- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-738-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06159-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12799-841/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. pareiškė ieškinį atsakovui E. B. dėl leidimo pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, išlaikymui priteistų lėšų padidinimo. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: leisti išvežti vaikus T. B. ir T. B. į užsienį (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi be atsakovo sutikimo ir nustatyti jos siūlomą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas sprendė, kad suteikus ieškovei teisę išvežti nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be ieškovo, vaikų tėvo sutikimo, būtų neleistinai pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, t. y. teisė ir interesas bendrauti su abiem tėvais, nes vaikų bendravimas su tėvu butų ribojamas atstumo, praktiškai įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis. Be to, teismas nurodė, kad pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų iš esmės patenkintas ieškinys dalyje dėl vaikų išvykimo gyventi į kitą šalį, neleistinai būtų apribotos vaikų tėvo bei kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaikais, susilpnėtų šeimos ryšiai.
4. Teismas pažymėjo, jog nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl neišnagrinėjus ginčo iš esmės, keisti vaikų įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikams įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, tačiau tai pagrindžiančių duomenų ieškovė nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė L. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) duoti leidimą ieškovei L. B. su nepilnamečiais sūnumis T. B. ir T. B. išvykti į Jungtinę Karalystę, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje; 2) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje nustatyti laikiną vaikų tėvo – E. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis T. B. ir T. B. ir dalyvauti jų auklėjime atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje nurodytomis sąlygomis. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pateiktas mokymosi ir atostogų tvarkaraštis 2019/2020 metams patvirtina, kuriomis datomis nepilnamečiams vaikams suteikiamos atostogos, kurių metu vaikų tėvas gali bendrauti su vaikas. Taip pat ieškovė įsipareigoja vieną kartą padengti nepilnamečių vaikų skrydžio išlaidas, o vasaros atostogų metu užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimą pas tėvą, kas reiškia, kad tėvo bendravimas su vaikais nebus ribojamas ir jis nevyks naudojantis vien ryšio priemonėmis, kaip nepagrįstai teigia teismas.
5.2. Nepilnamečiams vaikams rezervuota vieta ugdymo įstaigoje Jungtinėje Karalystėje nuo 2019 m. spalio mėn. pradžios, vieta rezervuojama ne ilgiau kaip dviem savaitėms, todėl ieškovė privalo spręsti vaikų ugdymo klausimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kartu su ieškiniu pateiktą specialistų išvadą, kurioje nurodoma, jog vaikų ryšys su atsakovu yra silpnas dėl netinkamo atsakovo bendravimo su vaikais. Bendraudamas su vaikais jis šaukia ant jų, vartoja necenzūrinius žodžius ieškovės ir vaikų atžvilgiu. Vaikai atsakovo bijo ir poreikį su tėčiu bendrauti tiesiogiai išreiškia minimaliai, dažniau pakanka pabendrauti telefonu.
5.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Šiuo metu T. B. 7 metai, T. B. 5 metai. Nepilnamečiais vaikais ieškovė rūpinasi nuo jų gimimo, dalyvauja jų kasdieninių poreikių tenkinime. Nepilnamečiai vaikai ne kartą lankėsi Jungtinėje Karalystėje. Be to, šioje šalyje ieškovė ilgą laiką gyveno ir dirbo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kartu su ieškove išvykus į Jungtinę Karalystę nepilnamečiai vaikai patirtų socialinę ir psichologinę žalą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. B. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimo dieną – 2019-10-28 – jau yra pasibaigęs rezervacijos ugdymo įstaigoje galiojimo laikas ir į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ši rezervacija toliau galioja. Be to, atsakovo įsitikinimu, skubotas ir nepamatuotas šalių nepilnamečių vaikų išvežimas į užsienį, prieštarauja jų interesams: vaikai nekalba angliškai, todėl ieškovė, turėdama planų vaikus išvežti į užsienį, turėjo juos tam ruošti – mokinti anglų kalbos. Tuo tarpu iš ieškovės pateikto į bylą jos susirašinėjimo su atsakovu bei pridedamų rašytinių įrodymų (lėktuvo bilietų) matyti, kad ieškovė sprendimą išvykti su vaikais gyventi į užsienį priėmė tik 2019 m. vasaros antroje pusėje, 2019 07 24 d. su vaikais grįžusi iš atostogų kelionės iš Jungtinės Karalystės.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia išspręsti ginčą šioje byloje – pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų iš esmės išspręstas ginčas byloje, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių dalykas iš esmės sutampa su ieškovės ieškinio dalyku ir jas pritaikius ginčo byloje sprendimas taptų beprasmis.
6.3. Atsakovui kelia abejonių ieškovės deklaruojamas jos planuojamas darbas Jungtinėje Karalystėje ir jo pobūdis. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovė ankstesniais savo gyvenimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpiais teikė eskorto paslaugas, ką patvirtina kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikiamas ieškovės susirašinėjimas elektroniniu paštu. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad tokį gyvenimo būdą ieškovė ketina tęsti ir toliau, todėl tokia aplinka, šiurkščiai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, būtų visiškai nesaugi jiems tiek moraline, tiek teisine prasme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo leisti ieškovei išvežti du nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo ieškovo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Ieškovė, nesutikdama su teismo nutartimi, savo poziciją grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad tėvo bendravimas su vaikais bus ribojamas ir jis vyks naudojantis vien ryšio priemonėmis. Mano, kad tėvo bendravimas su vaikais bus užtikrintas vaikų atostogų metu. Ieškovės nuomone, teismas neatsižvelgė ir į pateiktą specialistų išvadą, kurioje nurodoma, jog vaikų ryšys su atsakovu yra silpnas dėl netinkamo atsakovo bendravimo su vaikais. Be to, teismo argumentai, jog nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, nėra nepagrįsti.
11. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuota ir pagrįsta (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus.
12. Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus T. B., gimusį (data neskelbtina) ir T. B., gimusį (data neskelbtina). Tarp ieškovo ir atsakovės vyksta ginčas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę bei bendravimo tvarkos su jais pakeitimo, išlaikymui priteistų lėšų padidinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2016-05-25 sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-797-883/2016), nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove L. B. Šiaulių apygardos teismo 2016-11-29 nutartyje nustatyta, jog vaikai nuolat gyvena su ieškove, yra nustatytas tėvo ir vaikų bendravimas maksimalia apimtimi, dėl ko bendravimo su vaikais galimybių suvaržymas, reikalaujant gauti kito iš tėvų sutikimą dėl vaikų išvežimo į užsienį, nėra tikslingas, todėl sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas uždraudė ieškovei L. B. ir atsakovui E. B. išvežti į užsienį sūnus T. ir T. B. be kito vaikų tėvo ar motinos rašytinio leidimo, panaikino. Visgi, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog išvykimas su vaikais į užsienį, turi nepažeisti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė 2019-09-30 pateikė ieškinį dėl leidimo pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir kitų reikalavimų, tuo pačiu prašydama taikyti laikinąja apsaugos priemonę – leisti ieškovei su nepilnamečiai sūnumis išvykti į Jungtinę Karalystę, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovės pageidaujamomis ir ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytomis sąlygomis.
13. Nagrinėjamu atveju, apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – leidimo ieškovei laikinai išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę, taip keičiant jų įprastinę gyvenamąją vietą. Pabrėžtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo atveju, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su ieškove, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl faktinės pačių vaikų gyvenamosios vietos keitimo.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra pagrindo spręsti, siekiama išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių. Iš esmės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko gyvenamąją aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją kitur, nei vaikas iki gyveno iki aplinkos pakeitimo. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
16. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas ieškovei teisės išvežti nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, nenustatęs aplinkybių, jog esanti vaikų gyvenamoji aplinka jiems tapo nesaugi, ar nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, atsižvelgė į vaikų interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, todėl vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
17. Nesutiktina su atskirojo skundo motyvais, jog nepilnamečiai vaikai iki sprendimo byloje priėmimo turi pakeisti jų įprastinę aplinką t. y. ten, kur jie ir augo iki 5 ir 7 metų amžiaus - Lietuvos Respublikoje. Iš dalies sutiktina su ieškovės argumentais, kad šioje situacijoje reikšminga tai, kad nepilnamečiai vaikas sulaukė tokio amžiaus kad būtina spręsti jų tolimesnio ugdymo klausimą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas Lietuvos Respublikoje ir jų ugdymo procesas nėra nutrauktas, kas reiškia, jog esama situacija niekaip nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų. Apeliacinio teismo nuomone, priešingai – tikėtina, kad ugdymo proceso nutraukimas mokslo metų viduryje gali labiau prieštarauti vaikų interesams. Nors ieškovė ir teigia, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas jiems nesukels jokių socialinių bei psichologinių pasekmių, nes vaikai dažnai lankėsi Jungtinėje Karalystėje ir jiems ta aplinka daugiau ar mažiau yra žinoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikų lankymasis užsienio valstybėje atostogų metu nėra tapatus kasdieniniam gyvenimui kitoje valstybėje, multikultūrinėje aplinkoje, kurioje kalbama ne gimtąja kalba ir yra nusistovėjusios skirtingos visuotinai priimtino elgesio taisyklės.
18. Šiuo atveju pritartina atsakovo argumentui, jog skubotas šalių vaikų išvežimas į užsienį, iš anksto jų neparuošus – nemokant užsienio kalbos, tikėtinai gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, gali būti apribotos vaikų tėvo bei kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaikais todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – leidimo laikinai išvežti nepilnamečius vaikus į užsienį ieškovei suteikimas nėra tikslingas ir būtinas. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad byla nėra išnagrinėta, o laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, iš esmės įvertinus ginčo esmę reikštų ieškinio dalyje dėl vaikų išvykimo gyventi į kitą šalį patenkinimą, spręstina, kad atskirasis skundas nepagrįstas.
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konkrečioje situacijoje, preliminariai įvertinęs ginčo esmę, esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenantiems tėvams dalyvauti auklėjant vaiką, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas priėmė pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.