Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-36-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-01
Bylos Nr.: e2A-36-372/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01449-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: E. B.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-36-372/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01449-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.4.4.5.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3876-1004/2022 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl leidimo pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo ir pagal atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei L. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. B. ieškiniu, kuris buvo tikslintas dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, teismo prašė: 1. Leisti išvežti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi kartu su ieškove (pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo E. B. sutikimo); 2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatytą vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką, nustatant tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 2.1. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. rudens atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, tėvų suderinti laiku, pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną, vaikų motina iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.2. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 9 kalendorines dienas žiemos atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas žiemos atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus), kuris su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą – nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B., o Naujuosius metus su motina – L. B., lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su motina – L. B., o Naujuosius metus su tėvu – E. B. Nustatytu tėvų suderintu laiku vaikų motina pirmą dieną iki 20.00 val. pristato vaikus adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos devintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.3. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. pavasario pusės semestro atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai tėvų suderintu laiku, pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną vaikų motina sūnus iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.4. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 7 kalendorines dienas nepertraukiamo laiko pavasario atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas pavasario atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Velykas), kuris su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą – nelyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su motina – L. B., lyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B. Nustatytu tėvų suderintu laiku vaikų motina pirmą dieną iki 20.00 val. vaikus pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.5. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. pavasario semestro pabaigos atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai tėvų suderintu laiku, sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną vaikų motina iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.6. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. ne mažiau kaip 24 kalendorines dienas vasaros atostogų metu, laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 12 dienų. Nepilnamečių sūnų mama – L. B. pirmą šalių suderintą bendravimo nepilnamečių sūnų su tėvu vasaros atostogų dieną vaikus pristato iki 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima vaikus ir grąžina juos po 12 kalendorinių dienų iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) (ši tvarka taikoma abu kartus po 12 dienų, pasiimant tėvui sūnus bendravimui vasaros atostogų metu); 2.7. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu „Skype“ programa, mobiliu telefonu „Messenger“, „Viber“ programomis ir kt.), atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą; 2.8. E. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą) Jungtinėje Karalystėje, apie savo atvykimą iš anksto (ne vėliau, kaip prieš tris darbo dienas) informuojant vaikų motiną el. paštu ir/arba sms žinute; 2.9. L. B. įsipareigoja iš anksto informuoti E. B. sms žinute ir/arba el. paštu apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus. Nepilnamečių vaikų motina L. B. ir tėvas E. B. kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. suderina raštu (el. paštu) vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atostogų metu ir šventinėmis dienomis; 3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-797-883/2016, nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, nustatyta nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. gyvenamoji vieta su ieškove (Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, norėdama išvykti į užsienį (Didžiąją Britaniją) su nepilnamečiais vaikais be atsakovo sutikimo, kreipėsi į teismą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-841/2020 ieškovės reikalavimas atmestas. Šis teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-232-357/2021 paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021 ieškovės kasacinį skundą atmetė.

3. Ieškovė nurodė, jog po minėtų priimtų procesinių sprendimų faktinė situacija iš esmės pasikeitė. Nuo 2019 m. atsakovui atnaujinus intensyvesnį bendravimą su nepilnamečiais vaikais, buvo lankomasi pas psichologą, kad būtų atkurtas nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys. Ieškovė stengėsi ir nuolat skatino vaikų ir tėvo nuolatinį bendravimą, nuolatinio ryšio palaikymą tiek su atsakovu, tiek atsakovo šeimos nariais. Šiuo metu nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys atkurtas, vaikai su tėvu bendrauja teismo sprendime nustatyta tvarka, leidžia laiką su tėvu nuo penktadienio iki sekmadienio, kartu su tėvu keliauja į užsienį, bendrauja ir lieka pas tėvą ir senelius per šventes, bendrauja šalių sutartomis, teismo sprendime nenumatytomis dienomis. Ieškovė siekia, kad būtų išlaikytas nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys tiek gyvenant Lietuvoje, tiek išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę.

4. Ieškovė nurodė, jog dėl ekonominių priežasčių, siekdama geresnės savo ir savo nepilnamečių vaikų materialinės gerovės, nori išvykti dirbti ir gyventi į užsienį (Jungtinę Karalystę). Apie ketinimą išvykti gyventi ir dirbti į užsienį ieškovė informavo vaikų tėvą, ieškojo kompromisų dėl tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio bendravimo užtikrinimo, tačiau atsakovas nesutinka leisti ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti gyventi į užsienį.

5. Ieškovė pažymėjo, kad vaikai su ja auga nuo gimimo, tarp jų yra itin glaudus ir artimas emocinis, dvasinsis ryšys. Ieškovė rūpinasi jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, gebėjimų lavinimu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, kasdieniais poreikiais. Ieškovė siekia užtikrinti visapusiškas ir pilnavertes sąlygas vaikams, nes atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka pilnaverčių vaikų sąlygų užtikrinimui, išvykimas gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, kurioje ieškovė gyveno ir dirbo iki santuokos, užtikrintų tiek nepilnamečiams vaikams, tiek ieškovei pilnavertes ir visapusiškas gyvenimo sąlygas. Ieškovė puikiai moka anglų kalbą ir šiuo metu į Jungtinę Karalystę nuolat vyksta vykdyti individualią veiklą – teikti grožio paslaugų. Ieškovės pajamos per 5 mėn. iš šios veiklos sudaro virš 11000,00 svarų sterlingų (veiklą vykdant kas antrą savaitgalį). Ieškovė darbo valandas planuoja savarankiškai, todėl turėtų galimybę rūpintis vaikais, kasdiene jų veikla, užtikrinti vaikams visapusiškas ir pilnavertes gyvenimo sąlygas.

6. Ieškovė nurodė, kad Jungtinėje Karalystė gyvena jos sesuo, kuri neatlygintai suteiks naudotis gyvenamuoju namu, kuriame nepilnamečiams vaikams skirtos gyvenamosios erdvės, bus užtikrinta tinkama nepilnamečių vaikų gyvenamoji ir socialinė aplinka. Teikiamos pažymos iš ugdymo įstaigos patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams bus užtikrintos mokymosi sąlygos, jie gaus šiuolaikinį vidurinį išsilavinimą Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas nepadarys jiems nei socialinės, nei psichologinės žalos. Jų identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas bus užtikrinti, interesai nebus pažeisti. Vaikai bendrauja anglų kalba, jiems puikiai žinoma ir socialinė aplinka. Tiek vaikai, tiek ieškovė turi leidimą nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje, šioje šalyje yra registruoti Nacionalinėje sveikatos apsaugos tarnyboje.

7. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išvykimas į Jungtinę Karalystę nuolatiniam gyvenimui nepažeis skyrium gyvenančio atsakovo teisių, nes tokiu atveju bus nustatyta nauja bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka, kuri, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų mokymosi ir atostogų tvarkaraštį, suteiks galimybę nepilnamečių vaikų tėvui ir seneliams maksimaliai bendrauti.

8. Dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė su nepilnamečiais vaikais negalėtų išvykti į užsienį nuolat gyventi, atsakovo prašoma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais šventinėmis dienomis turėtų būti atmesta ir nustatyta tokia bendravimo tvarka: 1. Neporiniais metais – per Šv. Kūčias, ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas pasiima nepilnamečius vaikus 13.00 val. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 18.00 val. parveža į vaikų gyvenamąją vietą; 2. Poriniais metais – antrą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas pasiima nepilnamečius vaikus gruodžio 26 d. 13.00 val. ir parveža nepilnamečius vaikus kitą dieną (gruodžio 27 d.) iki 18.00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą. 3. Per Naujuosius metus (poriniais metais) tėvas pasiima nepilnamečius vaikus gruodžio 31 d. 13.00 val. ir grąžina juos į motinos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.; 4. Poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas pasiima nepilnamečius vaikus 13.00 val. ir antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų motinos gyvenamąją vietą; neporiniais metais antrą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas pasiima nepilnamečius vaikus 13.00 val. ir kitą dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų motinos gyvenamąją vietą.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką – t. y. kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 16.00 val. iki gruodžio 31 d., o neporiniais nuo gruodžio 31 d. 16.00 val. iki kitų kalendorinių metų sausio 6 d. 16.00 val., šis laikotarpis apima ir nepilnamečių vaikų atostogas (Jungtinėje Karalystėje nuo 12-17 iki 01-04, o Lietuvoje nuo 2022-12-27 iki 2023-01-06). Ieškovės vertinimu, pagal tokią atsakovo siūlomą bendravimo tvarką nepilnamečiai vaikai iš esmės visą atostogų laikotarpį bendrautų tik su vienu iš tėvų.

10. Atsakovas pareiškė priešieškinį, teismo prašė: 1. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-797-883/2016 nustatytą atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis T. B. ir T. B. tvarką: 1.1. Nustatyti, kad atsakovas, pasibaigus jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikui, grąžina juos į jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje gyvenamojo namo kiemą ir perduoda juos ieškovei arba jos pavedimu/nurodymu kitam pilnamečiui artimajam giminaičiui; 2. Pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais švenčių ir atostogų metu tvarką, nustatytą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-797-883/2016 bendravimo tvarkos 4, 5 ir 10 punktais, ir nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir vaikų atostogų metu bendrauja tokia tvarka: 2.1. atsakovas bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 16.00 val. iki gruodžio 31 d. 16.00 val., o ieškovei pageidaujant, jai sudaroma galimybė bendrauti su vaikais gruodžio 25 d. nuo 13.00 val. iki 19.00 val. Neporiniais metais atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais gruodžio 25 d. nuo 13.00 iki 19.00 val.; 2.2. atsakovas bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. nuo kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. 16.00 val. iki kitų kalendorinių metų sausio 6 d. 16.00 val.; 2.3. atsakovas bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. žiemos atostogų metu tokia tvarka: kiekvienų porinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu pirmas tris kalendorines žiemos atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 19.00 val.; kiekvienų neporinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 19.00 val.; 2.4. atsakovas bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. per jų velykines atostogas tokia tvarka: kiekvienų neporinių metų kalendorinių metų velykinių atostogų metu pirmas tris kalendorines velykinių atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 19.00 val., o ieškovei pageidaujant su vaikais bendrauti per Šv. Velykų šventes, ji su vaikais bendrauja pirmą Šv. Velykų dieną nuo 13 iki 19 val.; kiekvienų porinių kalendorinių metų velykinių atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 19.00 val., o atsakovui pageidaujant bendrauti su vaikais per Šv. Velykų šventes, jis su vaikais bendrauja pirmą Šv. Velykų dieną nuo 13.00 iki 19.00 val.; 2.5. atsakovas bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. rudens atostogų metu tokia tvarka: kiekvienų porinių kalendorinių metų rudens atostogų metu pirmas tris kalendorines žiemos atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 19.00 val.; kiekvienų neporinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 19.00 val.; 2.6. atsakovas su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja jų vasaros atostogų metu tokia tvarka: nuo liepos mėnesio 1 d. iki 15 d. ir nuo rugpjūčio mėnesio 1 d. iki 15 d., paimdamas vaikus pirmos bendravimo atostogų dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo su vaikais dienos 19.00 val.; 2.7. atsakovo nustatyta bendravimo su vaikais T. B. ir T. B. tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais netaikoma vaikų atostogų ir švenčių metu; 2.8. ne švenčių ir atostogų laikotarpiais atsakovas su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja 2016 m. lapkričio 29 dienos nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-797-883/2016 bendravimo tvarkos 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodyta tvarka.

Atsiliepimas

11. Atsakovas nurodė, kad jo manymu tamsiu paros metu vaikus iš jų gyvenamo daugiabučio gyvenamojo namo kiemo turėtų pasiimti ieškovė, nes vaikams eiti iki namo bei tamsia laiptine yra nesaugu, o iki buto durų atsakovas negali vaikų palydėti, nes nepagrįstai yra kaltinamas siekiu patekti į ieškovės butą ar jos terorizavimu. Atsakovo įsitikinimu, vaikams vieniems namuose būti nėra saugu ir jis, grąžinęs vaikus į jų gyvenamąją vietą, norėtų juos perduoti ieškovei arba jos nurodymu kitam artimam giminaičiui.

12. Nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka švenčių ir atostogų laikotarpiais nebeatitinka nei vaikų amžiaus, nei jų interesų, nei glaudaus atsakovo ir vaikų dvasinio ir emocinio ryšio. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga, kadangi pagal šią tvarką šalių vaikai dar nė karto su atsakovu nepraleido Šv. Kūčių švenčių, ir tik vieną kartą – Šv. Kalėdų pirmąją dieną. Atsakovo vertinimu, yra keistina nutarties 4, 5 ir 10 punktuose nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka švenčių ir atostogų metu.

13. Dėl ieškovės ieškinio reikalavimo leisti išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi kartu su ieškove atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sprendimas išvykti nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę prieštarauja vaikų interesams, nėra įvertinta ieškovės ir vaikų teisinė padėtis Jungtinėje Karalystėje, be to, ieškovė neužtikrins vaikų identiteto, kultūrinių ryšių, ryšių su tėvu bei kitais artimaisiais giminaičiais tęstinumo. Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės planuojamos veiklos Jungtinėje Karalystėje pobūdžio, teisėtumo, atitikimo gerai moralei, neprieštaravimo vaikų interesams. Šalių ginčas dėl to paties dalyko ir iš esmės tu pačiu pagrindu jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-841/2020, kuris yra peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, ir po šios bylos išnagrinėjimo faktinės aplinkybės yra iš esmės nepakitusios. Atsakovo vertinimu, ieškovės elgesys – naujai teikiamas ieškinys teismui, praėjus vos 5 mėnesiams po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, turi būti vertinamas kaip jos piktnaudžiavimas procesu ir ieškovei turėtų būti skiriama 5000,00 Eur dydžio bauda, pusę jos įpareigojant sumokėti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir atostogų metu tvarką, nustatytą Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-797-883/2016 bendravimo tvarkos 4, 5 ir 10 punktais, nustatant, kad atsakovas E. B. su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir vaikų atostogų metu bendrauja tokia tvarka: poriniais metais – per Šv. Kūčias, ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; sutinkant Naujuosius metus tėvas pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 5 d. iki 18.00 val. (5 paros); neporiniais metais – antrą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. gruodžio 26 d. 18.00 val. ir parveža nepilnamečius vaikus gruodžio 31 d. iki 18.00 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą (5 paros); poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. ir antrą Velykų dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų motinos gyvenamąją vietą; poriniais metais atsakovas praleidžia nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, pasiimdamas vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. trečią atostogų dieną, skaičiuojant po antros Šv. Velykų dienos, ir perveža į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą po trijų dienų iki 18.00 val.; neporiniais metais antrą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. ir po trijų dienų, skaičiuojamų po antros Šv. Velykų dienos, parveža į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; atsakovas E. B. bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. rudens atostogų metu tokia tvarka: kiekvienų porinių metų rudens atostogų metu pirmas tris kalendorines žiemos atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 18.00 val. (3 paros); kiekvienų neporinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 18.00 val. (3 paros); neporiniais metais E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja jų vasaros atostogų metu tokia tvarka: nuo liepos mėnesio 1 d. iki 15 d. ir nuo rugpjūčio mėnesio 1 d. iki 15 d., paimdamas vaikus pirmos bendravimo atostogų metu dienos 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo su vaikais dienos 18.00 val.; poriniais metais E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja jų vasaros atostogų metu tokia tvarka: nuo liepos mėnesio 16 d. iki 31 d. ir nuo rugpjūčio mėnesio 16 d. iki 31 d., paimdamas vaikus pirmos bendravimo atostogų metu dienos 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo su vaikais dienos 18.00 val.; atsakovo E. B. nustatyta bendravimo su vaikais T. B. ir T. B. tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais netaikoma vaikų atostogų ir švenčių metu; ne švenčių ir atostogų laikotarpiais atsakovas E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja 2016-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-797-883/2016 bendravimo tvarkos 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodyta tvarka; atmesti atsakovo reikalavimus likusioje priešieškinio dalyje; priteisti iš ieškovės L. B. 70,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. B.

15. Teismas sprendė, jog šalių konfliktiniai santykiai iš esmės kyla dėl abiejų ginčo šalių priešingų nuomonių, nesugebėjimo tarpusavyje bendrauti, komunikuoti, priimti teisingus sprendimus, nesikreipiant pagalbos į kompetentingas institucijas.

16. Teismas pažymėjo, jog ieškovė laikosi teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti dėl ieškovės lankstumo ir geranoriško leidimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais ne jam priskirtu laiku. Teismo vertinimu, šios aplinkybės gali turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui, ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais išvykus į užsienio valstybę.

17. Teismas sprendė, kad byloje negalima išvada, jog šiuo metu vaikų gyvenimo sąlygos Lietuvoje yra blogos, kad vaikų turtinė, socialinė, psichologinė aplinka yra jiems netinkama. Teismas atkreipė dėmesį, kad vaikai yra perėmę motinos emociją, nori išvykti į užsienį.

18. Teismas konstatavo, kad nors šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau tai nepaneigia atsakovo teisės ir pareigos dalyvauti priimant reikšmingus sprendimus dėl vaikų auklėjimo ir gyvenimo bei vaikų teisės būti auginamiems abiejų tėvų. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nėra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, išlaikymo teikimo ir siekia intensyvesnio bendravimo su sūnumis.

19. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas jai dėl geresnės ekonominės padėties užtikrinimo vykti su nepilnamečiais vaikais nuolatiniam gyvenimui į užsienį; taip pat neįrodė, jog nepilnamečių vaikų išvežimas nuolatiniam gyvenimui į jungtinę Karalystę geriausiai atitinka vaikų interesus, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) teisių.

20. Teismas nurodė, jog atmeta ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, tačiau tai nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatų ir vertinti jos procesinį elgesį kaip piktnaudžiavimą procesu.

21. Teismas nurodė, jog prieš daugiau nei 5 metus nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka iš dalies nebeatitinka nei vaikų, nei atsakovo interesų, todėl ji keistina.

22. Dėl poreikio, kad tamsiu paros metu nepilnamečius vaikus pasiimtų ieškovė ar ieškovės nurodymu kitas artimas giminaitis, teismas sprendė, jog toks atsakovo reikalavimas yra perteklinis.

23. Teismas nurodė, jog reikalinga nustatyti atskirą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką švenčių metu, tačiau šventinį laikotarpį teismas skaidė, pagal galimybes įterpdamas ir vaikų atostogų laiką, suvienodindamas paėmimo ir grąžinimo laikus, kad laikas nebūtų praleidžiamas su nepilnamečiais vaikais tik su vienu iš tėvų. Teismas pakeitė ir nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu datas poriniais ir neporiniais metais, kad nebūtų pažeisti ieškovės interesai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3876-1004/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. 1. Leisti išvežti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi kartu su ieškove (pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo E. B. sutikimo); 2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatytą vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką, nustatant tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 2.1. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. rudens atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, tėvų suderintu laiku, pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną vaikų motina iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.2. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 9 kalendorines dienas žiemos atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas žiemos atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus), kuris su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą – nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B., o Naujuosius metus su motina – L. B., lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su motina – L. B., o Naujuosius metus su tėvu – E. B. Nustatytu tėvų suderintu laiku vaikų motina pirmą dieną iki 20.00 val. vaikus pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos devintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.3. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. pavasario pusės semestro atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, tėvų suderintu laiku, pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną vaikų motina sūnus iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.4. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 7 kalendorines dienas nepertraukiamo laiko pavasario atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas pavasario atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Velykas), kurios su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą – nelyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su motina – L. B., lyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B. Nustatytu, tėvų suderinti laiku, vaikų motina pirmą dieną iki 20.00 val. vaikus pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.5. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. pavasario semestro pabaigos atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, tėvų suderintu laiku, sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną vaikų motina iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir grąžina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini); 2.6. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. ne mažiau kaip 24 kalendorines dienas vasaros atostogų metu, laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 12 dienų. Nepilnamečių sūnų mama – L. B. pirmą šalių suderintą bendravimo nepilnamečių sūnų su tėvu vasaros atostogų dieną vaikus pristato iki 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima vaikus ir grąžina juos po 12 kalendorinių dienų iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) (ši tvarka taikoma abu kartus po 12 dienų pasiimant tėvui sūnus bendravimui vasaros atostogų metu); 2.7. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu „Skype“ programa, mobiliu telefonu „Messenger“, „Viber“ programomis ir kt.), atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą; 2.8. E. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą) Jungtinėje Karalystėje, apie savo atvykimą iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas) informuojant vaikų motiną el. paštu ir/arba sms žinute; 2.9. L. B. įsipareigoja iš anksto informuoti E. B. sms žinute ir/arba el. paštu apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus. Nepilnamečių vaikų motina L. B. ir tėvas E. B. kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. suderina raštu (el. paštu) vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atostogų metu ir šventinėmis dienomis. 3. Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. 4. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. Tarp vaikų ir ieškovės yra susiformavęs glaudus ir artimas emocinis, dvasinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės išvykimas į Jungtinę Karalystę tikėtinai pažeis vaikų interesus, tačiau teismas nevertino, kad ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, kartu leidžia laiką, vaikai geriausia jaučiasi su ieškove, nuolatinis gyvenimas su ieškove labiausia atitinka vaikų interesus. Ieškovė viena be nepilnamečių vaikų negali išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, tai vaikams sukeltų didžiulę psichologinę traumą ir turėtų įtakos jų, kaip pilnaverčių ir visapusiškų asmenybių, vystymuisi.

24.2. Ieškovė sudaro tinkamas socialines, emocines sąlygas vaikų vystymuisi, ir nėra jokio pagrindo, objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog ieškovė tokių sąlygų neužtikrintų jai gyvenant su nepilnamečiais vaikais Jungtinėje Karalystėje.

24.3. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, jog ieškovei ir nepilnamečiams vaikams išvykimas į Jungtinę Karalystę turi esminę reikšmę dėl nuolatinio gyventojo statuso. Tiek ieškovei, tiek vaikams terminuotai suteiktas Jungtinės Karalystės nuolatinio gyventojo statusas, o norit toliau turėti nuolatinio gyventojo statusą ir vykdyti veiklą šioje šalyje, per 5 metus turi nuolat gyventi šioje šalyje. Ieškovės išvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę priežastis yra svarbi ir turi esminę reikšmę jos tolesniam gyvenimui.

24.4. Teismas nevertino ir neanalizavo ieškovės siūlomos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, šiems išvykus nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, o apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad nebus užtikrinamas vaikų tėvo ir jo šeimos narių nuolatinis bendravimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui nebus galimybės bendrauti per atostogas, šventes, nors ieškovės siūlomoje tvarkoje aiškiai numatyta, kad atsakovas bendraus ir per šventes, ir per atostogas, taip pat, kaip ir vaikams su ieškove šiuo metu gyvenant Lietuvoje. Be to, atsakovas turės visas galimybes bendrauti ryšio priemonėmis, pats atvykti į Jungtinę Karalystę. Šiuo metu atsakovo ryšys su vaikais atkurtas, todėl nėra jokio pagrindo abejonėms, kad atsakovas bet kokiu iš nurodytų būdų negalės bendrauti su vaikais.

24.5. Byloje nėra jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių duomenų, kad ieškovė neužtikrino tėvo bendravimo su vaikais nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teiginiams, kad ieškovė neskatina ir neatsižvelgia į vaikų interesus dėl vaikų bendravimo su tėvu.

24.6. Teismo posėdžio metu apklausus vaikus, vaikai išreiškė norą gyventi su mama užsienyje. Nenustatyta, kad vaikų noro susiformavimui galėjo būti daroma įtaka. Vaikų išsakyta nuomonė, su kuriuo iš tėvų, kurioje valstybėje jie nori gyventi, nagrinėjamu atveju yra labai svarbi ir į ją būtina atsižvelgti. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad vaikai perėmė tik ieškovės nuomonę, nes teismo posėdžio metu psichologė patvirtino, kad tiek vaikų mama, tiek tėvas tokiame amžiuje daro mažiausią įtaką, didžiausią įtaką daro draugai. Vaikai apklausos metu drąsiai dėstė mintis ir be jokių abejonių patvirtino, kad nori vykti su mama į Jungtinę Karalystę, nejaučia jokios baimės ar įtampos. Nėra jokių duomenų, kad vaikai, išvykę nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, patirtų socialinių ar psichologinių problemų. Nėra jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad vaikų išvežimas į užsienį tikėtinai gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Teismas deramai į vaikų nuomonę neatsižvelgė.

24.7. Teismas atsižvelgė tik į atsakovo interesus, tačiau nevertino, kaip būtų pažeisti vaikų interesai ir kokią įtaką vaikų psichologinei ir socialinei raidai turėtų, jeigu ieškovė viena vyktų gyventi į Jungtinę Karalystę. Teismas neatsižvelgė į vaikų interesus, kad jų nuolatinis gyvenimas su mama labiausiai atitinka jų interesus ir ieškovės interesą išsaugoti Jungtinės Karalystė nuolatinio gyventojo statusą ir ten vykdyti veiklą.

24.8. Teismas akcentavo šalių tarpusavio konfliktinius santykius, tačiau jie neturi įtakos atsakovo bendravimui su vaikais. Ieškovė geranoriškai ir tolerantiškai užtikrina atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Tarp šalių nėra konfliktinių santykių dėl atsakovo bendravimo su vaikais, vaikų paėmimo ar grąžinimo. Ieškovė skatina ir tolerantiškai siūlo atsakovui bendrauti su vaikais.

24.9. Teismo teiginiai apie tariamą vaikų socialinę ar psichologinę žalą jiems išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, bei vaikų tėvo galimybę bendrauti su vaikais grindžiami spėjimu ir prielaidomis, o ne objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančiais įrodymais.

Atsiliepimas

25. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 dienos sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. Mažiau nei prieš 6 mėnesius iki šios bylos iškėlimo teismine tvarka yra išspręstas šalių ginčas dėl leidimo ieškovei be atsakovo sutikimo išvežti šalių nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui, teismų procesiniais sprendimais yra atsisakyta leisti ieškovei be atsakovo sutikimo išvežti šalių sūnus nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę. Nors po teismų procesinių sprendimų priėmimo šalių nepilnamečiai vaikai keletą kartų lankėsi Jungtinėje Karalystėje, ieškovė tariamai pradėjo vykdyti veiklą Jungtinėje Karalystėje, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip iš esmės keičiančios buvusią ir teismų sprendimais įvertintą situaciją.

25.2. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikai. Atsakovas byloje nesiekia pakeisti vaikų gyvenamosios vietos – ją nustatyti su atsakovu, todėl vaikų dvasinio ir emocinio ryšio stiprumo klausimas nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas.

25.3. Byloje neįrodyta, kodėl šalių vaikų interesus labiau atitinka jų gyvenimas Jungtinėje Karalystėje, lyginant su jų gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Ieškovės deklaruojama veikla Jungtinėje Karalystėje gali būti vykdoma ir Lietuvos Respublikoje. Be to, ši ieškovės deklaruojama veikla nėra jos vienintelė darbinė veikla. Gyvenimas Jungtinėje Karalystėje esminę ir labai svarbią reikšmę turi tik ieškovei, o ne šalių nepilnamečiams vaikams, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenimas Jungtinėje Karalystėje šalių sūnums turėtų esminę reikšmę. Subjektyvus ieškovės noras/siekis išvykti nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę ir nuolatinio jos gyventojo statuso išsaugojimas savaime nereiškia geriausių vaikų interesų.

25.4. Ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neįrodo, kad vaikų įvykimas į užsienį atitinka geriausius vaikų interesus ir, kad tai iš esmės nepažeidžia skyriumi gyvenančio atsakovo teisių. Pagal ieškovės siūlomą tvarką šalių vaikai beveik kas mėnesį bus varginami kelionių tarptautiniais skrydžiais, atsakovas net neturėtų galimybės nepertraukiamai bendrauti su vaikais, kadangi dirba slenkančiu darbo grafiku, neturi teisės į tokios trukmės kasmetines atostogas, kurių metu galėtų bendrauti su vaikais ieškovės siūloma nustatyti tvarka. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka visiškai eliminuoja atsakovui, nekalbančiam angliškai ir turinčiam ribotas finansines galimybes, galimybę vykti į Jungtinę Karalystę, taip pat galimybę dalyvauti vaikų ugdymo procesuose, sveikatos priežiūroje, o tai neatitinka geriausių vaikų interesų. Nuvykti į Jungtinę Karalystę bendravimui su vaikais neturės galimybės ir atsakovo tėvai.

25.5. Nors šalių nepilnamečiai vaikai apklausiami ir nurodė, kad nori išvykti nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę, tačiau taip pat nurodė, kad juos tenkina dabar esanti atsakovo bendravimo su jais tvarka, kurios jie nenorėtų keisti. Šalių vaikams išvykus nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę, dabar esanti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka objektyviai nebegalės būti vykdoma. Šalių nepilnamečius vaikus apklaususi teismo psichologė nurodė, kad vaikų kalbose atsispindi ieškovės norai ir nuomonė, kad vaikai nelabai suvokia, kas yra gyventi užsienio valstybėje, kad viskas gali būti ne taip, kaip jie tikisi. Teismas pagrįstai vaikų nuomonės nelaikė atitinkančios jų geriausius interesus ir priėmė sprendimą, neatsižvelgdamas į vaikų nuomonę.

25.6. Ieškovė siekia sukurti tokią situaciją, kad atsakovui baudžiamojo proceso priemonėmis būtų uždraustas bendravimas su šalių nepilnamečiais vaikais. Nepagrįstais ir išgalvotais kaltinimais ieškovė siekia teisėsaugos institucijoms ir teismams sudaryti neigiamą požiūrį į atsakovą. Ieškovė ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo inicijuoja konfliktus su atsakovu bendravimo su vaikais klausimais, nebendradarbiauja, neteikia informacijos apie vaikų sveikatos būklę ir t.t., tai patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiama šalių susirašinėjimo medžiaga. Toks ieškovės elgesys iš esmės paneigia jos apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius apie geranoriškumą, lankstumą atsakovo bendravimo su vaikais klausimais. Šalių santykiai konfliktiški iki šiol. Ieškovė, vaikams būnant laikinai išvykusiems į užsienio valstybę, riboja atsakovo bendravimą su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, tarp šalių vyksta nuolatiniai nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su vaikais bei kitų aplinkybių. Taigi, tiek tiesioginis, tiek nuotolinis atsakovo bendravimas su vaikais ieškovės iniciatyva vis dar yra apsunkintas ir jokiu būdu negalima tikėtis, kad ši padėtis ateityje pasikeis.

Šalies argumentai

26. Ieškovė L. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovui sudarytos galimybės bendrauti su vaikais tiek teismo nustatytu laiku, tiek papildomai per vaikų atostogas, šventes ir t.t. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka (vaikams gyvenant Jungtinėje Karalystėje) iš esmės atitinka tiek šiuo metu galiojančią, tiek atsakovo prašomą nustatyta bendravimo su vaikais tvarką. Neatsižvelgiant į šalių tarpusavio bendravimo ypatumus, nepilnamečiai vaikai visada turi galimybę bendrauti ir bendrauja su tėvu tiek pagal galiojančią bendravimo tvarką, tiek papildomai atostogų, švenčių metu, keliaujant. Nėra jokios grėsmės, kad vaikai negalės bendrauti su tėvu jiems gyvenant užsienyje, ar bus apribota atsakovo galimybė bendrauti su vaikais.

Atsiliepimas

27. Atsakovas E. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė jam su šalių nepilnamečiais vaikais leidžia bendrauti tik teismo sprendimu nustatyta tvarka, o papildomai leidžia bendrauti tik tuo atveju, jei tai atitinka jos pačios, o ne šalių nepilnamečių vaikų interesus Ieškovė savo interesus „iškelia“ aukščiau vaikų ir kitų vaikų artimųjų (tėvo, senelių) interesų. Teismui leidus išvežti šalių nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienį be atsakovo sutikimo, neabejotinai bus pažeistos vaikų teisės. Ieškovės požiūris ir asmeninės savybės bus kliūtimi reguliariam, sklandžiam ir betarpiškam atsakovo bendravimui su vaikais. Nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nėra pasikeitusi nei faktinė situacija, nei ieškovės elgesys ir požiūris į vaikų ir atsakovo santykius, yra pasikeitusi tik jos taktika – deklaruojamas tariamas geranoriškumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

29. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į teismą iš naujo, iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatinėjamos ir vertinamos nagrinėjant ankstesnę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju išimtinį atvejį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka lemia tai, jog tik pačios šalys savo pateiktus įrodymus gali paaiškinti žodžiu, taip atskleisti tikrąją savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino esminių aplinkybių, kurias šalys iš esmės gali aiškiau paaiškinti ir išdėstyti žodžiu. Siekiant objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, šalių paaiškinimai padėtų nustatyti ir įvertinti pateiktus rašytinius duomenis ir aplinkybes, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde, ir kurios iš esmės liko nevertintos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą.

31. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Į nagrinėjamą bylą abi šalys teikė įrodymus, paaiškinimus, nurodė savo pozicijas ginčo klausimais. Ieškovė nenurodė, kokių konkrečiai esminių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino bei dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pridėti prie bylos teikiamus rašytinius įrodymus – šalių susirašinėjimo medžiagą.

34. Atsakovas nurodė, jog teikia šalių susirašinėjimo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo medžiagą, kuri patvirtina, kad ieškovė iki šiol nėra nei geranoriška, nei lanksti atsakovo bendravimo su vaikais klausimu ir visiškai nebendradarbiauja su atsakovu, tai paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus apie jos geranoriškumą ir dedamas pastangas, kad atsakovas bendrautų su vaikais. Atsakovas pažymėjo, kad šių įrodymų pateikimo teismui būtinybė atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kadangi šių įrodymų bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu dar nebuvo. Atsakovo vertinimu, teikiami įrodymai yra susiję su byla ir yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

35. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

38. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovė yra su jais susipažinusi, apeliacinės instancijos teismui pateikusi papildomus paaiškinimus, sprendžia, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

40. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. (D.) ir E. B. yra nepilnamečių vaikų – T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (II t., b. l. 10).

41. Į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai duomenys apie ieškovės studijų nuomos sutartis su priedais, įregistravimą mokesčių mokėtoja, leidimus gyventi Jungtinėje Karalystėje, sveikatos draudimą, registraciją užimtumo tarnyboje, duomenys apie vykimą į Jungtinę Karalystę ir vykdomą veiklą, duomenys apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, duomenys apie gyvenamąją vietą, studijų pažymėjimus (įgytą išsilavinimą) ir darbą vertėja, vaiko (ne ginčo šalių) gimimo duomenys, duomenys apie nepilnamečių vaikų dalyvavimą NVŠ programose, duomenys apie nepilnamečių vaikų priėmimą į mokymo įstaigą, informacija iš Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, duomenys apie darbo vietą Lietuvoje (I t., b. l. 10 – 23; 24 – 26; 27 – 47; 48 – 59; 60 – 67; 68; 70 – 182; 183 – 184; 185 – 193; 194 – 200; II t., b. l. 1 – 6; 7 – 9; 11; 14 – 23; III t., b. l. 47 – 48; 49; 50 – 74; 75 – 76; 77 – 80; 81 – 83; 84 – 113).

42. Į nagrinėjamą bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai apie laikotarpiu 2019-11-05 – 2021-12-02 Valstybinėje vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje šalių gautus pareiškimus ir priimtas išvadas, apie ieškovės susirašinėjimą su atsakovo šeimos nariais, duomenys apie nepilnamečio vaiko pasiekimus anglų kalba, (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos informacija, Šiaulių apskrities VPK raštas, duomenys apie Jungtinės Karalystės švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą, ekonomiką, vidutinį darbo užmokestį, Psichiatro pacientų registro duomenys ir kt. rašytiniai įrodymai dėl gyvenamojo būsto nuosavybės įgijimo, duomenys apie viešbučio rezervacijos patvirtinimą (III t., b. l. 114 – 115; 116 – 201; IV t., b. l. 1 – 188; V t., b. l. 76 – 77; 78 – 79; 80 – 81; 82 – 83; 84 – 85; 87; 102 – 105; 106 – 107; 108; 109 – 111; 112 – 117; 118 – 143).

43. Byloje išreikalauti duomenys apie ieškovės darbovietę ir mokamas išmokas laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2022-05-23 (IV t., b. l. 193 – 196).

44. Į nagrinėjamą bylą pateiktas 2021-12-30 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo E. B. atžvilgiu, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (II t., b. l. 97 – 106). Pateikti atsakovo rašytiniai duomenys apie (duomenys neskelbtini) progimnazijos išduotą pažymą, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažymą, L. B. prašymą Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir informaciją apie gautą prašymą, duomenys apie ginčo šalių ne/registraciją Psichikos sveikatos centro pacientų registre, fotonuotraukos, susirašinėjimo medžiaga apie teisę teikti ilgalaikio makiažo paslaugas Jungtinėje Karalystėje ir tokių paslaugų atlikimo laiko sąnaudas, ginčo šalių susirašinėjimas (II t., b. l. 107; 108; 109 – 116; 117 – 118; 119 – 175; 176 – 177; 178 – 200; III t., b. l. 1 – 21).

45. Į nagrinėjamą bylą pateiktos pažymos iš Šiaulių apskrities VPK apie ieškovės nuo 2019-01-01 teiktus pranešimus atsakovo atžvilgiu, šalių susirašinėjimo medžiaga, atsakovo pranešimo duomenys apie galimą vaikų teisių pažeidimą, fotonuotraukos ir kita rašytinė medžiaga, vaizdo medžiaga, duomenys apie viešbučio užsakymo rezervaciją (V t., b. l. 21 – 22; 55; 56 – 63; 64; 65 – 72; 88; 89 – 98; 151 – 152; 153 – 182; 183; 184; 187; 188 – 192).

46. Civilinės bylos nagrinėjimui išreikalauta civilinės bylos Nr. e2-292-841/2020 medžiaga. Papildomai į nagrinėjamą bylą pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga (VI t., b. l. 65 – 71).

47. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-25-901/2016), pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-797-883/2016), nutraukus ginčo šalių santuoką, buvo nustatyta nepilnamečių vaikų – T. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir T. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta su motina L. B., priteistas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymas ir nustatyta vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (1 – 10 punktai).

48. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-292-841/2020) ieškovės L. B. reikalavimas dėl leidimo išvykti į užsienį (Didžiąją Britaniją) su nepilnamečiais vaikais be atsakovo sutikimo buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-232-357/2021) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021) atmetė ieškovės pateiktą kasacinį skundą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

49. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti: leisti išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi kartu su ieškove (pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo sutikimo); pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatytą vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

50. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

51. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

52. Atsižvelgdamas į ieškovės apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmiausia analizuotinas klausimas dėl teisės nepilnamečius vaikus, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę.

53. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

56. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovė, pasisakydama dėl priežasčių, dėl kurių šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, vertinant per geriausių vaikų interesų prizmę, apeliaciniame skunde akcentavo šias aplinkybes: tarp vaikų ir ieškovės yra susiformavęs glaudus ir artimas emocinis, dvasinis ryšys, ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, kartu leidžia laiką, vaikai geriausia jaučiasi su ieškove, nuolatinis gyvenimas su ieškove labiausia atitinka vaikų interesus, todėl ieškovė viena be nepilnamečių vaikų negali išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, nes tai vaikams sukeltų didžiulę psichologinę traumą ir turėtų įtakos jų, kaip pilnaverčių ir visapusiškų asmenybių, vystymuisi; ieškovė sudaro tinkamas socialines, emocines sąlygas vaikų vystymuisi, nėra jokio pagrindo, objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog ieškovė tokių sąlygų neužtikrintų jai gyvenant su nepilnamečiais vaikais Jungtinėje Karalystėje; ieškovei ir nepilnamečiams vaikams išvykimas į Jungtinę Karalystę turi esminę reikšmę dėl nuolatinio gyventojo statuso; nėra jokio pagrindo teiginiams, kad ieškovė neskatina ir neatsižvelgia į vaikų interesus dėl vaikų bendravimo su tėvu, ieškovė skatina tėvo ir vaikų bendravimą, yra lanksti ir geranoriška, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka užtikrins atsakovo ir vaikų nuolatinį ryšį; nėra jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad vaikų išvežimas į užsienį gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

57. Kaip jau minėta, visi klausimai, susiję su vaiku, turi būti sprendžiami, atsižvelgiant į vaiko interesus. Atitinkamai kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Šiuo atveju ieškovės siekis kartu su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę neabejotinai susijęs su šeimos teisinių santykių elementu, todėl, sprendžiant ieškovės reikalavimo (leisti išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi) pagrįstumą ir priimant sprendimus šiuo klausimu, būtina atsižvelgti pirmiausia į vaikų interesus.

58. Byloje nustatyta, kad atsakovą ir nepilnamečius vaikus šiuo metu sieja artimas ryšys. Į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos, susirašinėjimų medžiaga ir kt.) patvirtina, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsakovas domisi ir rūpinasi vaikų ugdymu, lavinimu, pomėgiais, pramogomis, sveikata ir pan. Atsakovas su vaikais bendrauja tiek betarpiškai, tiek palaiko ryšį telekomunikacinėmis priemonės. Su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir kiti atsakovo artimieji. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo metu vaikų gyvenimo sąlygos Lietuvoje būtų blogos, kad vaikų turtinė, socialinė, psichologinė aplinka yra jiems netinkama, nepriimtina ar žalinga. Vaikams sudarytos tinkamos socialinės, emocinės, turtinės sąlygos, vaikams užtikrinta tinkama gyvenamoji aplinka, sveikatos apsauga, ugdymo sąlygos, kasdieniai poreikiai, emociniai ryšiai ir pan., t. y. nepilnamečiams vaikams užtikrintos sąlygos pilnaverčiam ir visapusiškam vaikų vystymuisi.

59. Savo išvykimą nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę ieškovė, be kita ko, motyvavo siekiu pagerinti gyvenimo sąlygas (taip pat ir įgyti nuolatinio gyventojo statusą), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė dėl šalies finansinės padėties pagerėjimo išvykus savaime neįrodo, jog vaiko išvykimas atitiktų geriausius jo interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvoje šalių vaikams sudaryta netinkama aplinka mokytis, augti ir vystytis. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaikų turtinė, gyvenamoji, socialinė, emocinė aplinka yra saugi ir stabili, vaikai, gyvendami Lietuvoje, yra ugdomi, jiems užtikrinama sveikatos apsauga, vaikai palaiko nuolatinius ryšius tiek su ieškove, tiek su atsakovu, tiek su seneliais, kitais artimais giminaičiais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad vaikų perkėlimas į kitą valstybę yra būtinas ir yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas. Nors ieškovė pateikė duomenis apie įsidarbinimo, vaikų ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos galimybes Jungtinėje Karalystėje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, socialinės, kultūrinės ir kalbinės aplinkos pasikeitimas vaikams sukeltų nestabilumo, neužtikrintumo jausmą. Byloje nėra nustatyta pagrindo riboti vaikų bendravimą su tėvu, taip pat nėra nustatyta, kad vaikai apskritai išreikštų nenorą palaikyti ryšį su tėvu. Priešingai, nors šalių santykiai konfliktiški, atsakovas vykdo jam, kaip vaikų tėvui, nustatytas pareigas: palaiko nuolatinį ryšį, bendrauja su vaikais, rūpinasi vaikų ugdymu, sveikata, laisvalaikiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimas, vaikams ir atsakovui gyvenant skirtingose valstybėse, turėtų neigiamos įtakos vaikų ir tėvo maksimalaus tiesioginio bendravimo užtikrinimui.

61. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog šalių tarpusavio santykiai neturi jokios įtakos atsakovo bendravimui su vaikais; ieškovė geranoriškai ir tolerantiškai užtikrina atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais; ieškovė skatina ir tolerantiškai siūlo atsakovui bendrauti su vaikais. Į nagrinėjamą bylą pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad šalys vadovaujasi nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti ir teigti, kad ieškovė yra lanksti ir geranoriškai bendradarbiauja, sprendžiant atsakovo bendravimo su vaikais klausimus. Šalių santykiai akivaizdžiai konfliktiški, todėl ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais išvykus į užsienio valstybę, tai gali turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimas, vaikams ir atsakovui gyvenant skirtingose valstybėse, atsižvelgiant į ginčo šalių konfliktiškus santykius, gali turėti neigiamos įtakos vaikų ir tėvo maksimalaus bendravimo užtikrinimui, vaikams gali sukelti socialinę bei psichologinę žalą, kadangi tokiu atveju nusilptų ne tik tėvo ir vaikų emocinis ryšys, bet ir būtų apribotos vaikų bei kitų artimųjų galimybės bendrauti, todėl būtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisės ir interesai.

62. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausus vaikus, vaikai išreiškė norą gyventi su mama užsienyje; nenustatyta, kad vaikų noro susiformavimui galėjo būti daroma įtaka; teismo posėdžio metu psichologė patvirtino, kad tiek vaikų mama, tiek tėvas tokiame amžiuje daro mažiausią įtaką; vaikai apklausos metu drąsiai dėstė mintis ir be jokių abejonių patvirtino, kad nori vykti su mama į Jungtinę Karalystę, nejaučia jokios baimės ar įtampos; vaikų išsakyta nuomonė, su kuriuo iš tėvų, kurioje valstybėje jie nori gyventi, nagrinėjamu atveju yra labai svarbi ir į ją būtina atsižvelgti.

63. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis).

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

65. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

66. Nagrinėjamu atveju vaikai buvo apklausti dalyvaujant teismo psichologei. Vaikai išreiškė norą išvykti į užsienį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į psichologės išvadą, sprendė, kad vaikai vadovaujasi motinos emocija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko kompetencija priimti atitinkamą sprendimą paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų prisirišimas prie motinos, su kuria vaikai nuolat gyvena, bei motinos ketinimai, planai vykti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje galėjo turėti įtakos jų norui išvykti kartu su motina į užsienio valstybę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju abejotina, kad vaikai galėjo objektyviai įvertinti ir tuo pagrindu susidaryti nuomonę dėl nuolatinio gyvenimo užsienio šalyje ir galimų tokių pokyčių pasekmių.

67. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovei neįrodžius, kad vaikų išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę atitinka vaikų interesų viršenybės principą bei nepažeis skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) teisių, ieškovės reikalavimas išvykti su vaikais be vaikų tėvo (atsakovo) sutikimo negali būti tenkinamas.

68. Atmetęs ieškovės reikalavimą leisti išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šiems išvykus nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, kasacinio teismo praktika ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

71. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į nagrinėjamą bylą pateikta 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimas), kurios suma 592,90 Eur, bei 2022 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis apie 592,90 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas; 2023 m. sausio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas (nuomonės ruošimas), kurios suma 254,10 Eur, bei 2023 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodytas, patvirtinantis apie 254,10 Eur sumos sumokėjimą už advokatės paslaugas. Iš viso bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme – 847,00 Eur.

72. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

73. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl atsakovui E. B. iš ieškovės L. B. priteistina 847,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Birutė SimonaitienėIrena StasiūnienėVilija Valantienė