- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-292-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07930-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑9115‑901/2014 (naujas Nr. 2-353-901/2015) pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo.
Iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje ieškovė L. B. teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini): kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 16 val. tėvas E. B. paima sūnų T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir 19 val. parveža vaikus į jų motinos L. B. gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį sekmadienį tėvas E. B. pasiima vaikus 12 val. iš motinos L. B. gyvenamosios vietos ir 16 val. grąžina vaikus į jų motinos L. B. gyvenamąją vietą. Nurodė, kad laikiną bendravimo su vaikais tvarką nustatyti būtina, kadangi atsakovas nuolat ieškovei grasina, kad pasiims vaikus ir jų ieškovei neatiduos, be jokio pagrindo teigia, kad ji vaikus išsiveš į užsienį. Dėl to šalys Šiaulių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje sudarė susitarimą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, kuri panaši į jos teismo prašomą nustatyti tvarką, tačiau atsakovas šios tvarkos pradėjo nesilaikyti, paimdavo vaikus ilgiau nei sutarė, t. y. per naktį, dėl to vaikai pradėjo stresuoti, naktimis šauktis motinos, vyresnįjį dėl to reikėjo vesti pas neurologą, psichologą. Lapkričio 7 d. (penktadienį) po 16 val. atsakovas paėmė pas save abu vaikus, kitą dieną grąžino motinai tik jaunesnįjį, o vyresnįjį grąžino tik pirmadienį į vaikų darželį. 2014-11-08 dėl sūnaus negrąžinimo ieškovė parašė pareiškimą policijai, tačiau kol teismo nenustatyta bendravimo su vaikais tvarka prievarta vaikas nebuvo grąžintas. Po kelių dienų T. buvimo su tėvu, jis nematydamas motinos jaučia baimę, nerimą, blogai miega, blaškosi, miega įsikabinęs į motiną, jam nuo nerimo neurologė išrašė vaistų. Sūnus slogavo, kosėjo, jam nebuvo duoti vaistai. Vaikas yra nuteikinėjamas prieš motiną, pradėjo pravardžiuoti motiną, keiktis. Teigė, kad mažamečių palikimas su tėvu per naktį jiems itin pakenktų, nes jie dar per maži, kad ilgam juos galima būtų atskirti nuo motinos, o vaikams paaugus, esant būtinybei, galima būtų spręsti ir dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. su prašymu dėl bendravimo tvarkos nustatymo sutiko iš dalies, atsiliepime į prašymą prašė nustatyti kitą laikiną bendravimo tvarką su sūnumis T. B. ir T. B. tvarką iki bus išspręsta c. b. Nr. 2-9115-901/2014 įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutraukta įsiteisėjusia nutartimi, nustatant, kad kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos pasiima sūnus T. B. ir T. B. 17 val., L. B. pasiima vaikus iš E. B. gyvenamosios vietos kitos dienos (atitinkamai, trečiadienį, penktadienį, šeštadienį) 9 val.; pirmą ir trečią mėnesio penktadienį E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos pasiima sūnus T. B. ir T. B. 17 val., L. B. pasiima vaikus iš E. B. gyvenamosios vietos tos pačios savaitės sekmadienį 17 val. Atsakovas taip pat prašė teismo uždrausti L. B. išvežti į užsienį sūnus T. B. ir T. B. be E. B. rašytinio leidimo, kadangi ieškovė turi seserį J. K. ir gali išvykti gyventi į užsienį, kartu išsiveždama vaikus, ko pasėkoje būtų atimta atsakovui galimybė bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Nurodė, kad atsakovas gali tinkamai pasirūpinti sūnumis, juos pamaitinti, nuprausti, migdyti ir t. t., nori ilgiau su jais pabūti, kad nenutrūktų emocinis ryšys. Ieškovė jaunesniojo sūnaus jau nebemaitina krūtimi, vaikui galima duoti ir kitą maistą. Atsakovas teigė, kad minimalų bendravimą galima nustatyti tik jei maksimalus bendravimas kenktų vaikų interesams, traumuotų vaikus psichologiškai, būtų daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Atsakovas neigė ieškovės teiginius, kad jam ilgesniam laikui paėmus vaikus pablogėjo jų sveikata, kad dėl to jie tapo neramūs, buvo neišsimiegoję. Taip pat neigė, kad jis ieškovei grasino, prieš ją smurtavo, kad vaikus nuteikinėjo prieš motiną.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarką nustatyti būtina dėl iškilusių šalių konfliktų dėl bendravimo su vaikais, dėl nesilaikomos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatytos geranoriškos bendravimo tvarkos. Nurodė, kad tikslinga nustatyti bendravimo tvarką su vaikais tokią, kad vaikai pas tėvą nakčiai nebūtų palikti, nes jie dar yra per maži, likdami nakčiai be mamos yra traumuojami, atsibudę mamos negalės prisišaukti. Skyrius manė, kad taip pat tikslinga uždrausti ieškovei be vaikų tėvo leidimo išsivežti vaikus į užsienį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2014-12-01 nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje – nustatė laikiną bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini): kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17 val. tėvas E. B. turi teisę pasiimti sūnų T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. privalo parvežti vaikus į jų motinos L. B. gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį bei sekmadienį tėvas E. B. turi teisę pasiimti vaikus 12 val. iš motinos L. B. gyvenamosios vietos ir 16 val. privalo grąžinti (parvežti) vaikus į jų motinos L. B. gyvenamąją vietą; uždraudė L. B. išvežti į užsienį sūnus T. B. ir T. B. be E. B. rašytinio leidimo. Likusią dalį prašymų teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog E. B., t. y. vaiko tėvui, būtų apribota tėvo valdžia ir būtų uždrausta bendrauti su vaikais, be to, nėra nustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių tėvo ir jo mažamečių vaikų bendravimas kaip nors pažeidžia jų interesus, vaikų teises, daro neigiamą įtaką vaikų vystymuisi, sveikatai. Teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas negali prižiūrėti ar blogai prižiūri savo vaikus, netinkamai elgiasi su vaikais, negali tinkamai pasirūpinti, suteikti jiems tinkamas sąlygas, maitinimą ir pan., t. y. atlieka kokius nors veiksmus, dėl kurių jam turėtų būti sudaryta minimali galimybė bendrauti su vaikais. Tačiau atsižvelgęs į mažamečių vaikų amžių, konstatavo, kad šiuo metu vaikams būtina daugiau laiko praleisti su motina. Be to, tiek iš vaikų motinos paaiškinimų, tiek iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo rekomendacijų teismas sprendė, kad vaikų su tėvu palikti per naktį netikslinga, nes kiek kartų tai buvo padaryta, tai ypač neigiamai atsiliepė vaikų savijautai ir psichikai, nes jie tebėra labai prisirišę prie motinos ir pabudę jos neradę, labai dėl to išgyvena.
Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovas papildomai su vaikas galėtų matytis ir šeštadieniais, o atsakovas nenurodė, kodėl būtent antradienį ir ketvirtadienį, o ne pirmadienį ir trečiadienį, kaip kad siūlė ieškovė, jis pageidauja pasiimti vaikus, atsižvelgęs į vaikų dienos ritmą, poilsio laiką, į tai, kad vyresnysis sūnus lanko darželį darbo dienomis ryte nuo 9 val. iki 12 val., taip pat atsižvelgęs į ankstesnį Vaiko teisių apsaugos skyriuje sudarytą ir ieškovės kartu su prašymu pateiktą teismui šalių susitarimą dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas bendravimo su vaikais darbo dienomis variantas yra priimtinesnis, todėl būtent jis ir nustatytinas. Tačiau, atsižvelgęs į vaikų tėvo darbo valandas, laiką nukėlė vienai valandai, t. y. nuo 17 val. iki 20 val. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovui yra taikyta kardomoji priemonė, ieškovė atsakovo yra įbauginta, be to nežinos kada konkrečiai vaikus galima bus atsiimti, nustatė, kad būtent atsakovas turės vaikus ne tik pasiimti, bet ir juos nustatytu laiku grąžinti motinai ir bendrauti su vaikais dalyvaujant jų auklėjime ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, o pasiimant vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar vaikų kitos buvimo vietos ir nurodytus laiko tarpus su vaikais praleidžiant savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Teismas atsakovui leido bendrauti su vaikais savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, kadangi tokia bendravimo tvarka sumažins konflikto didėjimo tarp šalių grėsmę, galinčią neigiamai paveikti vaikų asmenybę, ir labiausiai atitiks vaikų interesus bei amžių.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turi seserį J. K., yra pas ją su vaikais vykusi, su vaikų tėvu konfliktuoja, dar nesibaigus šalių skyrybų bylai ir dar nenustačius nuolatinės vaikų gyvenamos vietos su viena iš šalių, taip pat dar tik priimant teismo nutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos, uždraudė L. B. išvežti į užsienį sūnus T. B. ir T. B. be E. B. rašytinio leidimo.
III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu atsakovas E. B. prašo pakeisti 2014-12-01 Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos pasiima sūnus T. B. ir T. B. 17 val., L. B. pasiima vaikus iš E. B. gyvenamosios vietos kitos dienos (atitinkamai, trečiadienį, penktadienį, šeštadienį) 9 val.; pirmą ir trečią mėnesio penktadienį E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos pasiima sūnus T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17 val., L. B. pasiima vaikus iš E. B. gyvenamosios vietos tos pačios savaitės šeštadienį 17 val. Jeigu teismas atsisakytų nustatyti minėtą bendravimo tvarką, atsakovas prašo nustatyti alternatyvią bendravimo tvarką: kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos pasiima sūnus T. B. ir T. B. 17 val., L. B. pasiima vaikus iš E. B. gyvenamosios vietos tos pačios dienos 20 val.; pirmą ir trečią mėnesio penktadienį E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos pasiima sūnus T. B. ir T. B. 17 val., L. B. pasiima vaikus iš E. B. gyvenamosios vietos tos pačios savaitės šeštadienį 17 val. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką pagal kurią vaikai galėtų likti pas atsakovą nakvoti. Argumentai, kuriais teismas grindė tokį savo sprendimą yra Vaikų teisių apsaugos skyriaus rekomendacijos, ieškovės parodymai, kad vaikai po nakvynės mano namuose tampa neramūs, kad dėl to vyresniajam sūnui buvo medikų išrašyti raminamieji. Tačiau atsakovas pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad neigiama vaiko psichologinė būsena yra susijusi priežastiniu ryšiu su nakvynėmis pas atsakovą.Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad vaikams nakvojant pas atsakovą jie miega gerai, jų psichologinė būsena yra stabili, būtent atsakovo namuose yra įprasta ir pažįstama vieta abiems vaikams, kur jie jaučiasi saugiai ir stabiliai, todėl bendravimo tvarkos nustatymas pagal kurią vaikai galėtų bent kelias naktis nakvoti jiems įprastuose ir pažįstamuose namuose atitinka vaikų interesus.Taip pat nurodo, kad teismo niekas neriboja nustatyti, kad vaikus konkrečią valandą ieškovė pasiima iš atsakovo gyvenamosios vietos, todėl nėra pagrįstas argumentas, esą ieškovė nežinotų kada konkrečiai vaikus bus galima pasiimti, juo labiau kad atsakovas visada galėtų informuoti ieškovę pasiimdamas vaikus. Argumentai dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir tariamo ieškovės įbauginimo taip pat yra abejotino pagrįstumo, nes įgyvendinant bendravimo tvarką, atsakovo ir ieškovės kontaktas yra neišvengiamas ir šiuo aspektu visiškai nėra skirtumo ar atsakovas jai grąžins vaikus į jos gyvenamąją vietą, ar ji atvyks vaikų atsiimti į atsakovo gyvenamąją vietą.Pagal nustatytą bendravimo tvarką, faktiškai bendrauti su vaikais atsakovas nurodo galėsiantis tik trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, kadangi pirmadienį ir sekmadienį to negalėtų daryti dėl įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais. Dėl to atsakovas faktiškai su vaikais galėtų bendrauti mažiau, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, kas yra priešinga tiek atsakovo, tiek vaikų interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė L. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į vaikų amžių, nes vaikai yra mažamečiai, jiems reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, kurioje jie jaustųsi saugūs. Nuo pat vaikų gimimo ieškovė su vaikais būna kiekvieną dieną, miega su vaikais kiekvieną naktį, nuo atsakovės atskirti vaikai patiria didžiulį stresą, motinos ilgesį, saugumo nebuvimą, dirbtinis vaikų atskyrimas nuo atsakovės neigiamai veikia sūnaus T. psichiką. Nurodo, kad po to, kai lapkričio 7 d. atsakovas pasiėmė sūnų T. ir jo negrąžino dvi paras, sūnų ištiko baimės priepoliai, lapkričio 12 d. sūnų T. konsultavo gydytoja neurologė, kuri išrašė nuo nerimo vaistų, patarė sūnų vesti pas psichologą. Taip pat nurodo, kad atsakovas su vaikais būna pas savo tėvus, kur vaikams aplinka nėra įprasta. Ieškovės teigimu, nepagrįstai apeliantas skundžia nutartį dėl to, kad teismas jį įpareigojo pasiimti vaikus ir juos atvežti į ieškovės su vaikais gyvenamąją vietą, kadangi tokiu atveju atsakovas galėtų elgtis taip, kaip kartą jau pasielgė: lapkričio 7 d. ieškovė nurodo stovėjusi prie atsakovo tėvų namo tvoros, o atsakovas grąžino tik sūnų T.. Pagal teismo nutartį atsakovas bus priverstas pats atvežti abu vaikus, o ne savivaliauti ir versti ieškovę maldauti atiduoti abu vaikus. Mano, kad teismas pagrįstai atsižvelgė, jog atsakovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimojoje aplinkoje, ieškovė nurodo bijanti atsakovo, todėl norėtų su juo kontaktuoti tik tiek, kiek tai būtina, t. y. kol ieškovė pasiims atsakovo atvežtus vaikus. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas iki šiol nepateikė teismui įrodymų, nuo kada ir kuo jis dirba savo tėvo A. B. individualioje įmonėje, kokios jo darbo valandos toje įmonėje, kaip dažnai sekmadieniais ir pirmadieniais jis darbo reikalais turės išvykti iš Šiaulių. Be to, pats ieškovas prašė teismo nustatyti, kad jis turi teisę pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį bendrauti su vaikais, kad penktadienį atsakovas vaikus pasiimtų iš ieškovės gyvenamosios vietos, o ieškovė juos sekmadienį 17 valandą pasiimtų iš atsakovo gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o šio kodekso 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymą dėl atsakovo laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, sprendė, kad vaikai yra per maži per naktį pasilikti pas tėvą, kad jiems būtinas motinos artumas, todėl nutarė, kad tėvas su mažamečiais vaikais matysis tris kartus per savaitę ir kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tam tikromis valandomis, taip pat sprendė, kad atsakovas pats turi vaikus pasiimti ir parvežti į motinos gyvenamąją vietą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad vaikai gali likti miegoti per naktį pas atsakovą, tai, pasak apelianto, jiems nekenkia, apeliantui taip pat netinka teismo nustatytos darbo ir savaitgalių dienos, apeliantas mano, kad nepagrįstai nutarta, jog jis turi parvežti vaikus pas jų motiną, o ne pastaroji turi atvažiuoti jų pasiimti iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip vaikų amžių, jų ryšį su tėvu ir motina, tėvo užimtumą darbe, atsakovo veiksmus prieš ieškovę, nustatė pakankamai intensyvią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka kenktų vaikams. Priešingai, byloje esant duomenims, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta šalims pateikus prašymą nustatyti 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, labiau tikėtina, kad esamoje bylos stadijoje yra tinkamai užtikrinamas vaikų bendravimas su tėvu.
Visų pirma, įvertinus atskirojo skundo argumentus, susijusius su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su mažamečiais vaikais, kai tam tikromis dienomis vaikai lieka miegoti pas atsakovą, pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti į vaikų amžių. Byloje nustatyta, kad šalių vyriausiam sūnui yra beveik 3 metai, o jaunesniajam – kiek daugiau nei 1 metai. Akivaizdu, kad vaikų amžius yra toks, kuriam būdingas ypatingas emocinis ryšys su motina, tai nurodyta ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-31 išvadoje Nr. SV-906(12.17), jiems reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, stabili aplinka, kurioje jie jaustųsi saugūs, o dažnas gyvenamosios vietos keitimas traumuotų mažamečius vaikus. Ilgalaikis tokio amžiaus vaikų atskyrimas nuo motinos, tikėtina, labiau sukeltų vaikams stresą, o ne išlaikytų stabilų jų ryšį tiek su vienu, tiek su abejais tėvais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad atsakovo pateikta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka mažamečių vaikų interesų. Priešingai, spręstina, kad labiau nepilnamečių vaikų teises ir interesus atitinka teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog būtent apeliantas turi vaikus grąžinti į motinos gyvenamąją vietą. Atsakovo manymu, tokiu teismo sprendimu yra nepagrįstai apsunkinamas jo bendravimas su vaikais laiko ir ekonominiu aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatyta tik laikina bendravimo su vaikais tvarka iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, o teismo sprendimas įpareigojant atsakovą grąžinti vaikus motinai buvo grindžiamas siekiu išvengti kuo didesnių konfliktų tarp ieškovės ir atsakovo vaikų akivaizdoje. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl vaikų grąžinimo atmestini, kadangi nustatyta bendravimo tvarka (vaikų grąžinimo motinai tvarka) nepažeidžia CK 3.156 str., priešingai, tokia tvarka tik labiau užtikrina vaikų interesų apsaugą, kas, pažymėtina, ir yra prioritetas šioje byloje sprendžiant bendravimo tvarkos su vaikais klausimą.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmadienį ir sekmadienį negalėtų bendrauti su vaikais dėl įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais. Tokiu būdu, apelianto teigimu, atsakovas faktiškai su vaikais galėtų bendrauti mažiau, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, kas yra priešinga tiek atsakovo, tiek vaikų interesams. Pažymėtina, kad, kaip teisingai pastebi ir ieškovė, pats atsakovas 2014-11-26 teismui pateiktame atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė, be kita ko, nustatyti, kad jis su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio 17 val. Aplinkybę, kad atsakovas su vaikais negalės matytis sekmadienį ir pirmadienį dėl darbo santykių, atsakovas nurodė tik atskirajame skunde, kas prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 daliai, kuri numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl to, ir šis apelianto atskirojo skundo argumentas apeliacinės instancijos teismo atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo laikinoji bendravimo tvarka su mažamečiais vaikais nagrinėjamos bylos stadijoje, pagal byloje esančius duomenis, užtikrina vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.