- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-232-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06159-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- E. B.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Linos Muchtarovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės L. B. ir atsakovo E. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl leidimo pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, išlaikymui priteistų lėšų padidinimo ir pagal atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei L. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: leisti išvežti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi kartu su ieškove L. B. (pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo, E. B., sutikimo); pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatytą vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką, nustatant tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko rudens atostogų, pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko žiemos atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas žiemos atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus), kuris su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą - nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su tėvu - E. B., o Naujuosius metus su motina - L. B., lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su motina - L. B., o Naujuosius metus su tėvu - E. B.. Nustatytu laiku pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko pavasario atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas pavasario atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Velykas), kurios su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą - nelyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su motina - L. B., lyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su tėvu - E. B.. Nustatytu laiku pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 3 (tris) savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų metu. Nepilnamečių sūnų mama - L. B. penktą nepilnamečių sūnų vasaros atostogų dieną pristato sūnus adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva iki 20 val. Po trijų kalendorinių savaičių nepilnamečių vaikų tėvas - E. B. pristato nepilnamečius sūnus adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva iki 20 val.; nepilnamečių sūnų motina - L. B. įsipareigoja sūnums vykstant atostogų pas vaikų tėvą - E. B. vieną kartą per vienerius metus apmokėti nepilnamečių sūnų kelionės išlaidas (lėktuvo bilietus iš Jungtinės Karalystės oro uosto į Vilniaus/Rygos ar Palangos oro uostą ir iš Vilniaus/Rygos ar Palangos oro uosto į Jungtinės Karalystės oro uostą) pagal E. B. pateiktus bilietų pirkimo patvirtinimo dokumentus, neviršijant 200 Eur sumos; tuo atveju, jeigu nepilnamečių vaikų tėvas E. B. neketina pasinaudoti numatyta teise dėl bendravimo su sūnumis, apie tai privalo informuoti vaikų motiną L. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos; L. B. dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių (pvz.: sūnų ligos), dėl kurių negali įvykti numatytas bendravimas su tėvu, privalo apie tai informuoti nepilnamečių sūnų tėvą E. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) per keturias valandas nuo ypatingų aplinkybių atsiradimo momento; E. B. turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu - „Skype“ programa, mobiliu telefonu - „Messenger“, „Viber“ programomis ir kt.), atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą; E. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą) Jungtinėje Karalystėje, apie savo atvykimą iš anksto prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos informuojant vaikų motiną L. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu); L. B. įsipareigoja iš anksto informuoti E. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus;“ pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. priteistą išlaikymo dydį, priteisiant nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B., kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) eurų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės L. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, 2020-09-28, nurodydama, kad tenkinant ieškovės ieškinį ir teismo sprendimu nustatant šalių vaikų T. B. ir T. B. bei jų tėvo atsakovo E. B. bendravimo tvarką galutiniame teismo baigiamajame procesiniame dokumente (sprendime) išaiškinti, kad vaikų pasiėmimas iš ieškovės vaikų motinos L. B. gyvenamosios vietos reiškia vaikų pasiėmimą iš ieškovės vaikų motinos L. B. gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo.
2. Atsakovas E. B. teismui pateikė priešieškinį, prašydamas: nustatyti šalių nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. gyvenamąją vietą su atsakovu E. B.; nustatyti ieškovės L. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką: ieškovė L. B. turi teisę bendrauti su vaikais po 1 savaitę jų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, paimdama vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; ieškovė L. B. turi teisę bendrauti su vaikais 3 savaites jų vasaros atostogų metu, paimdamas vaikus penktą vasaros atostogų dieną iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje trečios savaitės paskutinę dieną; ieškovė L. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio (garso ir vaizdo) priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir kitą užimtumą; ieškovė L. B., neketindama pasinaudoti teise bendrauti su vaikais, apie tai informuoja atsakovą E. B. prieš 15 dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos; atsakovas E. B. dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, dėl kurių negali įvykti numatytas sūnų bendravimas su motina, apie tai informuoja ieškovę L. B. per 4 valandas nuo ypatingų aplinkybių atsiradimo momento; ieškovė L. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą), apie savo atvykimą iš anksto prieš 15 dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos informuojant atsakovą E. B. raštu; atsakovas E. B. įsipareigoja iš anksto raštu informuoti ieškovę L. B. apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus; priteisti iš atsakovės L. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. 125 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti atsakovą E. B..
3. Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė pateiktą išvadą, palaikė ieškinio reikalavimą padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, dėl ieškinio reikalavimo leisti išvežti nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę institucijos atstovas pasisakė, kad vaikų išvežimas į užsienį tikėtinai gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, gali būti apribotos vaikų tėvo bei kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaiku, galimai būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, t. y. teisė ir interesas bendrauti su abiem tėvais, bendravimas su tėvu būtų ribojamas atstumo, bendraujant tik nuotolinio ryšio priemonėmis, nukentėtų šeimos ryšiai. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, institucijos nuomone abu tėvai gali sudaryti vaikams tinkamas augti ir vystytis, tačiau vaikai visą laiką gyveno su mama, yra prie jos prisirišę, nėra duomenų, kad mama negalėtų užtikrinti vaikams tinkamos ir saugios aplinkos, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti jų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. priteistą išlaikymo dydį, priteisiant nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) eurų nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-09-30 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė ieškovei L. B. iš atsakovo E. B. 744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo E. B. 73,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
5. Teismas nurodė, kad vaikų išvežimas nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę neigiamai paveiktų vaikų interesus, jie netektų gyvo bendravimo su Lietuvoje esančiais draugais, artimais giminaičiais, esamo maksimalaus bendravimo su tėvu, nuolatinio ryšio su juo ir seneliais, šie faktoriai bei patekimas į visiškai kitokią socialinio, kultūrinio, kalbinio bendravimo aplinką sukeltų jiems stresą, nerimą, pažeistų stabilumo, užtikrintumo jausmą, todėl teismas sprendė, kad vaikų išvežimas nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę iš esmės pažeistų jų interesus. Pažymėjo, kad nė viena iš šalių nepateikė teismui argumentų, kad esama bendravimo tvarka yra kažkuo ydinga ir kodėl turėtų būti pakeista, neteikė reikalavimų ar pasiūlymų, kaip norėtų ją pakeisti. Nurodė, jog šiuo metu galioja Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kuri, netenkinus ieškinio reikalavimo leisti išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo, paliktina galioti. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo, nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo 4 metai, per tą laiką išaugo vaikų poreikiai, padidėjo kainos, todėl priteistas išlaikymo dydis po 98,50 Eur nėra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas turi realią galimybę teikti savo sūnums po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikams sumą didino iki 200 eurų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas pažymėjo, kad vaikų nuomonę išklausė vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaikams įprastoje aplinkoje, vaikai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo norą gyventi su mama, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir ieškovės L. B. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės L. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas iš esmės pripažino, kad objektyviai egzistuoja visos esminės sąlygos pilnaverčiam ir visapusiškam vaikų gyvenimui Jungtinėje Karalystėje. Kaip ir nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė duomenis, kad nepilnamečiai vaikai T. ir T. mokosi anglų kalbos ir bendrauja nurodyta kalba. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma apie anglų kalbos pamokas ir gebėjimą komunikuoti nurodyta kalba. Aplinkybes apie nepilnamečių vaikų gebėjimą komunikuoti (bendrauti) anglų kalba patvirtina ir tai, kad nepilnamečiai vaikai su savo pusbroliu J. (ieškovės sesers sūnumi, kuris nuo pat gimimo gyvena Jungtinėje Karalystėje ir yra šios valstybės pilietis) tarpusavyje bendrauja anglų kalba. Taip pat byloje pateikta nuomos sutartis patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams ir ieškovė sudarys tinkamas ir pilnavertes gyvenimo sąlygas. Nuo ieškinio pateikimo šioje byloje dienos (2019-09-30) praėjo beveik pusantrų metų, todėl ieškovė teikia papildomai pažymą, kuri patvirtina, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje turės puikias darbo sąlygas, užtikrinančias pilnavertį ir visapusišką gyvenimą nepilnamečiams vaikams, t. y. bus sudarytos tinkamos materialinės sąlygos. Nepaisant atsakovo teikiamų tikrovės neatitinkančių, siekiančių ieškovę sumenkti, teiginių, ieškovė teikia duomenis, kurie patvirtino, kad ieškovė studijavo Jungtinėje Karalystė, baigė anglų kalbos mokyklą, taip pat (duomenys neskelbtini) studijas, bei dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovei puikiai žinomos gyvenimo ir darbo sąlygos šioje šalyje, o tai tik patvirtina, kad išvykimas į Jungtinę Karalystę nuolat gyventi grindžiamas ne emociniu pagrindu, o realiai įvertinus ir puikiai žinant socialinę ir ekonominę aplinką šioje šalyje. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti teismo teiginiai, kad dviejų savaičių viešnagė svetimoje šalyje nėra tas pats, kas išvykimas nuolat gyventi į tą šalį. Juo labiau, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena ieškovės sesuo, ten gimė ir gyvena sesers sūnus J. Taip pat atsakovui puikiai žinoma, kad jis pats gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystė, taip pat (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad Jungtinėje Karalystė gyveno ir dirbo atsakovo sesuo, kuriai taip pat suteiktas leidimas šioje šalyje gyventi ir dirbti 5 metus. Taigi, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės išvykimas su nepilnamečiais vaikais į Jungtinę Karalystę yra grindžiamas susiformavusiais ilgalaikiais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su šia valstybe, tai nėra, kaip bandoma pateikti, emocinė išraiška, nepagrįsta objektyviai neegzistuojančiomis aplinkybėmis.
6.2. Pateikiami duomenys patvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje, kurioje pakankamai didelę dalį mokinių sudaro atvykę iš kitų šalių (apie 1,5 milijono), sudaromos puikios integracinės sąlygos, o vaikų mokymasis ir gyvenimas tokioje aplinkoje suteikia žymiai platesnes, įvairiapusiškesnes ne tik tobulėjimo, bet ir pasaulėžiūros formavimosi galimybes. Pateikiami duomenys patvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje nuolat atliekami tyrimai sudarant sąlygas iš skirtingų šalių atvykusiems vaikams integruotis, sudaromos atskiros klasės ir t.t. Šiuo metu sūnus T. pradėjo Lietuvoje mokytis tik antroje klasėje, o sūnus T. lanko tik pirmą klasę, todėl Jungtinėje Karalystėje nebūtų jokių objektyvių kliūčių jiems pradėti ugdymo proceso. Juo labiau, kad pati ieškovė studijavo šioje šalyje, o ikimokyklinio ugdymo įstaigą Jungtinėje Karalystėje lanko nepilnamečių vaikų pusbrolis J. Kaip minėta, pateikiami duomenys patvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje išvystyta viena iš geriausių pasaulyje vaikų iš skirtingų valstybių mokymosi sistema, atliekami nuolatiniai tyrimai, ir tam skiriamas ypatingas dėmesys.
6.3. Ieškovės ir vaikų finansinė padėtis bus ženkliai geresnė užsienyje. Nepilnamečiai vaikiai gyvendami ir mokydamiesi šioje šalyje įgys puikias galimybes įgyti tiek tarptautinio lygio iššlavimą, tiek turės geresnes gyvenimo sąlygas, nei šiuo metu gyvendami mažoje socialinėje terpėje (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovei puikiai žinomos jos darbinės veiklos galimybės, tiek nepilnamečių vaikų perspektyvos mokymosi ir integravimosi sąlygos šioje šalyje. Tai labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus ilgalaikėje perspektyvoje, o vertinant perspektyvine prasme, labiausia vaikų interesus atitinkančios gyvenimo sąlygas yra būtent Jungtinėje Karalystėje.
6.4. Atsakovui sudaromos maksimalios sąlygos bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų ugdyme, tiek bendrauti atostogų metu, tiek sudarant galimybę bet kada atsakovui atvykti pas vaikus, tiek bendrauti atsakovui su vaikais neribotai nuotoliniu būdu. Šalims penkerius metus gyvenant skyrium, kai vaikams T. ir T. buvo atitinkamai buvo 3 ir 2 metais, atsakovui buvo sudarytos visos galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau iki ieškovei kreipianti į teismą dėl leidimo išvežti vaikus į užsienį atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais buvo tik epizodinis. Byloje pateikta ikimokyklinio ugdymo įstaigos pažyma patvirtina, kad per visą ugdymo laikotarpį atsakovas tik vieną kartą buvo atvykęs. Tai nereiškia, kad ieškovė nesudarė atsakovui sąlygų bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau tokios iniciatyvos nerodė pats atsakovas. Negalima nepaminėti ir kitų aplinkybių, jog ieškovei pareiškus pageidavimą išvykti į Jungtinę Karalystę prasidėjo nuolatiniai atsakovo skundai valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nors iki tol atsakovui tokių klausimų nekilo. Pažymėtina, ir tai, kad vykstant teisminiam šios bylos nagrinėjimui, ieškovė dėjo maksimaliais pastangas (inicijavimo psichologinę pagalbą, kvietė atsakovą kartu susitikti su nepilnamečiais vaikais ir t.t.), kad atsakovas sustiprintų ryšį su vaikas ir maksimaliai bendrautų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę būtų apribota atsakovo ir jo šeimos narių (tėvų ir sesers) galimybė bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė užtikrina nepilnamečių vaikų bendravimą ne tik su vaikų tėvu, tačiau ir seneliais iš tėvo pusės ir atsakovo seserimi, inicijuodama vaikų susitikimus su seneliais, svečiuojantis vieniems pas kitus.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Teismas pažymėjo, kad šio sprendimo priėmimo metu nėra žinoma, ar bus priimtas koks nors dokumentas, apsprendžiantis Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos sąjungos ir tolesnius šalių santykius. Skundžiamojo sprendimo priėmimo metu, dar 2019-11-12 pasirašytas komunikatas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01). Nurodytas komunikatas patvirtina, jog ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui Europos Sąjungos piliečiai į Jungtinę Karalystę galės atvykti be vizų, t. y. nėra jokių apribojimų atvykti ir išvykti. Taigi, atsakovui nebus jokių kliūčių atvykti ir išvykti bet kada į Jungtinę Karalystę. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi tiesioginių skrydžių galimybes (trukmė iki 3 val.), o bilietų kainos nuo 9.99 Eur. Taigi, atsakovui sudarytos visos sąlygos atvykti pas nepilnamečius, juos pasiimti. Be to, ieškovė vieną kartą įsipareigoja sumokėti iki 200 Eur už lėktuvų bilietus, o vasaros atostogų metu vaikus pristatyti atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepilnamečius vaikus, atsakovui gali pristatyti į oro uostą ar kitą atsakovui patogią vietą. Kitaip tariant, atsakovui sudaromos visapusiškos sąlygos bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime.
6.6. Šalims dar gyvenat santuokoje atsakovas vykdavo į (duomenys neskelbtini), taip pat Jungtinę Karalystę. Akivaizdu, kad dabartinis nepilnamečių vaikų amžius lemia, kad dar nėra susiformavę glaudūs draugų santykiai. Nepilnamečiai vaikai lankė ikimokyklinę įstaigą, ten bendravo su vienais draugais, pradėjus lankyti mokyklą atsirado kiti draugai. Savaime suprantama, kad vaikams, kuriems yra 8 ir 7 metai, dar nėra susiformavę glaudūs draugiški santykiai. Išvykus į Jungtinę Karalystę atsirastų kiti draugai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek jos šeimos nariai (sesuo, sūnėnas) gyveno ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl puikiai žinoma socialinio, kultūrinio, kalbinio bendravimo aplinka, o nepilnamečių vaikų būvimas šioje aplinkoje suteikti galimybę būti ir jaustis globalios visuomenės dalimi, o nesukeltų stresą. Juo labiau, kaip jau ne kartą minėta, Jungtinėje Karalystėje sudaromos išskirtinės integracinės sąlygos. Negalima nepastebėti, jog esant nurodytam požiūriui iš esmės nėra jokios galimybės išvykti iš Lietuvos, nes bet kokiu atveju atsiduriama kitoje socialinėje aplinkoje, tačiau tai nereiškia, kad objektyviai, ilgalaikėje perspektyvoje vaikams nesuteikiamos žymiai platesnės, vaikų interesus, atitinkančios galimybės.
6.7. Ieškovė papildomai teikia nepilnamečių poreikius pagrindžiančias duomenis, kurie patvirtina, kad visapusiškam ir pilnaverčiam nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį būtina skirti apie 700 Eur, ir įvertinus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skiriamą išmoką, išlaikymo suma iš atsakovo sudaro 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti.
Šalies argumentai
7. Atsakovas E. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyse, kuriose iš dalies tenkintas ieškovės L. B. ieškinio reikalavimas atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, priteisiant nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-09-30 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti atsakovui E. B. iš ieškovės L. B. 371 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. CK 3.208 str. yra numatęs išlaikymo prievolių indeksavimą, kurio esmė - periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi, dėl kainų padidėjimo pasikeitusios išlaidos šalių nepilnamečiams vaikams yra kompensuojamos indeksuojant nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-25 d. sprendimu priteistas kas mėnesį mokamas periodines išmokas CK 6.208 str. numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė – „padidėjo vaikų poreikiai“ – nėra pagrįsta nei byloje esančiais įrodymais, nei kokiais nors teismo argumentais.
7.2. Atsakovo turtinė padėtis, lyginant su buvusia Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo priėmimo metu, nepakito, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis pagerėjo. Teismas skundžiamu sprendimu nevertino aplinkybės, kad ieškovė be jokios objektyvios priežasties nedirba, net neieško darbo, t. y. nededa jokių pastangų gauti pajamų šalių sūnų išlaikymui. Ieškovė laisvu nuo vaikų priežiūros metu turi pareigas dėti pastangas tam, kad gautų pajamų vaikams išlaikyti ir pagal galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, kaip tai nustatyta CK 3.192 straipsnyje.
7.3. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kas atsakovo turtinė padėtis yra gera, nes jis gali sau leisti vaikams pirkti brangius žaislus, pvz. šautuvą už 300 Eur. Ieškovė į bylą šias aplinkybes patvirtinantį įrodymą – šalių susirašinėjimą trumposiomis SMS žinutėmis – pateikė 2020-11-13 d., teismas juos priėmė 2020-11-17 d., o atsakovui, teismui netenkinus jo prašymo atidėti 2020-11-19 teismo posėdžio, nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į šiuos ieškovės argumentus, todėl atsakovas šiame apeliaciniame skunde pateikia šautuvo įgijimo aplinkybes ir motyvus. Atsakovui atostogaujant su vaikais (duomenys neskelbtini), šalių sūnus T. B. pageidavo pašaudyti šaudymo atrakcione. Atsakovui suteikus sūnui šią galimybę paaiškėjo, kad šalių sūnus T. B. labai taikliai šaudo ir jam ši veikla patinka. Ne paslaptis, kad tokio amžiaus vaikai nori kuo daugiau laiko leisti prie išmaniųjų įrenginių, tuo tarpu atsakovas siekia ugdyti sūnus, o ypač tose srityse, kuriose jie turi gabumų. Atsakovo nupirktu šautuvu leisdamas laiką su atsakovu noriai šaudo šalių sūnus T. B., jo šaudymo įgūdžiai vis gerėja, todėl atsakovas svarsto galimybę šalių sūnų T. B. leisti lankyti sportinio šaudymo treniruotes ir siekti šio sporto aukštumų. Atsakovo įsitikinimu, šis jo pirkinys labiau atitinka šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, nei ieškovės sprendimas vaikams pirkti naujus didelės vertės mobiliojo ryšio telefonus „iš salono“. Atsakovo įsitikinimu, telefoniniam ryšiui su ieškove, atsakovu ir kitais artimaisiais giminaičiais ar draugais palaikyti šalių sūnums, atsižvelgiant į jų amžių, pakaktų ir vaikiško išmaniojo laikrodžio – telefono, kurio įsigijimo kaina yra bent 10 kartų mažesnė už vertingo mobiliojo ryšio telefono „iš salono“ įsigijimo kainą ir kuriuos Šv. Kalėdų proga atsakovas padovanojo šalių sūnums.
7.4. Teismas aplinkybes dėl šalių iš tėvų gautų piniginių lėšų vertino tendencingai: atsakovo gautas pinigines lėšas vertino kaip pajamas už nedeklaruotą veiklą, o ieškovės gautas pajamas iš tėvo – kaip jai teikiamą paramą. Ieškovės tėvas, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pati ieškovė, yra ūkininkas ir, galimai, ieškovei pinigines lėšas moka ne kaip paramą, o už jos nedeklaruotą veiklą tėvo ūkyje.
7.5. Iš atsakovo yra priteistas didesnis išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, negu tai leidžia atsakovo turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 430 Eur, tuo tarpu abiem vaikams priteistas išlaikymo dydis – 400 Eur per mėnesį, kurio objektyviai atsakovas neišgalės teikti. Šalių nepilnamečiai sūnūs gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. jų gyvenamoji vieta yra nutolusi 25 km atstumu nuo atsakovo gyvenamosios vietos. Atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, kiekvieną savaitę, vykdamas pirmyn ir atgal, nuvažiuoja nuo 100 iki 200 km., o per mėnesį – ne mažiau nei 600 km ir patiria ženklaus dydžio kelionės išlaidas, kurios teismo turi būti įvertintos sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. Teismas skundžiamu sprendimu neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė šioje byloje teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, du atskiruosius skundus, abu šie skundai buvo atmesti, o prašymas netenkintas. Todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ruošimu, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos ir kitų procesinių dokumentų ruošimu, turi būti paskirstytos pagal prašymų nagrinėjimo rezultatą pirmojoje instancijoje ir atskirųjų skundų nagrinėjimo rezultatus apeliacinėje instancijoje: iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina 1 000 Eur suma (pagal pačios ieškovės pateiktą išlaidų detalizaciją tokia suma sudaro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ruošimo ir atskirųjų skundų ruošimo išlaidas), o atsakovui iš ieškovės yra priteistina 371 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimą bei atsikirtimų apeliacinėje instancijoje ruošimą. Todėl ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra nepriteistinos, o atsakovui iš ieškovės yra priteistinos 371 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
8. Atsakovas E. B. pateiktu atsiliepimu prašo atsisakyti priimti apeliantės L. B. apeliacinės instancijos teismui pateikiamus įrodymus, o atsakovo E. B. pateikiamus rašytinius įrodymus priimti; apeliantės L. B. apeliacinio skundo netenkinti, o atsakovo E. B. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Šalių sūnūs Lietuvos Respublikoje taip pat turi savo gyvenamąją vietą, jiems yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, būstas, kuriame gyvena šalių sūnūs, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, be to ieškovė turi kitą didelės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius sūnus, nėra jokio nepilnamečių sūnų išlaikymo įsiskolinimo. Todėl tiek būsto sąlygos, tiek ugdymas, tiek šalių sūnų teisė gyventi materialiai aprūpintais ir visapusiškai vystytis yra visiškai užtikrinta ir Lietuvos Respublikoje. Taigi, neegzistuoja jokių esminių (ypatingų, vaikų padėtį gerinančių) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama šalių nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė.
8.2. Atsakovas niekada negyveno Jungtinėje Karalystėje – joje lankėsi keletą kartų po savaitę, todėl trumpalaikiai atsakovo vizitai Jungtinėje Karalystėje negali būti laikomi jo gyvenimu šioje valstybėje. Atsakovo sesuo Jungtinėje Karalystėje nebegyvena, ką patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu pateikiama pažyma apie jos gyvenamąją vietą. Kiti atsakovo giminaičiai taip pat artimiausiu metu planuoja grįžti į Lietuvos Respubliką, ką patvirtina kartu su atsilipimu į apeliacinį skundą pateikiamas jų rašytinis patvirtinimas. Be to pažymėtina, kad ieškovė turi įrodinėti ne šalių, o šalių nepilnamečių vaikų socialinių ryšių buvimą ir/ar jų išsaugojimą.
8.3. Apeliantės argumentai apie geresnes šalių sūnų lavinimosi galimybes, platesnes, įvairiapusiškesnes tobulėjimo ir pasaulėžiūros formavimosi galimybes Jungtinėje Karalystėje, lyginant su Lietuva, nėra pagrįsti jokiais patikimais šaltiniais (švietimo mokslinių tyrimų duomenimis, statistika ir pan.), o yra tik pačios apeliantės samprotavimai. Nepagrįstas yra ir apeliacinio skundo argumentas apie vaikų gyvenimą Lietuvos Respublikoje mažoje socialinėje terpėje – iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė asmeninės nuosavybės teise valdo didelės vertės bustą (duomenys neskelbtini), t. y. turi objektyvią galimybę vaikų mažą socialinę terpę pakeisti į didelę, jeigu mano, kad tai yra būtina vaikų interesų užtikrinimui.
8.4. Geriausius vaiko interesus atitinka pastovumo principas. Byloje yra nustatyta, kad šalių sūnūs nuo gimimo gyvena Lietuvos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje lankėsi tik vieną kartą – dvi savaites atostogavo. Taigi, pakeitus šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos valstybę, būtų pažeistas pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir su ja susijusių socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiniam augančio žmogaus vystymuisi ir šia prasme geriau atitinka vaiko interesus. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad, pakeitus šalių nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, sumažės šalių nepilnamečių vaikų galimybės išsaugoti savo identitetą, nepamiršti lietuvių kalbos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalių sūnūs su savo pusbroliu (ieškovės sesers sūnumi) J., gyvenančiu Jungtinėje Karalystėje, bendrauja tik anglų kalba, t. y. ieškovės sesers sūnus nekalba lietuviškai. Tikėtina, kad pagal tokį modelį gyvens ir atsakovė, šalių sūnūs kalbės ne gimtąja lietuvių, o anglų kalba, dėl ko nebus išsaugomas jų identitetas, o ilgainiui bus pamiršta ir lietuvių kalba. To apsekoje artimieji šalių sūnų giminaičiai (seneliai, teta (atsakovo sesuo)) nebeturės galimybės susikalbėti su savo vaikaičiais ir sūnėnais, o tai prieštarautų šalių nepilnamečių sūnų interesams, neužtikrintų jų identiteto, silpnintų šeiminius ryšius.
Šalies argumentai
8.5. 18-20 metų senumo studijos, gyvenimas ir darbas Jungtinėje Karalystėje nepatvirtina, kad kokie nors apeliantės ir/ar šalių nepilnamečių ekonominiai ir/ar socialiniai ryšiai būtų šiuo laikotarpiu. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių sūnūs galės lankyti ugdymo įstaigas, nes ikimokyklinio ugdymo įstaigą Jungtinėje Karalystėje lanko apeliantės sesers sūnus J., tačiau toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas: ieškovės sesers sūnus gimė Jungtinėje Karalystėje, jis nekalba lietuviškai, todėl jo ir šalių sūnų pasirengimą lankyti ugdymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje negalima lyginti (tapatinti).
8.6. Atsakovo įsitikinimu, visos ieškovės pateiktos pažymos ir rašytiniai patvirtinimai iš potencialių darbdavių neįrodo, kad nors vienas iš šių darbdavių priims į darbą apeliantę, kadangi jų raštų ir patvirtinimų turinys yra neįpareigojamo darbdaviui pobūdžio. Atsakovo įsitikinimu, apeliantė, siekdama įrodyti jos realias galimybes dirbti Jungtinėje Karalystėje, turėtų pateikti dvišalį kontraktą (darbo sutartį), kuriuo šalys – tiek darbdavys, tiek apeliantė prisiimtų realius įsipareigojimus ir pasekmes dėl jų neįvykdymo. Apeliantės tariamai bloga turtinė padėtis Lietuvos Respublikoje yra susidariusi ne dėl objektyvių, o nuo subjektyvių (išimtinai nuo apeliantės) priklausančių priežasčių: apeliantė savo gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu nėra nė kiek dirbusi jokio darbo, nededa jokių pastangų dirbti ir gauti pajamų pragyvenimui ir sūnų išlaikymui.
8.7. Apeliantė nėra išvykusi nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę iki 2020-12-31 dienos, todėl nėra įgijusi ir neturi Komunikate dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos numatyto nuolatinio gyventojo statuso. Apeliantė į bylą taip pat nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad ji turės teisę dirbti Jungtinėje Karalystėje – kad jai yra ar bus išduotas leidimas dirbti Jungtinėje Karalystėje, kad ji turi aukštą ar vidutinę kvalifikaciją, kad turi pasiūlymą tokiam darbui, o darbo pasiūlymą pateikęs darbdavys yra registruotas JK darbdavių registre, kad apeliantė moka anglų kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu bei gaus ne mažesnę nei JK vyriausybės numatytą darbo užmokestį. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė, kad jos ir šalių nepilnamečių vaikų turtinė padėtis Jungtinėje Karalystėje taptų žymiai geresnė už jų turtinę padėtį Lietuvoje, o be to priešingai – į bylą nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apskritai apeliantė su vaikais turės teisę nuolatinai gyventi Jungtinėje Karalystėje.
8.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečių sūnų išvežimas nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę iš esmės pažeis atsakovo bei kitų sūnų artimųjų giminaičių interesus. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji sudarys galimybę atsakovui bet kada atvykti pas vaikus, o taip pat atsakovas galės su sūnumis bendrauti jų atostogų metu. Tačiau apeliantės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka (išskyrus nuotolinį bendravimą) šalių sūnums išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę taptų praktiškai neįgyvendinama dėl to, kad atsakovas neturėtų finansinių galimybių padengti tokio dydžio savo ir vaikų kelionių išlaidas. Šalių vaikai turi teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu), o taip pat atsižvelgiant į jų amžių bei lytį, yra būtinas vaikų nuolatinis bendravimas su tėčiu. Todėl tokios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas, kurios realiai atsakovas dėl savo turtinės padėties realiai negalės vykdyti, prieštarauja ne tik atsakovo, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesams. Apeliantė siekia nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, susietą su vaikų noru, dėl ko apeliantės prašoma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka gali būti realiai nevykdoma.
8.9. Apeliantė neįrodė, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 700 Eur suma. Šalių sūnūs neturi jokių specialių poreikių. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktose poreikių paskaičiavimo lentelėse vaikų poreikiai yra nepagrįstai užaukštinti: nurodoma rūbams ir avalynei išlaidų suma daugiau nei 100 Eur/mėn.; nebūtinos ir nepagrįstos išlaidos yra použklasiniam sūnų ugdymui, kadangi, atsižvelgiant į sūnų amžių bei apeliantės išsilavinimą bei profesinę (duomenys neskelbtini) patirtį, ji pati gali užtikrinti papildomą sūnų matematikos ir anglų kalbos mokymąsi; taip pat užaukštintos yra išlaidos patalynei, maistui, transportui, būsto išlaidos, dubliuojasi išlaidos maistui mokykloje ir dienpinigiai, kurie taip pat skiriami maistui mokykloje, be to dienpinigiai skaičiuojami už visus metus, t. y. ir švenčių dienas, ir savaitgalius, ir tuos laikotarpius, kai vaikai laiką leidžia su atsakovu, užaukštintos yra sveikatos priežiūros paslaugos, kuprinei ir kt. Atsakovas nesutinka su Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytomis planuojamomis išlaidomis elektriniam paspirtukui, kuriuo šalių sūnūs dėl jų amžiaus negali važinėti, o be to važinėjimas paspirtuku kelia rimtą grėsmę vaikų saugumui. Apeliantė apeliaciniame skunde, dalindama išlaidas vaikams perpus (lygiomis dalimis) nutyli, kad jai yra mokamos išmokos vaikams, kurios, sutinkamai su aktualiausia teismų praktika, yra laikomos vaikų lėšomis, o ne juos auginančio tėvo (motinos) pajamomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės L. B. ir atsakovo E. B. apeliaciniai skundai netenkintini.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl naujų įrodymų
10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys kartu su procesiniais dokumentais pateikė naujus įrodymus, kad 2021 m. kovo 26 d. ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo buvo išsiųstas atsakovui, sudarant galimybę dėl jų pasisakyti, atsakovas, atsakydamas į ieškovės naujus įrodymus pateikė rašytinius paaiškinimus bei šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis medžiagą, teisėjų kolegija priima visus byloje pateiktus naujus įrodymus, tačiau dėl jų pasisakys šioje nutartyje tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įvertinti. Byloje priimtas ir ieškovės 2021-04-15 prašymas dėl papildomų duomenų pateikimo.
Dėl faktinių aplinkybių
11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iš išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas E. B. turi nepilnamečius vaikus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini). L. B. ir E. B. civilinė santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria teismas nusprendė nustatyti nepilnamečių vaikų T. B., T. B. gyvenamąją vietą su motina L. B., priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo E. B. kiekvienam vaikui po 98,50 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2014-10-14 iki vaikų pilnametystės. Nustatė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki sūnų pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaikų motina L. B.. Nustatė tokią vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką: 1. kas antrą penktadienį atsakovas E. B. turi teisę pasiimti vaikus T. B. ir T. B. 14 val. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. 2. kiekvieną trečiadienį atsakovas E. B. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos 17 val. ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. 3. Švenčių dienomis tėvas E. B. bendrauja su vaikais tokia tvarka: 4. poriniais metais Naujų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) tėvas E. B. paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina juos 20 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; ilgiau vaikai lieka su atsakovu ir Naujus Metus atsakovas sutinka su vaikais tik jei tam neprieštarauja jų motina ir patys vaikai; 5. poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną, o neporiniais metais - antrą Šv. Velykų dieną, tėvas E. B. paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina 18 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; 6. tėvas E. B. bendrauja su sūnumi T. per jo gimtadienį (duomenys neskelbtini) d. ir sūnumi T. per jo gimtadienį (duomenys neskelbtini) poriniais metais, tokia tvarka: 7. jei vaikų gimtadienis bus darbo dieną, tėvas E. B. paima sūnų T. ir sūnų T. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina 20 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; 8. jei vaikų gimtadienis bus nedarbo dieną, tėvas paima vaikus 12 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 18 val.; 9. nustatė, kad T. B. ir T. B. ligos atveju jų tėvas neturi teisės vaikų pasiimti pagal nustatytą vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarką; vaikams pasveikus, tėvas turi teisę vaikus pasiimti sekančią dieną tuo pačiu laiku; 10. tėvas E. B. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasiima sūnų T. B. ir sūnų T. B. kas antrą trečiadienį 14 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.
12. Ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), į bylą pateikti mokesčių mokėjimo kvitai bei išlaidas maistui, laisvalaikiui patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, lanko popamokinius užsiėmimus, sporto būrelius, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos. Užsienio kalbos pradėjo mokytis nuo 2 klasės (2019-11-29 raštas). 2019 metų liepos mėnesį ieškovė su vaikais lankėsi Anglijoje, ten svečiavosi 2 savaites, po apsilankymo kreipėsi į atsakovą raštu, prašydama leisti pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir išsivežti juos gyventi į Angliją, atsakovas nesutiko.
Dėl leidimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolatinai gyventi į užsienio valstybę be atsakovo, vaikų tėvo, sutikimo
13. Ieškovė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo dalimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo dėl leidimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolatinai gyventi į užsienio valstybę be atsakovo, vaikų tėvo, sutikimo, kadangi tai, ieškovės vertinimu, geriausiai atitinka vaikų interesus.
14. CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Šioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iš jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį.
15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės, su kuria nustatyta šalių vaikų gyvenamoji vieta, teisės išvežti vaikus gyventi į užsienio valstybę.
16. Teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu byloje nėra, ji yra sudariusi tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas Lietuvoje.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
19. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vaikų apklausa yra itin svarbus procesinis veiksmas šeimos bylose, nes jos metu vaikui suprantama kalba turi būti pateikiami jam jautrūs klausimai dėl jo tolesnio gyvenimo, ne mažiau svarbus yra tolesnis vaiko išreikštos nuomonės interpretavimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz. byloje Hokkanen v. Finland, nuspręsta, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
21. Nagrinėjamos bylos atveju vaikai T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išreiškė savo norą gyventi su mama užsienyje, jų noras išvykti į Jungtinę karalystę kartu su mama buvo išreikštas ir išklausytas vaiko teisių apsaugos specialistės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vaikai, kurie gyvena su mama, natūraliai nori išvykti kartu su ja į užsienį, tačiau dviejų savaičių viešnagė svetimoje šalyje nėra tas pats, kas išvykimas nuolat gyventi į tą šalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino, kad vaikams, o ne ieškovei dviejų savaičių viešnagė nėra pakankamai laikotarpis tinkamai įvertinti, kad juos labiau tenkintų gyvenimas užsienyje nei gimtojoje šalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad ji studijavo Jungtinėje Karalystė, baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, taip pat (duomenys neskelbtini) studijas, bei dirbo (duomenys neskelbtini) nėra susijusios su vaikų ryšiu su užsienio valstybe, o įrodo jos turėtus ryšius su užsienio valstybe. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė žino gyvenimo ir darbo sąlygas užsienio šalyje, kad ji įvertino socialinę ir ekonominę aplinką, dėl ko būtent ir nori išvykti su vaikais į užsienį, šiuo atveju nėra pakankamos, kadangi vertinamas būtent bylos šalių nepilnamečių vaikų interesas, kurie nėra tapatūs ieškovės interesams.
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad iš šalių, jų atstovų bei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovė yra pasirūpinusi, kad vaikai mokytųsi anglų kalbos, yra susiradusi gyvenamąją vietą, darbą, mokymo ir ugdymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje, tai yra pasirūpinusi visais pagrindiniais vaikų poreikiais. Iš ieškovės papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei suteiktas būsimo gyventojo statusas iki 2025 m. vasario 22 d., kad jis suteikiamas asmenims, kurie šalyje gyvena trumpiau nei penkerius metus iš eilės. Taip pat iš ieškovės pateiktos informacijos matyti, kad po nurodytos datos, norėdama likti šalyje, ieškovei reikės registruotis statuso pakeitimui į nuolatinio gyventojo statusą. Ieškovė galės aplikuoti į ilgalaikio gyventojo statusą pragyvenus Didžiojoje Britanijoje 5 metus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie ieškovės pateikti duomenys patys savaime neįrodo, kad ieškovė tikrai įgytų nuolatinio gyventojo statusą, todėl šiuo metu nėra aišku, ar ieškovei būtų suteiktas nuolatinio gyventojo statusas ir ar po 2025 m. vasario 22 d. ji tikrai turės teisę nuolat gyventi toje šalyje. Taigi, nustačius vaikų gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, jų teisinis statusas minėtoje šalyje butų teisiškai neapibrėžtas, kas neužtikrina vaikų teisės į stabilumą, kas neabejotinai yra būtina prielaida vaikams jaustis saugiai aplinkoje, kurioje jie gyvena.
23. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai mokosi anglų kalbos, tą patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma apie anglų kalbos pamokas ir gebėjimą komunikuoti nurodyta kalba. Sutiktina su ieškove, jog aplinkybes apie nepilnamečių vaikų gebėjimą komunikuoti (bendrauti) anglų kalba patvirtina ir tai, kad nepilnamečiai vaikai su savo pusbroliu J. (ieškovės sesers sūnumi, kuris nuo pat gimimo gyvena Jungtinėje Karalystėje ir yra šios valstybės pilietis) tarpusavyje bendrauja anglų kalba. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad vaikai mokosi anglų kalbos, mokymosi procesas užsienio kalba yra sudėtingesnis nei gimtąja kalba. Ieškovė pateikia papildomus įrodymus, susijusius su ugdymo procesu Jungtinėje Karalystėje, jo organizuojamu pagal nepilnamečių vaikų amžių ir gebėjimus. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad nepilnamečiai vaikų ugdymas vyksta daugiakultūrinėje terpėje, todėl teigia, kad nepilnamečių vaikų mokimosi procesas ir integracija yra žymiai paprastesnis nei adaptuojantis Lietuvoje. Ieškovė taip pat pateikė informaciją, kad Jungtinėje Karalystėje nuolat atliekami tyrimai sudarant sąlygas iš skirtingų šalių atvykusiems vaikams integruotis, sudaromos atskiros klasės ir t.t. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad Jungtinėje Karalystėje yra sudaromos integracinės sąlygos, kad ten gyvena daug kitataučių, tačiau ieškovės pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neįrodo, kas konkrečiai būtų taikoma bylos šalių atžvilgiu. Aplinkybė, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigą Jungtinėje Karalystėje lanko nepilnamečių vaikų pusbrolis J. nėra susijusi su bylos šalių nepilnamečiais vaikais, kadangi jie nuolat gyveno Lietuvoje, tuo tarpu jų pusbrolis - Jungtinėje Karalystėje, pusbrolis nekalba lietuviškai, todėl sutiktina su atsakovu, kad J. ir bylos šalių sūnų pasirengimą lankyti ugdymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje negalima tapatinti.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, vertindama Jungtinės Karalystės švietimo privalumus, nepateikia jokių įrodymų, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai Lietuvoje negautų tinkamų švietimo paslaugų. Kaip teisingai pažymi atsakovas, ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo didelės vertės bustą (duomenys neskelbtini), t. y. turi objektyvią galimybę vaikų mažą socialinę terpę pakeisti į didelę, jeigu mano, kad tai yra būtina vaikų interesų užtikrinimui.
25. Sutiktina su ieškove, kad jos ir vaikų turtinė padėtis Jungtinėje Karalystėje būtų geresnė nei Lietuvoje. Ieškovė kartu su naujais įrodymais pateikė pasirašytą darbo sutarties kopiją, pagal kurią jos pajamos sudarytų 3000 svarų sterlingų per mėnesį. Iš pateiktos nuomos sutarties matyti, kad ieškovė už nuomą per mėnesį mokėtų 600 svarų sterlingų, todėl jai liktų 2400 svarų sterlingų pragyvenimui. Lietuvoje ieškovės pajamas pagal teismui pateiktus duomenis sudaro jai priklausančio 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuoma, kas sudaro 420 Eur sumą per mėnesį. L. B. registravosi darbo biržoje 2009-08-26-2011-11-30, 2016-12-20-2017-11-06, 2018-09-05 iki 2020-03-04, nuo 2020-04-02 iki 2020-07-17 (pažymos išdavimo diena). Ieškovė dirbo Anglijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. iki 2005 m. L. B. 2019-10-01 baigė spalvų korekcijos praktinio mokymo kursus, 2019-10-07 baigė permanentinio makiažo kursus, turi leidimą ir yra išsinuomojusi patalpas (duomenys neskelbtini) mikropigmentacijos veiklai vykdyti, patalpų nuomos sutartis galioja iki 2021-10-01.
26. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog jos įsidarbinimo galimybės pagal gyvenamąją vieta ((duomenys neskelbtini) mieste) yra ribotos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), kas leidžia jai ieškoti geresnio darbo didesniame mieste. Teisėjų kolegijos vertinu, vien aplinkybė, jog ieškovės finansinė padėtis pagerėtų, nėra lemianti vaikų gyvenamosios vietos nustatymui užsienyje, kadangi spręstina, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių darbui Lietuvoje susirasti. Pažymėtina, kad karantino sąlygos dėl ieškovės įgytos mikropigmentacijos veiklos yra kintančios. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad ji išnaudojo visas galimybes verstis šia veikla. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės finansinė padėtis yra iš esmės priklausanti nuo jos pačios pastangų, nenustačius, kad ieškovė objektyviai negalėtų rasti Lietuvoje tinkamo darbo, teismas negali daryti išvados, kad ieškovė negalėtų pragyventi Lietuvoje su vaikais.
27. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad ieškovei ir jos vaikams Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama maisto produktais ir higienos priemonėmis skirta nuo 2020-08-03 iki 2021-12-31. Nepilnamečiai vaikai nuo 2020-07-01 iki 2021-08-31 turi teisę gauti socialinę paramą pietums bei mokinio reikmėms įsigyti. Tačiau tuo tarpu ieškovė nesinaudojo byloje garantuojama antrine teisine pagalba ir samdė advokatą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu vien pateikti duomenys nėra pakankami spręsti apie ieškovės ir vaikų finansinę padėtį. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai padeda šeimos nariai. Ieškovė iš savo sesers K. H. 2019-04-19 gavo piniginį pervedimą 582,00 Eur, 2019-04-12 gavo 2000,00 Eur, iš savo tėvo S. D. 2020-10-07 gavo piniginį pervedimą 1500,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų susirasti darbo. Taigi, įvertinusi šiuos prieštaravimus, ieškovės pateiktas lenteles vaikų poreikiams įvertinti, iš kurių matyti, kad vaikai lanko mokamus būrelius, jų išlaidos nėra apribotos minimaliais poreikiais, spręstina, kad paramos gavimas galimai neatspindi realios ieškovės ir jos vaikų finansinės situacijos.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai turi savo gyvenamąją vietą, jiems yra sudarytos tinkamos sąlygos augti (ką patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų į bylą pateiktas buities sąlygų įvertinimo aktas), būstas, kuriame gyvena šalių sūnūs, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, ieškovė turi kitą didelės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) mieste. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje vaikams yra užtikrinamas kokybiškas tiek formalusis, tiek neformalusis ugdymas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė turi objektyvią galimybę dirbti ir gauti pajamas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius sūnus, nėra jokio nepilnamečių sūnų išlaikymo įsiskolinimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad tiek būsto sąlygos, tiek ugdymas, tiek šalių sūnų teisė gyventi materialiai aprūpintais ir visapusiškai vystytis yra užtikrinta ir Lietuvos Respublikoje, todėl neegzistuoja jokių esminių (ypatingų, vaikų padėtį gerinančių) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama šalių nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas užsienyje nėra pakankama priežastis leisti vaikus išvežti nuolatiniam gyvenimui į užsienį be jų tėvo sutikimo.
29. Teisėjų kolegija pritaria atsakovui, kad vaikų interesams yra svarbus pastovumas. Nustačius, kad Lietuvoje nepilnamečiai vaikai yra aprūpinti, kad Jungtinėje Karalystėje lankėsi tik vieną kartą – dvi savaites atostogavo, spręstina, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos valstybės pakeitimas neatitiktų vaikų interesų, pažeistų jų susiformavusį pastovų gyvenimo būdą, apribotų galimybę bendrauti su tėvu ir kitais artimais giminaičiais. Sutiktina su atsakovu, jog pakeitus šalių nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, sumažės šalių nepilnamečių vaikų galimybės išsaugoti savo identitetą, nepamiršti lietuvių kalbos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalių sūnūs su savo pusbroliu (ieškovės sesers sūnumi) J., gyvenančiu Jungtinėje Karalystėje, bendrauja tik anglų kalba, t. y. ieškovės sesers sūnus nekalba lietuviškai.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, jog atsakovo ir kitų Lietuvoje liekančių artimųjų bendravimas taptų tik nuotoliniu, ženkliai sumažėtų atsakovo vaikų tėvo galimybės auklėti savo vaikus, nors jo tėvo teisės nėra apribotos. Ypatingai svarbu, kad ieškovės siūloma atsakovo su vaikais bendravimo tvarka, išskyrus nuotolinį bendravimą, šalių sūnums išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę taptų praktiškai neįgyvendinama dėl to, kad atsakovas, teikdamas duomenis apie savo pajamas įrodė, kad jis galimai neturėtų finansinių galimybių padengti tokio dydžio savo ir vaikų kelionių išlaidas. Ieškovės galimybė gauti didesnes pajamas negali pažeisti atsakovo kaip tėvo teisės auklėti savo vaikus. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad atsakovas turi tiesioginių skrydžių galimybes (trukmė iki 3 val.), o bilietų kainos nuo 9,99 Eur. Mano, kad tai įrodo, jog atsakovui sudarytos visos sąlygos atvykti pas nepilnamečius, juos pasiimti. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, pažymėtina, kad vaikai su atsakovu bendrautų pagal nustatytą tvarką, o ne pagal tai, kada skrydžių bilietai būtų mažiausi. Ieškovė taip pat pažymi, jog ji vieną kartą įsipareigoja sumokėti iki 200 Eur už lėktuvų bilietus, o vasaros atostogų metu vaikus pristatyti atsakovui. Pažymėtina, kad ieškovės siūlomos sąlygos, įvertinus atsakovo finansinę padėtį, neužtikrintų nuolatinio gyvo atsakovo bendravimo su savo vaikais, ko reikalauja ne tik atsakovo, bet, visų pirma, pačių vaikų interesai. Ieškovė nurodo, kad 2019-11-12 pasirašytas komunikatas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, kuris patvirtina, jog ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui Europos Sąjungos piliečiai į Jungtinę Karalystę galės atvykti be vizų, t. y. nėra jokių apribojimų atvykti ir išvykti. Taigi, atsakovui nebūtų jokių kliūčių atvykti ir išvykti bet kada į Jungtinę Karalystę. Tačiau byloje jau nustatyta, kad to atsakovas negalėtų realiai įgyvendinti dėl savo finansinės padėties. Taip pat pažymėtina, jog iš šalių pateiktų susirašinėjimų matyti, kad šalims dažnai nepavyksta geruoju susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaikais, dėl to kyla konfliktų. Šios aplinkybės tik įrodo, kad vaikams gyvent užsienyje atsakovas ne tik gyvai negalėtų matyti savo vaikų (įvertinus jo pajamas), tačiau ir nuotolinis bendravimas gali būti apsunkintas. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė siūlomą nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką sieja su vaikų noru, kas taip pat galimai neatitiktų nei vaikų, nei atsakovo interesų, kadangi dėl konfliktinių šalių santykių natūralu, kad vaikai gali nenorėti bendrauti su tėvu.
31. Ieškovė teigia, kad šalims penkerius metus gyvenant skyrium, kai vaikams T. ir T. buvo atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, atsakovui buvo sudarytos visos galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau iki ieškovei kreipianti į teismą dėl leidimo išvežti vaikus į užsienį atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais buvo tik epizodinis. Taip pat nurodo, kad byloje pateikta ikimokyklinio ugdymo įstaigos pažyma patvirtina, kad per visą ugdymo laikotarpį atsakovas tik vieną kartą buvo atvykęs. Pažymi, kad ieškovei pareiškus pageidavimą išvykti į Jungtinę Karalystę prasidėjo nuolatiniai atsakovo skundai valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nors iki tol atsakovui tokių klausimų nekilo.
32. Pažymėtina, kad bylos šalių santykiai yra konfliktiški, ypatingai nesutarimai paaštrėjo ieškovei kreipusis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo užsienio valstybėje. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas tik kartą lankėsi vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pati ieškovė 2015-09-16 pateikė vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovui prašymą neleisti atsakovui paimti vaikų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ką patvirtina kartu su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiama prašymo kopija. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovas, nepaisant visų aukščiau nurodytų aplinkybių, lankė sūnų ugdymo įstaigose. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka numatė, jog atsakovas vaikus paima/grąžina ne iš/į ugdymo įstaigos, o iš jų gyvenamosios vietos.
33. Ieškovė nurodo, kad vaikams gyvenant Jungtinėje Karalystėje, jiems bus užtikrintas nuolatinis bendravimas su toje šalyje gyvenančiais giminaičiams, ten gyvena jos sesuo su sūnumi J., pats gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystė, taip pat (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Jungtinėje Karalystė gyveno ir dirbo atsakovo sesuo, kuriai taip pat suteiktas leidimas šioje šalyje gyventi ir dirbti 5 metus. Taip pat pateikia savo mamos D. D. parodymus, patvirtintus notaro, kuriuose nurodyta, jog ji dažnai būna Jungtinėje Karalystėje, nes ten gyvena jos kita dura K. H., todėl ieškovei gyvent su vaikais toje šalyje ji su jais turės nuolatinį bendravimą. Pažymėtina, jog iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo matyti, kad K. H. 2019-04-01 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę.
34. Atsakovas nurodo, kad jis niekada negyveno Jungtinėje Karalystėje – joje lankėsi keletą kartų po savaitę, todėl trumpalaikiai atsakovo vizitai Jungtinėje Karalystėje negali būti laikomi jo gyvenimu šioje valstybėje. Taip pat nurodo, kad jo sesuo Jungtinėje Karalystėje nebegyvena, iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad E. B. 2019-09-05 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Atsakovas pateikė S. B. (atsakovo pusseserė) ir N. B. 2021-01-23 raštą, jog jie planuoja grįžti gyventi į Lietuvą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog keli giminaičiai gyvena Jungtinėje Karalystėje, negali paneigti nepilnamečių vaikų teisės toliau bendrauti su visais kitais Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaikų išvežimas nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę neigiamai paveiktų vaikų interesus, jie netektų gyvo bendravimo su Lietuvoje esančiais draugais, artimais giminaičiais, esamo maksimalaus bendravimo su tėvu, nuolatinio ryšio su juo ir seneliais, šie faktoriai bei patekimas į visiškai kitokią socialinio, kultūrinio, kalbinio bendravimo aplinką sukeltų jiems stresą, nerimą, pažeistų stabilumo, užtikrintumo jausmą. Ieškovė šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciniu skundu ir pateiktais įrodymais nenuginčijo.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo
36. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra susijusi su reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje be atsakovo sutikimo. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Jungtinėje Karalystėje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio
37. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. priteistas išlaikymo dydis, priteisiant nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 eurų nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-09-30 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
38. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė nepilnamečių poreikius pagrindžiančias duomenis, kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad visapusiškam ir pilnaverčiam nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį būtina skirti apie 700 Eur, ir įvertinus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skiriamą išmoką, išlaikymo suma iš atsakovo sudaro 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymi, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti.
39. Atsakovas nurodo, kad kiekvienam vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis turi sudaryti po 125 Eur. Atsakovas teigia, kad apeliantė neįrodė, jog kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 700 Eur suma. Pažymi, kad vaikai neturi jokių specialių poreikių, o apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktose poreikių paskaičiavimo lentelėse vaikų poreikiai yra nepagrįstai užaukštinti.
40. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
41. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemia, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio kiekvienu atveju individualiai įvertinamos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
43. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).
44. Abi bylos šalys sutinka, kad nuo išlaikymo priteisimo momento (Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi) išaugo vaikų poreikiai ir priteistas išlaikymo dydis po 98,50 Eur nėra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti.
45. Atsakovas nurodo, kad CK 3.208 straipsnis yra numatęs išlaikymo prievolių indeksavimą, kurio esmė – periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Nurodo, kad dėl kainų padidėjimo pasikeitusios išlaidos šalių nepilnamečiams vaikams yra kompensuojamos indeksuojant nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-25 d. sprendimu priteistas kas mėnesį mokamas periodines išmokas CK 6.208 str. numatyta tvarka. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovu, tačiau pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju išlaikymas vaikams padidintas dėl padidėjusių vaikų poreikių.
46. Byloje pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti savo vaikams išlaikymą. Nustatyta, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro gaunamas nuomos mokestis 420 Eur, taip pat gaunami vaiko pinigai po 70 Eur (nuo 2021-01-01) kiekvienam vaikui - 140 Eur, kitų pajamų ieškovė tvirtino negaunanti, taigi, pateiktais duomenimis ieškovės pajamas sudaro 560 Eur. Papildo šeimos biudžetą atsakovo mokamas vaikams išlaikymas po 125 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, bendra suma - 250 Eur per mėnesį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad ieškovės tėvai skiria paramą jos šeimai piniginėmis lėšomis, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti jo nepilnamečius vaikus. Atsakovas teikė į bylą duomenis, kad jo darbinės pajamos yra apie 430,00 Eur per mėnesį, nurodė, kad iš žemės sklypų jokių pajamų negauna, kitokių pajamų neturi. Atsakovas gyvena vienas jo tėvams priklausančiame name (tėvai gyvena kitame nuosavame name), turi minėtą turtą išlaikyti, susimokėti mokesčius, pragyventi. Taip pat nustatyta, kad atsakovui jo mama reguliariai perveda po 1000 Eur.
47. Atsakovas lygina ieškovės ir atsakovo turtinės padėties pasikeitimą po Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo priėmimo, teigia, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovo – nepakito. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė 2016-11-09 d. Dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo dar vieną nekilnojamojo turto objektą – 3-jų kambarių butą adr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su vaikais. Nors ieškovė turi du butus nuosavybes teise, viename ji gyvena su vaikais, o iš kito gaunamo nuomos mokesčio pragyvena, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti realias ieškovės gaunamas pajamas, kadangi vien turto turėjimas, iš kurių vienas yra ieškovės pragyvenimo šaltinis, pats savaime nereiškia, kad ieškovė gauna pakankamai pajamų vaikų poreikiams užtikrinti. Teisėjų kolegija vertina, kad abiejų šalių gaunamos pajamos yra panašios. Atsakovas pažymi, kad ieškovė iš valstybės gauna po 70 Eur kiekvienam vaikui, tačiau tuo pačiu neįvertina, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, neišvengiamai tenka didesnė atsakomybės našta. Pažymėtina, kad abu tėvai, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas, yra darbingo amžiaus ir nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negalėtų dirbti ar gauti geriau apmokamo darbo. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys gauna pajamas iš giminaičių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad būtina įvertinti aplinkybę, jog ieškovas gali sau leisti vaikams pirkti brangius žaislus - pvz. šautuvą už 300 Eur. Atsakovas, aiškindamas šautuvo nupirkimo aplinkybes, nurodo, kad jį nupirko atostogaudamas su vaikais (duomenys neskelbtini), pastebėjęs sūnaus T. B. talentą taikliai šaudyti. Pažymėtina, kad atostogos su vaikais pajūryje, galėjimas jų metu pirkti brangų žaislą įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga ir jo nurodytos pajamos galimai neatspinti jo realios finansinės padėties. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis nėra pajėgus mokėti po teismo priteistą 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą per mėnesį.
49. Ieškovė pateiktais skaičiavimais nurodė, kad T. B. išlaikymo suma per mėnesį siekia 651,59 Eur, o T. B. – 716 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai neatitinka ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovės nurodytos drabužių ir avalynės kainos yra aukštos, kad išlaidos vaikų poreikiams turi atitikti tėvų pajamas. Ieškovė, nurodydama savo gaunamas pajamas nepagrindė, kad ji pati būtų objektyviai galėjusi vaikams teikti tokios apimties per mėnesį išlaikymą, įvertinus jos gaunamas pajamas iš nuomos. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovei nedirbant ir pačiai mokant anglų kalbą, nėra įrodyta, kad mokamos anglų kalbos pamokos vaikams yra tikrai reikalingos. Pažymėtina, kad ieškovė teismui teikė duomenis, kad vaikams dėl ieškovės finansinės padėties teikiama parama nemokamais pietumis, tačiau tuo pačių į vaikų išlaidas įtraukiamos sumos maistui mokyklai ir atskirai dar dienpinigiams. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas po 200 Eur yra pakankamas. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad atsakovas patiria papildomas išlaidas bendraudamas su vaikais, o ieškovei tenka didesnė našta, kadangi su ja gyvena vaikai. Abi bylos šalys turi realias galimybes gauti didesnes pajamas, todėl aplinkybė, kad ieškovė nedirba, o atsakovas gauna mažą darbo užmokestį nesudaro pagrindo pakeisti teismo priteisto išlaikymo.
50. Ieškovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) 2021-03 -24 d. Medicinos dokumentų išrašą/siutimą, iš kurio matyti, kad T. B. taikytinas ortodontinis gydymas, vėliau, apie 15-16 metus reikės įvertinti reikalingumą dėl gydymo breketų sistema. Pažymėtina, kad šiuo metu nėra aišku, ar breketų vaikui tikrai reikės. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog nepilnamečių vaikų ortodontinis gydymas didžiąja dalimi yra kompensuojamas ligonių kasų – 100 proc. yra kompensuojami ortodontiniai aparatai (ortodontinė plokštelė ir breketų sistema) (LR Sveikatos apsaugos ministro 2020-12-03 d. įsakymas Nr. V-2789 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtinta ortodontinių aparatų vaikams išlaidų kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarka, bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainą sąrašas, patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698). Pažymėtina, kad įvertinus valstybės numatytas kompensacijas, nėra pagrindo dėl nurodyto dokumento keisti teismo priteisto išlaikymo dydžio.
51. Ieškovė pateikė 2021-03-24 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašą iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame T. B. diagnozuotas kitas alerginis rinitas (TLK-10 kodas (duomenys neskelbtini)). Mediciniame dokumente nurodyta, kad vaikui yra skirtas medikamentinis gydymas loratidinu, kuris, kaip teisingai nurodo atsakovas, 2000-01-28 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 49 patvirtintu „Kompensuojamųjų vaistų sąrašu“ yra 100 proc. kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, atsakovo pateiktais duomenimis, kito skirto vaisto mometazono furoato 140 dozių kaina siekia 7,52 Eur. Taigi šis įrodymas nesudaro pagrindo padidinti teismo priteisto išlaikymo dydžio. Iš 2020-08-10 d. (duomenys neskelbtini) apsilankymo aprašymo matyti, kad T. B. nuo 2018 m. nešioja akinius. Kaip teisingai nurodo atsakovas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2018 metų buvo patirtos kokios nors išlaidos akiniams ar lęšiams. Taigi, ir aplinkybė, jog vaikas nešioja akinius nesudaro pagrindo pakeisti teismo priteisto išlaikymo dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Atsakovas steigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ieškovė šioje byloje teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, du atskiruosius skundus, abu šie skundai buvo atmesti, o prašymas netenkintas. Todėl mano, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ruošimu, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos ir kitų procesinių dokumentų ruošimu, turi būti paskirstytos pagal prašymų nagrinėjimo rezultatą pirmojoje instancijoje ir atskirųjų skundų nagrinėjimo rezultatus apeliacinėje instancijoje: iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina 1 000 Eur suma (pagal pačios ieškovės pateiktą išlaidų detalizaciją tokia suma sudaro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ruošimo ir atskirųjų skundų ruošimo išlaidas), o atsakovui iš ieškovės yra priteistina 371 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimą bei atsikirtimų apeliacinėje instancijoje ruošimą.
53. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
54. Nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatyto ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovė teikė 2 pagrindinius reikalavimus, reikalavimo dėl leidimo išvežti vaikus į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo teismas netenkino, reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo teismas tenkino iš dalies. Teismas laikė, kad yra patenkinta 1/4 dalis ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1/4 dalis patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidų už vertimą nepriteisė, nes jos susijusios su atmestu reikalavimu. Ieškovė byloje patyrė 2976,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei teismas iš atsakovo priteisė 1/4 dalis šios sumos, t. y. 744,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir jomis nepiktnaudžiavo. Visi reikalavimai, tame tarpe ir procesiniai susiję su atskiraisiais skundais ir jų nagrinėjimu, yra betarpiškai susiję su ieškinio reikalavimais. Įstatymas numato teismui pareigą paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tačiau nenumato, kad teismas turėtų pareigą atskirai skaičiuoti kiekvieno procesinio veiksmo patirtas išlaidas, todėl aplinkybė, kad teismas visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkino proporcingai pagal patenkintus ieškinio reikalavimus, nelaikytina neteisinga.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nagrinėjamos bylos atveju atmetamas tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai, atsakovas teikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, abi šalys teikė papildomus paaiškinus ir naujus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme bylos šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų reikalavimus, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra paskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.