Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. ir atsakovo E. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-901/2016 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo E. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. B. pateikė ieškinį atsakovui E. B., prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) tarp L. B. ir E. B. sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Šiaulių raj. savivaldybės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažįstant atsakovą; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo E. B. bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovės siūlomą variantą; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki sūnų pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaikų motina; pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninis ieškovės turtas.Atsakovas E. B. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė teismo dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti ieškovę; nustatyti nepilnamečių vaikų T. B. ir T. B. gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti ieškovės L. B. bendravimo su vaikais tvarką pagal jo nurodytą variantą; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 98,50 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki sūnų pilnametystės uzufrukto teise tvarkys atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės L. B. apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliantė L. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikia rašytinius įrodymus – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės L. B. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Atsakovas E. B. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatyta apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ir nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą nustatyti, kad vasaros atostogų metu nepilnamečiai vaikai birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais nuo 1 iki 15 dienos gyvens su tėvu. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš esmės maksimalią bendravimo su vaikais tvarką ir tinkamai įgyvendino įstatymo nuostatą, jog minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. Byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad nustatytas bendravimas galėtų turėti neigiamos įtakos vaikų interesams. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo bendravimo su vaikais tvarkos vasaros atostogų metu. Nagrinėjamu atveju šalių vaikai yra mažamečiai, gyvena su ieškove, kuri iki 2016-12-17 yra vaiko priežiūros atostogose. Sūnus T. B. lanko darželį, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad sūnus T. B. darželį lankyti turi pradėti nuo 2016-09-01. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) 10 dirba (duomenys neskelbtini) 20 val. per savaitę, kasmetinių atostogų suteikimo tvarka ir trukmė nustatoma pagal Darbo kodekso nuostatas. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad ji siūlė atsakovui vasaros metu su vaikais, iki jie pradės lankyti pradinę mokyklą, bendrauti ilgesniais laikotarpiais: kas antrą trečiadienį nuo 14 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. – ir atsakovas su tokiu siūlymu sutiko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką tokią, kokia ji yra galima pagal šiuo metu esančią situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta apelianto bendravimo tvarka su vaikais nepažeidžia jų interesų, o siekiant ne tik užtikrinti, bet ir sustiprinti vaikų ryšį su tėvu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo papildytinas, nurodant, kad atsakovas E. B. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasiima vaikus kas antrą trečiadienį 14 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.Papildžius bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustačius ilgesnį tėvo bendravimo su vaikais laiką vasaros mėnesiais, nėra pagrindo peržiūrėti priteisto išlaikymo mokėjimo tvarkos, nes nepilnamečiams vaikams nuolatos gyvenant su ieškove, būtent jai tenka didesnė vaikų priežiūra, tuo pačiu ir didesnė išlaikymo dalis.

Dėl draudimo išvykti su vaikais į užsienį be kito tėvo rašytinio leidimo

Ieškovė L. B. tvirtina, kad teismo sprendimas dėl tėvų galimybės išvežti į užsienį sūnus T. B. ir T. B. tik gavus kito iš tėvų rašytinį leidimą, pažeidžia vaikų interesus ir riboja keliauti planuojančio tėvo judėjimo laisvę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovės apeliacinio skundo argumentu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su ieškove, yra nustatytas tėvo ir vaikų bendravimas maksimalia apimtimi. Bendravimo su vaikais galimybių suvaržymas, reikalaujant gauti kito iš tėvų sutikimą dėl vaikų išvežimo į užsienį, šiuo atveju nėra tikslingas, todėl sprendimo dalis, kuria teismas uždraudė ieškovei L. B. ir atsakovui E. B. išvežti į užsienį sūnus T. B. ir T. B. be kito vaikų tėvo ar motinos rašytinio leidimo, naikintina. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, išvykimas su vaikais į užsienį, turi nepažeisti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, 70 procentų tenkino reikalavimą priteisti išlaikymą, iš dalies tenkino reikalavimą nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, atmetė reikalavimą dėl buto pripažinimo asmeniniu ieškovės turtu. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies tenkino reikalavimą nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, tenkino reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad bendravimo su vaikais tvarka nustatyta įvertinus abiejų šalių pasiūlymus, o priteisto išlaikymo dydis atitinka atsakovo nurodytą išlaikymo dydį, be to, atmetus perteklinį ieškovės pateiktą reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai pirmosios instancijos teisme tenkinti 50 procentų.

Nustačius kitą, nei nustatė pirmosios instancijos teismas tenkintų reikalavimų proporciją, pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskaičiuojamos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: už ieškinį sumokėjo 144 Lt (41,71Eur) žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidos sudaro 2000 Lt (579,24 Eur), todėl ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo 20,86 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 289,62 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatės ruoštų procesinių dokumentų skaičių ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių - viso priteistina 310,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas E. B. pirmosios instancijos teisme už priešieškinį sumokėjo 31 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 15,50 Eur. Atsakovas yra pateikęs teismui prašymą dėl 5350,74 Eur (su PVM) atstovavimo išlaidų priteisimo už advokatų G. G. ir G. Č. atstovavimą byloje, pateikdamas jų detalizaciją, sąskaitas-faktūras, mokėjimo kvitus. Apeliaciniame skunde atsakovas E. B. nurodo, kad iš atstovavimo išlaidų atėmus išlaidas teisininkų paslaugoms, įvertinus tai, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakyme Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų suma skaičiuotina nuo 3369,20 Eur sumos. Mažindamas atsakovui priteistiną atstovavimo išlaidų sumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog atsakovas keitė savo atstovą, buvo atidėtas bylos nagrinėjimas ir užvilkintas procesas bei atsirado papildomų išlaidų. Ši byla nagrinėjama nuo 2014 m. spalio mėnesio, byla buvo sustabdyta, suteikiant šalims galimybę susitaikyti, byloje buvo paskirta ekspertizė, ir nors atsakovas proceso metu pakeitė savo atstovą, tačiau remiantis bylos duomenimis negalima daryti išvados, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė būtent dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti atsakovui priteistino atstovavimo išlaidų dydžio, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina išlaidų suma sudaro 50 procentų nuo 3369,20 Eur ir yra 1684 Eur. Iš viso iš ieškovės L. B. atsakovui E. B. priteistina 1699 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Šiaulių apygardos teismo 2016-09-20 nutartimi atsakovo E. B. įmokėti 500 Eur už ekspertizę grąžinti atsakovui E. B., todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 125 Eur už ekspertizę priteisimo iš ieškovės atsakovui naikintina. Atlikus šalių mokėtinų sumų (žyminio mokesčio ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme) įskaitymą iš ieškovės L. B. atsakovui E. B. priteistina 1389 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinus po 50 procentų, valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 17 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 92 str., 96 str., 98 str.).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat paskirstant ir priteisiant šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovės L. B. apeliacinis skundas tenkintas, atsakovo E. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 31 Eur žyminio mokesčio ir 484 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovui priteistina 23 Eur žyminio mokesčio. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 492 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) tarp L. B. (ikisantuokinė pavardė D.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.

Palikti santuokines pavardes – B., B..

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiams vaikams T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 98,50 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus, 50 ct) išlaikymo, mokamo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2014-10-14 iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki sūnų pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaikų motina L. B..

Nustatyti tokią vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. tvarką:

kas antrą penktadienį atsakovas E. B. turi teisę pasiimti vaikus T. B. ir T. B. 14 val. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.kiekvieną trečiadienį atsakovas E. B. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos 17 val. ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.Švenčių dienomis tėvas E. B. bendrauja su vaikais tokia tvarka:poriniais metais Naujų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) tėvas E. B. paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina juos 20 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; ilgiau vaikai lieka su atsakovu ir Naujus Metus atsakovas sutinka su vaikais tik jei tam neprieštarauja jų motina ir patys vaikai;poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną, o neporiniais metais - antrą Šv. Velykų dieną, tėvas E. B. paima sūnų T. B. ir sūnų T. B. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina 18 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą;tėvas E. B. bendrauja su sūnumi T. per jo gimtadienį kovo 9 d. ir sūnumi T. per jo gimtadienį gruodžio 17 d. poriniais metais, tokia tvarka:jei vaikų gimtadienis bus darbo dieną, tėvas E. B. paima sūnų T. ir sūnų T. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina 20 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą;jei vaikų gimtadienis bus nedarbo dieną, tėvas paima vaikus 12 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 18 val.;nustatyti, kad T. B. ir T. B. ligos atveju jų tėvas neturi teisės vaikų pasiimti pagal nustatytą vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarką; vaikams pasveikus, tėvas turi teisę vaikus pasiimti sekančią dieną tuo pačiu laiku;tėvas E. B. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasiima sūnų T. B. ir sūnų T. B. kas antrą trečiadienį 14 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.

Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovui E. B. 1389 Eur (tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B. valstybės naudai 17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B. valstybės naudai 70,92 Eur žyminio mokesčio ir 17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei L. B. 492 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.