Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo; suinteresuoti asmenys L. K., A. K., Centrinė hipotekos įstaiga, valstybės įmonė Registrų centras, AB Swedbank.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas kreditoriaus reikalavimų, atsiradusių iš turto įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., tenkinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimas.

1997 m. vasario 6 d. suinteresuotas asmuo L. K. sudarė 35 000 Lt paskolos sutartį su akcine bendrove „Lietuvos taupomasis bankas“ (dabar –AB Swedbank); galutinis paskolos grąžinimo terminas – 1997 m. kovo 6 d. Sutartyje nustatyta, kad iš jos kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimui lieka galioti 1995 m. gegužės 15 d. turto įkeitimo sutartis, kuria L. K. paskolų pagal ankstesnes sutartis grąžinimui užtikrinti įkeitė akcinei bendrovei „Lietuvos taupomasis bankas“ 71,68 kv. m ploto keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini).

1997 m. vasario 7 d. akcinė bendrovė „Lietuvos taupomasis bankas“ reikalavimo teises pagal nurodytas paskolos ir įkeitimo sutartis perleido V. L., kuris 2000 m. vasario 3 d. jas perleido pareiškėjui A. V.

Nurodęs, kad turto įkeitimu užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, pareiškėjas A. V. 2009 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė išieškoti iš skolininkės L. K. 35 632,88 Lt negrąžintos paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis nuo 1997 m. vasario 6 d. iki 1997 m. kovo 6 d.; 63 000 Lt delspinigių pagal 1997 m. vasario 7 d. susitarimą (po 1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną); 19 278,85 Lt palūkanų pagal įstatymą už laikotarpį nuo 1997 m. kovo 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d., 132 Lt žyminio mokesčio­ ­­­­­­­– iš viso 118 043,73 Lt, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas, vadovaudamasis Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsniu, 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį L. K. ir A. K., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti; išaiškino daikto savininkams, kad, areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę; išaiškino suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę per vieną mėnesį nuo teisėjo nutarties priėmimo dienos raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka ir pateikti juos hipotekos skyriui; įspėjo skolininkę (įkeisto turto savininkę) L. K. ir įkeisto daikto savininką A. K., kad, negrąžinus kreditoriui A. V. skolos ir nepareiškus prieštaravimų dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka per vieną mėnesį nuo nutarties jiems įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Suinteresuotiems asmenims L. K. ir A. K. pateikus prieštaravimus, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas, vadovaudamasis Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsniu, 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi sustabdė priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka ir pasiūlė suinteresuotiems asmenims spręsti ginčą ieškinio teisenos tvarka; įpareigojo suinteresuotą asmenį, pareiškusį ieškinį teisme, apie tai raštu informuoti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių; nurodė, kad jei kreditorius A. V. per vieną mėnesį nepareikš ieškinio ir neinformuos apie tai Hipotekos skyriaus, hipotekos teisėjo nutartimi įkeisto daikto areštas bus panaikintas.

Kadangi suinteresuoti asmenys per vieną mėnesį nuo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties priėmimo neinformavo Hipotekos skyriaus apie pareikštą ieškinį, teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nenustatyta, kad toks ieškinys suinteresuotų asmenų iki nutarties priėmimo dienos būtų pareikštas, tai 2010 m. liepos 16 d. nutartimi įkeisto turto areštas panaikintas.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjo teisę reikalauti skolos iš L. K. patvirtina reikalavimo perleidimo, įkeitimo sutartys, nėra duomenų, jog skolą kreditoriui skolininkė L. K. sumokėjo, taigi yra pakankamas įstatyme numatytas pagrindas kreditoriui A. V. pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės L. K. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Hipotekos registro steigimo įstatymas priimtas 1996 m. rugsėjo 24 d., Civilinio proceso kodeksas, reglamentuojantis bylų dėl hipotekos ar įkeitimo santykių nagrinėjimą, įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., todėl, esant teisės normų kolizijai, reikalavimams, kylantiems iš hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, nagrinėti taikytinos vėliau priimtos ir įsigaliojusios, t. y. Civilinio proceso kodekso, normos. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nenumatyta prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotiems asmenims suteikė galimybę juos pateikti, paskui sustabdė priverstinį skolos išieškojimą ir galiausiai panaikino įkeisto turto areštą. Remdamasi tuo, kad nustatytas pagrindas priverstiniam skolos išieškojimui, pirminė pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo procedūra pagal CPK 558 straipsnį atlikta tinkamai, teisėjų kolegija nutarė, jog yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje keliamas kreditoriaus reikalavimų, atsiradusių iš turto įkeitimo sutarties, sudarytos iki 1998 m. balandžio 1 d., tenkinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimas.

Dėl kreditoriaus reikalavimų, atsiradusių iš turto įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., tenkinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų

CPK 442 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 1 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis). CPK 542 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka, išskyrus kai šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Hipotekos registro steigimo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis teisinius santykius, atsiradusius steigiant Hipotekos registrą. Duomenys apie įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., t. y. iki Hipotekos registro įsteigimo, vadovaujantis Hipotekos registro steigimo įstatymo 2, 4 straipsniais, buvo įrašyti į Hipotekos registro duomenų bazę neatlikus teisinio tyrimo, kurio metu tikrinama, ar yra visos teisinės sąlygos tokiam sandoriui. Atsižvelgiant į tai, siekiant apsaugoti suinteresuotų asmenų teises, Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta speciali kreditorių reikalavimų, atsiradusių iš įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., reikalavimų tenkinimo tvarka: tokie hipotekos kreditoriai gali pareikšti ieškinį teismui arba pareiškimą Hipotekos skyriui; pastaruoju atveju suinteresuoti asmenys gali pareikšti prieštaravimą dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka; suinteresuotiems asmenims tokius prieštaravimus pareiškus, taip pat tais atvejais, kai nepakanka įrodymų dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, hipotekos teisėjas priima nutartį sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka ir pasiūlo suinteresuotiems asmenims spręsti ginčą ieškinio teisenos tvarka; jeigu kreditorius per vieną mėnesį nepareiškia ieškinio, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti turto areštą (Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta CPK normų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, įtvirtintų taisyklių išimtis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipotekos teisėjas, gavęs pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į turtą, įkeistą 1995 m. gegužės 15 d. įkeitimo sutartimi, pagrįstai vadovavosi Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis ir atliko jame numatytus veiksmus – gavęs suinteresuotų asmenų prieštaravimus, pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą, pastarajam to nepadarius, panaikino įkeisto turto areštą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad, esant Hipotekos registro steigimo įstatymo ir CPK teisės normų kolizijai, reikalavimams, kylantiems iš hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, nagrinėti taikytinos vėliau priimtos ir įsigaliojusios – CPK – normos, ir nagrinėjamoje byloje taikęs CPK 558 straipsnį, pažeidė CPK 1 straipsnio, 443 straipsnio 1 dalies, 542 straipsnio 1 dalies nuostatas, suteikiančias pirmenybę kitų įstatymų normoms, nustatančioms CPK taisyklių išimtis, ir Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnį, kuriame tokia išimtis nustatyta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinos galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. liepos 16 d. nutartys (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 49,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, patenkinus kasacinį skundą, priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį bei palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. liepos 16 d. nutartis.

Priteisti iš A. V. (duomenys neskelbtini) 49,40 Lt (keturiasdešimt devynis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.