Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-3876-1004/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: e2-3876-1004/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01449-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidotas Narvidas
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: E. B.
Išvadą teikia: (duomenys neskelbtini)

Civilinė byla Nr. e2-3876-1004/2022

Teismo proceso Nr. 2-70-3-01449-2022-6Procesinių sprendimų kategorijos:2.3.4.4.3; 2.3.3.7; 3.1.7.6;3.1.7.13; 3.1.16; 3.2.6.1(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorėms M. S. ir V. P.,

dalyvaujant ieškovei L. B., ieškovės atstovui advokatui V. J., atsakovui E. B., atsakovo atstovei advokatei K. G., institucijos teikiančios išvadą byloje (duomenys neskelbtini) atstovui P. Š. ir teismo psichologei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl leidimo pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo ir pagal atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei L. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė L. B. ieškiniu (I t., b. l. 1 – 9), kurį patikslino dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo (V t., b. l. 48 – 51) (1.1. – 1.2.9. punktai), prašė:

1. Leisti išvežti nepilnamečius vaikus: T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) nuolat gyventi kartu su ieškove (pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo E. B. sutikimo);

Žemesnės instancijos teismas

2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-25 sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutartimi, nustatytą vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką, nustatant tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

2.1. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. rudens atostogų metu 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tėvų suderinti laiku, pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną, vaikų motina iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir gražina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini),

2.2. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 9 (devynias) kalendorines dienas žiemos atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas žiemos atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, ir Naujuosius metus), kuris su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą – nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B., o Naujuosius metus su motina – L. B., lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su motina – L. B., o Naujuosius metus su tėvu – E. B. Nustatytu tėvų suderinti laiku, vaikų motina pirmą dieną iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir gražina juos devintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini),

2.3. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. pavasario pusės semestro atostogų metu 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, tėvų suderintu laiku, pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną, vaikų motina sūnus iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir gražina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini),

2.4. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 7 (septynis) kalendorines dienas nepertraukiamo laiko pavasario atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas pavasario atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Velykas), kurios su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą – nelyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su motina – L. B., lyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B.. Nustatytu tėvų suderinti laiku vaikų motina pirmą dieną iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir gražina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini),

2.5. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. pavasario semestro pabaigos atostogų metu 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, tėvų suderintu laiku, sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios (duomenys neskelbtini), pirmą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dieną, vaikų motina sūnus iki 20.00 val. pristato adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima ir gražina juos septintą bendravimo su vaikais dieną iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini),

2.6. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. ne mažiau kaip 24 (dvidešimt keturias) kalendorines dienas vasaros atostogų metu, laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 12 dienų. Nepilnamečių sūnų mama – L. B. pirmą šalių suderintą bendravimo nepilnamečių sūnų su tėvu vasaros atostogų dieną pristato iki 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios vaikų tėvas pasiima vaikus ir gražina juos po 12 (dvylikos) kalendorinių dienų iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) (ši tvarka taikoma abu kartus po 12 dienų pasiimant tėvui sūnus bendravimui vasaros atostogų metu);

2.7. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu – „Skype“ programa, mobiliu telefonu – „Messenger“, „Viber“ programomis ir kt.), atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą;

2.8. E. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą) (duomenys neskelbtini), apie savo atvykimą iš anksto (ne vėliau, kaip prieš tris darbo dienas) informuojant vaikų motiną el. paštu ir/arba SMS – trumpąja žinute;

2.9. L. B. įsipareigoja iš anksto informuoti E. B. SMS trumpąja žinute ir/arba el. paštu apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus sūnų pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus. Nepilnamečių vaikų motina L. B. ir tėvas E. B. kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. suderina raštu (el. paštu) vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atostogų metu ir šventinėmis dienomis.

3. Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, jog 2016-05-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2016-11-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, nutraukus ginčo šalių santuoką buvo nustatyta nepilnamečių vaikų: T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina L. B.. Nutraukus santuoką su atsakovu ieškovė liko su nepilnamečiais sūnumis gyventi (duomenys neskelbtini) Norėdama išvykti į užsienį ((duomenys neskelbtini)) su nepilnamečiais vaikais be atsakovo sutikimo kreipėsi į teismą. 2020-12-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu minėtas reikalavimas buvo atmestas. Nurodytas teismo sprendimas 2021-04-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-09-30 nutartimi atmetė pateiktą ieškovės kasacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant klausimus dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovei kartu su vaikais išvykus į užsienio valstybę, galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui. Vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais, palaikyti nuolatinį ryšį, be kita ko, bendravimo su kitais artimaisiais, saugios, visapusiškai pritaikytos vaikų tinkamam vystymuisi aplinkos stabilumo negali paneigti vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, tikėtinas finansinės padėties pagerėjimas, išvykus gyventi į užsienio valstybę (45 punktas).

4. Kaip pažymėjo ieškovė, nuo nurodytų procesinių teismų sprendimų priėmimo iš esmės pasikeitė faktinė situacija. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. susilpnėjęs nepilnamečių ir tėvo tarpusavio ryšys buvo atkurtas, vaikai su tėvu bendrauja teismo sprendime numatyta tvarka, leidžia laiką su tėvu nuo penktadienio iki sekmadienio, kartu su tėvu keliauja į užsienį, bendrauja ir lieka pas tėvą ir senelius per šventes, bendrauja su atsakovu sutartomis, teismo sprendime nenumatytomis dienomis. Šiems argumentams pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (III t., b. l. 32 – 37). Ieškovė siekia, kad šis nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys būtų išlaikytas tiek gyvenant Lietuvoje, tiek išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini). Prašydama leisti išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) nori nustatyti maksimalią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką vaikams gyvenant užsienyje. Ieškovė paaiškino, jog suprantu ir skatina, kad nepilnamečiai vaikai palaikytų nuolatinį ryšį su tėvu. Nurodyto pobūdžio šalių konfliktiškumas nėra susijęs su atsakovo teise bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Šiuos argumentus pagrindžia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (III t., b. l. 38 – 45).

5. Dėl ekonominių priežasčių, siekdama geresnės savo ir savo nepilnamečių vaikų materialinės gerovės ieškovė nori išvykti dirbti ir gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu į (duomenys neskelbtini) ieškovė nuolat vyksta vykdyti (duomenys neskelbtini), ten nuomojasi keletą kabinetų ir teikia (duomenys neskelbtini) (šiems argumentams pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus III t., b. l. 45 – 46). Ieškovė nurodė, jog jos pajamos per 5 mėn. iš šios veiklos sudaro virš 11000 svarų sterlingų (apie 3000 svarų sterlingų per mėnesį). (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovės sesuo, kuri neatlygintai suteiks jai ir nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamuoju namu, kuriame nepilnamečiams vaikams skirtos gyvenamosios erdvės, todėl bus užtikrinta tinkama nepilnamečių sūnų gyvenamoji ir socialinė aplinka. Pateikiamos pažymos iš ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos dėl nepilnamečių vaikų priėmimo į mokymo įstaigą patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams bus užtikrintos mokymosi sąlygos, gaunat šiuolaikinį vidurinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini).

6. Mano, jog šiuo atveju nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos pakeitimas nepadarys jiems nei socialinės, nei psichologinės žalos ir jų identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas bus užtikrinti. Tai pat ieškovė mano, jog nepilnamečių vaikų interesai gyvenant (duomenys neskelbtini) nebus pažeisti. Ieškovės paaiškinimu, nepilnamečiai vaikai mokosi anglų kalbos ir bendrauja nurodyta kalba. Taip pat nepilnamečiai vaikai nuolat keliauja į (duomenys neskelbtini), kurioje bendrauja anglų kalba. Nepilnamečiams vaikams taip pat puikiai žinoma ir socialinė aplinka. Tiek nepilnamečiai vaikai, tiek ir ieškovė turi leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), taip pat šioje šalyje yra registruoti (duomenys neskelbtini).

7. Tačiau kai apie ketinimus išvykti gyventi ir dirbti į užsienį ieškovė informavo vaikų tėvą, jis nesutiko leisti jai su nepilnamečiais vaikais išvykti gyventi į užsienį. Todėl ieškovė yra priversta pakartotinai ieškiniu kreiptis į teismą dėl leidimo su nepilnamečiais vaikais nuolat išvykti gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu (V t. b. l. 23 – 30) atsakovo priešieškinį prašė atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog byloje pateikti duomenys (šalių susirašinėjimas) patvirtina, kad ieškovė skatina šalių nepilnamečius vaikus nuolat bendrauti su atsakovu. Atsakovui siūloma bendrauti su vaikais papildomai vykstant į užsienį, tiek švenčių dienomis (Šv. Kalėdas, Naujuosius metus), tiek atsakovo asmeninių švenčių metu, nors ir minėtame teismo sprendime tokia bendravimo tvarka nebuvo numatyta. Ieškovė geranoriškai ir tolerantiškai užtikrina vaikų tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nurodė, jog ginčų dėl atsakovo vaikų grąžinimo iš esmės nėra. Mano, jog atsakovas nepagrįstai siekia neaišku kokiu tikslu kontroliuoti, kištis į asmeninį ieškovės gyvenimą.

10. Šioje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kyla ne dėl atsakovo bendravimo su vaikais, o ieškovės teisės be atsakovo sutikimo nuolat išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė pateikė palyginimą, kad bus užtikrinta vaikų tėvo teisę bendrauti su atsakovu ir jo artimais šeimos nariais (tėvais, seserimi), išvykus gyventi į užsienį ((duomenys neskelbtini)) atsižvelgiant į atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

11. Tuo atveju, jeigu ieškovė su nepilnamečiais vaikais negalėtų išvykti į užsienį nuolat gyventi (nebūtų suteiktas leidimas), atsakovo prašoma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais šventinėmis dienomis, atsižvelgiant į tai, abiem vaiko tėvams būtų galimybės bendrauti su vaikais šventinėmis dienomis, turėtų būti atmesta ir nustatyta tokia bendravimo tvarka:

1. Neporiniais metais – per Kūčias, ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 13.00 val. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų gyvenamąją vietą.

2. Poriniais metais – antrą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. gruodžio 26 d. 13.00 val. ir parveža nepilnamečius vaikus kitą dieną (gruodžio 27 d.) iki 18.00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą.

3. Per Naujuosius metus (poriniais metais) tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. gruodžio 31 d. 13.00 val. ir grąžina juos į motinos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.;

4. Poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 13.00 val. ir antrą Velykų dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų motinos gyvenamąją vietą;

5. Neporiniais metais antrą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 13.00 val. ir kitą dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų motinos gyvenamąją vietą.

1. Pagal atsakovo siūlomą bendravimo nepilnamečiais vaikais tvarką – t.y. kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 16.00 val. iki gruodžio 31 d., o neporiniais gruodžio 31 d. 16.00 val. iki sekančių kalendorinių metų sausio 6 d. 16.00 val., šis laikotarpis apima ir nepilnamečių vaikų atostogas ((duomenys neskelbtini) nuo 12-17 iki 01-04, o (duomenys neskelbtini) nuo 2022-12-27 iki 2023-01-06 (penktadienis). Pagal tokią atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, nepilnamečiai vaikai, iš esmės visą atostogų laikotarpį bendrautų tik su vienu iš tėvų, tuo atveju jeigu ieškovei nebūtų suteikta teisė išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

2. Ieškovė ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, o priešieškinį atmesti. Iš esmės vadovavosi ieškinyje, atsiliepimuose į priešieškinį nurodytais argumentais, kita rašytine medžiaga. Ieškovė papildomai paaiškino, jog prašoma patvirtinti bendravimo tvarka pagal dienų skaičių atitinka atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai. Nurodė, jog tik nuo 2021 m. vaikai liko miegoti pas atsakovą. Beveik visi minimi skundai iš esmės buvo inicijuoti atsakovo. Nėra abejonės dėl vaikų puikaus mokėjimo anglų kalbos ir vaikai prašosi išvykti kartu į užsienį. Pažymėjo, jog skatina nepilnamečius vaikus nuolat bendrauti su atsakovu, kitais giminaičiais, nedraudžia tėvui keliauti su sūnumis.

3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog yra visos sąlygos dėl leidimo suteikimo ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti į (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi. Mano, jog šalys nori aiškesnės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o tokia tvarką aiškiai ieškiniu apibrėžė ieškovė. Atstovas dėl konfliktinių situacijų akcentavo paties atsakovo netinkamą elgesį. Teigia, jog ieškovė yra geranoriška ir skatina tėvą bendrauti su sūnumis. Ieškovė yra psichiškai sveika, nors buvo bandoma įrodyti priešingai. Pasisakė, jog atsakovo pateikti vaizdo įrašai yra dar to laiko, kai vaikai buvo maži.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo (V t., b. l. 1 – 6), kuriuo prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

2. Nustatyti, kad atsakovas E. B. pasibaigus jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. laiku, grąžina juos į jų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemą ir perduoda juos ieškovei L. B. arba jos pavedimu/nurodymu kitam pilnamečiui artimajam giminaičiui;

2.1. Pakeisti atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir atostogų metu tvarką, nustatytą Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 4, 5 ir 10 punktais, tvarką – nustatyti, kad atsakovas E. B. su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir vaikų atostogų metu bendrauja tokia tvarka:

2.2. Atsakovas E. B. bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 16.00 val. iki gruodžio 31 d. 16.00 val., o ieškovei L. B. pageidaujant, sudaroma jai galimybė bendrauti su vaikais gruodžio 25 d. nuo 13.00 val. iki 19.00 val. Neporiniais metais atsakovas E. B. turi teisę bendrauti su vaikais gruodžio 25 d. nuo 13.00 iki 19.00 val.;

2.3. Atsakovas E. B. bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. nuo kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. 16.00 val. iki sekančių kalendorinių metų sausio 6 d. 16.00 val.;

2.4. Atsakovas E. B. bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. žiemos atostogų metu tokia tvarka: kiekvienų porinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu pirmas tris kalendorines žiemos atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 19.00 val.; kiekvienų neporinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 19.00 val.;

2.5. Atsakovas E. B. bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. per jų velykines atostogas tokia tvarka: kiekvienų neporinių metų kalendorinių metų velykinių atostogų metu pirmas tris kalendorines velykinių atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 19.00 val., o ieškovei L. B. pageidaujant su vaikais bendrauti per Šv. Velykų šventes, ji su vaikais bendrauja pirmą Šv. Velykų dieną nuo 13 iki 19 val.; kiekvienų porinių kalendorinių metų velykinių atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 19.00 val ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 19.00 val., o atsakovui E. B. pageidaujant bendrauti su vaikais per Šv. Velykų šventes, jis su vaikais bendrauja pirmą Šv. Velykų dieną nuo 13.00 iki 19.00 val.

2.6. Atsakovas E. B. bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. rudens atostogų metu tokia tvarka: kiekvienų porinių kalendorinių metų rudens atostogų metu pirmas tris kalendorines žiemos atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 19.00 val.; kiekvienų neporinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 19.00 val.;

2.7. Atsakovas E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja jų vasaros atostogų metu tokia tvarka: nuo liepos mėnesio 1 d. iki 15 d. ir nuo rugpjūčio mėnesio 1 d. iki 15 d., paimdamas vaikus pirmos bendravimo atostogų metu dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo su vaikais dienos 19.00 val.

2.8. Atsakovo E. B. nustatyta bendravimo su vaikais T. B. ir T. B. tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais netaikoma vaikų atostogų ir švenčių metu.

2.9. Ne švenčių ir atostogų laikotarpiais, atsakovas E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja 2016-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodyta tvarka.

1. Atsakovas pažymėjo, jog tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, o be to teismo nutartimi prieš daugiau nei 5 metus nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka nebeatitinka nei vaikų, nei atsakovo interesų, todėl turi būti pakeista. Atsakovas pažymėjo, jog siekia kuo intensyvesnio bendravimo su vaikais, tokiu būdu įgyvendindamas ne tik savo teisę bendrauti su vaikais, tačiau ir pareigą auklėti juos.

2. Dėl to, jog tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovo vaikų grąžinimo ieškovei tvarkos, atsakovas prašo, kad tamsiu paros metu vaikus iš jų gyvenamo daugiabučio namo pasiimtų pati ieškovė arba ieškovės nurodymu kitas artimas giminaitis (pvz. ieškovės mama). Nurodė, jog vaikams eiti iki namo bei tamsia laiptine yra nesaugu, o iki buto durų atsakovas negali vaikų palydėti dėl ieškovės nepagrįstų kaltinimų siekiu patekti į jos butą ar jos terorizavimu.

3. Minima nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga, kadangi pagal šią tvarką šalių vaikai dar nei kartu su atsakovu nepraleido Šv. Kūčių švenčių, ir tik vieną karta – Šv. Kalėdų pirmąją dieną. Todėl yra keistina nutartyje 4, 5 ir 10 punktuose nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka švenčių ir atostogų metu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 4 punktu yra nustatyta, kad atsakovas per Naujųjų metų šventes su vaikais bendrauja tokia tvarka: poriniais metais Naujų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) atsakovas paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina juos 20 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; ilgiau vaikai lieka su atsakovu ir Naujus Metus atsakovas sutinka su vaikais tik jei tam neprieštarauja jų motina ir patys vaikai. Nutarties 5 punktu yra nustatyta, kad poriniais metais atsakovas pirmą Šv. Velykų dieną, o neporiniais metais – antrą Šv. Velykų dieną atsakovas paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina 18 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. Nutarties 10 punkte yra nustatyta, kad atsakovas birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasiima sūnų T. B. ir sūnų T. B. kas antrą trečiadienį 14 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu nėra numatyta jo bendravimo su vaikais tvarka per Šv. Kalėdas ir kitų vaikų atostogų metu.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepimu (II t., b. l. 81 – 96) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, jog teismų procesiniais sprendimais mažiau nei prieš vienerius metus yra išspręstas šalių ginčas ir atsisakyta leisti ieškovei be atsakovo sutikimo išvežti šalių nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-30 nutartyje konstatuota, kad ieškovė neįrodė, kad vaikų išvykimas nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) geriausiai atitinka vaikų interesus ir, kad tai nepažeistų skyrium gyvenančio vaikų tėvo (atsakovo) teisių (44, 45 punktai).

Šalies argumentai

6. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad nuo teismų procesinių sprendimų priėmimo iš esmės pasikeitė faktinė situacija, tačiau atsakovas mano, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės bei kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai to nepatvirtina. Po teismų procesinių sprendimų priėmimo šalių nepilnamečiai vaikai keletą kartų lankėsi (duomenys neskelbtini), o ieškovė tariamai pradėjo vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip iš esmės keičiančios buvusią situaciją. Ieškovės elgesys – naujai teikiamas ieškinys teismui praėjus vos 5 mėn. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo turi būti vertinamas kaip jos piktnaudžiavimas procesu ir ieškovei, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 95 straipsnio nuostatomis, turėtų būti skiriama 5000,00 Eur bauda, pusę jos įpareigojant sumokėti atsakovui.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. susilpnėjęs nepilnamečių ir jo tarpusavio ryšys buvo atkurtas. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismai savo procesiniais sprendimais to nenustatė. Minimos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir po jos išnagrinėjimo ieškovė reiškė nepagrįstus pranešimus policijai apie jo tariamai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nė vienas ieškovės teiktas pareiškimas nepasitvirtino.

8. Atsakovas mano, jog ieškovės nurodomos ekonominės priežastys nepatvirtina, kad yra būtinybė jai dėl geresnės ekonominės padėties užsitikrinimo vykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Teismų procesiniais sprendimais kitoje šalių civilinėje byloje jau yra įvertintas ieškovės nurodomas argumentas – jos ekonominės padėties pagerėjimas išvykus į užsienį (2021-09-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis). Šiaulių apylinkės teismo sprendimu yra nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią jis su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį. Todėl atsakovas teigia, jog ieškovė savo veiklą (duomenys neskelbtini) gali derinti su atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiais ir tokiu būdu užtikrinti tiek savo teisę gauti ženklesnes pajamas, tiek atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, tiek vaikų teisę betarpiškai bendrauti ir būti ugdomiems tėvo ir kitų artimųjų giminaičių.

9. Atsakovas abejoja, kad ieškovė vykdo ir planuoja vykdyti ieškinyje deklaruojamas (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktos sutartys dėl darbo vietos su grožio salonais, veikiančiais (duomenys neskelbtini), bei išrašytos sąskaitos už paslaugas, suteiktas šiuose grožio salonuose, atsakovui sukėlė abejonių dėl šių įrodymų tikrumo.

10. Atsakovas pažymėjo, jog šalių konfliktiniai santykiai nėra išnykę iki šiol. Šiuos argumentus patvirtina pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga.

Šalies argumentai

11. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalių nepilnamečiai vaikai lankys ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) bei bus užtikrintos jų teisės į būstą. Tačiau atsakovas teigia, jog šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, kadangi ir šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas bei yra užtikrinta jų teisė į būstą. Visi klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir ieškovės prašomas leidimas vaikus išvežti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo, turi būti sprendžiami per nepilnamečių vaikų interesų prizmę.

12. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškiniu dalyje, kuria yra prašoma leisti be atsakovo sutikimo ieškovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)). Todėl vien dėl šios priežasties atsakovas nesutiko ir su ieškovės siūloma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nes siekia intensyvesnio bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

Atsiliepimas

13. Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo atstovė prašė tenkinti priešieškinį, o ieškovės ieškinį atmesti. Iš esmės rėmėsi atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytais argumentais, kita rašytine medžiaga, pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais. Atsakovas pažymėjo, jog išklausius vaikų nuomones, jie pasakė, kad reikia abiejų tėvų. Atstumas būtų kliūtis įgyvendinti tinkamą jo bendravimą su vaikais. Paaiškino, jog vaikai nėra ilgiau gyvenę (duomenys neskelbtini), o dėl noro išvykti gyventi į užsienį vadovaujasi mamos mintimis. Nurodė, jog tik teismo nustatytu laiku gali bendrauti su sūnumis. Dėl rūpinimosi vaikų saugumu prašo ieškovę pasiimti vaikus po jo bendravimo laiko. Bendravimas su vaikais vien per nuotolį pažeistų ne tik jo, bet ir vaikų teises ir interesus bendrauti gyvai.

14. Atsakovo atstovė papildė, jog ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pasikeitimo dėl prašomo leidimo vaikus išvežti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo sutikimo. Teigia, jog ieškovės siūloma atsakovo gyvo bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga dėl vaikų kelionės dažnumo, jos trukmės, ieškovės pasirinkto maršruto. Pažymėjo, jog atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės įrodo poreikį tenkinti priešieškinį ir nustatyti detalesnę bei intensyvesnę atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

15. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl leidimo išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo (III t., b. l. 24 – 28). Išvadoje pateikė duomenis apie 2019-11-05 – 2021-12-08 laikotarpiu gautus ginčo šalių pranešimus apie galimus vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimus. Mano, jog nepilnamečių vaikų ir tėvo emocinis ryšys atkurtas ir sustiprėjo dėl to, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo atsakovo intensyvesnis bendravimas su savo nepilnamečiais vaikais, o tam greičiausiai turėjo įtakos abiejų tėvų pastangos. Akivaizdu, kad vaikams išvykus gyventi į užsienį, vaikų ir tėvo ryšys silpnės, todėl ieškovė aiškiai turi nurodyti, kokiu būdu silpnėjantis bendravimas bus kompensuojamas.

16. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, vien ieškovės teiginiai, kad nepilnamečiams vaikams bus užtikrintos mokymosi sąlygos, gaunat šiuolaikinį vidurinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini), negali būti vertinami kaip atitinkantys geriausius vaikų interesus. Aplinkybės, jog ieškovė žino gyvenimo ir darbo sąlygas užsienio šalyje, kad ji įvertino socialinę ir ekonominę aplinką, dėl ko būtent ir nori išvykti su vaikais į užsienį, šiuo atveju nėra pakankamos, kadangi vertinamas būtent šalių nepilnamečių vaikų interesas, kurie nėra tapatūs ieškovės interesams.

17. Taip pat išvadoje pažymėta, kad ieškovės argumentai dėl galimai jos finansinės padėties pagerėjimo, išvykus į užsienio valstybę, nesudaro pagrindo apsunkinti skyrium gyvenančio vaikų tėvo teises į bendravimą su vaikais. Ieškovės ir atsakovo konfliktiški santykiai, sprendžiant klausimus dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos (ką patvirtina išvadoje nurodyti ieškovės ir atsakovo kreipimosi faktai), ieškovei kartu su vaikais išvykus į užsienio valstybę, galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui.

18. Šiuo atveju institucija mano, jog šalių vaikų išvežimas į užsienį, tikėtinai gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, gali būti apribotos vaikų tėvo bei kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaikais, todėl suteikus ieškovei teisę išvežti nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be atsakovo, vaikų tėvo sutikimo, galimai būtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, t. y. teisė ir interesas bendrauti su abiem tėvais, nes vaikų bendravimas su tėvu butų ribojamas atstumo, kasdien būtų įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis, susilpnėtų šeimos ryšiai.

19. Išvada dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (V t., b. l. 52 – 54) institucija nepritarė atsakovo reikalavimui nustatyti, kad pasibaigus bendravimui su vaikais, atsakovas juos perduoda ieškovei arba jos pavedimu/nurodymu kitam pilnamečiam artimajam giminaičiui. Nurodė, jog vaikai yra pakankamo amžiaus, kad sugebėtų savarankiškai sugrįžti iš kiemo į butą, o įsitikinti, kad vaikai sėkmingai parėjo namo, galima ir ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute). Institucija atsakovo reikalavimą pakeisti teismo nutartimi nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką vertina kaip atitinkančią nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, kuri užtikrins artimo ryšio su vaikais palaikymą, suteiks atsakovui didesnę galimybę aktyviai dalyvauti jų gyvenime ir pastoviai bendrauti su vaikais.

20. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nepritarė leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę išdavimui, tačiau pasisakė dėl to, jog jeigu teismas nuspręstų išduoti leidimą, mano, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų yra pateikta išvada. Tačiau atstovas mano, jog tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovo gyvo bendravimo galimybės sumažės ir nuotolinis bendravimas to neužtikrins. Nepilnamečiai vaikai dar yra per maži patekti į kitą aplinką, o mokymosi ir gyvenimo sąlygos Lietuvoje nėra prastesnės nei (duomenys neskelbtini). Atstovas abejojo atsakovo galimybe aplankyti savo nepilnamečius vaikus ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje. Taip pat kyla abejonės dėl vaikų galimybės suprasti mokymosi dalykus svetima jiems kalba. Pažymėjo, jog apklausiami vaikai neišsakė nenoro bendrauti su tėvu. Nurodė, jog nepilnamečių vaikų interesus atitinka ne didesnės tėvų pajamos, o bendravimo užtikrinimas. Paaiškino, jog sprendžiant šalių ginčus abi ginčo pusės teikė skundus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

21. L. B. (D.) (II t., b. l. 10) ir E. B. yra nepilnamečių vaikų: T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

22. Ieškovė pateikė rašytinius duomenis apie studijų nuomos sutartis su priedais, įregistravimą mokesčių mokėtoja, leidimus gyventi (duomenys neskelbtini), vykdomą veiklą, sveikatos draudimą, registraciją užimtumo tarnyboje, duomenis apie vykimą į (duomenys neskelbtini) ir vykdomą veiklą, duomenis apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, duomenis apie gyvenamąją vietą, studijų pažymėjimus (įgytą išsilavinimą) ir darbą (duomenys neskelbtini), vaiko (ne ginčo šalių) gimimo duomenis, duomenis apie nepilnamečių vaikų dalyvavimą NVŠ programose, duomenis apie nepilnamečių vaikų priėmimą į mokymo įstaigą, informaciją iš (duomenys neskelbtini), duomenis apie darbo vietą Lietuvoje (I t., b. l. 10 – 23; 24 – 26; 27 – 47; 48 – 59; 60 – 67; 68; 70 – 182; 183 – 184; 185 – 193; 194 – 200; II t., b. l. 1 – 6; 7 – 9; 11; 14 – 23; III t., 47 – 48; 49; 50 – 74; 75 – 76; 77 – 80; 81 – 83; 84 – 113).

23. Papildomais rašytiniais įrodymais ieškovė pateikė laikotarpiu 2019-11-05 – 2021-12-02 Valstybinėje vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje šalių gautų pareiškimų ir jų priimtų išvadų kopijas, susirašinėjimo su atsakovo šeimos nariais duomenis, duomenis apie nepilnamečio vaiko pasiekimus anglų kalba, (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos informaciją, Šiaulių apskrities VPK raštą, duomenis apie (duomenys neskelbtini) švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą, ekonomiką, vidutinį darbo užmokestį, Psichiatro pacientų registro duomenis ir kt. rašytinius įrodymus dėl gyvenamojo būsto nuosavybės įgijimo, duomenis apie viešbučio rezervacijos patvirtinimą (III t., 114 – 115; 116 – 201; IV t., b. l. 1 – 188; V t., b. l. 76 – 77; 78 – 79; 80 – 81; 82 – 83; 84 – 85; 87; 102 – 105; 106 – 107; 108; 109 – 111; 112 – 117; 118 – 143).

24. 2016-05-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistu 2016-11-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (V t., b. l. 7 – 16), nutraukus ginčo šalių santuoką buvo nustatyta nepilnamečių vaikų: T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina L. B., priteistas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymas ir nustatyta vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (1 – 10 punktai).

25. 2020-12-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu ieškovės reikalavimas dėl leidimo išvykti į užsienį ((duomenys neskelbtini)) su nepilnamečiais vaikais be atsakovo sutikimo buvo atmestas (II t., b. l. 60 – 70). Nurodytas teismo sprendimas 2021-04-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas (II t., b. l. 39 – 59). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės pateiktą kasacinį skundą (II t., b. l. 24 – 38). Pateikta 2020-07-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria netenkintas pareiškėjo E. B. skundas dėl antstolio R. K. veiksmų (V t., b. l. 31 – 47). Civilinės bylos nagrinėjimui išreikalauta ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga.

26. Atsakovas pateikė 2021-12-30 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo E. B. atžvilgiu, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (II t., b. l. 97 – 106). Pateikti atsakovo rašytiniai duomenys apie (duomenys neskelbtini) progimnazijos išduotą pažymą, (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymą, L. B. prašymą Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir informaciją apie gautą prašymą, duomenis apie ginčo šalių ne/registraciją Psichikos sveikatos centro pacientų registre, fotonuotraukas, susirašinėjimo medžiagą apie teisę teikti (duomenys neskelbtini) ir tokių paslaugų atlikimo laiko sąnaudas, ginčo šalių susirašinėjimą (II t., b. l. 107; 108; 109 – 116; 117 – 118; 119 – 175; 176 – 177; 178 – 200; III t., b. l. 1 – 21).

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismo iniciatyva išreikalauti duomenys apie ieškovės darbovietę ir mokamas išmokas laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2022-05-23 (IV t., b. l. 193 – 196).

28. Papildomais rašytiniais įrodymais atsakovas pateikė pažymas iš Šiaulių apskrities VPK apie ieškovės nuo 2019-01-01 teiktus pranešimus atsakovo atžvilgiu dėl tariamų teisės pažeidimų, fotonuotraukas, šalių susirašinėjimo medžiagą, atsakovo pranešimo duomenis apie galimą vaikų teisių pažeidimą, fotonuotraukas ir kitą rašytinę medžiagą, vaizdo medžiagą, duomenis viešbučio užsakymo rezervaciją (V t., 21 – 22; 55; 56 – 63; 64; 65 – 72; 88; 89 – 98; 151 – 152; 153 – 182; 183; 184; 187; 188 – 192).

29. Byloje kilo ginčas dėl leidimo pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo.

30. Teismas konstatuoja, kad siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti šalių ginčą, pirmiausia turi būti pasisakyta dėl ieškovės ieškinio reikalavimo išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų išvežimui į (duomenys neskelbtini) be tėvo sutikimo pagrįstumo, o vėliau – dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, kuri, kaip iš esmės sutinka abi šalys, turi būti pakeista.

Dėl reikalavimo išduoti ieškovei leidimą išvežti šalių nepilnamečius vaikus į užsienį be atsakovo sutikimo.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnamečius vaikus, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

32. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, su kuriais nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia kasdienius su vaikų priežiūra susijusius klausimus, tačiau jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaikais; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia ir kt.).

33. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) pripažįsta, kad abipusis tėvų ir vaikų pasitenkinimas vienas kitų draugija yra pagrindinis šeimos gyvenimo elementas, net ir nutrūkus tėvų santykiams. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės iš principo turi veikti taip, kad būtų galima išsaugoti šeimos ryšį (žr., pvz., EŽTT 2017-12-12 sprendimą byloje Malinin prieš Rusiją, peticijos Nr. 70135/14).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaikų interesų užtikrinimu, tinkamos jų vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaikų nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10 24 nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaikų išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaikų interesų). Pareiga įrodyti, kad vaikų išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaikų interesus ir, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2014).

36. Spręsdamas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaikų aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaikų perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaikų aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 39 punktas).

37. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaikų teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaikų nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikai. Į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaikų noras prieštarauja jų interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas gali ir neatsižvelgti į vaikų nuomonę ir priimti teismo vertinimu geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 43, 44 punktai).

38. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. ir jų tėvo (atsakovo) ryšys yra atkurtas ir artimas ryšys. Toks tėvo ir sūnų ryšys buvo ir vaikams esant jaunesnio amžiaus. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateikti vaizdo įrašai. Atsakovas priešieškiniu siekia kuo intensyvesnės bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas betarpiškai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, vaikai lieka pas jį nakvynės, kitu laiku yra palaikomas ryšys telekomunikacinėmis priemonės. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais vyksta ir į keliones, su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir kiti atsakovo artimieji. Atsakovas pažymėjo, kad šalių vaikai nėra praleidę su juo Šv. Kūčių ir tik vieną kartą – Šv. Kalėdas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovui svarbus ir bendravimas su nepilnamečiais vaikais per šventes, atostogų metu, dalyvavimas vaikų ugdymo procese, popamokinėje veikloje.

39. Šalys akcentavo tarpusavio konfliktiškus santykius ir siekė įvertinti konfliktų priežastis bei galimus konfliktinių situacijų organizatorius. Teismas apibendrintai daro išvadą, jog šalių konfliktiniai santykiai iš esmės kyla dėl abiejų ginčo šalių priešingų nuomonių, nesugebėjimo tarpusavyje bendrauti, komunikuoti ir priimti teisingus sprendimus nesikreipiant pagalbos į kompetentingas institucijas. Kad šalių nuomonės kardinaliai priešingos apklausoje nurodė ir patys vaikai. Pažymėtina, jog nėra nustatyta, jog kuris nors iš tėvų piktnaudžiavo tėvų valdžią ar atliko priešingus teisei veiksmus vaikų atžvilgiu, o per vaikų apklausą, jie nenurodė tėvų tarpusavio konfliktų. Tarpusavio susirašinėjimo duomenys parodo tai, jog ieškovė laikosi teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, nesudaro pagrindo teigti dėl ieškovės lankstumo šioje situacijoje ir geranoriško leidimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais ne jam priskirtu laiku. Todėl ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais išvykus į užsienio valstybę, šios aplinkybės iš tiesų gali turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui (2021-09-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje Nr. e3K-3-379-916/2021 45 punktas).

40. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Vertinant rašytinius įrodymus, šalių, atstovų paaiškinimus byloje negalima išvada, kad šiuo metu vaikų gyvenimo sąlygos Lietuvoje yra blogos, kad vaikų turtinė, socialinė, psichologinė aplinka yra jiems netinkama. Be to, vaikai yra perėmę motinos emociją, nori išvykti į užsienį, jų nuomonę formuoja ir draugai. Kad vaikai vadovaujasi motinos emocija pažymėjo ir apklausoje dalyvavusi teismo psichologė. Pažymėtina, jog nėra duomenų, jog ieškovė būtų registruota Psichikos sveikatos centro pacientų registre ir dėl jos formuojamos emocijos būtų pagrįstų abejonių.

41. Teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytu konstatuoja, kad nors šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau tai nepaneigia atsakovo teisės ir pareigos dalyvauti priimant reikšmingus sprendimus dėl vaikų auklėjimo ir gyvenimo bei vaikų teisės būti auginamiems abiejų tėvų. Atsakovas nėra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, išlaikymo teikimo ir siekia intensyvesnio bendravimo su sūnumis.

42. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas jai dėl geresnės ekonominės padėties užtikrinimo vykti su nepilnamečiais vaikais nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Kaip pagrįstai institucijos teikiančios išvadą išvadoje pažymėta, kad ieškovės argumentai dėl galimai jos finansinės padėties pagerėjimo, išvykus į užsienio valstybę, nesudaro pagrindo apsunkinti skyrium gyvenančio vaikų tėvo teises į bendravimą su vaikais.

43. Vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių, atstovų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė savo darbinę veiklą gali suderinti su atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiais, užtikrinant atsakovo teisę ir pareigą betarpiškai bendrauti su vaikais. Teismas nesiima vertinti atsakovui sukeltų abejonių dėl ieškovės darbo vietos, sutarčių su (duomenys neskelbtini), atliekamos veiklos, išrašytų sąskaitų už paslaugas, nes atsakovas neįrodė, šių abejonių pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismas pritaria atsakovo argumentams dėl to, jog neturi būti vertinamos kaip išskirtinės ieškovės nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) vaikams bus užtikrinta sveikatos apsauga, gyvenamoji vieta, jie turės kur mokytis. Šios aplinkybės vaikams yra ir šiuo metu užtikrinamos (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodė ir išvadą teikianti institucija, šalių vaikų išvežimas į užsienį, tikėtinai gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, gali būti apribotos vaikų tėvo bei kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaikais, todėl suteikus ieškovei teisę išvežti nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be atsakovo, vaikų tėvo sutikimo, galimai būtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, t. y. teisė ir interesas bendrauti su abiem tėvais, nes vaikų bendravimas su tėvu butų ribojamas atstumo, kasdien būtų įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis, susilpnėtų šeimos ryšiai.

45. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apie vaikų gyvenimo sąlygas Lietuvoje bei galimas gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. išvežimas nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) geriausiai atitinka vaikų interesus, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) teisių. Teismas, vertindamas ir nepilnamečių vaikų amžių (gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei į tai, jog šalių ginčas jau buvo nagrinėtas 2021 m. teismuose, nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurioms esant nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti pakeista, leidžiant ieškovei išvežti vaikus į (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo. Teismo nuomone, T. B. ir T. B. perkėlimas į (duomenys neskelbtini) nėra būtinas, neatsižvelgti į vaikų nuomonę (nes jie yra per maži vertinti galimą artimųjų ilgesį, bendravimo trūkumus, adaptaciją prie naujos aplinkos, mokymosi sunkumus ir kt.). Teismo vertinimu geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkantis sprendimas yra ieškovei nesuteikti leidimo dėl vaikų išvežimo nesant atsakovo sutikimo, todėl ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).

46. Atmetus nurodytą ieškinio reikalavimą, teismas nesvarsto ieškovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo vaikams gyvenant užsienyje. Toliau nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos Lietuvoje pakeitimo.

47. Teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, tačiau tai nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio nuostatų ir vertinti jos procesinį elgesį kaip piktnaudžiavimą procesu.

Dėl atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

48. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-07 nutartis byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).

50. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaikus psichologiškai, neatitinka vaikų individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaikų brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaikais tvarka nebeatitinka geriausių vaikų interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2014).

51. Tėvų pareiga bendrauti su vaikais reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaikų noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaikų patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaikų norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaikais tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

52. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, ši pareiga vykdoma vaikų interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaikų teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaikais tvarką skyrium gyvenantis tėvas privalės ją vykdyti. Todėl skyrium gyvenantis tėvas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į kitos pusės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, turi įvertinti savo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-07 nutartis byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 34 punktas).

54. Atsakovas priešieškiniu siekia pakeisti teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir pažymėjo, jog siekia intensyvesnio bendravimo su vaikais. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog prie daugiau nei 5 metus nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka iš dalies nebeatitinka nei vaikų, nei atsakovo interesų, todėl keistina. Pažymėtina, jog teisme apklausti nepilnamečiai vaikai neišreiškė nenoro bendrauti su tėvu. Būtina nustatyti atsakovo bendravimo tvarką per šventes ir vaikų atostogas, tuo pakeičiant teismo procesinį sprendimą.

55. Tačiau teismas nepritaria atsakovo argumentams dėl poreikio, kad tamsiu paros metu nepilnamečius vaikus pasiimtų ieškovė ar ieškovės nurodymu kitas artimas giminaitis. Sutiktina su ieškovės argumentais ir išvadą teikiančios institucijos nuomone, jog toks atsakovo reikalavimas yra perteklinis. Nėra įrodymų, jog nepilnamečiams vaikams ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m.) vieniems sugrįžti į butą būtų nesaugu ar jie būtų palikti ilgam laikui be priežiūros. Sutiktina, jog atsakovas turi galimybes skambindamas ar SMS trumpąja žinute pasitikrinti ar vaikai saugiau sugrįžo į gyvenamąjį būtą.

56. Dėl aukščiau išvardintų argumentų teismas atmeta atsakovo reikalavimą dėl paminėtos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos papildymo (CPK 178, 185 straipsniai).

57. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, jog reikalinga nustatyti atskirą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką švenčių metu. Tačiau šventinį laikotarpį teismas skaido, pagal galimybes įterpdamas ir vaikų atostogų laiką, suvienodindamas paėmimo ir grąžinimo laikus, kad minimas laikas nebūtų praleidžiamas su nepilnamečiais vaikais tik su vienu iš tėvų (kaip prašoma atsakovo). Teismas pakeičia ir nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovų datas poriniais ir neporiniais metais, kad nebūtų pažeisti ieškovės interesai. Tuo iš dalies tenkina atsakovo likusius priešieškinio reikalavimus, keičiant teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nagrinėjamu atveju tai nepažeis vaikų interesų, nes teismo sprendimu keičiama bendravimo tvarka yra įgyvendinama, nepažeidžiant ir vaikų norų.

58. Teismas siekia nustatyti kuo įmanoma konkretesnę atsakovo ir nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. bendravimo tvarką.

59. Todėl keistina atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir atostogų metu tvarka, nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 4, 5 ir 10 punktais, nustatant, kad atsakovas E. B. su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir vaikų atostogų metu bendrauja tokia tvarka:

1. Poriniais metais – per Kūčias, ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; sutinkant Naujuosius metus tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 5 d. iki 18.00 val. (5 paros);

2. Neporiniais metais – antrą Šv. Kalėdų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. gruodžio 26 d. 18.00 val. ir parveža nepilnamečius vaikus gruodžio 31 d. iki 18.00 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą (5 paros).

3. Poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. ir antrą Velykų dieną iki 18.00 val. parveža į vaikų motinos gyvenamąją vietą; poriniais metais atsakovas praleidžia nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, pasiimdamas vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. trečią atostogų dieną, skaičiuojant po antros Šv. Velykų dienos, ir perveža į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą po trijų dienų iki 18.00 val.

4. Neporiniais metais antrą Šv. Velykų dieną vaikų tėvas E. B. pasiima nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. 18.00 val. ir po trijų dienų, skaičiuojamų po antros Šv. Velykų dienos, parveža į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

5. Atsakovas E. B. bendrauja su vaikais T. B. ir T. B. rudens atostogų metu tokia tvarka: kiekvienų porinių metų rudens atostogų metu pirmas tris kalendorines žiemos atostogų dienas, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 18.00 val. (3 paros); kiekvienų neporinių kalendorinių metų žiemos atostogų metu nuo trečios iki šeštos atostogų dienos, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos trečią atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą šeštos atostogų dienos 18.00 val. (3 paros);

6. Atsakovas neporiniais metais E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja jų vasaros atostogų metu tokia tvarka: nuo liepos mėnesio 1 d. iki 15 d. ir nuo rugpjūčio mėnesio 1 d. iki 15 d., paimdamas vaikus pirmos bendravimo atostogų metu dienos 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo su vaikais dienos 18.00 val.

7. Atsakovas poriniais metais E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja jų vasaros atostogų metu tokia tvarka: nuo liepos mėnesio 16 d. iki 31 d. ir nuo rugpjūčio mėnesio 16 d. iki 31 d., paimdamas vaikus pirmos bendravimo atostogų metu dienos 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo su vaikais dienos 18.00 val.

8. Atsakovo E. B. nustatyta bendravimo su vaikais T. B. ir T. B. tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais netaikoma vaikų atostogų ir švenčių metu.

9. Ne švenčių ir atostogų laikotarpiais, atsakovas E. B. su vaikais T. B. ir T. B. bendrauja 2016-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

2. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 88,00 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 69). Ieškovė atstovui už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 1210,00 Eur sumą, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 94,00 Eur dydžio žyminį mokestį (V t., b. l. 17). Atsakovas neprašė atlyginti išlaidų dėl suteiktų teisinių paslaugų. Teismas atmetė ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies (iš esmės 75 proc., vertinant priešieškinio reikalavimus). Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 75,00 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (70,50 Eur).

3. Atmetus ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei paskaičiuotos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 3,36 Eur (75 proc. nuo 4,48 Eur sumos). Ieškovei ir atsakovui pagal proporciją (25,00 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ginčo šalių valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), švenčių ir atostogų metu tvarką, nustatytą Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 4, 5 ir 10 punktais, nustatant, kad atsakovas E. B. su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. švenčių ir vaikų atostogų metu bendrauja tokia tvarka:

8. Atsakovo E. B. nustatyta bendravimo su vaikais T. B. ir T. B. tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais netaikoma vaikų atostogų ir švenčių metu.

Atmesti atsakovo reikalavimus likusioje priešieškinio ieškinio dalyje.

Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 70,50 Eur (septyniasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjas Vaidotas Narvidas