai kalbėjo lietuvių kalba. Vyriškis neprisistatė, tik pasakė, jog gali piltis dyzeliną. Jis į automobilio baką ir atsivežtas bačkas įsipylė apie 550 litrų dyzelinio kuro, už kurį tam vyrui sumokėjo grynais apie 440 eurų. Tas vyras dar kartą patikino, kad viskas legalu, nes jis turi savo įmonę ir kurą pila su savo įmonės kortele (t. 18, b. l. 31-32).

Liudytojo P. M. parodymais, kad datos neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. rugsėjo 12 d., automobiliu „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur prie jo priėjo anksčiau mieste matytas vyriškis (žemo ūgio, galimai apie 160 cm, lyg ir su ūsais), kuris pasiūlė pigesnio dyzelinio kuro. Kiek pigesnio nesakė, bet suprato, kad be PVM mokesčio. Ji prisipylė apie 20 litrų dyzelino ir tam vyriškiui už kurą padavė 20 eurų. Kol pylėsi kurą, prie jo priėjo pažįstamas K. B., kuris buvo atvažiavęs į kolonėlę su savo automobiliu „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) K. taip pat pylėsi dyzelinį kurą. Kiek atsimena, jis palaukė, kol K. prisipils, tada vienu metu su savo automobiliais išvažiavo (t. 18, b. l. 37-38).

Liudytojo K. B. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo P. M. parodymams (t. 18, b. l. 40-41).

Liudytojo R. J. parodymais, kad datos neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. rugsėjo 12 d., automobiliu „Renault Espace“ nuvažiavo į kuro kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur sutiko iš matymo pažįstamą vyrą (stambaus kūno sudėjimo, aukšto ūgio, gal 185 cm, trumpai kirptų plaukų, apie 45 metų amžiaus), kuris pasiūlė pigiau įsigyti dyzelinio kuro. Tas vyras sakė, kad kuras kainuos 20 centų pigiau nei degalinėje. Po to jam nepažįstamas vyras (tamsesnio gymio, juodų plaukų, žemo ūgio, galimai apie 160 cm, tamsiai sportiškai apsirengęs) nurodė, kad jis su savo automobiliu privažiuotų prie kuro kolonėlės iškart po to jam pažįstamo vyro ir, pastarajam baigus piltis kurą, nepadėjus kuro pistoleto, kažkuris iš vyriškių į jo automobilio baką bei atsivežtas talpas įpylė apie 100 litrų dyzelino. Baigus piltis kurą, tas jam nepažįstamas tamsaus gymio vyriškis kažkokia kortele atsiskaitė už kurą. Pinigus už kurą (20 centų pigiau nei degalinėje) padavė tam iš matymo pažįstamam stambaus sudėjimo vyrui. Tąkart degalinėje matė ir pažįstamą K. B., bet ar pastarasis pylėsi kurą nepastebėjo (t. 18, b. l. 43-44).

Liudytojo R. V. parodymais, kad 2017 metų rudenį pažįstamas G. Z. pasiūlė įsigyti pigesnio dyzelinio kuro, kurio kaina būtų be PVM mokesčio, tai yra apie 30 centų pigiau, bet reikėtų pirkti ne mažiau 300 litrų. Jis pasakė, kad norėtų įsigyti kuro, tačiau neturi galimybių pirkti tokio didelio kiekio. Iš anksto susitaręs su G. 2017 m. rugsėjo 12 d. automobiliu „Nissan X-Ttrail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kartu su juo į degalinę piltis dyzelino atvažiavo ir R. J. su savo automobiliu „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pylėsi kurą į automobilio baką ir į kanistras. Pirmiausia dyzelino įsipylė jis, o po to, nepadėjus kuro įsipylimo pistoleto, įsipylė ir R. Bendrai įsipylė apie 300 litrų. R. pinigus už savo įsipiltą kurą padavė jam, o jis atsiskaitė su G. už save ir už R. Bendrai G. už kurą sumokėjo apie 210 Eur. Apie galimybę pigiau prisipilti kuro pasakė savo pažįstamiems, gal kokiai 15 asmenų. Buvo ir dar vienas kartas, kai jis tokiu būdu pylėsi kurą, tik kitoje degalinėje. Tai galėjo būti 2017 m. rugsėjo 22 d. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – „(duomenys neskelbtini)“), esančioje išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ten važiavo su savo automobiliu „Volvo HC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje vežėsi gal penkias 20 litrų talpas. Kartu su juo tą kartą važiavo ir jo pažįstami, bet jie važiavo savo automobiliais. Aplinkybių kokiu būdu susitarė su G., kad jis atvažiuos būtent tą dieną į šią degalinę, neatsimena. Bet sąlygos buvo tos pačios – piltis ne mažiau, kaip 300 litrų, todėl ir atvažiavo su pažįstamais. Kuro pylimasis vyko taip pat, kaip ir pirmą kartą. Tą kartą jis įsipylė apie 100 litrų dyzelino. Gali būti, kad jis vėl iš savo pažįstamų paėmė pinigus, o tada visą bendrą sumą padavė G. (t. 18, b. l. 46).

Liudytojo L. R. parodymais, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, jo kaimynas G. C. pasiūlė įsigyti pigiau dyzelinio kuro – be PVM mokesčio, tai yra 21 procentu pigiau nei degalinėje. Jis sutiko ir 2017 m. rugsėjo 19 d. automobiliu (autovežiu) „Volvo FM12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi A. R., kuris vairavo automobilį „Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – „(duomenys neskelbtini)“), esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur į abiejų automobilių kuro bakus įsipylė apie 1000 litrų dyzelinio kuro, už kurį G. C. sumokėjo apie 700 Eur. Tąkart degalinėje matė ir G. sūnų K. C.. Maždaug už dviejų savaičių, galimai 2017 m. spalio 8 d. vakare, toje pačioje degalinėje vėl prisipylė apie 1000 litrų dyzelinio kuro. Aplinkybės buvo panašios. G. jam pasiūlė įsigyti dyzelino, tik šįkart degalinėj prie jo priėjo jaunas vyras, kurį matė pirmą kartą, kuriam ir padavė 700 Eur už įsipiltą kurą. Neatsimena, ar tą dieną kuro degalinėje buvo K. C.. Tą įgytą dyzelinį kurą naudojo tik savo reikmėms, jo niekam neperpardavė (t. 18, b. l. 50-51).

Liudytojo S. T. parodymais, kad 2017 metais, datos nepamena, automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užsukus į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, prisipilti kuro, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis (vidutinio ūgio, apie 170 cm, apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų) ir pasiūlė pigiau įsigyti didesnį kiekį dyzelinio kuro, tai yra be PVM mokesčio. Su tuo vyru susitarė už kelių dienų susitikti toje pačioje degalinėje. Datos neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. rugsėjo 20 d., tuo pačiu automobiliu „Ford Galaxy“, prie kurio buvo prisikabinęs priekabą, į kurią buvo prisikrovęs tuščių kanistrų, atvyko į tą pačią degalinę, kur prisipylė apie 500 litrų dyzelinio kuro, už kurį sumokėjo grynais 400 Eur. Bepilant kurą su tuo vyru susitarė maždaug po savaitės vėl įsigyti kuro. Maždaug už savaitės, galėjo būti 2017 m. rugsėjo 27 d., automobiliu „Ford Galaxy“ su priekaba vėl nuvažiavo į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Jį pasitiko tas pats vyriškis, su juo kartu buvo dar keli jaunesni vaikinai. Tą dieną jis vėl pylėsi kurą į atsivežtus kanistrus, viso galėjo įsipilti apie 500 litrų dyzelino, už kurį vėl sumokėjo grynais apie 400 eurų tam pačiam vyriškiui, kaip ir pirmą kartą. Nematė, kokiu būdu tas vyras atsiskaitė su degaline. Dar po savaitės, galėjo būti 2017 m. spalio 4 d., jau trečią kartą automobiliu „Ford Galaxy“ su priekaba nuvažiavo į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, kur buvo tas pats vyriškis, ir prisipylė dar apie 500 litrų dyzelino, už kurį sumokėjo grynais pinigais apie 400 eurų. Juos padavė vėl tam pačiam vyrui, kaip ir anuos du kartus. Vėl nematė kokiu būdu jis atsiskaitė su kuro degaline už šį kurą (t. 18, b. l. 53-54).

Liudytojo J. G. parodymais, kad 2017 metais, dienos nepamena, pažįstamas „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pigiau įsigyti dyzelinio kuro. Po to jie kartu nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten dar buvo nepažįstamas vyriškis (aukšto ūgio, gal apie 180 cm, stambaus kūno sudėjimo, praplikęs arba trumpai kirptų plaukų), kuris taip pat pylėsi kurą į juodos spalvos džipą su angliškais numeriais. Pirmiausia kurą pylėsi tas vyriškis, po to, užfiksavus kolonėlės parodymus, tačiau nepadėjus kuro pistoleto, kurą į automobilio kuro baką bei atsivežtas talpas susipylė jis. Jis įsipylė apie 60 litrų dyzelino, už kurį tam stambiam vyrui sumokėjo grynais apie 50 Eur. Kiek atsimena, „(duomenys neskelbtini)“ buvo paminėjęs, kad už kurą degalinėje tas nepažįstamas vyras atsiskaitys kažkokios įmonės kuro kortele. Jei gerai atsimena, „(duomenys neskelbtini)“ irgi pylėsi dyzeliną, bet kiek, kaip už jį užsimokėjo, nematė (t. 18, b. l. 56-57).

Liudytojo G. K. parodymais, kad 2017 metais rudenį, galimai rugsėjį, pažįstamas G. Z. pasiūlė pigiau įsigyti dyzelinio kuro, tai yra 20-30 centų pigiau, negu degalinėje. Žinojo, kad G. yra kažkokios transporto įmonės direktorius. G. sakė, kad čia viskas legaliai, tiesiog jam reikia grynų pinigų. Kadangi jo naudojamų automobilių kuras yra dyzelinas, jis susidomėjo pasiūlymu, taip pat pažadėjo šią informaciją išplatinti tarp pažįstamų. Dar G. sakė, kad vienu kartu reikia įsigyti didesnį kiekį dyzelino. Tad jis 2017 metų rugsėjo – spalio mėnesiais daug kartų savo automobiliais buvo nuvažiavęs į įvairias (duomenys neskelbtini) esančias degalines, kuriose pylėsi dyzeliną į bakus ir į atsivežtus kanistrus. Visais atvejais mokėjo grynais pinigais, bet ne kuro degalinių operatoriui, o G. ir įvairiems jaunuoliams į rankas. Kartais degalinėse būdavo pats G., kartais kiti, kaip suprato, jo pažįstami. G. buvo nurodęs telefono numerį, kuriuo buvo galima susisiekti dėl kuro įsigijimo. Į degalines važiuodavo vienas arba su pažįstamais, kuriems papasakojo apie šią galimybę nusipirkti pigesnio kuro (t. 18, b. l. 59-60).

Liudytojo A. R. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo L. R. parodymams (t. 18, b. l. 62-63).

Liudytojo A. Ž. parodymais, kad 2017 m. spalio 4 d. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, įsipylė 600 litrų dyzelino kuro, už kurį sumokėjo grynais pinigais 500 eurų, bet ne degalinės operatorei, o nepažįstamam vyriškiui (vidutinio ūgio, apie 175 cm, stambaus kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus, trumpų tamsių plaukų). Tas nepažįstamas vyras prieš kelias dienas jam pasiūlė įsigyti dyzelinio kuro pigiau, tai yra netaikant PVM mokesčio. Tas vyras minėjo, kad įmonei trūksta apyvartinių lėšų grynaisiais, todėl gali parduoti kuro pigiau, tačiau jo reikia įsigyti didesnį kiekį (t. 18, b. l. 65-66).

Liudytojo N. Š. parodymais, kad dienos nepamena, gali būti 2017 m. rugsėjo 22 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), įsipylė 80 litrų dyzelino kuro, už kurį sumokėjo grynais apie 60 eurų iš matymo pažįstamam vyriškiui, kuris tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) turguje ir pasiūlė tą kurą įsigyti. Tas vyriškis aukšto ūgio, apie 180 cm, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apie 45-50 metų amžiaus. Kuro važiavo įsigyti su pažįstamu J., kuris į degalinę atvažiavo su savo pilkos spalvos automobiliu „Opel Vectra“. Jiems nuvykus į degalinę, kurą joje jau pylėsi tas iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris ir pasiūlė jį įsigyti. Po to tas vyriškis, prisipildęs turėtas talpas, perdavė kuro užpylimo pistoletą J., kuris taip pat įsipylė kuro, po to kuro įsipylė ir jis. Nematė kokiu būdu tas nepažįstamas vyriškis atsiskaitė su „(duomenys neskelbtini)“ degaline už jiems įpiltą dyzeliną (t. 18, b. l. 68-69).

Liudytojo V. A. parodymais, kad iš žmonos brolio T. O. sužinojo apie galimybę pigiau įsigyti dyzelinio kuro. Datos nepamena, bet galėjo būti 2017 m. spalio 8 d. , jis automobiliu „Ford Fiesta“, nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ten jo jau laukė T. su automobiliu „BMW“, kuris turėjo atsivežęs kažkiek kanistrų. T. jam nepasakojo iš kur turi tokią galimybę pirktis pigiau kuro. T. sakė, kad pinigus už įsipiltą kurą reikia paduoti jam, o jis paduos kam reikia. Kai jie su savo automobiliais stovėjo prie dyzelino įsipylimo kolonėles, prie jų priėjo kažkoks jaunas vyriškis, pasakė, kad sumokėta, galima piltis. Tas vyras buvo žemo ūgio, galimai apie 160 cm, vidutinio kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus. T. arba tas nepažįstamas vyriškis pasakė, kad yra nustatytas konkretus limitas, galimai 600 litrų dyzelino, kurį turi išpilti per vieną kartą, tai yra nepadėjus kuro pylimo pistoleto. Prieš T. kurą pylėsi dar kažkoks vyras, kuris po to perdavė kuro užpylimo pistoletą T., o T. perdavė jam. Kiek atsimena, jis pats galėjo prisipilti apie 200 litrų dyzelino, nes pylėsi ir į baką ir į atsivežtus kanistrus. Už įsipiltą dyzeliną grynus pinigus, ne mažiau 140 eurų, padavė T. ir išvažiavo. Nematė, kam T. padavė pinigus už jo įsipiltą kurą (t. 18, b. l. 71-72).

Liudytojo V. A. parodymais, kad galimai 2017 m. rugsėjo 22 d. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė dyzelinio kuro apie 100 litrų, už kurį sumokėjo grynais pinigais apie 80 eurų, bet ne degalinės operatorei, o savo kaimynui R., pavardės neatsimena, bet jis gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tai R. pasiūlė jam įsigyti pigesnio dyzelinio kuro, sakė, kad iš degalinės, tačiau apie 20 centų pigiau, tik reiktų pirkti ne mažiau 100 litrų ir mokėti grynais (t. 18, b. l. 74-75).

Liudytojo G. C. parodymais, kad 2017 metais, tikslesnio laiko nepamena, jo draugas G., kuris yra (duomenys neskelbtini) tautybės ir turi transporto įmonę, pasiūlė pigiau įsigyti dyzelinio kuro. G. minėjo, kad kurą pigiau įsigyti galima pasinaudojus jo įmonei išduota kortele, be to, minėjo, jog kurą gali pasiūlyti pažįstamiems. Jis pasinaudojo G. pasiūlymu ir kelis kartus (duomenys neskelbtini) esančiuose degalinėse taip prisipylė kuro. Be to, siūlė tokiu būdu įsigyti kuro ir pažįstamiems. Kaimynas L. (R.) taip įsigijo kuro, už kurį grynus pinigus padavė jam, o jis atidavė G. Galėjo būti, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pylėsi dyzelinį kurą į automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galėjo būti, kad tą kartą, užsipylęs kuro, nepadėjo kuro pistoleto į vietą, o jį perdavė kitam asmeniui, taip pat galėjo siūlyti kuro įsigyti per G. įmonę ir R. V.. Pinigus už kurą atiduodavo G. (t. 18, b. l. 80-82).

Liudytojo Ž. C. parodymais, kad 2017 metų rudenį jo draugas G. Z. jam davė savo kažkokios įmonės kuro kortelę, su kuria buvo galima įsipilti dyzelinio kuro. Pasinaudojęs šia kortele kelis kartus (duomenys neskelbtini) mieste esančiose degalinėse įsipylė dyzelinio kuro. Įsipylęs kuro, kortelę visada grąžindavo G., už kurą jam sumokėdavo grynais pinigais. Už kurą mokėjo pigiau, nei jis kainavo degalinėje. Be to, G. prašymu savo pažįstamiems ar draugams siūlydavo įsigyti pigesnio dyzelinio kuro iš degalinių, pasinaudojus G. įmonės kuro kortele. Kuro galėjo pasiūlyti įsigyti ir R. V. ar jo pažįstamiems (t. 18, b. l. 87-89).n

2019 m. rugpjūčio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad L. P. policijos tyrėjai pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (t. 18, b. l. 102).

2019 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti L. P. pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, tame tarpe 2017 m. liepos 31 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad L. P. perduoda, o G. Z. priima laikotarpio nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. įvairius MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 18, b. l. 104-105).

Liudytojo L. P. parodymais, kad jis nuo 2015 metų liepos iki 2017 metų liepos buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius. Šią įmonę įsteigė jis pats. Įmonės veikla buvo tarptautinių krovinių pervežimas. Įmonė turėjo licenciją, suteikiančią teisę vežti tarptautinius krovinius, kuri buvo išduota 2015 metais ir galioja iki 2025 metų. Per visą veiklos laikotarpį dirbo apie dešimt darbuotojų, tikslaus skaičiaus neatsimena, nes jie dirbo ne vienu metu, pagrinde vairuotojai, vadybininkas, buhalterė. Įmonės veikla niekada nebuvo nuostolinga, tačiau didelio pelno neturėjo, todėl 2017 metų vasarą šią įmonę pardavė draugui G. Z.. Kiek pamena, už įmonę norėjo gauti 20000 eurų. Dalį, tai yra 10000 eurų, G. jam atidavė perduodant įmonę, o kitą dalį (10000 eurų) turėjo sumokėti per tam tikrą laikotarpį, tačiau taip ir liko jam skoloje 10000 eurų. Sandoris buvo sudarytas pas notarę. Kiek jam žinoma, G. norėjo dirbti tarptautinių pervežimų srityje. Pardavimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ skolų neturėjo. Ilgalaikio turto buvo, kiek atsimena, buvo trys vilkikai, kurie buvo laikomi MB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu, buvusios „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos teritorijoje. Jis G. parodė, kur šie vilikai stovi, perdavė visus reikiamus šių automobilių dokumentus, raktelius. Buvo surašyti visi perdavimo dokumentai. Neatsimena, ar parduodant įmonę kasoje buvo grynųjų pinigų, bet viskas yra nurodyta dokumentuose. Taip pat neatsimena, kiek galėjo būti pinigų MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose, tačiau jos uždarytos nebuvo. Kaip vyko duomenų dėl banko sąskaitų disponavimo perdavimas G. Z. neatsimena, bet jis, pardavęs įmonę, prieigos prie šių sąskaitų nebeturėjo. MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo trumpalaikio turto: keli nešiojami kompiuteriai, spausdintuvas, mobilūs telefonai, planšetės, viskas yra nurodyta dokumentuose. Turėjo būti surašytas šių daiktų perdavimo/priėmimo aktas. Jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, su kuro pardavimo įmonėmis – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaręs sutartis dėl kuro įsigijimo. Šių sutarčių pagrindu įmonei buvo išduotos kreditinės kuro kortelės, kai pilantis nereikia mokėti grynais pinigais, o mėnesio gale atsiunčia sąskaitą apmokėjimui. Jei gerai atsimena, „(duomenys neskelbtini)“ įmonės išduotos kuro kortelės buvo vardinės, tai yra priskirtos MB „(duomenys neskelbtini)“ turimiems automobiliams, tokių kortelių galėjo būti 7. Kiek buvo išduota „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kuro kortelių neatsimena, bet visos kortelės buvo atiduotos G. Z.. Turėjo būti surašytas ir pasirašytas jų abiejų šių kortelių perdavimo/priėmimo aktas. Įmonės veiklos laikotarpiu nuo pat pradžios buhalterinę įmonės apskaitą vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą sutartį, tačiau nuo 2017 metų gegužės mėnesio buhalterinę įmonės apskaitą vedė buhalterė V. M.. Jai buvo perduoti visi apskaitos dokumentai, paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. M. buvo įdarbinta MB „(duomenys neskelbtini)“, o pardavinėjant įmonę buvo atleista iš darbo. V. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė pagal jo pateikiamus dokumentus. Įmonės pardavimo momentui pas ją kabinete buvo likusi dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, bet už 2016 metus. Jis pats jokių MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neturi, nes pardavęs įmonę G. Z., perdavė visus turėtus įmonės dokumentus pagal dokumentų perdavimo aktą, išskyrus tuos, kurie buvo pasilikę pas buhalterę V. M.. Visų įmonės dokumentų perdavimo/priėmimo aktas buvo surašytas ir pasirašytas jo ir G. Z.. Pardavęs G. įmonę, jį nuvežė pas buhalterę V. M. ir pristatė kaip naują įmonės direktorių. Ką jie tarėsi tarpusavyje, jis nežino (t. 18, b. l. 115-116).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 5775,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 21, b. l. 16-17, 36-37).

MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala BMB „(duomenys neskelbtini)“ neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 43930 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 21, b. l. 44-45, 56-57, 120-121).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 4754,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, 226 Eur civilinio ieškovo išlaidų siekiant atgauti skolą civilinio proceso tvarka bei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 800 eurų advokato pagalbai apmokėti (t. 21, b. l. 58-61; t. 22, b.l . 47-48).

2017 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu, iš kurio matyti, kad juo nutarta kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2504,70 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 16 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 21, b. l. 72).

A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 2500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur advokato paslaugoms apmokėti (t. 21, b. l. 85-86).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 3396,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 21, b. l. 129).

2018 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu už akių, iš kurio matyti, kad juo nutarta ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 3061,30 Eur skolą, 26,17 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 12 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 21, b. l. 130-132).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 3286,89 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti (t. 21, b. l. 143-145).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 1694 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 22, b. l. 19-22).

SIA „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 3800 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 22, b. l. 36-37, 76).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad turtinė žala šiai bendrovei neatlyginta, todėl ji prašo priteisti iš G. Z. 2040 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 22, b. l. 34, 61).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo

G. Z. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 19 d. aplaidžiai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų kovo – birželio mėnesių laikotarpį, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Be to, G. Z. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 19 d.) apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. Z. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis) neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas (vienintelis narys) bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už šios bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 19 d. nusikalstamai (pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas) tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko atsirado kaltinamajame akte nurodytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų kovo – spalio mėnesių laikotarpį. Kadangi kaltinamojo G. Z. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti, todėl detaliau neanalizuoja byloje dėl šios veikos surinktų įrodymų.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 19 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo laikotarpiu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (numatančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis) bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-46 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ 10.15 ir 10.19 punktų reikalavimus, nebuvo išsaugoti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai už 2017 metų kovo – birželio mėnesių laikotarpį (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) avansas atskaitingam asmeniui, ilgalaikio turto apskaitos, pirkėjų įsiskolinimas, nuosavas kapitalas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos tiekėjams, su mokesčių susiję įsipareigojimai, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai), pajamų ir veiklos sąnaudos) bei apskaitos dokumentai (puspriekabės „Krone SDP27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo N. S. (N. S.) 2017 m. gegužės 15 d. sąskaitos – faktūros, puspriekabės „Scmitz SCS24“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir balninio vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai), bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), 6 straipsnio 2 dalies nuostatas (numatančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 16 straipsnio 1 dalies nuostatas (numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais (neįformintas puspriekabės „Schmitz SCS24 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) nurašymas, neįformintas transporto priemonės „MAN (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nurašymas ir pardavimas dalimis bei pinigų už šios transporto priemonės rėmo ir kitos įrangos pardavimą gavimas; neįformintas 75560,70 litrų kuro, tepalų už 39,18 Eur ir 189,64 litrų nefasuotos prekės „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimas; neįformintas grynųjų pinigų panaudojimas, nebuvo sudaryti (nevedami) apskaitos registrai už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį (transporto priemonių ir kitos įrangos (ilgalaikio turto) apskaitos, atsargų (trumpalaikio turto) apskaitos, kasos, avanso atskaitingam asmeniui, banko sąskaitų, pirkėjų įsiskolinimo (trumpalaikio turto), skolų tiekėjams (įsipareigojimų), su mokesčiais susijusių įsipareigojimų (PVM, įmokų į Garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčio) apskaitos, pajamų ir veiklos sąnaudų apskaitos, nuosavo kapitalo apskaitos), o taip pat nesudaryti didžiosios knygos apyvartos žiniaraščiai (t. 15, b. l. 48-200; t. 16, b. l. 1-48). Kaip jau minėta, šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis G. Z., kuris pripažino, kad neišsaugojo kaltinime nurodytų apskaitos dokumentų ir paskaitos registrų, kuriuos buvo gavęs iš buvusio įmonės savininko L. P., taip pat kaltinime nurodytų ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, nesudarė (nevedė) apskaitos registrų ir didžiosios knygos apyvartos žiniaraščių. Todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad nebuvo išsaugoti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai už 2017 metų kovo – birželio mėnesių laikotarpį, o taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 19 d. kaltinime nurodytos ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais, nesudaryti apskaitos registrai už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį, nesudaryti didžiosios knygos apyvartos žiniaraščiai, tuo nevykdant kaltinime nurodytų Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų reikalavimų.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad dėl to, kad nebuvo išsaugoti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai už 2017 metų kovo – birželio mėnesių laikotarpį, bei laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 19 d. kaltinime nurodytos ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais, nesudaryti apskaitos registrai už 2017 metų liepos – spalio mėnesių laikotarpį, nesudaryti didžiosios knygos apyvartos žiniaraščiai, negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų kovo – birželio mėnesių laikotarpį (t. 15, b. l. 48-200; t. 16, b. l. 1-48). Nekyla jokių abejonių, jog dėl specialisto tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų kilo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti padariniai. Kiekviena ūkinė operacija (įvykis) turi būti įforminta dokumentuose. Dokumentas turi tiksliai ir teisingai rodyti ūkinės operacijos (įvykio) turinį, tai yra dokumento rekvizitai turi atitikti reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, ir faktinę prasmę (tikrą ūkinės operacijos (įvykio) esmę). Ūkinių operacijų (įvykių) duomenys apibendrinami (grupuojami ir sumuojami) apskaitos registruose. Apskaitos registruose parodytos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Specialistas (ekspertas) tiria apskaitos dokumentus ir registrus. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įforminti dokumentuose, dokumentų duomenys apibendrinti apskaitos registruose. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta buhalterinės apskaitos sąvoka – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Specialistui (ekspertui) pateikiama apskaita turi būti sutvarkyta taip, kad iš buhalterinių sąskaitų būtų galima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir struktūrą. Jeigu tyrimui atlikti nepateikiami apskaitos dokumentai ir registrai, specialistas (ekspertas) neturi galimybės išspręsti klausimo dėl galimybės nustatyti finansinių ataskaitų rodiklių.

Specialisto išvadoje yra aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė negalėjimas iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už minėtą laikotarpį (dėl to, kad neišsaugoti 2017 metų kovo – birželio mėnesių apskaitos registrai sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kasa ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) avansas atskaitingam asmeniui, nėra galimybės nustatyti, kur panaudota 15893 Eur grynų pinigų suma, taip pat nustatyti piniginių lėšų kasoje likučio ir avanso atskaitingam asmeniui likučio 2017 m. birželio 30 d. datai; dėl to, kad neišsaugoti kaltinime nurodytų transporto priemonių apskaitos dokumentai ir ilgalaikio turto apskaitos registrai nėra galimybės nustatyti, kodėl skiriasi ilgalaikio turto (transporto priemonių ir kitos įrangos) balanse nurodyta 60800 Eur balansinė vertė 2017 m. birželio 30 d. datai, ir tyrimo metu nustatyta 19683,60 Eur ilgalaikio turto balansinė vertė 2017 m. birželio 30 d. datai, o taip ilgalaikio turto likučio 2017 m. birželio 30 d. datai; dėl to, kad neišsaugoti kiti kaltinime nurodyti 2017 metų kovo – birželio mėnesių apskaitos registrai, negalima nustatyti pirkėjų įsiskolinimo, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, o taip pat pajamų ir veiklos sąnaudų už minėtą laikotarpį; dėl to, kad nebuvo įforminti apskaitos dokumentais kaltinime nurodytų transportų priemonių pardavimas ir nurašymas, gauti pinigai, nevestas transporto priemonių ir kitos įrangos (ilgalaikio turto) apskaitos registras, nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto balansinės vertės 2017 m. birželio 30 d. datai, o taip pat kiek ir kokio ilgalaikio turto MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo šiai datai; dėl to, kad nebuvo įformintas įgyto kuro, tepalų bei nefasuotos prekės „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimas, nevestas atsargų (trumpalaikio turto) apskaitos registras, nėra galimybės nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų likučio 2017 m. spalio 31 d. datai; dėl to, kad nebuvo įformintas kaltinime nurodytų grynųjų pinigų panaudojimas, nevesti kaltinime nurodyti apskaitos registrai (kasos, avanso atskaitingam asmeniui, banko sąskaitų), nepateikti pinigų mokėjimų apskaitos dokumentai, nėra galimybės nustatyti, kada ir kam panaudota minėtos piniginės lėšos, o taip pat piniginių lėšų kasoje ir avanso atskaitingam asmeniui likučių 2017 m. spalio 31 d. datai; dėl to, kad nebuvo sudarytas ūkinių operacijų registras – pirkėjų įsiskolinimas (trumpalaikis turtas), nėra galimybės nustatyti pirkėjų skolų dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai; dėl to, kad nebuvo sudarytas ūkinių operacijų registras – skolos tiekėjams (įsipareigojimai), nėra galimybės nustatyti nėra galimybės nustatyti skolų tiekėjams dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai; dėl to, kad nebuvo sudaryti su mokesčiais susijusių įsipareigojimų apskaitos registrai (PVM, įmokų į Garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčio), nėra galimybės nustatyti su mokesčiais susijusių įsipareigojimų dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai; dėl to, kad nebuvo sudaryti pajamų ir veiklos sąnaudų apskaitos registrai, negalima nustatyti per 2017 metų liepos – spalio mėnesius gautų pajamų ir patirtų sąnaudų dydžio; dėl to, kad nebuvo sudaryti nuosavo kapitalo apskaitos registrai, nėra galimybės nustatyti nuosavo kapitalo dydžio 2017 m. spalio 31 d. datai (t. 15, b. l. 48-200; t. 16, b. l. 1-48).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje) subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau pagal teismų praktiką tam tikras atvejais jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, tai yra asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnyje) subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-139/2016, 2K-243-689/2019). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2019, 2K-109-942/2019, 2K-243-689/2019). Kadangi kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pats tvarkė šios bendrijos buhalterinę apskaitą, įmonėje nebuvo buhalterio ar kito už buhalterinę apskaitą atskaitingo asmens, taip pat nebuvo sudaryta sutartis su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone, todėl už specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) taip nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, dėl kurių atsirado specialisto išvadoje numatytos pasekmės, atsakingas yra kaltinamasis G. Z..

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 ir 223 straipsnių dispozicija yra blanketinė, juose nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šių nusikalstamų veikų sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-224-976/2019 ir kitos). Akivaizdu, kad objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Be to, tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-689/2019).

Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje nurodytos veikos, tai yra buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009, 2K-227-719/2018, 2K-243-689/2019). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, tai yra atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis G. Z., neišsaugodamas apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, neįformindamas kaltinime nurodytų ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, nesudarydamas apskaitos registrų ir didžiosios knygos apyvartos žiniaraščių, būtų numatęs, kad dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir būtų šių pasekmių norėjęs arba sąmoningai leidęs joms atsirasti, tai yra veikęs tyčia (BK 15 straipsnis). Pats kaltinamasis G. Z. nurodė, kad netinkamai vedė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes neturi nei buhalterinių, nei ekonominių žinių. Nenustatyta, kad kaltinamasis G. Z. būtų turėjęs kokį nors motyvą sąmoningai nesudaryti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų ir didžiosios knygos apyvartos žiniaraščių, neįforminti ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, kad taip būtų siekiama išvengti mokesčių ar kokių kitų prievolių. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis G. Z. būtų sąmoningai paslėpęs MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir registrus, juos sunaikinęs ar sugadinęs. Kaltinamojo parodymų nepaneigia ir nustatyti objektyvieji požymiai. Todėl kaltinamojo G. Z. parodymai, nustatyti nusikalstamos veikos požymiai leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju kaltinamasis G. Z., kaltinime nurodytu laikotarpiu tvarkydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, tai yra nenumatė, kad dėl kaltinime nurodytų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimo, kaltinime nurodytų ūkinių operacijų nepagrindimo apskaitos dokumentais, apskaitos registrų ir didžiosios knygos apyvartos žiniaraščių nesudarymo nebus galima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo tai numatyti (buvo vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ narys, įmonėje neturėjo buhalterio ir pats tvarkė buhalterinę apskaitą, be to, turėjo įmonės vadovo patirtį (anksčiau vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“) (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis G. Z. iš esmės nesirūpino MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad jis iš viso netvarkė šios įmonės buhalterinės apskaitos, kadangi nustatyta, jog kai kuriuos veiksmus, reikšmingus buhalterinei apskaitai, kaltinamasis visgi atlikdavo (sudarydavo krovinių pervežimo sutartis, išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras ir panašiai), dėl ko iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą buvo galima.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis G. Z. ne apgaulingai, o aplaidžiai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jo veika kvalifikuotina tik pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidų apskaitos tvarkymą), o ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 223 straipsnio 1 dalies sutaptį (kaip nurodyta kaltinamajame akte). Teismo įsitikinimu, tuo pačiu laikotarpiu tvarkyti to paties asmens buhalterinę apskaitą ir aplaidžiai, ir apgaulingai neįmanoma. Jei asmuo netinkamai tvarko teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai, priklausomai nuo jo kaltės formos, jo veika turi būti kvalifikuojama arba pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, arba pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaip aplaidus apskaitos tvarkymas, tuo pačiu kaltinime nurodant ir neatsargios kaltės rūšį – nusikalstamą nerūpestingumą. Visus kaltinamojo G. Z. veiksmus, susijusius su nusikalstamu MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, kvalifikavus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį konstatuotina, kad dėl šių veiksmų negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 metų kovo – spalio mėnesių laikotarpį. Toks kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas teisme galimas, kadangi objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai nesikeičia, apie galimą veikos perkvalifikavimą nustatyta tvarka buvo pranešta nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2 dalis). Be to, toks veikos perkvalifikavimas lengvina kaltinamojo G. Z. teisinę padėtį.

Iš kaltinimo G. Z. šalintina kaip alternatyvi nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis G. Z. neįformino puspriekabės „Schmitz SCS24 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. spalio 4 d. išregistruota VĮ „Regitra“) pardavimo sąskaita – faktūra, kadangi iš kaltinamojo parodymų matyti, jog ši puspriekabė buvo nurašyta ir parduota dalimis, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis G. Z. neįformino šios puspriekabės nurašymo buhalterine pažyma.

Iš kaltinimo G. Z. taip pat šalintina aplinkybė, kad jis neįformino 2017 metų liepos mėnesį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „(duomenys neskelbtini)“, išimtų 5870 Eur panaudojimo, kadangi nustatyta, jog šie pinigai iš nurodytos banko sąskaitos buvo išimti 2017 m. liepos 17 d., kai MB „(duomenys neskelbtini)“ dar nepriklausė G. Z. (t. 8, b. l. 60-64), byloje nėra jokių duomenų, kad šie pinigai ankstesnio MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko buvo perduoti G. Z., todėl kaltinamasis G. Z. neturėjo pareigos įforminti minėtų 5870 Eur panaudojimo. Pats kaltinamasis G. Z. teisme nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita, buvusia AB banke „(duomenys neskelbtini)“, nesinaudojo. Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis G. Z. neįformino 2017 metų rugsėjo – spalio mėnesiais už parduotą kurą fiziniams asmenims gautų apie 11250 Eur panaudojimo (apie tai plačiau aptarta analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje), kvalifikaciją. Iš kaltinimo G. Z. pašalinus minėtas dvi aplinkybes (dėl 5870 Eur ir 11250 Eur panaudojimo neįforminimo), atitinkamai mažintina bendra grynųjų pinigų, kurių panaudojimo kaltinamasis G. Z. nustatyta tvarka neįformino, suma, konstatuojant, kad kaltinamasis G. Z. neįformino 32680 Eur grynųjų pinigų panaudojimo (49800 Eur – 5870 Eur – 11250 Eur), <...> todėl nėra galimybės nustatyti, kada ir kam panaudota 32680 Eur piniginių lėšų.

Dėl turtinės žalos padarymo apgaule

Kaltinamojo G. Z. ir liudytojų (nukentėjusiųjų juridinių asmenų atstovų) parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis) neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir savininku (vieninteliu nariu), vengė atsiskaityti už jo vadovaujamai MB „(duomenys neskelbtini)“ kitų juridinių asmenų – A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. J. įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteiktas krovinių vežimo paslaugas pagal laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytas kaltinamajame akte nurodytas 28 krovinių pervežimo sutartis, tuo aukščiau nurodytiems juridiniams asmenims padarydamas bendrą 63827,50 Eur turtinę žalą. Nustatyta, kad:

2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. T. agroservisu „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2500 Eur (be PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 184-185), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) 2500 Eur sumai (t. 2, b. l. 181), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1250 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 71-72), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1250 Eur sumai (t. 3, b. l. 72), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė, nors iš pirminio užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 19 d. už šio krovinio nuvežimą gavo 977,08 Eur.

2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 3100 Eur (be PVM) per 45 darbo dienas nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 103-104), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 3100 Eur sumai (t. 2, b. l. 104), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1400 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 56-57), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1400 Eur sumai (t. 3, b. l. 58), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė, nors iš pirminio užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 8 d. už šio krovinio nuvežimą gavo 977,08 Eur.

2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 3050 Eur (be PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 108-109), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 3050 Eur sumai (t. 2, b. l. 110), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė, nors iš pirminio užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. už šio krovinio nuvežimą gavo 2610 Eur.

2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 3100 Eur per 30 darbo dienas nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 111-112), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) 3100 Eur sumai (t. 3, b. l. 114), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2650 Eur (be PVM) per 30 darbo dienas nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 8-9), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2650 Eur sumai (t. 3, b. l. 7), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1800 Eur + 21 proc. PVM (2178 Eur) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 57-58), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2178 Eur sumai (t. 2, b. l. 77), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė, nors iš pirminio užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. už šio krovinio nuvežimą gavo 1936 Eur.

2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. J. įmone dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2370 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 39-40), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2370 Eur sumai (t. 2, b. l. 43), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą atsiskaitė tik iš dalies (2017 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 1100 Eur, o likusių 1270 Eur nesumokėjo), nors iš pirminio užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. už šio krovinio nuvežimą gavo 2085 Eur.

2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2070 Eur + 21 proc. PVM (2504,70 Eur) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 145-146), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2504,70 Eur sumai (t. 3, b. l. 148), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė, nors iš pirminio užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 22 d. už šio krovinio nuvežimą gavo 2420 Eur.

2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1150 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 63-64), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1150 Eur sumai (t. 3, b. l. 65), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1800 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienas nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 19-20), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2178 Eur sumai (t. 3, b. l. 18), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2597 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 36-37), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) 2597 Eur sumai (t. 3, b. l. 34), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1850 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 140-141), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. spalio 2 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2238,50 Eur sumai (t. 2, b. l. 143), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė (dėl to paties krovinio pervežimo MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mažesnę kainą – 1700 Eur (+ 21 proc. PVM)).

2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2450 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 127-128), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2964,50 Eur sumai (t. 3, b. l. 129), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1400 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 180), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini) 1694 Eur (t. 3, b. l. 184), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė (dėl to paties krovinio pervežimo MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mažesnę kainą – 1200 Eur (+ 21 proc. PVM)).

2017 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2250 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 154-155), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2250 Eur sumai (t. 3, b. l. 159), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. J. įmone dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2450 Eur (be PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 44-45), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2450 Eur sumai (t. 2, b. l. 48), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 7 d. buvo sudaryta Sutartis krovinio pervežimui organizuoti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1400 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienų nuo sutartyje nurodytų dokumentų gavimo (t. 4, b. l. 9), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 1694 Eur sumai (t. 4, b. l. 12), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 7 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2040 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 172-173), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2040 Eur sumai (t. 3, b. l. 168), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė, nors iš pirminio užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 30 d. už šio krovinio nuvežimą gavo 1920 Eur.

2017 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1900 Eur (+ 21 proc. PVM), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2299 Eur (t. 4, b. l. 14), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė (dėl to paties krovinio pervežimo MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mažesnę kainą – 1650 Eur (+ 21 proc. PVM)).

2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. J. įmone dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2900 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 49-50), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2900 Eur sumai (t. 2, b. l. 53), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė (dėl to paties krovinio pervežimo MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mažesnę kainą – 2200 Eur).

2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2600 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 193-194, 197-198), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 3146 Eur (t. 2, b. l. 200), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė (dėl to paties krovinio pervežimo MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mažesnę kainą – 1995 Eur (+ 21 proc. PVM)).

2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2100 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 163-164), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 2100 Eur (t. 2, b. l. 167), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sudarytas žodinis susitarimas krovinio vežimui su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 1250 Eur (+ 21 proc. PVM), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 1512,50 Eur (t. 4, b. l. 16), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2300 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 86-87), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur sumai (t. 3, b. l. 89-90), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2530 Eur (+ 21 proc. PVM) per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 2, b. l. 134-135), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 3061,30 Eur (t. 2, b. l. 137), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

2017 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Respublikos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio nuvežimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti 2250 Eur per 30 darbo dienų nuo CMR originalų gavimo (t. 3, b. l. 91-92), krovinys buvo nuvežtas, 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2250 Eur sumai (t. 3, b. l. 94-95), dokumentai buvo išsiųsti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaitė.

Kaltinamasis G. Z. pripažino, kad neatsiskaitė su kaltinime nurodytomis įmonėmis už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Iš pradžių jo tikslas buvo dempinguoti rinką, tai yra vežti krovinius už mažesnę nei rinkos kainą, kad pritraukti klientų. Tačiau vėliau, pasinaudojęs tuo, kad jam užsakovai pervesdavo pinigus per 30 dienų, o jis privalėdavo atsiskaityti per 30 ar net 45 darbo dienas, pervestus pinigus panaudojo savo reikmėms, didžiąją dalį jų išleisdamas azartiniams žaidimams. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad jis įmonių atstovams žadėdavo atsiskaityti, tačiau šių pažadų netesėjo. Kadangi kaltinamojo G. Z. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti ir detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų dėl šios nusikalstamos veikos.

Aukščiau paminėti kaltinamojo G. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, kadangi jis apgaule vengė atsiskaityti už kaltinime nurodytas krovinių vežimo paslaugas, tuo šias paslaugas suteikusioms įmonėms padarydamas bendrą 63827,50 Eur turtinę žalą.

Pagal BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Turtinės žalos padarymas apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas reiškia kaltininko neteisėtus veiksmus netenkinant nukentėjusiojo sandorio pagrindu įgytos ir galiojančios piniginio pobūdžio turtinės teisės. Ši veika objektyviai pasireiškia dvejopo pobūdžio alternatyvia veika (neveikimu): vengimu atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar (ir) vengimu privalomų įmokų. Paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o pats vengimo besąlygiškumas yra tada, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimams lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis yra materiali, veika sukeliami padariniai – turtinė žala (atitinkamai, pagal BK 190 straipsnio nuostatas, taikytinas sistemiškai su BK 186 straipsnio nuostatomis), didesnė nei 5 MGL. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tokia tyčia visuomet susiformuoja po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento arba po juridinio fakto, dėl kurio privalu atlikti įmokas, atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015). BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmė – apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Iš esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487-693/2015, 2K-131-719/2019). Apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pačiomis formomis kaip ir sukčiavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015). Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir panašiai. Vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008). Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, tai yra nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo ar jo įgaliotų asmenų. ?...? šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastarajam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2002).

Kaltinamojo G. Z. vengimas atsiskaityti už krovinių vežimo paslaugas pasireiškė tuo, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir savininku (vieninteliu nariu), tai yra turėdamas teisę spręsti bet kuriuos šios įmonės veiklos klausimus, tame tarpe ir disponuoti įmonės pinigais, nuo 2017 m. rugsėjo 10 d., kada turėjo apmokėti A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)) už krovinio vežimo paslaugas pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 181) (tai yra pagal pirmąją kaltinime nurodytą sutartį) iki pat 2017 m. spalio 19 d., kada buvo sulaikytas (t. 18, b. l. 117), sąmoningai nemokėjo pinigų už minėtas paslaugas, nors pinigų įmonė turėjo (iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamojo G. Z. vadovavimo laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo mažiausiai 69792,80 Eur pajamų (58902,80 Eur buvo kitų įmonių pervesta į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, dar 10890 Eur gauta grynais už parduotas transporto priemones už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 15, b. l. 48-200; t. 16, b. l. 1-48)), atsiskaitymo terminas pagal daugelį kaltinime nurodytų sutarčių jau buvo pasibaigęs. Apgaulė vengiant atsiskaityti už minėtas paslaugas pasireiškė piktnaudžiavimu pasitikėjimu – kaltinamasis G. Z. pasinaudojo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės verslo partnerių santykiais, pagrįstais tarpusavio pasitikėjimu, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ iki ją įsigyjant kaltinamajam G. Z. buvo veikianti ir skolų neturinti įmonė, kuri vertėsi būtent krovinių vežimu ir ekspedijavimu, buvo registruota mobilioje krovinių biržoje (duomenys neskelbtini), niekas jos veikla nesiskundė. Be to, kad sustiprinti pasitikėjimą, kaltinamasis G. Z. nukentėjusiųjų įmonių atstovams žadėdavo atsiskaityti, o taip pat nedidelę skolų dalį apmokėjo. Kaltinamojo vengimas atsiskaityti buvo besąlygiškas, kadangi jis iš kitų įmonių gautas pinigines lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su kreditoriais ar MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, o savo asmeninių poreikių tenkinimui (tame tarpe ir azartiniams žaidimams), sudarydamas tokią situaciją, kad nukentėję juridiniai asmenys civilinio proceso priemonėmis neteko bet kokios galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (MB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės tapo beturtė). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tie kreditoriai, kurie kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, nors šie reikalavimai teismų ir buvo patenkinti, tačiau realiai skolos nebuvo išieškotos, kadangi nebuvo rasta MB „(duomenys neskelbtini)“ turto.

Kaltinamasis G. Z. suvokė, kad piktnaudžiaudamas pasitikėjimu vengia atsiskaityti su kaltinime nurodytais juridiniais asmenimis už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių vežimo paslaugas, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų šie juridiniai asmenys patirs turtinę žalą (neatgaus pinigų, kuriuos MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti už suteiktas paslaugas) ir šių padarinių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis G. Z. iš anksto turėjo tikslą neatsiskaityti su kaltinime nurodytomis įmonėmis už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių vežimo paslaugas, kadangi tokia aplinkybė neįrodyta (nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad jis iš pradžių norėjo dempinguoti rinką (vežti krovinius už mažesnę nei rinkos kainą norint pritraukti klientų), o tik, po to, kai pradėjo gauti pinigus už užsakovų už nukentėjusiųjų juridinių asmenų nuvežtus krovinius, nusprendė su pastarosiomis įmonėmis neatsiskaityti, pinigus panaudojant savo reikmėms). Be to, tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kaltinamasis dar iki krovinio vežimo sutarčių sudarymo turėjo tikslą neatsiskaityti su krovinių vežimo paslaugas suteikusiomis įmonėmis, tokie jo veiksmai turėtų sukčiavimo (nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje) požymių, o tuo G. Z. nebuvo kaltinamas. Tai, kad dalyje atvejų kaltinamasis G. Z. įsipareigojo krovinius nuvežti pigiau, nei būtų gavęs iš užsakovo, taip pat įrodo jo vengimo atsiskaityti besąlygiškumą, kadangi, skirtingai nuo įprastinio ekonominio dempingo norint įsitvirtinti rinkoje, kaltinamasis net nebuvo numatęs, kokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ padengs dėl šių veiksmų atsiradusius nuostolius ir atsiskaitys su krovinių vežėjais.

Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis G. Z. kai kuriose sutartyse nurodė tikrovės neatsitinkančius duomenis, kad sutartį pasirašo vadybininkas G. Z., kadangi nenustatyta, jog kaltinamasis klaidingai savo pavardę nurodė, norėdamas nuslėpti savo asmenybę ar apsunkinti jos nustatymą, kadangi nei vienam iš kreditorių nekilo jokių sunkumų dėl sandorį su jais sudariusios šalies identifikavimo. Nepaneigta, kad tai paprasčiausia rašybos klaida, neturėjusi jokios įtakos kaltinamojo G. Z. nusikalstamiems veiksmams.

Tikslintinas kaltinimas G. Z., nurodant, kad jo apgaulė vengiant atsiskaityti už minėtas paslaugas, kaip jau buvo minėta, pasireiškė piktnaudžiavimu pasitikėjimu – MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos verslo partnerių santykiais, pagrįstais tarpusavio pasitikėjimu, bei kaltinamojo G. Z. pažadais atsiskaityti. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi proceso dalyviai apie galimą šių faktinių aplinkybių pakeitimą nustatyta tvarka buvo informuoti (BPK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 dalis).

Be to, tikslintinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas, nurodant jog ji buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. (kada MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)) už krovinio vežimo paslaugas pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 181) (tai yra pagal pirmąją kaltinime nurodytą sutartį) iki 2017 m. spalio 19 d., kada kaltinamasis G. Z. buvo sulaikytas (t. 18, b. l. 117), kadangi kaltinime šios nusikalstamos veikos padarymo laikas išvis nenurodytas (nurodytas tik sutarčių, pagal kurias buvo vengiama atsiskaityti, sudarymo laikas, tačiau akivaizdu, kad vengimą atsiskaityti pagal sutartį galima inkriminuoti tik pasibaigus sutartyje nurodytam atsiskaitymo terminui). Nors kaltinamojo G. Z. sulaikymo momentu (2017 m. spalio 19 d.) terminas atsiskaityti pagal kai kurias paskutines krovinių pervežimo sutartis dar nebuvo suėjęs, vengimas apgaule atsiskaityti ir pagal šias sutartis kaltinamajam G. Z. buvo inkriminuotas teisingai, kadangi kaltinamojo G. Z. tyčia neatsiskaityti ir pagal šias sutartis buvo akivaizdi. Taip pat ištaisytini kaltinime esantys rašymo ir skaičiavimo apsirikimai, nurodant, kad 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaltinamajam G. Z. vengiant atsikaityti pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta 1694 Eur turtinė žala (kaltinime klaidingai nurodyta – 1964 Eur); 2) kaltinamojo G. Z. veiksmais A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)), SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. J. įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta bendra 63827,50 Eur turtinė žala (prokuroro patikslintame kaltinime klaidingai nurodyta, kad padaryta bendra 63885,94 Eur turtinė žala (t. 22, b. l. 45)); 3) nurodytinas A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ dabartinis pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini); 4) patikslintina juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teisinė forma – Individuali įmonė (IĮ) (ne UAB).

Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu nustatyta BPK 44 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė, susijusi su jo pasirengimu gynybai, o konkrečiai, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtina teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255 ir 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kitos). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kitos). Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kitos). Darydamas tokią išvadą teismas vertina viso proceso eigą nuo kaltinamojo akto įteikimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne visada pripažįstama, kad nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės suvaržo kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir jų galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, 2K-142-719/2019, 2K-7-162-303/2019).

Nors šiuo atveju keičiamos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo laikas bei turtinės žalos dydis, tikslinami kaltinime nurodytų juridinių asmenų pavadinimai ar teisinės formos), teisme nebuvo gautas civilinių ieškovų, jų atstovų ar prokuroro prašymas dėl šių faktinių aplinkybių pakeitimo, teismas apie galimybę keisti šias kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nepranešė proceso dalyviams ir savo iniciatyva (BPK 256 straipsnio 1 dalis), teismo įsitikinimu, tai nesuvaržė kaltinamojo G. Z. teisės į gynybą, nes, visų pirma, šios kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pakeitimas švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikas išvis nebuvo nurodytas, todėl jį sukonkretinant kaltinimo apimtis siaurėja; taip pat mažėja tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydis, tiek bendrai visiems nuo šios nusikalstamos veikos nukentėjusioms įmonėms padarytas turtinės žalos dydis) arba neturi jai jokios įtakos (patikslinimai dėl juridinių asmenų); antra, šiuo atveju nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (iš esmės tik tikslinamos minėtos aplinkybės); trečia, akivaizdu, kad kaltinamojo gynyba dėl šių pakeistų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių tikrai nebūtų kitokia, kadangi jis visiškai prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir nurodė, kokiomis aplinkybėmis ją įvykdė. Teismo įsitikinimu, įrodymų atnaujinimas vien dėl to, kad proceso dalyviams būtų pranešta apie galimą aukščiau nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą, tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir, be abejo, padidintų proceso kaštus.

Dėl svetimo turto pasisavinimo

Kaltinamojo G. Z. ir ir liudytojų parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis) neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir savininku (vieninteliu nariu), pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)”) ir UAB „(duomenys neskelbtini)” dyzeliną bendros 94048,50 Eur vertės bei MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 32680 Eur, tai yra:

iš anksto turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už įgytą dyzeliną, 2016 m. rugsėjo 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos (duomenys neskelbtini) kortelių naudojimo sutarties pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kaltinime nurodytomis kuro kredito kortelėmis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 9 d. „(duomenys neskelbtini)“ sistemai priklausančiose kaltinime nurodytose degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), pats ir/ar per kitus asmenis, panaudodamas minėtas (duomenys neskelbtini) kuro korteles, į įvairias transporto priemones ir talpas prisipylė 72046,29 litro dyzelino 77850,48 Eur vertės, tuo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 77850,48 Eur turtinę žalą, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ už šį dyzeliną neatsiskaitė; be to, 2015 m. liepos 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)” (dabar – UAB “(duomenys neskelbtini)”) sudarytos prekių pardavimo sutarties pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kaltinime nurodytomis kuro kredito kortelėmis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. šio degalinių tinklo degalinėse, nurodytose kaltinime, pats ir/ar per kitus asmenis, panaudodamas minėtas kuro kredito korteles, į įvairias transporto priemones ir talpas prisipylė 9685,16 litro dyzelino 9228,97 Eur vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)” (dabar – UAB “(duomenys neskelbtini)”) padarydamas 9228,97 Eur turtinę žalą, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ už šį dyzeliną neatsiskaitė; be to, 2016 m. kovo 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarytos „(duomenys neskelbtini)“ kreditinių kortelių sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kaltinime nurodytomis kuro kredito kortelėmis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. šios įmonės degalinėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pats ir/ar per kitus asmenis, panaudodamas minėtas kuro kredito korteles, į įvairias transporto priemones ir talpas prisipylė 7534,25 litro dyzelino 6969,05 Eur vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)” padarydamas 6969,05 Eur turtinę žalą, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ už šį dyzeliną neatsiskaitė;

be to, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išėmė grynais pinigais 21790 Eur, o taip pat 2017 m. liepos 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias transporto priemones gavo grynais pinigais 6050 Eur, 2017 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias transporto priemones gavo grynais pinigais 4840 Eur, šių grynų pinigų – 32680 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms nepanaudojo, juos pasisavino, tuo MB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 32680 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis G. Z. pripažino, kad kaltinime nurodytų sutarčių pagrindu disponuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis kuro kredito kortelėmis kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ sistemai, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiose degalinėse į įvairias transporto priemones ir talpas pildavo dyzeliną, pats ar per kitus asmenis panaudodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kaltinime nurodytas kuro korteles, tokiu būdu pasisavino jam šių įmonių patikėtą turtą – dyzeliną, tuo padarydamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 77850,48 Eur turtinę žalą, UAB “(duomenys neskelbtini)” – 9228,97 Eur turtinę žalą, o UAB „(duomenys neskelbtini)” – 6969,05 Eur turtinę žalą. Pripažįsta, kad pildavosi kurą ir jį degalinėse pardavinėjo įvairiems asmenims. Kurą pildavosi ir pats, be to, korteles patikėdavo pažįstamiems, kurie žinodavo, kam galima parduoti šį kurą. Tas kuro korteles rado MB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Sužinojęs, kad jos yra galiojančios, sumanė jomis pasinaudoti pasisavinant kurą. Be to, kaltinamasis G. Z. pripažino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. bankomatuose išsigrynino 21790 Eur, taip pat gavo grynais pinigais 6050 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4840 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones, šiuos pinigus pasiėmė sau, dalį tų pinigų panaudojo azartiniams lošimams. Kadangi kaltinamojo G. Z. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti ir detaliau neanalizuoja byloje dėl šios nusikalstamos veikos surinktų įrodymų.

Aukščiau paminėti kaltinamojo G. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės (viršijančios 250 MGL sumą) svetimą (priklausantį įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, taip jo vadovaujamai įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“) turtą – dyzeliną ir pinigines lėšas.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, tai faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-158-719/2019). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-693/2013, 2K-150-628/2018).

Aukščiau nurodytais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. Z. pasisavino jam, kaip mažosios bendrijos vadovui (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnis), patikėtą turtą, tame tarpe ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių su įmone „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pagrindu patikėtą dyzeliną. G. Z., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vienintelis turėjo teisę valdyti tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą, tiek šiai įmonei patikėtą turtą (šiuo atveju dyzeliną). Kaltinamajam G. Z. teisingai inkriminuotas svetimo turto pasisavinimas, kadangi jis minėtą turtą (dyzeliną, pinigines lėšas), kuris jam buvo svetimas (dyzelinas nuosavybės teise priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, o piniginės lėšos – MB „(duomenys neskelbtini)“), neatlygintinai pasiėmė sau, taip paversdamas jį savo turtu. Nors kaltinamasis G. Z. buvo vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir jos vadovas, mažosios bendrijos turtas jam buvo svetimas, kadangi mažoji bendrija yra atskiras juridinis asmuo ir įmonės lėšos bei turtas nuosavybės teise nepriklauso jos nariui (-iams), mažosios bendrijos nariai turi teisę ne į bendrijos turtą, o į jos pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-58-378/2017). Byloje nėra jokių duomenų, kad šį turtą kaltinamasis G. Z. būtų iššvaistęs, tai yra neteisėtai perleidęs kitiems asmenims (BK 184 straipsnis). Anaiptol, kaltinamasis G. Z. pripažino, kad už realizuotą dyzeliną gautus pinigus bei kaltinime nurodytus pinigus, kuriuos paėmė grynais iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, o taip pat už parduotas transporto priemones gautus pinigus panaudojo savo reikmėms, dalį jų išleisdamas azartiniams žaidimams.

Kaltinamasis G. Z. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, kadangi jo bendrai pasisavinto turto vertė yra 126728,50 Eur (94048,50 Eur vertės dyzelinas ir 32680 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos), tai yra daugiau nei 3365 MGL (nusikalstamos veikos padarymo momentu vienas MGL buvo lygus 37,66 Eur), kas gerokai viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 37,66 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nesikeitė iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, Nr. 2K-1-697/2019, 2K-142-719/2019).

Kaltinamasis G. Z., neteisėtai realizuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtą dyzeliną ir pasiimdamas už jį gautus pinigus sau, taip pat pasiimdamas kaltinime nurodytus MB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus sau, ir šį turtą naudodamas savo reikmėms, suvokė, kad juo disponuoja kaip savu turtu, numatė, kad dėl to tikriesiems turto savininkams – įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir MB „(duomenys neskelbtini)“, bus padaryta turtinė žala, ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas įmonės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462-489/2016, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamasis G. Z. jam patikėtą dyzeliną realizavo ir gautus pinigus, taip pat, kaip pinigus, paimtus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, bei pinigus, gautus už parduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias transporto priemones, panaudojo išimtinai savo, o ne MB „(duomenys neskelbtini)“, reikmėms. Tą patvirtina ne tik kaltinamojo G. Z. parodymai, tačiau ir kiti bylos duomenys – kaltinamasis jam patikėtą dyzeliną realizavo gerokai žemesne nei rinkos kaina, be to, jis neapskaitė kaltinime nurodytų MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo, byloje nėra jokių įrodymų, kad minėti pinigai būtų buvę panaudoti MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms.

Iš kaltinimo G. Z. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, šalintina aplinkybė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 9 d. iš įvairių fizinių asmenų už parduotą dyzelinį kurą gavo apie 11250 Eur, kurių neįnešė į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba neužpajamavo šių pajamų, kaip atskaitingas asmuo, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis G. Z. šį dyzeliną pasisavino iš jį MB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjusių „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, ir šie kaltinamojo G. Z. veiksmai, kaip jau buvo minėta, teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kaip jau buvo minėta, kaltininkas, pasisavindamas jam patikėtą svetimą turtą, siekia jį paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita, o svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Šiuo atveju kaltinamasis G. Z. jam patikėtą dyzeliną pasisavino siekdamas juo disponuoti savo nuožiūra (dyzeliną realizuoti, o už jį gautus pinigus panaudoti savo, o ne jo vadovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“, reikmėms), todėl akivaizdu, kad kaltinamajam negali būti inkriminuojama aplinkybė, jog jis už šį pasisavintą dyzeliną gautus pinigus turėjo įnešti į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba užpajamuoti šias pajamas, kaip atskaitingas asmuo, taip pat negali būti inkriminuojamas ir šių pinigų pasisavinimas iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tos pačios priežasties iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis G. Z. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neįformino 2017 metų rugsėjo – spalio mėnesiais už parduotą kurą fiziniams asmenims gautų apie 11250 Eur panaudojimo, nes, kaip jau minėta, kaltinamasis šių pinigų neturėjo įnešti į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba užpajamuoti, todėl neturėjo pareigos ir įforminti jų panaudojimo.

Kaltinamajame akte kaltinamojo G. Z. veiksmai pasisavinant jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą buvo kvalifikuoti kaip dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, – viena veika dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausiusio dyzelino pasisavinimo, o kita veika – dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo. Tačiau, teismo įsitikinimu, toks veikų skaidymas (ir jų skaičiaus didinimas) nėra pagrįstas bylos medžiaga ir neatitinka nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-177-788/2019). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015, 2K-177-788/2019). Pavyzdžiui sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio ir net iš kuo didesnio skaičiaus skirtingų nukentėjusiųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2017, 2K-177-788/2019). Be to, teismų praktikoje tais atvejais, kai kaltininkas tuo pačiu metu tokiomis pačiomis aplinkybėmis pasisavina keliems savininkams priklausantį turtą, veika taip pat kvalifikuojama kaip viena tęstinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018 ir kitos).

Nustatyta, kad tiek dyzelino pasisavinimas, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimas vyko iš esmės tuo pačiu metu (atitinkamai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 9 d. (dyzelinas) ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d.), šis svetimas turtas buvo pasisavintas tokiomis pačiomis aplinkybėmis (abiem atvejais buvo pasinaudota tuo, kad šis svetimas turtas kaltinamajam G. Z. buvo patikėtas dėl to, kad jis buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis įmonėje turėjo teisę valdyti jos turtą (ne tik nuosavą, tačiau ir patikėtą kitų asmenų (kaip buvo su „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva” dyzelinu)), šiuos nusikalstamus veiksmus kaltinamasis G. Z. atliko turėdamas tą patį tikslą – pasisavinti jam, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, patikėtą svetimą turtą ir juo disponuoti savo reikmėms, tai yra šiuos nusikalstamos veikos epizodus jungė vieninga tyčia. Atsižvelgus į tai, kaltinamojo G. Z. veiksmai pasisavinant jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą (įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” dyzeliną ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas) kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai pakeičiant bendrą pasisavinto svetimo turto piniginę išraišką. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi nekeičiamas veikos kvalifikavimas, faktinės aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis, apie galimą tokių kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą proceso dalyviai buvo įstatymo nustatyta tvarka informuoti (BPK 255 straipsnis, BPK 256 straipsnio 1 dalis). Be to, toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas lengvina kaltinamojo G. Z. teisinę padėtį, kadangi jam inkriminuojamas ne dviejų, o vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymas.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (BK 183 straipsnio 2 dalis). Tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 186 straipsnio 1 dalis). Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 223 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis G. Z. teisiamas trečią kartą, tačiau nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, padarymo metu teistas nebuvo (t. 19, b. l. 111-115), įvykdė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitas (numatytas BK 186 straipsnio 1 dalyje) priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra baustas administracine tvarka, tačiau pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kurių įvykdė 2018 m. lapkričio 12 d. (t. 19, b. l. 127-144), 2018 m. vasario 7 d. (tai yra, jau po nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, įvykdymo) jam buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (t. 19, b. l. 118-126), nuo 2018 m. kovo 27 d. (kada įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu), tai yra daugiau nei dvejus metus, naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, dirba G. Z. (G. Z.) individualioje įmonėje darbininku (kepėju), yra susitaręs dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena faktinėje santuokoje su V. G., su kuria augina mažametį sūnų M. Z. (M. Z.), gimusį 2019 metais, padeda Lietuvos gyvūnų globos draugijai, gerai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) kolegijos (kurioje mokėsi) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (kurioje atliko viešuosius darbus).

Kaltinamasis G. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. Z. atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, skiriant bausmes kaltinamajam G. Z. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad jis visiškai pripažino civilinių ieškovų jam pareikštus civilinius ieškinius, neginčydamas absoliučiai jokių reikalavimų pagrįstumo, taip pat pažadėjo imtis priemonių šiems civiliniams ieškiniams atlyginti, dirbti, kas taip pat rodo jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sankcijose numatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų, kaltinamajam G. Z. už šią nusikalstamą veiką skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41 ir 50 straipsniai), o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 41 ir 48 straipsniai). Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam G. Z. neskirtinos švelnesnės bausmių rūšys – bauda ir viešieji darbai, kadangi kaltinamasis G. Z. dirba (o tai labai apsunkintų galimybę atlikti viešuosius darbus), be to, jis privalės atlyginti didelius civilinius ieškinius (todėl netikslinga skirti baudą). Nors yra kaltinamojo G. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, skirti dar mažesnes bausmes, artimas BK 183 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo bausmės bei 48 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės apribojimo bausmės minimumui, nėra pagrindo atsižvelgus į svetimo turto pasisavinimu ir vengimu apgaule atsiskaityti už suteiktas paslaugas padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad šiomis nusikalstomis veikomis padaryta turtinė žala nėra net iš dalies atlyginta, taip pat į tai, kad už aplaidų apskaitos tvarkymą kaltinamasis G. Z. teisiamas ne pirmą kartą. Skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta straipsnių sankcijose, nėra pagrindo, kadangi kaltinamojo G. Z. įvykdytų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalyje) (dėl to teismas pasisakys plačiau analizuodamas galimybę atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), be to, nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių.

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam G. Z. paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, tai yra griežčiausia laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, apimant švelnesnes laisvės apribojimo bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnis, 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Kadangi laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, apimamos laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, draudimai ir įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyje, kaltinamajam G. Z. neskirtini, kadangi nėra prasmės.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis G. Z. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis G. Z. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, įvykdė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta ir už atskiras nusikalstamas veikas subendrinta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme (kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausme), kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje (sunkus tyčinis nusikaltimas), už kurią kaltinamasis teisiamas šiuo nuosprendžiu, ir nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje (nesunkus tyčinis nusikaltimas) ir BK 223 straipsnio 1 dalyje (neatsargus nusikaltimas)), labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 punktas). G. Z. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (t. 18, b. l. 117, 127-129, 133-134), o taip pat bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnio 1 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nebenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną ar kelis sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, vykdymą, tačiau ankstesnė įstatymo redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-222/2018). Kaltinamojo G. Z. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, buvo daroma (tęsėsi) nuo 2017 m. liepos 27 d. (kada kaltinamasis pasisavino MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas transporto priemones) iki 2017 m. spalio 9 d. (kada paskutinį kartą buvo pasisavintas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs dyzelinas), vadinasi šios nusikalstamos veikos padarymo laikas yra nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. spalio 9 d. Didžiąją dalį šio termino (iki pat 2017 m. spalio 5 d.) galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, numačiusi galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), vykdymą, todėl konstatuotina, kad kaltinamajam G. Z. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) nuostatos (BK 3 straipsnio 1 dalis), kadangi jos lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, lyginant su BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2017 m. spalio 6 d. (tai yra vos prieš 3 dienas iki to momento, kada kaltinamasis G. Z. baigė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje). Sutiktina su kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro baigiamosiose kalbose išsakyta pozicija, kad tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo metu, o tęstinė nusikalstama veika pasibaigia kaltininkui įvykdžius paskutinį tęstinės nusikalstamos veikos epizodą (šiuo atveju – 2017 m. spalio 9 d.). Taip pat pripažintina, kad tęstinės nusikalstamos veikos pasibaigimo momentas svarbus ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų (BK 95 straipsnis) taikymui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o tęstinės nusikalstamos veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma,

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kaip jau buvo minėta, taip pat turi būti atsižvelgta ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaun­imui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Toje pačioje byloje kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją.

Vienoje paskutinių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Nors kaltinamasis G. Z. įvykdė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, yra teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, jam taikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamas veikas nuosavybei (BK XXVIII skyrius) bei finansų sistemai (BK XXXII skyrius), administracine tvarka baustas iš esmės tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neturi jokio ryšio su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, įvykdė dar 2018 m. kovo 27 d. (tai yra daugiau nei prie dvejus metus), paskutinį administracinį nusižengimą įvykdė 2018 m. lapkričio 12 d., nuo pastarosios datos jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, dirba, planuoja įsidarbinti dar vienoje darbovietėje, charakterizuojamas teigiamai, pripažino visus civilinius ieškinius ir siekia juo atlyginti, augina mažametį sūnų, rūpinasi neįgalia motina M. M. (M. M.), taip pat į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo G. Z. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)).

Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamąjį G. Z. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, iš esmės bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kai jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo įsitikinimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitinka ne tik kaltinamojo, tačiau ir civilinių ieškovų interesus, kadangi, kaltinamajam G. Z. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jo galimybės atlyginti turtinę žalą ženkliai sumažėtų. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, pakenktų ir kaltinamojo G. Z. socialiniams ryšiams su šeima, tame tarpe ir su nepilnamečiu sūnumi, be to, kaltinamasis nebegalėtų pasirūpinti neįgalia savo motina, kuriai pagalba reikalinga. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis G. Z., būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje būtų valstybės išlaikomas.

Parenkant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis G. Z. įvykdė net tris nusikalstamas veikas, kurių dvi – tyčinės, o viena jų priskiriama sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, nusikaltimais nuosavybei padaryta ženkli turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Parenkant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis G. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, taip pat į tai, kad iki šiol neatlyginta nusikaltimais nuosavybei padaryta turtinė žala.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Nusprendus atidėti kaltinamajam G. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuotina, kad šiuo atveju BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios G. Z. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – 3000 Eur dydžio užstatas (t. 18, b. l. 136-137). Pradėjus vykdyti nuosprendį (pateikus jį vykdyti, kaip tai numatyta BPK 342 straipsnyje), 3000 Eur dydžio užstatas grąžintinas užstato davėjui, tai įpareigojant padaryti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, į kurios depozitinę sąskaitą užstatas turėjo būti sumokėtas (BPK 133 straipsnio 6 dalis). Kita G. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 18, b. l. 139-140), nedelsiant panaikintina, kadangi, išnagrinėjus bylą teisme, tapo nebereikalinga (apie tai pranešant šią kardomąją priemonę kontroliavusiai policijos įstaigai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl civilinių ieškinių ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 9234,76 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl pasisavinto dyzelino) atlyginti (t. 1, b. l. 55-57). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 163-170), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., o tai yra jo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 140 straipsnio 2 dalis), todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 9234,76 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 6969,05 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl pasisavinto dyzelino) atlyginti (t. 2, b. l. 14). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 4-13), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 6969,05 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas A. J. įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 4370 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 2, b. l. 31). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo A. J. įmonės pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 29, 39-53), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo A. J. įmonės civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai įmonei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 4370 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad A. J. įmonė būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 2178 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti, 85,92 Eur dydžio palūkanas už nesavalaikį atsiskaitymą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2178 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 68-69). Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 70-78), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z.. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas (85,92 Eur dydžio procesines palūkanas už nesavalaikį atsiskaitymą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2178 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) yra pagrįstas tik iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tik tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, yra išaiškinęs, kad baudžiamosiose bylose, skirtingai nei civilinėse bylose, teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, o tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą (pavyzdžiui, kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas iš dalies, jai iš kaltinamojo priteisiant penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2178 Eur), jas skaičiuojant nuo kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo, termino pabaigos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina penkių, o ne šešių, procentų dydžio procesinės palūkanos, kadangi ši prievolė kilo ne iš sutarties, o iš delikto, ir viena šios prievolės šalis yra fizinis asmuo – kaltinamasis G. Z.. Todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 2178 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2178 Eur), jas skaičiuojant nuo kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo, termino pabaigos iki visiško žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas. Kadangi civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 130 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 78-79), jas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti, todėl, atsižvelgus į tai, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys iš esmės tenkinamas, šios išlaidos yra įrodytos dokumentais, jos nėra aiškiai per didelės, kaltinamasis G. Z. jas pripažino, civilinio ieškovo turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. Z. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo BPK 104 straipsnio 2 dalies, o ne 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų, jog civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartį su teisinę pagalbą jam teikusia advokate J. Š. dėl atstovavimo šioje baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas būtų priėmęs atitinkamą sprendimą dėl šio atstovo dalyvavimo procese (BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisiamos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, o civilinio ieškovo įgaliotu atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams; įgaliotam atstovui leidžiama dalyvauti šiame procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį (BPK 55 straipsnis).

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 6150 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 2, b. l. 95). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 103-116), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 6150 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 2100 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 2, b. l. 154). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 163-167), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 2100 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 3146 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 2, b. l. 189). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 193-194, 197-200), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 3146 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 4828 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 3, b. l. 2). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 7-24), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 4828 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo priteisti 2597 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 3, b. l. 38, 40). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 33-36), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 2597 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 3800 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 22, b. l. 36-37, 76). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 47-72), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 3800 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – SIA „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo priteisti 4550 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 3, b. l. 79-80). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 86-95), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 4550 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 3100 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 3, b. l. 120). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 108-117), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 3100 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 1694 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 22, b. l. 19). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 22, b. l. 20-22), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 1694 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų šią turtinę žalą civilinio proceso tvarka prisiteisusi iš MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, jų nepateikė ir civilinis ieškovas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 2238,50 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 2, b. l. 138-139). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 140-144), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 2238,50 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos už tas pačias šios bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta išieškoti iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2238,50 Eur skolos (už pervežimo paslaugas), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 144; teismų informacinė sistema „Liteko“). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 23 d. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu. Taigi šioje baudžiamojoje byloje pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys kaltinamajam G. Z. nėra tapatus civiliniam ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi skiriasi bylos šalys ir ieškinio pagrindas (civilinėje byloje skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ tuo pagrindu, kad ši bendrovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas žalą prašo priteisti iš kaltinamojo G. Z. tuo pagrindu, kad ji buvo padaryta pastarojo nusikalstamais veiksmais – apgaule vengiant atsiskaityti su civiliniu ieškovu). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju tos pačios sumos priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo. Todėl net ir tais atvejais, kai skirtingiems asmenims ta pati skola priteisiama skirtingais procesiniais sprendimais, turi būti nustatyta bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis: solidarioji, dalinė ar subsidiarioji (papildoma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020). Toje pačioje kasacinėje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko, nario ir pan.) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Todėl, jei nustatoma, kad juridinio asmens dalyvio nesąžiningi veiksmai lėmė to juridinio asmens turtinės prievolės atsiradimą, tokio juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė dėl turtinės žalos padarymo yra subsidiarioji, tai yra jis privalo atlyginti turtinę žalą tiek, kiek jos neatlygino juridinis asmuo. Vadovaujantis aukščiau paiminėtu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika konstatuotina, kad civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala turi būti priteisiama iš kaltinamojo G. Z. subsidiariai su BMB „(duomenys neskelbtini)“, kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi BMB „(duomenys neskelbtini)“ skola civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo G. Z. veiksmų – jo vengimo apgaule atsiskaityti su šiuo kreditoriumi.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 2500 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 21, b. l. 85-86). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 21, b. l. 87-90), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 2500 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tuo metu – A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos už tas pačias šios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta išieškoti iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“) naudai 2500 Eur skolą (už pervežimo paslaugas) ir bylinėjimosi išlaidas (teismų informacinė sistema „Liteko“). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 20 d. Todėl ši civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo G. Z. subsidiariai su BMB „(duomenys neskelbtini)“, kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi BMB „(duomenys neskelbtini)“ skola civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo G. Z. veiksmų – jo vengimo apgaule atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Kadangi civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 21, b. l. 92-93), jas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti, todėl, atsižvelgus į tai, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas, šios išlaidos yra įrodytos dokumentais, jos nėra aiškiai per didelės, kaltinamasis G. Z. jas pripažino, šios civilinio ieškovo turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. Z. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo BPK 104 straipsnio 2 dalies, o ne 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų, jog civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartį su teisinę pagalbą jam teikusia advokato padėjėja B. S. dėl atstovavimo šioje baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas būtų priėmęs atitinkamą sprendimą dėl šio atstovo dalyvavimo procese.

Civilinis ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 5775,50 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 21, b. l. 36-37). Kaltinamasis G. Z. šį civilinį ieškinį pripažino. Civilinis ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius įrodymus (pareiškimą, prašymą antstoliui, sutartį krovinio pervežimui organizuoti Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, PVM sąskaitas – faktūras, kitus krovinių gabenimo dokumentus), iš kurių matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių pervežimo paslaugas turėjo sumokėti 5505,50 Eur (t. 4, b. l. 4-5, 9-17). Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos už tas pačias šios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta išieškoti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5505,50 Eur skolą (už pervežimo paslaugas), 30,26 Eur dydžio palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5535,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 365 Eur bylinėjimosi išlaidas (šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d.). Taigi, byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaičius už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, pastarajai buvo padaryta 5505,50 Eur turtinė žala. Kokiu pagrindu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti dar 270 Eur (5775,50 – 5505,50 = 270) neaišku, šis reikalavimas nedetalizuotas civiliniame ieškinyje ir nepagrįstas dokumentais, todėl civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 5505,50 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Ši civiliniam ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo G. Z. subsidiariai su BMB „(duomenys neskelbtini)“, kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi BMB „(duomenys neskelbtini)“ skola civiliniam ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo G. Z. veiksmų – jo vengimo apgaule atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Likusioje dalyje civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 4980,70 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro: 2504,70 Eur žala, susidariusi dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 226 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos ieškovas patyrė kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka bei bandydamas įteikti procesinius dokumentus MB „(duomenys neskelbtini)“ per antstolių kontorą; 2250 Eur žala, susidariusi dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 21, b. l. 58-61). Kaltinamasis G. Z. šį civilinį ieškinį pripažino. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius įrodymus (vienkartines krovinio vežimo sutartis, tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, PVM sąskaitas – faktūras, kitus krovinių gabenimo dokumentus, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sąskaitą už teisines paslaugas, teisinių paslaugų sutartį, mokėjimo nurodymus, Šiaulių apylinkės teismo įsakymą), iš kurių matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių pervežimo paslaugas pagal dvi vienkartines krovinio vežimo sutartis turėjo sumokėti 4754,70 Eur (t. 21, b. l. 61-82). Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl 2504,70 Eur skolos, susidariusios dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo, ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta išieškoti iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2504,70 Eur skolą (už pervežimo paslaugas), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2504,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 14 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą (t. 21, b. l. 72). Dar 12 Eur civiliniam ieškovui kainavo bandymas įteikti skolininkui procesinius dokumentus per antstolės V. Š. kontorą (t. 21, b. l. 74-76). Nepavykus įteikti teismo įsakymo skolininkui MB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas paliktas nenagrinėtu (teismų informacinė sistema „Liteko“). Vadinasi, 226 Eur suma, kurią civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš kaltinamojo G. Z. kaip dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą, yra faktiškai šio civilinio ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos bandant išieškoti 2504,70 Eur skolą iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio proceso tvarka. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji aiškinama remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos, žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos taip pat nenurodytos. Kaip jau minėta, jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2019). Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Todėl, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 4754,70 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymo) matyti, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jo atstovo advokato padėjėjo M. M. suteiktas paslaugas sumokėjo 800 Eur. Įvertinęs bylos sudėtingumą, atstovo paslaugas (susipažino su byla, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, vykusiame kitame mieste, nei atstovo buveinė) teismas konstatuoja, kad šios civilinio ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra per didelės, proporcingos atstovo suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos iš kaltinamojo G. Z. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 3286,89 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 2964,50 Eur žala, susidariusi dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 322,39 Eur papildomų išlaidų – 169,40 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 89 Eur dydžio žyminis mokestis ir 63,99 Eur antstoliui sumokėtos vykdymo išlaidos (t. 21, b. l. 143-145). Kaltinamasis G. Z. šį civilinį ieškinį pripažino. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius įrodymus (Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, PVM sąskaitas – faktūras, sprendimą už akių), iš kurių matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimo paslaugas turėjo sumokėti 2964,50 Eur (t. 3, b. l. 127-137). Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl 2964,50 Eur skolos, susidariusios dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, priteisimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta priteisti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2964,50 Eur skolą (už pervežimo paslaugas), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2964,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 89 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 3, b. l. 135-136). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 28 d. (teismų informacinė sistema „Liteko“). Kaip matyti iš civilinio ieškinio, dar 169,40 Eur civiliniam ieškovui kainavo teisinė pagalba surašant ieškinį (t. 3, b. l. 130-132) ir 63,99 Eur antstoliui sumokėtos vykdymo išlaidos. Vadinasi, 322,39 Eur suma, kurią civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš kaltinamojo G. Z. kaip dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą, faktiškai yra šio civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bandant prisiteisti ir išieškoti 2964,50 Eur skolą iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio proceso tvarka. Kaip jau buvo minėta, pagal formuojamą teismų praktiką procesinės išlaidos bandant prisiteisti ir išieškoti skolą civilinio proceso tvarka nepripažįstamos turtine žala ir nepriteisiamos, jos atlygintinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 2964,50 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Ši civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo G. Z. subsidiariai su BMB „(duomenys neskelbtini)“, kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi BMB „(duomenys neskelbtini)“ skola civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo G. Z. veiksmų – jo vengimo apgaule atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Likusioje dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymo) matyti, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jo atstovės advokatės G. P. suteiktas paslaugas sumokėjo 500 Eur. Įvertinęs bylos sudėtingumą, atstovo paslaugas (susipažino su byla, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, vykusiame kitame mieste, nei atstovo buveinė) teismas konstatuoja, kad šios civilinio ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra per didelės, proporcingos atstovo suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos iš kaltinamojo G. Z. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 3396,47 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 3061,30 Eur žala, susidariusi dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 335,17 Eur papildomų išlaidų – 26,17 Eur palūkanų, 240 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 69 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 21, b. l. 129). Kaltinamasis G. Z. šį civilinį ieškinį pripažino. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius įrodymus (Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, PVM sąskaitą – faktūrą, sprendimą už akių, vykdomąjį raštą), iš kurių matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimo paslaugas turėjo sumokėti 3061,30 Eur (t. 21, b. l. 137-138, 140). Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl 3061,30 Eur skolos, susidariusios dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, priteisimo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta priteisti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3061,30 Eur skolą (už pervežimo paslaugas), 26,17 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3087,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 69 Eur dydžio žyminį mokestį ir 240 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 21, b. l. 130-132). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 3 d. (teismų informacinė sistema „Liteko“). Konstatuotina, kad 335,17 Eur papildomų išlaidų, kuriuos civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš kaltinamojo G. Z. kaip dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą, faktiškai yra šio civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bandant prisiteisti ir išieškoti 3061,30 Eur skolą iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio proceso tvarka, bei 26,17 Eur procesinės palūkanos už pavėluotą atsiskaitymą pagal sutartį, apskaičiuotos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Kaip jau buvo minėta, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau, skirtingai nei civilinėse bylose, procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš kaltinamojo G. Z. civilinio ieškovo naudai priteisti 26,17 Eur procesinių palūkanų, kurios civilinio proceso tvarka buvo priteistos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, o priteisti procesines palūkanas šioje byloje (patenkinus baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį) civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė. Kaip jau buvo minėta, procesinės išlaidos bandant prisiteisti ir išieškoti skolą civilinio proceso tvarka, nepripažįstamos turtine žala ir nepriteisiamos, jos atlyginamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dalyje dėl civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų (69 Eur dydžio žyminio mokesčio ir 240 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 3061,30 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Ši civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo G. Z. subsidiariai su BMB „(duomenys neskelbtini)“, kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi BMB „(duomenys neskelbtini)“ skola civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo G. Z. veiksmų – jo vengimo apgaule atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Likusioje dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Civilinis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo priteisti 2040 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl vengimo atsiskaityti už MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) atlyginti (t. 22, b. l. 61). Civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 168-172), šį ieškinį pripažino bei jo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis G. Z., todėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 2040 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos už tas pačias šios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2040 Eur skolą (už pervežimo paslaugas), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2040 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 65 Eur dydžio žyminį mokestį (teismų informacinė sistema „Liteko“). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 30 d. Todėl ši civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo G. Z. subsidiariai su BMB „(duomenys neskelbtini)“, kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi BMB „(duomenys neskelbtini)“ skola civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo G. Z. veiksmų – jo vengimo apgaule atsiskaityti su šiuo kreditoriumi.

Civilinis ieškovas bankrutuojanti mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), patikslintu ieškiniu prašo priteisti 43930 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl šiai bendrijai priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo) atlyginti (t. 21, b. l. 120-121). Byloje surinktais ir aukščiau jau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir savininku (vieninteliu nariu), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. pasisavino MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias pinigines lėšas – viso 32680 Eur, todėl teismas nebesikartoja. Kaltinamasis G. Z. ieškinį šioje dalyje pripažino. Todėl civilinio ieškovo BMB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, šiai bendrovei iš kaltinamojo G. Z., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 32680 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje BMB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaltinimas dėl 11250 Eur, gautų iš fizinių asmenų už realizuotą dyzeliną, pasisavinimo nepasitvirtino.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko 2018 m. birželio 25 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas (6 mėnesiams) nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo G. Z. turtui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), 1000 vienetų akcijų (t. 19, b. l. 81). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimis šio laikino nuosavybės teisės apribojimo G. Z. turtui terminas buvo pratęstas, paskutine nutartimi – 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. (t. 19, b. l. 89-90, 95-96,101-102, 107-108). Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo šiam G. Z. turtui terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 25 d. (t. 21, b. l. 98-99). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo šiam G. Z. turtui terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 25 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam kaltinamojo G. Z. turtui pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir šiuos civilinius ieškinius: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9234,76 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6969,05 Eur; A. J. įmonės – 4370 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2178 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6150 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2238,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2100 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3146 Eur; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 4828 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 2597 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 4550 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3100 Eur; A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ – 2500 Eur; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5775,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4980,70 Eur; BMB „(duomenys neskelbtini)“ – 43930 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2964,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1694 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3061,30 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3800 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2040 Eur (t. 22, b. l. 94-95).

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, buvo skirtas laikinas (nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. kovo 23 d.) nuosavybės teisės apribojimas G. Z. turtui – prekybinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (112000 Eur vertės), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu (t. 19, b. l. 22-23). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo šiam G. Z. turtui terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 25 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam kaltinamojo G. Z. turtui pratęstas siekiant užtikrinti šiuos civilinius ieškinius: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9234,76 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6969,05 Eur; A. J. įmonės – 4370 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2178 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6150 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2238,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2100 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3146 Eur; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 4828 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 2597 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 4550 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3100 Eur; A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ – 2500 Eur; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5775,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4980,70 Eur; BMB „(duomenys neskelbtini)“ – 43930 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2964,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1694 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3061,30 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3800 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2040 Eur (t. 22, b. l. 92-93).

Kadangi teismas iš esmės tenkino visus aukščiau paminėtų civilinių ieškovų civilinius ieškinius (bendras iš šio kaltinamojo civiliniams ieškovams priteistinos žalos dydis – 110461,31 Eur), laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam G. Z. priklausantį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini),1000 vienetų akcijų, ir prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, terminas pratęstinas iki bus atlyginta nusikaltimais aukščiau minėtiems civiliniams ieškovams padaryta turtinė žala (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam kaltinamojo G. Z. turtui pratęstinas siekiant užtikrinti šiuos civilinius ieškinius: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9234,76 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6969,05 Eur; A. J. įmonės – 4370 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2178 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6150 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2238,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2100 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3146 Eur; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 4828 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 2597 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 4550 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3100 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2500 Eur; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5505,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4754,70 Eur; BMB „(duomenys neskelbtini)“ – 32680 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2964,50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1694 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3061,30 Eur; SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3800 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2040 Eur.

VI. Dėl daiktų bei dokumentų likimo ir turto konfiskavimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatyme kalbama ir apie kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Antai BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir savininku (vieninteliu nariu), laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. spalio 9 d. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)” (dabar – UAB “(duomenys neskelbtini)”) ir UAB „(duomenys neskelbtini)” dyzeliną bendros 94048,50 Eur vertės. Dalis šio dyzelino 2017 m. spalio 19 d. kratos metu buvo rasta pas B. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad B. K. šį dyzeliną perdavė kaltinamasis G. Z.. Todėl 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos B. K. gyvenamoje vietoje, metu paimtas dyzelinas – 304,300 litro (t. 5, b. l. 90-104), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 6, b. l. 51), pripažintinas kaltinamajam G. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, rezultatu ir kartu su talpomis, kuriose jis yra, konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis G. Z. pasisavintą „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” dyzeliną realizavo fiziniams asmenims, o gautus pinigus naudojo savo reikmėms. Be to, kaltinamasis G. Z., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir savininku (vieninteliu nariu), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. pasisavino jo vadovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus – viso 32680 Eur, kuriuos naudojo savo reikmėms. 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti 2740 Eur grynais pinigais (t. 4, b. l. 28-37), kurie buvo perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriui (t. 4, b. l. 99-101). 2018 m. vasario 7 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti 1200 Eur grynais pinigais (t. 6, b. l. 126-133), kurie buvo perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriui (t. 6, b. l. 134-136). Kadangi šie grynieji pinigai rasti kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, praėjus nedideliam laiko tarpui po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltinamasis nepagrindė šių grynųjų pinigų gavimo teisėtumo, šie kratų metu rasti grynieji pinigai pripažintini kaltinamajam G. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, rezultatu ir konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Nustatyta, kad kaltinamasis G. Z. iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, gavo 126728,50 Eur (pasisavino „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” dyzeliną bendros 94048,50 Eur vertės bei MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 32680 Eur), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis (nustatančiomis, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas) visa ši suma pinigų (ne tik kratų metu paimti 3940 Eur) turėtų būti iš kaltinamojo G. Z. konfiskuota. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra nurodęs, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014). Kadangi civiliniai ieškovai UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir BMB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje pareiškė civilinius ieškinius ir teismas nusprendė juos patenkinti, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 21, b. l. 122-125, teismų informacinė sistema „Liteko“) ir, nepavykus skolos atgauti per MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, taip turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo G. Z., todėl kaltinamojo G. Z. iš nusikalstamos veikos gautas turtas (piniginės lėšos (išskyrus kratų metu paimtus 3940 Eur) nekonfiskuotinas.

BMB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentai (16 paketų) (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos šios bendrijos buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 156-164), taip pat 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu (t. 5, b. l. 7-14), bei pateikti liudytojos V. M. (t. 17, b. l. 128-131)), o taip pat daiktai – nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ su įkrovikliu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ su įkrovikliu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 156-164)), mobilaus ryšio telefonas „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ (paimtas 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 28-37)), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 4, b. l. 138; t. 16, b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini BMB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 punktas).

Daiktai ir dokumentai – automobilio „MAN“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); antspaudas „Lietuvos Respublika MB „(duomenys neskelbtini) Republic of Lithuania“; kodų generatorius juodos spalvos (identifikaciniai kodai (duomenys neskelbtini)), keturi raktai su 2 pakabukais; aštuoni pašto siuntų pranešimai UAB „(duomenys neskelbtini)“; šešios (duomenys neskelbtini) kortelės, išduotos MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (kurių numeriai (duomenys neskelbtini)); „(duomenys neskelbtini)“ plastikinė kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduota „MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu (t. 5, b. l. 7-14)); ryšulys su 5 raktais be identifikavimo užrašų su metalo spalvos pakabuku, raktas nuo automobilio užvedimo spynelės su žalios spalvos pakabuku ir užrašu „(duomenys neskelbtini) mažas raktelis metalo spalvos be jokių užrašų; antspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA MB „(duomenys neskelbtini)“ SUTARTIS REPUBLIC OF LITHUANIA“; du antspaudai „MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, Swift kodas: (duomenys neskelbtini) Valstybinės kelių transporto inspekcijos MB „(duomenys neskelbtini)“ išduota plastikinė kortelė; „(duomenys neskelbtini)“ plastikinė kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduota L. P. vardu; trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės su identifikaciniais numeriais (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ plastikinė kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduota „MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; „(duomenys neskelbtini)“ plastikinė kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduota MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ((duomenys neskelbtini) trys „(duomenys neskelbtini)“ plastikinės kortelės, išduotos MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (numeris (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) trys „(duomenys neskelbtini)“ plastikinės kortelės, išduotos MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (numeris (duomenys neskelbtini) su lapeliu, ant kurio yra rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini)“; numeris (duomenys neskelbtini) su lapeliu, ant kurio yra rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini)“; numeris (duomenys neskelbtini) su lapeliu, ant kurio yra rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini)“) (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 156-164)); AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė „MasterCard“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduota MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; „(duomenys neskelbtini)“ plastikinė kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduota MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; penkios „(duomenys neskelbtini)“ plastikinės kortelės, išduotos MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (kurių numeriai (duomenys neskelbtini)) (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 28-37)), saugomi prie bylos paketuose, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini BMB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)); mobilaus ryšio telefonas „Blackberry“ (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (paimti 2018 m. vasario 7 d. kaltinamojo G. Z. asmens kratos metu); planšetinis kompiuteris „Lenovo“ (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)); nešiojamas kompiuteris „HP“ be baterijos su įkrovikliu (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)); mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“; mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 28-37)), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 4, b. l. 138), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. Z., tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Daiktai ir dokumentai – AB “(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) 420 Eur sumai (mokėtojas G. Z.); AB banko „(duomenys neskelbtini)“ kodų generatorius su metalo spalvos angelo pakabuku (identifikaciniai kodai (duomenys neskelbtini)) (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 28-37)); automobilio variklio užvedimo raktas; du AB „Lietuvos pašto“ pranešimai (2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d.); „Tele2“ „Pildyk“ ID sąskaitos daugkartinio pildymo kortelė su brūkšniniu kodu, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); „Tele2“ „Pildyk“ ID sąskaitos daugkartinio pildymo kortelė su brūkšniniu kodu, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); AB banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė „MasterCard“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduota G. Z. vardu, bei vokas su kodų kortele Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 16 d. automobilio „BMW X5“ pirkimo – pardavimo sutartis; 2017 m. gruodžio 18 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) su priedu – Eismo įvykio deklaracijos tuščiais blankais (2 lapai); 2017 m. gruodžio 18 d. AB „Lietuvos draudimas“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl draudimo įmokos (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 28-37)), saugomi prie bylos paketuose, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. Z., o jam per 3 mėnesius nuo pranešimo apie šių dokumentų atsiėmimą išsiuntimo dienos nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šių daiktų ir dokumentų atsiėmimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kiti daiktai – UAB „Bitė“ SIM kortelės tuščias dėklas ((duomenys neskelbtini)); lapeliai su rankraštiniais užrašais „(duomenys neskelbtini)“; 16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro pirkimo kvitų (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu (t. 5, b. l. 7-14)); „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas MB „(duomenys neskelbtini)“ anglų kalba dėl 158 eurų sumokėjimo; popierinė kortelė su MB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų numeriais; dešimt UAB „Bitė“ SIM kortelių tuščių dėklų; „Pildyk ID“ SIM kortelės tuščias dėklas (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); lapelis su rankraštiniu užrašu „(duomenys neskelbtini)“; šeši gelsvos spalvos lapeliai su lipdukais, ant kurių yra užrašyti automobilių valstybiniai numeriai ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)); du gelsvos spalvos lapeliai su rankraštiniais užrašais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 156-164)); du AB „Lietuvos paštas“ pranešimai UAB „(duomenys neskelbtini)“; keturi „(duomenys neskelbtini)“ kvitai (2017 m. rugsėjo 3 d.); „(duomenys neskelbtini)“ kvitas už dyzeliną (2017 m. spalio 9 d.); lapelis su rankraštiniu užrašu „(duomenys neskelbtini)“; du „Omnitel“ tušti plastikiniai SIM kortelių dėklai (SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini)); „Tele2“ „Pildyk“ kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini); „Tele2“ „Pildyk“ ID kortelė su brūkšniniu kodu, kurios numeris (duomenys neskelbtini); „Tele2“ „Pildyk“ sąskaitos pildymo kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini); tuščias SIM kortelės dėklas, numeris (duomenys neskelbtini); languotas lapelis su rankraštiniais užrašais (A. K., A. S. asmens duomenys); „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 19 d. kvitas, kurio numeris (duomenys neskelbtini); du „Omnitel“ tušti plastikiniai SIM kortelių dėklai (ant vieno markeriu užrašas (duomenys neskelbtini)); UAB „Bitė“ dėklas su SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); UAB „Bitė“ tuščias plastikinis SIM kortelės dėklas (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); šeši degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kvitai (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 4, b. l. 28-37)); penki UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai (paimti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos B. K. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 5, b. l. 90-95)), saugomi prie bylos paketuose, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi šie daiktai yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dokumentai – Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2017 m. gruodžio 25 d. liudijimas, patvirtinantis sutarties įvykdymą tarp pirkėjo G. Z. ir pardavėjo L. P.; 2017 m. liepos 21 d. mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių pirkimo – pardavimo sutartis (6 lapai) (paimti 2017 m. lapkričio 15 d. kratos, atliktos L. P. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (t. 6, b. l. 74-79)), saugomi prie bylos pakete, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. P., o jam per 3 mėnesius nuo pranešimo apie šių dokumentų atsiėmimą išsiuntimo dienos nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šių dokumentų atsiėmimo, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Prie bylos esančios skaitmeninės laikmenos su įrašais (1 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 2 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 3 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 4 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga (7 vienetai); 5 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 6 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 7 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga (13 vienetų); 8 – su nuotraukomis iš ATM bankomatų; 9 – priedas prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (MB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriai) (2 vienetai); 10 – priedas prie 2017 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 11 – priedas prie 2017 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 12 – priedas prie 2018 m. vasario 13 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 13 – priedas prie 2018 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 14 – priedas prie 2018 m. kovo 1 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 15 – priedas prie 2017 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini); 16 – priedas prie 2018 m. sausio 9 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 17 – priedas prie 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vienetai); 18 ir 19 – su pokalbių išklotinėmis (3 vienetai); nuo 20 iki 26 – su bankų sąskaitų išrašais (8 vienetai)), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų, kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Z. (G. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto taisyklėmis bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu ir 66 straipsnio 1 dalimi, G. Z. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2017 m. spalio 31 d., o taip pat laisvės apribojimo bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 punkto taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį, o taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam G. Z., kad per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jo elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba pagal jo gyvenamąją vietą.

G. Z. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio užstatą. Pradėjus vykdyti nuosprendį (pateikus jį vykdyti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnyje), 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio užstatą grąžinti užstato davėjui, tai įpareigojant padaryti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Kitą G. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nedelsiant panaikinti, apie tai pranešant šią kardomąją priemonę kontroliavusiai policijos įstaigai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 9234,76 Eur (devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt keturis eurus ir 76 centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 6969,05 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 5 centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. J. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 4370 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. Z. 2178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2178 Eur), jas skaičiuojant nuo G. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo, termino pabaigos iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti. Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), turėtas 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteisti iš G. Z..

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 6150 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 3146 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 4828 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 2597 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 3800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – SIA „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 4550 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 3100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 1694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 2238,50 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 50 centų) turtinei žalai atlyginti. Ši turtinė žala priteisiama subsidiariai su bankrutuojančia mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti. Ši turtinė žala priteisiama subsidiariai su bankrutuojančia mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), turėtas 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteisti iš G. Z..

Civilinio ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. Z. 5505,50 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkis eurus ir 50 centų) turtinei žalai atlyginti. Ši turtinė žala priteisiama subsidiariai su bankrutuojančia mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje civilinio ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. Z. 4754,70 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 70 centų) turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. Z. 2964,50 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 50 centų) turtinei žalai atlyginti. Ši turtinė žala priteisiama subsidiariai su bankrutuojančia mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš G. Z. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. Z. 3061,30 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt vieną eurą ir 30 centų) turtinei žalai atlyginti. Ši turtinė žala priteisiama subsidiariai su bankrutuojančia mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Z. 2040 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Ši turtinė žala priteisiama subsidiariai su bankrutuojančia mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. Z. 32680 Eur (trisdešimt du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškovo bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Siekiant užtikrinti priteistus civilinius ieškinius Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko 2018 m. birželio 25 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), 1000 (vieną tūkstantį) vienetų akcijų, ir Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą – prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), terminą pratęsti, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti iki bus atlyginti (išieškoti) šiuo nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai (uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 9234,76 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 6969,05 Eur; A. J. įmonei – 4370 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2178 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 6150 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2238,50 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2100 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 3146 Eur; individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 4828 Eur; (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 2597 Eur; (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 4550 Eur; (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3100 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2500 Eur; bankrutuojnčiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 5505,50 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 4754,70 Eur; bankrutuojančiai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 32680 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2964,50 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 1694 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 3061,30 Eur; (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 3800 Eur ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2040 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis konfiskuoti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos B. K. gyvenamoje vietoje, metu paimtą dyzeliną (304,300 litro) (kartu su talpomis, kuriose jis laikomas), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, ir jį perduoti valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis konfiskuoti 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu paimtus grynuosius pinigus – 2740 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų), bei 2018 m. vasario 7 d. kratos, atliktos G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu paimtus grynuosius pinigus – 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriuje, ir juos perduoti valstybės nuosavybėn.

Bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentus (16 paketų) (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos šios bendrijos buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu bei pateiktus liudytojos V. M.), o taip pat daiktus – nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ su įkrovikliu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ su įkrovikliu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu), mobilaus ryšio telefoną „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ (paimtą 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams.

Daiktus ir dokumentus – automobilio „MAN“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kurio numeris (duomenys neskelbtini); antspaudą „Lietuvos Respublika MB „(duomenys neskelbtini) Republic of Lithuania“; kodų generatorių juodos spalvos (identifikaciniai kodai (duomenys neskelbtini)), keturis raktus su 2 pakabukais; aštuonis pašto siuntų pranešimus MB „(duomenys neskelbtini)“; šešias „(duomenys neskelbtini)“ korteles, išduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (kurių numeriai – (duomenys neskelbtini)); „(duomenys neskelbtini)“ plastikinę kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduotą „MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu); ryšulį su 5 raktais be identifikavimo užrašų su metalo spalvos pakabuku; raktą nuo automobilio užvedimo spynelės su žalios spalvos pakabuku ir užrašu „(duomenys neskelbtini) mažą raktelį metalo spalvos be jokių užrašų; antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA MB „(duomenys neskelbtini)“ SUTARTIS REPUBLIC OF LITHUANIA“; du antspaudus „MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, Swift kodas: (duomenys neskelbtini) Valstybinės kelių transporto inspekcijos MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą plastikinę kortelę; „(duomenys neskelbtini)“ plastikinę kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduotą L. P. vardu; tris UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM korteles su identifikaciniais numeriais (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ plastikinę kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduotą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; „(duomenys neskelbtini)“ plastikinę kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduotą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ((duomenys neskelbtini) tris „(duomenys neskelbtini)“ plastikines korteles, išduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (numeris (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) tris „(duomenys neskelbtini)“ plastikines korteles, išduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (numeris (duomenys neskelbtini) su lapeliu, ant kurio yra rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini)“; numeris (duomenys neskelbtini) su lapeliu, ant kurio yra rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini)“; numeris (duomenys neskelbtini) su lapeliu, ant kurio yra rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini)“) (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu); AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „MasterCard“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduotą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; „(duomenys neskelbtini)“ plastikinę kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduotą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; penkias „(duomenys neskelbtini)“ plastikines korteles, išduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (kurių numeriai – (duomenys neskelbtini)) (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu), saugomus prie bylos paketuose, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Daiktus – mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)); mobilaus ryšio telefoną „Blackberry“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) (paimtus 2018 m. vasario 7 d. kaltinamojo G. Z. asmens kratos metu); planšetinį kompiuterį „Lenovo“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)); nešiojamą kompiuterį „HP“ be baterijos su įkrovikliu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)); mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“; mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. Z., tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams.

Daiktus ir dokumentus – AB “(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 420 Eur sumai (mokėtojas G. Z.); AB banko „(duomenys neskelbtini)“ kodų generatorių su metalo spalvos angelo pakabuku (identifikaciniai kodai (duomenys neskelbtini)) (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu); automobilio variklio užvedimo raktą; du AB „Lietuvos pašto“ pranešimus (2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d.); „Tele2“ „Pildyk“ ID sąskaitos daugkartinio pildymo kortelę su brūkšniniu kodu, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); „Tele2“ „Pildyk“ ID sąskaitos daugkartinio pildymo kortelę su brūkšniniu kodu, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); AB banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „MasterCard“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išduotą G. Z. vardu, bei voką su kodų kortele Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 16 d. automobilio „BMW X5“ pirkimo – pardavimo sutartį; 2017 m. gruodžio 18 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini) su priedu – Eismo įvykio deklaracijos tuščiais blankais (2 lapai); 2017 m. gruodžio 18 d. AB „Lietuvos draudimas“ pinigų priėmimo kvitą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), dėl draudimo įmokos (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu), saugomus prie bylos paketuose, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. Z., o jam per 3 (tris) mėnesius nuo pranešimo apie šių dokumentų atsiėmimą išsiuntimo dienos nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šių daiktų ir dokumentų atsiėmimo, juos sunaikinti.

Kitus daiktus – UAB „Bitė“ SIM kortelės tuščią dėklą ((duomenys neskelbtini)); lapelius su rankraštiniais užrašais „(duomenys neskelbtini)“; 16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro pirkimo kvitų (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu); „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą MB „(duomenys neskelbtini)“ anglų kalba dėl 158 eurų sumokėjimo; popierinę kortelę su MB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų numeriais; dešimt UAB „Bitė“ SIM kortelių tuščių dėklų; „Pildyk ID“ SIM kortelės tuščią dėklą (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); lapelį su rankraštiniu užrašu „(duomenys neskelbtini)“; šešis gelsvos spalvos lapelius su lipdukais, ant kurių yra užrašyti automobilių valstybiniai numeriai ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)); du gelsvos spalvos lapelius su rankraštiniais užrašais „(duomenys neskelbtini)“ (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu); du AB „Lietuvos paštas“ pranešimus MB „(duomenys neskelbtini)“; keturis „(duomenys neskelbtini)“ kvitus (2017 m. rugsėjo 3 d.); „(duomenys neskelbtini)“ kvitą už dyzeliną (2017 m. spalio 9 d.); lapelį su rankraštiniu užrašu „(duomenys neskelbtini)“; du „Omnitel“ tuščius plastikinius SIM kortelių dėklus (SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini)); „Tele2“ „Pildyk“ kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini); „Tele2“ „Pildyk“ ID kortelę su brūkšniniu kodu, kurios numeris (duomenys neskelbtini); „Tele2“ „Pildyk“ sąskaitos pildymo kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini); tuščią SIM kortelės dėklą Nr. (duomenys neskelbtini); languotą lapelį su rankraštiniais užrašais (A. K., A. S. asmens duomenys); „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 19 d. kvitą, kurio numeris (duomenys neskelbtini); du „Omnitel“ tuščius plastikinius SIM kortelių dėklus (ant vieno markeriu užrašas (duomenys neskelbtini)); UAB „Bitė“ dėklą su SIM kortele, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); UAB „Bitė“ tuščią plastikinį SIM kortelės dėklą (telefono numeris (duomenys neskelbtini)); šešis degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kvitus (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos kaltinamojo G. Z. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu); penkis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitus (paimtus 2017 m. spalio 19 d. kratos, atliktos B. K. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu), saugomus prie bylos paketuose, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Dokumentus – Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2017 m. gruodžio 25 d. liudijimą, patvirtinantį sutarties įvykdymą tarp pirkėjo G. Z. ir pardavėjo L. P.; 2017 m. liepos 21 d. mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių pirkimo – pardavimo sutartį (6 lapai) (paimtus 2017 m. lapkričio 15 d. kratos, atliktos L. P. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu), saugomus prie bylos pakete, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. P., o jam per 3 (tris) mėnesius nuo pranešimo apie šių dokumentų atsiėmimą išsiuntimo dienos nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šių dokumentų atsiėmimo, juos palikti prie bylos.

Prie bylos esančias skaitmenines laikmenas su įrašais (1 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 2 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 3 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 4 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga (7 vienetai); 5 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 6 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga; 7 – su degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiaga (13 vienetų); 8 – su nuotraukomis iš ATM bankomatų; 9 – priedas prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (MB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriai) (2 vienetai); 10 – priedas prie 2017 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 11 – priedas prie 2017 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 12 – priedas prie 2018 m. vasario 13 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 13 – priedas prie 2018 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 14 – priedas prie 2018 m. kovo 1 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 15 – priedas prie 2017 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini); 16 – priedas prie 2018 m. sausio 9 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); 17 – priedas prie 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vienetai); 18 ir 19 – su pokalbių išklotinėmis (3 vienetai); nuo 20 iki 26 – su bankų sąskaitų išrašais (8 vienetai)), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.