Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. Š. teismo posėdžio metu palaikė 2016-03-08 išvadą, atsižvelgiant į vaikų amžių, šalių elgesį, turimas gyvenimo sąlygas, rekomenduodama vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ieškove, nustatant maksimalią vaikų bendravimo su tėvu tvarką, kokia šiuo metu yra laikina nustatyta. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus. Ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka taip pat atitinka vaikų interesus.

Išvadą duodančios institucijos Šiaulių miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismo posėdžio metu palaikė 2016-03-16 išvadą, atsižvelgiant į vaikų amžių, šalių elgesį, turimas gyvenimo sąlygas, rekomenduodama vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ieškove, nustatant maksimalią vaikų bendravimo su tėvu tvarką, kokia šiuo metu yra laikina nustatyta. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus. Prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka taip pat atitinka vaikų interesus.

L. B. ir E. B. 2010-01-20 Jamaikoje, S. M. Bay šv. James parapijoje sudarė santuoką, kuri Šiaulių rajono savivaldybės metrikacijos skyriuje 2011-08-04 buvo įtraukta į apskaitą, akto įrašo Nr. 150 (I t. 6 b.l.). Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus – T. B., gim. 2012-03-09, ir T. B., gim. 2013-12-17 (I t. 8-9 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tuo, kad atsakovas naudojo prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, už ką Palangos miesto apylinkės teismo 2015-07-29 nuosprendžiu baudž. b. Nr. 1-57-549/2015 nuteistas. Nuosprendis įsiteisėjęs, todėl ieškovės atstovės teigimu nereikia iš naujo įrodinėti nustatytų prejudicinių faktų ir atsakovo atstovas nepagrįstai kritikuoja L. B. ir liudytojų parodymus, medicininius dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais remiantis atsakovas nuteistas. Atsakovas ne kartą grasino ieškovę suluošinti, nužudyti, bet kokia kaina atimti iš jos vaikus, kuriuos laikinų pasimatymų su vaikais metu nuteikinėja prieš motiną. Dėl patiriamo fizinio ir psichologinio smurto ieškovė kreipėsi į policiją, probacijos tarnybą, pagalbos nukentėjusioms moterims institucijas, į psichologą. Ieškovės atstovės teigimu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas elgtis lojaliai, pagarbiai, elgėsi neadekvačiai, ieškovę žemino kaip moterį, nuolat keikės ir žemino ją tiek prie aplinkinių tiek prie vaikų. Kaip konkretų atsakovo nesusivaldymo ir nepagarbos žmonai atvejį nurodė ieškovės sesers ieškovės šeimai ir motinai dovanotą kelionę į Dominykos Respubliką, incidentą aerouoste 2013 m., kai ieškovė tuo metu laukėsi antro vaiko, kur keleiviams girdint atsakovas žmoną išvadino bjauriausiais rusiškais keiksmažodžiais, reikalaudamas kuo greičiau pagimdyti jam vaiką ir tada „nors pasikarti“. Ieškovės teigimu sutuoktiniams gyvenant kartu atsakovas neužtikrino tinkamų buitinių gyvenimo sąlygų, nes atsakovo tėvų name, kuriame jie gyveno ilgą laiką buvo įrengtas tik vienas miegamas kambarys su virtuve, kurioje buvo dujinė plytelė su vienu veikiančiu degikliu, nebuvo dušo, skalbimo mašinos, trūko vandens, laiptai buvo nesaugūs vaikams vaikščiot. Atsakovas be pagrindo rodė pavydą, nuolat ieškovę kontroliavo, niekur jos neišleisdavo su draugais, tikrindavo jos elektroninius laiškus, telefono SMS žinutes. Už ieškovės teisės į privatų gyvenimą ir susirašinėjimą pažeidimą jam iškelta byla, kuri dar galutinai neišnagrinėta, apskųstas Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-15 išteisinamasis nuosprendis baudž. b. Nr. 1-117-771/2016. Atsakovui 2014 m. rugsėjo mėn. radus elektroniniame pašte jos draugo R. H., gyvenančio užsienyje, su kuriuo ieškovė trumpai draugavo iki santuokos, laišką, atsakovui panaudojus prieš ją smurtą ir pradėjus grasinti nužudyti ji 2014 m. spalio mėn. išsikėlė su vaikais iš atsakovo pradžiai pas jo tėvus, vėliau pas savo motiną. Ieškovė neigia buvusi neištikima sutuoktiniui su buvusiu draugu R., gyvenančiu Vokietijoje, su kuriuo dalyvaujant seseriai kartą buvo viešoje vietoje susitikus, lankydama Vokietijoje gyvenančią seserį. Ji atsakovą taip pat kaltina neištikimybe, kadangi jo telefone buvo radus žinučių, kurios rodė, jog atsakovas bendrauja ir susitikinėja su kitomis merginomis, be to ieškovės teigimu atsakovo nuolat nebūdavo namuose, jis grįždavo vėlai, nors faktiškai nuolatinio darbo dažniausiai neturėjo. Ieškovė neigia atsakovo kaltinimus ją užsienyje iki santuokos užsiėmus savo kūno pardavinėjimu, ką vadina visišku absurdu, iškraipymu ieškovės susirašinėjimo su kartu Anglijoje dirbusiomis vertėjomis. Ieškovės teigimu iki pradėdama gyventi kartu su atsakovu ji apie 7 metus gyveno ir dirbo Anglijoje, turėjo verslo liudijimą, pagal atskiras sutartis teikė kelioms firmoms vertimo paslaugas į/iš lietuvių – anglų kalbas, kurių firmų vienai vadovavo atsakovo minimas tariamas klientas P. D. H..

Atsakovas neigia smurtavęs prieš ieškovę, be to teigia, kad yra pateikęs kasacinį skundą dėl nuosprendžio, kuriame atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš ieškovę. Atsakovo teigimu ieškovė jam buvo neištikima, apie ką jis sužinojo 2014 m. rusėjo mėn. iš jos susirašinėjimo, su atsakovu ateities neplanavo, net norėjo darytis abortus. Vieno susitikimo su buvusiu draugu R. Vokietijoje ieškovė net neneigia. Iš susirašinėjimo tariamai matyti, kad ieškovė praleido su juo naktį. Be to atsakovo teigimu iš ieškovės susirašinėjimo su draugėmis matyti, kad ieškovė Anglijoje tariamai vertėsi prostitucija, nes laiškuose kalbama apie apmokėjimą 2000 svarų už parą, 500-600 už dvi valandas, ir tai atsakovo teigimu nėra jokiai mokesčiai už vertimą. Atsakovo teigimu ieškovė visada norėjo geresnio gyvenimo, kurį galvoja, kad jai užtikrins viešbučių tinklo savininkas R..

Ieškovė neginčija, kad iki santuokos su atsakovu ji kurį laiką draugavo su šiuo metu Vokietijoje gyvenančiu R., su kuriuo kaip pati patvirtino dar kurį laiką po santuokos sudarymo susirašinėjo ir neneigė, kad vieną kartą buvo susitikusi su juo besilankydama pas seserį 2011 m. pavasarį. Ieškovės teigimu ji buvo susitikusi su juo viešoje vietoje, dalyvaujant seseriai, nieko nepadoraus nedarė. Ieškovės atstovės teigimu negalima remtis atsakovo pateiktu ieškovės susirašinėjimu tiek su R. tiek su kitomis ieškovės draugėmis, su kuriomis ji aptarinėjo ieškovės santykius tiek su sutuoktiniu tiek su R. (II t. 54-135, III t. 120-127 b.l.), kadangi šie yra gauti neteisėtai, be ieškovės žinios ir sutikimo pasinaudojant ieškovės prisijungimo duomenimis prie Facebook ir elektroninio pašto, galimai suklastoti, dėl ko atsakovui ir E. R. iškelta baudžiamoji byla, bus nagrinėjamas apeliacinis skundas. Nors atsakovas dar nėra pripažintas kaltu neteisėtai pasinaudojęs ieškovės prisijungimais, tačiau teismas nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad sudarius santuoką sutuoktiniai praranda bet kokį privatumą ir gali be kito sutuoktinio žinios ir sutikimo tikrinti šių susirašinėjimą telefonu ar kompiuteriu, kadangi tokiais veiksmais remiantis tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. ir kitais tarptautiniais dokumentais, tiek Europos žmogaus teisių teismo praktika yra pažeidžiamas asmens privatus gyvenimas ir susirašinėjimas. Tačiau teismas, nepaneigdamas ginčo šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų, priėmęs atsakovo pateiktą susirašinėjimą, kadangi kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (užsienyje gyvenančių liudytojų parodymais) atsakovas neturėjo galimybių pagrįsti savo teiginių apie sutuoktinės neištikimybę, šį susirašinėjimą vertina kartu su abiejų ginčo šalių paaiškinimais bei atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra nuteistas už smurtą prieš ieškovę šiam sužinojus apie jos galimą neištikimybę.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1752006, 2015-02-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-27-686/2015, kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų T. B., gim. 2012-03-09, ir T. B., gim. 2013-12-17, gyvenamąją vietą su ieškove, kuri iki šiol gerai rūpinasi sūnumis, turi geras gyvenimo sąlygas, jai padeda ir remia mama bei sesuo (II t. 168-172, 175, 211 b.l., III t. 97, 112 b.l.). Tokį reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad vaikai yra nedidelio amžiaus, labai prisirišę prie motinos, nori su ja gyventi, broliai nori abu kartu gyventi. Ieškovės teigimu po pabuvimo su vaikų tėvų jie tampa nervingi, verkia, dažnai jiems pakyla temperatūra, atsirado kitų sveikatos problemų (pradėjo šlapintis į lovą, neramiai miegot), nuolat ieško motinos, ar nedingo. Ieškovė pažymi, kad atsakovas vaikus primoko, kad blogai galvotų, kalbėtų apie motiną, keiktųsi ant jos, įkalbinėja vaikus, kad jiems geriau būtų su tėvu ir kad jie nenorėtų grįžti pas mamą. Atsakovas elgiasi neadekvačiai, nepagarbiai tiek jos tiek kitų asmenų atžvilgiu, pastoviai gąsdina atimti vaikus „bet kokia kaina“, vėluoja juos grąžinti ieškovei pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Perduodamas vaikus atsakovas specialiai juos erzina, virkdo, užtęsia perdavimo laiką. Be ieškovės sutikimo nuolat įrašinėja jų pokalbius vaikų perdavimo metu, kartais filmuoja, garso įrašą darė neatsiklausęs net kai ieškovė su atsakovu, siekdami išsaugoti santuoką, buvo pas psichologą. Ieškovė prideda jos teiginius pagrindžiančius medicininius dokumentus, pažymas iš darželio, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus apie ieškovės ir atsakovo pokalbius, susirašinėjimą perduodant vienas kitam vaikus, pažymėdama, kad tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos, tiek psichologinio vertinimo išvadose nurodoma, kad vaikams geriau gyvent su mama (It.47-69,107,146-175b.l., II t.1-4,33,156-166,193-210b.l., III t.5-6,103-111,160-163b.l., IV t.4-27,54-64, 79-80b.l.).

Atsakovas priešieškiniu prašo nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi jo teigimu jis galėtų užtikrinti geresnes sąlygas vaikams nei vaikų motina, kurios moralumu abejoja, atsakovas su vaikais gyventų jo motinai priklausančiame gyvename name, adresu (duomenys neskelbtini), kur sutuoktiniai anksčiau kartu gyveno ir kuris dabar beveik pilnai įrengtas, pateikia savo charakteristikas (II t. 25, 26, 29-32 b.l., III t. 137 b.l.). Atsakovo teigimu ieškovė kalta dėl to, kad 2014-05-03 aliejumi nusiplikė vyresnysis sūnus, be to galimai mušė vaiką, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris dabar nutrauktas, atsakovo skundas LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui atmestas; kodėl tada šalia buvęs atsakovas niekaip nereagavo paaiškinti jis negalėjo (II t. 27-28,36, 178, 190 b.l., IV t. 135-139 b.l.). Reikia pažymėti, kad atsakovo atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenama vieta būtų nustatyta su vaikų motina, prieštaravimų nereiškė ir byloje nustačius laikiną vaikų bendravimo su tėvu tvarką, neprašė laikinos vaikų gyvenamos vietos nustatyti su atsakovu, o pirmą kartą prašymą dėl to, kad vaikų gyvenama vieta būtų nustatyta su juo pareiškė tik 2015-05-12 teismo posėdžiu metu pateikęs priešieškinį. Teikdamas paaiškinimus atsakovas nenurodė, kas iš esmės pasikeitė, kad vaikų gyvenamą vietą dabar jau reiktų nustatyti su vaikų tėvu. Savo tokį prašymą grindžia 2015-04-03 psichologinio vertinimo išvada, susirašinėjimais ir garso įrašais kaip sutuoktiniai tarpusavy bendrauja perduodant vienas kitam vaikus, teigdamas, kad vaikai verkia, nori, kad vaikai labiau nori likti su tėvu, yra prisirišę prie tėvo ir senelių iš tėvo pusės (II t. 35, 37-38-41, III t. 11 b.l.).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateikė teismui išvadas, kad ginčo šalių vaikų gyvenamąja vietą reikia nustatyti su motina (I t. 44-47, II t. 176 b.l., III t. 18-20, 171-174 b.l., IV t.56, 132-134, 148-149; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2011). Iš proceso dalyvių paaiškinimų, buities tyrimo akto matyti, kad ieškovė L. B. šiuo metu su vaikais gyvena jos tėvo trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini)., vaikai turi atskirą kambarį, atskiras lovas, kompiuterio stalą, visuose kambariuose tvarkinga, šviesu ir jauku, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir žaidimams. Abiejų Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovės išvadose pritaria, kad abiejų mažamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kuri jais tinkamai rūpinasi, netrukdo vaikų tėvui bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, šios tvarkos nepažeidžia. Skyrių atstovės nurodė, kad reikalinga nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką artimą šiuo metu nustatytai ir galiojančiai pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-09-07 nutartį, kuri jau nusistovėjo ir tiek vaikai, tiek tėvai prie tokios tvarkos priprato. Atstovės teigia, kad nėra pagrindo riboti maksimalaus vaikų tėvo bendravimo su jais ir galima palikti vaikus tėvui nurodytais savaitgaliais dviem nakvynėm.

Siekiant nustatyti su kuriuo iš tėvų geriau nustatyti vaikų gyvenamą vietą šioje byloje atsakovo prašymu ieškovei neprieštaraujant 2015-07-23 nutartimi buvo paskirta kompleksinė ambulatorinė psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, kurią Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba atsisakė atlikti dėl per mažo vaikų amžiaus, pažymint kad dėl vaikų tėvų aukšto tarpusavio konfliktiškumo jiems rekomenduojama nustatyti aiškius ir griežtus vaikų lankymo grafikus ir įpareigoti motiną ir tėvą lankytis pas psichologus (III t. 34-37, 41-43, 50-54, 75-76, 95-96 b.l.). Kad ginčo šalys stengtųsi ieškoti pozityvaus bendravimo sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, kad netraumuotų vaikų juos perduodant pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką pažymėjo ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, siūlydamas abiems nepilnamečių vaikų tėvams kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus ar lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus (IV t. 178-180 b.l.).

Atsakovo teiktoje psichologės – psichoterapeutės A. V. 2015-04-03 psichologinio vertinimo išvadoje, paremtoje stebėjimo, „šeimos piešinio“ ir „smėlio dėžės“ metodikomis, nurodyta, kad vaikai Tajus ir T. B. yra prisirišę prie tėvo, jų ryšys yra artimas, saugus, jie taip pat prisirišę prie senelių iš tėvo pusės, vaikai paveikti skyrybų, jaučia, kad kažkas ne taip, tačiau nelabai supranta kas vyksta (II t. 35, 37-38 b.l.).

Prof. hab. soc. m. dr. V. J. 2015-06-08 savo išvadoje, kuri paremta interviu, motinos ir jautrumo vaiko signalams, stebėjimo ir kitomis mokslo aprobuotomis tyrimo metodikomis, pažymėjo, kad ištyrus L. B. bendravimą su vaikais T. ir T. B. tarp jų yra artimas, saugus ryšys, mama pažįsta savo vaikų elgesį, geba tinkamai ir greitai reaguoti; vaikų ir močiutės iš mamos pusės D. D. ryšys taip pat artimas; broliai tarpusavyje artimai ir šiltai bendrauja (II t. 193-201 b.l.). Psichologas papildomai raštu pasisakė ir dėl atsakovo teiktos išvados, pažymėdamas, kad nėra aišku kaip organizuotas tyrimas, kiek laiko trūko, kokie klausimai užduoti tiriamiesiems, neaišku kodėl naudotos būtent tos metodikos, jos neaprašytos, be to „šeimos piešinio“ ir „smėlio dėžės“ metodikas rekomenduotina naudoti tik vyresnio amžiaus (5-6 m.) vaikams, kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai dar negali pilnai išreikšti savijautos, atskleisti šeimos santykių, emocinio ryšio, prieraišumo (II t. 202-210 b.l.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatoma, atsižvelgiant į vaikų interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Bendravimo su vaikais teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Teismo sprendimu nustatant tėvų bendravimo su vaikais tvarką abiems tėvams sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos, kuriomis jie turi teisę naudotis ir pareigą vykdyt.

Ieškovė, patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo teismo nustatyti sekančią vaikų tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais T. B. ir T. B. tvarką:

kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį 11 val. atsakovas E. B. turi teisę pasiimti vaikus T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.kiekvieną trečiadienį atsakovas E. B. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos 17 val. ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.Švenčių dienomis tėvas E. B. bendrauja su vaikais tokia tvarka:

poriniais metais per Naujuosius metus (sausio 1 d.) tėvas E. B. paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina 18 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą;poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną, o neporiniais metais - antrą Šv. Velykų dieną, tėvas E. B. paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina 18 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą;

Tėvas E. B. bendrauja su sūnumi T. per jo gimtadienį kovo 9 d. ir sūnumi T. per jo gimtadienį gruodžio 17 d. poriniais metais, tokia tvarka:

jei vaikų gimtadienis bus darbo diena, tėvas E. B. paima sūnų T. ir sūnų T. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina 20 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą;jei vaikų gimtadienis bus nedarbo dieną, tėvas paima vaikus 12 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 18 val.

Nustatyti, kad vaikų ligos atveju tėvas neturi teisės vaikus pasiimti nustatyta tvarka, o taip pat lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Vaikams pasveikus, tėvas turės teisę vaikus pasiimti sekančią dieną tuo pačiu laiku.

Ieškovė pradžiai buvo kategoriškai nusiteikus prieš vaikų nakvynes su vaikų tėvu savaitgaliais, tačiau po laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, vis tik patikslino ieškinio reikalavimus ir sutinka, kad atsakovas vaikus pasiimtų vienai nakvynei nurodytais savaitgaliais.

Atsakovas pažymi, kad pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką būtų nustatyta tik minimali jo bendravimo su vaikais tvarka, vaikai ir taip per trumpai būna su juo, kadangi jam vaikus reikia vežti iš Šiaulių m. į Kuršėnus (apie 30 km nuo atsakovo gyvenamos vietos), be to, jis norėtų savaitgaliais ar ilgesniam laikui su vaikais nuvykti pas savo tėvus į Palangą. Šiuo metu teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kur vaikai tėvui turi būti perduoti nuo penktadienio iki sekmadienio, yra nusistovėjusi, atsakovui tinkama, tačiau jis siūlo vaikų grąžinimą sekmadieniais keisti iš 18 val. į 20 val., nes vaikai apie 15 val. migdomi pietų miego, todėl atsakovas, norėdamas grąžinti vaikus motinai laiku, turėtų su dar neprabudintais ir nepamaitintais vaikais išvažiuoti vėliausiai 17.30 val. Atsakovas taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovui bendrauti tenka pirmas ir trečias mėnesio savaitgaliai, tačiau pvz. sausio mėn., balandžio mėn., liepos mėn., spalio ir gruodžio mėn. yra 5 savaitgaliai ir tokiu būdu minėtais mėnesiais atsakovui tenka mažiau laiko praleisti su vaikais nei ieškovei, todėl teisinga būtų numatyti tokiais atvejais, kad tą mėnesį, kai yra penki savaitgaliai, atsakovas galėtų bendrauti su vaikais ir šį penktą savaitgalį. Be to, atsakovo teigimu ieškovės siūloma bendravimo tvarka švenčių dienomis - per Naujus Metus ir Šv. Velykas - atsižvelgiant į nustatytą laiką nuo 12 val. iki 18 val. yra neaiški ir nelogiška, nes tokiu atveju atsakovas niekada Naujų Metų nesutiktų su vaikais, o Šv. Velykoms sutapus su savaitgaliais būtų neaišku kaip reiktų bendraut; dėl bendravimo per vaikų gimtadienius atsakovas siūlo, kad jei sekanti diena būtų nedarbo diena, juos grąžinti mamai tą sekančią dieną iki 12 val., jei darbo diena – iki 9 val. ryte ar vaikų tėvas pats juos nuvežtų į darželį (IV t. 142-143 b.l.).

Priešieškiniu, jei būtų patenkintas atsakovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamos vietos su vaikų tėvu, atsakovas siūlė tokią vaikų motinos bendravimo su vaikais tvarką:

Kiekvienų neporinių savaičių pirmadienį 13 val. ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveža juos į vaikų gyvenamąją vietą iki antradienio 20 val.Kiekvienų neporinių savaičių penktadienį 13 val. ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveža juos į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.Kiekvienų porinių savaičių trečiadienį 13 val. ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveža juos į vaikų gyvenamąją vietą iki ketvirtadienio 20 val.Žemiau nurodytomis dienomis, nepriklausomai nuo to, kad jos sutaptų su 1.-3 p. nurodytomis dienomis, taikoma sekanti ieškovės bendravimo su sūnumis tvarka, su žemiau aptartomis išimtis:

Poriniais metais Šv. Velykas vaikai švenčia su ieškove, kuri vaikus Šv. Velykų išvakarėse 18 val. pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 20 val. bei juos parveža į vaikų gyvenamąją vietą;Neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikai švenčia su ieškove, kuri vaikus gruodžio 24 d. 18 val. pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 20 val. bei juos parveža į vaikų gyvenamąją vietą;Kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. 12 val. ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 20.00 val. bei juos parveža į vaikų gyvenamąją vietą;Poriniais metais vaikai savo gimtadienius švenčia su ieškove, kuri vaikus gimtadienio dieną pasiima iš jų gyvenamosios vietos 13 val. ir parveža juos į vaikų gyvenamąją vietą iki 20 val.;Per Motinos dieną ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 13 val. bei juos parveža į vaikų gyvenamąją vietą 20 val.

5. Žemiau nurodytomis atostogų dienomis, nepriklausomai nuo to, kad jos sutaptų su 1-3 punktuose nurodytomis dienomis, taikoma sekanti ieškovės bendravimo su vaikais tvarka:

Atsakovas kurį laiką 2013 m. dirbo treneriu-sporto mokytoju sporto mokykloje „Klevas“ bei pas tėvus versle su baldais, nuo 2015-07-10 dirba Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namuose socialinio darbuotojo padėjėju 0,5 etato (I t. 29-32 b.l., II t. 18-20, 24-26 b.l., III t. 118-119 b.l.), gauna kas mėnesį apie 250 – 300 Eur. Nuosavybės teise nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi.

Ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad kreditorių jie neturi.