Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-292-841/2020

Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
e2-292-841/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06159-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
E. B.
Civilinė byla Nr. e2-292-841-/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06159-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei advokatei J. G.,atsakovo atstovei advokatei K. P.,išvadą teikiančios institucijos atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl leidimo pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, išlaikymui priteistų lėšų padidinimo ir pagal atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei L. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: leisti išvežti nepilnamečius vaikus T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į užsienio valstybę (J. K.) nuolat gyventi kartu su ieškove L. B. (pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo, E. B., sutikimo); pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatytą vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką, nustatant tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: „kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko rudens atostogų, pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos J. K. pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą J. K. paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko žiemos atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas žiemos atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus), kuris su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą - nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su tėvu - E. B., o Naujuosius metus su motina - L. B., lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su motina - L. B., o Naujuosius metus su tėvu - E. B.. Nustatytu laiku pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos J. K. pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą J. K. paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko pavasario atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas pavasario atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Velykas), kurios su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą - nelyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su motina - L. B., lyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su tėvu - E. B.. Nustatytu laiku pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos J. K. pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą J. K. paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 (tris) savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų metu. Nepilnamečių sūnų mama - L. B. penktą nepilnamečių sūnų vasaros atostogų dieną pristato sūnus adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuva iki 20 val. Po trijų kalendorinių savaičių nepilnamečių vaikų tėvas - E. B. pristato nepilnamečius sūnus adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuva iki 20 val.; nepilnamečių sūnų motina - L. B. įsipareigoja sūnums vykstant atostogų pas vaikų tėvą - E. B. vieną kartą per vienerius metus apmokėti nepilnamečių sūnų kelionės išlaidas (lėktuvo bilietus iš J. K. oro uosto į Vilniaus/Rygos ar Palangos oro uostą ir iš Vilniaus/Rygos ar Palangos oro uosto į J. K. oro uostą) pagal E. B. pateiktus bilietų pirkimo patvirtinimo dokumentus, neviršijant 200 Eur sumos; tuo atveju, jeigu nepilnamečių vaikų tėvas E. B. neketina pasinaudoti numatyta teise dėl bendravimo su sūnumis, apie tai privalo informuoti vaikų motiną L. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos; L. B. dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių (pvz.: sūnų ligos), dėl kurių negali įvykti numatytas bendravimas su tėvu, privalo apie tai informuoti nepilnamečių sūnų tėvą E. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) per keturias valandas nuo ypatingų aplinkybių atsiradimo momento; E. B. turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu - „Skype“ programa, mobiliu telefonu - „Messenger“, „Viber“ programomis ir kt.), atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą; E. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą) J. K., apie savo atvykimą iš anksto prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos informuojant vaikų motiną L. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu); L. B. įsipareigoja iš anksto informuoti E. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus;“ pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį, priteisiant nepilnamečiams vaikams T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) eurų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės L. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, 2020-09-28, nurodydama, kad tenkinant ieškovės ieškinį ir teismo sprendimu nustatant šalių vaikų T. B. ir T. B. bei jų tėvo atsakovo E. B. bendravimo tvarką galutiniame teismo baigiamajame procesiniame dokumente (sprendime) išaiškinti, kad vaikų pasiėmimas iš ieškovės vaikų motinos L. B. gyvenamosios vietos reiškia vaikų pasiėmimą iš ieškovės vaikų motinos L. B. gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo.

A. E. B. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: nustatyti šalių nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. gyvenamąją vietą su A. E. B; nustatyti I. L. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką: „ieškovė L. B. turi teisę bendrauti su vaikais po 1 savaitę jų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, paimdama vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; ieškovė L. B. turi teisę bendrauti su vaikais 3 savaites jų vasaros atostogų metu, paimdamas vaikus penktą vasaros atostogų dieną iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje trečios savaitės paskutinę dieną; ieškovė L. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio (garso ir vaizdo) priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir kitą užimtumą; ieškovė L. B., neketindama pasinaudoti teise bendrauti su vaikais, apie tai informuoja A. E. B prieš 15 dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos; atsakovas E. B. dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, dėl kurių negali įvykti numatytas sūnų bendravimas su motina, apie tai informuoja I. L. B. per 4 valandas nuo ypatingų aplinkybių atsiradimo momento; ieškovė L. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą), apie savo atvykimą iš anksto prieš 15 dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos informuojant A. E. B raštu; atsakovas E. B. įsipareigoja iš anksto raštu informuoti I. L. B. apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus“; priteisti iš A. L. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. 125 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti A. E. B.

Ieškovė, jos atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad su atsakovu yra išsiskyrusi, atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, atvykęs pasiimti vaikų nekviečiamas įeina į jos būstą, filmuoja, įrašinėja garsą. Atsakovas ieškovės teigimu nemoka su vaikais bendrauti, supyksta ant vaikų, šaukia ant jų. Ieškovė nurodė, kad siekia išvykti į J. K. dėl ekonominių priežasčių, dirbdama užsienyje uždirbtų pakankamai, kad galėtų išsinuomoti būstą ir išlaikyti vaikus, mano, kad vaikams J. K. yra geresnės gyvenimo ir mokymosi perspektyvos, išvykimas atitiktų vaikų geriausius interesus. Vaikai su ieškove buvo J. K. vieną kartą dvi savaites, jiems ten labai patiko, jie labai nori išvykti. Vaikai nori gyventi kartu su mama, su ja gyveno visada, su tėvu santykiai nėra geri, kartais vaikai net nenori su tėvu važiuoti pagal nustatytą bendravimo tvarką, nes jo bijo, nenori pasilikti nakvoti pas tėvą. Ieškovė mano, kad išveždama vaikus gyventi į užsienį nepažeistų vaikų tėvo atsakovo interesų, nes būtų nustatyta jos prašoma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovas galėtų bendrauti su vaikais internetu bei per vaikų atostogas. Ieškovė mano, kad atsakovas slepia savo pajamas, nes taip darydavo ir jiems gyvenant kartu. Taip pat ieškovė mano, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis finansiškai nepajėgtų vykdyti ieškovės prašomos bendravimo su vaikais tvarkos, nes nebūtina pirkti brangius lėktuvo bilietus, yra ir pigiau kainuojančių, galima prisitaikyti prie pigesnių skrydžių. Ieškovė mano, kad sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, priteistas išlaikymas vaikams po 98,50 Eur yra aiškiai per mažas, todėl turėtų būti padidintas. Nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo 4 metai, vaikai paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo kiti jų poreikiai, todėl išlaikymas turėtų būti padidintas iki 300 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad jos pajamas sudaro už butą Vilniuje gaunama nuoma, atsakovo mokamas išlaikymas vaikams, jos sesers ir tėvo piniginė parama. Ieškovė yra baigusi kursus, turi išsinuomojusi patalpas darbui grožio srityje, tačiau šiuo metu beveik nieko neuždirba dėl pandemijos, daug laiko užima vaikų vežiojimas į mokyklą bei įvairius užsiėmimus. Ieškovė nurodo, kad J. K. dirbtų bendrovėje, pristatančioje maistą į namus, darbas ir stabilios pajamos jai yra garantuotos, be to, galėtų laisvu nuo darbo metu teikti permanentinio makiažo paslaugas, taip pat galėtų dirbti vertėja, kaip jau yra dirbusi anksčiau. Ieškovė nurodė, kad vertėjaudavo teismuose, nors neturi jokio anglų kalbos mokslo baigimo kvalifikacijos, tačiau jos ir nėra reikalaujama. Dėl atsakovo reiškiamo priešieškinio ieškovė teigė, kad vaikai yra pripratę gyventi su ja, visada su ja gyveno, tuo tarpu su atsakovu vaikų bendravimas komplikuotas, vaikai ne visada noriai bendrauja su tėvu, nenori pas jį nakvoti, todėl pagrindinis ieškinio reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, taip pat turėtų būti atmesti ir iš pagrindinio reikalavimo išvestiniai reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo priteisimo.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti priešieškinį. Atsakovas teismo posėdyje, teigė, kad ieškovė anksčiau J. K. teikė eskorto paslaugas, slapta nuo jo atnaujino ryšius su buvusiais klientais, todėl siekia išvykti ir vėl dirbti toje srityje. Ieškovė būtent iš savo eskorto paslaugų teikiamų pajamų įgijo didelės vertės turtą- butą Vilniaus mieste, atsakovas mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka su eskorto paslaugas teikiančia ieškove šiurkščiai pažeistų vaikų interesus, būtų nesaugi tiek moraline, tiek teisine prasme. Būtent dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad ieškinys neturėtų būti patenkintas. Atsakovas nurodė, kad sprendimą išvykti ieškovė priėmė atnaujinusi ryšius su klientais, vaikams ieškovė yra įteigusi, kad jie išvykę turės viską, ko panorėję. Atsakovas mano, kad vaikai nesupranta, kad vienaip atrodė gyvenimas nuvykus dviem savaitėms atostogų ir visai kitaip atrodys, kai reikės eiti į mokyklą, bendrauti svetima kalba, būti ir gyventi neįprastoje aplinkoje, vaikai neteks visų ryšių su seneliais, giminėmis, tėvu. Atsakovas teigia, kad ieškovė nurodo labai užimtą būsimos savo veiklos grafiką- darbą įmonėje, kosmetologės darbą, darbą vertėja, todėl nėra aišku, kaip ieškovė darbo metu galės vaikais pasirūpinti, nes J. K. vaikai gali savarankiškai vykti į mokyklą arba būti vieni namuose tik nuo 12 metų amžiaus. Be to, vaikų ugdymo procesas mokykloje šiuo metu yra įpusėjęs, t. y. įpusėję mokslo metai, todėl vaikų ugdymas Lietuvoje nutruktų ir nėra aišku, kaip galima būtų tęsti ugdymo procesą nuo mokslo metų vidurio, nes mokymo programos neabejotinai yra skirtingos. Atsakovo nuomone vaikai nekalba angliškai pakankamai gerai, kad galėtų ta kalba mokytis. Atsakovas taip pat mano, kad išvežus vaikus į J. K., jo bendravimas su vaikais būtų ženkliai apribotas, nes šiuo metu vyksta J. K. išstojimo iš Europos sąjungos procesas, po išstojimo gali būti taip, kad atsakovui norint pasimatyti su vaikais, gali tekti pirkti vizą, be to, dėl turimo teistumo (atsakovas teistas dėl smurto prieš ieškovę) jis gali būti neįleistas į J. K. ir dėl to netektų galimybės bendrauti su savo vaikais. Taip pat atsakovas teigė, kad šiuo metu, kai visą pasaulį yra apėmusi pandemija, asmenų judėjimą šalys riboja, todėl nėra aiški situacija ir ieškovė vaikų interesais turėtų palaukti ir neskubėti išvykti, kol praeis pandemija, įvyks J. K. išstojimo iš Europos sąjungos procesas ir situacija dėl judėjimo bei kitų dalykų taps aiškesnė, vaikai paaugs ir galės patys pasirinkti, ar nori išvykti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė pateiktą išvadą, palaikė ieškinio reikalavimą padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, dėl ieškinio reikalavimo leisti išvežti nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę institucijos atstovas pasisakė, kad vaikų išvežimas į užsienį tikėtinai gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, gali būti apribotos vaikų tėvo bei kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaiku, galimai būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, t. y. teisė ir interesas bendrauti su abiem tėvais, bendravimas su tėvu būtų ribojamas atstumo, bendraujant tik nuotolinio ryšio priemonėmis, nukentėtų šeimos ryšiai. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, institucijos nuomone abu tėvai gali sudaryti vaikams tinkamas augti ir vystytis, tačiau vaikai visą laiką gyveno su mama, yra prie jos prisirišę, nėra duomenų, kad mama negalėtų užtikrinti vaikams tinkamos ir saugios aplinkos, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti jų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu.