- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-731-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06159-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- E. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl leidimo pakeisti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išlaikymui priteistų lėšų padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1. atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 2.1. duoti leidimą ieškovei L. B. su nepilnamečiais sūnumis T. B. ir T. B. išvykti į Jungtinę Karalystę, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje; 2.2. iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje nustatyti laikiną vaikų tėvo – E. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis T. B. ir T. B. ir dalyvauti jų auklėjime: 2.2.1. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko rudens atostogų, pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; 2.2.2. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko žiemos atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas žiemos atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus), kuris su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą - nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B., o Naujuosius metus su motina – L. B., lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas sūnūs praleidžia su motina – L. B., o Naujuosius metus su tėvu – E. B.. Nustatytu laiku pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; 2.2.3. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamo laiko pavasario atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais metais bendravimo grafikas pavasario atostogų metu yra kintantis, atsižvelgiant į mokyklos nustatytą tvarkaraštį ir į šventinį laikotarpį (Šv. Velykas), kurios su sūnumis praleidžiamas pagal rotacijos principą - nelyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su motina – L. B., lyginiais metais Šv. Velykas sūnūs praleidžia su tėvu – E. B.. Nustatytu laiku pasiimdamas sūnus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pirmąją jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje paskutinę jam priklausančią bendravimo su sūnumis dieną; 2.2.4. kiekvienais kalendoriniais metais E. B. turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. 3 (tris) savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų metu. Nepilnamečių sūnų mama – L. B. penktą nepilnamečių sūnų vasaros atostogų dieną pristato sūnus adresu (duomenys neklebtini) iki 20 val. Po trijų kalendorinių savaičių nepilnamečių vaikų tėvas – E. B. pristato nepilnamečius sūnus adresu (duomenys neklebtini) iki 20 val.; 2.2.5. nepilnamečių sūnų motina – L. B. įsipareigoja sūnums vykstant atostogų pas vaikų tėvą – E. B. vieną kartą per vienerius metus apmokėti nepilnamečių sūnų kelionės išlaidas (lėktuvo bilietus iš Jungtinės Karalystės oro uosto į Vilniaus/Rygos ar Palangos oro uostą ir iš Vilniaus/Rygos ar Palangos oro uosto į Jungtinės Karalystės oro uostą) pagal E. B. pateiktus bilietų pirkimo patvirtinimo dokumentus, neviršijant 200 Eur sumos; 2.2.6. tuo atveju, jeigu nepilnamečių vaikų tėvas E. B. neketina pasinaudoti numatyta teise dėl bendravimo su sūnumis, apie tai privalo informuoti vaikų motiną L. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos; 2.2.7. L. B. dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių (pvz.: sūnų ligos), dėl kurių negali įvykti numatytas bendravimas su tėvu, privalo apie tai informuoti nepilnamečių sūnų tėvą E. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) per keturias valandas nuo ypatingų aplinkybių atsiradimo momento; 2.2.8. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu - „Skype“ programa, mobiliu telefonu - „Messenger“, „Viber“ programomis ir kt.), atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą; 2.2.9. E. B. turi teisę nevaržomai lankyti sūnus (atsižvelgiant į sūnų dienos režimą ir kitą užimtumą) Jungtinėje Karalystėje, apie savo atvykimą iš anksto prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumis dienos informuojant vaikų motiną L. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu); 2.2.10. L. B. įsipareigoja iš anksto informuoti E. B. raštu (telefono žinute (sms) ir/arba elektroniniu paštu) apie sūnų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnų auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnų sveikatos pasikeitimus, kontaktinių adresų pasikeitimus; 3. Leisti išvežti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi kartu su ieškove L. B. (pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo, E. B., sutikimo); 4. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatytą vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką, nustatant jos ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. priteistą išlaikymo dydį, priteisiant nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B. iš atsakovo E. B. kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) eurų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6. Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės L. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipiasi antrą kartą, po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartimi jos prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, leidžiant jai išvežti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. į užsienį (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi be atsakovo sutikimo ir nustatant jos siūlomą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką, buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-738-440/2019 minėta nutartis palikta nepakeista. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra išnagrinėta, įvertinus ginčo esmę, patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių tai iš esmės reikštų ieškinio patenkinimą, t. y. prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių ir ieškinio dalykas yra tapatūs. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl leidimo vaikus išvežti į užsienį, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas sprendė, kad nėra išnykusios priežastys, dėl kurių 2019 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Teismas visiškai nevertino pasikeitusios situacijos, inter alia pareiškėjos pateiktų įrodymų apie tai, kad ji iš esmės pašalino Šiaulių apylinkės teismo 2019-10-03 nutartyje ir Šiaulių apygardos teismo 2019-11-18 nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių negalima buvo tenkinti pirmojo prašymo bei įvykdė sąlygas, kurios, teismo nuomone, 2019 m. sutrukdė duoti leidimą laikinai išvykti, o konkrečiai: buvo prasidėję mokslo metai, taigi teismas laikė, kad ieškovė pasirūpinti vaikų mokymusi kitoje šalyje turėjo ne prasidėjus mokslo metams, bet keletą mėnesių iki jo (tuo tarpu šiuo metu kaip tik yra vasaros atostogos ir vaikai nuo 2020 m. rugsėjo (vienas – nuo rugsėjo 4 d., kitas – nuo rugsėjo 7 d.) ar bent jau nuo 2020 m. rugsėjo vidurio galėtų pradėti lankyti mokyklą Jungtinėje Karalystėje); vaikai 2019 m. nepakankamai mokėjo anglų kalbą - tuo tarpu dabar į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog nepilnamečiai vaikai visus mokslo metus intensyviai mokėsi anglų kalbos ir kad jų pasiekimai puikūs, kad vaikams patinka mokytis šios kalbos, be to, anglų kalbos intensyviai vaikus mokė ir jų mama - anglų kalbos vertėja Jungtinėje Karalystėje dirbusi ieškovė.
3.2. Ieškovė prašyme nurodė faktus, o kartu su prašymu pateikė eilę dokumentų, kurie patvirtina, jog atsakovo argumentai, susiję su jo bendravimo galimybių sumažėjimu, yra deklaratyvūs: atsakovas itin dažnai vaikų nustatytu laiku nepasiima, be to iki šios bylos iškėlimo su vaikais bendravo itin mažai, dažnai manipuliuoja vaikais. Ieškovės pateikti duomenys, argumentai, įrodymai patvirtina, jog atsakovas ir toliau galės bendrauti su vaikais panašiu intensyvumu kaip iki šiol, taigi nei vaikų, nei tėvo interesų išvykimas į užsienio valstybę nepažeis. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė bei pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas vaikams daro neigiamą įtaką (nuolat šaukia, rėkauja ant vaikų, žiūri kartu su vaikais siaubo filmus, skatina vaikų domėjimąsi pornografinio turinio dalykais). Vertinant vaikų interesus, saugios ir tinkamos aplinkos jiems užtikrinimą pažymėtina, kad byloje šiuo metu esantys duomenys patvirtina, jog vaikams šiuo metu nėra sudarytos palankiausios gyvenimo ir buities sąlygos: vaikų išlaikymui atsakovas skiria mažiau kaip po 100 Eur kas mėnesį ir tvirtina neturintis galimybių skirti daugiau ateityje. Vaikai gauna po 60 Eur iš valstybės („vaiko pinigai“). Vaikų motina – ieškovė dėl to, kad teismas neleidžia jai su vaikais išvykti į užsienio valstybę, iš esmės skursta, ji praranda galimybę gauti pakankamai dideles pajamas iš darbo Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina ir tai, kad vaikų norai išvykti sutampa su ieškovės reikalavimu leisti jai ir vaikams pakeisti gyvenamąją vietą be tėvo sutikimo.
3.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyse nurodytos aplinkybės neišnyko ir yra tiek pat aktualios, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys ieškovės pateiktiems įrodymams, kas iš esmės rodo priimtos nutarties neteisėtumą.
3.4. Kiekvienam iš vaikų priteistas iš tėvo periodinėmis išmokomis išlaikymas, nesiekiantis net 100 Eur kas mėnesį, yra akivaizdžiai per mažas; ieškovė Lietuvos Respublikoje neturi darbo, jo ieško, bet negauna, taigi iš esmės negauna ir darbo pajamų, gyvena iš turto nuomos; ieškovė pateikė įrodymus, kad užsienio valstybėje ji turės (t. y. jau turi) darbą, pragyvenimo šaltinį ir gaus pajamas, keletą kartų didesnės, nei šiuo metu gauna Lietuvoje, tačiau teismas neleidžia ieškovei laisvai judėti, su vaikais išvykti, taigi tuo pačiu neleidžia laisvai pasirinkti darbą, gauti didesnes nei Lietuvos Respublikoje pajamas ir tuo pačiu procesiniu sprendimu atsisako patenkinti prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams padidinimo, taip pasmerkdami ieškovę ir jos vaikus prašinėti pagalbos artimųjų, būti priklausomiems nuo giminaičių malonės ir geranoriškumo. Aplinkybę, kad atsakovo teikiamas vaikams išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas ir nepakankamas pripažino ir išvadą byloje teikianti institucija.
3.5. Teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Šioje situacijoje ypač reikšminga tai, kad nepilnamečiai vaikai sulaukė tokio amžiaus, kai būtina spręsti jų tolimesnio ugdymo – mokyklos lankymo klausimą. Dėl vaikų ir jų tėvo tarpusavio santykių pobūdžio, dėl netinkamo vaikų tėvo elgesio su vaikais (tai patvirtinančius duomenys ieškovė ir kitos institucijos yra pateikę į bylą), dėl atsakovo nenoro keisti savo elgesį, bendravimo su vaikais toną, dėl tėvo naudojamo psichologinio smurto prieš vaikus, dėl jo nepripažinimo ir atsisakymo jį nutraukti neabejotinai vaikų geriausius interesus atitiks laikinas (iki teismo sprendimo priėmimo) gyvenamosios vietos pakeitimas, t.y. leidimas išvykti su vaikų motina į Jungtinę Karalystę.
Atsiliepimas
4. Atsakovas E. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nors ieškovė ir teigia, kad ji yra pašalinusi ankstesnių teismų nurodytas jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinimo priežastis, tačiau reikalinga įvertinti, ar tokių priežasčių, kaip kad nuo 2020 m. rugsėjo vidurio vaikai galėtų pradėti lankyti mokyklą Jungtinėje Karalystėje ar kad nepilnamečiai vaikai visus mokslo metus intensyviai mokėsi anglų kalbos, pašalinimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau ir buvo minėta, visi klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, turi būti sprendžiami per nepilnamečių vaikų interesų prizmę įvertinant ar tai atitinka geriausius vaikų interesus. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad išvykus gyventi į užsienį išlaikymas vaikams padidės, o jei padidės – tai kiek. Todėl toks ieškovės teiginys yra tik deklaratyvus, niekuo negrįstas ir neįrodantis, jog atitinka geriausius vaikų interesus.
4.2. Teisė vaikams gauti išsilavinimą, lankyti mokyklą, be jokių kliūčių realizuotina ir gali būti užtikrinta Lietuvoje neišvežant vaikų į užsienį. Todėl ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, kad mokymasis užsienyje atitinka geriausius vaikų interesus.
4.3. Jei ieškovė mano, kad atsakovo elgesys su vaikais yra netinkamas, yra naudojamas psichologinis skurtas prieš vaikus, tai ji turi visas galimybes užkirsti kelią tokiam bendravimui teisinėmis priemonėmis neišvežant vaikų nuolatiniam gyvenimui į užsienį (pvz. pakeičiant bendravimo tvarką į minimalią, siekiant, kad vaikų bendravimo su tėvo metu dalyvautų atitinkamų institucijų atstovai ir kt.). Tačiau ieškovė yra pasirinkusi būdą ne stiprinti vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšį, bet priešingai, siekia jį nutraukti galutinai. Ieškovės elgesys patvirtina, kad vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, t.y. reiškinys, apibūdinamas kaip sąmoningas ar nesąmoningas vieno iš tėvų siekis skyrybų metu apriboti ar visiškai nutraukti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaikų bendravimą, kas galutinai ir įvyktų, jei vaikai būtų išvežti nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį yra nurodęs bei pateikęs įrodymus, kad vaikai yra įtakojami ieškovės, skatinami nebendrauti su tėčiu, ieškovė prie vaikų neigiamai atsiliepia apie atsakovą, nes su atsiliepimu pateikti garso įrašai patvirtina, kad ieškovė formuoja neigiamą požiūrį apie atsakovą (vaikas nurodo, kad atsakovas yra blogas tėtis ir tai jam pasakė mamytė; vaikas nenori, kad atsakovas dalyvautų rugsėjo 1-osios šventėje ugdymo įstaigoje, nes ten nebus tėčių (vyrų); vaikas per 8 min. pakeičia savo nuomonę dėl vykimo į Palangą; vaikai prašo ieškovės leisti pasilikti pas atsakovą, tačiau ieškovė neleidžia, ir kt.).
4.4. Jei būtų patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai atsakovo ir vaikų bendravimas taptų daugiau nei minimalus, tarpusavio dvasinis ir emocinis ryšys tik susilpnėtų, todėl tuo metu, kai būtų atliekama ekspertizė su tikslu išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų nori gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, tokia ekspertizė taptų beprasmė. Atsakovas mano, kad ieškovė sąmoningai ir su tikslu siekia kad ir laikino išvykimo su vaikais į užsienį, dar ir tuo tikslu, kad užsitikrintų jai palankią ekspertizės išvadą.
4.5. Atsakovas neturi finansinių galimybių apmokėti vaikų kelionių išlaidų į/iš Lietuvą/os, todėl ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka realiai negalėtų būti įgyvendinama, nors vaikai turi teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu), o taip pat atsižvelgiant į jų amžių bei lytį, yra būtinas vaikų nuolatinis bendravimas su tėčiu. Todėl tokios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas, kurios realiai atsakovas dėl savo turtinės padėties realiai negalės vykdyti, prieštarauja ne tik atsakovo, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesams.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B., iš atsakovo E. B. priteista kiekvienam vaikui po 98,50 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus, 50 ct) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutinka, kad per kelis metus vaikų poreikiai pakito, bet ne trigubai, kaip nurodo ieškovė. Todėl atsakovas pats geranoriškai vaikų išlaikymui teikia ne 98,50 Eur, o jau kurį laiką (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) teikia 125 Eur dydžio išmokas kiekvienam vaikui (Priedas Nr. 6). Atsakovo manymu, 310 Eur išlaikymas vaikui (125 Eur atsakovo išlaikymas +125 Eur ieškovės išlaikymas + 60 Eur valstybės išmoka vaikui) per mėnesį yra pakankamas užtikrinti visus būtinus vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti byloje ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemone, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų
7. Apeliantė L. B. kartu su skundu pateikė naujus įrodymus: 2020-09-10 nuomos sutartį ir jos vertimą į lietuvių kalbą, pažymą apie darbo užmokestį ir jos vertimą į lietuvių kalbą, diplomą, sertifikatą, leidimą-higienos pasą, negyvenamų patalpų nuomos sutartį, 2020-09-07 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
8. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
9. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos šalių nurodytomis aplinkybėmis, jas priima, bet dėl jų pasisako tik tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl teismo pareigos motyvuoti priimtą nutartį
11. Apeliantė teigia, kad teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, neatsakė į jos argumentus, nepasisakė dėl visų išdėstytų prašymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). ??? ???
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodyti argumentai, kurių pagrindu yra priimta skundžiama nutartis, nurodyta, kad teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipiasi antrą kartą, po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartimi jos prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, leidžiant jai išvežti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. į užsienį (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi be atsakovo sutikimo ir nustatant jos siūlomą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką, buvo atmestas. Taip pat konstatavo, jog ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas reikštų iš esmės ieškinio tenkinimą. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl leidimo vaikus išvežti į užsienį, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas sprendė, kad nėra išnykusios priežastys, dėl kurių 2019 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas detaliai ir nepasisakė dėl visų apeliantės nurodytų aplinkybių, jis iš esmės pagrindė savo procesinio sprendimo priėmimą.
Dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo
13. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
Dėl leidimo išvykti su vaikais į užsienį ir apeliantės prašomos patvirtinti laikinos bendravimo su vaikais tvarkos
14. Apeliantė teigia, kad skundžiama teismo nutartis apriboja jos judėjimo laisvę, jos ir vaikų galimybes geriau gyventi. Taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyse nurodytos aplinkybės neišnyko ir yra tiek pat aktualios, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys ieškovės pateiktiems įrodymams, kas iš esmės rodo priimtos nutarties neteisėtumą. Taip pat teigia, kad teismas visiškai nevertino pasikeitusios situacijos, pareiškėjos pateiktų įrodymų apie tai, kad ji iš esmės pašalino Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių negalima buvo tenkinti pirmojo prašymo bei įvykdė sąlygas, kurios, teismo nuomone, 2019 m. sutrukdė duoti leidimą laikinai išvykti, t. y. kad vasaros atostogų metu ji gali pasirūpinti, kad vaikai lankytų ugdymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje, nepilnamečiai vaikai visus mokslo metus intensyviai mokėsi anglų kalbos ir kad jų pasiekimai puikūs, kad vaikams patinka mokytis šios kalbos.
15. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, jog vaikai galėtų pradėti lankyti mokyklą nuo rudens, kad jie intensyviai mokosi anglų kalbos, pateikta nuomos sutartis, duomenys apie užsienyje galimas gauti pajamas rodo, kad apeliantė deda pastangas geresnei vaikų integracijai užsienio valstybėje, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti vaikus išvežti į Jungtinę Karalystę. Apeliantė nurodo, kad išvykimo atveju padidės jos pajamos ir taip pagerės jos ir vaikų finansinė padėtis, tačiau pažymėtina, kad tuo pačiu ji nurodo, kad ji tinkamai rūpinasi vaikais ir užtikrina jų poreikių patenkinimą Lietuvoje, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tokių pat sąlygų ji negalėtų suteikti ir užsienyje. Kaip teisingai pažymi atsakovas, teisė vaikams gauti išsilavinimą, lankyti mokyklą, be jokių kliūčių realizuotina ir gali būti užtikrinta Lietuvoje neišvežant vaikų į užsienį. Vien aplinkybė, kad ieškovė kitoje šalyje gali gauti didesnes pajamas nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų interesus atitinka ne tik didesnės tėvų pajamos, bet ir galimybė maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jis neturėtų finansinių galimybių gyvai bendrauti su vaikais užsienyje į ką teismas taip pat turi atsižvelgti, spręsdamas, ar realiai ieškovės prašoma vaikų bendravimo su tėvu tvarka galėtų būti įgyvendinta. Taip pat būtina įvertinti ir faktą, jog pasauliniu mastu jaučiamos pasekmės dėl COVID-19 pandemijos, kas taip pat, galimai, apsunkintų tėvo galimybę bendrauti vaikais juos išvežus į užsienį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodomos teisės vaikams gyventi su mama užtikrinimas nepriklauso nuo to kur vaikai gyvens - Lietuvoje ar užsienyje, nes tokia teisė egzistuoja ir išlieka nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Todėl šis argumentas visiškai nereikšmingas vertinant laikinųjų priemonių taikymo klausimą santykyje su geriausių vaikų interesų užtikrinimu. Apeliantė pateikė duomenis, kad ji pasinaudojo Užimtumo tarnybos siūlymu įgyti papildomą kvalifikaciją ir baigė permanentinio makiažo kursus, gavo tai patvirtinantį diplomą, gavo sertifikatą, suteikiantį jai teisę teikti permanentinio makiažo paslaugas, tačiau, jos teigimu, (duomenys neklebtini) tokia veikla pasirodė nesanti paklausi. Iš šių duomenų negalima sutikti su atsakovu, kad ieškovė nedėjo pastangų darbui rasti.
17. Apeliantė nurodo aplinkybes, kad atsakovas mažai bendrauja su vaikais, daro jiems blogą įtaką. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio aplinkybės gali būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne šioje bylos nagrinėjimosi stadijoje. Kaip teisingai pažymi atsakovas, jei ieškovė mano, kad atsakovo elgesys su vaikais yra netinkamas, yra naudojamas psichologinis smurtas prieš vaikus, tai ji turi visas galimybes užkirsti kelią tokiam bendravimui teisinėmis priemonėmis neišvežant vaikų nuolatiniam gyvenimui į užsienį (pvz. pakeičiant bendravimo tvarką į minimalią, siekiant, kad vaikų bendravimo su tėvu metu dalyvautų atitinkamų institucijų atstovai ir kt.). Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, taigi, šalys nurodo prieštaringas aplinkybes, kurios tinkamai bus įvertintos tik išnagrinėjus bylą.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą; teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pažymėtina, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra įrodyta, kad įprastos gyvenamosios vietos keitimas vaikams yra būtinas ir neišvengiamas, kadangi pati apeliantė skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi sūnų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir pan.
19. Byloje taip pat svarbu įvertini, faktą, jei būtų patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai atsakovo ir vaikų bendravimas taptų minimalus, tarpusavio dvasinis ir emocinis ryšys tik susilpnėtų, todėl pagrįstomis laikomos atsakovo abejonės, ar tokiu būdu būtų galimą užtikrinti objektyvią ekspertizę, siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi šalių nepilnamečiai vaikai. Neištyrus visų bylos aplinkybių vaikų interesų neatitiktų minimalus bendravimas su tėvų, tuo labiau, kad atsakovui finansinė padėtis, galimai, neleistų vykti į Jungtinę Karalystę.
Dėl išlaikymo dydžio
20. Ieškovė taip prašė padidinti vaikams skirto išlaikymo dydį kiekvienam po 300 Eur. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepilnamečiams vaikams T. B. ir T. B., iš atsakovo E. B. priteista kiekvienam vaikui po 98,50 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Apeliantės teigimu, toks išlaikymas yra nepakankamas. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka, jog per kelis metus vaikų poreikiai pakito, todėl, kaip jis nurodo, pats geranoriškai vaikų išlaikymui teikia ne 98,50 Eur, o jau kurį laiką (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) teikia 125 Eur dydžio išmokas kiekvienam vaikui (atsiliepimo į skundą priedas Nr. 6). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ir atsakovo visos gaunamos pajamos ir turimas turtas bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo metu įvertinus, jog apeliantė pati nurodo, kad tinkamai rūpinasi visų vaikų poreikių patenkinimu, taip pat įvertinus šiuo metu gaunamą atsakovo darbo užmokestį, aplinkybę, jog ieškovė nedirba, sprendžia, kad iki bylos išnagrinėjimo nėra pagrindo keisti teismo priteisto išlaikymo dydžio, nes priteistas išlaikymo dydis turi atitikti ir tėvų finansines galimybes.
21. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.