Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, Viktorijai Melnikovai, Dianai Kiverytei, Virginijai Miliauskienei,

vertėjaujant Anai Grečišnikovai, Svetlanai Minakovai, Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Vandai Žitkauskaitei, Giedriui Račkauskui, Anai Rastenienei,

dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, Ievai Danylienei, Vaidai Andriulaitienei, Vaidai Matuzonienei, Valentaui Gritei, Ivetai Vaivadienei,

kaltinamajai A. F., jos gynėjui advokatui Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič), Elenai Stankevičienei,

kaltinamajam R. G. (R. G.), jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai, advokatei Snieguolei Uždanavičienei, pavadavusiai advokatę Juliją Asovskają,

kaltinamajam E. J. (E. J.), jo gynėjui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski), advokatei Snieguolei Uždanavičienei, pavadavusiai advokato padėjėją Jan Zavadski,

kaltinamajam V. L. (V. L.), jo gynėjai advokatei Snieguolei Uždanavičienei, advokatei Julijai Asovskajai, pavadavusiai advokatę Snieguolę Uždanavičienę,

viešame teisiamajame posėdyje, vykusiame iš dalies nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (14 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, trauktas baudžiamojon atsakomybėn:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. (22 epizodai), BK (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 278 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas (teistumas išnykęs);

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (13 epizodų), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas (teistumas išnykęs);

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straispnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straispnio 4 dalį (4 epizodai), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (teistumas išnykęs);

4) Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (6 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), trauktas baudžiamojon atsakomybėn:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta galutinė bausmė 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda,

3) Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (6 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodai) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikaltimais padarytą žalą nukentėjusiesiems;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio l dalį, 178 straipsnio l dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikaltimais padarytą žalą nukentėjusiesiems, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio l dalį ir jam paskirtas – 1 metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo, nekeisti gyvenamosios vietos;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio l dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio l dalį ir jam paskirtas – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant registruotis bausmę vykdančiame organe keturis kartus per mėnesį; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi, pasiųstas į pataisos namus atlikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį;

6) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas – 40 parų areštas; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimas;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas – 1 metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnį, ir jam paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; ; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (teisiamojo posėdžio metu pateiktas prokurorės prašymas perkvalifikuoti epizodą iš BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 198² straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies),

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (10 nusikalstamų veikų), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) (teisiamojo posėdžio metu pateiktas prokurorės prašymas perkvalifikuoti epizodus iš BK 214 straipsnio 1 dalies (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalies (dvi veikos), 198² straipsnio 1 dalies (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalies (dvi veikos)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.44 val. iki 12.06 val. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo S. A. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 15 d. apie 14.02 val. S. A. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad S. A. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji S. A. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to S. A. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o S. A. pasirašius sutartį, išmokėjo S. A. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir V. L., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 16 d. apie 11.07 val. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo J. K. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 16 d. apie 13.22 val. J. K. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad J. K. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo J. K. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir V. L., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, E. J. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su E. J. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 22 d. apie 11.35 val. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. B. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 22 d. apie 14.29 val. R. B. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad R. B. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji R. B. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. B. pasirašius sutartį, išmokėjo R. B. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su E. J. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 29 d. apie 8.03 val. A. Č. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 29 d. 9.10 val. G. R. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad G. R. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji G. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. R. pasirašius sutartį, išmokėjo G. R. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą - pinigus t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 22 d. apie 10.09 val. A. Č. su tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. L. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 22 d. apie 12.09 val. V. L. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad V. L. melagingai pranešta apie pervestus pinigus, ji V. L. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. L. pasirašius sutartį, išmokėjo V. L. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir V. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą- pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo J. K. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.21 val. J. K. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad J. K. melagingai buvo pranešta apie galimybę įsidarbinti, ji J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo J. K. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir V. L., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo A. M. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.31 A. M. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad A. M. melagingai buvo pranešta apie galimybę įsidarbinti, ji A. M. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. M. pasirašius sutartį tariamai už pinigų išgryninimą, išmokėjo A. M. 600 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir V. L., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 600 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie pietus, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.44 val. R. J. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad R. J. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji R. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. J. pasirašius sutartį, išmokėjo R. J. 250 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir V. L., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 250 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, A. Č. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su A. Č. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, o pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.58 val. A. R. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad A. R. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji A. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. R. pasirašius sutartį, išmokėjo A. R. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir V. L., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „General Financing“ priklausančius 700 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, E. J. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama kartu su E. J. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu nuo 16.02 val. iki 16.26 val. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. V. D. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad V. D. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji V. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. D. pasirašius sutartį, išmokėjo V. D. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su E. J. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, E. J. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su E. J. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 12.00 val. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. S. savo vardu ir už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 14.05 val. G. S. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad G. S. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji G. S. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. S. pasirašius sutartį, išmokėjo G. S. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su E. J. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, E. J. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su E. J. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 11.07 val. iki 12.55 val. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo Z. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.14 val. Z. J. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad Z. J. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji Z. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o Z. J. pasirašius sutartį, išmokėjo Z. J. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su E. J. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, E. J. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su E. J. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu nuo 12.02 val. iki 12.52 val. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 16.14 val. A. D. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad A. D. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji A. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. D. pasirašius sutartį, išmokėjo A. D. 500 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su E. J. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 500 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, E. J. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, t. y. tyčia, veikdama bendrai su E. J. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.37 val. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. Ž. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015-09-12 apie 14.57 val. V. Ž. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad V. Ž. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji V. Ž. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. Ž. pasirašius sutartį, išmokėjo V. Ž. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su E. J. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. F. turėdama išankstinį tikslą apgaule savo, E. J. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą, t. y. iš anksto susitarusi, tyčia, veikdama bendrai su E. J. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo O. M. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val. O. M. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad O. M. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji O. M. vardu pateikė UAB „4finance“ paraišką 600 eurų kreditui gauti. Tokiu būdu bendrais veiksmais su E. J. ir R. G. pasikėsino apgaule savo ir jų naudai įgyti – UAB „4finance“ priklausančius 600 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi kreditas nebuvo suteiktas.

R. G. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 22 d. apie 11.35 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. B. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 22 d. apie 14.29 val. R. B. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad R. B. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. R. B. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to R. B. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. B. pasirašius sutartį, išmokėjo R. B. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, R. G. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu nuo 16.02 val. iki 16.26 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. V. D. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. D. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. V. D. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. 9752303001 dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. D. pasirašius sutartį, išmokėjo V. D. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, R. G. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 12.00 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. S. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 14.05 val. G. S. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad G. S. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. G. S. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to G. S. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. S. pasirašius sutartį, išmokėjo G. S. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų.

Be to, R. G. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 11.07 val. iki 12.55 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo Z. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.14 val. Z. J. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad Z. J. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. Z. J. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to Z. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o Z. J. pasirašius sutartį, išmokėjo Z. J. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų.

Be to, R. G. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu nuo 12.02 val. iki 12.52 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 16.14 val. A. D. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. D. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. A. D. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to A. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. D. pasirašius sutartį, išmokėjo A. D. 500 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 500 eurų.

Be to R. G. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas kartu su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.37 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. Ž. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 14.57 val. V. Ž. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. Ž. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. V. Ž. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. Ž. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. Ž. pasirašius sutartį, išmokėjo V. Ž. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, R. G. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 14 d. 12.00 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo O. M. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val. O. M. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad O. M. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. O. M. vardu pateikė paraišką Vivus.lt dėl 600 eurų kredito gavimo. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J. pasikėsino apgaule savo ir jų naudai įgyti UAB „4finance“ priklausančius 600 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi kreditas nebuvo suteiktas.

E. J. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 22 d. apie 11.35 val. būdamas su R. G. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. B. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 22 d. apie 14.29 val. R. B. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad R. B. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. R. B. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to R. B. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. B. pasirašius sutartį, išmokėjo R. B. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir R. G. apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, E. J. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu nuo 16.02 val. iki 16.26 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. V. D. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. D. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. V. D. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. D. pasirašius sutartį, išmokėjo V. D. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, E. J. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 11.07 val. iki 12.55 val. būdamas su R. G. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo Z. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.14 val. Z. J. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad Z. J. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. Z. J. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to Z. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o Z. J. pasirašius sutartį, išmokėjo Z. J. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų.

Be to, E. J. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu nuo 12.02 val. iki 12.52 val. būdamas su R. G. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 16.14 val. A. D. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. D. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. A. D. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to A. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. D. pasirašius sutartį, išmokėjo A. D. 500 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 500 eurų.

Be to, E. J. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 12.00 val. būdamas su R. G. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. S. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 14.05 val. G. S. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad G. S. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. G. S. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to G. S. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. S. pasirašius sutartį, išmokėjo G. S. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų.

Be to, E. J. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas kartu su A. F. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.37 val. būdamas su R. G. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. Ž. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 14.57 val. V. Ž. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. Ž. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. V. Ž. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. Ž. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. Ž. pasirašius sutartį, išmokėjo V. Ž. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir R. G.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, E. J. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir R. G. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir R. G. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 14 d. 12.00 val. būdamas su R. G. (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo O. M. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val. O. M. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad O. M. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. O. M. vardu pateikė paraišką Vivus.lt dėl 600 eurų kredito gavimo. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir R. G. pasikėsino apgaule savo ir jų naudai įgyti UAB „4finance“ priklausančius 600 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi kreditas nebuvo suteiktas.

V. L. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 16 d. apie 11.07 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo J. K. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 16 d. apie 13.22 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 eurų, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, V. L. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.44 val. iki 12.06 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo S. A. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 15 d. apie 14.02 val. S. A. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad S. A. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. S. A. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to S. A. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o S. A. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 eurų, kuriuos S. A., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, V. L. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, t.y. melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, kad užsidirbti nepadės, 2015 m. birželio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas kartu su A. Č. (duomenys neskelbtini), veikdami per S. Z., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nuslėpdamas vieną iš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo tikslų- paskolų ėmimą įvairiose bendrovėse, paprašė A. Z. savo vardu sudaryti su AB „DNB“ banku (dabar AB „Luminor“) elektroninės bankininkystės sutartį ir perduoti pasinaudoti jo vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. A. Z. sutikus, 2015 m. birželio 15 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvežė pastarąjį į AB „DNB“ (dabar AB „Luminor“) banko Panoramos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. Z. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. elektroninės bankininkystės ID kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelę su banko suteiktais slaptažodžiais, perdavė juos jiems. Tokiu būdu neteisėtai įgijo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės AB „DNB“ (dabar AB “Luminor”) banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis tiesiogiai nusikalstamai veikai daryti, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuslėpdamas nuo A. Z. internetinės bankininkystės ir jai priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, o taip pat neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2015 m. birželio 15 d. 19.45 val., kartu su A. Č. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 euro į UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.credit24.lt sudarė A. Z. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų gavimo iš UAB „MCB Finance“, registruotos Švitrigailos g. 11M, Vilnius, įmonės kodas 300633891, žinodamas, jog paskolos davėjas - UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) atliks finansinę operaciją, t. y. 500 eurų paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.50 val., kartu su A. Č. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 4,49 eurų į UAB „4finance“ banko sąskaitą kaip kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pratęsimo mokestį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val., kartu su A. Č. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 euro į UAB „4finance banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.vivus.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 eurų gavimo iš UAB „4finance“, registruotos registruotos Jonavos g. 25 A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „ 4finance“ atliks finansinę operaciją, t. y. 400 eurų paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d., apie 21.27 val. kartu su A. Č. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 52,68 eurų į UAB „4finance“ banko sąskaitą kaip vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. kartu su A. Č. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 euro į UAB „4finance banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.smscredit.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 eurų gavimo iš UAB „4finance“, registruotos registruotos Jonavos g. 25 A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas - UAB „4finance“ atliks finansinę operaciją, t. y. 300 eurų paskolą perves į A. Z. sąskaitą. 2015-06-15 apie 21.50 val. A. Z. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgryninus 200 Eurų, 740 Eurų ir 200 Eurų ir pinigus perdavus jiems, apgaule savo ir A. Č. naudai įgijo UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius pinigus – 500 eurų, UAB „4finance“ priklausančius pinigus – 700 eurų, viso apgaule įgijo - 1200 eurų.

Be to, V. L. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo A. M. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.31 val. A. M. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. M. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. A. M. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to A. M. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. M. pasirašius sutartį, išmokėjo 600 eurų, kuriuos A. M., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 600 eurų.

Be to, V. L. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo J. K. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.21 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 eurų, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, V. L. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia veikdamas kartu su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.58 val. A. R. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. R. vardu pateikė paraišką kreditui gauti, po to A. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. R. pasirašius sutartį, išmokėjo 700 eurų, kuriuos nukentėjusysis A. R., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „General Financing“ priklausančius 700 eurų.

Be to, V. L. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. Č. ir A. F. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie pietus, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) kioską, kur 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.44 val. R. J. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad R. J. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. R. J. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to R. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. J. pasirašius sutartį, išmokėjo R. J. 250 eurų, kuriuos R. J., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. F. ir A. Č. apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 250 eurų.

A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą savo nusikalstamos veikos planą, t.y. melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, kad užsidirbti nepadės, 2014 m. lapkričio 6 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas (duomenys neskelbtini), melagingai siūlė V. R. užsidirbti, įkalbėjo pastarąjį savo vardu už atlygį atsidaryti sąskaitą banke ir sudaryti su AB „Šiaulių bankas“ elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir perduoti pasinaudoti jo vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. V. R. sutikus, 2014 m. lapkričio 6 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvežė pastarąjį į AB „Šiaulių bankas“ banko Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame V. R. savo vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. elektroninės bankininkystės ID kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelę su banko suteiktais slaptažodžiais, perdavė juos A. Č.. Tokiu būdu neteisėtai įgijo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės AB „Šiaulių bankas“ banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis tiesiogiai nusikalstamai veikai daryti, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuslėpdamas nuo V. R. internetinės bankininkystės ir jai priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, o taip pat neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2014 m. lapkričio 6 d. 13.39 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Euro į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB „Šiaulių bankas“ banke, tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.smscredit.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,62 eurų (1000 Lt) gavimo iš UAB „4finance“ registruotos Jonavos g. 25 A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „4finance" atliks finansinę operaciją, t. y. 289,62 eurų (1000 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Euro į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB „Šiaulių bankas“ banke, tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.vivus.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 434,43 eurų (1500 Lt) gavimo iš UAB „4finance“ registruotos Jonavos g. 25 A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „4finance" atliks finansinę operaciją, t. y. 434,43 eurų (1500 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. 13.50 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Euro į UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.credit24.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 202,73 eurų (700 Lt) gavimo iš UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) registruotos Švitrigailos g. 11M, Vilnius, įmonės kodas 300633891, žinodamas, jog paskolos davėjas- UAB „ MCB Finance" (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) atliks finansinę operaciją, t. y. 202,73 eurų (700 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. 2014-11-06 apie 15.34 val. V. R. AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filialo Vilniaus Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 926,78 eurų ir juos perdavus jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo UAB „4finance“ priklausantį turtą- 724,05 eurų, UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) priklausantį turtą- 202,73 eurų, viso apgaule įgijo - 926,78 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.44 val. iki 12.06 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo S. A. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 15 d. apie 14.02 val. S. A. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad S. A. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. S. A. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to S. A. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o S. A. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 eurų, kuriuos S. A., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 16 d. apie 11.07 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo J. K. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 16 d. apie 13.22 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 eurų, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 29 d. apie 8.03 val. jam su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 29 d. 9.10 val. G. R. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad G. R. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. G. R. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to G. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. R. pasirašius sutartį, išmokėjo G. R. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, t. y. melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, kad užsidirbti nepadės, 2015 m. birželio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas kartu su V. L. (duomenys neskelbtini), veikdami per S. Z., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nuslėpdamas vieną iš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo tikslų - paskolų ėmimą įvairiose bendrovėse paprašė A. Z. savo vardu sudaryti su AB „DNB“ banku (dabar AB „Luminor“) elektroninės bankininkystės sutartį ir perduoti pasinaudoti jo vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. A. Z. sutikus, 2015 m. birželio 15 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvežė pastarąjį į AB „DNB“ (dabar AB „Luminor“) banko Panoramos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. Z. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. elektroninės bankininkystės ID kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelę su banko suteiktais slaptažodžiais perdavė juos jiems. Tokiu būdu neteisėtai įgijo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės AB „DNB“ (dabar AB „Luminor”) banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis tiesiogiai nusikalstamai veikai daryti, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuslėpdamas nuo A. Z. internetinės bankininkystės ir jai priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, o taip pat neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2015 m. birželio 15 d. 19.45 val., kartu su A. Č. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo A. Z. sąskaitos neteisėtai neteisėtai pervedė 0,01 euro į UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.credit24.lt sudarė A. Z. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų gavimo iš UAB „MCB Finance“, registruotos Švitrigailos g. 11M, Vilnius, įmonės kodas 300633891, žinodamas, jog paskolos davėjas- UAB „ MCB Finance " (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) atliks finansinę operaciją, t. y. 500 eurų paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.50 val., kartu su V. L. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 4,49 eurų į UAB „4finance“ banko sąskaitą kaip kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pratęsimo mokestį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val., kartu su V. L. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 euro į UAB „4finance banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.vivus.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 eurų gavimo iš UAB „4finance“, registruotos registruotos Jonavos g. 25 A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas- UAB „ 4finance“ atliks finansinę operaciją, t. y. 400 eurų paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-06-15, apie 21.27 val. kartu su V. L. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 52,68 eurų į UAB „4finance“ banko sąskaitą kaip vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. kartu su V. L. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 euro į UAB „4finance banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.smscredit.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 eurų gavimo iš UAB „4finance“, registruotos registruotos Jonavos g. 25A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas - UAB „ 4finance“ atliks finansinę operaciją, t. y. 300 eurų paskolą perves į A. Z. sąskaitą. 2015 m. birželio 15 d. apie 21.50 val. A. Z. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgryninus 200 Eurų, 740 Eurų ir 200 Eurų ir pinigus perdavus jiems, apgaule savo ir V. L. naudai įgijo UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius pinigus – 500 eurų, UAB „4finance“ priklausančius pinigus – 700 eurų, viso apgaule įgijo - 1200 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 22 d. apie 10.09 val. jam su tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. L. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 22 d. apie 12.09 val. V. L. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. L. melagingai pranešta apie pervestus pinigus, A. F. V. L. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. L. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir V. L. pasirašius sutartį, išmokėjo V. L. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo J. K. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.21 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 eurų, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo A. M. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.31 val. A. M. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. M. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. A. M. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to A. M. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. M. pasirašius sutartį, išmokėjo 600 eurų, kuriuos A. M., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 600 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su V. L. ir A. F. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie pietus, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) kioską, kur 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.44 val. R. J. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad R. J. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. R. J. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to R. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. J. pasirašius sutartį, išmokėjo R. J. 250 eurų, kuriuos R. J., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir V. L. apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 250 eurų.

Be to, A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, t. y. tyčia veikdamas kartu su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.58 val. A. R. pateikus savo asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. R. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. A. R. vardu pateikė paraišką kreditui gauti, po to A. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. R. pasirašius sutartį, išmokėjo 700 eurų, kuriuos nukentėjusysis A. R., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „General Financing“ priklausančius 700 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. F. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad viskas vyko labai seniai, tai nelabai daug ir prisimena, bet viskas prasidėjo, kai A. paklausė jos, kodėl vieni žmonės gauna kreditus, o kiti ne. Paskui A. pradėjo vežioti žmones, paskui prie jo prisijungė ir E., jie pradėjo kartu dirbti. Su kokiais žmonėmis jie važinėdavo ji nežinojo, nes matydavo tik A. ir E., visų kitų ne. Patikslino, jog viskas vyko 2015 m. balandžio-gegužės mėnesį. Minėti asmenys buvo A. Č. ir E. J.. Ji tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) kioske, kur buvo išduodami kreditai. Paprastai dirbo, adresu (duomenys neskelbtini), prie iki parduotuvės ir (duomenys neskelbtini). Kartais dirbdavo (duomenys neskelbtini). Jie atveždavo žmones, o ji turėdavo išduoti jiems kreditus maksimalioms sumoms, t. y. 750 Eur. Pagrinde buvo išduodami „Vivus“ kreditai. Žmonės būdavo paprasti, ji jų nepažinojo, telefonu gaudavo tų asmenų duomenis, kad patikrintų, ar gali būti išduotas kreditas maksimaliai sumai minėtiems asmenims. Žmogus atvažiuodavo tik tuo atveju, kai ji gaudavo patvirtintą atsakymą, kad asmeniui gali būti išduotas kreditas maksimaliai sumai. Kai žmogus atvažiuodavo, jis prašydavo ne kredito, jam buvo pasakyta, kad jam yra atsiųsti pinigai ir jis turi pasiimti tuos pinigus. Ji atvykusiems neaiškindavo, kas yra daroma. Ji pagal vardą, pavardę ir asmens kodą tikrindavo, ar gali būti suteiktas šiam asmeniui „Vivus“ kreditas maksimaliai sumai. Ji nežino iš kur A. Č. ir E. J. gaudavo tuos duomenis, mano, kad jie tą informaciją gaudavo iš paso arba asmens tapatybės kortelės. Atvežtam asmeniui būdavo pasakyta, kad šis turi nuimti pinigus. Buvo sakoma, kad jiems yra padarytas pavedimas ir jie tą pavedimą turi atsiimti. Nieko kito šitiems asmenims nebuvo sakoma. Kaltinamųjų telefono numeriai pastoviai keitėsi ir ji numerių tikrai neprisimena, jų buvo labai daug. A. Č. kartais ateidavo pasišnekėti dėl ko vieni žmonės gauna kreditus, o kiti ne, jis norėjo tokios informacijos gauti, taip su A. Č. jie susipažino. Tuo tarpu su E. J. susipažino tuo metu, kai jie buvo kartu su A. Č. atvažiavę. Ji ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinusi asmenis iš parodymų atpažinimo pagal nuotrauką, patvirtina, kad duomenys, kurie yra užfiksuoti atpažinimo metu protokoluose yra teisingi. Atvežtų asmenų pavardžių ji neprisimena. Iš viso buvo atvežta 15 asmenų. Negali atsakyti koks buvo jos tikslas vykdant šią nusikalstamą veiką. Už savo veiksmus ji gaudavo po 50 Eur už kiekvieną maksimalią sumą. Nežino dėl kokių priežasčių asmenys sutikdavo atvažiuoti pas ją į tą kioskelį. Asmenys nežinojo, kad jų vardu yra imami kreditai. Asmuo, atvažiavęs į skyrių, pateikdavo savo asmens dokumentą, sakydavo, kad jam yra padarytas pavedimas. Iki to laiko ji jau žinojo atvykusio asmens duomenis ir iš karto suteikdavo kreditą. Duomenis gaudavo telefonu. Jai arba paskambindavo, arba atsiųsdavo žinutę su informacija, paprastai informaciją gaudavo iš E. J., kartais iš A. Č.. Patikslino, kad 50 Eur gaudavo iš A. Č. ir E. J., jie tuos pinigus atveždavo jai į darbą. Ji V. L. nežino. Visi atvežti žmonės buvo adekvatūs, jiems nekildavo jokių klausimų, jie jų neužduodavo. Nei vienam iš 15 asmenų ji neaiškino, kad bus suteikiamas kreditas. Negali pasakyti kiek E. J. ir kiek A. Č. atvežė žmonių, nes jie vienodai jų atveždavo. Iš jai atsiųstų duomenų ji žinojo kas veš žmogų kreditui gauti. E. J. ir A. Č. ji nematydavo darbo vietoje. Ji kol kas nėra atlyginus žalos, bet planuoja kažkiek atlyginti. Kaltinamoji A. F. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Ji nepageidauja išreikšti savo pozicijos dėl civilinių ieškinių, tačiau sutinka atlyginti žalą, nors negali įvardinti sumos.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. J. savo kaltę pilnai pripažino. Parodė, kad tai buvo 2015 metais. Jis pažįsta A. F., ji dirbo (duomenys neskelbtini). 2015 metų pradžioje, mėnesio nepamena, gal vasarį ar kovą, jis su ja bendravo. Ji siūlydavo imti kreditus, dalindavo kreditus į kairę ir į dešinę, kad galima uždirbti. Jis labai nesiklausė. Jis su ja susitikinėdavo ir ji nuolat apie tai kalbėdavo. Po to maždaug vasarą susitiko, ji vėl apie tai kalbėjo, kad į kairę, į dešinę dalina kreditus. Ji sakė, kad jai reikia pagerinti statistiką darbe ir uždirbti pinigų. Norėjo butą įsigyti pagal kreditą, reikėjo pirmo įnašo. Pasiūlė ieškoti asocialių žmonių, kuriems greitai reikia pinigų, kurie norėtų uždirbti. Jis iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, o po to rugsėjo mėnesį jis ir jo draugas R. užsiiminėjo automobilių detalėmis ir jam reikėjo išvežioti detales į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važinėjo po visą Lietuvą. Viskas vyko spontaniškai, nebuvo taip, kad ieškotų specialiai žmonių. Tuo metu 2015 metais jis gėrė, dabar negeria. Tuo metu jam reikėjo žmogaus, kuris vairuotų ir būtent R. nuolat vairuodavo, o jis pardavinėjo detales ir tuo pačiu kalbėdavo su žmonėmis, siūlydavo, klausdavo, gal nori greitai uždirbti pinigų. Kažkiek apgaudinėjo tardamasis su jais. Kai su jais kalbėdavo, tai sakydavo vieną ir tą patį – reikia atlikti pervedimus iš Vokietijos ar iš Anglijos. Jeigu norima uždirbti 50-100 eurų, reikia atlikti pervedimą asmens vardu, nuvažiuos, išsigrynins ir gaus pinigų. Jis į (duomenys neskelbtini) važiuodavo su tais žmonėmis. Surasdavo žmogų, tai vykdavo spontaniškai, nebūdavo taip, kad specialiai ieškotų žmonių. Važinėdavo po visą Lietuvą, užeidavo į parduotuvę vežiodamas detales, tikslu nusipirkti cigarečių, pamatydavo stovintį žmogų, iš karto buvo matyti, kad žmogus nori išgerti ar panašiai, tada pasiūlydavo tokį dalyką. Pakalbėdavo su tokiais asmenimis. Iki tol išsiųsdavo trumpąją žinutę A. F. su to žmogaus duomenimis, ši patikrindavo, pažiūrėdavo, ar duoda tą kreditą, jeigu taip, tai žmogus važiuodavo su juo, jeigu ne, tai ne. Patikslino, kad pripažįsta jam pareikštą kaltinimą dėl visų kaltinime nurodytų asmenų. Dėl G. S., tai jis pastarąjį pažinojo nuo 2013 metų, tuomet jis dirbo statybose, po Lietuvą važinėjo. Nebuvo taip, kad pastarajam meluotų, gal kažkiek pamelavo, dėl kitų asmenų, tai visiškai pripažįsta. Turėjo sumanymą surasti asocialų asmenį, jiems pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, su jais nuvažiuoti į kioskelį, kur bus išduodami pinigai, kuriuos jis gaus. Bet nebuvo taip, kad yra darbas, kuriuo nuolat užsiimdavo, tai vyko spontaniškai. Pripažįsta kaltę visiškai. Dabar galima kalbėti daug, o tuo metu, kai bendraudavo su tais žmonėmis, nebuvo taip. Kažkiek iš jo pusės apgavystės būdavo. Dėl R. nori pasakyti, kad savo pirmuose parodymuose pasakė, kad su pastaruoju dalindavosi, kas likdavo. 100-150 Eur jis visą laiką duodavo žmonėms, kuriuos rasdavo. Buvo tokia suma - 100-150 eurų. R. B. 250 Eur gavo. Jis viską puikiai pamena, kiek kam davė. Jis 50-100 Eur duodavo A. F., likusiems - po 100-150, o R. B., kaip neįgaliam, davė 250 Eur. Su R. buvo taip, kad šis nežinojo, važiavo, duodavo benzinui, nupirkdavo pavalgyti. Paaiškino, kad šių veiksmų iniciatorė buvo A. F., nes ne ji dirbo (duomenys neskelbtini). Nebuvo taip, kad jis savo draugą įtrauktų į šį reikalą, jis iki to su draugu važiuodavo po visą Lietuvą, išvežiodavo detales, daugiausia šis būdavo prie vairo. Nebuvo taip, kad jis pastarąjį įtrauktų, aiškintų. Pirmuose parodymuose jis pasakė visai kitaip, nes patyrė labai stiprų spaudimą iš policijos. R. K., kuris tyrė šitą bylą, jį iškvietė į kabinetą ir jie jam pasakė, kaip sakyti arba toliau sėdės, dėl to patyrė stiprų spaudimą. Automobiliu dviese veždavo žmones. R. būdavo už vairo, o jis šalia sėdėdavo, su asmenimis kalbėdavo. Jis užeidavo į parduotuvę ko nors nusipirkti užkąsti ir ten spontaniškai pamatydavo tuos žmones. Jis jiems siūlė, gal šie nori greitai uždirbti pinigų, jie sakydavo, kad taip, klausdavo, ką reikia daryti. Jis daugiausia su jais kalbėdavo lauke, ne automobilyje. Tas žmogus eidavo į kioską, nežino, kas vykdavo kioske, nes jis ten nebūdavo, grįždavo žmogus su pinigais. Pinigus jam paduodavo gatvėje. Jis dažniausia išlipdavo, oras buvo šiltas, rūkė daug, o automobilyje rūkyti nemėgsta, dažniausia lauke būdavo. Draugas taip ar taip būdavo prie vairo, jie užsiiminėjo detalių vežiojimu. Tarkim būdavo užsakymas, reikėdavo nuvežti detalę į (duomenys neskelbtini), tai žmogus klausdavo, kaip gali gauti tą detalę, galima buvo siųsti, galima buvo nuvežti, tai ir nuveždavo. Jis išgėręs veždavo detales, jis pats nebūdavo už vairo. Kalbėdavo išgėręs su žmonėmis, siūlė. Pamatydavo žmogų prie parduotuvės, pasisveikindavo ir pradėdavo kalbėtis. Draugas gaudavo pinigų už benziną, pavalgyti. Dėl šios veiklos R. net nieko nežinodavo, kad jis veža ar kažką. Kartu su draugu nėra užėjęs į tą kioskelį nė karto. Visais atvejais jam pinigus perduodavo tie žmonės patys. Dėl V. D., tai šis epizodas yra, bet R. ten išvis nedalyvavo, nes pas V. D. jis taksi važiavo. Jam paskambino G. S., pasakė, kad turi draugą, kuris irgi nori uždirbti ir paklausė, ar galėtų šiam padėti, duoti 100-150 Eur. Jis sėdo į taksi ir nuvažiavo pas V. D. ir kartu su V. D. atgal važiavo. Sumos buvo įvairios, todėl vieniems po 100 Eur, kitiems po 150 Eur duodavo. Jis pamena konkrečias sumas. Patikslino, kad žmogus ateidavo, duodavo pinigus, jis paskaičiuodavo pinigus ir duodavo 100 Eur ar 150 Eur. Kai jam duodavo pinigus, jis ir perskaičiuodavo juos. A. F. perduodavo pinigus po to, dažniausiai po dienos. Buvo konkreti nustatyta suma iš anksto. Ji pati nustatė sumą, jis nederino. Ji nustatė 50-100 Eur nuo sumos. Jeigu davė 650 Eur, tai būdavo 50 Eur, jeigu duodavo 750 Eur, tai 100 Eur. Jam kiek likdavo, tai galima paskaičiuoti. Jam daugiausia likdavo. Ji daugiau neprašydavo, jis sau pasilikdavo. R. G. išvis nieko neprašė, jis irgi nespręsdavo. Jis R. G. duodavo už benziną, nes šis įpildavo, pavalgyti nupirkdavo. Pirmi jo parodymai duoti patyrus tyrėjo R. K. spaudimą. Jį apklausė pirmą kartą, jis buvo uždarytas į Lukiškes keturiolikai dienų, jie buvo atvažiavę į Lukiškes, sakė jam ką sakyti. R. G. gaudavo pinigus už tai, kad vežiojo detales. Nebuvo taip, kad važiuotų su R. G. ieškoti žmonių, neveždami detalių. R. G. pagrinde būdavo už vairo, o jis pardavinėdavo, vežiodavo detales ir spontaniškai rasdavo tuos žmones ir klabėdavosi. R. G. išvis nežinojo apie susitarimą su A. F. ir kad jis su žmonėmis kažką daro. Jis apie tai norėjo pasakyti per antrą susitikimą su tyrėju, bet R. K. nuolat darė spaudimą. Sutinka visiškai atlyginti žalą, ją atlygins. Su civilinių ieškinių dalimis sutinka. Planuoju atlyginti žalos dalį iki bylos išnagrinėjimo. Jis nevedęs, bet turi vaiką nepilnametį, gyvena su vaiko mama. Jis išlaiko vaiką. Dirba pagal verslo liudijimą statybose. Pajamos priklauso kaip koks mėnuo, nuo 700 Eur iki 1200 Eur. Moka du kreditus. Per mėnesį 450 Eur už kreditus moka, dabar dar pakėlė palūkanas. Jeigu būtų skirta bauda, mokės baudą. Nuo 2015 metų nebuvo kitų bylų jam iškelta dėl sukčiavimo. Gailisi dėl savo veiksmų. Daug nervų sugadino dėl viso šito. Išvadas padarė jau seniai, daugiau to nedarys. Laikėsi kardomųjų priemonių sąlygų. Nepriklausydavo R. G. duodama suma už benziną nuo tos dienos neoficialus uždarbio ir sukčiavimo sumos, kurią tą dieną gaudavo. R. G. nežinojo apie tai. Kam jam dalintis, kas likdavo, jis sau pasilikdavo, jis dabar už tai ir atsako. R. G. greičiausia nepažinojo A. F.. Nebūdavo, kad R. G. eidavo į kioskelį. Važiuojant mašinoje R. G. nebendravo su tais žmonėmis. Būdavo, kad paklausdavo jo, kas čia toks, pasakydavo, kad tai giminaitis, kurį reikia pavežti. R. G. dažniausiai su ausinėmis važinėdavo, klausydavo muzikos. Vieną kartą paklausė R. G., nes vienas iš tų žmonių – Z. J. buvo išgėręs, kvapas buvo labai, reikėjo atidaryti langus, pasakė, kad nesvarbu, kas čia toks – giminaitis, daugiau šis neklausinėdavo. Jis su A. F. gyveno tame pačiame rajone – (duomenys neskelbtini), jų santykiai artimi buvo. Turėjo reikalų su teisėsauga iki šių įvykių. Kai gavo tokį pasiūlymą iš A. F., nepagalvojo, kad gali turėti vėl reikalų su teisėsauga. Nebuvo tokio, kad būtų kalba, jog būtų problemos su policija. Niekas apie tai negalvojo. G. S. buvo geras žmogus, bet jis 50-50%, matė apgavystę, bet jis pusę visko žinojo, kad ima kreditą. Kai jis su G. S. bendravo, sakė, kad dalina šituos kreditus, kad pas jį yra pažįstama, kad gali paimti, gaus 150 Eur, o dėl kitų, tai pasakė, kad sau už tarpininkavimą ir sutiko. Kiti juo nesidomėjo, neklausinėjo, gal paklausdavo, ar viskas bus normaliai, sakydavo, kad viskas bus normaliai. Tuo metu jie patys norėdavo gauti pinigų, kad nusipirkti parūkyti, pavalgyti, degtinės nusipirkti. Jis asmenims sakydavo, kad bus pervedimas iš jo sesers ar panašiai. Jie ateidavo į tą kioską ir gaudavo tuos pinigus. Tuo metu niekas to neatsisakydavo. Jis vienam, kitam pameluodavo, sakydavo, kad viskas bus gerai, kad nebus problemų. 600 Eur nėra daug pinigų. Buvo iš karto sutarta, kad gaus tiek ir tiek, turi išgryninti ir gausi tiek. Žmogus sutikdavo, vėliau klausimų nebūdavo. Neklausdavo, kas bus su likusiais pinigais. Asmuo gaudavo savo pinigus, jis likusius įsidėdavo į kišenę ir klausimų nebuvo iš to žmogaus. Būdavo vienas ir tas pats pasakymas – asmens vardu reikės padaryti pervedimą iš Vokietijos ar Anglijos. Jis dėl G. S. epizodo kaltę visiškai pripažįsta. Į kioskelį užeidavo žmogus vienas. Dokumentus žmogus su savimi paimdavo, tas žmogus turėjo galimybę pasižiūrėti, kokius dokumentus jam bankas išduoda. Jo su A. F. niekas nepažindino, jis ją pažįsta seniai asmeniškai. Jo su ja niekas nepažindino ir jis jos su niekuo nepažindino. Jam asmeniškai pasiūlė A. F. pasiūlė šį veiksmų modelį. Jis pas ją su kažkuo kitu nebuvo atėjęs, nekalbėjo. Jis nedirbo (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėtų žinoti tas schemas. Labai negalvojo, kad būtent tokius reikia asmenis rinktis, jis mano, kad su tokiais žmonėmis lengviau susitarti. Jis rinkdavosi tuos žmones, jis juos ir atveždavo. Jis apgavo žmones, o kas toliau ką apgaudinėjo jis nežino.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. L. kaltės nepripažino. Jis parodė, jog 2014 metais jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, pradėjo dirbti darbą. Buvo tokie atvejų, kad atvažiuodavo į statybas mašinos, kraudavo šiukšles. Samdydavo žmones prie statybų aplinką sutvarkyti. Jis domėjosi, kas ir kaip vyksta, jam tiesiog įdomu buvo. Sužinojo, kad iš to neblogai galima užsidirbti. Pasiūlė A. Č., sakė, kad gali pabandyti. Pradėjo tokį užsiėmimą. Buvo daug objektų, kur teritorijos buvo didelės ruošiamos statyboms. Reikėjo garažus nukelti, sutvarkyti, reikėjo žmonių daug. Paklausė pažįstamo, kaip šis moka, jam atsakė, kad prisitempęs iš kaimų, apgyvendina pas save ir dirba už 20-25 Eur. Tuo ir prasidėjo, ieškojo žmonių užmiestyje, už (duomenys neskelbtini). Jie savaitei maksimum, tie darbininkai, nes pijokai. Niekas šiukšlių rankioti nenorėjo už 20 Eur per dieną. Tai čia ta pradžia tų važinėjimų, ieškojimų. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas. J. K., teisme buvo, bet jis pastarojo neatpažįsta. Pas jį per tuos tris metus žmonės keitėsi nerealiai – po 20-30 žmonių keitėsi per metus. Jis ne labai gali ką pasakyti, pas jį tų įvykių buvo visokių. Pas jį problemos buvo su alkoholiu, šeimos išsiskyrimas po šių visų pateiktų kaltinimų. Prigąsdino jo žmoną, kad uždarys, jį gąsdino. Po avarijos, komos, ligoninės, jis daug ko pasakyti negali. Jis miglotai pamena pagal pateiktą kaltinimą. Porą atvejų jis daugmaž galėtų kažką pakomentuoti. Pamena tą įvykį prie „Akropolio“. Žmogus buvo A. Z., nuvažiavo lyg prie „Akropolio“, lyg prie „Panoramos“, jis nepamena. Kažką pamena, bet jis nežino ką ten kalbėjo, nes su juo nekalbėjo, A. Č. žmogus buvo. Jo paprašė pavežti, jis dirbo su A. Č.. Pas jį netgi buvo bendras telefonas su A. Č. dėl šių žmonių, dėl užsakymų. Jie dirbo kartu, paprašė pavežti, gal automobilis pas pastarąjį buvo sugedęs ar vairuoti šis negalėjo. Dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pamena, kad kažkokių alkoholikų pririnko, kurie išvis nesugebėtų tvarkyti net tų šiukšlių. Patikslino, kad atvažiuodavo kažkur, pas vietinius paklausdavo, ką galima pasisamdyti pigiai padirbti arba pasako žmogų, kuris padeda už 10-20 Eur. Dėl darbinės veiklos būdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonuose. Jis ir (duomenys neskelbtini) buvo, jam geriau 100 Eur išleisti kurui, paimti porą žmonių, kurie dirbs už 20 Eur, nei samdytis po 50 Eur (duomenys neskelbtini). Jam užleido sodą draugas, tai kas iš toliau būdavo, savaitę būdavo ten, jis pirkdavo jiems valgyti, vakare alaus, ryte juos veždavo į objektą. Čia buvo pagrindas surasti pigią darbo jėgą. Apie tuos PayPost, tai matė, kad eidavo, kažkokius popierius nešdavosi, tačiau čia A. Č. reikalai buvo. Jis nesakys, kad po to nepradėjo įtarti, bet čia buvo ne jo reikalai. Jie turėjo bendrą veiklą, kas susiję su statybomis, tai yra montavimo darbai, aplinkos tvarkymas, o ką A. Č. darė, jam neįdomu. A. F. jis nepažinojo ir dabar jis jos nepažįsta, tik per ekraną yra matęs. Jam kaltinimą dėl neįgalaus asmens V. R. pateikė, tai gali pasakyti, kad jeigu žmogus neįgalus, tai šis jam neįdomus, kaip darbininkas. Jam buvo įdomu pigi darbo jėga. Kuo pigesnę darbo jėgą ras, tuo daugiau užsidirbs. Jis gali paaiškinti dėl to, kad yra užfiksuota, kad pripažįsta savo kaltę dėl dalies veikų ir nuoširdžiai gailisi, tačiau policijos pareigūnas gąsdino jo žmoną, kad jį uždarys, kad ši jį įkalbinėtų. Policijos pareigūnas tokių dalykų prikalbėjo, kad žmona paskambino su ašaromis. Pareigūnas jam pasakė, kad jeigu neprisipažins, važiuos į kalėjimą trims mėnesiams. Advokatą savo draugą įkišo, kuris jam sakė prisipažinti. Jam buvo darytas spaudimas. Paaiškino, kad jis buvo prie „Akropolio“ ir „Panoramos“. Jis sėdėjo mašinoje, jie išeidinėjo. A. Z. su A. išeidinėjo. Kai važiuodavo ieškoti darbininkų, jis vairavo automobilį, dažniausiai. Jeigu būdavo po baliaus, tai nevairuodavo automobilio, tada A. Č. vairuodavo. Buvo statybų objektai, kur reikėjo demontuoti, išnešinėti šiukšles, jam reikėjo darbininkų. Porai savaičių juos reikėjo įdarbinti ir po to savo noru jie išeidavo. Kai kurių žmonių jis negalėjo įdarbinti, kaip ten buvo, nepamena. Viskas buvo prieš aštuonis metus. A. Z. nebuvo įdarbintas. Jis nežino kodėl, čia ne jo pažįstamas buvo, reikėtų dėl to klausti A. Č.. Jie pradėjo kartu dirbti, po to jau didesnės pažintys, pradėjo jau labiau atsiskirti, čia sunku paaiškinti. Jis nežino, kodėl visi tie žmonės atsidurdavo PayPost skyriuose. Kai jis vairuodavo automobilį, A. Č. paprašydavo sustoti prie PayPost skyriaus. Jis matė, kad jie dalindavosi pinigus, kažkokius lapus nešdavosi. A. Č. dalindavosi pinigus su žmogumi vienu ar kitu, jis negali dabar pasakyti, jam tos pavardės nieko nesako. Neprisimena, ar prie jo vyko kažkokie pokalbiai, jeigu ir vyko, jis jų tikrai neprisimins. Niekas iš asmenų tikrai nereiškė pretenzijų, kad buvo apgautas. Apgautas žmogus būtų kvietęs policiją, be to, čia buvo miesto centras. Jis klausė A. Č., kokie čia reikalai tuose spaudos kioskuose vyksta, šis jam nieko nepaaiškino. Jis su A. Č. iš anksčiau buvo pažįstami, bendrose kompanijose susieidavo, bendrų pažįstamų turėjo, vienu momentu dirbo statybose. 2014 metais labiau bendradarbiai, bičiuliai buvo. Jis mažai ką gali pasakyti apie tai, kieno iniciatyva tie žmonės buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu toks laikas buvo, iš kiekvieno žmogaus procentas ėjo. Už 20 Eur dirba, už 40 Eur jie asmenį įdarbina. Jis pats nėra palydėjęs nė vieno žmogaus į tą spaudos kioską. Pamena, kad į PayPost eidavo vienas žmogus, A. Č. stovėjo tuo metu, rūkė. Dėl „Akropolio“ epizodo, tai čia A. Č. reikia klausti, kokiais reikalais asmuo buvo surastas, čia pastarojo kažkoks pažįstamas. Jis tiesiog buvo paprašytas pavairuoti mašiną. Jis nebendravo su asmeniu. Gal kažką kalbėjo, gal ir ne, ne jis buvo suradęs žmogų. Jis turėjo su A. Č. darbinį telefoną, kuris mašinoje voliojosi. Jeigu savo asmeninį numerį duoti, tai asmenys norėdavo alaus vakare, galėdavo skambinti ir 22-23 val., todėl telefoną numesdavo į automobilį. Matė, kad kaltinime nurodytas, kaip jo telefono numeris tas. Jis tokio savo numerio asmeninio nepamena, bet galimai, kad tai buvo tas bendras telefonas. Pradėjo įtarti po kažkiek laiko viską. Išėjus iš pataisos namų, jam internetas „kosmosas“ buvo. Jis atsilikęs žmogus buvo, pusę gyvenimo praleido įkalinimo įstaigose. Su PayPost dar nebuvo susidūręs, neseniai iš pataisos namų buvau grįžęs. Nesinaudojo jis PayPost. Jis bandė pas A. Č. paklausti, kas čia vyksta, bet šis neprivalėjo jam nieko aiškinti. Ką ten šone darydavo, ne jo reikalai, jų yra bendras reikalas, kas susiję su statybomis. Jis nesigilino į visus reikalus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Č. iš dalies pripažino kaltę. Jis parodė, kad pripažįsta, kad buvo taip, kaip V. L. sakė. Važinėjo, ieškodavo žmonių darbui. Kai susipažino su A. F., ji jam pasiūlė darbą, sakė, kad galima uždirbti pinigų. Tiesiog atveži žmones, išduoda kreditus. Nuo šito viskas ir prasidėjo. Dėl V. R., tai ne tai, kad jį kažkas apgavo, šis pats žinojo viską. Jis kai sutiko V. R. prie parduotuvės, šis paprašė pora litų alui. Jis pastarajam ir pasiūlė, kad jeigu neužtenka pinigų, tai galima kreditą paimti pastarojo vardu. Šis pasakė, kad jau žino, kad jau ėmė kažkada, bet iš pastarojo paėmė visus dokumentus kažkas. Tada jie nuvažiavo ir atidarė sąskaitą V. R. vardu. Jis užpildė iš namų viską. Jis to nebijojo daryti, nes žinojo, kad žmogus viską žino, jog yra imamas kreditas. Dėl A. Z., tai taip pat viskas – žmogus viską žinojo. Šis pats ėjo, pinigus nuiminėjo. A. Z. puikiai viską žinojo, niekas pastarojo neapgavo. Patikslino, jog A. F. pasiūlė, kad atvežtų žmogų, jog atvežto asmens vardu būtų paimamas kreditas. Tie žmonės viską žinojo, kad kredito eina imti. Popieriai buvo rankose, žmonės viską puikiai žinojo. Žmonės imdavo kreditą, nes jiems tiesiog pinigų reikėjo. Tie žmonės klausdavo, ar jiems duos kreditą, kadangi būdavo bedarbiai. Jo paties funkcija buvo tik ta, kad jis paveždavo asmenis. Jam nauda pasireikšdavo nuvežant asmenis tuo, kad jam šie asmenys duodavo pinigų. Pinigus gaudavo dėl to, kad paveždavo tokius asmenis. Prisimena, kad iš asmenų gaudavo ir 400 Eur, ir 700 Eur, būdavo skirtingai. Jis važiuodavo po visą Lietuvą, būdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turėdavo daug skirtingų objektų po kuriuos važinėdavo. Asmenis rasdavo tiesiog paklausiant, ar šie turi skolų, ar ėmė kažkada kreditą. Jeigu pasakydavo, kad neimdavo kredito, tai neimdavo asmens. Jis tiesiog atvykęs į miestą pamatydavo, kad sėdėdavo kažkoks išgeriantis, prieidavo ir paklausdavo. Iškart nebuvo tokio tikslo, kad ieškodavo asmens dėl kredito. Klausdavo dėl įdarbinimo, o paskui dėl kredito būdavo pasiūloma dėl kredito. Siūlydavo išgeriantiems asmenims, nes jiems galima tiesiog mažiau sumokėti, jie mažiau pinigų reikalauja. Normalūs žmonės už 20 Eur neis ir nerinks, netvarkys šiukšlių. Važiuodavo dviese. Būdavo V. L. ir viskas. V. L. nieko nežinodavo. Kai jo V. L. kažko paklausdavo, kad kas yra vežamas, jis atsakydavo, kad koks skirtumas. Dėl A. Z. epizodo patikslino, kad tiesiog pasiūlė darbą ir šis sutiko. Jis paklausė A. Z., ar šis ėmė kreditą. A. Z. atsakė, kad ėmė. Tada buvo pasiūlyta dar kartą paimti kreditą, po ko buvo nuvykta paimti dokumentus. Galimai buvo nuvykta į „Panoramą“, dabar neatsimena. Buvo sutvarkyti dokumentai dėl kredito, buvo nuimti pinigai. Dalį pinigų davė jam, dalį pasiliko A. Z.. A. Z. sakė, kad „nedraugauja“ su kompiuteriais, todėl jis pildė dokumentus. Papildomai paaiškino, kad patys kreditai būdavo vežamiems asmenims suteikiami minėtoms 400 Eur ar 700 Eur sumoms, tačiau jam šie asmenys duodavo 100-200 Eur sumas. Jam visų pinigų neatiduodavo. Jis žinodavo suteikiamas kreditų sumas vežamiems asmenims, kadangi jis paklausdavo asmenų ir dokumentuose būdavo parašyta. Jis asmenų paklausdavo sumų, nes jam būdavo įdomu. Jeigu asmeniui būdavo suteikiamas, pavyzdžiui 700 Eur kreditas, tada jis sakydavo, kad asmuo jam daugiau pinigų duotų. Daug žmonių būdavo įdarbinama. Iš kaltinamajame akte minimų asmenų buvo įdarbintas A. Z. ir galimai viskas. Paaiškino, kad dėl epizodo, kai namie buvo įforminta paskola, tai tvarkė iš namų, nes tai nėra nusikaltimas. Dėl kredito viskas būdavo suprantama asmeniui, jeigu tai būtų nusikaltimas, tai nebūtų taip daręs namie. Tiesiog asmuo nemokėdavo naudotis kompiuteriu, todėl be pašalinių minčių ir ėjo į namus. Nors asmuo dabar sako, kad nieko nežinojo ir kad nusikaltimas, tačiau tuomet viską suprasdavo. Jis nežinojo, kad aptariamas asmuo buvo sergantis, kadangi viską suprasdavo. Tuo momentu asmuo suprasdavo visas aplinkybes apie paskolą, atidaromas sąskaitas ir bankus. Žmonės, kurie imdavo kreditus, suprasdavo, jog kreditus reikės grąžinti, nes pinigų už nieką neduotų. Dėl epizodo su A. Z., kai buvo Akropolyje, V. L. nėjo kartu į banką. Jis su A. Z. ėjo vienas. Jis visko V. L. nepasakodavo, nes nenorėdavo pasakoti. Juos tiesiog siejo darbiniai santykiai, todėl nebūdavo kažkokio reikalo atsiskaityti prieš V. L.. V. L. atlygio negaudavo dėl jokio kredito. Jis A. F. pažįsta senai, kažkur tris metus iki nagrinėjamų įvykių. Tiesiog būdavo pažįstami, pažinojo brolį jos. Jie tiesiog bendravo, buvo pokalbis apie kreditus ir ji pasiūlė. Tuomet buvo jaunas, negalvojo, kad tai kažkoks nusikaltimas, nes vežami asmenys viską žinojo, asmenys suprato kur eina. Dėl paimtų kreditų gaudavo atlygį A. F.. Jai sumokėdavo jis, sumos būdavo skirtingos 50-100 Eur. Maždaug per pusę būdavo dalinamasi pinigai su A. F.. Dalindavo, kad ir atvežtam žmogui liktų, ir kad jiems liktų. Atvežtas žmogus pats nuspręsdavo dėl atiduodamų pinigų. Patikslino dėl Akropolio epizodo, kad jis ėjo kartu su A. Z.. Jis padėjo A. Z. pasinaudoti elektronine bankininkyste, nes šis nemokėjo ja naudotis. Jis nurodė A. Z. telefono numerį. Tai gali būti tas pats telefono numeris apie kurį davė parodymus V. L.. Telefono numerio neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinių ieškinių nurodė, kad sutinka atlyginti žalą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad E. J. atvažiuodavo ir prašydavo už vairo sėsti. Jis kartu važinėjo pastarojo reikalais. Jokių kreditų jis neėmė, A. F. jis visai nepažįsta. Tų žmonių, kurie buvo automobilyje ir važinėjo, taip pat nepažįsta, tik iš išvaizdos gal pažintų. Nežino, kodėl jie pasakė, kad jis yra įsivėlęs į šiuos reikalus. Jis jokių kreditų ir jokių pinigų neėmė. Tai, kad jis važinėjo ir telefone buvo parodyti kažkokie taškai, kad yra kažkur buvęs, tai (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamo turto ir važinėjo savais reikalais. Papildomai patikslino, jog 2015 metais važinėjo, tiesiog ieškojo nekilnojamo turto. Jis važiuodavo kartu su E. J., kadangi šis prašydavo, kad jis vairuotų. E. J. būdavo išgėręs, todėl jis vairuodavo. Būdavo išvežamos dalys. E. J. pardavinėdavo dalis, o jis vairuodavo automobilį. Į kokius konkrečiai miestu važiuodavo neprisimena, vyko į (duomenys neskelbtini) pusę. Kaip automobilyje atsidurdavo kaltinime minimi nukentėję asmenys nežino. Jis minėtų asmenų nepažįsta. Jis vykdavo automobiliu pardavinėjant detales kartu su E. J., o kaip tie asmenys atsidurdavo automobilyje nežino, gal kažkaip susiskambindavo. Automobilyje niekas apie nieką nekalbėdavo. Buvo kalbama lauke. Ar važiuojant automobilio viduje buvo vartojamas alkoholis, ypatingai neprisimena. Paaiškino, kad kai važiuodavo link (duomenys neskelbtini) pusės ir įsėsdavo asmenys, tuomet pavažinėdavo po (duomenys neskelbtini), atiduodavo detales ir viskas – važiuodavo atgal į (duomenys neskelbtini). Nežino kokie žmonės kartu važiuodavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) būdavo važiuojama į (duomenys neskelbtini). Ten nuvykęs, jis pastatydavo automobilį ir eidavo namo, nes ten gyvena. Į „PayPost“ kioską jis nėra važiavęs. Jis 2015 metais jis dirbo, jo pajamos buvo pagal patentą statybose. Jis su E. J. buvo pažįstamas. Jis A. F. nepažįsta ir nežino, kas ji yra. Jis neprisimena, ar yra važiavęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) rajoną. Kai jo paprašydavo E. J. pavežti, tai už šią paslaugą būdavo, kad atlygindavo kurą, taip pat kažką nupirkdavo, kad važinėja. Kai tuomet važiuodavo automobiliu, tada automobilio viduje visada grodavo muzika.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad įvykis buvo 2015 metais, vasarą, birželio ar liepos mėnesį. Jis važiuodamas su dviračiu (duomenys neskelbtini) buvo dviejų vyrukų sustabdytas, jų automobilis stovėjo netoli autobuso sustojimo aikštelės. Jis stabtelėjo ir jo paklausė, „ar nenori padirbėti ir užsidirbti pinigų?“. Jis pagalvojo, kodėl gi ne bei paklausė „tai kada?“. Jam atsakė „šiandien“. Kadangi jis tą dieną negalėjo, jie susitarė kitai dienai susitikti. Jis paklausė ką reikės dirbti, o jie jam atsakė, kad reikia miške atrankioti šakas. Jam paklausi, kiek mokės, jam atsakė, kad per dieną 20 Eur, o gal ir daugiau. Jie susitarė susitikti prie vienos parduotuvės. Sutartu laiku jis atvyko, jo jau laukė ir jis įsėdo į automobilį, kur jau sėdėjo vienas vyrukas. Jis iš pradžių norėjo dar nueiti į parduotuvę nusipirkti cigarečių, bet jam pasakė vėliau. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys jį vaišino cigaretėmis, alumi, buvo dosnūs. (duomenys neskelbtini) jie prisiparkavo stovėjimo aikštelėje, telefonu pakalbėjo su ta moteriške, kuri dirbo tame kioske, kadangi tuo metu buvo pietūs, reikėjo laukti. Po pietų jam parodė kur reikia nueiti, ant popieriaus užrašė kodą, tų skaičių buvo labai daug. Jis tame kioske padavė tuos kodus, parodė asmens dokumentą ir moteris jam išmokėjo 700 Eur, davė lapus. Jam grįžus į automobilį, vyrukai iš karto visus popierius ir pinigus iš jo paėmė. Po to jį atvežė prie autobusų stoties, davė kelionei 30 Eur ir pasakė, kad susitiks sekančią dieną, važiuos dirbti. Sekančią dieną jis atvažiavo, laukė asmenų, bet jie taip ir nepasirodė. Nors jis jiems skambino, bet jie neatsiliepė, tuo jų bendravimas ir baigėsi. Patikslino, kad minėti asmenys nesakė savo vardų. Paskui pareigūnai buvo atvažiavę pas jį į namus, jam rodė nuotraukas ir jis parodė, jie pasakė, kad pataikė, labai teisingai. Jam rodė nuotraukas tų vyrukų bei tos moteriškės, kuri dirba kioske. Jis patvirtina, kad 2015 metais jam buvo parodytos nuotraukos ir jis atpažino minėtus asmenis, dabar sunkiau būtų atpažinti. Minėtas kioskas buvo (duomenys neskelbtini), nes jie į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavę. Vyrai jam pasakė, kad važiuos dirbti, apie kioskelį nieko nepaaiškino. Tame kioske nieko jo neklausė, jis padavė asmens dokumentą ir jam išmokėjo pinigus. Jis įvykio metu nesuprato, kad ima paskolą, tik vėliau suprato, kad paėmė savo vardu pinigus, jam paskui atskaitinėjo pinigus. Jis sugrįžęs į automobilį vyrams iš karto atidavė pinigus, nes jie jam taip liepė. Dabar neprisimena su kokiu automobiliu jie važiavo į (duomenys neskelbtini), bet prisimena, kad automobilis buvo tamsios spalvos, markės negali dabar pasakyti. Nuo jo pensijos atskaitydavo pinigus „General Financing“. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jam buvo padaryta turtinė žala, iš viso buvo išskaičiuota 1500 Eur iš jo sąskaitos. Patikslino, kad kai pirmą kartą susitiko vyrus, jie pasakė, kad gali ir dabar važiuoti į (duomenys neskelbtini), o jis pasakė, kad negali. Kai jie susipažino, buvo du žmonės, į automobilio vidų nesėdo, bet vienas iš vyriškių buvo išlipęs iš automobilio. Kai buvo sutarta važiuoti, tuomet sėdėjo tie du vyriškiai ir dar vienas žmogus, bet kai susipažino, tada vyriškiai buvo tik dviese. Ant nuotraukų jis parodė vyriškius ir tą moteriškę. Jis asmenis atpažino iš nuotraukų, kurie buvo ir susipažinimo metu. Vienas iš vyriškių daugiau kalbėjo, o kitas sunkiau šnekėjo lietuviškai. Daugiausiai kalbėjo vairuotojas, o keleivio vietoje sėdėjęs nieko nesakė. Jis suprato, kad jį apgavo, kai pasirašė bei paėmė pinigus, tada jam jau nebuvo kur dingti. Kadangi nebuvo kur dėtis, todėl ir grįžo į automobilį. Jis tada nekvietė policijos, nes apie tai nepagalvojo. Būnant namuose taip pat nepagalvojo, kad reikia iškviesti policiją. Neužilgo pati policija atvažiavo pas jį į namus, tačiau neatsimena kada tai buvo. Jam policijos pareigūnai pasakė, kad parašytų kaip viskas vyko. Jis nežino, kodėl pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, nors jis dėl minėto įvykio niekur nesikreipė. Atpažinimą pagal nuotraukas jis atliko namie. Kai policija atvyko prie jo namų, pamatė jį ir pasikvietė. Tada davė 6 vyrų ir 4 moterų nuotraukas bei pasakė parodyti tuos vyrus ir tą moteriškę dalyvavusius įvykyje. Jis prieš tai buvo nuvežtas į policijos poskyrį ir buvo viską surašęs, tada, gal sekančią dieną, atvyko policijos pareigūnai į jo namus su nuotraukomis ir pasakė, kad parodytų. Tada nuvyko į policijos poskyrį ir jam pasakė pareigūnai, kad labai teisingai atpažino asmenis. Jam policijos pareigūnai tik padavė nuotraukas ir pasakė, kad parodytų asmenis. Jis šiuos asmenis, kurie jį nugabeno į (duomenys neskelbtini), atpažino laisva valia. Kredito gavimas ir atpažinimas iš nuotraukų, galimai tą patį mėnesį vyko. Atpažinime buvo 6 vyrų nuotraukos ir 4 moterų nuotraukos ant lapo, protokolą pasirašė policijos komisariate. Jis nežino, kodėl nebandė aiškintis už ką gavo 700 Eur. Kai jis važiavo automobilyje, jis girdėjo, kad vyrai kalbėjo telefonu su moterimi. Telefonu su moterimi kalbėjo vairuotojas, kiti neskambindavo. Jam vairuotojas pasakė, kad jis paduos pasą ir kodą, o jam išmokės pinigus. Už ką bus užmokėti pinigai, jis neklausė vairuotojo. Jis neturėjo jokio suinteresuotumo nueiti į tą kioskelį ir jam nekilo mintis paklausti už ką jam buvo pinigai duoti. Už viską jis gavo 30 Eur, jam vairuotojas pasakė, kad šiandien nedirbs, duoda jam pinigus į priekį, o rytoj jie dirbs, bet pinigų jis negaus. Jis kioskelyje nepaklausė darbuotojos, nei vairuotojo už ką gavo 700 Eur. Kai jis ėjo į kioskelį, jis buvo visiškai blaivus. Kai važiavo automobiliu, jis porą gurkšnių alaus išgėrė, jie dviese sėdėjo ir po truputį gėrė alų. Jie išgėrė vieną litrinį butelį alaus. Iš 700 Eur, jam davė 30 Eur kelionei, o 670 Eur jis atidavė. Dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad iš jo antstoliai atskaičiavo pinigus. Atskaičiavo tada, kai jis kreipėsi į policiją. Jis nepateikė antstoliui duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes jiems buvo vienodai. Antstoliai iš (duomenys neskelbtini). Policijai nesakė, kad antstoliai jį puolė. Jis neturi jokių baudų. Iš jo antstoliai atskaičiavo apie 1500 Eur, dabar tiksliai negali pasakyti kiek buvo atskaičiuota pinigų. Jam policijoje pasakė, kad jis pateiktų civilinį ieškinį. Jis nepateikė duomenų, kiek ir kas iš jo atskaičiavo, jam buvo padaryta ir moralinė žala. Iš jam duotų 30 Eur, jie buvo skirti ir kelionei. Jam sumokėjo už darbą, todėl turėjo pinigų grįžimui namo. Jis iš kalbos suprato, kad vairuotojas kalbėjosi telefonu su ta moteriške, bet jis negalėjo suprasti apie ką šnekėjo. Tai, kad vyriškis kalbėjo su ta moteriške, jam buvo aišku. Jis smulkiai pokalbio detalių neatsimena, bet suprato, jog sakė, kad dabar pietūs, reikia palaukti, kitų detalių neatsimena. Pokalbį girdėjo, bet jis dabar neatsimena apie ką jie šnekėjo. Pokalbis telefonu buvo lietuvių kalba, nebuvo naudojamas telefono garsiakalbis, bet girdėjo moterišką balsą. Iš kur gaus dokumentus pagrindžiančius civilinį ieškinį, jis nežino, nes jis neturi popierių ir praėjo daug laiko. Jis prisimena, kad antstolė yra iš Molėtų, bet pavardės neatsimena. Jis turi sąskaitą Luminor banke, į ją jam perveda pensiją. Kai jam padavė pinigus, jis jų neskaičiavo, tik ant popieriaus buvo nurodyta 700 Eur suma. Paskui pinigus paėmė tas vairuotojas ir suskaičiavo. Jis visus pinigus atidavė vairuotojui, kiek jam kioskelyje davė tiek ir atidavė. Kai jis įsėdo į automobilį, jam pasakė, kad atiduotų popierius ir pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. J. parodė, kad viskas buvo (duomenys neskelbtini) prie namų, jau praėjo daug metų, todėl tiksliai neatsimena kada tai buvo. Jis ėjo namo, buvo gerai „padaręs“, tada sustojo automobilis Golf, juodos spalvos. Automobilyje buvo du asmenys, kurie paprašė jo pagalbos, pasakė, kad jiems atsiuntė iš užsienio pinigus, o jie negali nusiimti patys. Jis sutiko padėti, jam už tai pažadėjo sumokėti 30 Eur sumą. Paskui jis įsėdo į minėtą automobilį, jie jam nupirko vyno butelį. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jie jam parašė numerius, jis tada su savimi turėjo pasą. Jis nuėjo į kioskelį, kur išduoda kreditus, nusiėmė 250 Eur ir jiems padavė, jie jam padavė man 20 Eur, įsodino į autobusą ir jis parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis paėmė pasą, visus skaičius ir jam padavė 270 Eur. Jam vyrai pasakė, kad neturi pasų, kad negali patys nusiimti pinigų. Kadangi jis buvo išgėręs, todėl galvojo, kad padarys gerą darbą. Jis minėtų vyrų – jaunimo, nelabai atsimena. Pamena, kad buvo dviese buvo, vienas stambus, o kitas plonesnis, nežino kuriam jis padavė pinigus. Dabar asmenų neatpažintų. Kioske reikėjo parašyti pavardę arba parašą, jis tiksliai neatsimena. Jam padavė lapą, bet jis neskaitė kas tame lape buvo parašyta, nes tuo metu neturėjo su savimi akinių. Abu vyriškiai šnekėjo su juo, jam viską aiškino, vienas pašnekėdavo, o tada kitas pašnekėdavo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino savo parodymus. Su juo kalbėjo abu vyriškiai, vairuotojas prašė jo paimti pinigus. Jis neskaičiavo, kiek buvo išgėręs. Jis tą dieną visko po truputį gėrė, o važiuojant į (duomenys neskelbtini), jis išgėrė vyno butelį. Jis įvykius atsimena tarpais. Negali pasakyti, ar tikrai tą lapelį padavė jam keleivis, jam atrodo, kad vairuotojas. Šį lapelį surašė automobilyje. Jam pareigūnas pasakė, kad asmenis atpažino „50 ant 50“. Jam parodė knygas, jis nurodė, kad vienas iš jų buvo „storas“, o kitas „plonesnis“ ir nurodė, kad galbūt tai tie asmenys.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad metų ir mėnesio neatsimena, bet žino, kad tai įvyko penktadienį, maždaug 14-15 val. Jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Prie jo sustojo automobilis BMW, jo paklausė, ar nori „užchaltūrinti“ 10 Eur, jis atsakė, kad nori. Tada jo paklausė, ar turi pasą, jis pasakė, kad turi ir po to jų automobiliu nuvažiavo į jo kaimą pasiimti pasą. Paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad nueitų į „Snoriuko“ kioską pasiimti 500 Eur. Moteris, kuri ten dirbo, buvo tamsiais plaukais, pasakė, kad jis jai duotų pasą, jis padavė savo pasą, pasirašė ir nurodė savo vardą bei pavardę. Ta darbuotoja padavė jam 500 Eur, jis grįžo į automobilį bei 500 Eur atidavė vairuotojui, o šis jam padavė 10 Eur. Pasakė, kad rytoj vėl tą pačią procedūrą atliks, bet jis nesutiko. Paskui jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini), jis įsėdo į traukinį iki (duomenys neskelbtini). Po šito įvykio jam paskambino (duomenys neskelbtini) kriminalistai ir paklausė, ar jis žino, kad įsivėlė į blogą reikalą. Jis paskui suvokė, kad kažką negerai padarė. Kuomet atvažiavo rajono kriminalistai, jie jį nusivežė į skyrių, kur pradėjo rodyti visas nuotraukas. Jis atpažino vairuotoją, atpažino tą moterį, kuri dirbo „Snoriuko“ kioske. Paaiškino, jog automobilyje buvo 2 žmonės, keleivis labai burbuliavo ir gėrė mineralinį, o vairuotojas buvo stambesnis. Abu šiuo asmenis yra atpažinęs ikiteisminio tyrimo metu. Dabar negalėtų jų atpažinti, nes praėjo daug metų. Jo prašė nuimti pinigus, bet nesakė kokią sumą. Jam davė 500 Eur, jis padavė pinigus vairuotojui, galimai šimtinėmis kupiūromis. Tada jam pasiūlė pernakvoti pas juos ir išgerti, bet jis nesutiko. Jis neskaitė to, ką pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas vieną kartą. Jis neskaitė savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo labai susijaudinęs, nes nežinojo kur pakliuvo. Kai jis paėmė pinigus, tada užpildė kažkokią anketą, bet jokio pavedimo nebuvo, be to, jokių pavedimų neprašė daryti. Išėjęs iš kiosko ir atidavęs tuos pinigus suprato, kad kažkas čia negerai, bet po šio įvykio jokių veiksmų jie nesiėmė, neprisimena kodėl. Po šio įvykio, kitą dieną atvažiavo kriminalistai į jo darbo vietą. Jis visus atpažino – vairuotoją, keleivį ir kasininkę. Be to, tada jis buvo apklaustas. Vairuotojas buvo stambus ir tylus, neburbuliavo, o keleivis labai burbuliavo ir gėrė daug mineralinio vandens. Jis nuotraukose atpažino ir parodė, kuri padavė pinigus, kuris burbuliavo, o kuris gėrė mineralinį vandenį. Atpažinimo metu ant lapo buvo 6 arba 4 nuotraukos, visų trijų po vieną dideliame fone. Kiek buvo bendram fone vaizdų, jis neprisimena. Jam kriminalistai parodė nuotraukas ir jis įvardino asmenis. Jis asmenis atpažino iš karto. Ar šiuo metu posėdžio salėje yra atpažinti asmenys nežino, nes praėjo daug laiko. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajam parodžius atpažinimo pagal parodymą protokolą, jis patvirtino, kad buvo pateiktos tokios nuotraukos. Jam buvo pateiktas blankas su 6 asmenimis, jam nebuvo rodomos pačios nuotraukos atskirai. Jo tyrėja paklausė, kas jį vežė. Jis pats savo noru asmenį atpažino iš 6 rodomų nuotraukų. Negali pasakyti kada policininkai parodė jam vieną nuotrauką dideliame fone, gal po to, kai parodė minėtas 6 nuotraukas. Jam atrodo, kad jis atpažino bendrame fone tris asmenis. Tada jis dar nespėjo pamiršti to vaizdo, todėl iš karto visus atpažino. Jis ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje pats pareigūnui viską papasakojo. Patikslino, kad jį sutiko prie kelio, jis neturėjo paso ir tada jie nuvažiavo pas jį į namus paimti pasą. Jam vairuotojas pasakė, kad brolis pervedė iš užsienio pinigus, kuriuos reikia nuimti, nes antstoliai gali konfiskuoti pinigus. Apie bendrą sumą nekalbėjo. Jis tik paskui susimąstė, kad kam buvo reikalingas jo pasas, jeigu jie galėjo pasinaudoti savo pasu. Jam įvykių metu kasininkė jokių lapų ar dokumentų nedavė, tik padavė pinigus. Jo pinigus nuimti paprašė automobilio vairuotojas. Kuomet jie automobiliu važiavo link kioskelio, su juo daugiausiai bendravo keleivis. Vėliau jam kriminalistas paaiškino, kad buvo išduotas kreditas. Jis nepadengė minėto kredito, kadangi neturi pajamų. Jis jau seniai turi akies traumą, jo regėjimas yra blogas. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino. Jis įvykių metu tik paėmė kreditą ir nieko daugiau nedarė. Jis kioske padėjo pasą, jam davė lapus, jis pasirašė ir nuėjo į automobilį, viskas įvyko labai greitai. Viskas greitai vyko ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūną greitai. Jis įvykių metu paėmė tik pinigus. Jis nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu skaitė pareigūnų surašytus dokumentus. Gavęs pinigus, jis jų neskaičiavo, tik permetė juos akimis. Jam kasininkė pasakė, kad duoda 500 Eur „S.“, jis nežino, ar buvo šnekama apie vairuotoją ar keleivį. Jo kasininkė paklausė, ar pervedimas „S.“, paklausė ar norėtų nuimti pinigus, į tai jis atsakė teigiamai. Jis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams sakė, kad girdėjo „klyčką“ „S.“, bet nežino kodėl pareigūnai neužfiksavo šitų duomenų apklausos protokole. Jis nepadengė 500 Eur dydžio skolos.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, kad įvykiai buvo prieš 6 metus. Jis buvo patekęs į bėdą, sėdėjo parkelyje, tada važiavo šviesiai žalios spalvos automobilis, galimai Golf. Vairuotojas jį pasikvietė, jam tada buvo visai vienodai, vairuotojas pasiūlė padėti, nurodęs, kad jie padės jam, o jis jiems. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten kioskelis tuo metu nedirbo, paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į kioskelį, ten jam padavė popierius, jis juos pasirašė, po to su tais popieriais grįžo į automobilį bei padavė pinigus, kokią sumą, nepamena. Patikslino, kad neprisimena, ar jo prašė paimti paskolą, ar nuimti pinigus. Atvažiavusiame automobilyje buvo du asmenys – vairuotojas ir keleivis. Tada viskas vyko labai staigiai, jis nebuvo garantuotas. Dabar po 6 metų jis nebegalėtų atpažinti asmenų. Įvykio metu jis buvo labai pagiriotas. Kas jam nupirko vyno butelį, jis nežino. Jis tada paprašė, kad jam nupirktų, nes jam buvo labai bloga. Vėliau po (duomenys neskelbtini) jį nuvežė į autobusų stotį, pasakė, kad neturi laiko. Jam davė apie 60 Eur. Kadangi jis nelabai pažįsta (duomenys neskelbtini), todėl nežino, kur jį nuvežė. Jis nuėjo į „Snoras“ kioskelį, ten padavė tapatybės dokumentą, o kasininkė surašė popierius. Jis popierių neskaitė, nes jam nerūpėjo. Tada jam padavė pinigus, pasirašė ant popierių, tuos pinigus ir popierius jis atnešė ir atidavė vyrams. Jis neprisimena, kam atidavė popierius ir pinigus, nes atsisėdęs į automobilį viską padavė per sėdynes, neatkreipė dėmesio į tai, kas paėmė. Jis ikiteisminio tyrimo metu atlikinėjo asmenų atpažinimą, bet nėra tikras, ar teisingai atpažino konkrečius asmenis. Paaiškino, kad vairuotojas pasikvietė jį, negali pasakyti su kuo daugiau kalbėjo. Jam atrodo, kad su keleiviu, bet bendrai važiuodami bendravo visi kartu. Jis nežino, kam atidavė pinigus, jis atsisėdo automobilio gale ir padavė pinigus ir popierius per sėdynes. Galimai jis bendravo daugiau su keleiviu, nes šis buvo daugiau šnekus. Neprisimena, ar sakė tyrėjai, kad nėra garantuotas, ar teisingai atpažino asmenis. Jis neskaitė atpažinimo protokolo, tik pasirašė jame. Neprisimena kokią frazę įrašė minėtame protokole. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino, patvirtino, kad po jais yra jo parašas. Jis nesakė šiuo metu, kad neprisimena, ką prieš tai sakė. Dabar jis neprisimena, kaip viskas vyko. Jam dabar taip atrodo, tada gal kitaip atrodė, nes praėjo 6 metai. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jie niekuo nesiskiria nuo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Jis viską galėjo teisingiau papasakoti ikiteisminio tyrimo metu. Jam vyrai sakė, kad jiems neduoda pinigų, jie negali nusiimti pinigų, kodėl jiems nedavė pinigų, jis nežino. Kažkuris sakė, o kuris neužfiksavo. Įvykių metu jis gyveno pas dukrą, kuri tvarkė visus finansinius reikalus – atlyginimą, visus mokesčius. Jam paskambino iš Vilniaus prokuratūros ir tik paskui jis sužinojo apie šį įvykį. Vėliau sužinojo, kad dukra už du mėnesius sumokėjo, maždaug apie 300 Eur, bet dabar tiksliai negali pasakyti sumos. Sumokėjo 300 eurų, o ne litų. Atpažinimo iš nuotraukų procedūra vyko tą pačią dieną, jam davė didelį lapą ir ten buvo nuotraukos. Jam pasirodė, kad tai buvo tie asmenys ir jis juos parodė. Nuotraukų buvo daug, galimai buvo 8 nuotraukos. Jis laisva valia atpažino asmenis, pats juos atpažino be pareigūnų pagalbos. Jis sakė tyrėjai, kad jam atrodo, jog šitie asmenys padarė galimai padarė nusikalstamą veiką, jis nesakė, kad tvirtai tą tvirtina.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. D. parodė, kad paprašė draugo, kad nuvežtų jį į (duomenys neskelbtini) kredito paimti – 750 Eur sumą, kadangi (duomenys neskelbtini) nedirbo bankas. Jis vairuotojui padavė 50 Eur, o 700 Eur paėmė sau. Kioske jam moteriškė paaiškino, kad jis ima kreditą, jis pasakė, kad žino. Patikslino, kad įvykiai buvo 2015 metais, mėnesio ir dienos neprisimena. Jis paprašė pažįstamo, kad jį pavežtų, nes norėjo kreditą paimti. Jis žino, kad už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis įvykių metu buvo blaivus, dabar irgi yra blaivus. Jis ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus pasirašė būdamas girtas. Jis paėmė kreditą, davė savo draugui M. M. 50 Eur už tai, kad šis nuvežė jį iki (duomenys neskelbtini) ir atgal namo. Jie važiavo su automobiliu Passat. Kreditas buvo gautas jo vardu. Jis kreditą gavo kioskelyje, (duomenys neskelbtini). Tuomet jis buvo blaivus. Jis nelabai atsimena visų įvykių. Jis tada gavo 750 Eur. Jis posėdyje dalyvaujančių proceso dalyvių nepažįsta. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tuo metu jis buvo namuose, jam atvežė pasirašyti popierius ir viskas. Jis neprisimena, kiek pareigūnų buvo ir kur vyko apklausa. Jis pats niekur nebuvo nuvykęs duoti parodymų. Jis neprisimena, ar buvo apklausinėjamas policijos komisariate. Tuo metu jis kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdamas neblaivus. Jis visą kreditą grąžino. Teisiamojo posėdžio metu jo duodami parodymai yra teisingi. Jis savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatsimena. Kuomet jis ėmė kreditą, tada nebuvo girtas. Jis nežino, ar buvo girtas, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis šioje byloje nenukentėjo. Jam nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nerodė. Teisiamajame posėdyje nėra jo draugo, kuris jį gabeno automobiliu, jis galėtų atpažinti savo draugą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus, jis paaiškino, kad teisiamojo posėdžio metu sako tiesą, dviejų vyrų nebuvo, jis viską neigia, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Jis apklausos protokolo policijos įstaigoje neskaitė. Jis su draugu vyko į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas kioskas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis Z. J. parodė, kad jį sustabdė du berniukai ir pasakė „padaryk paslaugą, nuimk pinigus“. Patikslino, kad tai buvo gal prieš 6 metus, tiksliai nepamena, kažkur (duomenys neskelbtini). Jo asmenys paprašė nuimti pinigus. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir po to atvežė atgal. Jis neprisimena, kiek žmonių buvo ir kokia buvo pinigų suma. Jis asmenų dabar nepažįsta ir anksčiau nepažinojo. Jam už tokią pagalbą buvo pažadėta 10 Eur. Įvykio metu jis buvo blaivas. Įvykio metu jį tiesiog paėmė, nuvežė, jis nuėmė pinigus ir jį atvežė namo. Tada buvo kažkoks kioskas, jis padavė pasą, surašė jo duomenis, jam padavė pinigus, o jis pasirašė ir viskas. Jis tuomet neskaitė dokumentų, nes neturėjo su savimi pasiėmęs akinių, taip pat jis neprisimena, kiek jam padavė pinigų. Jis nuėmė pinigus ir juos atidavė tiems berniukams, kiek atidavė, neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu esančių asmenų jis nepažįsta. Per atpažinimą policijoje jis pasakė, jog „gal šitas, bet negarantuoju“. Jis nenori apkaltinti nekalto žmogaus, tiesiog jis neprisimena, kas buvo prieš savaitę, todėl nežino ar ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingesni. Jį paėmė (duomenys neskelbtini), neprisimena kurioje vietoje, privažiavo su automobiliu, bet neprisimena su kokiu būtent, jis su niekuo nekalbėjo. Jis išlipo iš automobilio, nuėjo, padavė pasą. Jo nueiti prašė asmenys, kurie jį atvežė automobiliu. Jis su šiais asmenimis nekalbėjo. Jis tiesiog ėjo ir jį pakeliui sustabdė minėti asmenys. Jo paklausė, ar gali padaryti paslaugą ir nuimti pinigų, jis sutiko. Tuomet automobilis jam atvažiavo iš už nugaros. Ar jį užkalbino vairuotojas, ar keleivis, negali tiksliai pasakyti. Kiek jis paėmė pinigų kioske, neprisimena. Kitą rytą po šio įvykio pas jį atvažiavo policija. Jam pasakė, jog jis paėmė kreditą, jį apgavo. Tą pačią dieną jį nuvežė į policijos įstaigą, kur jis viską papasakojo tyrėjai. Jam rodė nuotraukas, bet jis pasakė, kad lygtais šitas. Buvo trys nuotraukos – viena moteris ir du berniukai. Pareigūnai jam nieko nesakė, padėjo nuotraukas ir pasakė nurodyti, kuris buvo. Jis pasakė pareigūnams, kad to, kuris vairavo automobilį, jis visai nematė, matė pastarąjį tik iš nugaros, todėl negali būti, kad pastarąjį atpažino. Jis turi sąskaitą, po įvykio ji nebuvo areštuota, pinigų iš sąskaitos nebuvo nuimta. Po šito įvykio jam „sugadino nervus“, jis ieškinio nereikš, jis čia važiuoti nenorėjo, nori, jog jį paliktų ramybėje. Pas antstolius nebuvo pradėta jokia byla dėl aptariamo kredito paėmimo. Jis, kuomet buvo pas pareigūnus, buvo blaivus, o paties įvykio metu, jis buvo po vakarykščio, todėl gal ir buvo truputį neblaivus. Jis apsvaigęs nebuvo, bet gal buvo kvapas. Jis įsėdo į automobilio galą, niekas su juo nebendravo. Iš jo tik kioske paėmė dokumentą, automobilyje niekas neprašė, kad jis parodytų dokumentą. Pas jį sekančią dieną atvyko policijos pareigūnai, tą dieną jam buvo išeiginė, jam pasakė, jog jis paėmė paskolą. Policijos pareigūnai jo klausinėjo, kaip jį nuvežė, jis viską jiems papasakojo. Jis neatsimena, ką pareigūnai sakė, tik prisimena, jog jie sakė, kad jis yra ne pirmas. Į teismą jis nebuvo vežamas pakartotinai apklausti. Per atpažinimo procedūrą policijos įstaigoje jis nebuvo tikras dėl atpažįstamų asmenų. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad jis savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neperskaitė, tik pasirašė, jog patvirtina, kad čia jo raštas ant apklausos protokolo. Pagarsinus nukentėjusiojo pareiškimą-protokolą, jis paaiškino, jog neprisimena savo parodymų. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, jis paaiškino, kad dabar neprisimena, ar davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jo tada klausinėjo, jis atsakinėjo į klausimus. Sakė pareigūnams, „sakykite ką kalbėti“, bet jis pats paaiškino, kaip viskas įvyko. Jam buvo duotos atskiros nuotraukos. Parodžius liudytojui nuotraukas iš atpažinimo pagal parodymą protokolo, jis parodė, kad ant šio protokolo yra jo parašas. Pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turinį, nukentėjusysis parodė, kad buvo vienas didelis lapas, jam pasakė – „rinkis“, jis pasakė, kad abejoja, pasakė. „gali būti šitas, o gali ir šitas“. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu parodymus, jis juos patvirtino. Parodžius nuotraukas iš bylos, kurios buvo duotos per atpažinimo procedūrą, nukentėjusysis parodė, kad jis neskaitė, kas buvo surašyta, jam jie paskaitė. Jis savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neprisimena. Pareigūnai patys parašė, jog nepažįstami vyrai apgaule iš jo išsiviliojo 700 Eur, jis tokių žodžių nesakė. Jis pasakė tyrėjai, kad pirmą kartą pateko į tokią situaciją, todėl prašė patarimo, ką sakyti. Ji pati viską rašė. Visos jo apklausos vyko policijos komisariate.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. A. parodė, kad nieko neprisimena, nes tuo metu jis buvo girtas, jam tada buvo 3 promilių girtumas. Patikslino, jog yra pakviestas dėl kredito, kurį paėmė. Policija jam paskambino, paprašė ateiti, nes rado pas tuos, kurie paėmė kreditą jo dokumentus. Viskas buvo gal prieš 3-4 metus (duomenys neskelbtini). Tada sustojo lengvasis automobilis, jame sėdėjo du vyrukai, kurie pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis įsėdo į jų automobilį, tada jį parvežė iki namų, kur pasiėmė savo pasą, asmens tapatybės kortelę ir iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten jam parodė kioskelį ir pasakė, jog paimtų kreditą. Jis nuėjo į tą kioskelį, padavė pasą ir paėmė kreditą. Jam atrodo, kad tuomet gavo 700 Eur, pinigus atidavė vyrukui, bet kuriam konkrečiai, neprisimena. Paskui jį paleido prie stoties, jam davė 30 Eur arba litų, kad parvažiuotų namo. Jis nežinojo, kad ims kreditą, dokumentų neskaitė, nes buvo girtas. Jam atrodo, kad kioskelyje nieko neklausinėjo, tik pasirašė popierius. Buvo aptariamų asmenų atpažinimas policijos įstaigoje, jis pasakė, kad buvo girtas ir negali tiksliai pasakyti ir jis tiksliai nepasakė. Atpažinimo procedūra vyko ne tą pačią dieną, o galimai po mėnesio arba daugiau. Jam sakė, kad važiuos pinigų užsidirbti, kad padarys biznį. Jam davė 30 Eur „ant kelio“, o už paslaugą nieko negavo. Paaiškino, kad jis nuėjo į kioskelį, paėmė kreditą ir pinigus atidavė vyrukams. Po to jis turėjo atiduoti tą kreditą bankui, bet jis kredito neatidavė, jam atrodo, kad pačioje pradžioje bankas reikalavo pinigų. Jis nesikreipė į policiją, pareigūnai patys pas jį atvažiavo, rado jo dokumentus pas tuos vaikinukus, jam pasakė, kad reikės juos atpažinti. Jam policijoje pasakė, kad yra nukentėjęs, jis irgi jautėsi nukentėjusiuoju, nes buvo paimti pinigai. Paaiškino, kad tiksliai negali pasakyti, ar buvo priverstas mokėti bent dalį paimtos kredito sumos. Jam buvo padaryta moralinė žala. Jis nežinojo, kad jam reikės grąžinti kreditą. Jis atidavė pinigus asmenims, nes buvo girtas. Jis tiesiog paėmė pinigus ir juos atidavė. Jis įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo apie 3 promilės. Jis gėrė, kai važiavo automobiliu. Po kelių mėnesių nuo šio įvykio, jį apklausė policijoje, 20 procentų tos dienos aplinkybių galėjo atsiminti. Įvykio metu buvo du vyrukai. Jis bendravo su kūdesniu, su tuo, kuris sėdėjo keleivio vietoje automobilyje. Jis nieko neprisimena, nes buvo girtas. Žino, kad jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis suprato, kad užsidirbti reiškė paimti pinigus. Jis suprato, kad ėmė kreditą, tik jis galvojo, jog vėliau tuos pinigus išieškos bankas. Įvykio metu jis apie pasekmes negalvojo, nes buvo girtas. Ikiteisminio tyrimo metu policijoje jis tikriausiai nurodė aplinkybes. Jam šiek tiek policija patarė, bet tiksliai neprisimena. Jis vyrukų neatpažino, policijoje pasakė, kad nėra tikras, tvirtai neatpažino. Jam tada parodė nuotraukas, jų buvo daug, bet jis nieko neatpažino. Jis pats parodė ir pasakė, kad lygtais panašūs asmenys. Jis sakė, jog nėra tikras, bet panašūs. Asmenis pagal nuotraukas nurodė pats be policijos pagalbos. Jis atlikinėjo viešus darbus ir jam reikėjo tikrinti neblaivumą, todėl jis pripūtė 3 promiles, tai buvo ryte prieš paimant kreditą. Jis nuėjo į darbą, ten nustatė jam neblaivumą. Darbdavys jam neleido dirbti, ten buvo atidirbimas. Jis turėjo atidirbti dėl pašalpos. Jis tuo momentu pastoviai gerdavo. Kai pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai, jis tuo metu buvo apsvaigęs. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus, jis patvirtino jų teisingumą. Šiandien teisiamojo posėdžio duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra panašūs. Jis teisingai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jį apgavo, nes pinigų neturėjo. Jis savo noru atidavė pinigus, nes jam prišnekėjo, kad tuo pinigus per pusę. Pareigūnai viską surašė, o jis pasirašė. Tuo metu, kiek prisiminė, tiek ir papasakojo. Pareigūnai jam nieko nepriminėjo, pasakė, kad papasakotų tiesą. Jam buvo užduodami klausimai, kiek tada prisiminė, tiek papasakojo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad dabar neatsimena, bet tada tėvus slaugė ir ėjo namo iš jų. (duomenys neskelbtini), buvo žiema, metų neatsimena, tai buvo prieš 5 metus tikrai, nes tada tėvas dar gyvas buvo. Ėjo iš tėvų namų į savo namus, praėjus 100 metrų, prie jo priėjo du vyrai, jie užlaužė jam rankas iš nugaros ir įsodino į autobusiuką bei liepė pasirašyti popierius. Patikslino, kad dėl paskolos, tai ten ne paskola buvo, o žmogus paprašė atsiimti pinigus už jį. Tada jis irgi ėjo iš tėvų, prie darželio (duomenys neskelbtini), tada privažiavo automobilis, jo pažįstamas, kuris dirba kartu su jo dėde paprašė padėti žmonėms. Jo pažįstamojo vyro vardas yra E., jis pastarojo pavardės nežino. Pastarasis pasakė, kad reikia žmonėms padėti, jis pirmą ir vienintelį kartą tuos žmones matė, jis jų nepažinojo. Šie asmenys sėdėjo automobilyje. Automobilyje buvo vairuotojas, dar vienas vyriškis, E. ir jis. Jis turėjo iš „Snoriuko“ paimti pinigus, kuriuos pervedė iš Amerikos arba iš Anglijos. Jo paprašė padėti, nes žmogus negalėjo pats nusiimti, sakė, kad duos 10 litų už tai. Jis pasakė, kad galima tai padaryti ir (duomenys neskelbtini), bet jam pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jį atvežė, „Snoriuke“ jis paėmė pinigus, padavė juos automobilyje, vėliau juos išleido ir jie su autobusu jau grįžo namo. Jis minėtų asmenų nepažįsta, tik žino, jog vienas jaunesnis, gal apie 25-30 metų, tamsiaplaukis, kitas buvo vyresnis, šviesesnis, bet labai trumpai nusikirpęs. Kuomet atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jam pasakė, „eik į „Snoriuką“, paduosi asmens tapatybės kortelę ir tau pinigus paduos“. Jam atrodo, kad „Snoriuke“ jam nedavė jokių dokumentų, tiesiog padavė pinigus. „Snoriuke“ pasirašė, kad gauna pinigus. Neskaitė ką pasirašė, nes buvo be akinių. Tada jis gavo 700 eurų, atėjus į automobilį, jis padavė pinigus vyresniam vyrui, šis sėdėjo keleivio pusėje, o jie dviese sėdėjo gale. Jam davė 10 Eur tik iki namų nuvažiuoti. Šiuo metu pas jį pinigus išieško trys antstoliai, vieni dėl elementų, o dar du nežino iš kur. Jis jaučiasi dėl įvykio nukentėjęs. Jis jaučiasi blogai, nes tenka susidurti su antstoliais ir didėja procentai. Jam antstolė K. uždėjo areštą dėl 700 Eur. Ji jam išdavė pažymą. Jis turi apie 900 Eur skolą, tačiau jis nežino dėl ko skola. Pažymoje buvo parašyta bendra suma. Galimai ji dėl buto, dėl elementų, ar dėl paskolos. Pas jį atėjo E. dėl tų 700 Eur ir pasakė, kad ten yra sukčiai, todėl jie nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Jis net nesuprato, kad ten buvo sukčiai. Policijoje paklausė kaip viskas buvo, jis viską papasakojo. Jis pasakė, kad atvažiavo automobilis, paprašė padėti žmonėms, pasakė, kad turi pasą, tačiau baigėsi jo galiojimas. Jis nuėjo į „Snoriuką“, paprašė jo asmens tapatybės kortelės ir pro langelį pakišo popierius, tada buvo darbo pabaiga. Jie jam paaiškino, kad jo vardu pervedė pinigus. Jis tuo metu buvo bedarbis. Vyriškiai jam pasakė, kad perves pinigus ne jų vardu, o jo. Jis nežino iš kur tas žmogus iš Anglijos ar Amerikos turėjo žinoti jo vardą. Vyresnysis vyras, kuris sėdėjo keleivio pusėje, kažkam skambino. Jis negirdėjo apie ką šis šnekėjo, jis girdėjo kaip vyras padiktavo jo vardą ir pavardę. Jis ne nuo savo sąskaitos nuėmė pinigus, jis tai suprato, tiesiog norėjo padėti. Patikslino, kad prie jo privažiavo automobilis ir ten sėdėjo žmogus, kuris jam buvo pažįstamas iš matymo. Šis asmuo dirbo kartu su jo dėde, netoli nuo jo gyvena. Jis automobilio vairuotoją ir keleivį pirmą kartą matė. Vėliau atėjo E., iškvietė į lauką, pasakė, kad čia sukčiai buvo, jis nežino iš kur pastarasis sužinojo, kad ten buvo sukčiai. Tada kartu su E. nuėjo į policiją, ten paklausė jų, kaip viskas buvo ir jis papasakojo, o policininkas viską užsirašė. Jis po to perskaitė ką surašė policininkas. Jis iš karto atpažino tuos asmenis, veidus atsimena, jam gal 10 ar daugiau nuotraukų buvo rodoma. Jis jaunesnį vyriškį atpažino, kuris buvo juodutis toks, stambaus veido, o vyresnis buvo smulkesnis. Ant atspausdinto lapo buvo 8 ar 10 nuotraukų, iš karto atpažino tuos asmenis, kurie sėdėjo automobilio priekyje – keleivį ir vairuotoją. Po to jis pasirašė. Tuomet, kai jis atvyko į policiją, jis buvo blaivus. Kuomet jis buvo kioskelyje, priėjęs prie kasininkės padavė kortelę. Tada buvo maždaug 16 val., t. y. darbo pabaiga, todėl ji greitai padavė popierius, pasakė parašyti vardą ir pavardę bei pasirašyti. Jis nesakė, kad atėjo pinigų paimti, jis tik padavė dokumentą, matyt ji iš anksto buvo perspėta. Jis jos tikrai neatpažintų, nes viskas greitai įvyko. Jam pinigus išdavė 50 ar 100 Eur kupiūromis, tiksliai nepamena. Jis pinigus iš karto atidavė, kai atsisėdo į automobilį, padavė tam, kuris sėdėjo keleivio pusėje. Su juo daugiau bendravo keleivis, kuris buvo vyresnis, o vairuotojas su juo nebendravo. Minėti asmenys daugiau tarpusavyje bendravo. Jis asmenis tvirtai atpažino, nes tada tik pora dienų buvo praėjusios, jis gerai atsiminė. Jis iš karto pasakė, kad vienas toks, o kitas toks, apibūdino juos. Paaiškino, kad jis nežino, ar pagal šitą bylą iš jo yra išskaičiuota kokia nors pinigų suma. Įvykio metu jis pinigų neskaičiavo, ant popieriaus buvo parašyta 700 Eur suma. Jis popieriaus lapo neskaitė, tik pamatė skaičių paskutiniame lape ten, kur reikėjo pasirašyti. Be to, automobilio keleivis paminėjo šitą skaičių.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad ėjo iš namų, jį sutiko ir paklausė, ar nori užsidirbti. Jis norėjo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasirašė sutartį Šiaulių banke, o paskui nuvyko į Akropolį į Šiaulių banką ir gavo pinigus. Patikslino, kad čia buvo prieš keletą metų, (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo du vaikinai, vienas smulkesnio kūno sudėjimo, o kitas stambesnis. Jam pasiūlė užsidirbti, tačiau nepasakė koks darbas. Vėliau tie vaikinai jam davė 300 litų. Minėtas Šiaulių bankas buvo Akropolyje, ten nusiėmė pinigus, o (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį. Taip gavosi, kad pasiėmė kreditą. Gatvės (duomenys neskelbtini) neprisimena. Jis sėdo į stambesnio vaikino automobilį ir nuvažiavo. Automobilyje buvo tie du vaikinai ir jis. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten Šiaulių banke pasirašė sutartį. Jis į banką ėjo vienas, o vyrai liko automobilyje. Jis dokumentų neskaitė, tik pasirašė sutartį. Nežino kiek jis gavo pinigų. Tuos pinigus paskui atidavė vaikinams. Jis Akropolyje nusiėmė pinigus, o minėti vaikinai sėdėjo ir žiūrėjo. Šiaulių banke nusiėmė pinigus, iš kasos Akropolyje. Vėliau jie jį nuvežė, pasodino į autobusą ir parvyko namo. Įvykio metu jis nežinojo, kad ėmė kreditą. Vėliau buvo gavęs laiškų, raštų su priminimais sumokėti už kreditą, paskui sakė, kad grąžino šitie vaikinai, kai juos sugavo. Vienas buvo aukštas, lieknas, o kitas stambesnis žemesnio ūgio ir apvalaus veido. Policijoje jo klausė apie automobilį, pasakė, kad buvo mėlynas Golf, valstybinio numerio nežinojo. Jam rodė nuotraukas. Tuomet atpažino tuos asmenis, dabar jų neatpažintų, nes daug metų praėjo. Jam atrodo, kad į banką važiavo tik nuimti pinigų. Jis nesinaudoja elektronine bankininkyste. Vaikinai el. paštu paėmė jo asmeninius duomenis iš paso ir nusiėmė pinigus. Jis pasirašė sutartį kreditui gauti, todėl pas jį sąskaitoje atsirado pinigai. Policijoje jis atpažino du asmenis. Paaiškino, jog jis pasirašė vieną sutartį. (duomenys neskelbtini) neišdavė pinigų, nes pasakė, kad pinigai bus po valandos, todėl nuvyko į Akropolį, nes jie nenorėjo laukti. Kai pasirašė, tada iš karto gavo sumą grynaisiais pinigais, o po to jie pasiėmė paso duomenis ir nusiiminėjo pinigus. Jam pinigus išdavė moteris banke. Normalią sumą grynaisiais pinigais gavo, sumos nepamena. Vėliau vyrai patys nusiiminėjo pinigus, nes gaudavo raštus, kad sumokėtų. Jie buvo pasiėmę jo paso duomenis. Buvo gaunami laiškai susiję su paskola. Kai atkeliaudavo laiškai, todėl ir pagalvojo, kad jie nusiiminėjo pinigus iš jo sąskaitos. Jie nusiėmė pinigus tik nežino kiek. Įvykių metu jie (duomenys neskelbtini) buvo gal 10-15 minučių. Alkoholio nevartojo. Vėliau vartojo, su savo giminaičiais. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juo parvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad viskas buvo (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. Neatsimena kada tai buvo, gal prieš 6-7 metus. Jis (duomenys neskelbtini) paskolos negavo, todėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis ten vyko kartu su A. B., kuris yra jo pažįstamas. Jis su A. B. rado automobilį (duomenys neskelbtini), norėjo išgerti. Jie (duomenys neskelbtini) negavo paskolos, o (duomenys neskelbtini) gavo. Su juo kartu į (duomenys neskelbtini) važiavo A. B. ir A. K.. Jis paskolą ėmė savo vardu. Jis gavo paskolą kioskelyje, bet gatvės nežino. Jam tiesiog davė paskolą ir viskas. Jis pasirašė kioskelyje ir jam davė pinigus. Jis pinigus pragėrė, o ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek nusišnekėjo. Jis neatsimena kiek kartų davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tada jis ne taip pasakė, jo niekas neapgavo. Jo niekas neklausė, todėl ir nepasakė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisingi. Kadangi (duomenys neskelbtini) nedavė kredito, jie surado automobilį ir jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Jis tiems asmenims sumokėjo. A. pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo reikalingi alkoholiui, daug pinigų išleido. Paskolos neima alkoholio vartojimui, bet tuo metu labai reikėjo išgerti. Jis nebuvo skolingas, todėl jam ir davė paskolą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dėl paskolos išdavimo kreipėsi prie didžiausios „Maxima“ parduotuvės. Ten neišdavė, nes skolingas buvo. Jį surado patys policininkai. Jie atvažiavo ir atrado, jie žinojo, kur jis gyvena, pasakė jiems, kad paėmė paskolą. Jie sakė, kad galimai buvo kažkoks nusikaltimas. Jis policijoje buvo apklausiamas. Per jo apklausą dalyvavo tik vienas pareigūnas. Jis per apklausą buvo išgėręs. Jis neskaitė apklausos protokolo. Jo prašė atpažinti asmenis, bet jis nieko neatpažino. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis buvo girtas policijoje. Jo klausinėjo pareigūnai, bet jis nelabai ir atsimena, nes tada labai girtas buvo. Jis nenukentėjo, jam pinigus atskaitė nuo pensijos. Atpažinimas vyko tada, kai jis pirmą kartą atvyko į policiją. Jis nežino, ar policijos įstaigoje sakė, kad neturi pretenzijų dėl kredito paėmimo, nes jis buvo girtas. Policija jį ne iš karto po įvykio surado. Jis pusę metų niekur nesikreipė, nes paėmė sau paskolą. Jis pats nesikreipė. Policijoje jokių dokumentų jis neskaitė. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis parodė, kad per apklausą buvo girtas, jis tokių parodymų neatsimena. Jis buvo girtas ir nežino, ar minėtos apklausos metu galėjo pasakyti „Todėl prašau nustatyti sukčiavimą įvykdžiusius asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka“. Gal ir galėjo pasakyti taip, kaip surašyta protokole, jis neatsimena. Po pusės metų neatsimena žmonių veidų, kuriuos vieną kartą matė. Jis atpažino asmenis, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs tuo metu, kai važiavo pasiimti kredito. Jis važiuodamas gėrė. Jis nebendravo su tais asmenimis, kurie jį vežė, nes jis jų nepažįsta. Jam pareigūnai rodė nuotraukas, bet jis neatpažino asmenų. Jam policijoje rodė daug nuotraukų. Jis sakė, kad panašus asmuo, bet neskaitė atpažinimo protokolo, per atpažinimą buvo girtas. Pareigūnai matė, kad jis yra girtas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykis buvo prieš 6-7 metus, gyveno kaime, atvažiavo vyrukai ir pasiūlė darbą. Jis pasiėmė pasą, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), paėmė paskolą, tikslios sumos nepamena, gal 500-600 Eur. Jis pinigus atidavė tiems žmonėms. Patikslino, kad jis tuo metu buvo be darbo ir patikėjo. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), neprisimena kokį darbą jam pasiūlė. Jis paėmė paskolą ir atidavė pinigus, nors tikėjosi gauti darbą. Tai buvo (duomenys neskelbtini), kioske. Jam padavė popierių, o jis padavė pasą, viską sutvarkė, nors jis nieko neskaitė. Paaiškino, kad lygtais niekas neprašė grąžinti paskolos. 2 ar 3 važiavo, tiksliai nepamena. Pinigus atidavė vyrukui. Jis to žmogaus nepažįsta, pirmą kartą šį asmenį matė. Policijoje jis gal tik vieną kartą buvo apklausiamas. Jam rodė nuotraukas iš kurių reikėjo atpažinti asmenis, jis nieko neatpažino. Galimai prašė tik vieną kartą. Paaiškino, kad kioske padavė pasą ir kažkokį popieriuką. Neatsimena, kas jam tą paskolą išdavė. Neatsimena ką tuo metu kiosko darbuotojas darė. Jis padavė pasą, pasirašė, nors neskaitė ką pasirašė. Jis gal gavo 500 ar 600 Eur, už ką juos gavo, nežino. Jis gautus pinigus padavė kitam vyrui. Pas jį sąskaitoje tada nebuvo pinigų. Jis kasininkei nieko nesakė, nežino, kodėl jam padavė pinigus. Jis į kioskelį nuėjo kito asmens prašymu. Jis negali pasakyti, kas prašė nueiti į kioskelį – vairuotojas ar keleivis. Jis negavo raginimų susimokėti paskolą, jeigu būtų skolingas, jam būtų pranešta ir atskaičiuota nuo atlyginimo. S. M. yra jo brolio duktė. S. M. nieko jo neprašė. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino jų teisingumą. Paaiškino, kad jis šienavo žolę, S. M. motina ten gyvena, gal S. M. tuo metu jį ir matė. S. M. nieko bendro neturi su šita byla. Jis yra anksčiau oficialiai dirbęs. Darbo sutartis pasirašinėjama darbovietėje. Nežino, kodėl tuo metu jis nieko nesuprato, jis darbo norėjo ir nuvažiavo. Jis suprato, kad ima kreditą, nežinojo kaip grąžins, kaip reikės taip ir grąžins. Šiuo atveju yra kaip yra, jeigu nebūtų pasiėmęs paskolos, tai nebūtų šitos situacijos, jo niekas neprivertė, jis pats atidavė pinigus, nes jam buvo reikalingas darbas. Jis paėmė paskolą dėl darbo, nes jam sakė, kad paskui atsiskaitys, tuo momentu jis nesuvokė, tai ką darė. Niekas jo nevertė imti paskolos, gavęs kreditą atidavė tam, kas pažadėjo jam darbą, pretenzijų neturi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, jog jo pažįstama kaimyno buvusi sugyventinė ar žmona A., pavardės jos neprisimena, bet iš matymo jis puikiai ją pažinojo, pasiūlė jam, ar nenorėtų įsidarbinti. Jis sutiko, nes kaime darbų tuo metu nebuvo. Sakė, kad privažiuos ir reikės įsėsti į automobilį, reikės pasiimti dokumentus. Važiuojant lengvuoju automobiliu pakeliui jie paėmė dar vieną žmogų, kuris prieš jį buvo apklausinėjamas šiame teisiamajame posėdyje. Priekyje sėdėjo du vyrukai, tada ta A., tas žmogus ir jis. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) prie autobusų stoties. Tie vyrukai, kurie sėdėjo automobilio priekyje, padavė jam popieriuką ir pasakė, „nueik į banko ar į pašto skyrių ir paimk pinigėlius, mes tave įdarbinsime“. Jis nuėjo, padavė savo dokumentą, jam padavė pinigų sumą, nežino kiek tiksliai ten buvo, galimai 500 ar 550 Eur. Jis atėjo į automobilį, iš galo atsisėdo ir padavė tuos pinigėlius priekyje sėdintiems asmenims, paskui juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) prie autobusų stoties, pasakė: „palaukite, mes tuoj grįšime“, bet taip ir nesulaukė tų asmenų, todėl jis su autobusu grįžo namo. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė ko, ar ėmė paskolą. Jis atsakė taip. Jis tų vyrukų niekada prieš tai nėra matęs, jis jų nei prieš įvykį, nei po įvykio niekada nebuvo sutikęs. Buvo apklaustas policijoje, jie perskaitė jam ką surašė iš jo žodžių, jis pasirašė, nuo įvykio praėjo 6-7 metai. Patikslino, jog įsėdo į automobilį, nuvažiavo paimti to vieno žmogaus ir nuvažiavo tada į (duomenys neskelbtini). Jis prie autobusų stoties išlipo, padavė raštelį, nuėjo į pašto skyrių, pasiėmė pinigus. Vėliau suprato, kad buvo apgautas, nes nei pinigų, nei darbo negavo. Jis padavė minėtą raštelį moteriškei, kuri sėdėjo už lango, o jam išdavė kreditą ir jis pasirašė ant dokumento nieko neskaitęs. Pinigus atidavė priekyje sėdintiems vyrukams. Policijoje jam rodė nuotraukas, tuo metu jis asmenis atpažino, dabar jų neatpažintų. Jis pinigus atidavė, nes galvojo, kad jį įdarbins. Kai juos paleido (duomenys neskelbtini), tada jis jau suprato, kad kažkas čia negerai, suprato, kad jis paėmė paskolą. Jis turi dokumentus namuose, jam atrodo, kad buvo raginimai grąžinti paskolą, bet negali pasakyti tiksliai. Jis paskolos negrąžino, nes neturėjo iš ko. Kadangi šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tai gal galimai dabar turėtų galimybę grąžinti paskolą. Jis tik palaikė pinigus rankose, kai buvo skyriuje ir kuomet nešė iki automobilį. Tegul tie, kurie paėmė paskolą, ją ir grąžina, nes jis nieko neturi. Jis nori, kad jį paliktų ramybėje. Jis nesutinka mokėti už paskolą, kadangi jis tais pinigais nepasinaudojo. Paskolą ėmė savo valia. Jis tuo metu nesuvokė, kad bus apgautas, jeigu įdarbintų, tai paskolą būtų grąžinęs. Tuo momentu jo niekas neapgaudinėjo, jis pats nuėjo, pasiėmė iš banko tuos pinigėlius ir perdavė tiems žmonėms, kad jie jį įdarbintų. Dėl raštelio, tai ten buvo popieriukas su skaičiais, neprisimena, gal ir žodžiai buvo jame parašyti, jis padavė tą popieriuką pašto skyriuje. Jis nepasinaudojo tais pinigais. Jis negali atsakyti, ar panaudojo tuos pinigus savo nuožiūra. Jis norėjo padaryti gerą žmogui, galvojo už tai bus atsidėkota ir turės darbą. Jo niekas nevertė atiduoti pinigų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad vieną dieną paskambino K., kuris paklausė, ar jis nenori užsidirbti 100 litų, jis sutiko. Atvažiavo vyrukai su automobiliu Golf, kurie jį paėmė bei pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), tačiau jie nuvažiavo už (duomenys neskelbtini) ir ant kelio susitiko Audi automobilį, pasakė, kad važiuos iki (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo pas juos, o tie su automobiliu Golf grįžo atgal. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis jau buvo gerai išgėręs, pasiėmė jo pasą ir pasakė, kad tuoj atsiųs į jo kortelę pinigus iš užsienio, o jam reikės paimti iš bankomato. Jie ilgai ten kažkur vaikščiojo, paskui nuvežė ir paprašė išimti dokumentus, nežino ką jie ten surašė. Jis pasirašė, nuėjo į bankomatą, bet jie patys nenuėjo. Paspaudė, per du kartus išėmė pinigus, bet nežino kokia ten buvo suma. Atidavė pinigus, jie jam kažkiek paliko, bet kiek nežino. Paskui nuvežė jį ten kur taksistai ir jį taksistas pavežė iki (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų jis suprato, kad čia kažkas vyksta, jis buvo policijoje, jam rodė nuotrauką, bet ten nuotrauka buvo atšviesta, atpažino juos. Po to atėjo laiškas, kad už tuos paimtus pinigus iš bankomato jis po 100 atidavė. Paaiškino, kad kuomet atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jis padavė pasą, jam pasakė, kad persiųs į jo kortelę. Reikėjo paimti pinigus galimai iš pašto, tiksliai nepamena, išėmė, jie patys užpildė. Reikėjo paimti iš pašto dokumentus, kuriuos jie užpildė, jis tiksliai nežino. Dokumentų jis neskaitė, pasirašė. Nežino, kas ten buvo per dokumentai, buvo girtas. Jam atrodo, kad jis ant vieno lapo pasirašė, atidavė jiems, praėjus pusei valandos, nuvažiavo į bankomatą ir išėmė pinigus. Dar jie jam davė grynais į rankas. Nežino, kurioje vietoje jis išėmė pinigus, gal Akropolyje, negali tiksliai pasakyti. Kortelė buvo jo. Jam pasakė, kad jie negali, kad kažkas vyksta, pasakė, jog turi tuoj persiųsti pinigus. Jis niekada neturėjo prisijungimų prie elektroninės bankininkystės, jis ja nesinaudoja. Jis pretenzijų niekam neturi. Jis suprato, kad paėmė pinigus, kuriuos pervedė į jo kortelę ir tai, kad jis išėmė ir atidavė tuos pinigus. Jis atidavinėjo po 100, jis jau seniai viską yra atidavęs. Jis pasirašė ant dokumentų, todėl pas jį sąskaitoje atsirado pinigai. Jis Pašte išėmė tuos neužpildytus dokumentus. Jis buvo tik prie bankomato. Vyriškių ilgokai nebuvo su tais dokumentais, gal pusvalandį. Kortelėje buvo ne jo pinigai, ten nieko nebuvo, jis dirbdamas visada imdavo grynais, ta kortelė buvo dėl vaizdo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis O. M. parodė, kad apie bylos aplinkybes nelabai ką žino. Patikslino, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį jis buvo pavežtas, kai važiavo susitikti su savo draugu su kuriuo sėdėjo Lukiškių kalėjime. Jis bandė paimti kreditą, jį atvežė žmonės iš (duomenys neskelbtini), kai važiavo susitikti su draugu. Pas juos nebuvo to banko. Tada jis važiavo be pinigų ir paprašė, kad jį nuvežtų. Jis apie tą įvykį beveik viską atsimena dėl to, kad policijos pareigūnai, kurie jį apklausinėjo, po apklausos paėmė ir išspyrė jį. Kreditą jis norėjo paimti dėl to, kad atvažiavo susitikti su draugu, norėjo paimti pinigų. Kai užėjo į tą banką, jam pasakė palaukti 15-20 minučių, kol patikrins jo popierius. Kai išėjo iš banko, jį paguldė policininkai, jis nesupratau kur čia esmė. Dabar nuosekliai nepapasakos apie visą įvykį, nes praėjo daug metų. Paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) susiskambino su draugu, kurio vardas – J., pavardės neatsimena, su kuriuo sėdėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Jie turėjo susitikti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis sutiko pažįstamą asmenį vardu V., paklausė V. kaip nuvykti į (duomenys neskelbtini). V. pasakė jam, kad pas pastarąjį dabar atvažiuos draugai ir gali jį paimti kartu. Atvažiavo tada automobilis, kuriame buvo du asmenys. V. pavardės jis nežinojo, šis asmuo tiesiog atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas bobutę, prižiūrėti ją, šis ten negyveno. Automobilyje privažiavę vyrai, galimai dviese buvo, jie įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis asmenims pasakė kur jį reikės nuvežti – prie (duomenys neskelbtini). Jis pasakė jiems, kad kai gaus kreditą, tada apmokės kelionę. Pakeliui jie išleido V., vietos negali nurodyti, nes jos nepažįsta, paskui nuvažiavo iki to banko. Bankas buvo nedidelis, pavadinimo neatsimena, jam atrodo, kad šis bankas jau neegzistuoja. Tada jie dalindavo pinigus, pas juos (duomenys neskelbtini) nebuvo tų bankų. Jis užėjo į banką, moteriškei padavė savo dokumentus, jam buvo pasakyta palaukti 15-20 min. ir viskas. Jis išėjo ir jį paguldė tiesiai ant asfalto. Paskui jis suprato, kad tai buvo policijos pareigūnai. Jį nuvežė į policijos komisariatą, nuvedė pas tardytoją, apklausinėjo jį. Policininkai gąsdino jį, sakė jam prisipažinti. Jis nesuprato dėl ko turėtų prisipažinti. Jam nespėjo išduoti kredito. Jis V. K. nepažįsta. Papildomai patikslino, jog banke norėjo gauti 400-500 eurų, jam reikėjo užmokėti tiems vyrams, kurie pavežė ir „pabaliavoti“, nes turėjo susitikti su draugu (duomenys neskelbtini), kad ir ant kelio liktų pinigų. Jis neturėjo pinigų, jis paprašė tų vyrų, sakė, jeigu žinote tokį banką, tai nuvežkite jį ten. Jam reikėjo pinigų „pabaliavoti“, norėjo su draugu susitikti, ten ir kiti draugai buvo, tuščiomis nenorėjo eiti. Jis jokių kreditų niekada neima. Tuo metu jis neimdavo kreditų. Jis bandė kitame banke, bet jam (duomenys neskelbtini) nedavė kredito. Jis savo iniciatyva atsidūrė banke, paprašė ir jį atvežė. Ikiteisminio tyrimo metu beveik nebuvo jo parodymų, pareigūnai tik jį gąsdino. Jis savo parodymų neskaitė. Policijai nepareiškė pretenzijų, nes nesuprato to momento, nesuprato kas darosi. Jo niekas neprašė atpažinti asmenų, jį pralaikė 3 valandas „obezjanike“. Jis nesuprato dėl ko yra pripažintas nukentėjusiuoju. Jis yra nukentėjęs nuo policininkų. Važiuojant vyrai neįkalbinėjo ir neprašė jo paimti jų naudai paskolą. Tiksliai nepasakys kiek pareigūnų dalyvavo jo apklausoje, ne vienas pareigūnas ir ne du, neatsimena. Šiuo momentu pretenzijų niekam neturi. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu pasakytas teiginys „To automobilio keleivis pasiūlė užsidirbti pinigų, kad duos 15 eurų už tai, kad išgrynintų jų pinigus pervestus į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini)“ yra ne jo žodžiai, jis negalėjo taip sakyti. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, jog tikrai ne jo parodymai, ant apklausos protokolo ne jo parašas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. (M.) parodė, kad A. M. yra jos dėdė. Nepamena, kad būtų apklausta apie tam tikrus įvykius, kurie yra susiję su jos dėde. Lygtais nėra siūliusi dėdei užsidirbti pinigų. Ji A. pažįsta. Jai A. siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir užsidirbti dirbant statybose, jos dėdė sutiko ir jį išvežė. Daug kam siūlė ir jai siūlė, bet ji nevažiavo. Dėdei siūlė dirbti statybose. Dėdė jai apie tai nieko nėra pasakojęs, jis kitą dieną grįžo ir jai pasirodė, kad jis buvo sumuštas. Ji matė tą momentą, kai dėdė išvažiavo. Kartu su dėde išvažiavo A. K., kurią ji pažįsta, taip pat A., pavardės neatsimena. Nelabai prisimena kiek asmenų važiavo. Beveik pilnas automobilis buvo. Tuomet buvo vasara. Patikslino, kad lygi ir matė momentą, kai dėdė išvažiavo. Siūlė ir jai užsidirbti, daug kam jų kaime siūlė. Tie, kurie siūlė darbą, jų nežino. Jie neprisistatė, pasakė, kad nuveš į (duomenys neskelbtini). Tada dėdė neįsidarbino, dėl kokių priežasčių nepavyko, jis nepasakojo. Nežino, ar dėdei siūlė išsigryninti kažkokius tai pinigus. Kaime niekas nesiūlė, ji lyg girdėjo, kad dėdė paėmė paskolą. Su dėdė apie tai nėra šnekėjusi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. B. parodė, kad nepamena tokio asmens kaip V. D.. Prieš atliekant asmens apklausą, visų pirma, nustatoma asmens tapatybė, užpildoma pažyma apie asmens duomenis, išaiškinamos teisės ir pareigos bei tada pradedama apklausa. Pirmiausia paklausiama ką gali paaiškinti apie įvykį, o tada užduodami tikslinamieji klausimai. Jeigu apklausa fiksuojama vaizdo ar garso įrangomis, tai fiksuojama protokole. Šiuo metu apklausos atliekamos apklausos kabinetuose. Anksčiau apklausą vykdydavo kabinete pas save, nuotolinėse darbo vietose. Jeigu žmogus turi kažkokių nepatogumų, kartais apklausas atlieka žmogaus gyvenamosiose vietose, darbovietėse, tačiau tai būna labai retai. Tokiais atvejais tiesiog žmogus pasako, kad neturi galimybės atvykti į apklausą, arba būna suplanuoti kažkokie procesiniai veiksmai netoliese, kartais pasiūloma, kad galime atlikti vietoje apklausą. Parodymai, kuriuos duoda asmenys, fiksuojami pažodžiui. Jeigu žmogus vartoja necenzūrinius žodžius arba kartais pasakoja visiškai nesusijusius įvykius su byla, tai fiksuojama tik tai, kas yra susiję su byla. Kai surašomas apklausos protokolas, tada žmogui duodama susipažinti su apklausos protokolu, arba perskaitomas protokolas. Prieš pasirašydamas protokolą asmuo turi perskaityti protokolą, kartais asmenys prašo perskaityti protokolą, tai dar kartą pasako pasižiūrėti viską ir pažymi, kad perskaitė ir tai, kad protokolas surašytas teisingai. Tai patvirtina, kad asmuo tai padarė ir pasirašo. Policija visada įsitikina, kad protokolas perskaitytas ir asmens pasirašytas. Paaiškino, kad nepamena tiksliai asmenų, kuriuos anksčiau apklausinėjo. Jie tikrina asmens blaivumą apklausos metu. Jeigu matosi, kad asmuo neblaivus, tada jis nėra apklausinėjamas. Kai pamato žmogų, kad jis atvyko neblaivus į apklausą, tai jo neapklausinėja, susitaria kitą datą. Jos policijos įstaigos skyriuje tyrimo grupės labai retai sudaromos. Jeigu ji teisingai suprato, tai galėjo būti vykstama pas asmenį. Policijoje nevažiuoja vieni, važiuoja dviese. Jeigu dalyvautų kažkas kitas papildomai, tai būtų įrašyta, tačiau jie nedalyvauja paprastai apklausose. Jeigu atvirai, nepamena žmogaus, apie kurį jos yra klausinėjama, ji apskritai net nežino apie ką byloje kalbama. Apie tai, kad 2015 m. kažkas įvyko, tai net spėlioti negali. Įsitikinimas susiformuoja taip, kad mato kaip asmuo daro, jis pats pasirašo, kad perskaitė protokolą. Asmuo suvokia ką rašo. Prieš apklausiant liudytoją, jiems išaiškinamos teisės ir pareigos, kad turi teisę susipažinti su apklausos protokolu ir gali daryti pakeitimus, pataisas. Kai asmeniui išaiškinamos teisės ir pareigos, jis pasirašo, prieš tai jau viską paaiškinus. Paskui, asmeniui po apklausos, paaiškinama, kad turi patvirtinti, kad perskaitė ir susipažino su apklausos protokolu, ar turi pastabų. Tai turi raštu parašyti ir patvirtinti. Taip ir pasako, kad yra tokia tvarka, ne tik perskaito ir pasako, bet ir žodžiu išaiškina teises ir pareigas prieš atliekant apklausą. Asmeniui būna išaiškinama, kad jie viską užrašys, užfiksuos ir po to, kai bus užrašyta, asmuo dar kartą galės susipažinti su apklausos protokolu ir patvirtinti, kas jame užfiksuota. Jie kalba bendrais bruožais, šiuo konkrečiu atveju, ji negali pasakyti, ji tiesiog aiškina bendrais bruožais, paaiškina kaip vyksta apklausos. Ji nematė aptariamo apklausos protokolo, jeigu protokole yra asmens patvirtinimas ir apklausos protokolą pasirašė, kad apklausą atliko ji, tai reiškia taip ir padarė. Dėl to, kad ji yra tyrėja, žino procesą ir atlieka savo pareigas kaip numatyta. Šio konkretaus atvejo nepamena, bet kaip tyrėja gali pasakyti, kurias ji atlikinėjo apklausas ir jeigu yra jos parašas, kad ji kaip tyrėja atliko apklausą, tai tikrai taip ir turėjo būti. Jeigu asmuo pasirašė, tai žinoma jis skaitė protokolą, kadangi visada taip dirba. Jei žmogus neperskaitė protokolo, tai nepasirašo. Jeigu atsisako nuo parašo, tai tuomet patvirtinama. Ji pasakoja kaip atliekamos apklausos ir visada vadovaujasi teisės aktais. Kai atsisakoma pasirašyti ant protokolo, tai tuomet patvirtinama, kad atsisako susipažinti su protokolu. Ji vis tiek asmeniui perskaito protokolą, nes yra tokių atvejų kai pasako asmuo pasako, „ai aš neskaitysiu“, tada ji pagarsina parodymus. Asmuo vis tiek išgirsta ką jis parašė. Nėra tai numatyta, kaip tai įforminti, kai asmuo atsisakė perskaityti, ji garsina balsu. Kai perskaitomas protokolas, tai paklausia ar patvirtina, ar papildymų turi. Jeigu pasako, kad turi papildymų, tai pasako, o jei ne, tai nepildomas protokolas. Žmonės pareigingi, nebūna taip, kad atsisako perskaityti protokolą. Kai ji perskaito garsiai protokolą asmens klausia, „ar girdėjote, ar supratote ar papildymų turite“, jeigu jis pasako „ne“, tada duodama asmeniui pasižiūrėti protokolą. Ji nežino kaip šiuo atveju buvo, nes tiesiog nepamena šio konkretaus atvejo. Jeigu žmogus pasirašo, kad perskaitė, tai reiškia pats perskaitė, o jeigu būtų parašyta kitaip, tai būtų kitaip. Jeigu asmuo rusakalbis, jis pažymi, kad jam buvo išversta į rusų kalbą. Gali pasakyti taip, kad jeigu ji perskaito, tai žmogus dar kartą perskaito. Ji nežino, kokią pastraipą jis perskaito, jis žiūri į tą protokolą ir jį mato. Tuomet tai yra fiksuojama, ji juk mato, kiek tai užtrunka. Pasirašo „perskaičiau, surašyta teisingai“. Asmuo pasižiūri apklausos protokolą, asmuo vis tiek žiūri į tą protokolą, nes nėra taip, kad padėjo kažkokį lapą ir jis pasirašė. Pasižiūri tai reiškia, kad susipažįsta su apklausos protokolu. Jeigu žmogus skaito, tai yra tas pats, kad žmogus susipažįsta su apklausos protokolu. Nelabai įsivaizduoja, kaip ji gali garantuoti už asmenį, kad jis viską perskaitė, ji atlieka apklausą, pateikia protokolą susipažinti. Asmuo susipažįsta su protokolu ir tai patvirtina savo žodžiais, vardu, pavarde ir parašu. Prieš apklausą asmeniui aiškiai yra išaiškinama, kad jis privalo duoti teisingus parodymus, kad už melagingų parodymų davimą gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Turi teisę susipažinti su apklausos protokolu ir daryti pakeitimus ir pataisas. Žmogui tai išaiškinama ir jis tai supranta, bet jeigu nesupranta tai jam paaiškinama kelis kartus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. R. parodė, kad jam yra girdėtas R. B.. Šį asmenį atsimena dėl to, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajone, asmuo gyvena jo teritorijoje, todėl tenka kartas nuo karto susitikti. Pačios apklausos jis negali atsiminti. Tai buvo standartiška apklausa, užpildyta proceso dalyvio pažyma, supažindinta su teisėmis ir pareigomis bei pradėta apklausa. Buvo duota susipažinti su apklausos protokolu. Pačioje pradžioje asmuo papasakojo viską, kas pastarajam yra žinoma, o po to užduodami klausimai. Šio konkretaus atvejo neatsimena. Būna atvejų, kai žmonės pasako, kad nenori skaityti, tačiau jis primygtinai reikalauja, kad perskaitytų, jie pasiima tą lapą, ką jie su tuo lapu daro, jis nežino. Jis paklausia, „ar perskaitėte, ar sutinkate su parodymais, jeigu sutinkate, parašyti sutinku, perskaičiau iš mano žodžių surašyta teisinga ir pasirašyti“. Būna tokių atvejų, kad čia daug žodžių rašytų, tai rašo „perskaičiau, surašyta teisingai“. Asmuo gali išsireikšti su keiksmažodžiais, jeigu jie ten nebūtini, jis tada parašo necenzūriniais žodžiais pasakė. Jis, kai užrašo, asmens klausia perskaičius, ar viską teisingai surašė, ar teisingai suprato, jeigu kažkas negerai, tai pataisysime. Žmogus tada sako, kad kažkas negerai, gal pataiso. Jis pataiso, jeigu to nesako, tai reiškiasi viskas gerai. Kai sudaroma fotolentelė, tai ir žmogui parodoma fotolentelė, kad tarp tų asmenų yra asmuo, kurį asmenį reikia atpažinti. Klausiama, ar tai tas asmuo apie, kurį yra davęs parodymus. Žmogus tada sako, kad „foto nuotraukoje Nr. 1 yra toks asmuo“, arba pasako „čia nėra nei vieno asmens“. Būna, kad pasako „nuotraukoje asmuo panašus apie kurį daviau parodymus, kuris galėjo kažką padaryti“, taip ir rašo iš asmens žodžių į protokolą. Jis su R. B. susipažino tik darbo reikalais, apie šio asmens asmeninį gyvenimą nieko nežino ir negali pasakyti. Žino, kad asmuo yra invalidas, neturi kojos, protezuota. Asmuo glaudžiasi pas vieną, pas kitą žmogų, gyvena iš invalidumo pašalpos, tiek ir žino apie šį asmenį. Patikslina, kad nepamanė, kad apklausinėjo minėtą asmenį. Jam buvo pavesta šį asmenį atvesdinti į šį teismą. Nieko jam nesakė apie tai, ar asmuo jautėsi nukentėjusysis ir neprašė apginti jo teisių, apie tai jis asmens neklausinėjo. Jis asmenį sutiko mieste, pasakė, kad yra atėjęs nurodymas iš teismo, kad reikia atvesdinti. Pasakė, „Ričardai tokią dieną, tokią valandą reikės tave nuvežti į teismą“. Šis pasakė, kad pats ateis, bet neatėjo. Toks buvo visas pokalbis. Jeigu būtų kažkas, kad būtų prašęs apginti teises arba pagalbos, tai būtų užrašęs, bet nepamena. Aptariamas asmuo yra baustas už pasirodymą būnant neblaiviu viešoje vietoje. Kas konkrečiai yra neblaivus, ar kas yra blaivus, jie kiekvieną kartą nematuoja. Neblaivių asmenų neapklausinėja, jeigu jam kyla abejonių dėl asmens blaivumo, tai reiškia, kad jo parodymai gali būti neadekvatūs. Jis to nedaro, neapklausinėja neblaivaus asmens. Jeigu asmuo išgėręs, bet supranta ką šneka tai viskas gerai, bet kai nesupranta ir nesiorientuoja aplinkoje, jokios apklausos negali būti. Jis negali konkrečiai pasakyti kiek žmogus gali būti išgėręs, kad įvyktų apklausa. Jis nepamena R. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Neblaivių asmenų jie neapklausinėja, jis nežino, kas yra nedaug išgėręs. Jei matė žmogų, kuris jam atrodė neblaivus, tai duoda „pūsti“, o jis įpūtė 0 promilių. Jis nepamena ar darė atpažinimą pagal nuotraukas su šiuo asmeniu. Gal buvo nurodymas padaryti atpažinimą, taip ir darė. Asmens, vardu Rolandas, nepažįsta. Paaiškino, kad nežino kaip žmogus pasirodė komisariate. Nepamena kaip žmogus padavė pareiškimą, nes tai buvo prieš septynis metus. Tai turėjo būti kažkokia informacija, jis negali nei iš šio, nei iš to taip pasakyti, kad asmuo yra nukentėjęs. Kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, negali pasakyti. Jeigu pradėtas kitur ikiteisminis tyrimas, galėjo ateiti toks pavedimas su prašymu apklausti šį asmenį. Tada reikia kviesti asmenį ir pasakyti, kad yra atėjęs pavedimas, reikia apklausti. Prašyme būna nurodyta kuo apklausti, dažniausiai liudytoju. Jeigu žmogus turi pretenzijų, tai pareiškime būna parašyta, kad pripažinti asmenį nukentėjusiuoju. Pagal veiksmų eiliškumą, tai būna taip, kad skambini žmogui arba gatvėje sutinki, pasako kokia situacija yra, atėjęs pavedimas asmenį apklausti liudytoju dėl vienokių arba kitokių aplinkybių. Tada klausia žmogaus, ar turės pretenzijų, kad reikėtų rašyti pareiškimą. Jis dėl tokių dalykų nesismulkina. Jis klausia, ar turi pretenzijų, ar neturi. Būna pavedimas, jame būna nurodyta, kad asmuo galėjo būti apgautas, surašomos aplinkybės ir prašoma nurodyti tas aplinkybes. Paprastai ateina pavedimas su prašymu apklausti tokį asmenį, prašyme nurodoma apklausti liudytoją, būna užduoti klausimai. Kartais būna parašyta, kad asmuo atlikęs tokius ar kitokius veiksmus. Prašoma apklausti kaip liudytoju, užduodant klausimus, ką gali paaiškinti, paklausti ar turės pretenzijų ir ar rašys pareiškimą. Jeigu rašys pareiškimą, tada paimti pareiškimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dažniausiai klausiama asmens, kad atėjo pavedimas, padaryti tokie veiksmai, ar turi pretenzijų, jeigu atsako, kad turi pretenzijų, pasakoma jam rašyti pareiškimą. Asmuo gauna tiek informacijos iš jų, kiek parašyta pavedime. Jeigu asmuo neturi pretenzijų, tai joks pareiškimas nerašomas. Šiuo konkrečiu atveju, jis negali pasakyti kas buvo prieš septynis metus, neprisimenu šių aplinkybių kaip viskas vyko. Jis negali dabar pasakyti kaip buvo šis asmuo apklaustas. Jeigu turi pretenzijų tai rašo pareiškimą, o jei nereiškia pretenzijų, tai apklausiamas liudytoju. Jis neblaivių asmenų neapklausinėja. Paskutinį kartą jis R. B. matė prieš du mėnesius, kai buvo atvesdinimas. Jis nežino kaip dažnai R. B. vartoja alkoholį. Jis asmeniškai nepamena, kad būtų rašęs R. B. protokolą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Jis turi daryti tai, kas nurodoma pavedime, jei kyla nesusipratimų, tuomet skambina komisariatui, kuris atsiuntė pavedimą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad kiek pamena, tai ėmė kreditus. Buvo linksma kompanija, susipažino su V. R., kuris yra neįgalus nuo vaikystės. Paėmė kortelę, į kurią ateina pensija, ir pasą, tada banke paėmė kreditą. Vieną kreditą jis padengė. Sumos nepamena, bet apie 1 000. Kai atsirado antras kreditas, padavė pareiškimą policijai. Pas V. R. buvo atvažiavę, kadangi šis yra brolis, jie reguliariai atvažiuodavo. V. R. tiesiog užgėrė. Paimdavo kreditą, išimdavo pinigus, o jam palikdavo alkoholį. Matė, kad pas V. R. linksma kompanija atvažiuodavo, juos visus areštavo. Juos areštavo ir keli nukentėjusieji mirė kol vyko tyrimas. Kiek pamena, dėl kredito buvo atėjęs laiškas iš Šiaulių banko apie skolą. Atėjo vienas laiškas, o po to kitas laiškas. Vieną kreditą jis padengė, o po antro laiško, jis pareiškimą padavė policijai. Apie tai bendravo su V. R., tačiau ką gali normalaus žmogus pasakyti, kai šis nuo vaikystės nedraugauja su galva. Yra V. R. pažyma, kad neįgalus. Kaip asmuo sugeba, taip ir kalba. V. R. į teismą nekviečia, nes nėra prasmės. V. R. pasakė, kad atėjo laiškas, apie tai nieko nežino. Atėjo vaikinai, paėmė pasą, nuvežė į miestą ir paėmė pastarojo vardu kreditą. Iš V. R. žodžių buvo taip, kad už vieną kreditą gavo 300 Eur ir pakuotę alaus. V. R. gyvena kaime, ten nėra interneto. Šis neturėjo internetinės bankininkystės, nes interneto nereikėjo. Patikslino, kad buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet davė teisingus parodymus. Jį komisariate apklausinėjo iš pradžių moteris, o vėliau vyras. Jis surašytą protokolą perskaitė ir pasirašė, kad teisingas. Dabar gali painioti, nes daug laiko praėjo, o tada gerai prisiminė viską, nes viskas buvo šviežia. V. R. papasakojo tai, kaip atrodė asmenys. Dabar negali prisiminti kaip viskas vyko, nes daug laiko praėjo. Nepamena su kokiu automobiliu V. R. buvo vežamas į miestą. Gal buvo 2-3 žmonės, neprisimena tiksliai. Jis matė vieną asmenį, kuris atidavinėjo pinigus V. R.. V. R. buvo atiduota 600 Eur ir kortelė. Apie tai, koks buvo antras kreditas, nepamena. Asmuo neatidavė V. R. visų pinigų, antro kredito neatidavė. Žino iš baudžiamosios bylos, kur jam sakė tyrėjas, kiek prisimena, todėl buvo iškelta baudžiamoji byla. Tai ne pagal kreditą buvo atiduoti pinigai, o tai, kad naudojosi V. R. kortelę ir gaudavo šio pensijos pinigus. Jis negali to asmens gerai pažinoti, kuris naudojosi kortele. Negali pasakyti, ar šis asmuo yra posėdžio salėje, kadangi blogai prisimena, daug laiko praėjo ir visi sėdi su kaukėmis. Paaiškino, kad jis yra įsitikęs 100 %, kad jo nurodytas asmuo nepaėmė V. R. vardu kredito. Niekaip negali patvirtinti, prieš mėnesį miręs vienintelis liudytojas, šis davė pinigus, buvo susitikę (duomenys neskelbtini). Nežino kam buvo reikalingas pirmas kreditas. V. R. nebuvo linkęs pats imti kreditus. V. R. neužtektų proto paimti kreditą, nes nesugeba pasirašyti. Ne, jokio pasitikėjimo nebuvo tam asmeniui, tiesiog atveždavo produktų ir alkoholio, o kiti pinigai likdavo. Kai viskas, paėmė telefono numerį, susiskambino, susitiko, asmuo grąžino tai ką paėmė, atidavė kortelę ir jie išsiskyrė be jokių konfliktų. Negali pasakyti kiek laiko tai truko. Prakiškai už 200 Eur nupirkdavo 5 konservus, 1 kg cukraus ir vieną dešrą, tai tokios ir paslaugos. Ar apie tai kalbėjo su policijos pareigūnai, nepamena, bet svarbiausia buvo paimti kreditai. Su aptariamu asmeniu jie viską išsiaiškino, bet svarbiausia buvo paimti kreditai. Nežino ar aptariamas asmuo susijęs su paimtais kreditais, jis pasakoja tą, ką prisimena. Su V. R. sieja giminystės ryšiai. Kai tik sužinojo, kur yra kortelė, iš karto ją paėmė. Dabar kortelė ir pasas pas juos randasi, kiekvieną mėnesį sumokami mokesčiai ir yra atvežamas maistas. Iš V. R. žodžių suprato, kad už pirmą ar už antrą kreditą gavo 300 Eur, tai V. R. žodžiai. Gal ir suprato V. R., kad ėmė kreditą, jis nėra gydytojas. Nežino, ar daugiau kartų asmenys V. R. nugirdydavo alkoholiu. Jis kartu nebuvo, todėl negali pasakyti, ar V. R. važiavo kartu su asmenimis paimti kreditą ir ar tuomet šis buvo blaivus. Kai prasidėjo visas šis procesas, jis iškarto V. R. nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur du kartus kodavosi, turėtų būti tai patvirtinantys dokumentai. Gal V. R. gali skaičiuoti pinigus. V. R. atskirs pinigus, bet pastarajam su galva yra negerai. Jis nežino, ar V. R. buvo streso būsenoje, kai atėjo laiškas apie skolą. Jis V. R. buvo pasakęs, kad gali atimti namus, tuomet V. R. buvo labai didelis stresas. Iš pradžių buvo vienas kreditas, o po to labai greitai atsirado antras kreditas. Asmenys pastoviai V. R. nugirdydavo, visą laiką veždavo alkoholį. Po to susiprato ir atėmė kortelę. Jis nebuvo kartu, todėl nežino aplinkybių, kai buvo paimtas kreditas. V. R. aiškino, kad vyko su lengvuoju automobiliu į miestą, bet kokiu vyko, nežino. Už pirmą kreditą davė 300 Eur, o už antrą nieko, tik produktų ir alkoholio – porą butelių alaus. Pinigai nebuvo gauti, jis pinigų nematė. Žmogus verkė ir nežinojo ką daryti, kaip pinigus reikės atidavinėti. V. R. susiprotėjo, kad gali namą prarasti už skolas. Antro kredito sumos net nepamena. Tiek jo, tiek jo žmonos buvo darbas, kad V. R. suprastų, kad gali už skolas prarasti namus. Jiems V. R. oficialiai globa nėra nustatyta, jie tik prižiūri asmenį. V. R. turi savo pinigus, pastarojo pasas ir kortelė yra pas jį. Jis du kartus per mėnesį aplanko V. R.. Niekas neįdarbina V. R., šis turi neįgalumą. Jam atrodo, kad dėl psichinės būklės neįgalumas nustatytas, tačiau nesigilino. Kiek procentų nustatytas neįgalumas, nežino. Tai nustatyta iki gyvenimo pabaigos. Jis negalėtų įvardinti, kas buvo ta anksčiau minėta linksma kompanija. Jis iš tyrėjos sužinojo, kad figūruoja linksma kompanija ir yra daug nukentėjusiųjų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad nežino dėl ko yra pakviestas liudyti. Jis pažįsta O. M.. Viskas buvo prieš 7 metus, tai buvo seniai, nepamena apie ką davė parodymus. Jis su O. M. nieko kartu nėra nuveikę, tik kartu buvo išvykę į Norvegiją. Nepamena, kad būtų apklaustas policijoje. Jis nepamena, kas vyko 2015 metais. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. K. duotus parodymus, jis juos patvirtino, atsiminė įvykį. Jis dabar žmonių neatpažintų. Tai, kad buvo paimta paskola, neprisimena. Kas yra parašyta apklausos protokole, yra teisingai. Kadangi daug laiko praėjo, dabar nieko neatsimena. Tuomet viskas buvo neseniai, tik po kelių dienų reikėjo pasakoti apie įvykį policijai. Patikslino, kad jis išlipo iš automobilio, o O. M. liko, kuris norėjo į (duomenys neskelbtini) važiuoti savo noru. Nežino ką O. M. turėjo daryti (duomenys neskelbtini), gal važiavo pagerti. O. M. yra linkęs pabaliavoti. Apie tai, ar O. M. turėjo pinigų pabaliavoti, jis neklausė. Jis neilgai buvo, jis įlipo ir išlipo iš automobilio, o kiti toliau nuvažiavo. Savo apklausos neprisimena, dabar, kai pagarsino, kažkiek prisimena. Viskas kas užrašyta apklausos protokole yra teisinga. Įvykio dieną jie buvo išgėrę, bet kiek nepamena. Tada jie gėrė alų. Jie buvo mieste, nežino ar O. M. buvo stipriai apsvaigęs, man atrodo, kad gėrė ir be jo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta D. K. parodė, kad jie atvažiavo pas brolį V. R., atvežė maistą. Tada pamatė, kad atėjo laiškas su kreditu, kad reikia sumokėti. Tikslios sumos negali pasakyti. Tai buvo daugiau nei 1 000, bet tai buvo dar litais. Tai buvo labai seniai. Tai buvo prieš tai, kai buvo pereita į eurus, paskutiniai metai prieš perėjimą į eurą. Jie pradėjo V. R. klausinėti, kas atsitiko. Tai, kad vieną kreditą išmokėjo, dabar vėl antras kreditas, tada V. R. pradėjo verkti. V. R. pasakojo, kad atvažiavo du vyriškiai, atvažiavo su automobiliu, pasiūlė padirbti. V. R. suprato, kad kažkur reikės padirbti, gal malkas sunešti ir V. R. sutiko. Jį nuvežė ir į (duomenys neskelbtini), kažkiek laiko prabuvo, o paskui V. R. nuvežė į Akropolį, į Šiaulių banką. Labai išsigando, kai jį pradėjo vežioti. V. R. sakė, kad viskas buvo paruošta, jam pakišo dokumentus ir pasirašė. Tada paaiškėjo, kad tai kreditas. Iš karto nesuprato, o po to suprato, kad paimtas kreditas. Vyriškiai paėmė duomenis, skambino tuo metu, kai jis važiavo, paėmė V. R. duomenis. Tai viskas, ką ji žino. V. R. buvo nuvežtas į Šiaulių banką, jis pasirašė dokumentus. V. R. suprato paskui, kad tai pasirašė dėl kredito. Daugiau nieko pasakyti negali, tai iš V. R. žodžių. Jie paėmė brolį, nuvažiavo į komisariatą ir parašė pareiškimą. Jos vyras kažką supainiojo, V. R. turėjo elektroninę bankininkystę. Jie iš karto nuvažiavo į Šiaulių banką ir užblokavo sąskaitą, kad negalima būtų daugiau paimti pinigų. Po to nuvažiavo į komisariatą. Tiesiog V. R. banke su kortele automatiškai padarė elektroninę bankininkystę. V. R. nesinaudojo pats elektronine bankininkyste, nes jis neturi kompiuterio, ji nežino kam jis pasidarė elektroninę bankininkystę. Paaiškino, kad tai ne jis prieš tai ėmė kreditus. Vyras tiesiog labai susinervino, jis susimaišė. V. R. dar gyveno su teta, jam pažadėjo, kad vežios maistą, kažkoks vyras paėmė kortelę ir naudojosi kortele. Atveždavo maisto, bet labai mažai. Tas vyras paėmė kreditą, šitą reikalą jau išsiaiškino, jokių pretenzijų neturi. Ten buvo paimtas vienas kreditas, o šitoje byloje kiti reikalai. Ji nežino kiek vyras išmokėjo, nes jis užsiiminėja šiais reikalais. Paaiškino, jog nežino ar brolis gavo kažkokių pinigų iš to paimto kredito. Ji nežino kur pinigai buvo panaudoti šioje byloje, kurie buvo paimti kreditu. Jis pasirašė kreditą ir jam atėjo laiškas, kad jis skolingas bankui. Po to ji su vyru atvažiavo, V. R. parodė tą laišką, kad yra kreditas, reikia mokėti skolą, iš to jie sužinojo. Tada V. R. papasakojo, kad jį nuvežė, paėmė jo duomenis, važiavo į Šiaulių banką, paėmė kreditą. Iš karto V. R. nesuprato, nes jis buvo išsigandęs, o vėliau suprato. V. R. nuvežė į banką ir jis per spaudimą pasirašė, jis ne pats nuvažiavo ir pasirašė. V. R. išsigando, kad du vyrai vežiojo jį, o po to atvažiavo į banką, viso šito išsigando. Žmogus nėra sveikas. V. R. nelabai vartojo alkoholio, retkarčiais. Jie kartu negyveno. V. R. tuo metu gyveno su teta, kuri dabar yra mirusi, o dabar V. R. žiūri jie ir padeda kiek gali. V. R. niekas nemušė. Ji turi omenyje, kad jį vežiojo visur, V. R. išsigando, tuo labiau, kad jis yra sergantis. Ji nežino ko V. R. bijojo, V. R. tik pasakė, kad labai išsigando, tai iš jo žodžių. Paaiškino, kad buvo pažįstamų kaimynų, pasakė, kad buvo iš kito kaimo žmogus, kuris pasakė, kad yra toks durnelis. Ji nežino kaip dažnai V. R. bendrauja su nepažįstamais asmenimis. Brolis iš prigimties ir charakterio yra nedrąsus. Iš kaimyninio kaimo, kažkoks pažįstamas vyriškis pasakė, ji negali pasakyti vardo, pavardės, nes nežino, bet kažkoks pažįstamas, pasakė, kad gali ten nuvažiuoti. Tuo tarpu V. R. suprato, kad nori V. R. padėti uždirbti, suteikti galimybę padirbti. Jai tiesiog brolis V. R. pasakė, kad atvažiavo du vyrai ir pasiūlė užsidirbti. V. R. pokalbyje kažką minėjo, jog iš gretimo kaimo pasakė, kad gali ten kreiptis pas jos brolį, kad jis gali padėti dėl darbo. Ar V. R. vykdavo į kitus miestu padėti dirbti, ji nieko nežino. V. R. nelabai gerai supranta pinigų vertę, drabužius ji perka jam. Ji tik žino, kad V. R. davė tam žmogui kortelę. Jie apie tai nieko nežinojo, jiems pasakė teta, kad V. R. tam žmogui davė kortelę. Tas vyras V. R. pažadėjo vežioti produktus. Kai jie tik sužinojo, vyras nuvažiavo ir viską išsiaiškino. Tas vyras kažkokią pinigų suma grąžino. V. R. nemokėjo naudotis kortele, kai gavo kortelę banke, jis automatiškai gavo elektroninę bakininkystę. Jie negalvojo, kad V. R. gali atiduoti kortelę kitam asmeniui. V. R. yra nustatyta epilepsija, tiksliai pasakyti negali, bet jis turi iki gyvenimo pabaigos neįgalumą. Tikslios brolio diagnozės negali įvardinti, bet gali kreiptis į gydytojus. V. R. pats negali pasirūpinti savimi, todėl ji yra jo atstovė. Dėl to ji teikė gydytojo pažymą policijai. Jie iš pradžių kaip ir norėjo kreiptis į teismą dėl psichinės būklės nustatymo, bet brolis nelabai nori, todėl į teismą nesikreipė. Jie nepripažįsta, kad V. R. yra neveiksnus. Jie nepaėmė iš V. R. kortelės, jis pats davė kortelę. Jie nesikreipė į teismą dėl asmens veiksnumo ar neveiksnumo, jam daug metų. Su anksčiau minėtu asmeniu, kuris buvo paėmęs V. R. banko kortelę, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi jie viską išsisprendė. Jos vyras susimaišė, kadangi tai buvo anksčiau, o šis įvykis buvo tada, kai išsprendė tą įvykį. Jis jiems jau viską atidavė, o šitas įvykis buvo, kai atvyko du vyrai. Ji nieko nežino apie šį žmogų pravarde R.. Ji apie įvykį papasako tai, kai jai žodžiu pasakė, jos brolis. Jos brolis neėmė kreditų, tas vyras, kuris yra kitame reikale ir paėmė kortelę bei brolio vardu paėmė kreditą. Negali atsiminti kada tiksliai įvyko. Nežino ar jos brolis suprato, kad jo vardu buvo pasinaudota. Iš pradžių kurį laiką V. R. jiems nieko nesakė ir neprisipažino, kad kažkam atidavė kortelę. Ji nežino kodėl jis neprisipažino, kad davė kortelę kažkam, vėliau jis viską papasakojo. Jai atrodo, kad brolis nemelavo. Mano, kad jis nėra linkęs fantazuoti dėl ligos. Jis jos nebijo, jos brolis yra prižiūrimas, jis viską pasakoja. Tai, kad V. R. ruošėsi važiuoti į Akropolį su kitais vyrais nesakė, visa tai sužinojo, kai atėjo laiškai iš banko dėl sąskaitos.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Z. parodė, kad nežino dėl kokių aplinkybių buvo apklausiamas. Jis nebuvo apklaustas apie tai, kad yra radęs skelbimą dėl tarpininkavimo surasti tam tikrus asmenis, kažkas tokio. Jam atrodo, kad A. Z. nepažįsta. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, jog prisimena, kad pasakojo tokią istoriją policijos pareigūnams. Kažką daugiau pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Jam asmenys nebuvo rodomi ikiteisminio tyrimo metu. Dabar asmenų negalėtų atpažinti, nes praėjo septyni metai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, jog jam paskambino brolis ir sakė „dalina kreditą“. Jis atsakė, kad jam nereikia kredito. Jie tuomet su draugais rinko sraiges, atvažiavo žmonės, juos sutiko jo draugai. R. B. sutiko ir sakė, kad važiuos pasiimti kreditą ir išvažiavo jie. Patikslino, kad nežino teiginys „dalinome kreditą“. Broliui paskambino, o tada brolis jam. Jam brolis pasiūlė paimti kreditą, jis paskambino pastarajam ir pasakė, kad renka sraiges. Atėjo brolis, jie susitarė ir išvažiavo, jis tų žmonių nematė. Kur išsivežė asmenys R. B., jis nežino, nematė su kokiu automobiliu išvežė. Jam buvo siūloma gauti kreditą, bet jis tuo momentu neturėjo paso, gal būtų sutikęs. Nežino ką reikėjo daryti, kad gauti kreditą. Jis yra bendravęs su R. B. po minėto įvykio. Sakė, kad į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo, kur būtent nežino, pasakė, kad nuvažiavo, kreditą pasiėmė ir viskas. Paaiškino, kad jam pasiūlė paimti kreditą, jis paso neturėjo ir atsisakė. Neatsimena, ar nurodė dėl ko ir kam reikėjo paimti tą kreditą, tuo metu jis buvo išgėręs. Jam brolis paskambino ir viskas, o po skambučio brolis nebuvo prie jo atvažiavęs. R. B. pasiėmė nuo piliakalnio, nes jie ten rinko sraiges. Nežino, kas pasiėmė. Jam paskambino brolis, jis pasakė, kad jie prie piliakalnio renka sraiges ir tada atvažiavo. Jam tik telefonu brolis pasakė apie kreditą, niekas prie jo nebuvo priėjęs. Dabar atsimena įvykio aplinkybes. Jis nežino, ar R. B. pasiėmė kreditą. Tą pačią dieną nesimatė su R. B.. Nežino, ar R. B. nuvažiavęs paimti kredito turėjo su savimi pinigų. Paskui pasakojo, kad buvo (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė kreditus, aš paskui su juo nebuvo susitikęs. Jis neklausė R. B. kiek buvo paimta kreditų. Nieko R. B. nepasakojo, ar buvo patenkintas dėl kredito, ar turėjo kažkokių pretenzijų dėl kredito. Jis nežino ką R. B. padarė su gautais pinigais. Jis neprisimena, kaip jį surado, kad apklaustų ikiteisminio tyrimo metu. Jis prisimena, kad niekur nevažiavo, nepamena kiek buvo asmenų. Tuomet, kai rinko sraiges, jis piktnaudžiavo alkoholiu, tada toks buvo jo gyvenimo būdas. Kai jį surado pareigūnai, dar vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną, kai jį apklausinėjo policijos pareigūnai, gal buvo neblaivus. Nepamena, ar pareigūnai kažką jam pasakojo, dabar negalėtų patvirtinti ką sakė. Neatsimena, ar pareigūnai pasakojo dėl ko yra byla. Neprisimena, kur pareigūnai atlikinėjo jo apklausą. Jis neatsimena, ar buvo ikiteisminio tyrimo metu įspėtas pasirašytinai. Jis 2015 metų lapkričio mėnesį kiekvieną dieną vartojo alkoholį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad yra pakviestas liudyti dėl R. B.. Jis nelabai ką atsimena. Jie buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) ir grįžo. R. B. gyveno pas jį bute (duomenys neskelbtini), seniai čia buvo. R. B. išsinuomojo kambarį jo bute. R. B. atvažiavo su draugais, pasikvietė, davė išgerti. Sakė, kad žino iš kur pinigų gauti. Atvažiavo, atsidūrė (duomenys neskelbtini), buvo girti, pasiėmė iš kiosko pinigų, paskui prie autobusų stoties gėrė alų ir girti grįžo namo. Jis vyko į (duomenys neskelbtini) su automobiliu, buvo gal trise, nelabai jis ir atsimena. Nežino, ar buvo apklaustas policijos įstaigoje dėl minėto įvykio, neatsimena. Turėjo su pareigūnais visokių reikalų, ne vieną kartą yra buvęs apklaustas. Kitas K. yra A. brolis, šis dalyvavo šioje istorijoje. Jie gėrė kartu su pastaruoju asmeniu – V.. R. B. iš kažkur sužinojo, kad kažkas duoda paskolas, pasakė, kad gaus pinigų, turės iš ko išgerti. Paskui iš kažkur atsirado tas draugas. Atvažiavo pas minėtą asmenį ir kažkokiu būdu atsidūrė (duomenys neskelbtini). Baigėsi viskas prie autobusų stoties, kažkokiu būdu parvažiavo namo. Jis matė, kad R. B. turėjo nemažai pinigų. Jis negalėtų atpažinti asmenų su kuriais važiavo tuo automobiliu, apibūdinti negalėtų, jis buvo girtas ir dar girtesnis grįžo. R. B. pasiėmė pinigus, nežino kiek šis turėjo pinigų. Jis neskaičiavo, rankoje turėjo nemažai pinigų. Nežino, ar visus pinigus, kuriuos šis gavo, ar ir pats išleido. Policijos pareigūnai patys viską surašė pagal R. B. parodymus, jam atnešė popierius, padavė pasirašyti, čia gal R. B. parodymai ir yra, jis neskaitė savo parodymų. Jis neatsimena, kaip davė parodymus policijos pareigūnams. R. B. turėjo daugiau negu 50 eurų. Į kioskelį R. B. vienas nuėjo. R. B. prie jo niekam nedalino tų pinigų. Ar pasiėmęs paskolą R. B. turėjo pretenzijų kažkokiems asmenims, nežino. Nežino, ar buvo ketinama grąžinti paskolą. R. B. neilgai pas jį buvo, po savaitės išėjo, atlaisvino jo patalpas. R. B. pats paėmė paskolą. Jis lapkričio mėnesį kasdien vartojo alkoholį. Dabar jis papasakojo, ką jis pamena dėl įvykio, smulkmenų neprisimena. Policijos pareigūnai niekur nebuvo jo pasikvietę, gal atvežė namo ir davė pasirašyti ant protokolo. Jis tuo metu buvo po operacijos. Automobiliu juos nuvežė draugai, jie buvo automobilyje buvo keturiese. Negali pasakyti, kada tie draugai išvažiavo. Už atvežimą jis nemokėjo, ten buvo R. B. draugai, šis viskam vadovavo ir tarėsi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas V. F. palaikė prašymą dėl laidavimo. Parodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai A. F. žodžiais, veiksmais, paaiškinti, palaikyti žmoną. Jie yra aptarę įvykius, dėl kurių jo sutuoktinė yra kaltinama, paprašė jos, kad paaiškintų jam kas atsitiko. Jeigu jis būtų žinojęs, tai šito tikrai neįvyktų, apie šitą įvykį jis nežinojo. Jie yra susituokę virš 10 metų, turi tris nepilnamečius vaikus. Jis užtikrins, kad kaltinamoji A. F. daugiau nenusikalstų, prižiūrės ją, padės žmonai viskuo. Apie įvykį jis sužinojo iš tyrėjos. Jis yra dirbantis, du-tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau per pastaruosius metus nėra nusižengęs. Jam sutuoktinė nepapasakojo, kodėl darė nusikalstamas veikas, pasakė, kad tiesiog taip įvyko. Po to ji nebedarė nusikalstamų veiksmų, ji pergyveno, blogai jautėsi, labai gailisi, pažadėjo, kad daugiau nenusikals. Jis visada ją palaiko, ji yra ir buvo autoritetas jų šeimoje, nes jis daug dirba, o ji kaip motina, daugiau laiko praleidžia su vaikais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. F. parodė, kad prisipažįsta pilnai padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama ir nori parodyti, kad dirba įvairiuose (duomenys neskelbtini) skyriuose (duomenys neskelbtini), pagrinde (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kartu su dviem vyrais, kuriuos pažįsta pagal vardus A. ir E.s, maždaug nuo 2015 m. gegužės mėnesio vidurio pradėjo apgaudinėti žmones, t. y. A. su kažkokiu tai nepažįstamu vyru atveždavo žmones ir E. su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu atveždavo į jos darbo vietą, viename iš (duomenys neskelbtini) skyrių, įvairius asmenis, įtikindami juos, kad į jų banko sąskaitas bus pervesti E. ar A. priklausantys pinigai ir kad tie asmenys juos išgrynintų ir jiems atiduotų, nors iš tikrųjų jokių piniginių pervedimų niekas nebūtų atlikinėjęs į jų sąskaitas, t. y. apgaudami asmenis, juos atveždavo į pašto skyrių. Apie šių asmenų atvežimą ir jų duomenis A. ir E. pranešdavo jai iš anksto telefonu, skambindami arba rašydami trumpąją žinutę į jos judriojo ryšio telefoną, kurio Nr. neatsimena, judriojo ryšio telefonas Samsung neišmanusis, juodos spalvos, kuriuo naudojosi nuo 2015 m. birželio mėn., kuriame buvo įdėta Tele 2 Pildyk SIM kortelė, po to 2015 m rugpjūčio mėn. pakeitė kita Tele 2 Pildyk SIM kortele, numerių neprisimena ir tik, kai tie jų atvežti asmenys pateikdavo skyriuje savo asmens dokumentą, tų asmenų vardu pateikdavo paraiškas į įvairias kredito įstaigas kreditui gauti. Iš anksto su E. ir A. buvo susitarę, kad reikštų paraiškas maksimaliam kreditui gauti, kokį gali suteikti jų atvežtam asmeniui kredito bendrovė, daugiausia sumos buvo nuo 500 eurų iki 750 eurų, būdavo ir didesnių sumų ir kai kredito įstaiga sutikdavo suteikti kreditą, ji paruošdavo sutartis kreditui gauti ir jas pateikdavo pasirašyti tiems asmenims, neva dokumentus už grynųjų pinigų išmokėjimą. Asmenys nežinojo, kad jų vardu imamas kreditas. Pinigus išmokėdavo tiems asmenims, o jie nunešdavo juos E. arba A.. Vėliau, susitikus su A. ar E., jie atnešdavo ir duodavo už bendradarbiavimą jai 50 eurų, už kiekvieną asmenį, kurio vardu paėmė kreditus. Patikslina, kad E. ir A. asmenis veždavo atskirai vienas nuo kito su vairuotojais, kurių nepažįsta. Dirbo tik su jais. 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 15.00 val. E. iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į jos tel. Nr. (kurio neprisimena) atsiuntė trumpąją žinutę su O. M. duomenimis (asmens kodą, paso Nr., telefono Nr.). Ji būdama darbo vietoje (duomenys neskelbtini) užpildė O. M. vardu paraišką UAB „VIVUS“ 600 eurų kreditui gauti. Apie tai, kad tokią sumą kredito įstaiga sutinka duoti, informavo trumpąją žinute E., kuris tuo metu jau vežė O. M. pas ją į skyrių. E. parašęs trumpąją žinutę, paprašė padidinti sumą, ką ji ir padarė, t. y. padidino paraišką UAB „VIVUS“ kreditui gauti 675 eurų sumai, tačiau kredito bendrovė nesuteikė tokios sumos paskolos ir paraišką atmetė, dėl to jokie pinigai ir nebuvo išmokėti O. M. ir jis pinigų nenunešė E. į automobilį. Kokius automobilius vairuoja E. ir A. nežino, dažnai juos keičia ir 2015 m. rugsėjo 14 d. kokiu automobiliu buvo atvažiavęs nematė. Apie 17.00 val. ją darbo vietoje sulaikė policija ir tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatyta į Vilniaus r. PK, kur pamatė sulaikytą E.. Su A. susipažino per savo pusbrolį J. D., kuris gyveno ir šiuo metu gyvena A. šeimos nuomojamame bute, adreso nežino, 2015 m. gegužės mėn. pradžioje. A. sužinojo, kad dirba (duomenys neskelbtini) todėl ir pasiūlė tokiu būdu apgaudinėjant žmones užsidirbti, kad jis ieškos asocialių asmenų, jai pateiks jų duomenis, ji kreipsis jų vardu į kredito įstaigas ir ims kreditus, o tiems asmenims atėjus į jos pašto skyrių, kur ji dirba, duos jiems pasirašyti kredito suteikimo sutartis ir išmokės pinigus, kurios jie atiduos A.. Kaip suprato, jis anksčiau su kažkuo taip jau darė. Atsimena didžiausiai sumai paimtą kreditą 2100 eurų V. vardu. 2015 m. birželio mėn., atvežė jai A.. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. jie nebendrauja su A. ir ji jokių kreditų neima jam. A. žino, kad turi šeimą, turi sūnų D. apie 5 m. amžiaus. 2015 m. gegužės pabaigoje ją A. supažindino su E. su kuriuo irgi ėmė kreditus asmenų vardu, kurios atveždavo E., paskutinius atsimena, tai V. D., G. S., Z. J., A. D., V. Ž., kurių vardu paėmė kreditus nuo 500 eurų iki 800 eurų. ir O. M., kuriuo vardu nepavyko paimti kredito 675 eurų sumai. Visi kreditai jos darbo metu ir darbo vietoje paimti žmonių, kuriuos atvežė E. ir A. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. 14 d. Daugiau neturi, ką parodyti. Nėra teista, administracine tvarka nebausta, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašyta. Sutinka bendradarbiauti su tyrėjais siekiant išaiškinti kuo greičiau visas jos padarytas nusikalstamas veikas (10 t. b. l. 117-120).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. F. parodė, jog prisipažįsta pilnai padariusi nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariama ir nuoširdžiai gailisi. Pažada daugiau taip nesielgti, pasimokė. Pasilieka prie parodymų duotų ankstesnėje jos apklausoje. Papildyti neturi ką. Atsakinėdama į klausimus paaiškino, kad A. ir E. tai iš matymo gerai pažįsta, galėtų atpažinti iš nuotraukos, o su jais buvusių vaikinų, su kuriais pas ją vežiojo asmenis, kurie nurodyti įtarime, ji nepažįsta, nematė niekada. Sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. Augina du mažamečius vaikus, todėl prašo skirti jai laisvės apribojimą, dirba naktinį darbą. Vyras nedirbantis, todėl ji išlaiko šeimą. Stabdoma apklausa 2018 m. rugsėjo 19 d. 13.24 val. ir atliekamas asmenų atpažinimas pagal jų nuotraukas. Apklausa tęsiama 2018 m. rugsėjo 19 d. 13.34 val. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ji atpažino A. ir E. apie kurios davė parodymus. Ji psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašyta, galvos traumų nėra turėjusi (10 t., b. l. 160-161).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. F. parodė, kad prisipažįsta pilnai padariusi nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariama ir nuoširdžiai gailisi. Pažada daugiau taip nesielgti, pasimokė (13 t., b. l. 139-140).

Iš byloje esančių 2018 m. rugsėjo 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. F. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. E. J. (10 t., b. l. 162-167), taip pat A. F. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t. y. A. Č. (10 t., b. l. 168-173).

A. F. savo 2015 m. rugsėjo 14 d. prisipažinime nurodė, kad ji dirbdama (duomenys neskelbtini) įvairiuose skyriuose kartu su asmenimis, kurių vardus žino, kaip A. ir E., maždaug nuo 2015 m. gegužės mėn. vidurio apgaudinėdavo žmones. Minėti asmenys į (duomenys neskelbtini) skyrius, kuriose ji dirbo tuo metu, atveždavo įvairius asmenis, kurie nežinodami, kad pasirašo paskolos sutartis, galvodami, kad jiems neva yra pervesti pinigai į jų asmenines sąskaitas, paimdavo įvairaus dydžio kreditus. Vėliau paimtus pinigus atiduodavo minėtiems asmenims (A. arba E.). Vėliau, iš jų ji gaudavo 50 Eur už bendradarbiavimą su jais. Paaiškino, kad A. su E. žmones veždavo atskirai vienas nuo kito, kitų jų bendrininkų nežino. Dirbo tik su jais. 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 15.00 val. parašė E., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė O. M. duomenis (asmens kodas, paso Nr., tel. Nr.). Ji būdama darbo vietoje užpildė paraišką „VIVUS“ kredito 600 Eur sumai. Apie galimybę gauti minėtą sumą informavo E., kuris vežė jį pas ją. Jis paprašė telefonu padidinti sumą, ką ji ir padarė, t. y. paprašė 675 Eur paskolos, po to kredito bendrovė nesuteikė paskolos. Pristatyta į policijos komisariatą jame matė E.ą, kuris buvo sulaikytas (10 t., b. l. 112).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, kadangi jokių sukčiavimų nevykdė ir niekada nevykdė, nieko apie tai nežino. 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. buvo (duomenys neskelbtini), kur nuvažiavo su R. G.. Prieš pietus, jis vairavo lengvąjį automobilį KIA, nežino kam jis priklauso. Kodėl R. G. vyko į (duomenys neskelbtini), nežino. Niekur pas nieką užsukę nebuvo. Pakeliui grįžtant link (duomenys neskelbtini), R. G. vairuojamą automobilį sustabdė vyras (duomenys neskelbtini), galimai kaip nurodyta įtarime O. M., nežino, kuris prašė pastarąjį pavežti iki (duomenys neskelbtini). Daugiau niekas neprašė pavežti į (duomenys neskelbtini). Šis buvo girtas tikriausiai, nes negalėjo apsispręsti, kur jį pavežti (duomenys neskelbtini), todėl jiems būnant po pietų (duomenys neskelbtini) mikrorajone, šis išlipo ir nuėjo kažkur, o jį su R. G. sulaikė policijos pareigūnai. Jokių dokumentų ir asmens duomenų minėto pakeleivio nei jis, nei R. G. neprašė. Daugiau neturi ką parodyti. Atsakinėdamas į klausimus nori parodyti, kad A. F. nepažįsta, jokių santykių su ja nepalaiko. Jokių darbuotojų dirbančių AB „Lietuvos paštas“ PAY POST skyriuje nepažįsta. Sulaikymo metu KIA automobilyje buvo tik vienas jo mėlynos spalvos judriojo ryšio telefonas Nokia ir vizitinių kortelių knygutė su kortelėmis ir 80 eurų. Su R. G. nedažnai važinėja, tik kartais. Pakeleivingus asmenis retai paveža. Šį mėnesį daugiau jokių asmenų nevežiojo iš tų kraštų į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Jis neprisimena, kada buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kraštus, labai seniai, tikrai šį mėnesį tik, 2015 m. rugsėjo 14 d. Daugiau jokių daiktų tame automobilyje jo nebuvo (11 t., b. l. 68-69).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. parodė, jog prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas ir nuoširdžiai gailisi. Nori bendradarbiauti su tyrėjais, kad būtų greičiau atskleistos jo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiems patirtą žalą ketina atlyginti. Ankstesnėje apklausoje sakė netiesą, kadangi manė išvengti atsakomybės, dabar nori duoti tikrus parodymus. 2015 m. vasaros pradžioje, tikslios datos neatsimena, jis susitiko su A. F., kurią seniai pažįsta iš matymo, jokių santykių su ja nepalaikė, ji gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Besikalbant, ji jam pasakė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė užsidirbti pinigų imant kreditus. O būtent, kad apgavus žmogų, šio vardu paimti kreditus, t.y. jis ieškotų asocialių žmonių, įkalbėtų juos išgryninti iš savo sąskaitos tariamai pinigus, kuriuos jiems persiųs į jų sąskaitą ir gavęs jų asmens duomenis (paso Nr., asmens kodą, vardą pavardę ir pan.) perduotų jai (telefoninio pokalbio ar trumpąja žinute), o jį tuo metu būdama darbe, patikrintų ar tam asmeniui duos kredito bendrovė kreditą, paruoštų kredito sutartį to asmens vardu. A. F. siųsdavo paraiškas į kredito įstaigas darbo vietoje ir žiūrėdavo, kokia kredito įstaiga tam žmogui gali suteikti kreditą ir kokiai sumai, tada trumpąja žinute informuodavo, kokios sumos kreditą gaus. Įvairias sumas gaudavo, tiksliai nurodyti negali, tačiau ne daugiau 750 eurų. Tada tą žmogų atveždavo prie kiosko, žmogus pas ją nueidavo, ji pastarajam duodavo pasirašyti sutartį ir išmokėdavo pinigus, kuriuos šis atnešdavo ir atiduodavo jam. Po to susitikęs su A. F., jai atlygindavo už kiekvieną kreditą duodamas apie 50 eurų. Vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Jis sutiko. Jie į kioską niekada neidavo su R. G., o tik žmones nusiųsdavo į kioską, o kadangi A. F. buvo perdavęs jų duomenis, tai ji jau žinojo, kas ateis. Kredito būdu gautus pinigus jie su R. G. dalinosi per pusę, atskaitę apie 50 eurų A. F.. Jis daug iš kur vežė su R. G. žmones pas A. F. į kioską, pagrinde (duomenys neskelbtini) mikrorajone, nes ten dvejuose iš jų ši pagrinde dirbo. Prieš žmones jokio smurto nenaudojo. Tiksliai žino, kaip nurodyta įtarime, kad iš (duomenys neskelbtini) r. ir (duomenys neskelbtini) r. vežė žmones 2015 m. rugsėjo mėn., bet jų pavardžių neįsidėmėjo, galimai tai asmenys nurodyti įtarime. Daugiau neturi ką parodyti. Atsakinėdamas į klausimus nori parodyti, kad automobilį Kia Carens jis pirko pagal skelbimą, rastą internete už savo 750 eurų, pirko sau. Automobilis registruotas jo kaimyno I. S. vardu, kadangi jo paprašė automobilį nupirkti ir įregistruoti savo vardu, kadangi savo vardu negalėjo, nes antstolis jį areštuotų. Turi įsiskolinimų. Taip pat nori parodyti, kad automobilį pardavė ne automobilio savininkas, o jo draugas, kurio duomenų neatsimena, kuris paaiškino, kad savininkas yra išvykęs į užsienį ir jam paliko minėtą automobilį parduoti. Parašus ant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties dėjo pats I. S. ir tas pardavėjas. Dėl rastų Samsung telefonų su SIM kortelėmis KIA automobilyje, nori parodyti, kad abudu priklauso jam. Vienas skirtas buvo bendravimui su A. F., o kitas tam, kad į jį gautų kredito suteikimo patvirtinimo kodus arba kai skambintų, patikslinti informaciją, kredito bendrovės darbuotojai (11 t., b. l. 90-91).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. parodė, kad jam jo teisės ir pareigos žinomos ir aiškios. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jį perskaitė, jo esmę suprato. Dėl naujai pareikštų įtarimų jis savo poziciją išreikš teisme. Į klausimus neatsakinės, parodymus duos teisme (11 t., b. l. 113, 155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, kadangi jokių sukčiavimų nevykdė. 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. buvo (duomenys neskelbtini), su pažįstamu E. J.. Jis savo reikalais ten buvo nuvykęs. Nuvyko su reikalais į (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo detalių mašinai. Prieš kelias dienas iki vykstant į (duomenys neskelbtini) skambino žmogui į (duomenys neskelbtini), kuris galėjo parūpinti detalių automobiliui UAZ 469. Iš Nokia juodos spalvos judriojo ryšio telefono skambino, kuriame yra OMNITEL abonementinė kortelė, jos numerio neprisimena, kaip ir tel. PIN kodo, to žmogaus telefoną telefono knygoje nėra užvardinęs, bet vyko pas jį iš anksto neįspėjęs, manė vietoje susitiks. Atvykus į (duomenys neskelbtini), jam nepavyko prisiskambinti, nekėlė tas vyras telefono. Todėl apsisukęs nuvažiavo kartu su E. J. link (duomenys neskelbtini) jo vairuojamu automobiliu KIA, valst. Nr. neprisimena. Jiems grįžtant į (duomenys neskelbtini), pakeliui jų automobilį sustabdė vyras, kažkur prie (duomenys neskelbtini), vietovės nepažįsta, kuris paprašė pamesti šį iki (duomenys neskelbtini), žadėjo sumokėti. Jie pasakė tam vyrui, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, šis pasakė, kad pastarajam tinka. Tada pastarąjį išleido (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur juos neužilgo sulaikė policija. Nematė ar aną keleivį sulaikė policija. Šio duomenų nežino. Jokių dokumentų ir asmens duomenų minėto pakeleivio nei jis, nei E. J. neprašė. Daugiau neturi ką parodyti. Atsakinėdamas į klausimus nori parodyti, kad jokių darbuotojų dirbančių AB „Lietuvos paštas“ Pay Post skyriuje nepažįsta, nepažįsta jokių žmonių iš draugų rato, kad kas dirbtų tokioje įstaigoje. A. F. nepažįsta, jokių santykių su ja nepalaiko, pirmą kartą girdi jos duomenis. Sulaikymo metu KIA automobilyje buvo tik vienas jo juodos spalvos judriojo ryšio telefonas Nokia su Omnitel abonentine kortele. Jis turėjo prieš tai kitą tel. numerį, bet jo neprisimena, o šitas priklauso kitam asmeniui, jo tėvo vardu pasirašytas abonentas, bet kiek laiko juo naudojasi neatsakys. Su E. J. dažnai važinėja kartu, kadangi perka automobilius, po to juos parduoda. (duomenys neskelbtini) buvo pirmą kartą 2015 m. rugsėjo 14 d. po daugelio metų, tai ir (duomenys neskelbtini) pravažiavo, o taip su reikalais (duomenys neskelbtini) apskrityje ir (duomenys neskelbtini) neteko būti. Pakeleivingus asmenis retai paveža, čia pirmas kartas per kelis mėnesius, tuo labiau šį mėnesį. KIA pirko iš asmens pagal skelbimą internete, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, jos duomenų nežino. KIA automobiliu naudojosi apie savaitę laiko. Kai pirko šį automobilį, jį apžiūrėjo. Nežino, kaip automobilyje atsirado piniginė su dokumentais išduotais V. K. vardu, be to, kieno judriojo ryšio telefonai rasti automobilio apžiūros metu, nežino, nes jie ne jo, jų perkant automobilyje nebuvo, nes apžiūrinėjo automobilį. Nematė, kad ir E. J. šiais judriojo ryšio telefonais naudotųsi. Jo tik judriojo ryšio telefonas Nokia su Omnitel abonentine kortele kaip minėjo, o kiti ne jo (11 t., b. l. 113).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, jog neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Dėl įtarimo 2015 m. rugsėjo 14 d. jau davė parodymus, daugiau neturi ką papildyti. Dėl įtarimų dėl veikų 2015 m. rugsėjo mėn. 11 ir 12 d. nori parodyti, kad jokių sukčiavimų nevykdė, bet savo reikalais tekdavo važinėti į įvairius Lietuvos miestus ir su juo kartu kartais važinėdavo E. J., kartais jis paprašydavo pavežti jį į skirtingus miestus, bet į kokius neprisimena ir 2015 m. rugsėjo mėn. datų neprisimena. Jis įtarime nurodytų asmenų su tokiomis pavardėmis D., Ž., S. ir M. nepažįsta, gal yra juos matęs, bet duomenų nežino. Pagrinde važinėjosi KIA automobiliu, kiek žino šis automobilis E. J. kaimyno vardu registruotas, bet pirko jį E. J., o jis juo naudojosi. E. J. minėdavo, kad jam kažkokius tai pervedimus turi atlikti, jis į tai nesigilino, todėl prašė pavežti. Jis įvairiuose miestuose susitikdavo su įvairiais žmonėmis, jų nepažįsta, apie kažką kalbėdavo išlipęs iš automobilio, jų pokalbių negirdėdavo ir jokių E. J. telefoninių pokalbių negirdėjo apie jokius kreditus. Su tais žmonėmis jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini), bet gatvės pavadinimo neprisimena, pagrinde ten, kur jį ir sulaikė su E. J. 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. žmogus išlipdavo iš mašinos ir nueidavo į kioską, buvusį „SNORO banko“, po kiek laiko grįždavo prie automobilio ir atiduodavo E. J. pinigus, sumų nežino, matė kupiūros buvo 50 eurų nominalo. Po to įlipdavo žmogus į automobilį ir šį nuveždavo, kur paprašydavo žmogus arba E. J., pagrinde į tą miestą, iš kur jį E. J. paėmė. Nematė, kad E. J. duotų kokius nors pinigus tam žmogui, ir pats jokių pinigų neduodavo tiems žmonėms. Kartais E. J. duodavo jam pinigų už tai, kad su juo važinėjo, t. y. už benziną, maistui ir pan. Daugiau neturi ką parodyti. Jam neteko girdėti jokių kalbų apie imamus neteisėtai kreditus ir asmenis kurie Pay post kioske tuo užsiimtų. Automobilyje rastu telefonu, kuris buvo rastas automobilyje, naudojosi jis. Tame telefone buvusi SIM kortelė priklausė jo tėvui. Ar tai abonemento kortelė, neatsimena. Šiuo telefonu naudojasi apie pusę metų. Telefono numeriu neatsimena. Jo santykiai su A. Č. yra neutralūs, šis gyvena su jo seserimi Liudmila (11 t., b. l. 176-177).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad jam jo teisės ir pareigos žinomos ir aiškios. Pranešimas apie įtarimą man įteiktas, išverstas, jo esmę suprato. Dėl pareikštų jam įtarimų jis pasisakys teisme ir savo poziciją dėl kaltės taip pat pasisakys teisme (12 t., b. l. 33, 13 t., b. l. 181).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Č. parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, o būtent, kad tikslios datos neatsimena, tačiau tuo metu dar galima buvo atsiskaityti litais, 2014 m. buvo jau šalta, gal ir rudenį, dienos metu, laiko neprisimena, jis važiavo vienas iš žvejybos, neatsimena kokiu vairuojamu automobiliu link namų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užsuko į vietinę parduotuvę, kur prie parduotuvės stovėjęs nepažįstamas vyras paprašė jo pinigų alui. Vyras apie 30 m. amžiaus, šis taip sakė, nors atrodė vyresnis, šį matė pirmą kartą, neprisimena, kuo šis vardu. Davė pora litų pastarajam alui, nusipirko šis alaus ir jis sau nusipirko ir kol gėrė kartu alų, išsikalbėjo, kad darbo kaime nėra, pinigų nėra, nori „pabaliavoti“, pabūti su merginomis (duomenys neskelbtini), o pinigų neturi. Tada paklausė ar įmanoma paimti kreditą, kokiu būdu juos galima paimti, nes kompiuteriuose nesupranta nieko, tuo labiau šis žadėjo jam irgi atsidėkoti, pastatyti gėrimų, o jis kaip tik buvo po gerų išgertuvių. Jis jam pasakė, kad per elektroninę bankininkystę galima paimti kreditą. Tada šis pasakė, kad neturi el. bankininkystės kodų, t. y. nesinaudoja. Paprašė šiam padėti paimti kreditą, tai jis ir sutiko. Jis pastarąjį pavežė (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančio AB „Šiaulių bankas“ skyriaus, galimai (duomenys neskelbtini), nežino adreso, kur šiam pasakė, kad turi nueiti atidaryti banko sąskaitą ir pasirašyti el. bankininkystės sutartį, nes šis minėjo, kad neturi banko sąskaitos. Davė šiam porą litų, kad įneštų į savo naują atidarytą banko sąskaitą, kad ji aktyvuotųsi. Vyro laukė automobilyje, o šis vienas nuėjo į banką ir grįžo su el. bankininkystės kodais ir sąskaitos numeriu. Tada nuvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), kur jis šio duotais kodais prisijungė prie banko sąskaitos, naudodamas stacionarų kompiuterį su prieiga prie interneto, ir užsiregistravo to vyro vardu keliose kredito įstaigų tinklalapiuose, galimai nurodytose įtarimuose ir išsiuntė 0,01 euro registracijos mokestį į kredito bendrovių sąskaitas su paraiška maksimaliam kreditui gauti, koks tam vyrui galėjo būti kredito įstaigos suteiktas kreditas, kokią sumą suteikė, neprisimena. Kredito įstaigos davė pinigų, kuriuos pervedė į to vyro banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“. Jis apie tai pasakė tam vyrui ir visus prisijungimo kodus šiam atidavė. Tada tam vyrui reikėjo išgryninti pinigus, šis paprašė šį nuvežti į (duomenys neskelbtini) juos išgryninti, (duomenys neskelbtini) nenorėjo jų gryninti, nes norėjo pasilinksminti pačiame (duomenys neskelbtini), todėl jis nuvežė tą vyrą į PC „Akropolis“, kur jis pats ir išgrynino banke gautus pinigus, sumos neprisimena. Tada su tuo vyru nuvažiavo į parduotuvę Maxima, į kažkurią tai, pakeliui į (duomenys neskelbtini), kur tas vyras prisipirko daug brangaus alkoholio, užkandos ir jo vairuojamame automobilyje (duomenys neskelbtini) gėrė. Jis prisigėrė ir nuėjo namo, o kur dingo vyras nežino, minėjo, kad taksi kviesis. Tai buvo vienintelis kartas, kai kažkam ėmė kreditą, todėl tik galimai apie šį vyrą kalbama įtarime, kuris minimas kaip V. R.. Daugiau dėl šių veikų neturi ką parodyti, atsakinėdamas į klausimą parodė, kad neatsimena ar tarp kredito bendrovių buvo kredito bendrovė, kuri perskambintų, patikslinti paraišką pateikusio asmens duomenis iki suteikiant kreditą, tačiau pildant paraiškas kreditui gauti nurodydavo V. R. padiktuotą tel. numerį, ne savo naudojamą. Dėl kitų pareikštų įtarimų, kad jis veikdamas su V. L. ir A. F. sukčiavimo būdu, kaip nurodyta įtarime, kitų asmenų vardu paimdavo kreditus, prisipažįsta, kelis kartus teko apgauti žmones, bet kada tai buvo ir ką apgavo nurodyti negali, nes neprisimena tų asmenų duomenų, bet tiksliai prisipažįsta dėl įvykio 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. birželio 22 d. jis tikrai nebuvo (duomenys neskelbtini) A. F. pažįsta, kadangi pas jos giminaitį nuomavosi kažkada būtą, taip ir susipažino 2015 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, ir žinojo, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). V. L. pažįsta keletą metų, santykiai draugiški. Kartu verčiasi fasadų, vidaus apdailos darbais, tai kartais dirba kartu pagal verslo liudijimus. Kas sugalvojo sukčiavimo būdu prasimanyti pinigų tiksliai neatsimena, tačiau sutarta buvo taip, kad jis su V. L. prie progos sutikę kokį asmenį, siūlys išgryninti pinigus, jeigu jis sutiks, jo duomenis perduos A. F., o ji pašte parinks kreditą ir išmokės tam asmeniui pinigus, kurios jis jiems atiduos. Anai už šias paslaugas nieko nemokėjo. R. G. seniai pažįsta, šis yra jo sugyventinės L. G. brolis, su pastaruoju santykiai geri, tačiau šio pažįstamų rato nepažįsta ir kuo šis užsiima nežino. E. J. nepažįsta, gal tik iš matymo, su tokiu asmeniu jokių santykių neturi. Daugiau neturi ką parodyti. Atsakinėdamas į klausimus nori parodyti, kad jam neteko derinti jokio žmonių atvežimo į (duomenys neskelbtini) su R. G.. (12 t., b. l. 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. Č. parodė, kad jam jo teisės ir pareigos žinomos ir aiškios. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, jį perskaitė, duoti parodymų neatsisako, tačiau pranešime apie įtarimą išvardintų įvykių neprisimena, todėl į klausimus atsakyti negali (12 t., b. l. 112).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, jog iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Yra davęs apie tai išsamius 2015 m. rugsėjo 22 d. parodymus, prie kurių ir pasilieka. Kadangi praėjo daug laiko tikslių aplinkybių neatsimena (13 t., b. l. 166-167).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau parodymus nori duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (13 t., b. l. 7-8).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. parodė, kad įtarimas perskaitytas, susipažino, parodymus duos tik tyrimui pasibaigus teisme (6 t., b. l. 164, 8 t., b. l. 93).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. parodė, jog jam jo teisės ir pareigos žinomos ir aiškios. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato. Neatsisako duoti parodymus, tačiau jos duos teisme, po visų dalyvių, teismo posėdžio metu (13 t., b. l. 30-31, 147-148).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad pažymoje nurodytu adresu gyvena pastoviai. Kažkur 2013 metais iš jo J. M. pravarde „R.“ paėmė asmens tapatybės kortelę, „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir elektronines bankininkystės kodus. Minėtus dokumentus J. M. laikė ir naudojosi iki 2014 metų lapkričio mėn., kol jo giminės iš šio neišreikalavo minėtų dokumentų. Atgavęs minėtus dokumentus, jis su giminėmis nuvyko į banką pakeitė elektroninės bankininkystės kortelę. Po visko gavo pranešimą, kad 2014 m. lapkričio 6 d. gavo greitąjį kreditą 203,02 Eur sumai, nežinodamas ką daryti, mokėjo po 19 Eur. 2015 kovo mėn. gavo dar du pranešimus, kad yra paėmęs greituosius kreditus 398,95 Eur sumai ir 536,42 Eur sumai, nors kreditų neėmė. Mano, kad greituosius kreditus jo vardu paėmė J. M., kadangi šis naudojosi jo dokumentais (1 t., b. l. 145).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad nevisai tikslius parodymus davė pirmą kartą, t. y. sumaišė įvykius. Jis J. M. jokių pretenzijų neturi, kadangi savo noru buvo davęs šiam savo vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę su PIN kodu, kad šis išgrynintų iš jo banko sąskaitos pašalpą ir jam pirktų maisto. Jis niekada neturėjo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, nuo šios banko sąskaitos. Mokėjimo kortelę davė J. M. dar 2013 m., tikslios datos neatsimena ir tik 2014 m. lapkritį, berods, tikslios datos neatsimena, jo mokėjimo kortelę, išduotą „Swedbank“, iš J. M., jam žinant, paėmė jo švogeris E. K.. J. M. nebuvo davęs savo jokių asmens tapatybės dokumentų. Gyvena vienas, nuo vaikystės serga epilepsija, be to, jam yra nustatytas protinis atsilikimas, yra invalidas. Nemoka naudotis nei kompiuteriu, nei tuo labiau interneto paslaugomis. Interneto ir kompiuterio netgi neturi. 2014 m. spalio mėn. pabaigoje, lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, pas jį į namus po pietų, apie 13.00 val., tikslios valandos neprisimena, atvažiavo mėlynos spalvos automobiliu, berods, VW Golf, du nepažįstami vyrai ir pradėjo kalbėti apie darbo pasiūlymą, kad jiems padėtų, kažką turėjo jiems padėti padaryti, sakė, kad jam sumokės, bet konkrečios sumos nevardijo. Klausė ar pažįsta A. U., gyv. (duomenys neskelbtini), atsakė, kad pažįsta, tai pamanė, kad tai jo pažįstami. Todėl sutiko jiems padėti. Vyrai jam pasakė, kad reikia sutvarkyti dokumentus, t. y. atidaryti banko sąskaitą, kam ji reikalinga neatsimena, ką aiškino irgi neatsimena, prašė jo pagalbos, sutiko, todėl tą pačią dieną, nuvažiavo su jais į (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių banke, kaip jie ir prašė, atidarė savo vardu banko sąskaitą ir paėmė internetinės bankininkystės kodus, nes vyrai jo prašė tai padaryti, tada atėjo pas juos į automobilį ir atidavė sąskaitos numerį ir elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Tada su tais vyrais nuvažiavo kažkur į plytinių namų kvartalą, neatsimena kur ir jie jam liepė sėdėti automobilyje, jiedu kažkur nuėjo ir po geros valandos grįžo, tada pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Akropolį, kur jo paprašė nueiti į Šiaulių banko filialą ir išgryninti visus jo sąskaitoje esančius pinigus, jis taip ir padarė, nuėmė visus pinigus, kiek jų buvo, sumos dabar nežino. Jį vyrai pavežė iki (duomenys neskelbtini) ir smulkesnis vyras jam davė 86,89 eurų (300 Lt.), o jo jiems duotus mokėjimo kortelės duomenis ir prisijungimo kodus, vyrai negrąžino, nors jų ir neprašė grąžinti, nežinojo, kad turi jų prašyti grąžinti. Daugiau jų nematė. Vairavo automobilį stambesnis vyras, o su juo kalbėjo ir nurodinėjo ką daryti smulkesnis vyras. Dar prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) esantį Šiaulių banko filialą, smulkesnis vyras davė jam pinigų alui, nuėjo ir nusipirko sau alaus ir kol važiavo butelį išgėrė. Jiedu jam neprisistatė, nežino jų nei vardų nei pavardžių. Po kelių mėnesių pradėjo gauti laiškus iš kredito įstaigų, kad nesusimoka už paskolas, mėgino dengti paskolą pats, neatsimena kiek mokėjimų padarė, nes nežinojo ką daryti, tada papasakojo viską švogeriui ir su pastaruoju nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, kad jį apgavo, t. y. kad jo vardu kažkas paėmė kreditus. Įtaria, kad tai tie du vyrai juos paėmė, t.y. tris kreditus, nes jis jokių kreditų neėmė. Dėl ligos jis ne viską gerai supranta, nemanė, kad atidarydamas banko sąskaitą ir jos duomenis atiduodamas tiems vyrams, o po to nuo sąskaitos nuimdamas pinigus ir juos duodamas jiems elgiasi neteisingai. Daugiau neturi ką parodyti. Jis A. U. nėra matęs jau keletą metų, todėl šio paklausti negalėjo ar tai pastarojo draugai, ar juos pažįsta ir kas tokie buvo. Atsakinėdamas į klausimus nori parodyti, kad vyrus atpažintų pagal bendrus bruožus: stambesnis vyras, apie 170 cm ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų, apie 30 m. amžiaus, kalbėjo rusiškai, jokių išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, nei veide nei ant rankų, buvo su megztiniu, smulkesnis vyras, lieso kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie 30 m. amžiaus, tamsios spalvos trumpai kirptų plaukų, jokių išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, kalbėjo rusų kalba. Jie net kalbėdami tarpusavyje nesikreipė vienas į kitą vardais, todėl jų vardų ir nežino. Ieškinį pateiks per nustatyta terminą, teisės ir pareigos ir terminai jam išaiškinti dėl ieškinio pateikimo, jam padaryta turtinė žala apie 200 eurų. Jis nebuvo girtas, kai vaikščiojo su jais į bankus (1 t., b. l. 147-148).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad 2015 m. birželio 3 d. nukentėjusysis V. R. iš jam atpažinimui pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 5 (A. Č.), kaip tą, apie kurį davė parodymus, jis vairavo mėlynos spalvos VW Golf, kai šis važinėjo į Šiaulių banką dar su smulkaus sudėjimo vyru, jį atpažino iš bendrų bruožų, stambus veidas, apvalus, šviesus ir trumpai kirptas, kitų vyrų nepažįsta, pirmą kartą mato (1 t., b. l. 150-153).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad jos brolis V. R. nuo vaikystės serga epilepsija ir jam yra nustatytas protinis atsilikimas, dėl ko jis visą jaunystę praleido internatuose. Tėvai yra mirę, globa dėl brolio nėra įforminta, t. y. jo globa niekam nėra paskirta dėl to, kad kitokiu būdu jis neteks invalidumo pašalpos, tačiau brolį labai lengva įtikinti, jis yra naivus, kaip mažametis. Brolis vienas gyvena (duomenys neskelbtini). Ji 2015 m. balandžio mėn. iš savo sutuoktinio E. K. sužinojo, kad kažkas, pasinaudojęs jo brolio neįgalumu, apgaudamas V. R., pasisavino, jo vardu paimtus kreditus. Brolis to pats sugalvoti ir tuo labiau padaryti negalėtų, kadangi yra neįgalus (protinis atsilikimas), jis net nemoka naudotis kompiuteriu, be to, į banką ir kitas institucijas su tikslu įforminti dokumentus visada eina su jos ar jos sutuoktinio palyda. Jis iki šio įvykio turėjo su savimi jo vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, bet po šio įvykio sužinojo, kad jo vardu atidaryta banko sąskaita AB „Šiaulių bankas“. Kiek žino iš brolio pasakojimo, kad kažkokie du nepažįstami vyrai atvažiavo pas jį 2014 m. rudenį ir paprašė pagalbos, jis su jais nuvažiavo į AB „Šiaulių banką“ ir atidarė savo vardu banko sąskaitą ir paėmė internetinės bankininkystės kodus, o po to išgrynino jo sąskaitoje buvusius pinigus, kaip jis jai minėjo, jis nežino iš kur toje banko sąskaitoje atsirado pinigų, darė viską, ką pasakė tie vyrai, o po to gavo apie 86 eurų atlygį ir daugiau jų nematė (1 t., b. l. 163-164, 177).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad yra V. R. švogeris, kuriuo jis rūpinasi. V. R. gyvena vienas (duomenys neskelbtini), šis gauna invalidumo pašalpą, nes yra protiškai atsilikęs ir serga epilepsija. Jis su sutuoktine gyvena (duomenys neskelbtini), periodiškai pastarąjį lanko ir bendrauja telefonu, šis lankosi pas juos. Niekam nepaskirta V. R. globa. V. R. piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, gyvena iš invalidumo pašalpos. Periodiškai, kai šį užkoduoja, šis nebegeria, šiuo metu šis nebegeria nuo 2014 m. spalio 15 d., nes užkoduotas. Jis 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tikslios datos neatsimena, apsilankė pas V. R., kuris parodė jam laišką iš UAB „MCB Finance“, kad šis 2014 m. lapkričio 6 d. paėmė kreditą 202,73 eurų sumai, po to pradėjo eiti kiti pranešimai iš kredito įstaigų, UAB „4Finance“ su raginimais V. R. sumokėti 2014 m. lapkričio 6 d. paimtus kreditus, t. y. 289,62 eurų ir 434,43 eurų sumai. Jis pradėjo aiškintis su V. R., kokiu būdu šis paėmė kreditą, šis nieko negalėjo paaiškinti, sakė kad jokio kredito neėmė ir jokių pinigų negavo iš jokios kredito bendrovės. V. R. paklausė, kas galėjo už pastarąjį paimti šio vardu kreditą, šis paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, galimai dar 2013 m. J. M., kaimynui, kuriam šis kartais padėdavo ūkyje, už ką šiam niekas nemokėjo pinigų, davė savo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą tam, kad pastarasis V. R. išgrynintų pinigų ir už juos pirktų valgyti. Elektroninės bankininkystės kodų ir sutarties pasirašęs V. R. nebuvo, todėl jų neturėjo. Kai nustatė, kad V. R. yra paėmęs kreditus, t. y. kažkas pastarojo vardu prisiėmė kreditų, jis pats atsiėmė 2014 m. lapkričio mėn. iš J. M. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę išduotą V. R. vardu. J. M. apie jokius kreditus, paimtus V. R. vardu nežinojo, kadangi nei pastarojo paso, nei jokių įgaliojimų šio vardu veikti neturėjo. Kai tik sužinojo, kad V. R. paimtas kreditas, berods „MCB FINANCE“ 202, 73 eurų sumai, manė, kad kažkoks pastarojo sugėrovas šį pamokė ir paėmė jo vardu kreditą, o V. R. jį dengia, todėl šis pradėjo jį apmokėti su jo pagalba pats, į policiją nesikreipė, nes nemanė, kad ką ras, tuo labiau suma buvo nedidelė. V. R. 2014 m. sausio 19 d. sumokėjo UAB „MCB Finance“ 38 eurų, po to 2015 m. vasario 12 d. 50 eurų ir jis jo vardu 2015 m. kovo 12 d. dar 50 eurų už kreditą ir 5 eurus dar sumokėjo 2015 m. balandžio 14 d. V. R. vardu jo pinigų, bendrai apie 143 eurų, gal net jau ir apmokėtas visas įsiskolinimas. Žinojo, kad šis turi tik vieną atidarytą savo vardu banko sąskaitą AB „Swedbank“. Pradėjo aiškintis su kredito bendrovėmis, kai V. R. dar gavo laiškus dėl paimtų kreditų 2015 m. kovo mėn. pabaigoje, kad V. R. paėmė kreditus pasinaudodamas internetu ir internetine bankininkyste savo vardu atidarytos banko sąskaitos „Šiaulių banke“, jis iš karto kreipėsi su V. R. į policiją su oficialiu pareiškimu, kadangi V. R. nemoka naudotis kompiuteriu ir neturi interneto. Jis V. R. klausė, kas šio vardu paėmė kreditus, su kuo važinėjo į Šiaulių banką, kad jame atidarytų savo vardu banko sąskaitą ir kuriame banko filiale buvo ir su kuo buvo nuvykęs, V. R. jam nieko neatsakė, įtaria, kad šį pagirdę, pasinaudojo šio naivumu ir pastarojo vardu atidarę sąskaitą banke bei pasiėmę elektroninės bankininkystės kodus, kažkokie vyrai paėmė tris kreditus. Bendraudamas su kaimo gyventojais sužinojo, kad pas V. R. 2014 m. rudenį atvažiuodavo nepažįstami vyrai su automobiliu VW Passat, mėlynos spalvos ir šis su jais kažkur važinėjo. Įtaria, kad tie vyrai, kaip tik ir paėmė šio vardu kreditus, kai tik gavo elektroninės bankininkystės kodus nuo V. R. banko sąskaitos „Šiaulių banke“. Nežinojo, kaip tokiais atvejais elgtis, todėl V. R. nors ir kreipėsi 2015 m. balandžio 8 d. į policiją su oficialiu pareiškimu, dėl sukčiavimo, 2015 m. balandžio 8 d. jis nuėjo į banką ir pasirašė periodinio mokėjimo sutartis, kurių pagrindu į UAB „4Finance“ paimtus du kreditus periodiškai bus įmokami pinigai po 50 eurų kas mėnesį pagal kreditus. Jam jokia žala nepadaryta (1 t., b. l. 180-182).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. A. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena apie 11 valandą jis (duomenys neskelbtini), dirbdamas viešuosius darbus, ėjo pro šalia parko, (duomenys neskelbtini) gatvėje, stovintį automobilį, kurio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, atsimena, kad jis buvo žalios spalvos, ir tame automobilyje sėdėję du jam nepažįstami vaikinai, kurių amžius iki 30 metų, jį užkalbino, klausdami, ką jis veikia. Atsakė, kad dirba viešuosius darbus ir tada jie kam pasiūlė nevargti, vykti kartu su jais į Kauną ir užsiimti namų renovacija, tai yra, pasiūlė įdarbinti. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko ir tada jie jo paklausė ar jis turi asmens dokumentą. Atsakė, kad namuose turi asmens tapatybės kortelę ir jie jam liepė sėsti į automobilį sakydami, kad važiuos pasiimti jo asmens dokumento. Atvažiavus į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, tie asmenys liko automobilyje, o jis nuėjo pas F. M., kur gyvena, pasiimti asmens dokumento, tačiau ji jam neleido pasiimti asmens dokumento, klausdama, kam jis jam reikalingas. Jis atsakė, kad važiuoja dirbti, tačiau ji netikėjo, todėl atsivedė iš automobilio vieną iš tų dviejų asmenų, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo ir jis F. M. patvirtino, kad jį tikrai įdarbins ir tada ji leido pasiimti savo asmens tapatybės kortelę. Po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pakeliui sustojo (duomenys neskelbtini), kur tie asmenys nupirko alaus. Tie du asmenys sakė savo vardus, tačiau jų dabar jau neprisimena, pavardžių nesakė. Apibūdinti tų asmenų negali, vienas buvo smukaus kūno sudėjimo, o kitas stambus, abu trumpai kirptais plaukais. Tas stambus vairavo automobilį. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) kalbėjosi apie viską, tai yra, ir apie sportą, ir apie darbą, ir apie politiką, tačiau nekalbėjo nieko konkretaus. Važiuojant tie asmenys keletą kartu su kažkuo kalbėjosi telefonu, tačiau apie ką jie kalbėjo neprisimena. Atvykus į (duomenys neskelbtini) jie važinėjosi po miestą, buvo sustoję keliose vietose, tačiau kur, pasakyti negali, nes (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Po to šalia vairuotojo sėdėjęs asmuo su kažkuo susiskambino ir sutarė, kad tas asmuo lauktų ir jie atvažiuos jo pasiimti. Atvažiavus, kažkurioje vietoje, sustojo ir į automobilį atsisėdo dar vienas nepažįstamas asmuo. Tada tie jam darbą žadėję asmenys, pradėjo pasakoti apie jų įmonės filialus, sakydami, kad reikia įdarbinimui važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), važiuojant gėrė alų, todėl atvykus į (duomenys neskelbtini) buvo jau nemažai išgėręs, gal būtų įpūtęs kokias 3 promiles, nes alkoholio buvo gėręs dar būdamas (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), sustojo kažkurioje vietoje ir smulkaus kūno sudėjimo vaikinas kalbėjosi su kažkuo telefonu. Po to važiavo į kitą vietą, kur sustojo prie kažkokio kiosko, į kurį nuėjo tas smulkaus kūno sudėjimo vaikinas. Ar tas vaikinas eidamas į kioską pasiėmė jo asmens tapatybės kortelę, jis dabar jau neprisimena, atsimena, kad prieš tai jis kortelę apžiūrinėjo norėdamas įsitikinti ar ji tikrai yra jo. Tas kioskas jam buvo panašus į tokį, kuriame prekiaujama laikraščiais. Po kurio laiko, gal po 5 ar l0 min., tas vaikinas sugrįžęs liepė eiti į kioską pasirašyti kažkokius dokumentus, o pasirašius tuos dokumentus atnešti į automobilį. Jokių dokumentų tas asmuo nedavė, kaip suprato jie turėjo būti kioske. Tada nuėjo į tą kioską, kuriame atsimena, kad buvo tik viena mergina, kuri buvo apie 20-25 metų amžiaus, tamsių, trumpų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Ta mergina jam kažką aiškino apie pinigus, davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Ar tuose dokumentuose reikėjo dar užlipdyti kokias nors grafas, dabar jau neprimena. Pasirašius dokumentus, ta mergina padavė jam kažkiek pinigų, kurių sumos nežino, nes neskaičiavo ir liepė dokumentus su pinigais nunešti į automobilį ir atiduoti jo laukusiems asmenims, ką jis ir padarė, tai yra, atėjo iki automobilio ir jam merginos duotus dokumentus ir pinigus atidavė smulkaus kūno sudėjimo vyriškiui, kuris juos peržiūrėjo ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Po to nuvažiavo į kažkokius sodus, kur jį tie asmenys paliko tiesiog sodų kelyje sakydami, kad grįš po valandos ir nuvažiavo. Būdamas soduose bandė kalbinti soduose sutiktus asmenis, tačiau lietuviškai su juo nesikalbėjo. Po to nuėjo prie alumi prekiaujančio kiosko ir ten buvo iki to laiko, kol atvyko jį soduose išleidę asmenys. Jiems atvykus, automobilyje buvo tik jį iš (duomenys neskelbtini) paėmę asmenys, to asmens, kuris į automobilį įsėdo (duomenys neskelbtini), jau nebuvo. Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, kur tie asmenys davė jam 20 eurų ir liepė palaukti apie pusę valandos sakydami, kad po tiek laiko jie sugrįš ir parveš jį į (duomenys neskelbtini). Po to jie išvažiavo ir daugiau negrįžo. Tada suprato, kad yra apgautas, kad jo vardu buvo paimtas kreditas. Po to dar kiek palaukė, išgėrė alaus ir išvyko traukiniu į (duomenys neskelbtini), o po to autobusu į (duomenys neskelbtini). Jokių raginimų iš kredito bendrovių apie tai, kad jo vardu yra paimtas kreditas ir jis turi mokėti įsiskolinimą gavęs nėra, bent jau tokio pranešimo niekas neįteikė. Ar tuos vaikinus ir kioske dirbusią merginą galėtų atpažinti, garantuotas nėra, gal ir atpažintų. Iš šios apklausos suprato, kad jo vardu be jo sutikimo pildant dokumentus dėl tariamo jo įdarbinimo jo vardu buvo paimtas ir pasisavintas kreditas, tai yra, įvykdyta apgaulė užvaldant svetimą turtą, todėl jis kaip nukentėjęs asmuo rašys pareiškimą dėl sukčiavimo (5 t., b. l. 163-165).

Iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 9 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad S. A. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t. y. A. Č., atpažino pagal veido bruožus bei šukuoseną (5 t., b. l. 172-174); S. A. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. V. L.. Atpažino pagal bendrus veido bruožus (5 t., b. l. 175-177).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2015 m. gegužės 16 d., pietų metu, apie 12.00 val. gal, tiksliai neatsimena, buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, kai prie jo sustojo lengvasis automobilis, berods VW Golf, tiksliai neprisimena markės, bet šviesiai žalsvos spalvos ir iš jo išlipo vienas vyriškis, kuris sėdėjo keleivio vietoje, o vairuotojas nelipo. Išlipęs vyriškis pasiūlė užsidirbti 100 eurų, prašė padėti jiems nuimti pinigus nuo jų sąskaitos, paklausė ar neturės dėl to nemalonumų, ar viskas teisėta, šis atsakė, kad teisėta, jų sąskaita, tačiau jie negali nuimti. Neaiškino dėl kokių priežasčių, o jis tame nenusimano. Sutiko. Tada pastarasis paklausė ar turi asmens dokumentą. Atsakė, kad turi. Nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), bet ten paštas neveikė, tada atvežė jį į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir prie Lietuvos pašto kiosko pastarasis vyras davė kažkokį tai popieriuką, ant kurio matė, kad yra parašytas kažkokios tai sąskaitos numeris ir liepė eiti į kioską ir jį pateikti kasininkei. Kioske priėjęs prie langelio, ten esančiai darbuotojai pateikė minėtą popierių ir savo pasą. Pasakė, kad nuo šios sąskaitos reikia nuimti pinigus, pastaroji paėmė jo asmens dokumentą ir popieriuką su sąskaitos numeriu. Moteris, nieko nesakiusi, išdavė krūvą popierių pasirašyti, juos pasirašė ir tada ji jam išdavė 750 eurų, kurios nunešė į lauką ir atidavė tam vyrui, kuris prašė jo pagalbos. Pastarasis vyras jam davė apie 68 eurus už paslaugą ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį ir paleido. Jis iki šios apklausos nežinojo, kad savo vardu paėmė 750 eurų paskolą iš kredito įstaigos, kadangi iki šiol nėra gavęs jokio laiško iš kredito įstaigos. Jeigu žinotų, kad prašo paimti savo vardu paskolą, nei už ką nebūtų sutikęs. Tuo labiau kasininkei pasakė, kad nori nuimti pinigus iš sąskaitos, o ne kreditą paimti, tai ji turėjo suprasti, kad apgauna jį duodama pasirašyti paskolos dokumentus, gaunasi ji su jais iš vien, t. y. jam tas vyras melagingai pranešė, kad už atlygį nuimtų pinigus, iš anksto žinodamas, kad jokių pinigų nuo jų sąskaitos nenuims, apgaule paėmė kreditą 750 eurų sumai. Jis pats jokių paskolų nėra ėmęs, tai pirmas kartas ir tai tik apgautas jį paėmė. Jeigu žinotų, kad reikėjo imti kreditą, nei už ką nebūtų sutikęs paimti kreditą. Tuo labiau manė nuo jų sąskaitos išgrynins pinigus, kuriuos tam vyrui atidavė. Vairuotoją ir tą vyrą, kuris su juo kalbėjo ir kuris atlygino už pagalbą ir kuriam atidavė pinigus, galės atpažinti, o moters negalės, kadangi ji buvo už langelio, kuris mažai pravertas buvo, ir ji buvo vis įnikusi į kompiuterį, sėdėjo šonu į jį, todėl jos neįsidėmėjo. Vairuotojas lieso kūno sudėjimo, apie 30 m. amžiaus, trumpai kirptų plaukų, plačių antakių, putlių lupų, išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, jis į pokalbį nesikišo, sakė, kad šis tik vairuotojas ir su juo nebendravo. Tuo tarpu kitas vyras, kuris su juo bendravo ir kuriam pinigus atidavė ir kuris popieriuką su sąskaita jam davė, po to paėmė, tai apie 30 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, nosis didelė, priglaudusių ausų, šviesaus gymio vyras. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti bei nubausti kaltus asmenis, kurie apgaulės būdu privertė jį paimti kreditą savo vardu ir juos jiems atiduoti, suklaidinus, kad tai jų pinigai paimti nuo jų sąskaitos. Padaryta moralinė žala. Pareiškimą rašys. Civilinio ieškinio nereikš (5 t., b. l. 183-185).

Byloje pateiktuose 2015 m. rugpjūčio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad J. K. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad pastarasis asmuo prašė pagalbos, davė sąskaitos numerį, ir kuriam jis atidavė pinigus, atpažino pagal stambų veidą, trumpai kirptus plaukus, didelę nosį (5 t., b. l. 189-193), taip pat J. K. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. V. L. bei nurodė, kad pastarasis vairavo automobilį, atpažino pagal veido bruožus, trumpus juodus plaukus, liesą veidą, juodus plačius antakius (5 t., b. l. 195-199).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 2015 m. birželio 15 d. apie 16.00 val. pas jį atvažiavo du vyrai, iš kurių vieno vardas A., kito nepažino. A. jo paprašė pasinaudoti jo banko sąskaita, nes šiam draugas iš užsienio turi pervesti pinigų, o šis savo sąskaita naudotis negali, nes antstoliai kontroliuoja pastarojo sąskaitą. Sutiko, jie tada jį automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini), nors sakė, kad važiuos tik iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kokia tai buvo tiksli vieta, nežino, jį įsodino į kitą automobilį pas nepažįstamus jaunuolius. Vienas iš jų jam pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie jo klausinėjo, ar turi kokią skolą, klausė kada gimęs. Vienas asmuo buvo storas, praplikęs, apie 40 m., pamatęs jį atpažintų, iš pradžių šis vairavo transporto priemonę, jos modelio nežino, tik tiek, kad ji buvo tamsios spalvos. Antras buvo jaunesnis už pirmą, apie 20 m. amžiaus, rausvų plaukų. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie pamatę policijos pareigūnus, pasikeisdavo vietomis. Kelionės metu važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie jam davė gerti alaus ir degtinės. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus, po to jam liepė nueiti į DNB banką ir išsiimti elektroninės bankininkystės duomenis. Jis nuėjo ir savo vardu išsiėmė bankininkystės duomenis. Grįžęs atgal pas juos į automobilį, gautus dokumentus padavė jaunesniam jaunuoliui. Tada jie jam liepė laukti automobilyje, o patys kažkur išėjo. Po valandos abu grįžo, dar prieš tai jie jo paprašė duoti asmens tapatybės kortelę ir banko sąskaitos numerį. Padavęs ko jie prašė, nieko jų neklausė, nes pradėjo bijoti, kad ko nors jam nepadarytų. Sėdėdamas automobilyje ir laukdamas jų, matė parduotuvę ant kurios yra užrašas „Norfa“. Kai jie grįžo, nuvažiavo į kažkokią kitą vietą prie kažkokios parduotuvės ir jie jam liepė nueiti prie bankomato ir išsiimti pinigus. Jis nuėjo prie bankomato ir per du kartus nuėmė pinigus. Kiek pinigų išsiėmė, nepamena dėl girtumo. Grįžęs atgal į automobilį pinigus padavė vyresniam vyrui. Dar kažkur važiavo, nuvažiavo prie stovinčių taksi automobilių. Jie jį įsodino į taksi iki (duomenys neskelbtini), jie už taksi sumokėjo 48 eurus. Patys pasiliko (duomenys neskelbtini). Jie jam davė pinigų neva už atliktą paslaugą. Kiek jie jam davė pinigų, neatsimena. Važiuojant į namus jis paprašė taksi vairuotojo, kad jį pavežtų iki (duomenys neskelbtini). Taksi vairuotojas sutiko jį pavežti iki namų, už tai jis vairuotojui sumokėjo apie 40 eurų. Taksi vairuotojas jam pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) miesto, šis vairavo miniveną. Šiandien gavęs trumpąją žinutę sužinojo, kad jo vardu iš bendrovių VIVUS.lt ir SMScredit.lt yra paimti greitieji kreditai 400 eurų ir 300 eurų iš kiekvienos bendrovės. Suprato, kad buvo apgautas. Paimtų pinigų jis pats negavo ir jais nesinaudojo (6 t., b. l. 35-37).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad kai jis su jo jau paminėtais nepažįstamais asmenimis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pirmiausiai nuvažiavo prie AB „DNB“ banko. Vyresnis asmuo liepė nueiti į banką ir paimti elektroninės bankininkystės duomenis. Jis nieko jų neklausinėjo, nes nesuprato kas yra ta elektroninė bankininkystė, bet nuėjo į DNB skyrių ir paėmė ko jie prašė. Banko darbuotoja jam davė kažkokius popierius ir davė permatomą voką, kuriame buvo įdėta plastikinė kortelė. Išėjęs iš banko, grįžo atgal pas asmenis, kurie atvežė. Visus gautus dokumentus ir voką su kortele atidavė jaunesniam jaunuoliui. Automobilyje jie jo paprašė, kad duotų savo asmens tapatybės kortelę ant kurios užrašytas jo banko sąskaitos numeris bei paprašė pasinaudoti jo mobiliuoju telefonu. Tada kažkur nuvažiavo, kur nežino, nes (duomenys neskelbtini) nesiorientuoja. Jie pasiėmę daiktus, kurių prašė abu, išėjo, bet gana greitai jaunesnysis sugrįžo ir liko su juo automobilyje. Per tą laiką jis su jaunesniu jaunuoliu buvo nuvažiavę į kažkokią parduotuvę, ten šis jam nupirko alaus ir pavalgyti. Po to abu grįžo į tą pačią vietą, kurioje išėjo vyresnis. Vyresnis jaunuolis grįžo maždaug po valandos, pasakė, kad draugas jau pervedė pinigus ir jam atidavė telefoną, popierinę kortelę, ant kurios užrašytas sąskaitos numeris ir asmens tapatybės kortelę. Elektroninės bankininkystės dokumentų jam neatidavė, jis jų apie tai neklausė, nes galvojo, kad jie vienkartiniai, tai yra vienai operacijai atlikti. Tada nuvažiavo prie kažkokios parduotuvės, prie jos buvo bankomatas. Vyresnysis jam liepė nueiti ir paimti pinigus, jis nuėjo ir pinigus per kelis kartus paėmė, kuriuos jiems ir atidavė. Pamena, kad jie jam davė 60-80 eurų už paslaugą, bei kad dar kortelėje paliko 20 Eur. Jam važiuojant į (duomenys neskelbtini) pusę iškilo klausimas kaip jie gali žinoti kiek pinigų yra jo kortelėje, bet šito labai nesureikšmino. Grįžęs 2015 m. birželio 16 d. nuo ryto buvo nuėjęs į savo miestelyje esančią parduotuvę ir norėjo nusipirkti prekių, bet jam tiek prekių, kiek norėjo nusipirkti neišėjo, nes pasakė, kad trūksta pinigų. Grįžo atgal į namus ir gavo žinutę, kad jo vardu paimta paskola. Skambino nurodytų telefonu į VIVUS.lt ir jam pasakė, kad jo vardu yra paimti kreditai iš VIVUS.lt 400 eurų ir iš SMScredit.lt 300 eurų. 2015 m. birželio 18 d. nuvyko į DNB banko skyrių (duomenys neskelbtini) mieste ir išsiėmė savo sąskaitos išrašą, kuriame pamatė, kad jo vardu yra paimtos kelios paskolos - jau kaip minėjo 400 ir 300 eurų. Gali pasakyti, kad asmenys, kurie jį paėmė iš namų ir vežė į (duomenys neskelbtini) yra pažįstami su jo sugyventinės dukra S. K.. Seniau yra pasiėmęs paskolų, bet jas imdavo per PERLO terminalą parduotuvėje (6 t., b. l. 41).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo. Kiek pamena tie du vyrai, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), telefoną iš jo buvo paėmę ir jeigu kas nors ir skambino dėl kredito suteikimo, tai kalbėjo ne jis pats, o kažkuris iš tų dviejų vyrų. Jo duomenis jie galėjo žinoti dėl to, kad jie buvo pasiėmę jo asmens tapatybės kortelę. Nemoka naudotis internetu, neturi jokio savo elektroninio pašto paskyros, nežino kas tai yra. Todėl nelabai žino kas yra ta elektroninė bankininkystė. Sudaryti sutartį ir gauti kodus dėl elektroninės bankininkystės jam liepė tie patys du vyrai, kiek pamena ją išsiėmė (duomenys neskelbtini), banke, ir atidavė tiems dviem vyrams, šie dokumentai taip ir liko pas juos. Kad 2015 m. birželio 15 d. būtų papildęs savo sąskaitą, neprisimena. Vėliau sužinojo, kad jo vardu tie du vyrai paėmė kelis greituosius kreditus bendrai 1200 Eur sumai. Už šią paslaugą tie du vyrai davė 140 eurų. Jis tikrai nesuprato, kad jie jo vardu ima greituosius kreditus, nėra jų bendrininkas, manė, kad jiems į jo banko sąskaitą kažkas iš užsienio pervedė pinigus, o jis juos išgrynino ir atidavė jiems. Buvo girtas ir jų bijojo, nors prieš jį nebuvo naudojama prievarta. Į banką ėjo vienas, prie bankomato taip pat ėjo vienas, jeigu būtų žinojęs ką daro, būtų paprašęs aplinkinių žmonių pagalbos, bet nesuprato, kokius pinigus išgrynino ir jiems padavė (6 t., b. l. 45-46).

Iš byloje esančių 2015 m. lapkričio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. Z. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad savo apklausoje davė parodymus apie šį vyrą, kurį apibūdino kaip vyresnį, storą (6 t., b. l. 127-131), A. Z. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t.y. V. L.. Atpažino pagal veido bruožus (6 t., b. l. 132-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad 2015 m. birželio 15 d. dienos metu į kiemą atvažiavo Simas ir A. Z., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) ir išsivežė jos mamos sugyventinį A. Z.. Kur jį išvežė, nežino. A. Z. jai nieko nesakė. Jie buvo atvažiavę VW Golf trečios serijos automobiliu, kuris buvo tamsios spalvos. A. Z. į namus grįžo nakties metu, sakė, kad buvo (duomenys neskelbtini) mieste, ką veikė (duomenys neskelbtini) niekam nieko nesakė. Tik šiandien ryte pasakė, kad jo vardu yra paimti du greitieji kreditai 400 ir 300 eurų. Jis jai pasakė, kad vakar (duomenys neskelbtini) pasinaudojus juo, greičiausiai tie kreditai ir buvo paimti. Pati mano, kad juo pasinaudojo tie patys asmenys, kurie ir buvo atvažiavę pas juos į namus. Pati S. Z. ir A. Z. pažįsta iš seniau, jie buvusio jos vyro draugai (6 t., b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. Z. parodė, kad yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kurią atliko Pravieniškių pataisos namuose. Kadangi neturi darbo, dažnai žiūrinėja įvairius skelbimus internete, pagal kuriuos būtų galima užsidirbti. Peržiūrinėdamas skelbimus vieną dieną rado skelbimą portale www.skelbiu.lt, kuriame buvo nurodyta, kad ieško žmonių iki 28 metų, galima užsidirbti. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Sudomino šis skelbimas ir paskambino jame nurodytu numeriu. Koks tai buvo numeris, neprisimena, jo neturi išsisaugojęs. Atsiliepęs vyras paaiškino, kad reikėtų surasti žmonių, į kurių sąskaitas banke būtų galima pervesti pinigus ir kurie juos išgrynintų. Už šią paslaugą gautų 30 eurų. Sutiko paieškoti tokių asmenų. Vyras, su kuriuo bendravo prisistatė V., pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), daugiau apie save nieko nepasakė. Šis pats paskambindavo pasiteirauti ar dar nerado asmenų. Skambindavo vis iš kito telefono numerio, nei vieno numerio neturi išsisaugojęs, nes ir pats jau savaitę laiko turi naują numerį, kuris yra Nr. (duomenys neskelbtini), senasis jo numeris buvo Nr. (duomenys neskelbtini). Neįtardamas, kad daro kokį nusikaltimą, ar kad pinigai, kurie bus pervedami į sąskaitas, gali būti gauti nusikalstamu būdu, sutiko jam surasti tokių žmonių. Tuo labiau, kad reikėjo pinigų, nes niekur nedirbo. V. dar pasakė, kad kai suras tokį žmogų, šiam paskambintų. Ėmė ieškoti tokių asmenų ir vienas iš jų buvo A. Z., kurį pažįsta iš matymo. Žino, kad šis gyvena (duomenys neskelbtini). Šis yra jo draugo A. K. buvusios žmonos patėvis. Pas šį į namus nuvažiavo 2015 m. birželio 15 d. kartu su savo broliu A. Z.. Važiavo jo automobiliu VW Golf, valstybinio numerio neprisimena, tamsiai mėlynos spalvos. Numerio neprisimena, nes tuo metu automobilis buvo išregistruotas. Jo dabar nebeturi, nes pardavė, bet kam pardavė, neatsimena, tai buvo (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantis vyras. Pas A. Z. atvažiavo pavakarėje, tikslaus laiko neprisimena. Jam pasiūlė užsidirbti, pasakė, kad į jo sąskaitą bus pervesti pinigai, kuriuos jam reikės išgryninti, už tai jam bus sumokėta. Pasakė, kad šį nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), kur šio lauks vyras ir kuris pastarajam viską papasakos, ką toliau reikės daryti. A. Z. sutiko, nereikėjo šio įkalbinėti. Pastarajam pasakė, kad pasiimtų banko sąskaitos numerį ir pasą. Jis sutiko važiuoti iškart. Tuo metu jis paskambino V., kuris pasakė, kad šį vyrą atvežtų iki (duomenys neskelbtini), susitarė susitikti mieste nurodytu adresu, koks tai buvo adresas, neprisimena, bet buvo sankryža su gatve, kuri yra važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, V. laukė jo dar su vienu vyru, kuris prisistatė kaip S.. Jie buvo su automobiliu Subaru, valstybinių numerių neįsidėmėjo, tamsiai mėlynos spalvos. Tuos vyrus pamatė pirmą kartą. V. buvo apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 25-30 metų amžiaus, plikai nuskusta galva, apsirengęs sportinį kostiumą, neišskirtinių veido bruožų, S. buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus, apsirengęs taip pat sportiniu kostiumu. Jie pasisakė tik, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Kalbėjo netarmiškai, taisyklingai tik su rusišku ar lenkišku akcentu, vietomis tarpusavyje kalbėdavo lenkiškai. Jiems pardavė A. Z., V. padavė jam 30 eurų ir pasakė važiuoti, sakė, kad toliau patys susitvarkys. V. dar paminėjo, kad A. Z. vešis į (duomenys neskelbtini), o po to vakare parveš tiesiai į namus. Kol dar buvo, A. Z. nieko neklausinėjo tų vyrų, jie pastarajam taip pat nieko nepasakojo, šis savo noru sutiko su jais važiuoti ir nesipriešino, neatrodė išsigandęs, buvo išgėręs ir drąsus. Jo brolis, A. Z., taip pat važiavo į (duomenys neskelbtini) kartu, bet jis tik sėdėjo automobilyje, su niekuo nebendravo. Kiek pamena, A. Z. buvo jau išgėręs, kai pas jį atvažiavo į (duomenys neskelbtini), dar važiuojant į (duomenys neskelbtini) šis paprašė nupirkti alaus. Šiam (duomenys neskelbtini) mieste esančioje degalinėje nupirko 1 l talpos butelį alaus, kurį šis išgėrė važiuodamas. Tuo viskas ir baigėsi, bet po kurio laiko A. K. pasakė, kad A. Z. už šią paslaugą gavo 100 eurų. Apie šio vardu paimtus greituosius kreditus nieko nežino. Jeigu būtų žinojęs, kad A. Z. vardu bus paimta kreditų, ar kad į šio sąskaitą bus pervesti kaip nors kitaip neteisėtai gauti pinigai, nebūtų sutikęs tokių asmenų prirodyti. (6 t., b. l. 95-97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Z. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). S. Z. yra jo brolis. Prisimena, kad su pastaruoju važiavo į (duomenys neskelbtini) pas A. Z., maždaug prieš mėnesį laiko, tikslios datos neprisimena. Važiavo su brolio automobiliu VW Golf, kurį jis vairavo. Automobilio numerių neprisimena, automobilį brolis jau pardavė. Ko ten tiksliai važiavo, jis nežino, jam brolis smulkiai nepaaiškino, S. Z. tik paprašė palaikyti jam kompaniją. Prisimena, kad A. Z. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir ten pastarąjį pasiėmė du vyrai, kurie buvo su mėlynos spalvos automobiliu, kurio modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kiek pamena susitiko su jais (duomenys neskelbtini) miesto pakraštyje, važiuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet tiksliai negali pasakyti adreso. Matė, kad tuo automobiliu buvo atvykę du asmenys, bet jų nematė, nes sėdėjo automobilyje. A. Z. buvo išgėręs ir dar pakeliui išgėrė butelį alaus, kurį S. Z. nupirko (duomenys neskelbtini) degalinėje. Kokiu tikslu S. Z. vežė A. Z. iki (duomenys neskelbtini), nežino. Kur toliau vežė tie du asmenys, taip pat nežino, S. Z. nepasakojo, o pats pastarojo neklausinėjo. Apie jokį atlygį, kurį gavo S. Z., nieko nežino. A. Z. važiavo savo noru, niekas šio neįkalbinėjo, nebuvo išsigandęs, tik buvo šiek tiek išgėręs, mano, kad viską galėjo suprasti ir suvokti, kur važiuoja. Apie pastarojo vardu paimtus greituosius kreditus nieko nežino (6 t., b. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, jog prieš metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini). S. K. buvo jo žmona, tačiau su ja metai laiko jau nebegyvena kartu, nors oficialiai nėra išsituokę. Pažįsta A. Z., kuris yra S. K. mamos draugas. Apie tai, kad šio vardu neteisėtai buvo paimti greitieji kreditai, sužinojo visai neseniai. A. Z. niekam neprirodė. Apie tai, kad A. Z. kažkas išvežė į (duomenys neskelbtini) ir šio vardu paėmė kreditų, pasisakė pats A. Z., nes jis pats buvo pas jį atvykęs ir iš pradžių kaltino jį, kad čia yra prisidėjęs. Tačiau jie išsiaiškino, kad jis čia niekuo dėtas, nes iš jo pirmo ir sužinojo kas įvyko, t. y. kad kažkokie du vyrai pastarąjį nusivežę į (duomenys neskelbtini), neteisėtai šio vardu priėmė greitųjų kreditų. Nors A. Z. ir S. Z. yra jo draugai, jam jie nesisakė, kad yra įsipainioję į šį įvykį. Visą šią istoriją sužinojo iš paties A. Z.. Su šiuo įvykių nieko bendro neturi (6 t. , b. l. 119-120).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos bei laiko nurodyti negali, nes neprisimena, paskambino jo pažįstamas A. K. ir paklausė ar nenori užsidirbti 50 Eur. Pagalvojo, kad kažkas čia ne taip, tačiau konkrečiai nepasakė, kad ne, pasakė, kad nežino. Gal po kokių 15 min. pas jį į namus atvažiavo V. K. ir dar du nematyti bei nepažįstami vaikinai, kurie jį pradėjo kalbinti rusiškai, tačiau jiems pasakė, kad rusiškai nelabai supranta, tada vienas iš vaikinų pradėjo kalbėti su juo lietuviškai (nors jie tarpusavyje kalbėjo rusiškai) bei prašė padėti nuimti pinigus nuo sąskaitos, kad tam reikalingas tik jo pasas, kad važiuoti reikės ar tai į (duomenys neskelbtini), ar tai į (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo neramu, kad kažkas gali negera nutikti. Jų klausė, kodėl negalima paimti pinigų (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymo negavo. Dar prisimena, kad jo klausė ar nežino dar vieno žmogaus, kuris galėtų padėti esant šioms aplinkybėms, tačiau atsakė kad nežino ir taip pat pasakė, kad nesutinka jiems padėti (tuo metu buvo blaivus). Klausimas: ar tie du vaikinai buvo A. K. ar V. K. pažįstami, ar vėliau apie tai su K. kalbėjosi, su kokiu automobiliu tie vaikinai buvo atvykę? Atsakymas: su K. vėliau apie tai nekalbėjo, mano, kad tie vaikinai paprasčiausiai A. K. kažkur sutiko ir šis jam paskambino, o šio brolis V. K. parodė, kur jis gyvena, su kokiu automobiliu vaikinai buvo atvykę nematė, jis vaikšto su protezu ir iš namų tą dieną nebuvo išėjęs. Klausimas: kas nutiko vėliau? Atsakymas: vaikinai pasakė, kad užvažiuos vėliau, bet tą pačią dieną nepasirodė, tačiau atvyko gal po savaitės, tikslaus laiko nurodyti negali, tuo metu jis buvo girtas. Klausimas: papasakokite smulkiau kaip viskas įvyko? Atsakymas: kiek pamena ėjo girtas (duomenys neskelbtini) mieste, vietos tiksliai nurodyti negali dėl savo girtumo, kaip atsidūrė pas tuos pačius vaikinus automobilyje neatsimena, atsipeikėjo kai jau važiavo keliu už (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Klausimas: kokiu automobiliu važiavote ir keliese? Atsakymas: atsimena, kad automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos, daugiau nieko neįsidėmėjo, automobilyje buvo tie du vaikinai, kurie jį ankščiau kalbino jiems padėti, jo draugas A. B. bei dar vienas nematytas bei nepažįstamas pagyvenęs vyriškis (kas šis ir iš kur nežino, bet šis taip pat ėjo į paštą paimti pinigų). Klausimas: kur važiavote ir ką ten veikėte? Atsakymas: atsidūrė (duomenys neskelbtini), kurioje vietoje nežino, nes (duomenys neskelbtini) nesiorientuoja, jam vienas vaikinas padavė popieriuką su kažkokiu numeriu bei liepė eiti į (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, taip ir padarė. Užėjo į jam parodytą (duomenys neskelbtini) pašto skyrių (kurioje vietoje jis yra nežino) ir ten dirbusiai merginai padavė popieriuką bei savo asmens tapatybės kortelę, dar paklausė iš kur tie pinigai į ką mergina atsakė, kad jis pats turi žinoti. Ta mergina surašė kažkokius popierius, davė pasirašyti ir išdavė 750 Eur. Už ką ir kokiuose dokumentuose pasirašinėjo nežino, jų neskaitė. Grižo į automobilį ir viską atidavė vienam iš vaikinų, tada šis jam davė 50 Eur, o tada į pašto skyrių nuėjo jam nepažįstamas pagyvenęs vyriškis, kuris atvažiavo kartu su jais. Kai vyriškis grįžo ir atidavė pinigus tiems vaikinams, šiam buvo duota 50 Eur. Tada visus tris nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, parodė kur turi nusipirkti bilietus ir pasakė, kad namo grįš patys, nors prieš tai atsimena, kad buvo pažadėję, jog parveš. Su A. B. nusipirko bilietus ir grįžo į (duomenys neskelbtini), bet tas pagyvenęs vyriškis su jais nevažiavo. Klausimas: kada išvažiavo autobusas ir kada buvote (duomenys neskelbtini)? Atsakymas: kada išvažiavo nežino, (duomenys neskelbtini) buvo apie 19.33-20.00 val. Klausimas: apibūdinkite tuos du vaikinus, kurie Jus vežėsi į (duomenys neskelbtini)? Atsakymas: smulkiai jų apibūdinti negali dėl savo girtumo, vaikinai buvo stamboki, abudu panašaus kūno sudėjimo, jo nuomone, jų ūgis buvo iki 1.83 m., buvo trumpų tamsių plaukų, kuo vilkėjo neįsidėmėjo, nes kaip jau sakė buvo neblaivus, jokių išskirtinių jų požymių nurodyti negali, mano, kad jei juos pamatytų gyvai galėtų atpažinti, tačiau mano, kad galbūt atpažintų ir iš nuotraukos. Klausimas: apibūdinkite pašto skyriaus darbuotoją? Atsakymas: jos visai negali apibūdinti, nes neįsidėmėjo, ten galėjo užtrukti iki 10 min., o gal ir trumpiau, mano, kad jos neatpažintų. Klausimas: ką dar galite paaiškinti apie nurodytas aplinkybes? Atsakymas: 2015 m. lapkričio 4 d. policijos komisariate sužinojo, kad pats to nežinodamas paėmė 750 Eur kreditą, kurį privalės gražinti. Esant nurodytoms aplinkybėms jaučiasi apgautas ir nors iš jo dar niekas nereikalavo grąžinti 750 Eur, tačiau suprato, kad privalės juos gražinti ir tokiu būdu patirs 750 Eur turtinę žalą, todėl prašo nustatyti sukčiavimą įvykdžiusius asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Daugiau nieko paaiškinti negali (7 t., b. l. 8-10).

Iš byloje esančio 2015 m. lapkričio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, kad R. B. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. R. G. bei nurodė, kad pastarasis asmuo jį įkalbėjo važiuoti bei vežė į (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos bei laiko nurodyti negali, nes neprisimena, jam renkant sraiges prie (duomenys neskelbtini) piliakalnio paskambino jo brolis V. K. ir paklausė ar nenori užsidirbti 50 Eur ir jis atsakė, kad būtų neblogai. Gal po kokių 5-10 min. nuo skambučio atvažiavo jo brolis su dviem nepažįstamais vaikinais. Vaikinai kalbėjo rusiškai bei pasakė, kad jei savo vardu paimtų paskolą jie jam duotų 50 Eur. Vaikinai sakė, kad paskolą reikės pasiimti (duomenys neskelbtini) ir jis, kaip ir sutiko, bet juos perspėjo, kad šiuo metu neturi galiojančio asmens dokumento. Kai tai pasakė vaikinai pasakė, kad jiems tai netinka, bet tada pasakė, kad gal tai galėtų padaryti R. B.. Jo brolis parodė tiems vaikinams kur gyvena R. B. ir daugiau tų vaikinų nematė. Klausimas: kokiu automobiliu buvo atvykę tie du rusakalbiai vaikinai? Atsakymas: automobilį matė iš tolo, jis buvo tamsios spalvos, modelio ir markės neįžiūrėjo. Klausimas: prašo apibūdinti tuos rusakalbius vaikinus? Atsakymas: vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis, abu trumpais plaukais, plaukų spalvos neįsidėmėjo, abu vidutinio kūno sudėjimo, veido bruožų neįsidėmėjo, kuo vilkėjo vaikinai neįsidėmėjo (bendravo apie 10-15 min., gal dėl to smulkiai visko ir neįsidėmėjo). Klausimas: iš kokių požymių atpažintumėt su Jumis bendravusius rusakalbius vaikinus? Atsakymas: jų iš viso neatpažintų, bet gali pabandyti (7 t., b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos bei laiko nurodyti negali, nes neprisimena, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje (namo numerio neprisimena) prie jo privažiavo tamsios spalvos automobilis (automobilio markės bei modelio nurodyti gali, nes neįsidėmėjo) bei jį užkalbino du automobilyje sėdėję nepažįstami ir nematyti jaunuoliai. Jie kalbino jį pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai, prašė padėti nuo sąskaitos nuimti pinigus ir už tai žadėjo duoti 50 Eur. Jis tiems vaikinams pasakė, kad neturi asmens tapatybės dokumento, todėl jie pradėjo klausinėti gal žino kas jiems gali padėti. Pagalvojęs pasakė, kad brolis, bet kai su tais vaikinais pas jį nuvažiavo, jis taip pat neturėjo asmens tapatybės dokumento. Tada jiems pasakė, kad žino dar vieną žmogų ir kartu su jais nuvažiavo pas R. B., kaip ten viskas pasibaigė nežino, nes išėjo. Klausimas: prašome apibūdinti vaikinus, kurie prašė pagalbos paimant pinigus iš sąskaitos? Atsakymas: vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis, abu vidutinio kūno sudėjimo, veido bruožų neįsidėmėjo, kuo vilkėjo vaikinai neįsidėmėjo. Klausimas: iš kokių požymių atpažintumėte su Jumis bendravusius vaikinus? Atsakymas: nežino ar juos galėtų atpažinti (7 t., b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos bei laiko nurodyti negali, nes neprisimena, jam būnant namuose, kartu su R. B. atvažiavo V. K. ir dar du nematyti bei nepažįstami vaikinai, kurie pradėjo kalbinti rusiškai. Paaiškinus, kad rusiškai nelabai supranta, vienas iš vaikinų pradėjo kalbėti pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai (nors jie tarpusavyje kalbėjosi rusiškai). Vaikinai prašė padėti nuimti pinigus nuo sąskaitos, aiškino, kad už tai duos po 50 Eur, tačiau gauna socialinę pašalpą, todėl nesutiko jiems padėti. Taip pat vaikinai sakė, kad reikės vykti į (duomenys neskelbtini) ir klausė ar nežino dar vieno žmogaus, kuris padėtų jiems paimti pinigus nuo sąskaitos. Ką jie ten sutarė su R. B. nelabai prisimena, bet taip suprato, kad nerado antro žmogaus, todėl išvažiavo. Mano, kad gal po kokių dviejų savaičių, pas jį į namus vėl atvažiavo tie patys vaikinai ir klausė, kur R. B., nes pasak jų šis jiems pažadėjo padėti paimti pinigus. Paskambino R. B. ir šis pasakė, kad yra mieste prie restorano, todėl tie vaikinai paprašė jo parodyti, kur yra tas restoranas. Sėdo į jų automobilį (jis buvo jo manymu tamsiai žalios perlo spalvos karavanas, daugiau apie jų automobilį nieko paaiškinti negali), kuriame buvo dar vienas pagyvenęs vyriškis (jo nepažįsta ir pirmą kartą matė) ir nuvažiavo prie restorano pasiimti R. B., kurį rado visiškai girtą. Jie tada visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini), kada atsirado (duomenys neskelbtini) neprisimena, tik pamena, kad atvažiavo netoli (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, kur tie vaikinai paliko automobilį ir parodė (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, kur reikės nueiti paimti pinigus. Vienas iš vaikinų padavė R. B. kažkokį popierių su numeriu ir liepė eiti paimti pinigus, kartu ėjo tas nepažįstamas pagyvenęs vyriškis ir vienas iš vaikinų, jis taip pat ėjo ir dar padėjo R. B. pastovėti eilėje prie pašto skyriaus. Į pašto skyrių R. B. užėjo vienas (juos lydėjęs vaikinas stovėjo atokiau tarp kioskelių), viduje R. B. užtruko apie 15 min., o kai išėjo kartu grįžo prie automobilio, kur R. B. atidavė 750 Eur vaikinams, o pats gavo 50 Eur, tą patį padarė ir kitas jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo atvežtas kartu su jais. Po to juos nuvežė į autobusų stotį ir pasakė, kad namo grįš patys, nors prieš tai atsimena, kad buvo pažadėję, jog parveš. Jis su R. B. nusipirko bilietus ir grįžo į (duomenys neskelbtini), bet tas pagyvenęs vyriškis su jais nevažiavo. Kada išvažiavo nežino, (duomenys neskelbtini) buvo apie 20.00 val. Vežusius vaikinus galėtų apibūdinti: vienas buvo (vairuotojas) apie 1.80 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, smulkaus veido, kuo vilkėjo neįsidėmėjo, kitas vaikinas buvo apie 1.76 m. ūgio, stamboko kūno sudėjimo, stambaus veido, trumpų nei tamsių, nei šviesių plaukų spalvos, kuo vilkėjo neįsidėmėjo (vilkėjo kažką žalio), išskirtinių jų požymių nurodyti negali, mano, kad jei juos pamatytų gyvai galėtų atpažinti, tačiau mano, kad galbūt atpažintų ir iš nuotraukos. Pašto skyriaus darbuotojos apibūdinti negalėtų, jos nematė, nes pašte nebuvo (7 t., b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. R. parodė, kad 2015 m. gegužės 29 d. ryte apie 9.00 val., tikslaus laiko neprisimena, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kai prie jo sustojo lengvasis automobilis, mažas, 2-jų durų automobilis, berods žalsvos spalvos, jo markės neįsidėmėjo, kuriame sėdėjo du vyrai, priekinėse sėdynėse. Abu vyrai pasiūlė užsidirbti, sakė duos 30 eurų už tai, kad nueitų į paštą ir išgrynintų jiems pervestus iš Anglijos į jo sąskaitą pinigus. Paklausė, kodėl patys negali pasiimti pinigų, jie atsakė, kad jiems daug atskaičiuos antstoliai. Pažadėjo, kad jokių problemų neturės. Kadangi nedirbantis, susigundė gauti atlygį už teisėtą pagalbą, kaip manė. Klausė ar turi dokumentą, kaip tik turėjo su savimi asmens tapatybės kortelę. Jiedu nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, (duomenys neskelbtini) g., kur liepė nueiti į mėlynai-geltoną, buvusį „Lietuvos spauda“, kioską ir pasakyti kiosko darbuotojai, kad pervesti iš Anglijos pinigai, t. y. padaryta perlaida ir kad nori išgryninti pinigus. Taip ir padarė. Atėjo į kioską ir davė savo dokumentą, darbuotoja kažką kompiuteryje darė, po to atspausdino dokumentus ir jam davė juos pasirašyti. Jų neskaitė, kadangi darbuotoja jį skubino, tuo labiau buvo ramus, kad nieko blogo nedaro, kai pasirašė, darbuotoja davė jam po 50 ir 100 eurų kupiūromis, berods 750 eurų, ir juos paėmęs nuėjo prie tų vyrų, kurie atokiau pasistatę automobilį jo laukė. Pinigus atidavė jiems, o būtent stambiam vairuotojui, o keleivis liesesnis jam davė 30 eurų, kurios buvo jau paruošęs. Jiedu jį nuvežė jo prašymu prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, (duomenys neskelbtini) ir paleido, bet kol važiavo, girdėjo jų pokalbį, kad jie planavo kažkur važiuoti į kitą rajoną, kažkokių žmonių atvežti. Jis nieko blogo neįtarė iki šiandienos, apklausos metu sužinojo, kad sukčiaujant, apgaulės būdu jo vardu buvo paimtas kreditas VIVUS, iš kredito bendrovės nėra dar gavęs jokių laiškų. Minėtus vyrus galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Vairuotojas stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, iš veido mėgstantis pagerti, nes įraudusi veido oda, jis apie 30 m. amžiaus, su didele nosimi, o keleivis lieso kūno sudėjimo, irgi apie 30 m. amžiaus, ilga nosimi, trumpų plaukų, plačių tamsių antakių. Darbuotoją irgi gali atpažinti iš nuotraukos, o būtent iš veido bruožų, ji smulkutė, tamsių, iki pečių kirptų plaukų, juodų plačių antakių ir putlių lūpų. Tą dieną buvo blaivus, todėl visas aplinkybes ir jų seką atsimena. Su juo jiedu kalbėjo lietuviškai, kaip ir darbuotoja. Jam padaryta moralinė žala. Pareiškimą rašys. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka žinoma (7 t., b. l. 87-88).

Iš byloje esančių 2015 m. spalio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. R. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t. y. A. F. bei nurodė, kad pastaroji jam pakišo pasirašyti kreditų sutartis, apgaudama, kad tai pinigų išgryninimo dokumentai, atpažino pagal putlias lūpas, plačius juodus antakius, tamsius plaukus (7 t., b. l. 97-101); taip pat G. R. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad pastarasis jį apgavo įkalbėdamas išgryninti pinigus, jam atidavė pinigus, jis vairavo automobilį. Atpažino pagal stambų veidą, plačią nosį (7 t., b. l. 103-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. L. parodė, jog 2015 m. birželio 22 d. ryte apie 8.00 val. gal, tiksliai neatsimena važiavo dviračiu keliu link (duomenys neskelbtini), kai prie jo sustojo lengvasis automobilis, berods VW Golf, mėlynos spalvos ir iš jo išlipo du vyrai, kurie prisikabino prie jo, prašė padėti jiems nuimti pinigus nuo jų sąskaitos, nesutiko, bet jie buvo tokie įkyrūs, kad vis dėl to sutiko jiems padėti, nes jie pasiūlė duoti pinigų už paslaugą, o kaip tik neturi pragyvenimo šaltinio. Jiems reikėjo jo paso, todėl metė dviratį pakelėje ir nuvažiavo pas save į namus (duomenys neskelbtini), kur paėmė savo asmens tapatybės kortelę ir jiedu 2015 m. birželio 22 d. apie 12.00 val. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), į Lietuvos pašto kioską. Ten davė kažkokį tai popieriuką ir liepė eiti į kioską ir jį pateikti kasininkei. Atstovėjo eilėje ir priėjo prie langelio. Moteriai padavė popieriuką ir savo asmens dokumentą, o ji nieko nesakiusi išdavė krūvą popierių pasirašyti, nieko neskaitė, nes nesupranta lietuviškai, tuo labiau be akinių nieko nemato, o ji nieko nesakiusi. Pasirašė dokumentus neva už grynųjų pinigų išdavimą. Gavo grynaisiais pinigais daug eurų, neskaičiavo kiek, pinigus nunešė į lauką ir atidavė tiems dviem vyrams. Kuriam iš jų tiksliai padavė, neatsimena. Vienas iš jų jam davė 10 eurų už paslaugą ir nuvežė atgal į kelią, kur paliko savo dviratį. Jokių kreditų neėmė, pirmą kartą sužinojo apklausoje, kad jo vardu buvo paimtas 750 eurų kreditas. Jeigu žinotų, kad reikėjo imti kreditą, nei už ką nebūtų sutikęs, jie sakė, kad viskas teisėta. Tuo labiau manė nuo jų sąskaitos išgrynino pinigus, kuriuos jiems ir atidavė. Tuos du vyrus ir kasininkę galės atpažinti. Vairuotojas lieso kūno sudėjimo, apie 30 m. amžiaus, trumpai kirptų plaukų išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, jis į pokalbį nesikišo, jį vis įkalbinėjo, rodė kur eiti ir pinigus prašė nuimti keleivis, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, nosis didelė, priglaudusių ausų, šviesaus gymio, kuris vis gyrėsi, kad šis buvęs policijos pareigūnas ar apsaugininkas, kurį iš darbo išmetė už kyšininkavimą, tai šis jam vis ramybės nedavė, labai daug kalbėjo. Moteris, kuri buvo kioske ir kuri davė jam pasirašyti popierius ir išdavė pinigus, jauna, apie 30 m. amžiaus, juodų, ilgų plaukų su storais antakiais, putlių lūpų, normalaus kūno sudėjimo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti bei nubausti kaltus asmenis, kurie apgaulės būdu privertė jį paimti kreditus savo vardu ir juos jiems atiduoti, suklaidinus, kad tai jų pinigai. Jam padaryta moralinė žala. Pareiškimą rašys. Civilinio ieškinio nereikš (7 t., b. l. 115-116).

Iš byloje esančių 2015 m. liepos 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad V. L. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad pastarasis kaip automobilio keleivis atvyko pas jį kartu su vairuotoju ir įkalbėjo padėti jiems išgryninti pinigus, atpažino pagal stambų veidą, trumpai kirptus plaukus (7 t., b. l. 120-124); taip pat V. L. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. A. F. bei nurodė, kad ši moteris davė pasirašyti popierius, išdavė pinigus, kuriuos atidavė vyrams, kurie jį atvežė. Atpažino pagal bendrus veido bruožus, stambų veidą, juodus plaukus (7 t., b. l. 126-130).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, jog jis buvo 2015 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kadangi pažadėjo, kad jį įdarbins statybos įmonėje. 2015 m. birželio 26 d. būnant (duomenys neskelbtini), prie jo, vyšninės spalvos automobiliu, kurio markės bei valstybinių numerių nežino, privažiavo A. K., apie 25 m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis, kurio asmens duomenų nežino, automobilio vairuotojas vardu S., apie 25 m. amžiaus, ovalaus veido formos, trumpų plaukų, šviesaus gymio bei dar vienas vyriškis apie 25 m amžiaus, trumpų plaukų, liekno kūno sudėjimo. A. K. pasiūlė įsidarbinti vienoje įmonėje, kurios pavadinimo neminėjo, susijusioje su statybos darbais. Sutiko. Pakeliui užvažiavo į (duomenys neskelbtini), kuriame prie jų prisijungė vyriškis vardu A., pavardės nežino. Šiam A. K. taip pat pasiūlė įsidarbinti statybos įmonėje. Šis sutiko ir jie nuvyko vienu automobiliu šešiese iki (duomenys neskelbtini) miestelio, kuriame išlipo A. K. bei jos sugyventinis. Jie išlipo prie mieste esančių ledo rūmų, automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada jis, A. iš (duomenys neskelbtini), vairuotojas vardu S. bei kitas nepažįstamas vyriškis nuvyko į (duomenys neskelbtini). Sustojo prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Tada S. jam ir A. padavė lapelį su sąskaitos numeriu ir liepė nueiti į (duomenys neskelbtini) skyrių bei nusiimti 700 Eur. S. minėjo, kad taip reikia padaryti, norint įsidarbinti statybos įmonėje. Taip pat minėjo, kad jo nusiimta suma sugrįš vėliau. Padarė kaip jo prašė ir nusiėmęs pinigus, neskaičiavęs, juos padavė S.. Mano, kad ten buvo 700 Eur, tačiau nėra įsitikinęs. Nori paminėti, kad (duomenys neskelbtini) kasininkė neminėjo, jog pasirašo paskolos sutartį ir neminėjo, kokiai sumai. Tą patį padarė ir A., tik pastarajam buvo liepta nusiimti 600 Eur. A. taip pat nusiėmė pinigus ir juos padavė S.. Tada jį su A. nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį ir ten paliko nieko nepaaiškinę. Už tai, kad nusiėmė pinigų, negavo jokio atlygio. Pagalbos išgryninant pinigus prašė vyriškis vardu S., šis ir padavė lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu. Iki (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) mikrorajone atvyko su nepažįstamais asmenimis jų automobiliu. Minėti asmenys anksčiau nebuvo pažįstami. Mano, kad atvykę nepažįstami asmenys vairavo automobilį Opel, vyšninės spalvos, valstybinio numerio nežino. Nepažįstami prašė išgryninti pinigus (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje. Atsakymas: Prieš einant į pašto kliento aptarnavimo skyrių, jam nepažįstami asmenys davė lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje padavė tris blankus su įmonės rekvizitais, kuriuos pasirašė, tačiau nežino, kokie tai buvo dokumentai. Būnant viduje, jis (duomenys neskelbtini) darbuotojai padavė lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu ir savo asmens tapatybės kortelę bei paprašė jos išgryninti pinigus. Kokią sumą reikia išgryninti jai nesakė. Jam buvo išmokėta 700 Eur suma, kurią jam padavė (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus darbuotoja (7 t., b. l. 137-139).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2015 m. birželio 27 d. nepažįstami jaunuoliai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), esantį prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, pašto darbuotoja jam išmokėjo, kiek pamena, 700 Eur. Automobilio, kuriuo buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pasivadinęs „S.“ vardu, prisistatė firmos direktoriumi, jam davė lapelį, kuriame buvo ranka parašyta eilė skaičių, pasakė, kad paduotų tą lapelį bei savo asmens tapatybės kortelę ir jam išmokės pinigus. Pašto darbuotoja net neklausė sumos, išmokėjo jam 700 Eur ir grįžęs į automobilį pinigus atidavė „S.“. Iš kitų automobilyje sėdėjusių asmenų pažino A. K., kuri jam ir pasiūlė įsidarbinti. Taip pat automobilio priekyje, keleivio pusėje, sėdėjo šviesių plaukų, trumpai kirptas, lieso kūno sudėjimo jaunuolis. Buvo užsidėjęs vasarinę kepuraitę su snapeliu, tačiau su tuo jaunuoliu nebendravo (7 t., b. l. 168).

Iš byloje esančių 2015 m. liepos 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. K. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį bei liepė jam nusiimti pinigus, šis asmuo prisistatė vardu „S.“ (7 t., b. l. 143-145); J. K. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t. y. A. F.. Atpažino pagal bendrus veido bruožus, plaukų spalvą bei ilgį (7 t., b. l. 147-148).

Byloje pateiktoje 2015 m. lapkričio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota kad J. K. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. V. L. bei nurodė, kad pastarasis asmuo sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, atpažino pagal trumpai kirptus plaukus, kūno sudėjimą (7 t., b. l. 170-171).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. parodė, kad neprisimena laiko, mano, kad tai galėjo būti 2015 m. birželio mėn. jis buvo (duomenys neskelbtini), kokiame mikrorajone nežino, tačiau buvo prie autobusų stoties. (duomenys neskelbtini) buvo, nes jam pažadėjo, jog jį įdarbins statybose. 2015 m. birželio mėn. pas jį į namus atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kuriame buvo moteris, tamsių plaukų ir dar 3 vyrai, vienas iš vyrukų taip pat turėjo būti įdarbintas, kaip žadėjo statybos įmonėje. Asmenys jam pasiūlė dirbti statybose ir sakė reikės važiuoti tą pačią dieną ir iš karto dirbti, tik liepė paimti pasą, ką jis ir padarė. Atvykus į (duomenys neskelbtini) vyrukas, kuris vairavo automobilį, jam ir kitam vyrui, kuris turėjo būti įdarbintas, pasakė, kad darbo pradžiai reikia nuimti pinigus ir sakė su pasu nueiti į kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ir nuimti 600 Eur. Tiksliai sumos dabar neprisimena. Jis nieko blogo neįtardamas taip ir padarė, jokių blankų pats nepildė, tik pasakė sumą ir pasirašė ant kažkokio blanko, tuo metu dirbo moteriškė. Paėmęs pinigus nuėjo į automobilį ir vairuotojui atidavė pinigus, už tai jam davė apie 10 Eur., tiksliai šiuo metu neprisimena. Vėliau jį ir kitą vyrą iš (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur kitas vyrukas, kuris sėdėjo keleivio vietoje pasakė išlipti ir šiek tiek palaukti, kad jie tuoj grįš. Nesulaukus minėtų asmenų, autobusu grįžo namo. Visi kartu važiavę asmenys jam buvo nepažįstami, iš viso važiavo jis, trys vyrai ir moteris. Vienas vyrukas, kuris buvo už vairo, buvo stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, trumpai kirptų, kalbėjo lietuviškai, su kitu vyruku, kuris taip pat turėjo būti įdarbintas, kalbėjo rusiškai. Kitas vyrukas, kuris sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje buvo trumpų plaukų, liekno sudėjimo, moteris sėdėjo gale, buvo tamsių plaukų, nedidelio ūgio, apvaloka. Asmenų veidų neprisimena. Išgryninti pinigų jo prašė tik automobilio vairuotojas. Kaip ir minėjo apklausoje į (duomenys neskelbtini) atvyko su jau minėtais jam nepažįstamais asmenimis, jų tamsios spalvos automobiliu, markės ir valst. Nr. nežino. Patikslino, kad asmenys atvyko ne tiesiai pas jį į namus, o pas S. M., kai jis pas ją buvo, ji gyvena netoli jo namų. Kaip minėjo apklausoje vienas iš vyrų, kuris vairavo, prašė nuimti pinigų, kitas žadėjo įdarbinti statybose, bet prieš tai turi nuimti pinigus. Jokių dokumentų ar sąskaitų jam nedavė, tiesiog sakė nueiti su pasu ir pasakyti, kad reikia 600 eurų. Taip, pasirašinėjo, tačiau nežino, ką konkrečiai, pasirašė ten kur liepė darbuotoja. Priėjęs prie darbuotojos, pasakė, kokios sumos jam reikia, darbuotoja jam nieko daugiau neaiškino, tik paprašė paso ir viską pati užpildė, jis tik pasirašė. Jam į rankas davė apie 600 eurų, ta pati darbuotoja, kuri pildė dokumentus, išmokėjo jam šią sumą. Kad paėmė kreditą, jis iš karto nesuprato, pasirašė popierių, kadangi manė, jog jam įdarbins statybose, sutarties neskaitė, kadangi pasitikėjo darbuotoja, kad jį apgavo ir paėmė kreditą suprato, kai paliko jį (duomenys neskelbtini). Pinigus atidavė vyriškiui, kuris vairavo automobilį, jis buvo šviesių trumpai kirptų plaukų, stambaus kūno sudėjimo. Po to, kai atidavė apie 600 eurų, jam davė 10 eurų. Darbuotoja buvo šviesių plaukų, mano, kad atpažinti negalės (7 t., b. l. 152-154).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, jog 2015 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) prie jo privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo jaunuoliai ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) darbą, jam sutikus, jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jų buvo penki asmenys, iš kurių viena buvo mergina. Vaikinus matė pirmą kartą, jų neįsidėmėjo ir apibūdinti negali. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), automobilį vairavęs asmuo, kuris buvo šviesių plaukų, apvalaus veido, aprangos nepamena, jam pasakė, kad reikia nusiimti banke pinigų. Nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), „kioskelyje“ jam liepė nuimti pinigų. Jam davė lapelį, ant kurio ranka buvo parašyti keturi skaičiai ir liepė su tuo lapeliu nuimti 600 eurų, paaiškindamas, kad jis, kaip įmonės savininkas to padaryti negali. Bendravo su automobilio vairuotoju. Automobilis buvo juodas, panašus į visureigį, markės nežino. Kasininkei padavus tą lapelį ir savo asmens dokumentą, jam davė pinigus ir jam įsėdus į automobilį, pinigus atidavė vairuotojui, o vairuotojas jam davė 20 Eur ir jį paliko (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 171-172).

Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. M. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad pastarasis asmuo vairavo automobilį, prašė eiti nuimti pinigus, kuriam atidavė pinigus, atpažino pagal bendrus veido bruožus, nosį (7 t., b. l. 158-160).

Iš byloje esančio 2017 m. sausio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad A. M. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t.y. V. L., atpažino iš smulkaus kūno sudėjimo, ūgio, trumpai kirptų tamsių plaukų, smulkaus veido (7 t., b. l. 179-181).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, jog J. K. pažįsta. J. buvo jos sugyventinio K. Š. draugas. 2015 m. susipažino su J. P. (galimai 26-27 metų), kuris yra kalėjęs. Su juo bendravo apie 3-4 mėnesius. Bendravimo metu J. P. jos klausinėjo ar ji dirba, ar nedirba, kuo užsiima. Ji pasakė, kad nedirbanti. J. P. pasakė, kad jo draugai A., kurį vadino S., ir A. (duomenys neskelbtini) atidaro statybos įmonę. Su tuo A. (galimai 28 metų) ir A. (galimai 19-20 metų) susipažino, jie atvažiavo pas ją ir parodė atidaromos įmonės dokumentus. Jie paaiškino, kad darbas tiek moterims, tiek vyrams. Jie taip pat pasakė, kad jeigu ji surinks grupę asmenų, kurią sudaro 15-20 asmenų, ir jai už kiekvieną surastą žmogų pridėtų prie algos 15-20 Eur. Jie sakė, kad tokią asmenų grupę turi surinkti per savaitę laiko. Jiems taip pat reikėjo autobuso vairuotojo, o ji žinojo, kad pas J. K. yra autobuso vairuotojo pažymėjimas. Apie tai pasakė S. ir jis norėjo susitikti su J. K. ir pasikalbėti, todėl kartu su S. nuvažiavo pas J. K.. Pas J. K. važiavo trise, t. y. S., A. ir ji. Iki to susitikimo buvo taip pat susisiekusi su savo drauge S. M., kuri taip pat buvo pririnkusi žmonių iš (duomenys neskelbtini). Kai nuvažiavo pas J. K., S. su A. su J. K. pakalbėjo ir pasakė, kad dabar važiuos į (duomenys neskelbtini), kad parodys tą įmonę. Tada jie keturiese nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur S. su A. paėmė dar du žmones, kuriuos turėjo įdarbinti. Kas tie žmonės nežino ir jų nepažįsta. Kadangi automobilyje jau jai nebuvo vietos, jie ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir paliko. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po poros dienų vėl paskambino S. ir pasakė, kad su tais žmonėmis viskas tvarkoj, jie jau įdarbinti ir pasakė, kad daugiau neturi jokių pažįstamų. Kai S. ir A. atvažiavo vėl pas ją ir ji neturėjo radusi žmonių, tai jie kažkokį žmogų paėmė iš (duomenys neskelbtini), bet kas ten per žmogus nežino. Kiek žino, jie vėl važiavo su tuo žmogumi į (duomenys neskelbtini), tačiau ji su jais nevažiavo. Po to bendravo su jais telefonu, jie jai sakė, kad dar (duomenys neskelbtini) rado žmonių. Taip pat sakė, kad ją įdarbins. Atėjus sutartai dienai, pirmadieniui, ji laukė prie Maximos prekybos centro, kad jie ją paimtų į darbą, tačiau niekas neatvažiavo pas ją ir ji daugiau negalėjo susisiekti su S. ir A.. Po kurio laiko jai paskambino J. P., kuris ėmė jai grasinti, jei ji kam nors ką nors papasakos, viskas baigsis blogai. Po kurio laiko ji sužinojo, kad J. P. skambino iš įkalinimo įstaigos, t. y. jis tuo metu jau sėdėjo Marijampolės pataisos namuose. Nori parodyti, kad S. buvo aukštas, stambaus kūno sudėjimo, kurį galėtų atpažinti, taip pat su juo bendravo prie (duomenys neskelbtini) esančio kazino klubo, kur yra filmuojama. A. buvo aukštas, lieso kūno sudėjimo, turėjo daug tatuiruočių, tiek ant rankų, tiek ant rankų pirštų. Jį taip pat galėtų atpažinti. Po to kai rado nedirbančius žmones ir juos perdavė S. ir A., tai jokio atlyginimo ji negavo, taip pat jai paskambinęs J. P. pasakė, kad jokių atlyginimų ir pinigų nelauktų. Ji nepažįsta jokio V. J., tik numano, kad tai asmuo, kuris buvo paimtas darbintis iš (duomenys neskelbtini). Apie pinigus girdėjo kalbą tarp S. ir to vyriškio, nes jie jau buvo susitikę antrą kartą ir tuo metu buvo kartu ir sėdėjo automobilyje. S. su tuo vyriškiu kalbėjo lauke ir nugirdo kaip vyriškis pasakė, kad nenori dirbti statybose ir jis atsisako to darbo, tada S. jį įkalbinėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur jau ant neva paruoštų dokumentų buvo surašyti vyriškio duomenys ir tam vyriškiui tik reiks pasirašyti. Po to kai jis pasirašys, į jo sąskaitą bus pervesti pinigai, tačiau S. pasakė, kad tuos pinigus vyriškis turės nusiimti ir juos atiduoti S.. Kas vyko toliau nežino, nes kartu į (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Taip pat nori paminėti, kad S. su A. prašė ir jos pasirašyti ant kažkokių dokumentų, tačiau ji atsisakė ir pasakė, kad pasirašys tik kai pirmadienį atvažiuos į darbą. Taip daugiau jie ir nepasirodė. Nori dar papildyti, kad tą dieną (pirmadienį) kai turėjo vykti į darbą ir negalėjo susisiekti telefonu su J. P., S. ir A., po poros savaičių jai paskambino J. P. ir iškoliojo visokiais žodžiais ir nurodęs, kad jokių pinigų negaus, suprato, kad buvo padarytas kažkoks nusikaltimas, tačiau kas įvyko nežinojo. J. P. su S. ir A. nevažinėjo niekur. Su J. P. ji susipažino per „Facebook“. Su juo bendravo tik per „Facebook“ ir telefonu. Po viso šito įvykio sužinojo, kad J. P. jau buvo įkalinimo įstaigoje apie 3-4 metus (8 t., b. l. 6-8).

Iš byloje esančių 2015 m. spalio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. V. L. bei nurodė, kad atpažįsta pastarąjį kaip asmenį vardu A., be to, nurodė, kad jis yra tatuiruotomis rankomis (8 t., b. l. 10-15); taip pat A. K. atpažino nuotraukoje Nr. 5 eantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad atpažino jį kaip asmenį vardu A. „S.“. Atpažino pagal veido bruožus, jo stambumą (8 t., b. l. 17-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. M. parodė, jog 2015 m. birželio mėn. jos pažįstama A. K., su kuria susipažino jai būnant (duomenys neskelbtini) krizių centre (duomenys neskelbtini), pasiūlė įsidarbinti statybose (duomenys neskelbtini) ir ji prašė surasti dar norinčių dirbti. Apie tai ji pasakė savo dėdei A. M.. Jis pasakė, kad statybose ji nieko nesigaudo, todėl važiuos jis. Jiems sutarus, tiksliai dienos nepamena, į (duomenys neskelbtini) lengvu automobiliu atvažiavo penki asmenys, tarp kurių buvo ir A. K.. Automobilio vairuotojas prisistatė firmos vadovu, pakalbėjo su A. M. ir jį išsivežė siūlydamas apžiūrėti darbą. Taip pat vienas iš jaunuolių buvo A. K. vaikinas, vardu A., kitų asmenų nepažįsta. Nei A. K., nei kas nors kitas už tai, kad suras norinčių dirbti asmenų, jokio atlygio jai nesiūlė ir nedavė. Daugiau niekam, išskyrus A. M., apie siūlomą darbą nesakė, ir jokių norinčių dirbti asmenų specialiai neieškojo. Buvo vasara, asmenys, kurie A. M. vežė į (duomenys neskelbtini), vilkėjo vasariniais drabužiais, užsidėję vasarines kepuraites, tačiau veidų neįsidėmėjo ir tiksliai apibūdinti negali (8 t., b. l. 28).

Iš byloje esančio 2015 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad S. M. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad pastarasis asmuo siūlė jos dėdei įsidarbinti bei vežė jos dėdę, asmuo prisistatė kaip firmos direktorius, atpažino iš bendrų veido bruožų (8 t., b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. iš greitųjų kreditų įmones Vivus.lt gavo laišką-pranešimą, kuriame nurodyta, kad jis įmonei skolingas pinigų. Bendra suma nurodyta 25,08 Eur. Niekada nėra sudaręs jokių sutarčių su greitųjų kreditų įmonėmis, neturi internetines bankininkystės. Paskambinus pranešime nurodytu telefonu, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje paėmė 250 eurų kreditą. Atsimena, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d., pietų metu, prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie jo sustojo juodos spalvos VW Golf automobilis, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo (vienų durelių, laidos nežino). Automobilio vairuotojas prašė pagalbos pasakė, kad jam yra iš užsienio atsiųsti pinigai tik šis neturi paso ir negali pinigų pasiimti. Už pinigus pažadėjo 30 euru atlygį. Sutikus padėti, automobiliu VW Golf nuvyko prie prekybos centro „Senukai“, bet (duomenys neskelbtini) skyrius tuo metu nedirbo. Vienas iš asmenų, ne vairuotojas, save vadino „A.“. Automobilio vairuotojas apie 30 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo. Kitas asmuo apie 30 m. amžiaus, aukštas, lieso kūno sudėjimo. Asmenys parduotuvėje esančioje (duomenys neskelbtini), prie automobilių pardavimo aikštelių, nupirko alkoholio ir pasakė kad nuvažiuosi į (duomenys neskelbtini), ten paims pinigus. Vykstant į (duomenys neskelbtini), asmenys jo klausinėjo, kur jis dirba, ką veikia. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), asmenys automobilį pastatė netoli (duomenys neskelbtini) skyriaus, jam padavė lapelį su neva sąskaitos numeriu. Jis nuėjęs į (duomenys neskelbtini) skyrių, padavė lapelį su numeriu ir savo asmens dokumentą darbuotojai ir pasakė, kad jam iš užsienio yra atsiųsti pinigai. Pasirašė ant darbuotojos pateiktų dokumentų (3 lapų), ant kokių dokumentų pasirašė, neskaitė. Darbuotoja jam padavė 270 eurų. Asmenys atvežę į (duomenys neskelbtini), nuvežė į stotį, nupirko bilietą į (duomenys neskelbtini) ir davė 20 eurų. Į (duomenys neskelbtini) grįžo mikroautobusu. Apie tai, kad buvo apgautas nesuprato. Įvykio metu buvo neblaivus, bet viską atsimena. Greitųjų kreditų nėra ėmęs, todėl jų išdavimo tvarka jam nėra žinoma (8 t., b. l. 58).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. J. parodė, kad jis nori papildomai patikslinti nusikalstamos veikos, kai buvo apgautas, aplinkybes. 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 11.30 val., jam būnant kieme prie savo namo, prie jo privažiavo juodos spalvos, dviejų durų, automobilis VW Golf. Automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, nes buvo išgėręs. Automobilio vairuotojas, paprašė pagalbos, sakė, kad pastarajam reikia pasiimti pinigus, kurie yra pervesti pastarajam iš užsienyje gyvenančio draugo, bet pats pasiimti negali, nes neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Už pinigų paėmimą pažadėjo 30 Eur. Sutikus padėti nuimti pinigus, automobiliu VW Golf, nuvyko prie PC „Senukai“, esančio (duomenys neskelbtini), bet tuo metu skyrius nedirbo. Tada automobilio vairuotojas pasakė, kad šis yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl galima greitai nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ten nusiimti pinigus. Sutiko ir įsėdo į automobilį. Važiuodami, (duomenys neskelbtini) sustojo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios maisto prekių parduotuvės, šalia automobilių pardavimo aikštelės. Vyriškis sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje, išlipęs iš automobilio, nuėjo į parduotuvę. Grįžo nupirkęs vyno butelį, buteliuką vaisvandenių. Vykstant į (duomenys neskelbtini), išgėrė vyno butelį. Abu vyriškiai klausinėjo, kur dirba, ką veikia, bet jiems nieko apie save nepasakojo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), sustojo prie (duomenys neskelbtini) skyriaus, adresu, kaip vėliau sužinojo, (duomenys neskelbtini). Šalia vairuotojo sėdėjęs vyriškis padavė lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu (4-5 skaičiais). Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) skyrių, pasakė, kad nori pasiimti pervestas pinigus iš užsienio. Skyriuje dirbusi darbuotoja, paprašė jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir sąskaitos numerio, jis padavė darbuotojai lapelį su užrašytų sąskaitos numeriu ir savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Tada ji jo paprašė, kad pasirašytų dokumentus, kokius dokumentus, ji jam nepaaiškino, o jis pats būdamas neblaivus nesidomėjo ir pasirašė, net neskaitęs ant 3 lapų dokumentų. Darbuotoja padavusi 250 eurų, jam nepaaiškino, kad jis sudaro greitojo kredito sutartį. Greitųjų kreditų nėra ėmęs, todėl jų išdavimo tvarka jam nėra žinoma. Gavęs pinigus, nuėjo į automobilį ir padavė visus gautus pinigus, t. y. 250 eurų, automobilio vairuotojui. Vairuotojas jam pasakė, kad turi skubiai išvykti, todėl negali jo automobiliu nuvežti į (duomenys neskelbtini). Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur vairuotojas jam nupirko bilietą kelionei į (duomenys neskelbtini) ir davė 20 eurų. Padavęs pinigus jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Į (duomenys neskelbtini) grįžo mikroautobusiuku. Tik gavęs laišką-pranešimą iš greitųjų kreditų Vivus.lt, suprato, kad buvo apgautas. Vienas jį apgavęs vyriškis – stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų, tamsių plaukų, amžius apie 30 metų, apsivilkęs mėlynos spalvos džinsiniu švarku, kalbėjo su rusišku akcentu, veidas be išskirtinių požymių. Vyriškis, sėdėjęs šalia vairuotojo, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų, tiesių plaukų, amžius apie 30 metų, apsivilkęs rudos spalvos megztiniu, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, kalbėjo lietuviškai be akcento, veidas be išskirtinių požymių. Vyriškiai tarpusavyje mažai kalbėjo, todėl jų vardų nežino. Kiek išgirdo, kad smulkaus kūno sudėjimo vyriškio pravardė „A.“. Pagal fotonuotraukas vyriškių atpažinti negalėtų. Juos matė pirmą kartą, mano, kad jie ne (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai (8 t., b. l. 69).

Iš byloje esančių 2016 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole matyti, kad R. J. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t. y. A. Č. bei nurodė, kad šis asmuo vairavo automobilį, atpažino iš apvalios veido formos (8 t., b. l. 75-76); taip pat R. J. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. V. L., bei nurodė, kad šis asmuo sėdėjo automobilio keleivio vietoje, kai jį vežė į (duomenys neskelbtini), atpažino pagal trumpai kirptus plaukus, nes tamsesnis, smulkesnio kūno sudėjimo, nosis buvo ilgoka (8 t., b. l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje manydamas, kad dėl darbo. 2015 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamena, buvo (duomenys neskelbtini), prie ūkinių prekių parduotuvės. Važiavo keliu dviračiu. Už autobusų stovėjimo stotelės stovėjo juodos spalvos automobilis, numerių nepamena. Jam važiuojant link automobilio, vairuotojo pusėje sėdėjęs asmuo iškišo ranką ir jį stabdė. Jis sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir pasakė, kad ieško darbuotojo, darbui miške. Šis paaiškino, kad darbas bus (duomenys neskelbtini) r. miške. Susitiko su tuo pačiu vyriškiu sekančią dieną (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Automobilyje buvo dviese ir dar vienas vyriškis, kurio nepažįsta. Vyriškis paaiškino, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) dirbti. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, sustojo prie (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus, (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pasakė, kad turi nueiti į kioskelį ir ten jam išmokės pinigus, už ką, nepasakė. Vairuotojas, ant lapuko užrašė kažkokį kodą iš daug skaičių. Nuėjo į kioskelį ir ten buvusi moteriškė padavė lapelį, tuomet jo paprašė paso ir paklausė, kur gyvena. Moteriškė kažką atspausdino kelis lapus, jis ant jų pasirašė, jų neperskaitė ir jam išmokėjo 700 Eur. Pinigus pasiėmė, nuėjo į automobilį, atsisėdo. Vairuotojui padavė pinigus ir lapus. Tuomet vairuotojas jam pasakė, kad šiandien nedirbs, jau vėlu, davė 30 Eur. Atvežė iki stoties, davė 10 Eur kelionės bilietui ir susitarė, kad kitą dieną 9 val. (duomenys neskelbtini) toje pačioje vietoje turi susitikti. Kita dieną jie neatvažiavo, bandė skambinti jų duotų tel. Nr., kurio nebeturi, bet niekas neatsiliepė. Po kelių dienų suprato, kad buvo apgautas, kad tuo metu pasiėmė greitąjį kreditą savo vardu. Vairuotojas buvo apvalaus veido, stambokas, apie 178-180 cm ūgio. Kitas jaunuolis pailgo veido, vidutinio kūno sudėjimo apie 180 cm ūgio. Ant rankos turėjo tatuiruotę. Juos galėtų atpažinti. Kasininkė apie 30 m. amžiaus, juodais iki kaklo plaukais, smulkaus kūno sudėjimo, kalbėjo su rusišku akcentu. Nežino ar galėtų ją atpažinti, nes labai trumpai ją matė. Kadangi apklausos metu ir sužinojo, kad apgaule jis buvo priverstas pasiimti 700 Eur kreditą, todėl jam padaryta 700 Eur žala (8 t., b. l. 102-103).

Iš byloje esančių 2015 m. spalio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad A. R. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t.y. A. F. bei nurodė, kad pastaroji jam išmokėjo 700 Eur, atpažino pagal plaukus ir veido bruožus (8 t.,b. l. 107-109); A. R. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. V. L., bei nurodė, kad pastarasis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje važiuojant į (duomenys neskelbtini), atpažino pagal veido bruožus. (8 t., b. l. 111-123); A. R. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad pastarasis asmuo vežė jį į (duomenys neskelbtini), taip pat šiam asmeniui atidavė 700 Eur, atpažino pagal veido bruožus (8 t., b. l. 125-126).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), kai prie jo sustojo tamsios spalvos lengvasis automobilis, penkių sėdimų vietų, jei neklysta „Saab“ markės. Automobilyje sėdėjo kažkokie du vyrai, paklausė gal „nori chaltūrkės pasidaryt“, t. y. pasiūlė užsidirbt. O pinigų aišku reikėjo, pasakė kad nori. Pasakė, kad reikia paimt pašte pinigus, paklausė ar turi dokumentą, pasakė, kad turi. Galvojo (duomenys neskelbtini) į paštą važiuos, bet pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), o važiavo prie (duomenys neskelbtini) kažkur, nežino ar ten (duomenys neskelbtini) ar kitokia kokia gyvenvietė. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kiosko, pasakė nueiti ir pasakyti, kad „Yra pervedimas nuo sesers“, taip ir padarė. Kioske sėdėjo kažkokia moteris, jai padavė savo asmens tapatybės kortelę, pasakė kaip jam liepė, kad yra pervedimas iš sesers. Ta moteris davė kažkokius dokumentus pasirašyti, tris kartus pasirašinėjo, jei neklysta, rašė vardą, pavardę ir parašą, neskaitė, ką pasirašinėjo. Pasirašė ir jam iškart kupiūromis po 50 eurų ta moteris davė, jei neklysta 650 eurų sumą. O gal 750 eurų, neprisimena, gerai išgėręs tada buvo, nelabai ką prisimena, pasakoja tai, ką prisimena. Paėmė pinigus ir grįžo į tą patį automobilį, pinigus atidavė už vairo sėdėjusiam vyrui. Iškart nuvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini), išleido ten, kur paėmė (duomenys neskelbtini), davė 5 eurus už paslaugą, nors buvo žadėję 15 eurų, bet davė tik 5. Tada galvojo, kad tikrai jiems reikėjo padėt su tais sesers pinigais, nors jam neaiškino, kodėl jie patys negali tų pinigų nusiimt. Paprašė padėti ir padėjo. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tie vyrai jį apgavo, kad pasirodo jis pasirašė, jog ima kreditą. Ką pasirašinėjo neskaitė, pasitikėjo tiek ta kasininke, tiek tais dviem vyrais, kam jiems jį apgaudinėt. Kasininkė davė tik pinigus, jokių dokumentų nedavė. Kadangi tą dieną buvo nemažai išgėręs, buvo girtas, tai nei kaip ta kasininkė atrodė, nei tie du vyrai, neprisimena ir visiškai negali jų apibūdinti, negalėtų jų atpažinti. Kadangi savo vardu paėmė paskolą, ką sužinojo tik iš policijos pareigūnų, tai prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes tie vyrai jį apgavo, nenorėjo imti jokios paskolos. Preliminariai padaryta 650 eurų turtinė žala, ją patikslins vėliau tyrimo metu paaiškėjus kokiai sumai pasirašė kredito sutartį (8 t., b. l. 151-152).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. galimai 12 d., tiksliai neatsimena, jis kartu su pažįstamu V. C. buvo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. 00 min. prie parduotuvės privažiavo pilkos spalvos automobilis. Kokios markės ir valstybinio numerio automobilio, neįsidėmėjo. Automobilyje sėdėjo du vyriškiai. Vienas vyriškis vairuotojo vietoje, kitas priekyje, keleivio vietoje. Keleivio vietoje sėdintis vyriškis pasiūlė jiems užsidirbti, sakydamas, kad reiks „pranešti“ cigaretes ir pasakė, kad už tai duos 100 eurų. Sutiko, taip pat sutiko ir V. C.. Kartu su V. C. įsėdo į minėtą automobilį. V. C. išleido (duomenys neskelbtini). Šį išleido, nes pastarasis neturėjo asmens dokumento. O jis turėjo asmens tapatybės kortelę, todėl jį nuvežė galimai iki (duomenys neskelbtini). Tiksliai iki kokio miesto nuvežė nežino, bet žino, kad už (duomenys neskelbtini). Atvažiavo prie kioskelio (duomenys neskelbtini). Prieš tai minėti vyriškiai pasakė, kad turi nueiti į kioskelį ir kasininkei turės paduoti asmens tapatybės kortelę. Daugiau jie nieko nedavė ir neaiškino. Išlipo visi iš automobilio, minėti vyriškiai stovėjo toliau nuo kioskelio, mano dėl to, kad buvo prie kioskelio vaizdo kameros, o jis nuėjo į vidų, ir ten dirbusiai kasininkei padavė savo asmens tapatybės kortelę. Ji užpildė kažkokius popierius, kuriuose jis pasirašė. Ta pati kasininkė, kuri užpildė dokumentus, davė vieną lapą ir padavė, turbūt, 200 eurų (kupiūromis po 50 eurų). Kad kioskelyje (duomenys neskelbtini) ėmė kreditą tą suvokė, tačiau ne iki galo. Kodėl pasirašė dokumentuose, to paaiškinti negaili. Išėjus jam iš kiosko, minėti vyriškiai paėmė iš jo tą vieną lapą. Visų pinigų nenorėjo atiduoti, prašė, kad jam duotų 50 eurų, tačiau jie vis tiek reikalavo, kad atiduotų visus pinigus. Jiems jau sėdint tame pačiame automobilyje, priekyje keleivio vietoje sėdintis vyriškis jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į pakaušio sritį. Išsigando, todėl 200 eurų padavė automobilio keleiviui. Vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis davė 5 eurus (vienoje kupiūroje). Dokumentų perskaityti nespėjo, nes iš jo tie vyriškiai juos paėmė. Tuomet keleivio vietoje sėdintis vyriškis pasakė, kad yra parduotuvė, leido nueiti nusipirkti cigarečių, išgerti, ir sakė, kad palauks. Grįžus iš parduotuvės, minėto automobilio jau nebuvo. Kaip kas toliau buvo neatsimena, bet pamena, kad atsidūrė (duomenys neskelbtini) areštinėje. Automobilio vairuotojo vietoje sėdintį vyriškį galėtų atpažinti pagal nuotrauką. Jis buvo apie 35 metų amžiaus, apie 1,70 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Keleivio vietoje sėdintis vyriškis irgi buvo apie 30 metų amžiaus, buvo plikas, šį vyriškį irgi galėtų atpažinti pagal nuotrauką. Kioskelyje pinigus davė moteris, kurios nepažįsta, jos neįsidėmėjo, todėl atpažinti pagal nuotrauką jos negalėtų. 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo neblaivus, todėl įvykio aplinkybės gali maišytis. Labai išsigando, todėl nelabai suvokė, ką daro (8 t., b. l. 158-160).

Iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. S. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t.y. R. G., bei nurodė, kad pastarasis asmuo vairavo automobilį, kai jį vežė į (duomenys neskelbtini), atpažino pagal bendrus veido bruožus (8 t., b. l. 170-172); taip pat G. S. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t.y. E. J., bei nurodė, kad pastarasis asmuo sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, atpažino pagal bendrus veido bruožus, įsidėmėjo, nes buvo plikas (8 t., b. l. 173-175).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Z. J. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini), buvo šiek tiek išgėręs alaus, bet jautėsi blaivus, viską gerai prisimena. Prie jo sustojo tamsiai raudonos spalvos panaši į Audi A6 ar A4 mašina, kurios priekyje sėdėjo du vyrai. Keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis pasakė „Jums į priekį”, „Taip“,- sakė,- „man į parduotuvę“. Sako „Nenori uždirbt?“ Iškart pagalvojo, kad gal malkų prašo paskaldyt ar statybose, kam gi dabar pinigų nereikia. Sakė: „Noriu, palaukit man reikia į parduotuvę“. Tada jie sustojo netoliese esančioje aikštelėje prie parduotuvės „Tritaškis“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo į parduotuvę, nusipirko produktų sriubai. Tada atsisėdo į tų vyrų automobilį, jie nuvežė jį į namus, pasidėjo produktus ir grįžo į jų automobilį. Tie vyrai apie jį nieko neklausė, nei ar dirba, nei dar kažkokių asmeninių dalykų. Tik išvažiavus tie vyrai paklausė, ar paėmė pasą, atsakė „Ne“, tada grįžo atgal, paėmė savo pasą ir vėl nuvažiavo. Su juo bendravo ir keleivis, ir vairuotojas, bendravo ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Susidarė įspūdis, kad vairuotojas labiau linkęs bendrauti lietuvių kalba, kad yra lietuvis, o keleivio vietoje sėdėjęs vyras labiau rusiškai kalbėjo. Jau bevažiuojant tie vyrai pasakė, kad jiems reikia pagalbos, nes iš Anglijos firmos pavadinimu „Dance“, ar kažkas panašaus, jiems turi pervesti pinigus, bet kadangi jų abiejų sąskaitos yra areštuotos antstolių, tai jie negali į savo sąskaitas persivesti pinigų, todėl jiems reikia pagalbos. Jie neprašė ir neklausė ar turi savo banko sąskaitą, ją turi, bet jiems jos nereikėjo ir apie tai jiems nesakė ir nėjo kalba. Pasakė, kad reikia važiuot į (duomenys neskelbtini). Dar pasakė, kad kam taip toli, juk čia bankas yra, tada jie paaiškino, kad ne į banką reikia, o į greitojo pervedimo vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini) šalia pagrindinės gatvės, keleivio vietoje sėdėjęs vyras išlipo ir matė, kad kalbėjo telefonu, ką kalbėjo negirdėjo. Tada grįžo atgal į automobilį ir pasakė, kad neaišku, ar atidarys tą greitojo pinigų pervedimo vietą, ar ne, kad nelauks, važiuos į (duomenys neskelbtini). Nieko neliko, sutiko. Atvažiavo kažkur už (duomenys neskelbtini), netoli buvo kažkoks prekybos centras, neprisimena pavadinimo, tada už jo buvo gatvė, o ten kioskelis buvo kažkoks geltonos spalvos, nežino jo pavadinimo, ant durų buvo užrašas „Užeiti tik po vieną“. Tie vyrai automobilį pastatė prie to prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, keleivio vietoje sėdėjęs vyras parodė tą kioskelį ir pasakė „Eik į tą kioskelį, paduok asmens dokumentą ir pasakyk, kad yra gautas pervedimas iš Anglijos „Dano“ firmos“. Taip ir padarė, tie vyrai liko sėdėti automobilyje. Užėjo į tą kioskelį, už langelio sėdėjo jauna moteris, apie 30 metų amžiaus, tamsiaplaukė, ilgų (kažkur apie pečius ilgio) tiesių plaukų, apvalaus gal kiek putlaus veido, nosis stambi, be akinių, šviesų akių (jei neklysta), bet tokio nemalonaus veido, vulgari, bendravo su juo nepagarbiai, vulgariai, jis dar jos ėmė atsiprašinėti, kad ką ne taip pasakė. Ta moteris atrodė putlutė, stambesnio kūno sudėjimo, tikrai ne liekna, kadangi atsistojusi nebuvo, tai negali ūgio nurodyti. Mano, kad tiek „gyvai“, tiek iš nuotraukos ją galėtų atpažinti. Užėjęs tai moteriai padavė savo pasą ir pasakė ką tie vyrai jam buvo liepę, t. y. kad yra iš Anglijos firmos „Dance“ pinigų pervedimas. Ta moteris paėmė jo pasą ir pradėjo kažką spausdinti, bespausdindama klausė ar dirba, pasakė savo darbovietę, ji pasakė, kad yra tokia, kad mato, kad ten dirba, daugiau jokių jo duomenų neklausė. Tada padavė keturis lapus su tekstu pasirašyti, visi lapai buvo prirašyti, balti, ant dviejų iš jų pasirašė parašu, vardu ir pavarde, o ant dviejų tik parašą turėjo padėt. Neskaitė, kas juose parašyta, net antraštės neskaitė, nes pasitikėjo, tiek tais vyrais, tiek ta moterimi, negi sunku padėt žmonėms. Ta moteris paėmė jo pasirašytas popierius ir atskaičiavo 700 eurų. Du kartus perskaičiavo ir pasakė „Atsargiai su pinigais“. Yra tikras, kad paėmė 700 eurų sumą. Kasininkė grąžino pasą, daugiau nieko nedavė, nedavė jokio kvito, jokio popieriaus, kurį pasirašė ar dar ko nors, tik pinigus ir pasą. Su pinigais grįžo į automobilių stovėjimo aikštelėje laukiančių vyrų automobilį. Grįžęs padavė keleivio vietoje sėdėjusiam vyrui 700 eurų. Tie vyrai vežė jį atgal namo. Važiuojant dar į (duomenys neskelbtini) jam, davė 5 eurus keleivio vietoje sėdėjęs vyras, paprašė sustoti parduotuvėje, ėjo pirkti cigarečių ir butelį alaus. Buvo sustoję prie prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio kelio, kitoj pusėj yra parduotuvė „Maxima“. Nuėjęs į „Norfą“ pirko cigarečių, butelį alaus, tie vyrai liko sėdėt automobilyje, automobilį jie pastatė pačiame aikštelės šone, nuošaliau, t. y. toli nuo įėjimo į prekybos centrą durų. Grįžtant davė dar 5 eurus, grįžtant jau niekur nestojo, nuvežė tiesiai į namus. Viso gavo iš jų 10 eurų atlygį. Dar jų paklausė ar nebus kokių problemų, pasakė, kad ne viskas čia gerai, dėkojo, kad padėjo. Na ir jam gerai, juk gavo 10 eurų. Minėtus du vyrus irgi gali apibūdinti. Vairuotojas, kaip ir minėjo, daugiau kalbėjo lietuviškai, šis buvo kiek žemesnis nei keleivis, nes pagal sėdynės matėsi, kad vairuotojas žemiau sėdėjo. Vairuotojas buvo nedidele barzdele, nesiskutęs, plaukai buvo šviesūs, trumpi, beveik plikas, kiek praplikęs. Vairuotojas buvo apsirengęs mėlynais džinsais ir trumpom rankovėm balta maikute su kažkokiom linijom priekyje. Vairavo labai gerai, viena ranka vairą sukiojo. Abu vyrai buvo apie 25-30 metų amžiaus. Keleivio vietoje sėdėjęs vyras buvo tamsiais plaukais, ne plikas, bet irgi trumpi plaukai, iki kokio centimetro ilgio, apvalaus veido, jis buvo tamsiai mėlyna maikute trumpom rankovėm, mėlynai pilkšvais džinsais. Daugiau nelabai juos apibūdins, bet tikrai abu galėtų atpažinti, tiek „gyvai“, tiek iš nuotraukų, labai gerai juos įsidėmėjo. Kai buvo netoli to kiosko, keleivio vietoje sėdėjusiam vyrui kažkas paskambino, šis rusų kalba pasakė „Mes (duomenys neskelbtini), tuoj būsim“, nežino kas pastarajam skambino. Kai važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, keleivio vietoje sėdėjęs vyras buvo paėmęs jo mobilaus ryšio telefoną, sakė, kad nori jo numerį paimti, dar pasakė, kad savo telefoną įvestų, netrukus grąžino telefoną, sakė įvedė savo numerį, bet šiandien žiūrėjo, neįvedė visgi jokio savo kontakto. Nežiūrėjo, ką tas vyras jo telefone spaudė, pasitikėjo. Jų automobilis buvo ne naujas, aišku ir ne senas, bet ten kur sėdėjo, t. y. už priekyje sėdinčio keleivio, durys neatsidarinėjo, jas iš išorės atidarė priekyje sėdėjęs vyras. Kitoje pusėje gale durelės atsidarė. Iki šiandieninės apklausos buvo įsitikinęs, gal net dabar įsitikinęs, kad tiems vyrams padėjo pinigus paimt, kurie buvo pervesti iš Anglijos, jokio kredito jis neėmė, aišku neskaitė dokumentų, pasirašė juos neskaitęs, nes pasitikėjo darbuotoja ir tais vyrais. Visi taip įtikinamai elgėsi ir kalbėjo, juk nieko blogo nedarė, o ir uždirbo 10 eurų. Sako, kad nesudarė jokios kredito sutarties, niekas neapgavo, jokios žalos nepatyrė, todėl nesijaučia nukentėjęs, neturi niekam pretenzijų. Bet jeigu paaiškės, kad kažkas pasinaudojo jo patiklumu, kad visgi jis sudarė kažkokią kredito sutartį, kad turi grąžinti tuos 700 eurų kažkam, tai tada jis turėsi pretenzijų tiems vyrams, tada prašys jį pripažinti nukentėjusiuoju, dabar kaip supranta tokių duomenų dar nėra (8 t. b. l. 180-182).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Z. J. parodė, kad lieka prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir priimti pareiškimą dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 17 val. du nepažįstami vyrai iš jo apgaule išviliojo 700 eurų, t. y. jie apgavo pasakę, kad jiems reikia pagalbos, o matyt susimokę su kasininke, pas kurią jį nuvežė neva padėti jiems išgryninti pinigų, jam nežinant ir pasinaudoję jo patiklumu ir gerumu apgavo ir privertė paimti kreditą, nors manė, kad jiems padeda išgryninti pinigus. Kasininkė išmokėjo 700 eurų, kuriuos atidavė tiems vyrams, nors kokiai sumai sudarė kredito sutartį, nežino, nes jokių dokumentų nedavė, o ką pasirašinėjo nepaskaitė ir nežino kokia ten suma buvo nurodyta, gali būti, kad ir ne 700 eurų, gal net didesnė, todėl jei paaiškės, kad didesnė suma, tai jam padaryta turtinė žala bus lygi ne 700 eurų, kaip yra dabar, o tai sumai. Kaip atrodė tie du vyrai ir moteris jis išsamiai, kiek prisimena apibūdino savo 2015 m. rugsėjo 8 d. apklausoje, todėl nesikartos, prašo vadovautis jo ankstesne apklausa, daugiau jokių naujų šių asmenų bruožų neprisiminė, kaip ir minėjo galėtų juos atpažinti, buvo pakankamai blaivus, išgėręs apie litrą 4,5 laipsnių stiprumo alaus, kuo galbūt taip pat pasinaudojo tie vyrai, bet, mano, tuos du vyrus ir kasininkę gerai įsidėmėjo, kad juos atpažins. Išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ar neturtinės žalos, jį esant reikalui pateiks vėliau, jei iš jo norės tą kredito bendrovė išieškoti suteiktą kreditą ar jei atsiras kitokių aplinkybių (8 t., b. l. 192-193).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Z. J. parodė, jog gali apibūdinti kaip atrodė nepažįstamieji asmenys, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), taip pat ir kasininkė, kuri išdavė pinigus, kuriuos atidavė tiems dviem vyrams: tas, kuris vairavo atrodė 25-30 metų amžiaus, trumpai kirptas, šviesesnių plaukų, apie 170 cm ūgio (panašaus kaip jis ūgio), stambaus kūno sudėjimo, su akcentu kalbėjo lietuviškai, apvalaus veido, daugiau apibūdinti negali, nes matė jį iš nugaros ir šono. Kadangi nekilo įtarimų, tai neįsižiūrėjo į juos. Kitas vyras sėdėjo priekyje, keleivio vietoje: jis aukštesnis už vairuotoją, apie 180 cm, sportiško kūno sudėjimo, (jis taip suprato, kad šis viskam vadovavo, nes šis skambino kažkam ir tarėsi dėl susitikimo, kaip suprato su kasininke, nes sakė telefonu „laba diena, tuoj mes privažiuosim, mes jau (duomenys neskelbtini)“, jis taip sakė būdamas išlipęs iš mašinos, bet girdėjo, nes mašinos langas buvo atidarytas), šis apie 25-35 metų amžiaus, pailgo veido, ilga nosis, jis buvo nesiskutęs. Šis mažai kalbėjo, todėl neįsidėmėjo. Tie abu gerai atrodė, t. y. tvarkingai apsirengę, akivaizdžiai negeriantys alkoholio. Kasininkė atrodė taip: ilgi tamsūs plaukai, plaukai labai krito ant veido, be kirpčiukų, tamsesnio gymio (ne šviesaus gymio), apie 30 metų amžiaus, juodi antakiai, rudakė, vidutinio kūno sudėjimo (iki pusės tik ją matė), kasininkė labai jį skubino ir buvo nekalbi, vis bandė ko nors paklausti, tačiau ji buvo susierzinusi, pikta. Galėtų atpažinti visus šiuos asmenis (9 t., b. l. 21-22).

Iš byloje esančių 2015 m. spalio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad Z. J. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t.y. A. F. bei nurodė, kad pastaroji moteris buvo kasininkė, jam išdavė pinigus, davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Atpažino pagal tamsius ilgus plaukus, antakius, tamsias akis (9 t., b. l. 24-28). Be to, Z. J. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. R. G. bei nurodė, kad pastarasis vairavo automobilį bei nurodė, kad šis asmuo vairavo automobilį. Atpažino pagal apvalų veidą, trumpą plaukų kirpimą (9 t., b. l. 30-34). Taip pat Z. J. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t.y. E. J. bei nurodė, kad pastarasis sėdėjo automobilyje priekinėje keleivio vietoje. Atpažino pagal pailgą veidą, ilgą nosį (9 t., b. l. 36-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje ((duomenys neskelbtini)). Jį buvo atvežę nepažįstami asmenys automobiliu BMW tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių dabar nurodyti negali, kurie pasiūlė užsidirbti ir atlikti pinigų pavedimą. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 14.30 val., būnant (duomenys neskelbtini), prie jo privažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis BMW, kurio valstybinių numerių nurodyti negali. Automobilio vairuotojas, kurio nepažįsta, bet galėtų atpažinti pagal nuotrauką, pasiūlė užsidirbti pinigų ir nuimti pinigus, t. y. atlikti pavedimą. Sutiko ir įsėdo į automobilį. Automobilyje buvusių dviejų asmenų nepažįsta, bet galėtų atpažinti pagal nuotraukas. Minėti asmenys jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių ((duomenys neskelbtini)) ir jis savo vardu padarė pinigų pavedimą, t. y. paėmė kreditą 500 eurų, po 50 eurų nominalo kupiūromis ir padavė automobilio keleiviui, kuris buvo su automobilį vairavusiu asmeniu. Automobilio vairuotojas padavė 10 eurų. Kreditą išdavė moteris, kurios nepažįsta, bet galėtų atpažinti iš nuotraukos. Po to jie jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini) miesto ir paliko. Grįžo namo traukiniu. Automobilyje buvo du vyriškiai, kurie prašė jo pagalbos išgryninant pinigus. Minėti asmenys jokių dokumentų ir sąskaitos duomenų nedavė. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje pasirašė du dokumentus, kokius negali pasakyti, nes nežino. Minėtus dokumentus pasiėmė kasininkė atgal. Kasininkė jokių kopijų nedavė, atidavė tik pasą ir pinigus 500 eurų. Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai pasakė, kad reikia atlikti pinigų pervedimą, nes to jo parašė kitas žmogus. Kai pasirašinėjo dokumentus, darbuotoja nieko nesakė, kai pasirašė dokumentus moteris juos pasiėmė. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, darbuotoja jam išdavė 500 eurų sumą, po 50 eurų. Tuo metu nesuprato, kad ėmė kreditą. Darbuotoja pasiūlė pasirašyti ant dokumentų ir pasirašė. Pasirašomų dokumentų neskaitė. Darbuotoja pinigus 500 eurų padavė jam, o jis padavė pinigus jį atvežusiems asmenims. Už paslaugą gavo 10 eurų atlygį. Automobilio vairuotojas buvo trumpais tamsiais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo. Keleivis buvo trumpai kirptas, stambaus kūno sudėjimo. Daugiau nieko nepamena (9 t., b. l. 50-51).

Iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. D. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t.y. A. F. bei nurodė, kad ji davė pasirašyti dokumentus, išmokėjo 500 Eur. Atpažino pagal tamsius ilgus plaukus, veido bruožus (9 t., b.l.54-56). Taip pat A. D. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t.y. R. G. bei nurodė, kad šis asmuo pasiūlė jam užsidirbti pinigų bei vairavo automobilį. Atpažino pagal ovalų veidą, trumpai kirptus plaukus (9 t., b. l. 60-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 15-16 val. ėjo (duomenys neskelbtini), kai prie jo sustojo automobilis, panašus į džipą, juodos spalvos, markės ir modelio nurodyti negali, vėliau važiuojant matė ant jo vairo užrašą KIA, jei neklysta, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Atsidarė galinės automobilio durelės, pamatė ten sėdint savo pažįstamą vardu J., pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino, nėra pas jį buvęs, jam apie 60 metų, jis nedirba, jokių pajamų neturi, turi neįgalumo pažymėjimą, jis paklausė jo ar negalėtų pagelbėt. Sutiko, priekyje sėdėjęs nepažįstamas vyras rusų kalba pasakė, kad reikia pagalbos: „Reikia važiuoti į paštą paimti sesers piniginę perlaidą, o jo sąskaitą areštavę antstoliai, todėl reikia pagalbos“. Paklausė jo ar turi pasą, pasakė, kad namie, nuėjo paimti. Nei keleivio vietoje sėdėjusio vyro, nei vairuotojo nepažinojo, galvojo, kad čia J. draugai, jie jam buvo nematyti, savo vardų jie nesakė, nesusipažino. Nuėjo į namus, pasiėmė pasą, tiksliau asmens tapatybės kortelę, jie jo palaukė, tada jis atsisėdo į automobilį. Pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), dar pasakė, kad paštas čia yra, bet jie paaiškino, kad piniginė perlaida bus daroma pagal gyvenamąją vietą, todėl reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Sutiko, jam pasakė, kad už pagalbą duos 10 eurų. Važiavo labai greitai, matė, kad spidometras rodė 160 km/h, dar sakė, kad ko taip lekia, kad neskubėtų, bet jo neklausė. Važiuojant automobilyje grojo muzika, nekalbėjo, niekur nebuvo sustoję. Vienu momentu keleivio vietoje priekyje sėdėjęs vyras paėmė iš jo pažįstamo J. mobilaus ryšio telefoną ir paskambino, kam skambino ir ką kalbėjo, negirdėjo, nes garsiai grojo muzika, paskui draugui grąžino pastarojo telefono aparatą. J. telefono numerio nežino. Atvažiavo ne į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini), prie kažkokio penkiaaukščio esančios pašto skyriaus kioskelio (duomenys neskelbtini), nežino adreso ar daugiau kažkokių orientacinių objektų. Čia keleivio vietoje sėdėjęs vyras pirštu parodė į kioskelį (duomenys neskelbtini), pasakė eiti ten, pasakė „Paduosi dokumentą ir paimsi pervedimą“. Jis nuėjo, visi liko automobilyje. Atėjo į tą kioskelį, čia sėdėjo moteris, apie 25-35 metų amžiaus, tamsių plaukų apie pečius ilgio, gal kiek ilgesni, be kirpčiukų, normalaus kūno sudėjimo, apie 160-170 cm ūgio, gerai bruožų neapibūdins, bet mano ją galėtų atpažinti. Su ja kalbėjo lietuviškai. Atėjęs iškart padavė savo dokumentą, nieko jai nesakė, jam kasininkė iškart padavė popierius pasirašyti, t. y. padavė pradžioje vieną lapą, kurio kitoje pusėje apačioje pasakė tik pasirašyti parašu, o paskui padavė dar vieną ar tai du lapus, kur tik vienoje vietoje apačioje parašė savo vardą, pavardę ir parašą. Tada ji pasiėmė visus pasirašytus popierius ir jam davė 700 eurų, po 50 eurų. Juos paėmė ir išėjo, jokių dokumentų jam nedavė su savimi pasiimti, tik pinigus. Ką pasirašė neskaitė, nes neturėjo akinių, ten buvo viskas labai smulkiai parašyta, o ir pasitikėjo, kad žmonėms daro paslaugą. Visus pinigus atidavė keleivio vietoje sėdėjusiam vyrui. Tada iškart važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Niekur nestojo. (duomenys neskelbtini) paprašė, kad sustotų, nes norėjo į tualetą. Tie sustojo, davė 10 eurų, pasakė kad nueitų į šalia prie kelio stovėjusią parduotuvę. Jis ten nusipirko alaus. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad jau nėra tų vyrų automobilio, o jo draugas J. stovi autobusų stotelėje. Šis pasakė, kad tie vyrai pastarąjį išleido, o patys turėjo išvažiuoti, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, nes skubėjo. Jie autobusu už turėtus pinigus grįžo į (duomenys neskelbtini). Šiandien sužinojo, kad tą dieną buvo apgautas, kad visai ne pervedimą išgrynino, o savo vardu paėmė kreditą, kad tie vyrai jį apgavo. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju, padaryta 700 eurų turtinė žala, t. y. žala tai sumai, kuriai pasirašė paskolos sutartį, kadangi nežino kas ten buvo parašyta, sutarties neskaitė, bet jam išmokėta buvo 700 eurų, tai mano, kad ir sutartis buvo 700 eurų sumai, jei paaiškėtų, kad ten kita suma, tai šią sumą patikslins kitų apklausų metu. Keleivio vietoje sėdėjęs vyras buvo rusakalbis, su juo kalbėjo rusiškai, pastarajam buvo apie 40-45 metus, normalaus kūno sudėjimo, normalaus veido, nei putlus, nei liesas, jis buvo smulkesnis nei vairuotojas, ūgio pasakyti negali, nes nebuvo šis išlipęs, buvo apsirengęs gelsvais ar rausvais trumpom rankovėm marškiniais, kelnių neįsidėmėjo, plaukai buvo trumpi, kirpti ežiuku, šviesūs, kadangi sėdėjo už jo, tai šio nelabai įsidėmėjo, bet atpažinti galėtų. Vairuotojas kalbėjo rusiškai, bet jautėsi kažkoks akcentas, gal pastarasis lenkas ar dar kokia kalba, šis buvo stambesnis už keleivį, ūgio nepasakys, išlipęs nebuvo, plaukai jo buvo tamsesni nei keleivio vietoje sėdėjusio vyro, ilgesni šiek tiek, žandai putlesni, veidas putlesnis, žandikauliai kiek išsišovę, akys šviesios, ne rudos, buvo apsirengęs šviesiais marškiniais, priekyje vertikaliais dryžiais, kelnių negali apibūdinti, pastarąjį galėtų atpažinti (9 t., b. l. 72-74).

Iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. Ž. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. R. G. bei nurodė, kad pastarasis vairavo automobilį. Atpažino pagal stambų veidą, trumpus plaukus, kurie yra šviesūs, išsišokusį žandikaulį, plačią nosį, kresną kūno sudėjimą (9 t., b. l. 78-80). Tai pat V. Ž. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t.y. E. J. bei nurodė, kad pastarasis asmuo sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Atpažino pagal galvos formą, plaukus, akių žvilgsnį, platų žandikaulį, nosį (9 t., b. l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie pietus, kažkur apie 12.00 val. jam būnant (duomenys neskelbtini) prie jo privažiavo nežinomas automobilis, jo markės ir duomenų neįsidėmėjo, nes buvo išgėręs ir jame buvo du vyrai, kurių nepažinojo. To automobilio keleivis pasiūlė užsidirbti pinigų, kad duos 15 eurų už tai, kad išgrynintų jų pinigus pervestus į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, nemanė, kad darys kažką neteisėto, tuo labiau buvo išgėręs. Tada keleivis jo paklausė ar turi su savimi pasą, jis kaip tik jį turėjo, jiems davė savo pasą ir keleivis kažkam skambino, diktavo jo duomenis. Tada įsėdo į jų mašiną ir jiedu pakeliui (duomenys neskelbtini) dar vienam vyrui tą patį pasiūlė, kuris sutiko ir įsėdo su juo į jų automobilį važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tačiau pakeliui, kai sužinojo, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), kitas vyras apsigalvojo ir išlipo iš automobilio, nes manė, kad pastarajam reiks išgryninti pinigus (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neatsimena ar ką sakė, bet keleivis visą laiką su juo bendravo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, jie jį išlaipino ir pasakė nueiti į geltonai mėlyną kioskelį, anksčiau buvęs Lietuvos pašto kioskas, kuriame turėjo pateikti savo pasą ir pasakyti kiosko darbuotojai, kad nori iš savo sąskaitos išgryninti pinigus. Jis taip ir padarė, t.y. nuėjo į tą kioską ir moteriai pateikė savo pasą bei pasakė, kad nori išgryninti pinigus nuo sąskaitos. Ji paėmė jo pasą, ir kažką tikrino kompiuteryje, po to kažkam skambino, pokalbio negirdėjo, tačiau pamanė, kad į banką skambina, tada davė jam pasirašyti kažkokius popierius, du kartus pasirašinėjo, bet neskaitė, ką būtent pasirašo, o ji jam pasakė, kad jo sąskaitoje pinigų nėra, jokių pinigų jam nedavė, todėl ir paėmė pasą ir išėjo į lauką link tų vyrų ir tuo metu jį ir tuos du vyrus sulaikė policija. Tik apklausos metu sužinojo, kad jo vardu tie du vyrai kartu su kiosko darbuotoja norėjo paimti iš kredito bendrovių apie 600 eurų kredito sumą, suklaidindami jį, kad jis iš savo sąskaitos nuims jiems priklausančius į jo sąskaitą pervestus pinigus. Ar minėti vyrai paėmė pinigus, nežino, tačiau jam jokių pinigų darbuotoja neišmokėjo. Dėl minėto įvykio padaryta moralinė žala. Kreipsis į policiją su pareiškimu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis. Civilinio ieškinio nereikš (9 t., b. l. 90-91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val., tikslios valandos neprisimena prie jo ir jo pažįstamo O. M., einančių (duomenys neskelbtini) privažiavo ir sustojo automobilis KIA, juodos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo, kuriame matė, kad yra du vyrai. Vairuotojas ir keleivis. Jis su O. M. buvo išgėrę, kadangi neseniai buvo grįžęs iš Norvegijos, tai šventė. Ėjo iškeisti kronas į eurus, į banką. Jis gerai visas aplinkybes prisimena. Vairuotojas užkalbino juos, kur eina, pasakė, kad kronų keisti, tada jis pasakė, kad gali iškeisti ir pasiūlė sėstis į automobilį. Jis su O. M. atsisėdo į jų automobilį, atsisėdo į galą, tada pradėjo jų klausinėti kiek keleivis, tiek ir vairuotojas ar turi su savimi asmens dokumentus, kažkam kažkas iš jų skambino, paskui nugirdo, kad jie tarpusavyje apie kažkokius tai paskolų ėmimus kalbasi, suprato, kad jie jam jokių kronų neiškeis ir dėl to išlipo iš jų automobilio ir išėjo. Jam jie nei uždirbti, nei dar ko nors nesiūlė, kadangi ir taip turėjo lėšų. Jis labai greitai išėjo iš to automobilio, O. M. šaukė eiti kartu su juo, bet šis liko su jais toliau kalbėtis. Išlipęs iš automobilio ir atėjęs namo, pastebėjo, kad dingo jo piniginė juodos spalvos „Pierre cardin“ su joje buvusiu jo vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele ir AB „DNB“ Visa Elektron mokėjimo kortele. Suprato, kad pametė piniginę su dokumentais tame automobilyje, kadangi ji tikriausiai iškrito jam iš neužsegtos išorinės striukės kišenės, kai lipo iš to automobilio. Kadangi niekur daugiau jos pamesti negalėjo, o ir susigrąžinti negalėjo, nes nežinojo tų vyrų iš automobilio, matė juos pirmą kartą. Mokėjimo kortele pasinaudota nebuvo, jos neblokavo, kadangi kitą dieną paskambino iš policijos ir pranešė, kad jo piniginė su dokumentais atsirado, tame automobilyje KIA. Niekam jokių pretenzijų neturi dėl nieko, kadangi jokia žala nepadaryta. 2015 m. rugsėjo 14 d. vėlai vakare apie 22.00 val., tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo O. M., kuris papasakojo, kad pastarąjį 2015 m. rugsėjo 14 d. vakare, į darbo dienos pabaigą, su tais dviem vyrais (duomenys neskelbtini) mikrorajone sulaikė policija dėl to, kad apgaule, pasinaudojus jo asmens dokumentais, tie vyrai norėjo paimti paskolą iš kredito bendrovės. Jis tuos du vyrus galės atpažinti iš nuotraukų, kadangi jų veidus gerai įsidėmėjo. Vairuotojas buvo apie 30 m. amžiaus, stambesnis už keleivį, apvalesnio veido ir putlesnių lupų, didele nosimi, tamsių trumpai kirptų plaukų, o keleivis buvo irgi 30 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių akių ir antakių, labai trumpai kirptas, galima sakyti plikas, abudu su juo kalbėjo lietuvių kalba (9 t., b. l. 95-96).

2015 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. K. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį E. J. bei nurodė, kad pastarasis asmuo sėdėjo automobilio keleivio vietoje, atpažino pagal veido bruožus, šviesias akis, antakius (9 t., b. l. 97-101). Taip pat V. K. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. R. G. bei nurodė, kad pastarasis asmuo vairavo automobilį, Atpažino pagal veido bruožus, stambų veidą, lūpas (9 t., b. l. 102-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. S. parodė, kad apie jokius sukčiavimus nieko nežino, tačiau vieną E. pažįsta, tai jo kaimynas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jo kaimynas E., pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kiek žino, niekur oficialiai nedirba, verčiasi visokiais atsitiktiniais darbais, automobilių pirkimu-pardavimu, kartu su juo dažnai važinėja visur vaikinas vardu R.. E. žino, kad jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, todėl 2015 m. žiemą, tikslios datos neatsimena, prašė jo parvairuoti iš (duomenys neskelbtini) jo nupirktą Volvo vilkiką, kadangi jiedu neturi teisės vairuoti tokią transporto priemonę. Į (duomenys neskelbtini) važiavo su E. ir R., kažkokiu automobiliu, dažniausiai automobilius vairuodavo R., o šį kartą neprisimena kas. Po to laiko jokių santykių su jais nepalaikė, susitikę tik pasilabindavo ir tiek. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pas jį atėjo E. ir paprašė jo paslaugos, už tai jokio atlygio negavo ir neprašė, t.y. E. paprašė, kad apiformintų automobilio Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, paaiškino, kad jis daug turi savo vardu registruotų automobilių ir nenori dar vieno forminti savo vardu, neprisimena ar minėjo, kam tas automobilis priklauso, bet suprato iš kalbos, kad jo. Jeigu automobilis būtų neteisėtai įgytas, tai ramiai į VĮ „Regitra“ jis nevažiuotų juo. Sutiko jam kaimyniškai padėti, tuo labiau jau seniai pastarąjį pažįsta, su pastaruoju kaimyniški santykiai. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuvažiavo dviese jo vairuojamu Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur kreipėsi į draudimo brokerį, pas kurį apdraudė minėtą automobilį, pinigus draudimui davė E.. Jis šio automobilio savo vardu neregistravo, jis jam nepriklauso, jokios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašinėjo, iki šios apklausos net nežinojo, kad automobilis Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, kol neparodė tyrėjas apklausoje transporto priemonės civ. atsak. draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas transporto priemonės valdytojas G. M.. G. M. pavardė jam nieko nesako, tokio asmens nepažįsta. E. dažnokai automobilius keičia, be to, jis retai šį mato, gal kartą į mėnesį, todėl negali pasakyti, kokia transporto priemone šis šiuo metu naudojasi ir kiek jų turi. E. gali atpažinti iš bendrų veido bruožų, t. y. pastarasis apie 30 m. amžiaus, trumpai kirptų plaukų, šviesių akių (gal net gi žydrų), antakiai šviesūs, plačios lūpos, ausys prigludusios, akys įdubusios, taip pat nori parodyti, kad šis aukšto ūgio, apie 185 cm, ir vidutinio kūno sudėjimo. Tuo tarpu R., kuris kur gyvena, nežino, yra apie 30 m. amžiaus, tamsesnio gymio negu E., trumpai kirptų tamsių plaukų, didele nosimi, putlių lūpų, ausys mažiau prigludusios negu pas E., taip pat nori patikslinti, kad šis stambesnio kūno sudėjimo ir vidutinio ūgio, šiek tiek žemesnis už E.. Daugiau neturi ką parodyti, kadangi E. ir R. seniai matė, E. paskutinį kartą 2015 m. rugpjūčio 31 d., o R. dar seniau, neprisimena kada tiksliai (10 t., b. l. 60-61).

Iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad I. S. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t. y. E. J. bei nurodė, kad pastarajam apdraudė automobilį savo vardu (10 t., b. l. 62-66). Taip pat I. S. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t.y. R. G. bei nurodė, kad pastarasis yra E. draugas (10 t., b. l. 67-71).

Iš byloje esančio V. R. pareiškimo matyti, kad jo vardu buvo paimtos trys momentinės paskolos 1210,51 Eur sumai (1 t., b. l. 1).

Byloje pateiktame Centrinės hipotekos įstaigos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo matyti, kad V. R. neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre neužregistruotas (1 t., b. l. 158).

Byloje esančiame 2015 m. birželio 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad E. K. pateikė 2015 m. balandžio 8 d. su AB „Swedbank“ sudarytos periodinio mokėjimo sutarties kopiją; 2015 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymo 5 Eur sumai, kurio gavėjas UAB „MBC Finance“, kopiją; 2015 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymo 38 Eur sumai, kurio gavėjas UAB „MBC Finance“, kopiją; 2015 m. kovo 27 d. nurodymo įnešti grynuosius pinigus 72,41 Eur, kurio gavėjas (duomenys neskelbtini), kopiją; 2015 m. kovo 25 d. nurodymo įnešti grynuosius pinigus 72,41 Eur, kurio gavėjas UAB „4 Finance“, kopiją (1 t. I, b. l. 184-189).

Iš byloje esančios 2015 m. balandžio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų apie asmens turimas sąskaitas bankuose pažymos nustatyta, kad V. R. vardu 2003 m. gegužės 31 d. atidaryta AB „Swedbank“ banke sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 6 d. V. R. vardu atidaryta AB „Šiaulių bankas“ banke sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 4).

Byloje pateiktame 2015 m. gegužės 27 d. AB „Šiaulių bankas“ rašte Nr. 4177 nurodyta, kad V. R. vardu AB „Šiaulių bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje 2014 m. lapkričio 6 d. atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Prie rašto pridėtame kompaktiniame diske pateiktas minėtos banko sąskaitos išrašas už laikotarpį 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. gegužės 27 d., kurio atspausdintoje kopijoje užfiksuota, kad 2014 m. lapkričio 6 d. į UAB „4finance“ (smscredit.lt) banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 Lt mokestis, 2014 m. lapkričio 6 d. į UAB „4finance“ (vivus.lt.lt) banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 Lt. mokestis, 2014 m. lapkričio 6 d. į UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „UAB „MCB Finance“) banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 Lt mokestis, 2014 m. lapkričio 6 d. į sąskaitą pervesta iš UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB UAB „MCB Finance“) 1000 Lt suma pagal sutartį Nr. 685578001; 2014 m. lapkričio 6 d. į UAB „4finance“ (vivus.lt.lt) banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 Lt mokestis, 2014 m. lapkričio 6 d. į sąskaitą pervesta iš UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „UAB „MCB Finance“) 700 Lt suma; 2014 m. lapkričio 6 d. į sąskaitą pervesta iš UAB „4finance“ 1500 Lt suma pagal kredito sutartį Nr. 9794522001; 2014 m. lapkričio 6 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 3185,84 Lt suma (2 t., b. l. 11-15).

Iš byloje esančio 2015 m. liepos 16 d. AB „Šiaulių bankas“ rašto Nr. 5428 nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 6 d. atlikta 3185,84 Lt išmokėjimo operacija iš V. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyta (duomenys neskelbtini) esančiame AB „Šiaulių banko“ Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje. 2014 m. lapkričio 6 d. atliktos piniginių lėšų pervedimo bei išmokėjimo operacijos iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytos: lėšų pervedimo operacija, kurios kodas (duomenys neskelbtini), įvykdyta 13:46:03 val.; lėšų pervedimo operacija, kurios kodas 11061353, įvykdyta 13:56:03 val.; lėšų pervedimo operacija, kurios kodas (duomenys neskelbtini), įvykdyta 13:58:03 val.; lėšų pervedimo operacija, kurios kodas (duomenys neskelbtini), įvykdyta 14:21:05 val.; lėšų išmokėjimo operacija, kurios kodas (duomenys neskelbtini), įvykdyta 15:34:08 val. Prie rašto pridėtoje kompaktinėje plokštelėje įrašytas ir atspausdintas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2014 m. lapkričio 6 d. AB „Šiaulių banko“ Vilniaus filiale V. R., pateikusiam asmens tapatybės kortelę buvo išmokėta 3185,44 Lt suma (2 t., b. l. 20-23).

UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „UAB „MCB Finance“) 2015 m. gegužės 6 d. rašte nurodyta, kad V. R. vardu registracija Nr. (duomenys neskelbtini) internetu gauta 2014 m. lapkričio 6 d. 13:50:56 val. Pervedimo duomenys: 2014 m. lapkričio 6 d. 11061355 @ vidaus banko operacija elektroniniams parvedimams. Tvirtinu sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio MD5 kodas (duomenys neskelbtini) Mokėtojas: V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojo kredito įstaiga AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filialas. 2014 m. lapkričio 6 d. 14:14:23 val. internetu gauta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ir paskolos suma 202,73 Eur (700 Lt), 30 d. terminui pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys: IP adresas (duomenys neskelbtini) mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). www.credit24.lt internetinio puslapio IP adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25-26).

Iš byloje esančio 2015 m. balandžio 17 d. UAB „4finance“ rašto nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 6 d. 13:39:47 val. V. R. vardu užregistruota UAB „4finance“ www.smscredit.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2014 m. lapkričio 6 d. iš asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių banke, pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį, mokėtojo paskirtyje nurodant, kad sutinkama su SMScredit.lt paskolos sutarties sąlygomis, kurių MD5 kodas (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 6 d. 13.39 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt kurio IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 289,62 Eur (1000 Lt) paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2014 m. lapkričio 6 d. V. R. suteikta 289,62 (1000 Lt) dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis - 30 d. 2014 m. lapkričio 6 d. 13:53:21 val. V. R. vardu užregistruota UAB „4finance“ www.vivus.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2014 m. lapkričio 6 d. iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių banke, pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį, mokėtojo paskirtyje nurodant, kad sutinkama su Vivus.lt paskolos sutarties sąlygomis, kurių MD5 kodas (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt kurio IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 434,43 Eur (1500Lt) paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2014 m. lapkričio 6 d. V. R. suteikta 434,43 Eur (1500Lt) dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 6 mėn. (2 t., b. l. 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato SUV 2015 m. balandžio 21 d. pažymoje Nr. 547 nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), kai buvo jungtasi prie kredito bendrovės svetainių 2014 m. lapkričio 6 d. 13.39 val. IP 5.79.10.201 ir 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val. IP (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47).

Iš byloje esančio 2015 m. balandžio 21 d. IMSI kontrolės pažymos nustatyta, kad UAB „Omnitel“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val. iki 14.49 val. veikė judriojo ryšio aparate, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50). 2015 m. balandžio 21 d. priklausomybės pažymoje nurodyta, kad UAB „Omnitel“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) terminuotas IAP abonentas įjungtas nuo 2014 m. lapkričio 6 d. 13.36 val. (2 t., b. l. 51).

Byloje pateikta 2015 m. gegužės 8 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 8 d. 09.17 val. iki 2015 m. vasario 14 d. 09.15 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 54). 2015 m. gegužės 8 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. 10.22 val. iki 2015 m. gegužės 7 d. 20.53 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas Nr(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 55).

Byloje esančioje 2015 m. gegužės 11 d. priklausomybės pažymoje nurodyta, kad UAB „Omnitel“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra IAP abonentas įjungtas nuo 2015 m. vasario 14 d. 10.21 val. iki šiol (2 t., b. l. 59).

Iš byloje esančios 2015 m. gegužės 11 d. priklausomybės pažymos nustatyta, kad UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju buvo A. Č. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2015 m. sausio 11 d. 11.42 val. įjungtas nuo 2014 m. lapkričio 6 d. 13.36 val. (2 t., b. l. 62).

UAB „TELE2“ 2015 m. gegužės 30 d. rašte Nr. SD-21429 nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), UAB „TELE2 prekyba“ darbuotoja pasirašė sutarties pratęsimą su A. Č., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra aktyvus ir dabar. Sutarties pasirašymo metu buvo įsigytas telefono aparatas, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) ir pridėta sutarties kopija, kurioje užfiksuota, kad pasirašytinai 2015 m. sausio 11 d. UAB „Tele2“ su A. Č. sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu parduotas judriojo ryšio aparatas IMEI (duomenys neskelbtini), kliento kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-65).

Byloje pateikta 2015 m. birželio 4 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 11 d. 06.58 val. iki 2015 m. vasario 14 d. 09.15 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 72).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktoje telefoninio Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinėje užfiksuoti pokalbiai tarp abonentų, kuriais naudojosi R. G. Nr. (duomenys neskelbtini); A. Č. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); V. L. Nr. (duomenys neskelbtini); A. F. Nr. (duomenys neskelbtini); A. R. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99-139).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2015 m. spalio 6 d. atliktoje telefoninio Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinėje užfiksuoti pokalbiai tarp abonentų, kuriais naudojosi A. F. Nr. (duomenys neskelbtini); E. J. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 35-42).

Iš byloje esančio 2015 m. rugpjūčio 24 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. 16.07 val. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. 14.54 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 53).

Byloje pateiktoje 2018 m. rugpjūčio 25 d. IMSI kontrolės pažymoje nurodyta, kad UAB „TELE2“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 28 d. 22.11 val. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. 08.15 val. veikė judriojo ryšio aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 60).

Byloje pateikta 2015 m. rugpjūčio 25 d. priklausomybės pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra IAP abonentas nuo 2010 m. sausio 17 d. 23.26 val. gali skambinti/siųsti SMS (3 t., b. l. 61).

Iš byloje esančio 2015 m. rugpjūčio 26 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. 12.58 val. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. 08.15 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. 16.27 iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. 15.01 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 67).

Byloje esančiame 2015 m. rugpjūčio 28 d. UAB „TELE2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių Nr. 273280 išraše nurodyti duomenys laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., kuriose užfiksuoti abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriais bendravo UAB „TELE2“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (3 t., b. l. 93-95).

Iš byloje esančios 2015 m. rugpjūčio 27 d. IMSI kontrolės pažymos matyti, kad UAB „TELE2“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. 16.19 val. iki 2015 m. birželio 15 d. 22.08 val. veikė judriojo ryšio aparate, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. 11.38 val. 2015 m. birželio 16 d. 14.19 val. veikė judriojo ryšio aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 80).

Byloje esančioje 2015 m. rugpjūčio 27 d. priklausomybės pažymoje nurodyta, kad UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra IAP abonentas nuo 2015 m. gegužės 18 d. 17.30 val. gali skambinti/siųsti SMS (3 t., b. l. 81).

Iš byloje esančios 2018 m. rugsėjo 2 d. IMSI kontrolės pažymos nustatyta, kad UAB „TELE2“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. 19.39 val. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. 07.32 val. veikė judriojo ryšio aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 110).

Byloje esančioje 2018 m. rugsėjo 2 d. IMSI kontrolės pažymoje nurodyta, kad UAB „TELE2“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. 09.45 val. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. 17.37 val. veikė judriojo ryšio aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 111).

Iš byloje esančios 2015 m. rugsėjo 2 d. priklausomybės pažymos nustatyta, kad UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra IAP abonentas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. 16.40 val. gali skambinti/siųsti SMS (3 t., b. l. 112).

Byloje esančioje 2015 m. rugsėjo 8 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. 09.53 val. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. 16.52 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 126).

Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2015 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus abonentų analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., galimai neteisėtai gavus ir pasinaudojus V. R. vardu išduotu asmens dokumentu, mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei prisijungimo kodais, buvo neteisėtai prisijungta prie V. R. banko sąskaitos ir paimti kreditai iš kreditų bendrovių V. R. vardu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. R. vardu greitieji kreditai buvo paimti ir išgryninti 2014 m. lapkričio 6 d. Sukčiavimą vykdęs asmuo kredito bendrovėms nurodė savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtas telefono numeris buvo naudojamas tik vieną dieną – 2014 m. lapkričio 6 d., su mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. su šiuo mobilaus ryšio telefonu buvo naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. vasario 14 d. A. Č. priklausantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant telekomunikacijų bendrovių pateiktus duomenis nustatyta, kad A. Č. priklausantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė nusikalstamai veikai naudotame mobilaus ryšio telefone iki 2015 m. vasario 14 d., 09.15 val. Nuo 2015 m. vasario 14 d. 10.22 val. su šiuo telefonu buvo naudojamas Omnitel išankstinio apmokėjimo paslaugos telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi leista laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, t. y. atlikti A. Č. naudojamo išankstinės apmokėjimo paslaugos abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolę kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Minėto A. Č. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu buvo gaunama informacija, apie jo, kartu su bendrininkais galimai vykdomas nusikalstamas veikas (surandami asmenys, kurie nežinodami tikrojo tikslo (prašoma nuimti pinigus nuo jų sąskaitos ir panašiai) yra vežami į (duomenys neskelbtini) skyrius (kuriuose tuo metu dirba A. F., kuri naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kur jų vardu iš kredito paslaugas teikiančių bendrovių yra paimami greitieji kreditai. Taip pat, kontrolės metu buvo gauta duomenų, apie tai, kad 2015 m. birželio 15 d. A. Č., kartu su bendrininku V. L., atvežė į (duomenys neskelbtini) vyriškį (jo duomenys kol kas nenustatyti), kuriam nežinant A. Č. elektroninės bankininkystės būdu paėmė paskolą. Kontrolės metu buvo gauta duomenų, kad kredito bendrovei galimai buvo nurodytas V. L. tuo metu naudotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant A. F. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę buvo gauta duomenų, kad be A. Č. ji dar bendradarbiauja su kitais galimai nusikalstama veika užsiimančiais asmenimis, kurie pas ją atveža įvairius asmenis ir šiems nežinant, jog jie paima greituosius kreditus, užvaldo jų pinigus. Atvežamų asmenų duomenys buvo siunčiami A. F. trumposiomis SMS žinutėmis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavus judriojo ryšio operatorių pateiktą informaciją (pasiklausymo metu) nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, analogiškai pagal ikiteisminio tyrimo nustatytą schemą įkalbėjo asmenį, melagingai pranešdami, kad nuimtų pinigus iš banko sąskaitos, kurie priklauso jiems, tokiu būdu veža asmenį į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną į (duomenys neskelbtini) skyrių kreditui paimti minėto asmens vardu. Telefono kontrolės metu buvo gauta duomenų, kad O. M. gali būti suteikta iki 600 eurų kredito suma, todėl nedelsiant nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad iš automobilio išlipo O. M., kuris nuėjo į (duomenys neskelbtini) kioską, o po to išėjęs iš jo O. M. priėjo prie to paties automobilio, kuriame laukė du vyrai. 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val. buvo sulaikyti E. J. ir R. G.. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. naudojamo automobilio Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pastarajame buvo įdėta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė). Atlikus šių mobilaus ryšio telefonų IMEI ir IMSI kontroles buvo nustatyta, kad 2015 m. šie telefonai buvo naudojami su abonentiniais numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat atlikus A. Č. naudojamo mobilaus ryšio telefono (IMEI (duomenys neskelbtini)) IMEI ir IMSI kontroles nustatyta, kad jis buvo naudojamas su telefono numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 183-184).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2015 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie tai, kad kelios bendrininkų grupės, kurių nariai yra A. Č. ir V. L. bei E. J. ir R. G. bendrininkaudami su (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. F. įvairiose Lietuvos vietovėse ieško asmenų, kuriuos įvairiais būdais apgaudami veža į A. F. darbo vietą - (duomenys neskelbtini) skyrius. Minėtuose skyriuose atvežtiems asmenims yra išduodami greitieji kreditai, o gautas lėšas šie asmenys nuneša ir atiduoda juos atvežusiems minėtų dviejų grupių nariams. Nustatyta, kad su A. F. bendraudavo tik A. Č. ir E. J., t. y. abiejuose ta pačia nusikalstama veikla užsiimančiose bendrininkų grupėse buvo tik po vieną asmenį, kuris telefonu bendravo su A. F.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama A. Č. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Nustatyta, kad šio telefono numerio sim kortelė veikė su mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus A. Č. naudojamo mobilaus ryšio telefono (IMEI (duomenys neskelbtini)) IMEI ir IMSI kontroles nustatyta, kad jis buvo naudojamas su telefono numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu R. G. naudojamo automobilio Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus šių mobilaus ryšio telefonų IMEI ir IMSI kontroles buvo nustatyta, kad 2015 m. šie telefonai buvo naudojami su abonentiniais numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini)) pastoviai naudojosi E. J., o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini)) R. G.. Jie buvo skirti asmeniniam naudojimui, t. y. šie numeriai nekontaktavo su A. F.. Kitais mobilaus ryšio telefonais (IMEI: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei minėtais telefono numeriais („darbiniai“) buvo bendraujama su A. F.. Pažymėtina, kad tiek elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, tiek iš nukentėjusiųjų apklausų buvo gaunami duomenys, kad nukentėjusieji iki atvykstant iki (duomenys neskelbtini) skyrių (kuriuose dirbo A. F.) buvo „vaišinami“ alkoholiniais gėrimais, t. y. dalis nukentėjusiųjų negalėjo atpažinti juos vežusių asmenų, nes galimai apsvaigę nuo alkoholio blogai orientavosi aplinkoje. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas aplinkybes, telefono numerių naudojimo laikotarpius, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotus duomenis bei į (duomenys neskelbtini) pateiktus kreditų išdavimo duomenis, ikiteisminio tyrimo metu buvo sudaryti planai-schemos, kuriuose atsispindi nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos, juos vežusių asmenų prisijungimai prie celių, esančių vykimo maršrute, bei bendravime su A. F. (4 t., b. l. 1-2; 3-14).

Byloje esančiame AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. liepos 15 d. rašto Nr. 3-4461 priede „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ nurodyta, kad 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje V. L. 2015 m. birželio 22 d. apie 12.09 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 410-ajame klientų aptarnavimo skyriuje J. K. 2015 m. birželio 27 d. apie 13.21 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 410-ajame klientų aptarnavimo skyriuje A. M. 2015 m. birželio 27 d. apie 13.31 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 600 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. 9761433001 (4 t., b. l. 16-19, 62).

Iš byloje esančio AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. 3-4687 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ nustatyta, kad 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje S. A. 2015 m. gegužės 15 d. apie 14.02 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje J. K. 2015 m. gegužės 16 d. apie 13.22 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje R. B. 2015 m. gegužės 22 d. apie 14.29 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. 9766876001; 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje G. R. 2015 m. gegužės 29 d. apie 09.10 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 27-51, 61).

Iš byloje esančio AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 3-6031 priede „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ nustatyta, kad 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje R. J. 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.44 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 250 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje V. D. 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje G. S. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 14.05 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 700 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje Z. J. 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.14 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 700 eurų vartojimo kredito sutartį Nr.9752303001; 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje A. D. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 16.14 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 500 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje V. Ž. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 14.57 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53-56).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog AB „Lietuvos paštas“ 315-asis klientų aptarnavimo skyrius yra (duomenys neskelbtini), 316-asis klientų aptarnavimo skyrius yra (duomenys neskelbtini), 410-asis klientų aptarnavimo skyrius yra (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 79).

Iš byloje esančio UAB „General Financing“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. PS16-3704 nustatyta, kad A. R. 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 12:58:40 atvyko į AB „Lietuvos paštas skyrių, (duomenys neskelbtini). Klientui buvo atliktas mokumo vertinimas kreditui gauti, prašoma suma buvo nuo 700 iki 1000 Eur. Vertinimo metu pateikė šiuos duomenis: asmens kodą, vardą pavardę – A. R., adresą; telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektorinio pašto nepateikė. Klientui atlikus mokumo vertinimo reikalavimus, sistema pateikė teigiamą atsakymą, sutartis sudaryta. Klientui grynais pinigais buvo išmokėta 700 Eur. Nevykdant sutarties sąlygų 2016 m. balandžio 26 d. bendrovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2016 m. rugpjūčio 16 d. bendrovė gavo vykdomąjį raštą, kurį 2016 m. rugpjūčio 22 d. perdavė vykdyti antstoliams (vartojimo kredito sutartis ir balansas Nr. (duomenys neskelbtini) pridedama) (4 t., b. l. 83-86, 94-98).

Iš byloje esančio UAB „4finance“ 2016 m. spalio 6 d. rašto matyti, kad 2015 m. birželio 22 d. V. L., vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti „PayPost” kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką 2015 m. birželio 22 d. V. L. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 20 mėnesių. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina vartojimo kredito suma, 192,33 Eur palūkanos, 245,27 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. balandžio 29 d. A. Z. vardu užpildyta paraiška SMSCredit.lt kreditui gauti UAB „Perlas” terminale, terminale Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Indritus“, Parduotuvė „Vaškai“, adresu - (duomenys neskelbtini). Paraiškoje pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus vartojimo kredito paraišką 2015 m. balandžio 29 d. A. Z. suteiktas 50 Eur dydžio kreditas, pervedant jį į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 30 dienų. 2015 m. birželio 15 d. vartojimo kreditas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas pervedant 52,68 Eur, mokėjimas gautas iš A. Z. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 300 Eur vartojimo kreditui gauti. Patikrinus registraciją ir kredito paraišką 2015 m. birželio 15 d. A. Z. suteiktas 300 Eur dydžio vartojimo kreditas, pervedant jį į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 30 dienų. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 300 Eur grąžintina vartojimo kredito suma, 9,40 Eur palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2014 m. spalio 10 d. A. Z. vardu užpildyta paraiška Vivus.lt kreditui gauti UAB „Perlas” terminale, terminale Nr. 26442701 UAB „Indritus“, Parduotuvė „Vaškai“, adresu - (duomenys neskelbtini). Paraiškoje pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus vartojimo kredito paraišką 2014 m. spalio 10 d. A. Z. suteiktas 144,81 Eur dydžio kreditas, pervedant jį į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 30 dienų. 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška suteikti papildomą kredito sumą 400 Eur. Patikrinus registraciją ir kredito paraišką 2015 m. birželio 15 d. A. Z. suteikta papildoma kredito suma 400 Eur, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 4 mėnesiai. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 429,22 Eur grąžintina vartojimo kredito suma, 29,06 Eur palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. Dėl A. Z. vardu paimtų vartojimo kreditų Pasvalio rajono PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19078-15, į kurį UAB „4Finance“ pateikė aukščiau nurodytą informaciją bei civilinį ieškinį. 2015 m. rugpjūčio 10 d. R. J. vardu užpildyta paraiška Vivus.lt kreditui gauti „Pay Post“ kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Paraiškoje pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką 2015 m. rugpjūčio 10 d. R. J. suteiktas 250 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis – 18 mėnesių. Kliento įsipareigojimai UAB „4finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 250,00 Eur grąžintina kredito suma, 51,10 Eur palūkanos, 0,73 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. Dėl R. J. vardu paimto vartojimo kredito Utenos rajono PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-67384-15, į kurį UAB „4Finance“ pateikė aukščiau nurodytą informaciją bei civilinį ieškinį. 2015 m. birželio 27 d. J. K. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) (prie autobusų st.). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką 2015 m. birželio 27 d., J. K. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 20 mėnesių. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina kredito suma, 192,33 Eur palūkanos, 234,74 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. birželio 27 d. A. M. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) (prie autobusų st.). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. birželio 27 d. A. M. suteiktas 600 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 18 mėnesių. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 600,00 Eur grąžintina kredito suma, 118,98 Eur palūkanos, 140,02 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. gegužės 16 d. J. K. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. gegužės 16 d. J. K. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 24 mėnesiai. Kliento įsipareigojimai UAB „4finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina kredito suma, 44,61 Eur palūkanos, 138,00 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. gegužės 15 d. S. A. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. liepos 30 d. S. A. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 24 mėnesiai. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina paskolos suma, 188,64 Eur palūkanos, 224,53 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. rugsėjo 7 d. Z. J. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. rugsėjo 7 d. Z. J. suteiktas 700 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 24 mėnesiai. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 700,00 Eur grąžintina kredito suma, 133,58 Eur palūkanos, 1,33 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. rugsėjo 11 d. A. D. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. rugsėjo 11 d. A. D. suteiktas 500 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 24 mėnesiai. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 500,00 Eur grąžintina paskolos suma, 126,84 Eur palūkanos, 62,56 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. rugsėjo 4 d. V. D. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką 2015 m. rugsėjo 4 d. V. D. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 30 mėnesių. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina paskolos suma, 183,13 Eur palūkanos, 100,84 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. rugsėjo 12 d. V. Ž. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. rugsėjo 12 d. V. Ž. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 24 mėnesiai. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina kredito suma, 188,64 Eur palūkanos, 90,95 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. rugsėjo 05 d. G. S. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką 2015 m. rugsėjo 5 d. G. S. suteiktas 700 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 24 mėnesiai. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 700,00 Eur grąžintina kredito suma, 176,29 Eur palūkanos, 0,00 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. gegužės 22 d. R. B. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. gegužės 22 d. R. B. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais „(duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 19 mėnesių. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina kredito suma, 193,18 Eur palūkanos, 219,42 Eur vėlavimo palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas. 2015 m. gegužės 29 d. G. R. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Teikiant paraišką nurodyti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką, 2015 m. gegužės 29 d. G. R. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F.. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 18 mėnesių. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2016 m. spalio 6 d. sudaro: 750,00 Eur grąžintina kredito suma, 148,04 Eur palūkanos, 176,19 Eur vėlavimo palūkanos. 2015 m. rugsėjo 14 d. O. M. vardu užpildyta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). Paraiškoje pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus kredito paraišką vartojimo kreditas nebuvo suteiktas, paraišką priėmė (duomenys neskelbtini) kiosko atsakinga darbuotoja A. F.. Prie rašto pridėtos UAB „4Finance“ sudarytų vartojimo kredito sutarčių kopijos: 1) 2015 m. rugsėjo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž., 750 Eur sumai; 2) 2015 m. rugsėjo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) V. D., 750 Eur sumai; 3) 2015 m. birželio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. 750 Eur sumai; 4) 2015 m. birželio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. 750 Eur sumai; 5) 2015 m. gegužės 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. 750 Eur sumai; 6) 2015 m. rugpjūčio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. 250 Eur sumai; 7) 2015 m. gegužės 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. 750 Eur sumai; 8) 2015 m. rugsėjo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. 700 Eur sumai; 9) 2015 m. gegužės 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) G. R. 750 Eur sumai; 9) 2015 m. rugsėjo 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Z. J. 700 Eur sumai; 10) 2015 m. rugsėjo 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. 500 Eur sumai; 11) 2015 m. birželio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. 600 Eur sumai; 12) 2015 m. gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. 750 Eur sumai (4 t., b. l. 99-112, 144-147, 148-152, 153-156, 165-168, 169-172, 5 t., b. l. 1-4, 14-17, 34-37, 58-61, 74-77, 82-85, 90-92, 122-125).

S. A. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 16 d. du asmenys nusivežę jį į (duomenys neskelbtini), žadėdami jį įdarbinti, organizavo dokumentų dėl tariamo jo įdarbinimo pildymą, o iš tikro jis užpildė paraišką kreditui gauti. Jo vardu iš bendrovės „Vivus“ buvo paimtas ir pasisavintas 750 Eur kreditas, t. y. įvykdyta apgaulė užvaldant svetimą turtą (5 t., b. l. 159).

J. K. protokole-pareiškime nurodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. du nepažįstami vyrai apgaulės būdu, paprašydami už atlygį išgryninti iš jų pateiktos sąskaitos pinigus, dienos metu, apie 12 val. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) esantį, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur jis pateikdamas kasininkei savo asmens dokumentą, kaip paaiškėjo savo vardu paėmė 750 Eur kreditą, pasirašė kasininkės pateiktus dokumentus, neva už grynųjų pinigų išmokėjimą ir juos atidavė tiems vyrams (5 t., b. l. 179).

A. Z. protokole-pareiškime nurodė, kad 2015 m. birželio 15 d. apie 16.00 val. pas jį atvažiavo du vyrai, iš kurių vieno vardas A., ir paprašė pasinaudoti jo banko sąskaita, kad į jo sąskaitą nori pervesti pinigus. Šiandien jis sužinojo, kad jo vardu iš bendrovių Vivus.lt ir Smscredit buvo paimtos paskolos – 400 Eur ir 300 Eur. Mano, kad buvo apgautas, prašo nustatyti jį apgavusius asmenis ir juos nubausti (6 t., b. l. 1).

Iš byloje esančio UAB „4finance“ 2015 m. liepos 3 d. rašte nurodyta, kad 2015 m. balandžio 29 d. A. Z. vardu užpildyta paraiška SMScredit.lt kreditui gauti UAB „Perlas“ terminale, terminale Nr. 26442701 UAB „Indritus“, Parduotuvė „Vaškai“ adresu (duomenys neskelbtini). Paraiškoje pateikti tokie duomenys: mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Patikrinus paskolos paraišką 2015 m. balandžio 29 d. A. Z. suteikta 50 Eur dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“, Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 30 d. 2015 m. birželio 15 d. vartojimo kreditas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas pervedant 52,68 Eur. Mokėjimas gautas iš A. Z. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos IP (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 300 Eur paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2015 m. birželio 15 d. A. Z. suteikta 300 Eur dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 30 d. 2014 m. spalio 10 d. A. Z. vardu užpildyta paraiška VIVUS.lt kreditui gauti UAB „Perlas“ terminale, terminale Nr. 26442701 UAB „Indritus“, Parduotuvė (duomenys neskelbtini). Paraiškoje pateikti tokie duomenys: mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus paskolos paraišką 2014 m. spalio 10 d. A. Z. suteikta 144,81 Eur dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“, Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 30 d. 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos IP (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 400 Eur paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2015 m. birželio 15 d. A. Z. suteikta papildoma kredito suma 400 Eur, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 4 mėn. Kliento įsipareigojimai UAB „4Finance“ 2015 m. liepos 3 d. sudaro 429,22 Eur grąžintinos paskolos suma, 29,06 Eur palūkanos. Vėlavimo palūkanų skaičiavimas sustabdytas (6 t., b. l. 49-52).

Iš byloje esančio AB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) 2015 m. liepos 10 d. rašte nurodyta, kad A. Z. vardu registracija Nr. (duomenys neskelbtini) internetu gauta 2015 m. birželio 15 d. 19:41:14 val. Pavedimo duomenys: 2015 m. birželio 15 d. 19:45:38 val. Operacijos pavadinimas mokėjimas banko viduje ip.k. C18 Dok 1 suma 0,01 suma ekv. 0,01 Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtojas A. Z. Paskirtis Tvirtinu sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (…) operacijos data 2015 m. birželio 15 d. 2015 m. birželio 15 d. 20:32:29 val. internetu gauta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ir paskolos suma 500 Eur, 90 d. terminui pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys: IP adresas (duomenys neskelbtini) mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). www.credit214.lt internetinio puslapio IP adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 57-58).

Iš byloje pateikto AB „DNB“ 2015 m. liepos 28 d. rašto Nr. 30.89.143/2180 nustatyta, kad siunčiamas A. Z. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2015 m. birželio 1 d., internetinės bankininkystės, panaudojant banko internetinę klientų aptarnavimo sistemą (liniją) sesijų sąrašą už nurodytą laikotarpį, mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitą bei susitarimo dėl banko paslaugomis internete Nr. NL-4-6520972-0-2 kopiją. Susitarimas dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. NL-4-6520972-0-2 sudarytas AB „DNB“ banko (duomenys neskelbtini). Prie rašto pridėtame mokėjimo kortelės panaudojimo ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 23 d. nurodyta, kad 2015 m. birželio 15 d. iš sąskaitos pervesta 0.01 Eur į UAB „MCB Finance“ banko sąskaitą; 2015 m. birželio 15 d. iš sąskaitos pervesta 4,49 Eur į UAB „4finance“ banko sąskaitą; 2015 m. birželio 15 d. į A. Z. banko sąskaitą iš UAB „MCB Finance“ banko sąskaitos pervesta 500 Eur; 2015 m. birželio 15 d. iš sąskaitos pervesta 4,70 Eur į UAB „4finance“ banko sąskaitą; 2015 m. birželio 15 d. į A. Z. banko sąskaitą iš UAB „4finance“ banko sąskaitos pervesta 400 Eur; 2015 m. birželio 15 d. iš sąskaitos pervesta 52,68 Eur į UAB „4Finance“ banko sąskaitą; 2015 m. birželio 15 d. į A. Z. banko sąskaitą iš UAB „4Finance“ banko sąskaitos pervesta 300 Eur; 2015 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) per 3 kartus išgryninta 21.49 val. 200 Eur; 21.51 val. 740 Eur; 21.54 val. 200 Eur. Prie banko sąskaitos el. būdu jungtasi 2015 m. birželio 15 d. 20.33 val., 20.00 val. ir 19.45 val. iš IP 178.236.197.137 (6 t., b. l. 64-70).

Iš byloje esančios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015 m. liepos 22 d. pažymos Nr. 145 nustatyta, kad 2015 m. birželio 15 d. 20:32:29 val. jungtasi į IP (duomenys neskelbtini); 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val. jungtasi į IP (duomenys neskelbtini); 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. jungtasi į IP (duomenys neskelbtini); iš IP (duomenys neskelbtini), kuriuo naudotojas yra (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 72, 74).

Iš byloje pateikto UAB „Baitukas ir partneriai“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. rašto matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) įrengtai interneto kavinei, kuri yra įrengta prekybos centre (duomenys neskelbtini). Tai vieša interneto prieiga. Nustatyti, kas naudojosi kompiuteriu, techninių galimybių neturi. (6 t., b. l. 116).

R. B. protokole-pareiškime nurodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, (tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena) du nepažįstami vaikinai įkalbėjo jį iš savo sąskaitos paimti pinigus, kuriuos perves tų vaikinų draugai iš užsienio. Būdamas girtas įvykdė šių vaikinų prašymą, o 2015 m. lapkričio 4 d. policijos komisariate sužinojo, kad pats to nežinodamas paėmė 750 Eur kreditą, kurį privalės gražinti. Esant nurodytoms aplinkybėms jaučiai apgautas ir nors iš jo dar niekas nereikalavo grąžinti 750 Eur, tačiau suprato, kad privalės juos gražinti ir tokiu būdu patirs 750 Eur turtinę žalą, todėl prašo nustatyti sukčiavimą įvykdžiusius asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (7 t., b. l. 5-6).

Byloje pateiktas G. R. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. spalio 2 d. apklausos metu apklaustas liudytoju suprato, kad 2015 m. gegužės 29 d. apie 9.00 val. du nepažįstami vyrai melagingai pranešdami, kad nuėmęs jų pinigus, pervestus į jo sąskaitą iš Anglijos, gaus 30 Eur atlygį, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kur pateikė jų prašymu darbuotojai savo asmens dokumentą, o darbuotoja jo vardu, jam nežinant užpildė paraiškas 750 Eur kreditui gauti iš UAB „Vivus“ ir pakišo, tariamai dokumentus už pinigų išgryninimą, jam juos pasirašyti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiaujant, apgaulės būdu paimto 750 Eur kredito ir nubausti kaltus asmenis (7 t., b. l. 83).

Byloje pateiktas V. L. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2015 m. birželio 22 d. du nepažįstami vyrai apgaulės būdu, paprašydami išgryninti iš jų pateiktos sąskaitos pinigus už ką gaus atlygį, apie 12.00 val. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), kur jis pateikdamas kasininkei savo asmens dokumentą, kaip paaiškėjo savo vardu paėmė 750 Eur kreditą, pasirašydamas kasininkės pateiktus dokumentus, neva už grynųjų pinigų išmokėjimą ir juos atidavė tiems vyrams. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti bei nubausti kaltus asmenis (7 t., b. l. 110-111).

Byloje pateiktas J. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 26 d. iš matymo pažįstama A. K. pasiūlė įsidarbinti statybos įmonėje, kadangi yra bedarbis ir sutiko. Todėl kartu su dviem jos draugais nuvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. A. K. draugas vardu S. jam paaiškino, kad norėdamas įsidarbinti turi nusiimti pinigų nuvykus į (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Jis paėmė, kaip mano 700 Eur, kuriuos atidavė vyrui vardu S., sudarytos sutarties kopijos jis negavo, jam išduotos pinigų sumos neskaičiavo. Mano, kad buvo apgautas, kadangi jo neįdarbino ir pinigų negrąžino (7 t., b. l. 135).

Byloje pateiktas A. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio mėnesį, jam nepažįstami asmenys siūlantys įsidarbinti statybos įmonėje, apgaule paimti 600 Eur kreditą. Pinigus atidavė nepažįstamam asmeniui ir jokioje įmonėje nebuvo įdarbintas (7 t., b. l. 150).

Byloje pateiktas R. J. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. du jam nepažįstami asmenys paprašė pagalbos išimti iš užsienio atsiųstus pinigus. Jis nesuprasdamas, kad yra apgautas, (duomenys neskelbtini) skyriuje, paėmė 270 Eur greitąjį kreditą ir pinigus perdavė nepažįstamiems asmenims. Už suteiktą paslaugą jam buvo duota 20 Eur (8 t., b. l. 41).

Byloje pateiktas A. R. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ji 2015 m. spalio 12 d. apklausos metu sužinojo, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, du nepažįstami asmenys nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą bei siūlydami įdarbinti apgaulės būdu, jam nesupratus, privertė jį pasiimti 700 Eur kreditą ir jiems perduoti pinigus. Šiuo nusikaltimu jam padaryta 700 Eur žala. Prašo surasti tokius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn (8 t., b. l. 98-99).

Byloje esančiame A. R. pareiškime nurodyta, kad jis pareiškia civilinį ieškinį įtariamiesiems asmenims dėl padarytos jam neturtinės žalos. Jo įrodymas yra toks, kad jis yra teisingai nurodęs nuotraukas asmenų, kurie įkalbėjo jį pasiimti kreditą, pateikus savo pasą 700 Eur sumą bankelyje (duomenys neskelbtini) ir po to tuos pinigus iš jo paėmė. Jis taip pat nurodė nuotrauką teisingai tos moters, kuri dirbanti bankelyje išmokėjo jam, jo vardu pinigus, kuriuos jis paskui turėjo perduoti tiems įtariamiesiems (8 t., b. l. 127).

Byloje esančiame A. R. 2017 m. sausio 6 d. pareiškime nurodyta, kad jis nori pareikšti civilinį ieškinį atlyginant neturtinę žalą, kadangi jam buvo padaryta moralinė taip pat ir dvasinė žala. Taipogi jis turėjo netgi apsilankyti pas nervų gydytoją dėl sutrikusios nervų sistemos (8 t., b. l. 130).

Byloje esančiame antstolės N. V. 2017 m. sausio 31 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0073/16/0332 pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 2-1477-839/2016 dėl 1256,29 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų (nuo 1219,29 Eur skolos) nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš A. R. UAB „General Financing“ naudai (8 t., b. l. 135).

Byloje pateiktas V. D. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 4 d., tikslaus laiko nurodyti negali, apgaule (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini), jei neklysta, tikslaus adresu nežino, jo vardu buvo paimtas kreditas 650 Eur (jei neklysta, nes tiek jam buvo duota į rankas, o kas buvo parašyta sutartyje, kurią jam kasininkė pasinaudojusi jo patiklumu padavė pasirašyti neskaitė) sumai. Preliminariai jam padaryta 650 Eur turtinė žala (8 t., b. l. 146-147).

Byloje pateiktas G. S. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo mėnesį, galimai 12 d., tiksliai neatsimena, ji kartu su pažįstamu V. C. buvo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. orie parduotuvės privažiavo pilkos spalvos automobilis. Kokios markės ir valstybinio numerio automobilio neįsidėmėjo. Automobilyje sėdėjo du vyriškiai. Vienas vyriškas vairuotojo vietoje, kitas – priekyje, keleivio pusėje. Keleivio vietoje sėdintis vyriškis pasiūlė jiems užsidirbti, sakydamas, kad reiks „pranešti“ cigaretes ir pasakė, kad už tai duos 100 Eur. Jis sutiko, taip pat sutiko ir V. C.. Kartu su V. C. įsėdo į minėtą automobilį. V. C. išleido (duomenys neskelbtini). Pastarąjį išleido, nes šis neturėjo asmens dokumento. O jis turėjo asmens tapatybės kortelę, todėl jį nuvežė galimai iki (duomenys neskelbtini). Tiksliai iki kokio miesto nuvežė nežino, bet žino, kad už (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo prie kioskelio (duomenys neskelbtini). Prieš tai minėti vyriškiai jam pasakė, kad jis nueis į kioskelį ir kasininkei turės paduoti asmens tapatybės kortelę. Daugiau jam jie nieko nedavė ir neaiškino. Išlipo visi iš automobilio, minėti vyriškiai stovėjo toliau nuo kioskelio, mano dėl to, kad buvo prie kioskelio vaizdo kameros, o jis nuėjo į vidų ir ten dirbusiai kasininkei padavė savo asmens tapatybės kortelę. Ji užpildė kažkokius popierius, kuriuose jis pasirašė. Ta pati kasininkė, kuri užpildė dokumentus, jam davė vieną lapą ir padavė galimai 200 Eur (kupiūromis po 50 Eur). Kad būdamas kioskelyje (duomenys neskelbtini) ėmė kreditą jis tą suvokė, tačiau ne iki galo. Kodėl pasirašė dokumentuose, to paaiškinti negali. Išėjus iš kiosko, minėti vyriškiai paėmė iš jo tą vieną lapą. Jis visų pinigų nenorėjo atiduoti, prašė, kad jam duotų 50 Eur, tačiau jie vis tiek reikalavo, kad jis atiduotų visus pinigus. Jiems sėdint tame pačiame automobilyje, priekyje keleivio vietoje sėdintis vyriškis jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į pakaušio sritį. Jis išsigando, todėl 200 Eur jis padavė automobilio keleiviui. Vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis jam davė 5 Eur (vienoje kupiūroje). Dokumentų perskaityti nespėjo, nes iš jo tie vyriškiai paėmė. Tuomet keleivio vietoje sėdintis vyriškis jam pasakė, kad yra parduotuvė, leido nueiti nusipirkti cigarečių, išgerti ir sakė, kad palauks. Jam grįžus iš parduotuvės, minėto automobilio jau nebuvo. Kaip, kas toliau buvo, neatsimena, bet pamena, kad atsidūrė (duomenys neskelbtini) areštinėje. Automobilio vairuotojo vietoje sėdintį vyriškį jis galėtų pagal nuotrauką atpažinti. Šis buvo apie 35 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio sudėjimo. Keleivio vietoje sėdintis vyriškis irgi buvo apie 30 metų amžiaus, buvo plikas, šį vyriškį galėtų atpažinti pagal nuotrauką. Kioskelyje pinigus jam davė moteris, kurios jis nepažįsta, jos neįsidėmėjo, todėl atpažinti pagal nuotrauką jos negalėtų. 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo neblaivus, todėl įvykio aplinkybėse gali maišytis. Labai išsigando, todėl nelabai suvokė ką daro (8 t., b. l. 158-160).

Byloje pateiktas Z. J. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 17 val. apgaule (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jo vardu buvo paimtas kreditas 700 Eur sumai (jei neklysta, nes tiek jam buvo duota į rankas, o kas buvo parašyta sutartyje, kurią jam pasininkė pasinaudojusi jo patiklumu padavė pasirašyti, neskaitė). Preliminariai jam padaryta 700 Eur turtinė žala (8 t., b. l. 187-188).

Byloje pateiktas A. D. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 14.30 val. jam būnant (duomenys neskelbtini), prie jo privažiavo automobilis BMW, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių dabar pasakyti negali. Vairuotojas jo paklausė, ar jis norėtų užsidirbti pinigų ir pasakė, kad pašte reikės nuimti pinigų, nes yra atėjęs pervedimas. Šis pridūrė, kad pats nenori nuimti pinigų, nes bijo, kad antstoliai gali jam neduoti. Vairuotojas pasakė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą. Jis sutiko ir įsėdo į automobilį. Automobilyje buvusių nepažįsta, galėtų juos atpažinti iš nuotraukų. Buvo nuvežtas ne į (duomenys neskelbtini) miestą, bet į (duomenys neskelbtini) miestą, esantį (duomenys neskelbtini) skyriaus padalinį. Ten paėmė kreditą 500 Eur, po 50 Eur nominalo kupiūromis. Jį atvežusiems asmenims jis davė visus 500 Eur, o vairuotojas, jį atvežęs, jam davė 10 Eur. Kreditą jam išdavė kasininkė, kurios jis nepažįsta, iš nuotraukos pabandytų atpažinti. Po visko jie jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini), nes jie pasiūlė jam nueiti iki parduotuvės. Jie sustojo prie parduotuvės Maxima. Parduotuvėje jis nusipirko cigarečių ir alaus. Išėjus iš parduotuvės, jį atvežusių asmenų jau nerado, jie jį paliko (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo traukiniu. Pats daugiau tų asmenų nematė. 2015 m. rugsėjo 17 d. apie 11.54 val. į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę, kad už jo paimtą kreditą sumokėtas įnašas 22,62 Eur. Dėl to, kad jam nepažįstami asmenys apgaulės būdu, jo vardu paėmė kreditą ir pasiėmė pinigus, t. y. 500 Eur, jis turi pretenzijų ir prašo juos nustatyti ir nubausti pagal įstatymą (9 t., b. l. 45-46).

Byloje pateiktas V. Ž. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 val., apgaule (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jo vardu buvo paimtas kreditas 700 Eur sumai (jei neklysta, nes tiek jam buvo duota į rankas, o kas buvo parašyta sutartyje, kurią kasininkė pasinaudojusi jo patiklumu padavė pasirašyti, neskaitė). Preliminariai jam padaryta 700 Eur turtinė žala (9 t., b. l. 67-68).

Byloje pateiktas O. M. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apklaustas liudytoju suprato, kad du nepažįstami vyrai melagingai pranešdami, kad nuėmęs jų pinigus pervestus į jo sąskaitą, gaus 15 Eur atlygį, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską (duomenys neskelbtini), kur pateikė jų prašymu darbuotojai savo Lietuvos Respublikos pasą, o darbuotoja jo vardu, jam nežinant, užpildė paraišką 600 Eur kreditui gauti iš kredito bendrovių ir davė jam juos pasirašyti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir nubausti kaltus asmenis (9 t., b. l. 86).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog išanalizavus judriojo ryšio operatorių pateiktą informaciją (pasiklausymo metu) nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, analogiškai pagal ikiteisminio tyrimo nustatytą schemą įkalbėjo asmenį, melagingai pranešdami, kad nuimtų pinigus iš banko sąskaitos, kurie priklauso jiems, tokiu būdu veža asmenį į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną į (duomenys neskelbtini) skyrių kreditui paimti minėto asmens vardu. Telefono kontrolės metu buvo gauta duomenų, kad O. M. gali būti suteikta iki 600 eurų kredito suma, todėl nedelsiant nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad iš automobilio išlipo O. M., kuris nuėjo į (duomenys neskelbtini) kioską, o po to išėjęs iš jo O. M. priėjo prie to paties automobilio, kuriame laukė du vyrai. 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val. buvo sulaikyti E. J. ir R. G.. Po to apie 17.20 val. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. F.. Asmenys buvo sulaikyti ir tolimesniam aiškinimuisi pristatyti į Vilniaus r. PK (10 t., b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant A. F. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę buvo gaunami duomenys apie tai, kad ji nuolat bendrauja SMS žinutėmis su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju. Pastarojo numerio naudotojas dažnai siunčia jai asmenų duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas, turimo asmens dokumento numeris, bei telefono numeris), po ko A. F. SMS žinute informuoja apie tam asmeniui kredito bendrovės siūlomos paskolos dydį. Po to, šie asmenys yra atvežami į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur dirba A. F.. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (gautas Z. J. pareiškimas) byloje, jog atvežti asmenys galvodami, kad paima pinigus, kurie neva įplaukė jų vardu, neskaitydami pasirašo paskolai suteikti reikalingus dokumentus, paima paskolą ir gautus pinigus atiduoda juos atvežusiems asmenims. A. F. naudojamo telefono numerio kontrolės metu buvo gauti duomenys, kad 2015 m. rugsėjo mėn., praktiškai kiekvieną jos darbo dieną minėti asmenys suranda ir atveža į jos darbo vietą po vieną asmenį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, išanalizavus judriojo ryšio operatorių pateiktą informaciją (pasiklausymo metu) nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, analogiškai pagal ikiteisminio tyrimo nustatytą schemą įkalbėjo asmenį, melagingai pranešdami, kad nuimtų pinigus iš banko sąskaitos, kurie priklauso jiems, tokiu būdu veža asmenį į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną į (duomenys neskelbtini) skyrių kreditui paimti minėto asmens vardu. Telefono kontrolės metu buvo gauta duomenų, kad O. M. gali būti suteikta iki 600 eurų kredito suma, todėl nedelsiant nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad iš automobilio išlipo O. M., kuris nuėjo į (duomenys neskelbtini) kioską, o po to išėjęs iš jo O. M. priėjo prie to paties automobilio, kuriame laukė du vyrai. 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val. buvo sulaikyti E. J. ir R. G.. Po to apie 17.20 val. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. F.. Pažymėtina, kad R. G. naudojamame automobilyje KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas Samsung, kuriame yra įdėta abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė (10 t., b. l. 2-3).

Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta teritorija šalia (duomenys neskelbtini) 316-tojo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta, kad prie PC „IKI“ stovi geltonos spalvos kioskas, ant kurio yra užrašas (duomenys neskelbtini), skyrius (kioskas) turi du įėjimus: priešais P.C. „IKI“ skirtas klientams, o galinėje dalyje yra tarnybinis įėjimas. Skyrius yra padalintas į dvi dalis. Vienoje dalyje yra klientams skirta vidinė dalis. O kitoje pusėje yra tarnybinė dalis. Šios patalpos dalis skiria siena bei joje esantis kasos langelis. Priešais skyrių, 11 m nuo jo yra (duomenys neskelbtini). Perėjus į kitą gatvės pusę, yra įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais (duomenys neskelbtini) namą. Aikštelėje, už 7 m nuo įvažiavimo, vidury aikštelės stovi juodos spalvos automobilis Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 4-7).

Iš byloje pateikto 2015 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra juodos spalvos. Automobilio salone, daiktinėje yra automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimas Nr. (duomenys neskelbtini), tech. apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat daiktinėje yra juodos spalvos knygutė, kurioje E. J. vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, 50 Eur vertės kupiūra Nr. 26X63801397757, trys 10 Eurų vertės kupiūros Nr. PA3913221743, VA6259118618 ir XA4547996577 bei įvairios nuolaidų kortelės. Priekinėse keleivio pusės durelėse esančioje daiktadėžėje yra mobiliojo ryšio telefonas Nokia mėlynos spalvos korpusu. Automobilio priekinėje panelėje po automagnetola esančioje daiktinėje yra juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas Nokia. Tarp priekinių sėdynių esančioje daiktinėje yra juodos spalvos piniginė, kurioje yra V. K. asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB „DNB“ banko „Visa Electron“ mokėjimo kortelė. Po pinigine daiktinėje yra du mobiliojo ryšio telefonai Samsung. Vieno tel. IMEI (duomenys neskelbtini), kito IMEI (duomenys neskelbtini). SIM kortelė TELE2, dujų balionėlis ir automobilio raktas (10 t., b. l. 8-18).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti daiktai rasti automobilyje Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad: 1) apžiūrima techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelė yra atspausdinta ant A4 formato, žalios spalvos popieriaus lapo. Joje nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 26 d., 11.59 val., (duomenys neskelbtini) buvo atlikta automobilio KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra, kurios metu prieita prie išvados, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Kortelėje yra techninę apžiūrą atlikusio kontrolieriaus parašas bei spaudas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) apžiūrimas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas. Liudijimas yra atspausdintas ant baltos spalvos A4 formato popieriaus lapo. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. I. S., už 11.00 Eur apdraudė automobilį KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 3) apžiūrimas automobilis KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas. Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad minėto automobilio savininkas I. S.. Liudijimas išduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. VĮ „Regitra“; 4) apžiūrima piniginė. Piniginė yra tamsiai rudos spalvos, odinė. Apžiūros metu matome, kad piniginėje yra V. K. vardu išduotas: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė ir „DNB“ banko išduota mokėjimo kortelė „Visa Electron“; 5) apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Nokia. Telefonas yra juodos spalvos. Po galiniu dangteliu yra telefono baterija, o po ja matome telefono duomenų kortelę, kurioje nurodyta, kad telefono modelis RM-944, bei du IMEI: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Matoma, kad telefonas gali būti naudojamas su dviem SIM kortelėmis. Apžiūros metu matome, kad telefone yra įdėta „Omnitel“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Pats mobilaus ryšio telefonas yra išjungtas; 6) apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Nokia. Išmanusis telefonas yra mėlynos spalvos korpusu. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Telefone yra įdėta Tele2 SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų susijusių su tiriama nusikalstama veika nėra; 7) apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Samsung. Telefonas yra juodos spalvos korpusu. Korpuso šonai yra raudonos spalvos. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini), telefone yra įdėta TELE2 Pildyk SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono adresatų knygoje yra trys įrašai: „klient“ Nr. (duomenys neskelbtini), „moi“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįvardintas adresatas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint trumpųjų SMS žinučių skyrių jame matome tik vieną 2015 m. rugsėjo 14 d. 16.28.45 val. gautą žinutę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini): „Podozdi cr24 scias glianu“ (vertimas: „palauk per 24 tuoj žvilgtelėsiu“); 8) apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Samsung. Telefonas yra juodos spalvos korpusu. Korpuso šonai yra raudonos spalvos. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini), telefone yra įdėta TELE2 Pildyk SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono adresatų knygoje yra tik vienas įrašas; „Mano numeris“ Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint SMS trumpųjų SMS žinučių skyrių jame matoma 2015 m. rugsėjo 14 d. 16:13:42 val. iš „Vivus.lt“ gautą SMS žinutę kurioje yra nurodytas patvirtinimo kodas – 9870, bei 2015 m. rugsėjo 14 d. 16:32:59 val. iš „Credit24“ gautą SMS žinutę kurioje yra nurodytas patvirtinimo kodas – 9809; 9) apžiūrima knygutė. Knygutė yra juodos spalvos odiniais viršeliais. Knygutė skirta dokumentams, vizitinėms, nuolaidų kortelėms laikyti. Apžiūrint knygutę joje matomas E. J. vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo pažymėjime yra asmens fotonuotrauka. Taip pat knygutėje matoma E. J. asmens tapatybės kortelę. Po asmens tapatybės kortele matomos susuktos eurų kupiūros: viena 50 eurų nominalo kupiūrą ir trys 10 eurų nominalo kupiūros (10 t., b. l. 19-31).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo 2015 m. spalio 8 d. nustatyta, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Nokia (rastas automobilio apžiūros metu). Telefonas yra juodos spalvos. Po galiniu dangteliu yra telefono baterija, o po ja matome telefono duomenų kortelę, kurioje nurodyta, kad telefono modelis RM-944, bei du IMEI: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Matoma, kad telefonas gali būti naudojamas su dviem SIM kortelėmis. Apžiūros metu matome, kad telefone yra įdėta „Omnitel“ sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Pats mobilaus ryšio telefonas yra išjungtas. Įjungus mobilaus ryšio telefoną ir surinkus PIN kodą „8564“, galime matyti telefone esančius duomenis. Apžiūrint trumpųjų SMS pranešimų skyrių matome, kad išsiųstųjų SMS pranešimų istorija yra tuščia, o gautuose yra tik iš „Autogido“ gautas pranešimas, apie automobilio Saab 9-3 peržiūrų rezultatus. Apžiūrint adresatų knygą joje matome 134 įrašus, kurie panaudojant kompiuterinę techniką nukopijuoti atskirame lape. Protokolo priede užfiksuoti kontaktiniai telefono numeriai su vardais, tarp kuriu užfiksuotas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) „Brat“ (vert iš rusų kalbos - brolis), Nr. (duomenys neskelbtini) „Papka“ (vert iš rusų kalbos- tėtis) (10 t., b. l. 47-49).

Iš gyventojų registro išrašo duomenų matyti, kad A. G. yra R. G. tėvas (10 t., b. l. 50).

Byloje pateiktas UAB „Tele2“ 2018 m. balandžio 23 d. raštas Nr. SD-28589, kuriame nurodyta, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) veikia su išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“ priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) veikia su išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“ priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) veikia su išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“ priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 54).

Byloje esančiame UAB „Telia“ 2018 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 2018-01022 nurodyta, kad SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelė atjungta 2015 m. rugsėjo 28 d. Priklausė klientui A. G. (10 t., b. l. 55).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ 2015 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. (1.5)-24-1406 matyti, kad buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymas dėl transporto priemonės registracijos, kurį pateikė I. S. pageidaudamas registruoti automobilį Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio pirkimo pardavimo sutartis, pasirašyta D. M. ir I. S. (10 t., b. l. 76-78).

Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolo duomenų nustatyta, kad apžiūrėti 2015 m. rugsėjo 14 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu A. F. pateikti daiktai, dokumentai: 1) apžiūrimi du A4 formato popieriaus lapai su atspausdintu tekstu. Abiejose lapuose yra tas pats tekstas. Lapo viršutinėje dalyje yra užrašas „SUTIKIMAS TVARKYTI ASMENS DUOMENIS“ Žemiau yra nurodytas sutikimą pateikusio kliento duomenys - asmens kodas (duomenys neskelbtini) Žemiau yra aprašytas sutikimo tekstas išdėstytas 11 p. Lapo apatinėje dalyje parašytas ranka užrašas „O. M.“ bei parašas. Šalia atspausdinta sutikimo data 2015 m. rugsėjo 14 d.; 2) Apžiūrimas popieriaus lapelis, kurio viduryje yra ranka užrašyta: „O. M.“. Šalia šio užrašo yra įrašas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)-pasas“. Virš ir žemiau minėtų užrašų yra matomi su ikiteisminiu tyrimu nesusiję įrašai. 3) Apžiūrimas popieriaus lapelis, kuriame yra matoma dalis spausdinto teksto. Tarp spausdinto teksto eilučių yra ranka mėlynos spalvos rašikliu padarytas įrašas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), V. Ž., (duomenys neskelbtini); 4) Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Samsung. Išmanusis telefonas yra juodos spalvos odiniame dėkle. Telefono priekinės dalies korpusas yra mėlynos spalvos. Korpuso viršutinėje dalyje yra užrašas „SAMSUNG“ Šio telefono IMEI (duomenys neskelbtini) Apžiūrint telefone esantį trumpųjų žinučių skyrių matyti, kad šio telefono naudotojas 2015 m. rugsėjo 12 d. gavo SMS žinutę iš Vivus.lt - Tavo telefono numerio patvirtinimo kodas yra 7204, 13:08“ Apžiūrint telefono adresatų skyrių, duomenų vertingų ikiteisminiam tyrimui nepastebėta; 5) Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Samsung. Telefonas yra juodos spalvos. Šio telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Telefone yra įdėta TELE2 Pildyk SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint SMS žinutes su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju, su įvykių susijusios SMS žinutės, panaudojus kompiuterinę techniką bei fotoaparatą nukopijuojamos atskiruose lapuose, kuriose užfiksuota, kai abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas 2015 m. rugsėjo 14 d. siunčia O. M. duomenis, į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo telefoną siunčiami pranešimai apie kredito maksimumą, tariamasi dėl kredito (10 t., b. l. 127-129, 134-146).

2015 m. rugsėjo 16 d. Darbo biržos pažymoje užfiksuota, kad R. G. nurodęs savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 125).

Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, parodymo atpažinti protokolai, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, tuo tarpu kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. Remiantis teismų praktika, pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-13-976/2018, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018, 2K-115-788/2020). Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonis pater familias) visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Apgaulė pagal teismų praktiką yra laikoma ir tais atvejais, kai nukentėjusieji yra senyvo amžiaus su sveikatos problemomis, neturėjo teisinių žinių, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl buvo lengviau suklaidinami. Dėl šių priežasčių nukentėjusieji laikytini silpnąja šalimi ir jiems civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-895/2018).

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio nuostatas kilti, veikai tinkamai kvalifikuoti reikšmę turi įgyto turto ar turtinės teisės vertė, kuri nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnio nuostatomis. BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad BK XXVII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsno 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Nagrinėjamu atveju veikų padarymo metu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 214 straipsnio 1 dalis numatė, kad tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal teismų praktiką, neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Tai reiškia, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

Veikų padarymo metu galiojusi BK 198¹ straipsnio 1 dalis numatė, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-44-788/2019).

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo S. A. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo S. A. atžvilgiu.

Kaip matyti iš kaltinamosios A. F. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, ji pilnai pripažino kaltę paaiškindama, kad A. pradėjo vežioti žmones, paskui prie jo prisijungė ir E., jie pradėjo kartu dirbti. Su kokiais žmonėmis jie važinėdavo ji nežinojo, nes matydavo tik A. ir E., visų kitų - ne. Patikslino, jog viskas vyko 2015 m. balandžio-gegužės mėnesį. Minėti asmenys buvo A. Č. ir E. J.. Paprastai dirbo adresu (duomenys neskelbtini), prie iki parduotuvės ir (duomenys neskelbtini). Kartais dirbdavo (duomenys neskelbtini), prie stoties. Jie atveždavo žmones, o ji turėdavo išduoti jiems kreditus maksimalioms sumoms, t. y. 750 Eur. Pagrinde buvo išduodami „Vivus“ kreditai. Žmonės būdavo paprasti, ji jų nepažinojo, telefonu gaudavo tų asmenų duomenis, kad patikrintų, ar gali būti išduotas kreditas maksimaliai sumai minėtiems asmenims. Žmogus atvažiuodavo tik tuo atveju, kai ji gaudavo patvirtintą atsakymą, kad asmeniui gali būti išduotas kreditas maksimaliai sumai. Kai žmogus atvažiuodavo, jis prašydavo ne kredito, jam buvo pasakyta, kad jam yra atsiųsti pinigai ir jis turi pasiimti tuos pinigus. Ji atvykusiems neaiškindavo, kas yra daroma. Ji pagal vardą, pavardę ir asmens kodą tikrindavo, ar gali būti suteiktas šiam asmeniui „Vivus“ kreditas maksimaliai sumai. Ji nežino iš kur A. Č. ir E. J. gaudavo tuos duomenis, mano, kad jie tą informaciją gaudavo iš paso arba asmens tapatybės kortelės. Atvežtam asmeniui būdavo pasakyta, kad šis turi nuimti pinigus. Buvo sakoma, kad jiems yra padarytas pavedimas ir jie tą pavedimą turi atsiimti. Nieko kito šitiems asmenims nebuvo sakoma. Kaltinamųjų telefono numeriai pastoviai keitėsi ir ji numerių tikrai neprisimena, jų buvo labai daug. Ji ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinusi asmenis iš parodymų atpažinimo pagal nuotrauką, patvirtina, kad duomenys, kurie yra užfiksuoti atpažinimo metu protokoluose, yra teisingi. Atvežtų asmenų pavardžių ji neprisimena. Iš viso buvo atvežta 15 asmenų. Negali atsakyti koks buvo jos tikslas vykdant šią nusikalstamą veiką. Už savo veiksmus ji gaudavo po 50 Eur už kiekvieną maksimalią sumą. Nežino dėl kokių priežasčių asmenys sutikdavo atvažiuoti pas ją į tą kioskelį. Asmenys nežinojo, kad jų vardu yra imami kreditai. Asmuo, atvažiavęs į skyrių, pateikdavo savo asmens dokumentą, sakydavo, kad jam yra padarytas pavedimas. Iki to laiko ji jau žinojo atvykusio asmens duomenis ir iš karto suteikdavo kreditą. Duomenis gaudavo telefonu. Jai arba paskambindavo, arba atsiųsdavo žinutę su informacija, paprastai informaciją gaudavo iš E. J., kartais iš A. Č.. Patikslino, kad 50 Eur gaudavo iš A. Č. ir E. J., jie tuos pinigus atveždavo jai į darbą. Visi atvežti žmonės buvo adekvatūs, jiems nekildavo jokių klausimų, jie jų neužduodavo. Nei vienam iš 15 asmenų ji neaiškino, kad bus suteikiamas kreditas. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. F. panašios pozicijos laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji apklausta ikiteisminio tyrime metu parodė, kad maždaug nuo 2015 m. gegužės mėnesio vidurio pradėjo apgaudinėti žmones -A. su kažkokiu tai nepažįstamu vyru atveždavo žmones ir E. su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu atveždavo į jos darbo vietą, viename iš (duomenys neskelbtini) skyrių, įvairius asmenis, įtikindami juos, kad į jų banko sąskaitas bus pervesti E. ar A. priklausantys pinigai ir kad tie asmenys juos išgrynintų ir jiems atiduotų, nors iš tikrųjų jokių piniginių pervedimų niekas nebūtų atlikinėjęs į jų sąskaitas, t. y. apgaudami asmenis, juos atveždavo į pašto skyrių. Apie šių asmenų atvežimą ir jų duomenis A. ir E. pranešdavo jai iš anksto telefonu, skambindami arba rašydami trumpąją žinutę į jos judriojo ryšio telefoną, kurio Nr. neatsimena, judriojo ryšio telefonas Samsung neišmanusis, juodos spalvos, kuriuo naudojosi nuo 2015 m. birželio mėn., kuriame buvo įdėta Tele 2 Pildyk SIM kortelė, po to 2015 m rugpjūčio mėn. pakeitė kita Tele 2 Pildyk SIM kortele, numerių neprisimena ir tik, kai tie jų atvežti asmenys pateikdavo skyriuje savo asmens dokumentą, tų asmenų vardu pateikdavo paraiškas į įvairias kredito įstaigas kreditui gauti. Iš anksto su E. ir A. buvo susitarę, kad reikštų paraiškas maksimaliam kreditui gauti, kokį gali suteikti jų atvežtam asmeniui kredito bendrovė, daugiausia sumos buvo nuo 500 eurų iki 750 eurų, būdavo ir didesnių sumų ir kai kredito įstaiga sutikdavo suteikti kreditą, ji paruošdavo sutartis kreditui gauti ir jas pateikdavo pasirašyti tiems asmenims, neva dokumentus už grynųjų pinigų išmokėjimą. Asmenys nežinojo, kad jų vardu imamas kreditas. Pinigus išmokėdavo tiems asmenims, o jie nunešdavo juos E. arba A.. Vėliau, susitikus su A. ar E., jie atnešdavo ir duodavo už bendradarbiavimą jai 50 eurų, už kiekvieną asmenį, kurio vardu paėmė kreditus. Patikslina, kad E. ir A. asmenis veždavo atskirai vienas nuo kito su vairuotojais, kurių nepažįsta. Dirbo tik su jais. A. sužinojo, kad dirba (duomenys neskelbtini) todėl ir pasiūlė tokiu būdu apgaudinėjant žmones užsidirbti, kad jis ieškos asocialių asmenų, jai pateiks jų duomenis, ji kreipsis jų vardu į kredito įstaigas ir ims kreditus, o tiems asmenims atėjus į jos pašto skyrių, kur ji dirba, duos jiems pasirašyti kredito suteikimo sutartis ir išmokės pinigus, kurios jie atiduos A. (10 t. b. l. 117-120). Taigi kaltinamoji A. F. davė nuoseklius parodymus tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymais nėra pagrindo netikėti. Be to, ji ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. Č. (10 t., b. l. 168-173), kaip asmenį, su kuriuo veikė kartu.

Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažino, kad veikė kartu su A. F., tačiau laikėsi pozicijos, kad jis iš esmės tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo V. L.. A. Č. teigimu, nukentėjusieji suprato, kad jiems buvo suteikiama paskola. Nagrinėjamu atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis A. Č. parodė, jog kai susipažino su A. F., ji jam pasiūlė darbą, sakė, kad galima uždirbti pinigų, tiesiog atveži žmones, išduoda kreditus. Nuo šito viskas ir prasidėjo. Patikslino, jog A. F. pasiūlė, kad atvežtų žmogų, apiforminti kreditą. Tie žmonės viską žinojo, kad kredito eina imti. Popieriai rankose, žmonės viską puikiai žinojo. Žmonės imdavo kreditą, nes jiems pinigų reikėjo. Jo funkcija tik ta, kad jis pavežėdavo. Žmonės patys stebėdavosi, ar jiems duos, jie gi bendradarbiai. Šie žmonės jam duodavo pinigų už tai, kad paveža. Ir 400 Eur, ir 700 Eur duodavo – skirtingai. Jie po visą Lietuvą važinėjo. Turėjo daug skirtingų objektų per visą Lietuvą. Paklausdavo, ar asmuo turi skolų, ar ne, ar ėmė kada kreditų, ar ne. Jeigu atsakydavo, kad neimdavo, tai ir viskas. Atvyksta į kitą miestą, pamato tiesiog lauke, kad sėdi kažkoks išgeriantis. Iškart nėra tokio tikslo, kad ieškai dėl kredito, dėl darbo ieškojo, paskui pasiūlydavo. Siūlydavo išgeriantiems, nes išgeriantiems galima neprimokėti, tokiems galima mažiau mokėti. Normalus žmogus neis už 20 Eur dirbti, kapstytis šiukšlėse. Su V. L. jis važiavo dviese. Daugiau nieko nėra buvę. V. L. išvis nieko nežinojo, jis pastarajam nieko nesakydavo. Šis paklausdavo, kas ir kaip, bet jis nesakė, jis sakydavo, koks tau skirtumas. Jų tikslas buvo ieškoti žmonių, kad dirbtų, o dėl kreditų, tai negaudavo V. L. atlygio. Su A. F. jie tiesiog retkarčiais bendravo, buvo pokalbis apie kreditus ir ji pasiūlė. Jis dar buvo jaunas, nemanė, kad tai nusikaltimas didelis, nes realiai visi šie žmonės žinojo, ką daro ir kur eina. Jis A. F. perduodavo pinigus – 50, 100 Eur. Jie per pusę maždaug dalindavosi tuos pinigus. Žmogui, kad liktų ir jiems, kad liktų. Žmogus pats nuspręsdavo, kiek jiems duoti. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. Č. duoti parodymai skiriasi nuo duotų teisme. Jis parodė, kad dėl pareikštų įtarimų, kad jis veikdamas su V. L. ir A. F. sukčiavimo būdu, kaip nurodyta įtarime, kitų asmenų vardu paimdavo kreditus, prisipažįsta, kelis kartus teko apgauti žmones, tiksliai prisipažįsta dėl įvykio 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini). Kas sugalvojo sukčiavimo būdu prasimanyti pinigų tiksliai neatsimena, tačiau sutarta buvo taip, kad jis su V. L. prie progos sutikę kokį asmenį, siūlys išgryninti pinigus, jeigu jis sutiks, jo duomenis perduos A. F., o ji pašte parinks kreditą ir išmokės tam asmeniui pinigus, kurios jis jiems atiduos. (12 t., b. l. 69-71). Taigi nors teisiamojo posėdžio metu A. Č. teigė, kad V. L. nieko nežinojo apie nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, o nusikalstamas sumanymas vykdyti sukčiavimus kilo A. F., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad kas sugalvojo sukčiavimo būdu prasimanyti pinigų tiksliai neatsimena, tačiau sutarta buvo taip, kad jis su V. L. prie progos sutikę kokį asmenį, siūlys išgryninti pinigus, jeigu jis sutiks, jo duomenis perduos A. F., o ji pašte parinks kreditą ir išmokės tam asmeniui pinigus, kurios jis jiems atiduos. Teismui toks parodymų nenuoseklumas kelia abejonių jų pagrįstumu.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. L. pozicijos teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės jis nepripažino, teigė, jog buvo tik vairuotojas ir nesigilino į kartu su juo važiuojančius asmenis bei jų reikalus, asmenys buvo vežami siekiant juos įdarbinti. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. L. parodė, jog 2014 metais jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, pradėjo dirbti darbą. Buvo tokie atvejų, kad atvažiuodavo į statybas mašinos, kraudavo šiukšles. Samdydavo žmones prie statybų aplinką sutvarkyti. Jis domėjosi, kas ir kaip vyksta, jam tiesiog įdomu buvo. Sužinojo, kad iš to neblogai galima užsidirbti. Pasiūlė A. Č., sakė, kad gali pabandyti. Pradėjo tokį užsiėmimą. Buvo daug objektų, kur teritorijos buvo didelės ruošiamos statyboms. Reikėjo garažus nukelti, sutvarkyti, reikėjo žmonių daug. Paklausė pažįstamo, kaip šis moka, jam atsakė, kad prisitempęs iš kaimų, apgyvendina pas save ir dirba už 20-25 Eur. Tuo ir prasidėjo, ieškojo žmonių užmiestyje, už (duomenys neskelbtini). Jie savaitei maksimum, tie darbininkai, nes pijokai. Niekas šiukšlių rankioti nenorėjo už 20 Eur per dieną. Tai čia ta pradžia tų važinėjimų, ieškojimų. Pas jį netgi buvo bendras telefonas su A. Č. dėl šių žmonių, dėl užsakymų. Dėl darbinės veiklos būdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonuose. Jis ir (duomenys neskelbtini) buvo, jam geriau 100 Eur išleisti kurui, paimti pora žmonių, kurie dirbs už 20 Eur, nei samdytis po 50 Eur (duomenys neskelbtini). Jam užleido sodą draugas, tai kas iš toliau būdavo, savaitę būdavo ten, jis pirkdavo jiems valgyti, vakare alaus, ryte juos veždavo į objektą. Čia buvo pagrindas surasti pigią darbo jėgą. Apie tuos (duomenys neskelbtini), tai matė, kad eidavo, kažkokius popierius nešdavosi, tačiau čia A. Č. reikalai buvo. Jis nesakys, kad po to nepradėjo įtarti, bet čia buvo ne jo reikalai. Jie turėjo bendrą veiklą, kas susiję su statybomis, tai yra montavimo darbai, aplinkos tvarkymas, o ką A. Č. darė, jam neįdomu. A. F. jis nepažinojo ir dabar jis jos nepažįsta, tik per ekraną yra matęs. Jis nežino, kodėl visi tie žmonės atsidurdavo (duomenys neskelbtini) skyriuose. Kai jis vairuodavo automobilį, A. Č. paprašydavo sustoti prie (duomenys neskelbtini) skyriaus. Jis matė, kad jie dalindavosi pinigus, kažkokius lapus nešdavosi. A. Č. dalindavosi pinigus su žmogumi vienu ar kitu, jis negali dabar pasakyti, jam tos pavardės nieko nesako. Neprisimena, ar prie jo vyko kažkokie pokalbiai, jeigu ir vyko, jis jų tikrai neprisimins. Niekas iš asmenų tikrai nereiškė pretenzijų, kad buvo apgautas. Apgautas žmogus būtų kvietęs policiją, be to, čia buvo miesto centras. Jis klausė A. Č., kokie čia reikalai tuose spaudos kioskuose vyksta, šis jam nieko nepaaiškino. Jis su A. Č. iš anksčiau buvo pažįstami, bendrose kompanijose susieidavo, bendrų pažįstamų turėjome, vienu momentu dirbo statybose. 2014 metais labiau bendradarbiai, bičiuliai buvo. Jis mažai ką gali pasakyti apie tai, kieno iniciatyva tie žmonės buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu toks laikas buvo, iš kiekvieno žmogaus procentas ėjo. Už 20 Eur dirba, už 40 Eur jie asmenį įdarbina. Jis pats nėra palydėjęs nė vieno žmogaus į tą spaudos kioską. Pamena, kad į (duomenys neskelbtini) eidavo vienas žmogus, A. Č. stovėjo tuo metu, rūkė. Matė, kad kaltinime nurodytas, kaip jo telefono numeris. Jis tokio savo numerio asmeninio nepamena, bet galimai, kad tai buvo tas bendras telefonas. Pradėjo įtarti po kažkiek laiko viską. Jis bandė paklausti pas A. Č. paklausti, kas čia vyksta, bet šis neprivalėjo jam nieko aiškinti. Ką ten šone darydavo, ne jo reikalai, jų yra bendras reikalas, kas susiję su statybomis. Jis nesigilino į visus reikalus. Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam pranešimą apie įtarimą S. A. epizode, V. L. parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, nuoširdžiai gailisi, tačiau parodymus nori duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (13 t., b.l. 5-8), vėlesnių apklausų metu neišreiškė pozicijos dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teigdamas, kad parodymus duos teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 164, 8 t., b. l. 93, 13 t., b. l. 30-31, 147-148). Taigi kaip matyti iš kaltinamojo V. L. parodymų, duotų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, jo pozicija dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuosekli.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad šiame epizode A. F., A. Č. ir V. L. veikė kartu. Tai, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su A. Č., patvirtina A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad A. Č. atvažiuodavo su su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis. Nors A. Č. ir V. L. teigė, kad V. L. su tuo buvo nesusijęs, jis jokios naudos negaudavo, tačiau tai kelia pagrįstas abejones. Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas pats kaltinamasis V. L. pripažino, kad asmenis į (duomenys neskelbtini) kioską veždavo ne vieną kartą, jam dėl tokių atvejų buvo kilęs įtarimas, nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską. V. L. teigė, kad šie veiksmai yra tiesiogiai susiję su A. Č., šis jam nieko nepasakojo, o pats nesigilino į aptariamus reikalus. Visgi tokią jo poziciją paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Be kita ko, vertintina ir tai, kad pačiam kaltinamajam pripažinus, kad jam kilo įtarimų dėl veiksmų teisėtumo, tačiau jis toliau tęsė analogiškus veiksmus ir toliau vežė asmenis, nebandė aiškintis detalių apie asmenų gabenimą, rodo, kad jis pritarė atliekamiems nusikalstmiems veiksmams, juos derino su bendrininku, kas parodo V. L. tyčinių veiksmų kryptingumą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. A. patvirtino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodydamas, kad viskas buvo gal prieš 3-4 metus (duomenys neskelbtini). Tada sustojo lengvasis automobilis, jame sėdėjo du vyrukai, kurie pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis įsėdo į jų automobilį, tada jį parvežė iki namų, kur pasiėmė savo pasą, asmens tapatybės kortelę ir iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten jam parodė kioskelį ir pasakė, jog paimtų kreditą. Jis nuėjo į tą kioskelį, padavė pasą ir paėmė kreditą. Jam atrodo, kad tuomet gavo 700 Eur, pinigus atidavė vyrukui, bet kuriam konkrečiai, neprisimena. Paskui jį paleido prie stoties, jam davė 30 Eur arba litų, kad parvažiuotų namo. Jis nežinojo, kad ims kreditą, dokumentų neskaitė, nes buvo girtas. Jam atrodo, kad kioskelyje nieko neklausinėjo, tik pasirašė popierius. Jam sakė, kad važiuos pinigų užsidirbti, kad padarys biznį. Jam davė 30 Eur „ant kelio“, o už paslaugą nieko negavo. Paaiškino, kad jis nuėjo į kioskelį, paėmė kreditą ir pinigus atidavė vyrukams. Po to jis turėjo atiduoti tą kreditą bankui, bet jis kredito neatidavė, jam atrodo, kad pačioje pradžioje bankas reikalavo pinigų. Jis atidavė pinigus asmenims, nes buvo girtas. Jis tiesiog paėmė pinigus ir juos atidavė. Įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo apie 3 promilės. Jis gėrė, kai važiavo automobiliu. Įvykio metu buvo du vyrukai. Jis bendravo su kūdesniu, su tuo, kuris sėdėjo keleivio vietoje automobilyje. Jis suprato, kad užsidirbti reiškė paimti pinigus. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, patvirtino jų teisingumą, pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra panašūs, jis teisingai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto S. A. parodymų – 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena apie 11 valandą jis (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini) mieste, dirbdamas viešuosius darbus, ėjo pro šalia parko, (duomenys neskelbtini) gatvėje, stovintį automobilį. Tame automobilyje sėdėję du jam nepažįstami vaikinai, kurių amžius iki 30 metų, jį užkalbino. Jie jam pasiūlė nevargti, vykti kartu su jais į (duomenys neskelbtini) ir užsiimti namų renovacija, tai yra, pasiūlė įdarbinti. Važiuojant gėrė alų, todėl atvykus į (duomenys neskelbtini) buvo jau nemažai išgėręs, gal būtų įpūtęs kokias 3 promiles, nes alkoholio buvo gėręs dar būdamas (duomenys neskelbtini). Kioskas jam buvo panašus į tokį, kuriame prekiaujama laikraščiais. Tada nuėjo į tą kioską, kuriame atsimena, kad buvo tik viena mergina, kuri buvo apie 20-25 metų amžiaus, tamsių, trumpų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Ta mergina jam kažką aiškino apie pinigus, davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Ar tuose dokumentuose reikėjo dar užlipdyti kokias nors grafas, dabar jau neprimena. Pasirašius dokumentus, ta mergina padavė jam kažkiek pinigų, kurių sumos nežino, nes neskaičiavo ir liepė dokumentus su pinigais nunešti į automobilį ir atiduoti jo laukusiems asmenims, ką jis ir padarė, tai yra atėjo iki automobilio ir jam merginos duotus dokumentus ir pinigus atidavė smulkaus kūno sudėjimo vyriškiui, kuris juos peržiūrėjo ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Po to nuvažiavo į kažkokius sodus, kur jį tie asmenys paliko tiesiog sodų kelyje sakydami, kad grįš po valandos ir nuvažiavo. Tada suprato, kad yra apgautas, kad jo vardu buvo paimtas kreditas (5 t., b. l. 163-165). S. A. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 16 d. du asmenys nusivežę jį į (duomenys neskelbtini), žadėdami jį įdarbinti, organizavo dokumentų dėl tariamo jo įdarbinimo pildymą, o iš tikro jis užpildė paraišką kreditui gauti. Jo vardu iš bendrovės „Vivus“ buvo paimtas ir pasisavintas 750 Eur kreditas, t. y. įvykdyta apgaulė užvaldant svetimą turtą (5 t., b. l. 159). Taigi kaip matyti iš minėto nukentėjusiojo parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, be to, jis nurodė tas pačias aplinkybes, kad du asmenys nusivežę jį į (duomenys neskelbtini) žadėdami jį įdarbinti, organizavo dokumentų dėl tariamo jo įdarbinimo pildymą, o iš tikro jis užpildė paraišką kreditui gauti, kad įvykdyta apgaulė užvaldant svetimą turtą, ir pateikdamas pareiškimą policijai. Nukentėjusiojo S. A. pozicija laikytina iš esmės nuoseklia ir nėra pagrindo ja abejoti dėl jo atvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas pažymi, kad pagal asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų duomenis matyti, kad S. A. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. Č. ir V. L. (5 t., b. l. 172-177), kaip asmenis, kurie žadėjo jam darbą ir nugabeno į (duomenys neskelbtini), kad jis išgrynintų pinigus. Tuo tarpu kaip minėta, nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. F. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino pilnai dėl visų epizodų. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji A. F. buvo savo darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) kioske, kartu su S. A., kai šis pasirašė dokumentus dėl suteikiamo kredito (4 t., b. l. 61). Faktinę aplinkybę, kad S. A. iš tiesų buvo sudaręs kredito sutartį ir jam suteikta 750 Eur suma patvirtina (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. 3-4687 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ informacija, kad 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje S. A. 2015 m. gegužės 15 d. apie 14.02 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 43, 61; 5 t., b. l. 14-17).

Teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji ginčijo tam tikras aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažintais kaltinamaiaisiais. Buvo teigiama, kad nukentėjusieji nebuvo garantuoti, kad atpažįsta konkretų asmenį bei kvestionavo policijos pareigūnų elgesį atliekant procesinius sprendimus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant atpažinimus pagal nuotraukas būtų padaryti procesiniai pažeidimai. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad kaltinamieji V. L. ir A. Č. vykdavo kartu vienu automobiliu, kai buvo vežami nukentėjusiejį, įskaitant ir S. A., nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusieji galiausiai atvykdavo į (duomenys neskelbtini) kioską. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusieji, įskaitant ir S. A., turėjo galimybę atpažinti juos vežusius asmenis. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad atpažinimai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu praėjus pakankamai neilgam laikotarpiui nuo pačių įvykių. Taip pat vertintina ir tai, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama praėjus ilgam laikotarpiui po įvykių, kas objektyviai sudaro pagrindą teigti, kad nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu nenurodė tam tikrų detalių, aplinkybių ir nedavė detalių paaiškinimų dėl praėjusio ilgo laikotarpio nuo nagrinėjamų įvykių.

Nors kaltinamasis A. Č. kaltę pripažino iš dalies, o V. L. kategoriškai neigė kaltę, tačiau, kaip minėta, S. A. sugebėjo atpažinti A. Č. bei V. L.. Kaip matyti iš bylos duomenų, tikslas kaltinamųjų buvo surasti asmenis, kurie negyveno (duomenys neskelbtini) mieste, pasinaudojant jų patiklumu bei melagingai nurodant tariamą pagalbą, šiuo konkrečiu atveju žadant įdarbinti, nuvežti asmenis į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame būtų išduotas kreditas vežamo asmens vardu. Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. A. parodymų, vykstant į (duomenys neskelbtini) buvo duodama gerti alkoholio, ką patvirtino ir šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. A.. Tiek Č., tiek V. L. veiksmų neteisėtumą, be kitų duomenų, patvirtina ir šių kaltinamųjų atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, iš kurių matyti, kad abu kaltinamieji suvokė, jog asmuo yra vežamas kreditui paimti, o ne įdarbinimui, kaip teigė V. L. (tai matyti pagal telefono numerių kontrolės metu padarytą suvestinę (2 t., b. l. 99-139)). Taigi nors teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Č. kaltę pripažino iš dalies, o V. L. teigė, jog jis nepadarė šios nusikalstamos veikos, tačiau tai laikytina pasirinkta gynybine pozicija, kuria siekiama sušvelninti galimą baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti. Pažymėtina, kad nors A. Č. teisiamojo posėdžio metu konkrečiai nenurodė visų aplinkybių apie aptariamą epizodą, tačiau vertintina, jog nuo šio epizodo praėjo pakankamai daug laiko, o atsižvelgiant į tai, jog A. Č. buvo inkriminuojama daug panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, jis objektyviai gali neprisiminti visų reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Č. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas 2015 m. gegužės 15 d. nuo 11.44 val. iki 12.06 val. buvo prisijungęs prie ryšio bokšto, kurio celės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 14.02 val. A. Č. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini), kuri apima (duomenys neskelbtini) kioską, kuriame buvo A. F. (4 t., b. l. 1-3). Nors A. Č. ir teigė, kad jis tik padėdavo asmenims gauti paskolas, tačiau tai paneigia elektroninių ryšių kontrolės metu gauti duomenys, jo pokalbiai ir susirašinėjimai su A. F.. Vertintina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Č. patvirtino, jog jis veikdamas su V. L. ir A. F. sukčiavimo būdu, kaip nurodyta įtarime, kitų asmenų vardu paimdavo kreditus (12 t., b. l. 69-71). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su V. L. pozicija, kad jis buvo išimtinai tik vairuotojas. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad stambesnio sudėjimo vyras vairavo automobilį, buvo nuėjęs pas jį į namus, kai ėmė dokumentus. Kaip matyti iš atpažinimo protokolų, akivaizdu, kad stambesniu nukentėjusiujo S. A. įvardintas vyras – tai A. Č.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. A. parodė, kad gautus pinigus iš (duomenys neskelbtini) kiosko atidavė smulkesnio sudėjimo vyrui (5 t., b. l. 163-165). Atpažinimo protokolų duomenys rodo, kad akivaizdu, jog smulkesniu nukentėjusiujo S. A. įvardintas vyras – tai V. L.. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad tiek A. Č., tiek V. L. suvokė nusikalstamų veiksmų pobūdį bei veikė kartu.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad gynyba akcentavo aplinkybes, kad asmenys, kurie sudarydavo vartojimo kreditus, nesaikingai vartojo alkoholį ir elgėsi nerūpestingai, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nebuvo atliekami nusikalstami veiksmai, panaudojant apgaulę. Kaip minėta, kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonis pater familias) visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Apgaulė pagal teismų praktiką yra laikoma ir tais atvejais, kai nukentėjusieji yra senyvo amžiaus su sveikatos problemomis, neturėjo teisinių žinių, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl buvo lengviau suklaidinami. Dėl šių priežasčių nukentėjusieji laikytini silpnąja šalimi ir jiems civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-895/2018). Teismo vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, jog A. F., A. Č. ir V. L. veikė bendrais veiksmais, nustatyta, kad S. A., įvykių metu buvęs neblaivus, jam kaltinamieji nurodė apgaulingas aplinkybes apie tariamą įdarbinimą ir įkalbėjo vykti kartu su jais, po ko S. A. buvo atvežtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaltinamųjų A. Č. bei V. L., kuriuos jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu, į (duomenys neskelbtini) kioską, kuriame tuomet 2015 m. gegužės 15 d. dirbo A. F., kur sutvarkiusi dokumentus, kuriuose pasirašė S. A., jam buvo suteikta 750 Eur sumos kreditas grynaisiais pinigais. Po to jis šiuos pinigus atnešė atgal į automobilį, kuriuo jis buvo atvežtas kaltinamųjų bei juos atidavė vienam iš kaltinamųjų, kurį tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu įvardijo, kaip liesesnio kūno sudėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad nurodžius nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančius duomenis, jam esant neblaiviam ir nesuprantant, kad imamas kreditas, taip įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino.

Atsižvelgiant į minėtus duomenis, kurie vieni kitus patvirtina bei papildo, bei kurie pripažinti įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta visiškai, t.y. įrodytą, jog 2015 m. gegužės 15 d. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo S. A. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur S. A. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, S. A. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to S. A. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o S. A. pasirašius sutartį, išmokėjo S. A. 750 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Taigi bendrais tyčiniais veiksmais kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. nusikalstamu būdu įgijo 750 Eur ir ši jų veika atitinka nusikalstamo veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Pažymėtina, kad aptartas epizodas iš esmės nesiskiria nuo kitų vėlesnių epizodų, dėl kurių kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pagal sutartą veiksmų mechanizmą A. F., kuri dirbo aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kioske, buvo vežami iš esmės asocialūs asmenys ar asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, kurių vardu buvo suteikiami greitieji vartojimo kreditai, po ko šiuos pinigus pasisavindavo kaltinamieji. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju minėtų asmenų, kurių vardu būtų suteikiami kreditai, paieška užsiimdavo kaltinamieji A. Č. ir V. L. bei E. J. ir R. G.. Visais atvejais buvo ieškoma žmonių už (duomenys neskelbtini) miesto ribų. Paprastai jiems buvo nurodomos melagingos aplinkybės apie tariamas pinigines perlaidas į sąskaitą arba įdarbinimą, jie būdavo nuvežami automobiliu pas A. F., kuri sutvarkydavo dokumentus dėl greitojo kredito išdavimo atvežtam asmeniui. Jai kaltinamieji iš anksto pranešdavo apie atgabenamus asmenis, buvo teiraujamasi, ar gali juos atgabenti tam tikru laiku. Pažymėtina ir tai, kad atvežami asmenys iš esmės visais atvejais būdavo neblaivūs, piktnaudžiaudavo alkoholiu, gyvendavo gana asocialų gyvenimą, oficialiai nedirbantys. Be to, jiems kaltinamieji pakeliui nupirkdavo alkoholinių gėrimų, kas taip pat rodo, jog kad atliekant nusikalstamus veiksmus buvo siekiama pasinaudoti neblaiviais asmenimis, kad jie tinkamai nesuprastų apgaulės, kad šiems būtų sunkiau atpažinti kaltinamuosius, prisiminti reikšmingas įvykių aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad remiantis bylos duomenimis, iš esmės visi nukentėjusieji nurodė, kad grįždavo prie automobilio ir atiduodavo gautus pinigus juos atvežusiems asmenims. Kaltinamieji, būdami prie (duomenys neskelbtini) kiosko, kuriame buvo A. F., kartu su su nukentėjusiuoju į minėtą kioską neidavo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiųjų duomenys A. F. būdavo perduodami vykstant link A. F., ką patvirtina jai siųstų SMS žinučių turiniai su nukentėjusiųjų asmens duomenimis. Pažymėtina, kad už tokius veiksmus atvežti nukentėjusieji tam tikrais atvejais gaudavo simbolinį atlygį, kartais būdavo pavežami atgal. Tokios aplinkybės leidžia pripažinti, kad visuose epizoduose, kuriuose dalyvavo kaltinamoji A. F., buvo nusistovėjusi gana aiškus veiksmų mechanizmas ir suderintas veiksmų planas. Pažymėtina, kad nors gynyba akcentavo aplinkybes, kad asmenys, kurie sudarydavo vartojimo kreditus nesaikingai vartojo alkoholį ir elgėsi nerūpestingai, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nebuvo atliekami nusikalstami veiksmai, panaudojant apgaulę. Kaip minėta, remiantis teismų praktika, kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonis pater familias) visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Apgaulė pagal teismų praktiką yra laikoma ir tais atvejais, kai nukentėjusieji yra senyvo amžiaus su sveikatos problemomis, neturėjo teisinių žinių, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl buvo lengviau suklaidinami. Dėl šių priežasčių nukentėjusieji laikytini silpnąja šalimi ir jiems civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-895/2018). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tokie nukentėjusieji, t. y. alkoholiu linkę piktnaudžiauti ir linkę asocialiai gyventi nukentėjusieji, esantys už (duomenys neskelbtini) miesto ribų, ir būdavo naudojami, siekiant atlikti nusikalstamus veiksmus.

Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-1073/2018, 2K-167-693/2019). Atsižvelgiant į nustatytus asmenų veiksmus baudžiamojoje byloje, pripažintina, kad visi kaltinamieji suprato nusikalstamų veikų pobūdį ir veikė kartu. Toliau pasisakytina dėl likusių epizodų, kai nusikalstami veiksmai buvo atliekami kitų konkreičių nukentėjusiųjų atvilgiu, papildomai nekartojant jau nurodytų aplinkybių ir argumentų.

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo J. K. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu.

Kaip minėta, kaltinamoji A. F. pilnai pripažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ji tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, žinodama, kad kitų kaltinamųjų atgabenti asmenys buvo apgauti, paruošdavo kredito gavimo sutartis ir išmokėdavo pinigų sumas šiems asmenims, kurias vėliau ji kartu su kitais kaltinamaisiais pasisavindavo. Esant jos parodymams aptartiems anksčiau, jos parodymai detaliau dar kartą nėra aptariami.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Č. kaltę pripažino iš dalies, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. Č. dėl 2015 m. gegužės 16 d. epizodo savo kaltę pripažino pilnai, be kita ko, parodydamas, kad dėl pareikštų įtarimų, kad jis veikdamas su V. L. ir A. F. sukčiavimo būdu, kaip nurodyta įtarime, kitų asmenų vardu paimdavo kreditus, prisipažįsta, kelis kartus teko apgauti žmones, bet kada tai buvo ir ką apgavo nurodyti negali, nes neprisimena tų asmenų duomenų, bet tiksliai prisipažįsta dėl įvykio 2015 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 69-71). Jo parodymai detaliau buvo aptarti ankstesniame epizode. Kaip minėta, įvertinus praėjusį gana ilga laikotarpį nuo aptariamų įvykių bei jų skaičių, yra pagrindas teigti, kad kaltinamasis A. Č. galėjo detaliai neprisiminti visų aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, dėl aptariamo epizodo A. Č. teisiamojo posėdžio metu iš esmės nenurodė konkrečių detalių.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė. Dėl aptariamo 2015 m. gegužės 16 d. epizodo su J. K. teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad nors J. K., teisme buvo, bet jis pastarojo neatpažįsta, laikėsi pozicijos, kad visais atvejais buvo ieškoma pigios darbo jėgos tam tikriems darbams atlikti.

Tai, kad kaltinamieji 2016 m. gegužės 16 d. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą patvirtina byloje esantys duomenys, kurie yra pripažintini įrodymais. Aplinkybes apie padarytą nusikalstamą veiką patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. K., kuris parodė, kad įvykiai buvo prieš 6 metus, jis buvo patekęs į bėdą, sėdėjo parkelyje, tada važiavo šviesiai žalios spalvos automobilis, galimai Golf. Vairuotojas jį pasikvietė, pasiūlė padėti, nurodęs, kad jie padės jam, o jis jiems. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten kioskelis tuo metu nedirbo, paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į kioskelį, ten jam padavė popierius, jis juos pasirašė, po to su tais popieriais grįžo į automobilį bei padavė pinigus, kokią sumą, nepamena. Patikslino, kad neprisimena, ar jo prašė paimti paskolą, ar nuimti pinigus. Atvažiavusiame automobilyje buvo du asmenys – vairuotojas ir keleivis. Dabar po 6 metų jis nebegalėtų atpažinti asmenų. Įvykio metu jis buvo labai pagiriotas. Kas jam nupirko vyno butelį, jis nežino. Jis tada paprašė, kad jam nupirktų, nes jam buvo labai bloga. Vėliau po (duomenys neskelbtini) jį nuvežė į autobusų stotį, pasakė, kad neturi laiko. Jam davė apie 60 Eur. Kadangi jis nelabai pažįsta (duomenys neskelbtini), todėl nežino, kur jį nuvežė. Jis nuėjo į „Snoras“ kioskelį, ten padavė tapatybės dokumentą, o kasininkė surašė popierius. Jis popierių neskaitė, nes jam nerūpėjo. Tada jam padavė pinigus, pasirašė ant popierių, tuos pinigus ir popierius jis atnešė ir atidavė vyrams. Jis neprisimena, kam atidavė popierius ir pinigus, nes atsisėdęs į automobilį viską padavė per sėdynes, neatkreipė dėmesio į tai, kas paėmė. Jis ikiteisminio tyrimo metu atlikinėjo asmenų atpažinimą, bet nėra tikras, ar teisingai atpažino konkrečius asmenis. Paaiškino, kad vairuotojas pasikvietė jį, negali pasakyti su kuo daugiau kalbėjo. Jam atrodo, kad su keleiviu, bet bendrai važiuodami bendravo visi kartu. Galimai jis bendravo daugiau su keleiviu, nes šis buvo daugiau šnekus. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino, patvirtino, kad po jais yra jo parašas. Dabar jis neprisimena, kaip viskas vyko. Jam dabar taip atrodo, tada gal kitaip atrodė, nes praėjo 6 metai. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jie niekuo nesiskiria nuo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Jis viską galėjo teisingiau papasakoti ikiteisminio tyrimo metu. Jam vyrai sakė, kad jiems neduoda pinigų, jie negali nusiimti pinigų, kodėl jiems nedavė pinigų, jis nežino. Jis laisva valia atpažino asmenis, pats juos atpažino be pareigūnų pagalbos. Jis sakė tyrėjai, kad jam atrodo, jog šitie asmenys padarė galimai padarė nusikalstamą veiką. Teismas pažymi ir tai, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė išsamius parodymus, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės yra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. parodė, jog 2015 m. gegužės 16 d., pietų metu, apie 12.00 val. gal, tiksliai neatsimena, buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, kai prie jo sustojo lengvasis automobilis. Išlipęs vyriškis pasiūlė užsidirbti 100 eurų, prašė padėti jiems nuimti pinigus nuo jų sąskaitos, paklausė ar neturės dėl to nemalonumų, ar viskas teisėta, jis atsakė, kad teisėta, jų sąskaita, tačiau jie negali nuimti. Neaiškino dėl kokių priežasčių, o jis tame nenusimano. Sutiko. Tada pastarasis paklausė ar turi asmens dokumentą. Atsakė, kad turi. Tada atvežė jį į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir prie (duomenys neskelbtini) kiosko pastarasis vyras davė kažkokį tai popieriuką, ant kurio matė, kad yra parašytas kažkokios tai sąskaitos numeris ir liepė eiti į kioską ir jį pateikti kasininkei. Kioske priėjęs prie langelio, ten esančiai darbuotojai pateikė minėtą popierių ir savo pasą. Pasakė, kad nuo šios sąskaitos reikia nuimti pinigus, pastaroji paėmė jo asmens dokumentą ir popieriuką su sąskaitos numeriu. Moteris, nieko nesakiusi, išdavė krūvą popierių pasirašyti, juos pasirašė ir tada ji jam išdavė 750 eurų, kurios nunešė į lauką ir atidavė tam vyrui, kuris prašė jo pagalbos. Pastarasis vyras jam davė apie 68 eurus už paslaugą ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį ir paleido (5 t., b. l. 183-185). Aplinkybes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, patvirtina ir J. K. protokolo-pareiškimo duomenys, kuriame jis buvo nurodęs, jog 2015 m. gegužės 16 d. du nepažįstami vyrai apgaulės būdu, paprašydami už atlygį išgryninti iš jų pateiktos sąskaitos pinigus, dienos metu, apie 12 val. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) esantį, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur jis pateikdamas kasininkei savo asmens dokumentą, kaip paaiškėjo savo vardu paėmė 750 Eur kreditą, pasirašė kasininkės pateiktus dokumentus, neva už grynųjų pinigų išmokėjimą ir juos atidavė tiems vyrams (5 t., b. l. 179). Taigi nukentėjusiojo parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi viso proceso metu jis laikėsi nuoseklios pozicijos. Tai, kad J. K. iš tiesų buvo suteikta 750 Eur dydžio vartojimo kredito paskola matyti iš UAB „4finance“ VIVUS.LT 2015 m. gegužės 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 44; 61). Teismas pažymi, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. Č. bei V. L., kaip asmenis, kurie prašė išgryninti pinigus ir nugabeno į (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 189-193; 195-199). Esant tokiems duomenims, yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamiesiems veikiant bendrais veiksmais, apgavus J. K., šis buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo išduota 750 Eur dydžio vartojimo kredito paskola, kurią kaltinamieji pasisavino. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad nurodžius nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančius duomenis, jam nesuprantant, kad imamas kreditas, taip įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino.

Kaip matyti iš nuoseklios nukentėjusiojo J. K. pozicijos, yra pagrindas spręsti, kad buvo veikiama iš esmės analogišku pagal tokį patį veiksmų mechanizmą, kaip ir S. A. atveju, būdu, – už (duomenys neskelbtini) miesto ribų surastas asmuo, kuriuo pasinaudojant buvo gautas vartojimo kreditas, kai kaltinamoji A. F. užpildė prašymą, o J. K. jį pasirašė, po ko buvo išmokėti pastarajam pinigai, kuriuos jis perdavė kaltinamiesiems.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo epizodo atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad V. L. nesuvokė atliekamų nusikalstamų veikų pobūdžio, o A. Č. tik norėjo padėti asmeniui gauti paskolą. Tiek Č., tiek V. L. veiksmų neteisėtumą, be kitų duomenų, patvirtina ir šių kaltinamųjų atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, iš kurių matyti, kad abu kaltinamieji suvokė, jog asmenis veža kreditams paimti (tai matyti pagal telefono numerių kontrolės metu padarytą suvestinę (2 t., b. l. 99-139)). Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų J. K. parodymų, kurių teisingumą jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, kai nukentėjusysis J. K. su A. Č. ir V. L. buvo automobilyje, buvo aptariamos tariamos pinigų išgryninimo aplinkybės, J. K. parodė, kad būnant automobilyje jam buvo pateiktas popieriukas su tariama sąskaita (5 t., b. l. 183-185), kurį liepė taip pat pateikti kioske buvusiai A. F.. Minėtų duomenų visuma patvirtina, kad tiek A. Č., tiek V. L. veikė kartu pagal susitarimą, abu kaltinamieji vykdė bendrą sumanymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo nustatyta, kad A. Č. mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs nuo 11.07 val. prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t. y. J. K. buvimo vietoje, o nuo 13.00 val. iki 13.26 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris apima A. F. darbo vietą (4 t., b. l. 1-4).

Nagrinėjamu atveju, šiame epizode, kaip ir kituose epizoduose, apgaulė pasireiškė tuo, kad A. Č. ir V. L. suradus alkoholiu piktnaudžiaujantį asmenį jo buvo paprašyta išgryninti iš sąskaitos pinigus už atlygį, tuo tarpu asmuo buvo nuvežtas greitajam kreditui gauti į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur dirbo A. F., ir kredito bendrovės atvežtam asmeniui suteiktas kreditas buvo įgytas kaltinamųjų.

Teismas, įvertinęs minėtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta pilnai, t. y. kad 2015 m. gegužės 16 d. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo J. K. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 16 d. J. K. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad J. K. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo J. K. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Esant tokioms aplinkybėms bendrais tyčiniais veiksmais A. F., A. Č. ir V. L. apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurus, tokie jų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo R. B. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu.

Aptariant ankstesnius epizodus, kaip minėta, A. F. pilnai pripažino kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, tarp kurių ir nagrinėjamas 2015 m. gegužės 22 d. epizodas. Kaip minėta anksčiau, ji, be kita ko, parodė, kad A. Č. pradėjo vežioti žmones, paskui prie jo prisijungė ir E. J., jie pradėjo kartu dirbti. Su kokiais žmonėmis jie važinėdavo ji nežinojo, nes matydavo tik A. ir E., visų kitų - ne. Jie atveždavo žmones, o ji turėdavo išduoti jiems kreditus maksimalioms sumoms, t. y. 750 Eur. Žmonės būdavo paprasti, ji jų nepažinojo, telefonu gaudavo tų asmenų duomenis, kad patikrintų, ar gali būti išduotas kreditas maksimaliai sumai minėtiems asmenims. Žmogus atvažiuodavo tik tuo atveju, kai ji gaudavo patvirtintą atsakymą, kad asmeniui gali būti išduotas kreditas maksimaliai sumai. Kai žmogus atvažiuodavo, jis prašydavo ne kredito, jam buvo pasakyta, kad jam yra atsiųsti pinigai ir jis turi pasiimti tuos pinigus. Ji nežino iš kur A. Č. ir E. J. gaudavo tuos duomenis, mano, kad jie tą informaciją gaudavo iš paso arba asmens tapatybės kortelės. Atvežtam asmeniui būdavo pasakyta, kad šis turi nuimti pinigus. Buvo sakoma, kad jiems yra padarytas pavedimas ir jie tą pavedimą turi atsiimti. Jai arba paskambindavo, arba atsiųsdavo žinutę su informacija, paprastai informaciją gaudavo iš E. J., kartais iš A. Č.. Patikslino, kad 50 Eur gaudavo iš A. Č. ir E. J., jie tuos pinigus atveždavo jai į darbą. Kaip buvo konstatuota anksčiau, kaltinamoji A. F. davė nuoseklius parodymus, kurie papildomai pilnai nekartotini, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymais nėra pagrindo netikėti. Teismas taip pat pažymi, kad A. F. atpažino E. J., kaip asmenį, su kuriuo veikė kartu (10 t. , b. l. 162-167).

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų veikų, tačiau ginčijo aplinkybę, kad kartu veikė R. G.. E. J. teigė, kad A. F. pasiūlė ieškoti asocialių žmonių, kuriems greitai reikia pinigų, kurie norėtų uždirbti. Jis iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, o po to rugsėjo mėnesį jis ir jo draugas R. užsiiminėjo automobilių detalėmis ir jam reikėjo išvežioti detales į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važinėjo po visą Lietuvą. Tuo metu jam reikėjo žmogaus, kuris vairuotų ir būtent R. (G.) nuolat vairuodavo, o jis pardavinėjo detales ir tuo pačiu kalbėdavo su žmonėmis, siūlydavo, klausdavo, gal nori greitai uždirbti pinigų. Kažkiek apgaudinėjo tardamasis su jais. Kai su jais kalbėdavo, tai sakydavo vieną ir tą patį – reikia atlikti pervedimus iš Vokietijos ar iš Anglijos. Jeigu norima uždirbti 50-100 eurų, reikia atlikti pervedimą asmens vardu, nuvažiuos, išsigrynins ir gaus pinigų. Jis į (duomenys neskelbtini) važiuodavo su tais žmonėmis. Važinėdavo po visą Lietuvą, užeidavo į parduotuvę vežiodamas detales, tikslu nusipirkti cigarečių, pamatydavo stovintį žmogų, iš karto buvo matyti, kad žmogus nori išgerti ar panašiai, tada pasiūlydavo tokį dalyką. Pakalbėdavo su tokiais asmenimis. Iki tol išsiųsdavo trumpąją žinutę A. F. su to žmogaus duomenimis, ši patikrindavo, pažiūrėdavo, ar duoda tą kreditą, jeigu taip, tai žmogus važiuodavo su juo, jeigu ne, tai ne. Patikslino, kad pripažįsta jam pareikštą kaltinimą dėl visų kaltinime nurodytų asmenų. Turėjo sumanymą surasti asocialų asmenį, jiems pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, su jais nuvažiuoti į kioskelį, kur bus išduodami pinigai, kuriuos jis gaus. Dėl R. B. kaltinamasis parodė, kad R. B. 250 Eur gavo, jis viską puikiai pamena, kiek kam davė, jis 50-100 Eur duodavo A. F., R. B., kaip neįgaliam, davė 250 Eur. Kaltinamasis paaiškino, kad nebuvo taip, kad jis savo draugą įtrauktų į šį reikalą, jis iki to su draugu važiuodavo po visą Lietuvą, išvežiodavo detales, daugiausia šis būdavo prie vairo, nebuvo taip, kad jis pastarąjį įtrauktų, aiškintų. Pirmuose parodymuose jis pasakė visai kitaip, nes patyrė labai stiprų spaudimą iš policijos. R. K., kuris tyrė šitą bylą, jį iškvietė į kabinetą ir jie jam pasakė, kaip sakyti arba toliau sėdės, dėl to patyrė stiprų spaudimą. Automobiliu dviese veždavo žmones. R. būdavo už vairo, o jis šalia sėdėdavo, su asmenimis kalbėdavo. Tas žmogus eidavo į kioską, nežino, kas vykdavo kioske, nes jis ten nebūdavo, grįždavo žmogus su pinigais. Pinigus jam paduodavo gatvėje. Dėl šios veiklos R. nieko nežinodavo. Visgi vertintina ir tai, kad viso proceso metu E. J. duoti parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusios apklausos metu duodamas parodymus paaiškino, kad dabar nori duoti tikrus parodymus. 2015 m. vasaros pradžioje, tikslios datos neatsimena, jis susitiko su A. F., kurią seniai pažįsta iš matymo, jokių santykių su ja nepalaikė, ji gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Besikalbant, ji jam pasakė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė užsidirbti pinigų imant kreditus. O būtent, kad apgavus žmogų, šio vardu paimti kreditus, t. y. jis ieškotų asocialių žmonių, įkalbėtų juos išgryninti iš savo sąskaitos tariamai pinigus, kuriuos jiems persius į jų sąskaitą ir gavęs jų asmens duomenis (paso Nr., asmens kodą, vardą pavardę ir pan.) perduotų jai (telefoninio pokalbio ar trumpąja žinute), o jį tuo metu būdama darbe, patikrintų ar tam asmeniui duos kredito bendrovė kreditą, paruoštų kredito sutartį to asmens vardu. A. F. siųsdavo paraiškas į kredito įstaigas darbo vietoje ir žiūrėdavo, kokia kredito įstaiga tam žmogui gali suteikti kreditą ir kokiai sumai, tada trumpąja žinute informuodavo, kokios sumos kreditą gaus. Įvairias sumas gaudavo, tiksliai nurodyti negali, tačiau ne daugiau 750 eurų. Tada tą žmogų atveždavo prie kiosko, žmogus pas ją nueidavo, ji pastarajam duodavo pasirašyti sutartį ir išmokėdavo pinigus, kuriuos šis atnešdavo ir atiduodavo jam. Po to susitikęs su A. F., jai atlygindavo už kiekvieną kreditą duodamas apie 50 eurų. Vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Jis sutiko. Jie į kioską niekada nueidavo su R. G., o tik žmones nusiųsdavo į kioską, o kadangi A. F. buvo perdavęs jų duomenis, tai ji jau žinojo, kas ateis. Kredito būdu gautus pinigus jie su R. G. dalinosi per pusę, atskaitę apie 50 eurų A. F.. Jis daug iš kur vežė su R. G. žmones pas A. F. į kioską, pagrinde (duomenys neskelbtini) mikrorajone, nes ten dvejuose iš jų ši pagrinde dirbo (11 t., b. l. 90-91). Taigi kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus E. J. aiškiai nurodė R. G. vaidmenį nusikalstamuose veiksmuose, tai, kad jie dalinosi gautais pinigais. Teismo vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu pasirinkta pozicija, bei argumentai, kad minėti parodymai yra išgauti policijos pareigūnų prievartos būdu, laikytini bendrininkų suderinta gynybine pozicija, siekiant išvengti vienam iš asmenų baudžiamosios atsakomybės. Visgi E. J. proceso metu duotų parodymų nenuoseklumas kelia teismui abejonių jų patikimumu, kiek tai liečia R. G. dalyvavimą veikose.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis R. G. parodė, kad E. J. atvažiuodavo, prašydavo už vairo sėsti, jis važinėjo pastarojo reikalais. A. F. jis nepažįsta. Tų žmonių, kurie buvo automobilyje ir važinėjo, taip pat nepažįsta, tik iš išvaizdos. Nežino, kodėl jie pasakė, kad jis yra ten įsivėlęs. Jis jokių kreditų, jokių pinigų neėmė. Tai, kad jis važinėjo ir telefone buvo parodyti kažkokie taškai, kad yra buvęs, tai (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamo turto ir važinėjo savais reikalais. Papildomai patikslino, jog 2015 metais važinėjo, ieškojo nekilnojamo turto. E. J. buvo išgėręs, prašė sėsti prie vairo, tai dėl to su pastaruoju važiavo. Išvežiodavo detales. Jis tik už vairo sėdėjo, o E. J. pardavinėjo dalis. Nepamena ypatingai į kokius miestus važiavo – į (duomenys neskelbtini) pusę. E. J. su asmenimis bendraudavo, jis nežino, kaip jie ten atsirasdavo, gal susiskambindavo. Automobilyje apskritai niekas apie nieką nekalbėjo, kalbėjo lauke. Nepamena ypatingai, ar automobilyje važiuojant buvo vartojamas alkoholis. Kai žmonės įsėsdavo į automobilį, po (duomenys neskelbtini) pavažinėdavo, atiduodavo detales ir važiuodavo atgal į (duomenys neskelbtini). Nežino, kas per žmonės važiuodavo automobilyje, kai važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiuodavo, jis gyvena (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo ir eidavo namo. Atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), parkuodavo automobilį ir eidavo namo. Į (duomenys neskelbtini) kioską nėra važiavęs. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. G. savo kaltę taip pat neigė. Teismo vertinimu, nors buvo laikomasi pozicijos, kad kaltinamasis R. G. nepadarė nusikalstamų veikų veikdamas kartu su A. F. ir E. J., tačiau baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tokią poziciją paneigia. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, R. G. visais atvejais vykdavo kartu su E. J., kai būdavo vežami nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo A. F., nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską. Be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo aiškiai nurodęs R. G. vaidmenį - vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Tokią poziciją, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su E. J., patvirtina ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad E. J. atvažiuodavo su su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje R. B. 2015 m. gegužės 22 d. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 Eur vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 27-51, 61, 189-192).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad viskas buvo (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. Neatsimena kada tai buvo, gal prieš 6-7 metus. Jis (duomenys neskelbtini) paskolos negavo, todėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis ten vyko kartu su A. B., kuris yra jo pažįstamas. Jis su A. B. rado automobilį (duomenys neskelbtini), norėjo išgerti. Jie (duomenys neskelbtini) negavo paskolos, o (duomenys neskelbtini) gavo. Su juo kartu į (duomenys neskelbtini) važiavo A. B. ir A. K.. Jis paskolą ėmė savo vardu. Jis gavo paskolą kioskelyje, bet gatvės nežino. Jam tiesiog davė paskolą ir viskas. Jis pasirašė kioskelyje ir jam davė pinigus. Jis pinigus pragėrė, o ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek nusišnekėjo. Jis neatsimena kiek kartų davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tada jis ne taip pasakė, jo niekas neapgavo. Per jo apklausą dalyvavo tik vienas pareigūnas. Jis per apklausą buvo išgėręs. Jis neskaitė apklausos protokolo. Jo prašė atpažinti asmenis, bet jis nieko neatpažino. Jis buvo girtas policijoje. Jo klausinėjo pareigūnai, bet jis nelabai ir atsimena, nes tada labai girtas buvo. Jis nenukentėjo, jam pinigus atskaitė nuo pensijos. Atpažinimas vyko tada, kai jis pirmą kartą atvyko į policiją. Jis atpažino asmenis, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs tuo metu, kai važiavo pasiimti kredito. Jis važiuodamas gėrė. Jis nebendravo su tais asmenimis, kurie jį vežė, nes jis jų nepažįsta. Jam pareigūnai rodė nuotraukas, bet jis neatpažino asmenų. Jam policijoje rodė daug nuotraukų. Jis sakė, kad panašus asmuo, bet neskaitė atpažinimo protokolo, per atpažinimą buvo girtas. Pareigūnai matė, kad jis yra girtas. Visgi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos bei laiko nurodyti negali, nes neprisimena, paskambino jo pažįstamas A. K. ir paklausė ar nenori užsidirbti 50 Eur. Pagalvojo, kad kažkas čia ne taip, tačiau konkrečiai nepasakė, kad ne, pasakė, kad nežino. Gal po kokių 15 min. pas jį į namus atvažiavo V. K. ir dar du nematyti bei nepažįstami vaikinai, kurie jį pradėjo kalbinti rusiškai, tačiau jiems pasakė, kad rusiškai nelabai supranta, tada vienas iš vaikinų pradėjo kalbėti su juo lietuviškai (nors jie tarpusavyje kalbėjo rusiškai) bei prašė padėti nuimti pinigus nuo sąskaitos, kad tam reikalingas tik jo pasas, kad važiuoti reikės ar tai į (duomenys neskelbtini), ar tai į (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo neramu, kad kažkas gali negera nutikti. Jų klausė, kodėl negalima paimti pinigų (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymo negavo. Dar prisimena, kad jo klausė ar nežino dar vieno žmogaus, kuris galėtų padėti esant šioms aplinkybėms, tačiau atsakė kad nežino ir taip pat pasakė, kad nesutinka jiems padėti (tuo metu buvo blaivus). Vaikinai pasakė, kad užvažiuos vėliau, bet tą pačią dieną nepasirodė, tačiau atvyko gal po savaitės, tikslaus laiko nurodyti negali, tuo metu jis buvo girtas. Kiek pamena ėjo girtas (duomenys neskelbtini) mieste, vietos tiksliai nurodyti negali dėl savo girtumo, kaip atsidūrė pas tuos pačius vaikinus automobilyje neatsimena, atsipeikėjo kai jau važiavo keliu už (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos, daugiau nieko neįsidėmėjo, automobilyje buvo tie du vaikinai, kurie jį ankščiau kalbino jiems padėti, jo draugas A. B. bei dar vienas nematytas bei nepažįstamas pagyvenęs vyriškis (kas šis ir iš kur nežino, bet šis taip pat ėjo į paštą paimti pinigų). Atsidūrė (duomenys neskelbtini), kurioje vietoje nežino, nes (duomenys neskelbtini) nesiorientuoja, jam vienas vaikinas padavė popieriuką su kažkokiu numeriu bei liepė eiti į (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, taip ir padarė. Užėjo į jam parodytą (duomenys neskelbtini) pašto skyrių (kurioje vietoje jis yra nežino) ir ten dirbusiai merginai padavė popieriuką bei savo asmens tapatybės kortelę, dar paklausė iš kur tie pinigai į ką mergina atsakė, kad jis pats turi žinoti. Ta mergina surašė kažkokius popierius, davė pasirašyti ir išdavė 750 Eur. Už ką ir kokiuose dokumentuose pasirašinėjo nežino, jų neskaitė. Grižo į automobilį ir viską atidavė vienam iš vaikinų, tada šis jam davė 50 Eur, o tada į pašto skyrių nuėjo jam nepažįstamas pagyvenęs vyriškis, kuris atvažiavo kartu su jais. Kai vyriškis grįžo ir atidavė pinigus tiems vaikinams, šiam buvo duota 50 Eur. Tada visus tris nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, parodė kur turi nusipirkti bilietus ir pasakė, kad namo grįš patys, nors prieš tai atsimena, kad buvo pažadėję, jog parveš. Su A. B. nusipirko bilietus ir grįžo į (duomenys neskelbtini), bet tas pagyvenęs vyriškis su jais nevažiavo. Smulkiai vaikinų apibūdinti negali dėl savo girtumo, vaikinai buvo stamboki, abudu panašaus kūno sudėjimo, jo nuomone, jų ūgis buvo iki 1.83 m., buvo trumpų tamsių plaukų, kuo vilkėjo neįsidėmėjo, nes kaip jau sakė buvo neblaivus, jokių išskirtinių jų požymių nurodyti negali, mano, kad jei juos pamatytų gyvai galėtų atpažinti, tačiau mano, kad galbūt atpažintų ir iš nuotraukos. 2015 m. lapkričio 4 d. policijos komisariate sužinojo, kad pats to nežinodamas paėmė 750 Eur kreditą, kurį privalės grąžinti. Esant nurodytoms aplinkybėms jaučiasi apgautas ir nors iš jo dar niekas nereikalavo grąžinti 750 Eur, tačiau suprato, kad privalės juos grąžinti ir tokiu būdu patirs 750 Eur turtinę žalą, todėl prašo nustatyti sukčiavimą įvykdžiusius asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. (7 t., b. l. 8-10). Ikiteisminio tyrimo duotų parodymų esmę atitinka ir duomenys, kurie buvo nurodyti R. B. protokole-pareiškime, kad 2015 m. gegužės mėnesį (tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena) du nepažįstami vaikinai įkalbėjo jį iš savo sąskaitos paimti pinigus, kuriuos perves tų vaikinų draugai iš užsienio; būdamas girtas įvykdė šių vaikinų prašymą, o 2015 m. lapkričio 4 d. policijos komisariate sužinojo, kad pats to nežinodamas paėmė 750 Eur kreditą, kurį privalės gražinti. Esant nurodytoms aplinkybėms jaučiai apgautas ir nors iš jo dar niekas nereikalavo grąžinti 750 Eur, tačiau suprato, kad privalės juos gražinti ir tokiu būdu patirs 750 Eur turtinę žalą, todėl prašo nustatyti sukčiavimą įvykdžiusius asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (7 t., b. l. 5-6). Iš byloje esančio 2015 m. lapkričio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, kad R. B. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. R. G. bei nurodė, kad pastarasis asmuo jį įkalbėjo važiuoti bei vežė į (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 65-67).

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. B. davė nenuoseklius parodymus, kurie buvo visiškai priešingi jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. B. iš esmės teigė, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė aplinkybes apie jo atžvilgiu naudotą apgaulę ir pasisavintą svetimą turtą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kadangi juos paneigia anksčiau nurodyti E. J. parodymai dėl nusikalstamų veiksmų mechanizmo, apgaulės naudojimo asocialių asmenų atžvilgiu, tiek A. F. parodymų visuma. Be to, kaltinamųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes visiškai atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu išreikšta pozicija, kai tiek duodamas parodymus, tiek teikdamas pareiškimą policijai apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo pozicija buvo visiškai kitokia, tačiau nuosekli, t.y. kad jo atžvilgiu yra įvykdyta nusikalstama veika, nurodant jos įvykdymo aplinkybes.

Pažymėtina, kad siekiant pašalinti R. B. nurodytų parodymų prieštaravimus teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas policijos pareigūnas D. R., kuris vykdė R. B. apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad R. B. atsimena dėl to, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajone, asmuo gyvena jo teritorijoje, todėl tenka kartas nuo karto susitikti. Pačios apklausos jis negali atsiminti. Tai buvo standartiška apklausa, užpildyta proceso dalyvio pažyma, supažindinta su teisėmis ir pareigomis bei pradėta apklausa. Buvo duota susipažinti su apklausos protokolu. Pačioje pradžioje asmuo papasakojo viską, kas pastarajam yra žinoma, o po to užduodami klausimai. Šio konkretaus atvejo neatsimena. Būna atvejų, kai žmonės pasako, kad nenori skaityti, tačiau jis primygtinai reikalauja, kad perskaitytų, jie pasiima tą lapą, ką jie su tuo lapu daro, jis nežino. Jis paklausia, „ar perskaitėte, ar sutinkate su parodymais, jeigu sutinkate, parašyti sutinku, perskaičiau iš mano žodžių surašyta teisinga ir pasirašyti“. Būna tokių atvejų, kad čia daug žodžių rašytų, tai rašo „perskaičiau, surašyta teisingai“. Kai sudaroma fotolentelė, tai ir žmogui parodoma fotolentelė, kad tarp tų asmenų yra asmuo, kurį asmenį reikia atpažinti. Klausiama, ar tai tas asmuo apie, kurį yra davęs parodymus. Žmogus tada sako, kad „foto nuotraukoje Nr. 1 yra toks asmuo“, arba pasako „čia nėra nei vieno asmens“. Būna, kad pasako „nuotraukoje asmuo panašus apie kurį daviau parodymus, kuris galėjo kažką padaryti“, taip ir rašo iš asmens žodžių į protokolą. Jis su R. B. susipažino tik darbo reikalais, apie šio asmens asmeninį gyvenimą nieko nežino ir negalii pasakyti. Nieko jam nesakė apie tai, ar asmuo jautėsi nukentėjusysis ir neprašė apginti jo teisių, apie tai jis asmens neklausinėjo. Neblaivių asmenų neapklausinėja, jeigu jam kyla abejonių dėl asmens blaivumo, tai reiškia, kad jo parodymai gali būti neadekvatūs. Neblaivių asmenų jie neapklausinėja. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas liudytojo D. R. aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis nukentėjusiojo R. B. paaiškinimais, kad jis parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė būdamas girtas, kad neskaitė savo parodymų, neatliko atpažinimo ir pan.

Minėtas įvykio aplinkybes ganėtinai detaliai paaiškino bei jas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B., jog 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos bei laiko nurodyti negali, nes neprisimena, jam būnant namuose, kartu su R. B. atvažiavo V. K. ir dar du nematyti bei nepažįstami vaikinai, kurie pradėjo kalbinti rusiškai. Vaikinai prašė padėti nuimti pinigus nuo sąskaitos, aiškino, kad už tai duos po 50 Eur, tačiau gauna socialinę pašalpą, todėl nesutiko jiems padėti. Ką jie ten sutarė su R. B. nelabai prisimena, bet taip suprato, kad nerado antro žmogaus, todėl išvažiavo. Mano, kad gal po kokių dviejų savaičių, pas jį į namus vėl atvažiavo tie patys vaikinai ir klausė, kur R. B., nes pasak jų šis jiems pažadėjo padėti paimti pinigus. Nuvažiavo prie restorano pasiimti R. B., kurį rado visiškai girtą. Jie tada visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini), kada atsirado (duomenys neskelbtini) neprisimena, tik pamena, kad atvažiavo netoli (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, kur tie vaikinai paliko automobilį ir parodė (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, kur reikės nueiti paimti pinigus. Vienas iš vaikinų padavė R. B. kažkokį popierių su numeriu ir liepė eiti paimti pinigus, kartu ėjo tas nepažįstamas pagyvenęs vyriškis ir vienas iš vaikinų, jis taip pat ėjo ir dar padėjo R. B. pastovėti eilėje prie pašto skyriaus. Į pašto skyrių R. B. užėjo vienas (juos lydėjęs vaikinas stovėjo atokiau tarp kioskelių), viduje R. B. užtruko apie 15 min., o kai išėjo kartu grįžo prie automobilio, kur R. B. atidavė 750 Eur vaikinams, o pats gavo 50 Eur (7 t., b. l. 48-49).

Įvertinus minėtų duomenų visumą, spręstina, kad R. G. ir E. J. R. B. vežė siekiant jo vardu paimti vartojimo kreditą. Taip pat vertintina ir tai, kad remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2016 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu ir celės bokštų analize (4 t., b. l. 1-2, 5), nustatyta, kad R. G. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 9.55 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), po to jis 10.00 val. prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vėliau jis prisijungė 11.32 val. prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o 11.35 val. prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t. y. vyko link R. B. gyvenamosios vietos; po to, 12.15 val. jis vėl prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini), o nuo 14.20 val. iki 14.36 val. telefoninio susirašinėjimo metu prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios veikimo teritorijoje yra 316 (duomenys neskelbtini) skyrius, vėliau 16.36 val. jis prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); E. J. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 12.53 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o nuo 14.00 val. iki 14.35 val. prisijungdavo prie celės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (4 t., b. l. 5). Pažymėtina, kad nors kaltinamojo R. G. gynėja kritiškai vertino minėtus duomenis, susijusius su atlikta elektroninių ryšių kontrolės analize, teigdama, kad kaltinamasis tiesiog važiavo asmeninėms reikmėms bei dėl darbo pobūdžio, tačiau teismo vertinimu, minėti elektroninių ryšių kontrolės duomenys laikytini objektyviais įrodymais, kurie patvirtina faktines aplinkybes, jog kaltinamieji buvo kartu su nukentėjusiuoju, kuomet šis buvo paimtas iš už (duomenys neskelbtini) miesto ribų, kad kai nukentėjusysis pasirašė vartojimo kredito sutartį, kaltinamieji taip pat buvo prie (duomenys neskelbtini) kiosko.

Nagrinėjamu atveju, šiame epizode, kaip ir kituose epizoduose, apgaulė pasireiškė tuo, kad E. J. ir R. G. suradus alkoholiu piktnaudžiaujantį asmenį jo buvo paprašyta nuimti nuo sąskaitos pinigus už atlygį, tuo tarpu asmuo buvo nuvežtas greitajam kreditui gauti į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur dirbo A. F., t.y. nurodžius nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančius duomenis, jam esant neblaiviam, įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino.

Teismas neturi pagrindo abejoti, jog apgaulės būdu įgyjant svetimas pinigines lėšas, buvo veikiama bendrai A. F., E. J. ir R. G. veiksmais. Anksčiau nurodytų asmenų duoti parodymai iš esmės papildo vienas kitą ir kartus su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro loginę įvykių grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad jog R. B. nugabentas kaltinamųjų E. J. ir R. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kioską, kuriame dirbo A. F., kuri užpildžiusi vartojimo kredito prašymą, kurią pasirašė nukentėjusysis, R. B. suteikė pinigines lėšas, kurias jis atidavė neva prašiusiems pagalbos išgryninant pinigus kaltinamiesiems.

Teismas pažymi, kad nors iš šiuo atveju gynyba nurodė aplinkybes, kad neva R. G. faktiškai tik vairuodavo automobilį ir nekreipė dėmesio į gabenamus automobilyje nukentėjusiuosius, o E. J. nepasakojo aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, tačiau šiuo atveju tokia pozicija laikytina pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad E. J. ir R. G. gabeno R. B. ir kitus asmenis pas A. F., kuri buvo (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) kioske. Atsižvelgiant į pačių kelionių pobūdį, aplinkybes, kad ir šie kaltinamieji vykstant pas A. F. gaudavo nukentėjusiojo būtinus asmens duomenis, siekiant paruošti vartojimo kredito sutartį, leidžia konstatuoti, kad R. G. ir E. J. veikė išvien. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, jog nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. parodė, kad automobilį vairuodavęs R. G. būdavo su ausinėmis, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. G. tokių aplinkybių nepatvirtino, parodydamas, kad automobilyje tiesiog grodavo muzika. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini teiginiai, kad būdamas kartu su nukentėjusiuoju ir kitu kaltinamuoju E. J., kaltinamasis R. G. negirdėjo pokalbių, jie vertintini kaip pozicija, siekiant išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. B. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 22 d. apie 14.29 val. R. B. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad R. B. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji R. B. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. B. pasirašius sutartį, išmokėjo R. B. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Taigi bendrais tyčiniais veiksmais A. F. E. J. ir R. G., apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų, todėl šie jų veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo G. R. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F. ir A. Č. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo G. R. atžvilgiu.

Kaip minėta, kaltinamoji A. F. kaltę pripažino pilnai, jos veiksmų ir kitų kaltinamųjų veiksmų mechanizmas buvo aptartas detaliau prieš tai minėtuose epizoduose. A. Č., kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę iš dalies, iš esmės laikydamasis pozicijos, kad tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, ikiteisminio tyrimo metu dėl G. R. epizodo detalių parodymų nedavė.

Nagrinėjamu atveju iš A. F. parodymų visumos, paties įtariamojo anksčiau aptartų parodymų, kitų byloje esančių duomenų, nustatyta, kad A. Č. užsiėmė asmens, vežtino pas A. F. į (duomenys neskelbtini) skyrių kreditui gauti paieškos veiksmais.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju G. R. 2021 m. liepos 26 d. mirė, todėl jo nebuvo galimybės apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti įrodymų tyrimo metu, kuriais vadovautinasi sprendžiant ar buvo padaryta nusikalstama veika. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad 2015 m. gegužės 29 d. ryte apie 9.00 val., tikslaus laiko neprisimena, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kai prie jo sustojo lengvasis automobilis, mažas, 2-jų durų automobilis, berods žalsvos spalvos, jo markės neįsidėmėjo, kuriame sėdėjo du vyrai priekinėse sėdynėse. Abu vyrai pasiūlė užsidirbti, sakė duos 30 eurų už tai, kad nueitų į paštą ir išgrynintų jiems pervestus iš Anglijos į jo sąskaitą pinigus. Paklausė, kodėl patys negali pasiimti pinigų, jie atsakė, kad jiems daug atskaičiuos antstoliai. Pažadėjo, kad jokių problemų neturės. Kadangi nedirbantis, susigundė gauti atlygį už teisėtą pagalbą, kaip manė. Klausė ar turi dokumentą, kaip tik turėjo su savimi asmens tapatybės kortelę. Jiedu nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, (duomenys neskelbtini) g., kur liepė nueiti į mėlynai-geltoną, buvusį „Lietuvos spauda“, kioską ir pasakyti kiosko darbuotojai, kad pervesti iš Anglijos pinigai, t. y. padaryta perlaida ir kad nori išgryninti pinigus. Taip ir padarė. Atėjo į kioską ir davė savo dokumentą, darbuotoja kažką kompiuteryje darė, po to atspausdino dokumentus ir jam davė juos pasirašyti. Jų neskaitė, kadangi darbuotoja jį skubino, tuo labiau buvo ramus, kad nieko blogo nedaro, kai pasirašė, darbuotoja davė jam po 50 ir 100 eurų kupiūromis, berods 750 eurų, ir juos paėmęs nuėjo prie tų vyrų, kurie atokiau pasistatę automobilį jo laukė. Pinigus atidavė jiems, o būtent stambiam vairuotojui, o keleivis liesesnis jam davė 30 eurų, kurios buvo jau paruošęs. Jiedu jį nuvežė jo prašymu prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, (duomenys neskelbtini) ir paleido, bet kol važiavo, girdėjo jų pokalbį, kad jie planavo kažkur važiuoti į kitą rajoną, kažkokių žmonių atvežti. Jis nieko blogo neįtarė iki šiandienos, apklausos metu sužinojo, kad sukčiaujant, apgaulės būdu jo vardu buvo paimtas kreditas VIVUS, iš kredito bendrovės nėra dar gavęs jokių laiškų. Minėtus vyrus galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Vairuotojas stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, iš veido mėgstantis pagerti, nes įraudusi veido oda, jis apie 30 m. amžiaus, su didele nosimi, o keleivis lieso kūno sudėjimo, irgi apie 30 m. amžiaus, ilga nosimi, trumpų plaukų, plačių tamsių antakių. Darbuotoją irgi gali atpažinti iš nuotraukos, o būtent iš veido bruožų, ji smulkutė, tamsių, iki pečių kirptų plaukų, juodų plačių antakių ir putlių lūpų. Tą dieną buvo blaivus, todėl visas aplinkybes ir jų seką atsimena. Su juo jiedu kalbėjo lietuviškai, kaip ir darbuotoja (7 t., b. l. 87-88). Taigi kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis teigė, kad buvo apgautas, galvojo, kad tik padės asmenims išgryninti pinigus, tuo tarpu buvo paimtas kreditas, kurio lėšas atidavė jį atvežusiems asmenims. Byloje esančiame G. R. protokole-pareiškime nurodomos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios yra nuoseklios ir atitinka jo duotų parodymų esmę - 2015 m. gegužės 29 d. apie 9.00 val. du nepažįstami vyrai melagingai pranešdami, kad nuėmęs jų pinigus, pervestus į jo sąskaitą iš Anglijos, gaus 30 Eur atlygį, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, kur pateikė jų prašymu darbuotojai savo asmens dokumentą, o darbuotoja jo vardu, jam nežinant užpildė paraiškas 750 Eur kreditui gauti iš UAB „Vivus“ ir pakišo, tariamai dokumentus už pinigų išgryninimą, jam juos pasirašyti (7 t., b. l. 83). Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. R. nuosekliai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. G. R. nurodytas aplinkybes papildo 2015 m. spalio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys, kad G. R. atpažino A. Č., kaip asmenį, kuris jį apgavo įkalbėdamas išgryninti pinigus ir kuriam atidavė pinigus (7 t., b. l. 103-107). Kaip matyti iš UAB „4finance“ 2016 m. spalio 6 d. rašto, 2015 m. gegužės 29 d. G. R. vardu pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), G. R. suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F. (4 t., b. l. 107, 5 t., b. l. 58-61). Vertintina ir tai, kad atlikus elektrinių ryšių kontrolę buvo nustatyta, kad A. Č. naudojamas mobilaus ryšio telefonas 2015 m. gegužės 29 d. nuo 08.03 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zonoje buvo (duomenys neskelbtini), t. y. vieta, kur buvo surastas G. R.; nuo 08.31 val. iki 9.11 val. A. Č. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona apėmė (duomenys neskelbtini) kioską, kuriame tuo metu dirbo A. F. (4 t., b. l. 1-6). Remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikta elektroninių ryšių kontrolės duomenų atlikta analize, minėtu laikotarpiu A. Č. bendravo telefonu su A. F., kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad asmenys veikė kartu. Kaip parodė A. F., jai buvo pateikiami nukentėjusiųjų asmenų duomenys kredito sutarčiai sudaryti. Minėtų duopmenų visuma paneigia kaltinamojo A. Č. versiją, kad jis tik paveždavo asmenis, kad jie gautų kreditą ir už pavežimo paslaugą gaudavo atlygį. Nurodyti duomenys leidžia konstatuoti, kad minėti kaltinamieji panaudodami apgaulę kontroliavo G. R. veiksmus, kuris pasirašė vartojimo kredito sutartį, o jo gautus pinigus pasisavino kaltinamieji. Atsižvelgiant į nurodytų duomenų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamieji A. F. ir A. Č., veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju veikimo mechanizmas iš esmės buvo analogiškas kaip ir anksčiau aptartuose epizuoduose - G. R. buvo apgaulės būdu buvo įtikintas, kad neva jis padės išgryninti pinigus, nors iš tiesų jo vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, gautus pinigus pagal vartojimo kredito sutartį jis atidavė automobilyje buvusiam kaltinamajam A. Č., kuris pagal nukentėjusiojo G. R. paaiškinimus ikiteismsinio tyrimo metu vairavo automobilį. Taigi nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad nurodžius nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančius duomenis, jam nesuprantant, kad imamas kreditas, taip įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. F., A. Č. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo tyčia, veikdami bendrai pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, panaudojant apgaulę nusikalstamu būdu įgijo svetimas pinigines lėšas - 2015 m. gegužės 29 d. apie 8.03 val. A. Č. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 29 d. G. R. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad G. R. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji G. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. R. pasirašius sutartį, išmokėjo G. R. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č.. Taigi A. F., A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančių 750 eurų sumą, tokie jų veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. L. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F. ir A. Č. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo V. L. atžvilgiu.

Kaltinamoji A. F. savo kaltę pripažino pilnai apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu, ji davė išsamius parodymus apie veiksmų mechanizmą, kurie buvo plačiau aptarti vertinant ankstesnius epizodus. A. Č., kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę iš dalies, iš esmės laikydamasis pozicijos, kad tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, ikiteisminio tyrimo metu, įteikus pranešimą apie įtarimą, be kita ko, ir dėl V. L. epizodo, savo kaltės dėl 2015 m. birželio 22 d. įvykio nepripažino (12 t., b. l. 69-71).

Nagrinėjamu, kaip ir ankstesnio epizodo, atveju, iš A. F. parodymų visumos, paties įtariamojo anksčiau aptartų parodymų, kitų byloje esančių duomenų, nustatyta, kad A. Č. užsiėmė asmens, vežtino pas A. F. į (duomenys neskelbtini) skyrių kreditui gauti paieškos veiksmais.

Byloje esantys duomenys vienas kitą patvirtina bei papildo sudarydami nuoseklią įrodymų grandinę. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. L. yra miręs, todėl jo nebuvo galimybės apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti įrodymų tyrimo metu, kuriais vadovautinasi sprendžiant ar buvo padaryta nusikalstama veika. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad 2015 m. birželio 22 d. ryte apie 8.00 val. gal, tiksliai neatsimena važiavo dviračiu keliu link (duomenys neskelbtini), kai prie jo sustojo lengvasis automobilis, berods VW Golf, mėlynos spalvos ir iš jo išlipo du vyrai, kurie prisikabino prie jo, prašė padėti jiems nuimti pinigus nuo jų sąskaitos, nesutiko, bet jie buvo tokie įkyrūs, kad vis dėl to sutiko jiems padėti, nes jie pasiūlė duoti pinigų už paslaugą, o kaip tik neturi pragyvenimo šaltinio. Jiems reikėjo jo paso, todėl metė dviratį pakelėje ir nuvažiavo pas save į namus (duomenys neskelbtini), kur paėmė savo asmens tapatybės kortelę ir jiedu 2015 m. birželio 22 d. apie 12.00 val. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) kioską. Ten davė kažkokį tai popieriuką ir liepė eiti į kioską ir jį pateikti kasininkei. Atstovėjo eilėje ir priėjo prie langelio. Moteriai padavė popieriuką ir savo asmens dokumentą, o ji nieko nesakiusi išdavė krūvą popierių pasirašyti, nieko neskaitė, nes nesupranta lietuviškai, tuo labiau be akinių nieko nemato, o ji nieko nesakiusi. Pasirašė dokumentus neva už grynųjų pinigų išdavimą. Gavo grynaisiais pinigais daug eurų, neskaičiavo kiek, pinigus nunešė į lauką ir atidavė tiems dviem vyrams. Kuriam iš jų tiksliai padavė, neatsimena. Vienas iš jų jam davė 10 eurų už paslaugą ir nuvežė atgal į kelią, kur paliko savo dviratį. Jokių kreditų neėmė, pirmą kartą sužinojo apklausoje, kad jo vardu buvo paimtas 750 eurų kreditas. Jeigu žinotų, kad reikėjo imti kreditą, nei už ką nebūtų sutikęs, jie sakė, kad viskas teisėta. Tuo labiau manė nuo jų sąskaitos išgrynino pinigus, kuriuos jiems ir atidavė. Tuos du vyrus ir kasininkę galės atpažinti. Vairuotojas lieso kūno sudėjimo, apie 30 m. amžiaus, trumpai kirptų plaukų išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, jis į pokalbį nesikišo, jį vis įkalbinėjo, rodė kur eiti ir pinigus prašė nuimti keleivis, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, nosis didelė, priglaudusių ausų, šviesaus gymio, kuris vis gyrėsi, kad šis buvęs policijos pareigūnas ar apsaugininkas, kurį iš darbo išmetė už kyšininkavimą, tai šis jam vis ramybės nedavė, labai daug kalbėjo. Moteris, kuri buvo kioske ir kuri davė jam pasirašyti popierius ir išdavė pinigus, jauna, apie 30 m. amžiaus, juodų, ilgų plaukų su storais antakiais, putlių lūpų, normalaus kūno sudėjimo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti bei nubausti kaltus asmenis, kurie apgaulės būdu privertė jį paimti kreditus savo vardu ir juos jiems atiduoti, suklaidinus, kad tai jų pinigai (7 t., b. l. 115-116). Taigi kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis neigė, kad ketino imti savo vardu kreditą, priešingai, teigė, kad jis buvo apgautas, galvojo, kad tik padės asmenims išgryninti pinigus, tuo tarpu buvo paimtas kreditas, kurio lėšas atidavė jį atvežusiems asmenims. Byloje esančiame V. L. protokole-pareiškime nurodomos esminės nusikalstamos veikos aplinkyubės, kurios yra nuoseklios ir atitinka jo duotų parodymų esmę - 2015 m. birželio 22 d. du nepažįstami vyrai apgaulės būdu, paprašydami išgryninti iš jų pateiktos sąskaitos pinigus už ką gaus atlygį, apie 12.00 val. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), kur jis pateikdamas kasininkei savo asmens dokumentą, kaip paaiškėjo savo vardu paėmė 750 Eur kreditą, pasirašydamas kasininkės pateiktus dokumentus, neva už grynųjų pinigų išmokėjimą ir juos atidavė tiems vyrams. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti bei nubausti kaltus asmenis (7 t., b. l. 110-111). Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. L. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Be to, kaip matyti iš byloje esančių 2015 m. liepos 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, V. L. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad pastarasis kaip automobilio keleivis, atvyko pas jį kartu su vairuotoju ir įkalbėjo padėti jiems išgryninti pinigus, atpažino pagal stambų veidą, trumpai kirptus plaukus (7 t., b. l. 120-124); taip pat V. L. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. A. F. bei nurodė, kad ši moteris davė pasirašyti popierius, išdavė pinigus, kuriuos atidavė vyrams, kurie jį atvežė, atpažino pagal bendrus veido bruožus, stambų veidą, juodus plaukus (7 t., b. l. 126-130). 2015 m. liepos 15 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-4461 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ duomenimis, 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje V. L. 2015 m. birželio 22 d. apie 12.09 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 16-19, 62, 153-156). Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 29 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu įrašų suvestinės duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 22 d. A. Č. ir A. F. bendravo SMS žinutėmis apie asmenis, užeisiančius pas A. F., ir galimai išduotinų kreditų sumas (2 t., b. l. 114). Be to, atlikta elektroninių ryšių kontrolės analizė taip pat patvirtina aplinkybes, jog aktualiu laikotarpiu A. Č. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli V. L. gyvenamosios vietos, bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios veikimo teritorija apima A. F. darbo vietą (4 t., b. l. 1-7). Atsižvelgiant į minėtų duomenų visumą paneigtina kaltinamojo A. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodyta pozicija, kad jis tik paveždavo asmenis, kurie norėjo pasiimti kreditą. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia minėti konkretūs ir nuoseklūs V. L. parodymai, atpažinimo protokolo duomenys, minėti susirašinėjimo duomenys, kiti nurodyti duomenys. Nurodytų duomenų pagrindu, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad panaudojant apgaulę buvo įgytas svetimas kaltinamiesiems nepriklausantis turtas, kadangi kaltinamieji bendrais veiksmais panaudodami apgaulę kontroliavo V. L. veiksmus, kad šis sudarytų vartojimo kredito sutartį, taip įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino, ko pasekoje gautos lėšos buvo perduotos kaltinamiesiems.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog kaltinamieji A. F. ir A. Č., veikdami išvien su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2015 m. birželio 22 d. A. Č. su tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. L. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 22 d. apie 12.09 val. V. L. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad V. L. melagingai pranešta apie pervestus pinigus, ji V. L. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. L. pasirašius sutartį, išmokėjo V. L. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č.. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais A. F., A. Č., veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 750 eurų bei tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo J. K. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu.

Kaip minėta, kaltinamoji A. F. pilnai pripažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ji tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, žinodama, kad kitų kaltinamųjų atgabenti asmenys buvo apgauti, paruošdavo kredito gavimo sutartis ir išmokėdavo pinigų sumas šiems asmenims, kurias vėliau ji kartu su kitais kaltinamaisiais pasisavindavo. Esant jos parodymams aptartiems anksčiau, jos parodymai detaliau dar kartą nėra aptariami.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Č., kaip minėta, kaltę pripažino iš dalies, tačiau laikėsi pozicijos, kad jis iš esmės tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo V. L.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. Č., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, be kita ko, dėl J. K. epizodo, kaltės nepripažino, parodydamas, kad pranešime apie įtarimą nurodytų įvykių neprisimena, todėl į klausimus atsakyti negali (t. 12, b.l. 112). Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti A. Č. parodymai detaliau buvo aptarti ankstesniame epizode, todėl papildomai nekartotini. Konkreičiai dėl aptariamo epizodo A. Č. teisiamojo posėdžio metu nenurodė detalių.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, savo kaltės nepripažino, teigė, jog buvo tik vairuotojas ir nesigilino į kartu su juo važiuojančių asmenų reikalus, asmenys buvo vežami siekiant juos įdarbinti. Detalūs V. L. parodymai nurodyti ankstesniame epizode, todėl jie nebekartotini. Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl J. K. epizodo, V. L. kaltės nepripažino, detalių parodymų nedavė (t. 13, b.l. 30, 147).

Tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina visuma byloje esančių duomenų, kurie teismo pripažinti įrodymais. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjsiojo J. K. parodydamų, jo pažįstama kaimyno buvusi sugyventinė ar žmona A., pavardės jos neprisimena, bet iš matymo jis puikiai ją pažinojo, pasiūlė jam, ar nenorėtų įsidarbinti. Jis sutiko, nes kaime darbų tuo metu nebuvo. Sakė, kad privažiuos ir reikės įsėsti į automobilį, reikės pasiimti dokumentus. Važiuojant lengvuoju automobiliu pakeliui jie paėmė dar vieną žmogų. Priekyje sėdėjo du vyrukai, tada ta A., tas žmogus ir jis. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) prie autobusų stoties. Tie vyrukai, kurie sėdėjo automobilio priekyje, padavė jam popieriuką ir pasakė, „nueik į banko ar į pašto skyrių ir paimk pinigėlius, mes tave įdarbinsime“. Jis nuėjo, padavė savo dokumentą, jam padavė pinigų sumą, nežino kiek tiksliai ten buvo, galimai 500 ar 550 Eur. Jis atėjo į automobilį, iš galo atsisėdo ir padavė tuos pinigėlius priekyje sėdintiems asmenims, paskui juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) prie autobusų stoties, pasakė: „palaukite, mes tuoj grįšime“, bet taip ir nesulaukė tų asmenų, todėl jis su autobusu grįžo namo. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė jo, ar ėmė paskolą. Jis atsakė taip. Jis tų vyrukų niekada prieš tai nėra matęs, jis jų nei prieš įvykį, nei po įvykio niekada nebuvo sutikęs. Buvo apklaustas policijoje, jie perskaitė jam ką surašė iš jo žodžių, jis pasirašė, nuo įvykio praėjo 6-7 metai. Vėliau suprato, kad buvo apgautas, nes nei pinigų, nei darbo negavo. Jis padavė minėtą raštelį moteriškei, kuri sėdėjo už lango, o jam išdavė kreditą ir jis pasirašė ant dokumento nieko neskaitęs. Pinigus atidavė priekyje sėdintiems vyrukams. Policijoje jam rodė nuotraukas, tuo metu jis asmenis atpažino, dabar jų neatpažintų. Jis pinigus atidavė, nes galvojo, kad jį įdarbins. Kai juos paleido (duomenys neskelbtini), tada jis jau suprato, kad kažkas čia negerai, suprato, kad jis paėmė paskolą. Jis turi dokumentus namuose, jam atrodo, kad buvo raginimai grąžinti paskolą, bet negali pasakyti tiksliai. Jis paskolos negrąžino, nes neturėjo iš ko. Jis tuo metu nesuvokė, kad bus apgautas, jeigu įdarbintų, tai paskolą būtų grąžinęs. Tuo momentu jo niekas neapgaudinėjo, jis pats nuėjo, pasiėmė iš banko tuos pinigėlius ir perdavė tiems žmonėms, kad jie jį įdarbintų. Taigi, kaip matyti iš minėtų nukentėjusiojo parodymų, jam buvo pasakyta, kad jis bus įdarbintas, tam, kad būtų įdarbintas, turėjo nuimti pinigus, tuo tarpu jis, pats to nesuvokdamas, paėmė kreditą, kurio gautas lėšas atidavė kartu su jo važiavusiems asmenims. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais J. K. parodymais, kadangi jis ir ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, J. K. detaliai nurodė įvykio aplinkybes. J. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodė, kad būnant (duomenys neskelbtini) k., prie jo, vyšninės spalvos automobiliu, kurio markės bei valstybinių numerių nežino, privažiavo A. K., apie 25 m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis, kurio asmens duomenų nežino, automobilio vairuotojas vardu S., apie 25 m. amžiaus, ovalaus veido formos, trumpų plaukų, šviesaus gymio bei dar vienas vyriškis apie 25 m amžiaus, trumpų plaukų, liekno kūno sudėjimo. A. K. pasiūlė įsidarbinti vienoje įmonėje, kurios pavadinimo neminėjo, susijusioje su statybos darbais. Sutiko. Tada jis, A. iš (duomenys neskelbtini), vairuotojas vardu S. bei kitas nepažįstamas vyriškis nuvyko į (duomenys neskelbtini). Sustojo prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Tada S. jam ir A. padavė lapelį su sąskaitos numeriu ir liepė nueiti į (duomenys neskelbtini) skyrių bei nusiimti 700 Eur. S. minėjo, kad taip reikia padaryti, norint įsidarbinti statybos įmonėje. Taip pat minėjo, kad jo nusiimta suma sugrįš vėliau. Padarė kaip jo prašė ir nusiėmęs pinigus, neskaičiavęs, juos padavė S.. Mano, kad ten buvo 700 Eur, tačiau nėra įsitikinęs. Nori paminėti, kad (duomenys neskelbtini) kasininkė neminėjo, jog pasirašo paskolos sutartį ir neminėjo, kokiai sumai. Pagalbos išgryninant pinigus prašė vyriškis vardu S., šis ir padavė lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu (7 t., b. l. 137-139). Papildomos apklausos metu jis patikslino, jog 2015 m. birželio 27 d. nepažįstami jaunuoliai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), esantį prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, pašto darbuotoja jam išmokėjo, kiek pamena, 700 Eur. Automobilio, kuriuo buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pasivadinęs „S.“ vardu, prisistatė firmos direktoriumi, jam davė lapelį, kuriame buvo ranka parašyta eilė skaičių, pasakė, kad paduotų tą lapelį bei savo asmens tapatybės kortelę ir jam išmokės pinigus. Pašto darbuotoja net neklausė sumos, išmokėjo jam 700 Eur ir grįžęs į automobilį pinigus atidavė „S.“ (7 t., b. l. 168). Kaip matyti iš byloje esančio J. K. pareiškimo, jis jame nurodė, kad 2015 m. birželio 26 d. iš matymo pažįstama A. K. pasiūlė įsidarbinti statybos įmonėje, kadangi yra bedarbis ir sutiko. Todėl kartu su dviem jos draugais nuvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. A. K. draugas vardu S. jam paaiškino, kad norėdamas įsidarbinti turi nusiimti pinigų nuvykus į (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Jis paėmė, kaip mano 700 Eur, kuriuos atidavė vyrui vardu S., sudarytos sutarties kopijos jis negavo, jam išduotos pinigų sumos neskaičiavo. Mano, kad buvo apgautas, kadangi jo neįdarbino ir pinigų negrąžino (7 t., b. l. 135). Taigi J. K. davė nuoseklius parodymus tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, todėl jai, kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu J. K. atpažino A. Č., kaip asmenį, kuris vairavo automobilį bei liepė jam nusiimti pinigus, šis asmuo prisistatė vardu „S.“ (7 t., b. l. 143-145), taip pat J. K. atpažino A. F. (7 t., b. l. 147-148), J. K. atpažino ir V. L., kaip asmenį, kuris sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje (7 t., b. l. 170-171). Šie duomenys taip pat paneigia versiją, kad kaltinamasis V. L. neva buvo tik vairuotojas ir nesigilino į atliekamus veiksmus. Tai, kad J. K. iš tiesų suteikta 750 Eur vartojimo kredito paskola patvirtina 2015 m. liepos 15 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-4461 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ duomenys, pagal kuriuos 410-ajame klientų aptarnavimo skyriuje J. K. 2015 m. birželio 27 d. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 19-19; 62). Šias aplinkybes taip pat patvirtina bei papildo 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašto informacija, jog 2015 m. birželio 27 d. J. K. vardu buvo pateikta paraiška Vivus.lt kreditui gauti (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) (prie autobusų st.), pinigai buvo išmokėti grynais (duomenys neskelbtini) kiosko atsakingos darbuotojos A. F. (4 t., b. l. 100, 165-168).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. K., kurios nebuvo galimybės apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau jos parodymai buvo pagarsinti įrodymų tyrimo metu, detaliai paaiškino įvykio aplinkybes ir iš esmės patvirtino J. K. nurodytas aplinkybes parodydama, kad J. P. pasakė, kad jo draugai A., kurį vadino S., ir A. (duomenys neskelbtini) atidaro statybos įmonę. Su tuo A. (galimai 28 metų) ir A. (galimai 19-20 metų) susipažino, jie atvažiavo pas ją ir parodė atidaromos įmonės dokumentus. Jie paaiškino, kad darbas tiek moterims, tiek vyrams. Jie taip pat pasakė, kad jeigu ji surinks grupę asmenų, kurią sudaro 15-20 asmenų, ir jai už kiekvieną surastą žmogų pridėtų prie algos 15-20 Eur. Jie sakė, kad tokią asmenų grupę turi surinkti per savaitę laiko. Jiems taip pat reikėjo autobuso vairuotojo, o ji žinojo, kad pas J. K. yra autobuso vairuotojo pažymėjimas. Apie tai pasakė S. ir jis norėjo susitikti su J. K. ir pasikalbėti, todėl kartu su S. nuvažiavo pas J. K.. Pas J. K. važiavo trise, t. y. S., A. ir ji. Iki to susitikimo buvo taip pat susisiekusi su savo drauge S. M., kuri taip pat buvo pririnkusi žmonių iš (duomenys neskelbtini). Kai nuvažiavo pas J. K., S. su A. su J. K. pakalbėjo ir pasakė, kad dabar važiuos į (duomenys neskelbtini), kad parodys tą įmonę. Tada jie keturiese nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur S. su A. paėmė dar du žmones, kuriuos turėjo įdarbinti. Nori parodyti, kad S. buvo aukštas, stambaus kūno sudėjimo, kurį galėtų atpažinti, taip pat su juo bendravo prie (duomenys neskelbtini) esančio kazino klubo, kur yra filmuojama, A. buvo aukštas, lieso kūno sudėjimo, turėjo daug tatuiruočių, tiek ant rankų, tiek ant rankų pirštų, jį taip pat galėtų atpažinti (8 t., b. l. 6-8). Pažymėtina, kad byloje esantys 2015 m. spalio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad A. K. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. V. L., bei nurodė, kad atpažįsta pastarąjį kaip asmenį vardu „A.“, be to, nurodė, kad jis yra tatuiruotomis rankomis (8 t., b. l. 10-15); taip pat A. K. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad atpažino jį kaip asmenį vardu A. „S.“, atpažino pagal veido bruožus, jo stambumą (8 t., b. l. 17-22). Kaip matyti iš bylos duomenų, kartu su J. K. buvo vežamas ir A. M., kuris, be kita ko, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 152-154) taip pat patvirtino, kad jį kartu su kitu asmeniu vežė dėl tariamo įdarbinimo.

Be kita ko, iš byloje esančiš 2015 m. rugsėjo 29 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu įrašų suvestinės duomenų matyti, kad A. Č. ir V. L. bei A. F. bendrauja mobiliojo ryšio telefonais 2015 m. birželio 27 d. (2 t., b. l. 114-119). A. Č. ir V. L. bendrauja telefonu ir kalbasi, jog rasti du girtuokliai, vykstama iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 27 d. 13.06 val. A. Č. parašo SMS žinutę A. F. rusų kalba „tuoj užeis ūsorius ir po jo toks su kepure“; 13.20 val. A. F. A. Č. parašo SMS žinutę rusų kalba „viskas gerai“. Nuo 2015 m. birželio 27 d. 13:20:24 val. telefonu kalbasi A. F. ir A. Č. telefonu ir A. Č. nurodo, kad „šitą gal na pabandyk ten jeigu jam ten šitas na 7 ir 5 ten duos, neduos“; „na tai tuoj jis užeis tada“. 2015 m. birželio 27 d. 13.26 val. A. F. parašo SMS A. Č. „bus 600“. 14.02 val. A. Č. parašo A. F. SMS žinutę „dar 2 vežu“ į ką ji atrašo „pas mane pinigų neliko. Turiu max 400 atiduoti“. Teismo vertinimu, minėti kaltinamųjų pokalbiai patvirtina, jog A. Č., V. L. bei A. F. veikė bendrais veiksmais, ko pasekoje apgaulės būdu įgijo bendrą 750 Eur sumą, kuri J. K. buvo išmokėta sudarius kredito sutartį. Pažymėtina ir tai, kad A. Č. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas 2015 m. birželio 27 d. aktualiu laikotarpiu buvo prisijungęs prie ryšio bokštų, kurie yra (duomenys neskelbtini), o po to ir prie (duomenys neskelbtini), apimančio A. F. darbo vietą (4 t., b. l. 1-8).

Minėti byloje esantys įrodymai paneigia kaltinamojo A. Č. poziciją, kad jis iš esmės tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo V. L., bei kaltinamojo V. L. poziciją, kad jis buvo tik vairuotojas nieko nežinojo apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Be kita ko, kaip minėta ankčiau, V. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažinus, kad jam kilo įtarimų dėl veiksmų teisėtumo, jis toliau tęsė analogiškus veiksmus ir toliau vežė asmenis, nebandė aiškintis detalių apie asmenų gabenimą, kas rodo, kad jis pritarė atliekamiems nusikalstmiems veiksmams, juos derino su bendrininku ir tai rodo V. L. tyčinių veiksmų kryptingumą.

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visumą įrodyta, kad veikdami kartu kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. 2015 m. birželio 27 d. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y. 2015 m. birželio 27 d. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo J. K. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.21 val. J. K. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad J. K. melagingai buvo pranešta apie galimybę įsidarbinti, ji J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo J. K. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Taigi tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais A. F., A. Č. ir V. L., apgaule įgijo 750 Eur sumą, kuri priklausė UAB „4finance“, šie kaltinamųjų tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo A. M. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad aptariamas epizodas yra susijęs su ankstesniu epizodu, kadangi bylos duomenimis, kaltinamieji A. Č. ir V. L. automobiliu A. M. vežė kartu su J. K., dėl kurio jau buvo pasisakyta.

Kaip minėta, kaltinamoji A. F. pilnai pripažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ji tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, žinodama, kad kitų kaltinamųjų atgabenti asmenys buvo apgauti, paruošdavo kredito gavimo sutartis ir išmokėdavo pinigų sumas šiems asmenims, kurias vėliau ji kartu su kitais kaltinamaisiais pasisavindavo. Esant jos parodymams aptartiems anksčiau, jos parodymai detaliau dar kartą nėra aptariami.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Č., kaip minėta, kaltę pripažino iš dalies, tačiau laikėsi pozicijos, kad jis iš esmės tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo V. L.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. Č., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, be kita ko, dėl A. M. epizodo, kaltės nepripažino, parodydamas, kad pranešime apie įtarimą nurodytų įvykių neprisimena, todėl į klausimus atsakyti negali (t. 12, b.l. 112). Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti A. Č. parodymai detaliau buvo aptarti ankstesniame epizode, todėl papildomai nekartotini. Konkreičiai dėl aptariamo epizodo A. Č. teisiamojo posėdžio metu nenurodė detalių.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, savo kaltės nepripažino, teigė, jog buvo tik vairuotojas ir nesigilino į kartu su juo važiuojančių asmenų reikalus, asmenys buvo vežami siekiant juos įdarbinti. Detalūs V. L. parodymai nurodyti ankstesniame epizode, todėl jie nebekartotini. Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl A. M. epizodo, V. L. kaltės nepripažino, detalių parodymų nedavė (t. 13, b.l. 30, 147).

Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje esančių duomenų, kurie teismo pripažinti įrodymais, visuma. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykis buvo prieš 6-7 metus, gyveno kaime, atvažiavo vyrukai ir pasiūlė darbą. Jis pasiėmė pasą, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), paėmė paskolą, tikslios sumos nepamena, gal 500-600 Eur, pinigus atidavė tiems žmonėms. Patikslino, kad jis tuo metu buvo be darbo ir patikėjo. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) rajono, neprisimena kokį darbą jam pasiūlė. Jis paėmė paskolą ir atidavė pinigus, nors tikėjosi gauti darbą. Tai buvo (duomenys neskelbtini) prie autobusų stoties, kioske. Jam padavė popierių, o jis padavė pasą, viską sutvarkė, nors jis nieko neskaitė. 2 ar 3 važiavo, tiksliai nepamena. Pinigus atidavė vyrukui. Jis to žmogaus nepažįsta, pirmą kartą šį asmenį matė. Paaiškino, kad kioske padavė pasą ir kažkokį popieriuką. Jis padavė pasą, pasirašė, nors neskaitė ką pasirašė. Jis gal gavo 500 ar 600 Eur, už ką juos gavo, nežino, gautus pinigus padavė kitam vyrui. Pas jį sąskaitoje tada nebuvo pinigų. Jis kasininkei nieko nesakė, nežino, kodėl jam padavė pinigus. Jis į kioskelį nuėjo kito asmens prašymu. Jis negali pasakyti, kas prašė nueiti į kioskelį – vairuotojas ar keleivis. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino jų teisingumą. Šiuo atveju yra kaip yra, jeigu nebūtų pasiėmęs paskolos, tai nebūtų šitos situacijos, jo niekas neprivertė, jis pats atidavė pinigus, nes jam buvo reikalingas darbas. Jis paėmė paskolą dėl darbo, nes jam sakė, kad paskui atsiskaitys, tuo momentu jis nesuvokė, to ką darė. Taigi, kaip matyti iš minėtų nukentėjusiojo parodymų, jam buvo pasakyta, kad jis bus įdarbintas, tam, kad būtų įdarbintas, turėjo nuimti pinigus, tuo momentu jis nesuvokė ką daro, paėmė kreditą, kurio gautas lėšas atidavė kartu su jo važiavusiems asmenims. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais A. M. parodymais, kadangi jis ir ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, detaliai nurodė įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo duotų parodymų teisingumą patvirtino teisme. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. parodė, kad jam pažadėjo, jog jį įdarbins statybose. 2015 m. birželio mėn. pas jį į namus atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kuriame buvo moteris, tamsių plaukų ir dar 3 vyrai, vienas iš vyrukų taip pat turėjo būti įdarbintas, kaip žadėjo statybos įmonėje. Asmenys jam pasiūlė dirbti statybose ir sakė reikės važiuoti tą pačią dieną ir iš karto dirbti, tik liepė paimti pasą, ką jis ir padarė. Atvykus į (duomenys neskelbtini) vyrukas, kuris vairavo automobilį, jam ir kitam vyrui, kuris turėjo būti įdarbintas, pasakė, kad darbo pradžiai reikia nuimti pinigus ir sakė su pasu nueiti į kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ir nuimti 600 Eur. Tiksliai sumos dabar neprisimena. Jis nieko blogo neįtardamas taip ir padarė, jokių blankų pats nepildė, tik pasakė sumą ir pasirašė ant kažkokio blanko, tuo metu dirbo moteriškė. Paėmęs pinigus nuėjo į automobilį ir vairuotojui atidavė pinigus, už tai jam davė apie 10 Eur., tiksliai šiuo metu neprisimena. Vėliau jį ir kitą vyrą iš (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur kitas vyrukas, kuris sėdėjo keleivio vietoje pasakė išlipti ir šiek tiek palaukti, kad jie tuoj grįš. Nesulaukus minėtų asmenų, autobusu grįžo namo. Visi kartu važiavę asmenys jam buvo nepažįstami, iš viso važiavo jis, trys vyrai ir moteris. Vienas vyrukas, kuris buvo už vairo, buvo stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, trumpai kirptų, kalbėjo lietuviškai, su kitu vyruku, kuris taip pat turėjo būti įdarbintas, kalbėjo rusiškai. Kitas vyrukas, kuris sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje buvo trumpų plaukų, liekno sudėjimo, moteris sėdėjo gale, buvo tamsių plaukų, nedidelio ūgio, apvaloka. Asmenų veidų neprisimena. Išgryninti pinigų jo prašė tik automobilio vairuotojas. Patikslino, kad asmenys atvyko ne tiesiai pas jį į namus, o pas S. M., kai jis pas ją buvo, ji gyvena netoli jo namų. Kaip minėjo apklausoje vienas iš vyrų, kuris vairavo, prašė nuimti pinigų, kitas žadėjo įdarbinti statybose, bet prieš tai turi nuimti pinigus. Jokių dokumentų ar sąskaitų jam nedavė, tiesiog sakė nueiti su pasu ir pasakyti, kad reikia 600 eurų. Taip, pasirašinėjo, tačiau nežino, ką konkrečiai, pasirašė ten kur liepė darbuotoja. Priėjęs prie darbuotojos, pasakė, kokios sumos jam reikia, darbuotoja jam nieko daugiau neaiškino, tik paprašė paso ir viską pati užpildė, jis tik pasirašė. Jam į rankas davė apie 600 eurų, ta pati darbuotoja, kuri pildė dokumentus, išmokėjo jam šią sumą. Kad paėmė kreditą, jis iš karto nesuprato, pasirašė popierių, kadangi manė, jog jam įdarbins statybose, sutarties neskaitė, kadangi pasitikėjo darbuotoja, kad jį apgavo ir paėmė kreditą suprato, kai paliko jį (duomenys neskelbtini). Pinigus atidavė vyriškiui, kuris vairavo automobilį, jis buvo šviesių trumpai kirptų plaukų, stambaus kūno sudėjimo. Po to, kai atidavė apie 600 eurų, jam davė 10 eurų. Darbuotoja buvo šviesių plaukų, mano, kad atpažinti negalės (7 t., b. l. 152-154). Iš esmės šias aplinkybes A. M. nurodė ir papildomos apklausos metu (7 t., b. l. 171-172). Teismas pažymi, iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. M. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad pastarasis asmuo vairavo automobilį, prašė eiti nuimti pinigus, kuriam atidavė pinigus, atpažino pagal bendrus veido bruožus, nosį (7 t., b. l. 158-160), iš byloje esančio 2017 m. sausio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. M. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t.y. V. L., atpažino iš smulkaus kūno sudėjimo, ūgio, trumpai kirptų tamsių plaukų, smulkaus veido (7 t., b. l. 179-181). Pažymėtina, kad iš minėto nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tiek A. Č., tiek V. L. ėmėsi veiksmų paveiksti nukentėjusįjį, kad šis paimtų pinigus, kadangi vairavęs vyras prašė nuimti pinigus, kitas žadėjo įdarbinti statybose, bet prieš tai turi būti nuimti pinigai. Dėl to paneigtina A. Č. bei V. L. anksčiau nurodyta pozicija, kad V. L. buvo tik vairuotojas, nesigilinęs į kartu su juo važiuojančių asmenų reikalus, asmenys buvo vežami siekiant juos įdarbinti, o A. Č. vaidmuo buvo tik kaip asmens, pavežančio asmenis kreditui gauti.

Nukentėjusiojo A. M. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina S. M. (M.) parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuri parodė, kad A. siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir užsidirbti dirbant statybose, jos dėdė A. M. sutiko ir jį išvežė. Dėdei siūlė dirbti statybose. Ji matė tą momentą, kai dėdė išvažiavo. Kartu su dėde išvažiavo A. K., kurią ji pažįsta, taip pat A., pavardės neatsimena. Nelabai prisimena kiek asmenų važiavo, beveik pilnas automobilis buvo. Tie, kurie siūlė darbą, jų nežino. Jie neprisistatė, pasakė, kad nuveš į (duomenys neskelbtini). Tada dėdė neįsidarbino, dėl kokių priežasčių nepavyko, jis nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. M. parodė, jog 2015 m. birželio mėn. jos pažįstama A. K., pasiūlė įsidarbinti statybose (duomenys neskelbtini) ir ji prašė surasti dar norinčių dirbti. Apie tai ji pasakė savo dėdei A. M.. Jis pasakė, kad statybose ji nieko nesigaudo, todėl važiuos jis. Jiems sutarus, tiksliai dienos nepamena, į (duomenys neskelbtini) k. lengvu automobiliu atvažiavo penki asmenys, tarp kurių buvo ir A. K.. Automobilio vairuotojas prisistatė firmos vadovu, pakalbėjo su A. M. ir jį išsivežė siūlydamas apžiūrėti darbą. Taip pat vienas iš jaunuolių buvo A. K. vaikinas, vardu A., kitų asmenų nepažįsta. Buvo vasara, asmenys, kurie A. M. vežė į (duomenys neskelbtini), vilkėjo vasariniais drabužiais, užsidėję vasarines kepuraites, tačiau veidų neįsidėmėjo ir tiksliai apibūdinti negali (8 t., b. l. 28).

Kaip matyti iš liudytojos A. K., kurios nebuvo galimybės apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodymų (jos parodymai buvo pagarsinti įrodymų tyrimo metu), liudytoja A. K. parodė, jog su A. (galimai 28 metų) ir A. (galimai 19-20 metų) susipažino, jie atvažiavo pas ją ir parodė atidaromos įmonės dokumentus, jie paaiškino, kad darbas tiek moterims, tiek vyrams. Jie taip pat pasakė, kad jeigu ji surinks grupę asmenų, kurią sudaro 15-20 asmenų, ir jai už kiekvieną surastą žmogų pridėtų prie algos 15-20 Eur. Jie keturiese nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur S. su A. paėmė dar du žmones, kuriuos turėjo įdarbinti. Kas tie žmonės nežino ir jų nepažįsta. Kadangi automobilyje jau jai nebuvo vietos, jie ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir paliko. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad, kaip minėta, A. K. atpažino V. L., kaip asmenį, kurį įvardino „A.“ (8 t., b. l. 10-15), o A. Č. atpažino, kaip asmenį, kurį duodama parodymus įvardino „S.“ (8 t., b. l. 17-22).

Iš byloje esančio 2015 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. M. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad pastarasis asmuo siūlė jos dėdei įsidarbinti bei vežė jos dėdę, asmuo prisistatė kaip firmos direktorius, atpažino iš bendrų veido bruožų (8 t., b. l. 30-32).

Tai, kad A. M. iš tiesų buvo sudaręs vartojimo kredito sutartį patvirtina 2015 m. liepos 15 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-4461 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ duomenys, pagal kuriuos 410-ajame klientų aptarnavimo skyriuje A. M. 2015 m. birželio 27 d. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 600 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 16-19, 62; 5 t., b. l. 90-93).

Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 29 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu įrašų suvestinės duomenų matyti, kad A. Č. ir V. L. bei A. F. bendrauja mobiliojo ryšio telefonais 2015 m. birželio 27 d. (2 t., b. l. 114-119). Kaip minėta aptariant ankstesnį epizodą, 2015 m. birželio 27 d. 13.06 val. A. Č. parašo SMS žinutę A. F. rusų kalba „tuoj užeis ūsorius ir po jo toks su kepure“; nuo 2015 m. birželio 27 d. 13:20:24 val. telefonu kalbasi A. F. ir A. Č. telefonu ir A. Č. nurodo „šitą gal na pabandyk ten jeigu jam ten šitas na 7 ir 5 ten duos, neduos“; „na tai tuoj jis užeis tada“; 2015 m. birželio 27 d. 13.26 val. A. F. parašo SMS A. Č. „bus 600“. Minėti duomenys patvirtina, kad A. Č., V. L. bei A. F. veikė kartu. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. 600 Eur dydžio kreditas buvo išduotas iškart po J. K..

Pažymėtina ir tai, kad pagal elektroninių ryšių kontrolės metu gautus duomenis, išanalizavus A. Č. naudojamo mobilaus ryšio telefono prisijungimus prie ryšio bokštų, matyti, kad 2015 m. birželio 27 d. A. Č. nuo (duomenys neskelbtini) raj. vyko link (duomenys neskelbtini) miesto, jo naudotas mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini), kuri apėmė A. F. darbo vietą (4 t., b. l. 1-108).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visumą nurodytų duomenų, yra pagrindas daryti išvadą, kad panaudojant apgaulę buvo įgytas svetimas kaltinamiesiems nepriklausantis turtas, kadangi kaltinamieji bendrais veiksmais panaudodami apgaulę kontroliavo A. M. veiksmus, kad šis sudarytų vartojimo kredito sutartį, taip įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino, ko pasekoje gautos lėšos buvo perduotos kaltinamiesiems, t. y. kaltinamieji A. Č. ir V. L. apgaulės būdu įtikino A. M., jog jis bus įdarbintas, su sąlyga, kad išgrynins pinigus, tokiu būdu jį nuvežus į (duomenys neskelbtini), kaltinamoji A. F. parengė vartojimo kredito sutartį, kurią pasirašė A. M., o A. F. davus A. M. 600 Eur, šis, būdamas paveiktas apgaulės, perdavė pinigus jį atvežusiems asmenims.

Minėtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. 2015 m. birželio 27 d. A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo A. M. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.31 val. A. M. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad A. M. melagingai buvo pranešta apie galimybę įsidarbinti, ji A. M. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. M. pasirašius sutartį tariamai už pinigų išgryninimą, išmokėjo A. M. 600 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Šie kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. bendri tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo R. J. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu.

Kaip minėta, kaltinamoji A. F. pilnai pripažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ji tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, žinodama, kad kitų kaltinamųjų atgabenti asmenys buvo apgauti, paruošdavo kredito gavimo sutartis ir išmokėdavo pinigų sumas šiems asmenims, kurias vėliau ji kartu su kitais kaltinamaisiais pasisavindavo. Esant jos parodymams aptartiems anksčiau, jos parodymai detaliau dar kartą nėra aptariami.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Č., kaip minėta, kaltę pripažino iš dalies, tačiau laikėsi pozicijos, kad jis iš esmės tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo V. L.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. Č., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, be kita ko, dėl R. J. epizodo, kaltės nepripažino, parodydamas, kad pranešime apie įtarimą nurodytų įvykių neprisimena, todėl į klausimus atsakyti negali (t. 12, b.l. 112). Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti A. Č. parodymai detaliau buvo aptarti ankstesniame epizode, todėl papildomai nekartotini. Konkreičiai dėl aptariamo epizodo A. Č. teisiamojo posėdžio metu detalių aplinkybių nenurodė.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, savo kaltės nepripažino, teigė, jog buvo tik vairuotojas ir nesigilino į kartu su juo važiuojančių asmenų reikalus, asmenys buvo vežami siekiant juos įdarbinti. Detalūs V. L. parodymai nurodyti ankstesniame epizode, todėl jie nebekartotini. Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl R. J. epizodo, V. L. kaltės nepripažino, detalių parodymų nedavė (t. 13, b.l. 30, 147).

Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje esančių duomenų, kurie teismo pripažinti įrodymais, visuma. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. J. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai buvo (duomenys neskelbtini) prie namų, jau praėjo daug metų, todėl tiksliai neatsimena kada tai buvo. Jis ėjo namo, buvo gerai „padaręs“, tada sustojo automobilis Golf, juodos spalvos. Automobilyje buvo du asmenys, kurie paprašė jo pagalbos, pasakė, kad jiems atsiuntė iš užsienio pinigus, o jie negali nusiimti patys. Jis sutiko padėti, jam už tai pažadėjo sumokėti 30 Eur sumą. Paskui jis įsėdo į minėtą automobilį, jie jam nupirko vyno butelį. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jie jam parašė numerius, jis tada su savimi turėjo pasą. Jis nuėjo į kioskelį, kur išduoda kreditus, nusiėmė 250 Eur ir jiems padavė, jie jam padavė man 20 Eur, įsodino į autobusą ir jis parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis paėmė pasą, visus skaičius ir jam padavė 270 Eur. Jam vyrai pasakė, kad neturi pasų, kad negali patys nusiimti pinigų. Kadangi jis buvo išgėręs, todėl galvojo, kad padarys gerą darbą. Jis minėtų vyrų – jaunimo, nelabai atsimena. Pamena, kad buvo dviese buvo, vienas stambus, o kitas plonesnis, nežino kuriam jis padavė pinigus. Dabar asmenų neatpažintų. Kioske reikėjo parašyti pavardę arba parašą, jis tiksliai neatsimena. Jam padavė lapą, bet jis neskaitė kas tame lape buvo parašyta, nes tuo metu neturėjo su savimi akinių. Abu vyriškiai šnekėjo su juo, jam viską aiškino, vienas pašnekėdavo, o tada kitas pašnekėdavo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino savo parodymus. Su juo kalbėjo abu vyriškiai, vairuotojas prašė jo paimti pinigus. Jis tą dieną visko po truputį gėrė, o važiuojant į (duomenys neskelbtini), jis išgėrė vyno butelį. Jis įvykius atsimena tarpais. Negali pasakyti, ar tikrai tą lapelį padavė jam keleivis, jam atrodo, kad vairuotojas. Šį lapelį surašė automobilyje.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, automobilyje buvo du asmenys, kurie paprašė jo pagalbos, pasakė, kad jiems atsiuntė iš užsienio pinigus, o jie negali nusiimti patys, jam vyrai pasakė, kad neturi pasų, kad negali patys nusiimti pinigų, abu vyriškiai šnekėjo su juo, jam viską aiškino, vienas pašnekėdavo, o tada kitas pašnekėdavo. Minėti nukentėjusiojo parodymai paneigia A. Č. bei V. L. anksčiau nurodytą poziciją, kad V. L. buvo tik vairuotojas, nesigilinęs į kartu su juo važiuojančių asmenų reikalus, asmenys buvo vežami siekiant juos įdarbinti, o A. Č. vaidmuo buvo tik kaip asmens, pavežančio asmenis kreditui gauti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais, kadangi tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu esminės įvykio aplinkybės buvo nurodytos panašiai, nors ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir buvo išsamesni. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d., pietų metu, prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie jo sustojo juodos spalvos VW Golf automobilis, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo (vienų durelių, laidos nežino). Automobilio vairuotojas prašė pagalbos pasakė, kad jam yra iš užsienio atsiųsti pinigai tik šis neturi paso ir negali pinigų pasiimti. Už pinigus pažadėjo 30 eurų atlygį. Sutikus padėti, automobiliu VW Golf nuvyko prie prekybos centro „Senukai“, bet (duomenys neskelbtini) skyrius tuo metu nedirbo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), asmenys automobilį pastatė netoli (duomenys neskelbtini) skyriaus, jam padavė lapelį su neva sąskaitos numeriu. Jis nuėjęs į (duomenys neskelbtini) skyrių, padavė lapelį su numeriu ir savo asmens dokumentą darbuotojai ir pasakė, kad jam iš užsienio yra atsiųsti pinigai. Pasirašė ant darbuotojos pateiktų dokumentų (3 lapų), ant kokių dokumentų pasirašė, neskaitė. Darbuotoja jam padavė 270 eurų (8 t., b. l. 58). Papildomos apklausos metu R. J. patikslino, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), sustojo prie (duomenys neskelbtini) skyriaus, adresu, kaip vėliau sužinojo, (duomenys neskelbtini). Šalia vairuotojo sėdėjęs vyriškis padavė lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu (4-5 skaičiais). Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) skyrių, pasakė, kad nori pasiimti pervestas pinigus iš užsienio. Skyriuje dirbusi darbuotoja, paprašė jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir sąskaitos numerio, jis padavė darbuotojai lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu ir savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Tada ji jo paprašė, kad pasirašytų dokumentus, kokius dokumentus, ji jam nepaaiškino, o jis pats būdamas neblaivus nesidomėjo ir pasirašė, net neskaitęs ant 3 lapų dokumentų. Darbuotoja padavusi 250 eurų, jam nepaaiškino, kad jis sudaro greitojo kredito sutartį. Greitųjų kreditų nėra ėmęs, todėl jų išdavimo tvarka jam nėra žinoma. Gavęs pinigus, nuėjo į automobilį ir padavė visus gautus pinigus, t. y. 250 eurų, automobilio vairuotojui. Vairuotojas jam pasakė, kad turi skubiai išvykti, todėl negali jo automobiliu nuvežti į (duomenys neskelbtini). Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur vairuotojas jam nupirko bilietą kelionei į (duomenys neskelbtini) ir davė 20 eurų (8 t., b. l. 69). Kaip matyti iš byloje esančio R. J. protokolo-pareiškimo duomenų, 2015 m. rugpjūčio 10 d. du jam nepažįstami asmenys paprašė pagalbos išimti iš užsienio atsiųstus pinigus; jis nesuprasdamas, kad yra apgautas, (duomenys neskelbtini) skyriuje, paėmė 270 Eur greitąjį kreditą ir pinigus perdavė nepažįstamiems asmenims. Už suteiktą paslaugą jam buvo duota 20 Eur (8 t., b. l. 41). Taigi tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad du asmenys paprašė pagalbos išimti iš užsienio atsiųstus pinigus, o jis nesuprasdamas, kad yra apgautas, (duomenys neskelbtini) skyriuje, paėmė 270 Eur greitąjį kreditą, o pinigus perdavė nepažįstamiems asmenims. Byloje esantys 2016 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad R. J. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad šis asmuo vairavo automobilį, atpažino iš apvalios veido formos (8 t., b. l. 75-76); taip pat R. J. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. V. L., bei nurodė, kad šis asmuo sėdėjo automobilio keleivio vietoje, kai jį vežė į (duomenys neskelbtini), atpažino pagal trumpai kirptus plaukus, nes tamsesnis, smulkesnio kūno sudėjimo, nosis buvo ilgoka (8 t., b. l. 77-78). Byloje esantys AB „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys patvirtina, kad R. J. 2015 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė su UAB „4finance“ 250 Eur vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53, 55). Tą taip pat patvirtina 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašte nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), būtent A. F. išmokėjo 250 Eur grynaisiais pinigais (4 t., b. l. 100; 5 t., b. l. 1-4). 2015 m. rugsėjo 29 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu įrašų suvestinės duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo užfiksuoti A. F. ir A. Č. susirašinėjimai SMS žinutėmis (2 t., b. l. 136-137). 10.28 val. A. Č. parašo „galima leisti?“, A. F. jam atrašo „leisk“, o A. Č. papildomai išsiunčia SMS žinutę „R.“. Po to 14.38 val. A. F. A. Č. parašo, jog „jam duoda 250“, į tai A. Č. atrašo „nu tai duok nors tiek tada“. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. ir buvo suteiktas 250 Eur dydžio kreditas, kurio lėšos vėliau buvo pasisavintos kaltinamųjų. Esant visumai minėtų įrodymų matyti, jog šiuo atveju A. F., A. Č. ir V. L. veikė iš esmės analogišku būdu, kaip ir kitais atvejais, t. y. panaudojant apgaulę buvo suklaidintas asmuo, kuris sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu gavo pinigines lėšas, kurias pasisavino kaltinamieji. Prieš tai minėti faktiniai duomenys leidžia pripažinti, kad gynybos versijos yra paneigtos, kadangi buvo nustatyta, kad A. Č. ir V. L. ir A. F. bendrais veiksmais įgijo svetimas pinigines lėšas.

Teismas, įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie pietus, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 10 d. R. J. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad R. J. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji R. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. J. pasirašius sutartį, išmokėjo R. J. 250 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Atsižvelgiant į tai kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L., bendrais tyčiniais veiksmais apgaule savo įgijo UAB „4finance“ priklausančius 250 eurų. Šie jų tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo A. R. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., A. Č. ir V. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu.

Kaip minėta, kaltinamoji A. F. pilnai pripažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ji tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, žinodama, kad kitų kaltinamųjų atgabenti asmenys buvo apgauti, paruošdavo kredito gavimo sutartis ir išmokėdavo pinigų sumas šiems asmenims, kurias vėliau ji kartu su kitais kaltinamaisiais pasisavindavo. Esant jos parodymams aptartiems anksčiau, jos parodymai detaliau dar kartą nėra aptariami.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Č., kaip minėta, kaltę pripažino iš dalies, tačiau laikėsi pozicijos, kad jis iš esmės tik paveždavo asmenis kreditui gauti ir už tokią paslaugą gaudavo pinigų, nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo V. L.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. Č., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, be kita ko, dėl A. R. epizodo, kaltės nepripažino, parodydamas, kad pranešime apie įtarimą nurodytų įvykių neprisimena, todėl į klausimus atsakyti negali (t. 12, b.l. 112). Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti A. Č. parodymai detaliau buvo aptarti ankstesniame epizode, todėl papildomai nekartotini. Konkreičiai dėl aptariamo epizodo A. Č. teisiamojo posėdžio metu detalių aplinkybių nenurodė.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, savo kaltės nepripažino, teigė, jog buvo tik vairuotojas ir nesigilino į kartu su juo važiuojančių asmenų reikalus, asmenys buvo vežami siekiant juos įdarbinti. Detalūs V. L. parodymai nurodyti ankstesniame epizode, todėl jie nebekartotini. Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl A. R. epizodo, V. L. kaltės nepripažino, detalių parodymų nedavė (t. 13, b.l. 30, 147).

Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. L. ir A. Č. pasirinktą gynybinę poziciją paneigia ir kaltinamųjų A. F., A. Č. bei V. L. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje esančių duomenų, kurie teismo pripažinti įrodymais, visuma. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. R. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis paaiškino, kad įvykis buvo 2015 metais, vasarą, birželio ar liepos mėnesį. Jis važiuodamas su dviračiu (duomenys neskelbtini) buvo dviejų vyrukų sustabdytas, jų automobilis stovėjo netoli autobuso sustojimo aikštelės. Jis stabtelėjo ir jo paklausė, „ar nenori padirbėti ir užsidirbti pinigų?“. Jis pagalvojo, kodėl gi ne bei paklausė „tai kada?“. Jam atsakė „šiandien“. Kadangi jis tą dieną negalėjo, jie susitarė kitai dienai susitikti. Jis paklausė ką reikės dirbti, o jie jam atsakė, kad reikia miške atrankioti šakas. Jam paklausus, kiek mokės, jam atsakė, kad per dieną 20 Eur, o gal ir daugiau. Jie susitarė susitikti prie vienos parduotuvės. Sutartu laiku jis atvyko, jo jau laukė ir jis įsėdo į automobilį, kur jau sėdėjo vienas vyrukas. Jis iš pradžių norėjo dar nueiti į parduotuvę nusipirkti cigarečių, bet jam pasakė vėliau. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys jį vaišino cigaretėmis, alumi, buvo dosnūs. (duomenys neskelbtini) jie prisiparkavo stovėjimo aikštelėje, telefonu pakalbėjo su moteriške, kuri dirbo kioske, kadangi tuo metu buvo pietūs, reikėjo laukti. Po pietų jam parodė kur reikia nueiti, ant popieriaus užrašė kodą, tų skaičių buvo labai daug. Jis tame kioske padavė tuos kodus, parodė asmens dokumentą ir moteris jam išmokėjo 700 Eur, davė lapus. Jam grįžus į automobilį, vyrukai iš karto visus popierius ir pinigus iš jo paėmė. Po to jį atvežė prie autobusų stoties, davė kelionei 30 Eur ir pasakė, kad susitiks sekančią dieną, važiuos dirbti. Sekančią dieną jis atvažiavo, laukė asmenų, bet jie taip ir nepasirodė. Nors jis jiems skambino, bet jie neatsiliepė, tuo jų bendravimas ir baigėsi. Paskui pareigūnai buvo atvažiavę pas jį į namus, jam rodė nuotraukas tų vyrukų bei tos moteriškės, kuri dirba kioske. Jis patvirtina, kad 2015 metais jam buvo parodytos nuotraukos ir jis atpažino minėtus asmenis, dabar sunkiau būtų atpažinti. Vyrai jam pasakė, kad važiuos dirbti, apie kioskelį nieko nepaaiškino. Tame kioske nieko jo neklausė, jis padavė asmens dokumentą ir jam išmokėjo pinigus. Jis įvykio metu nesuprato, kad ima paskolą, tik vėliau suprato, kad paėmė savo vardu pinigus, jam paskui atskaitinėjo pinigus. Jis sugrįžęs į automobilį vyrams iš karto atidavė pinigus, nes jie jam taip liepė. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino. Kai jis važiavo automobilyje, jis girdėjo, kad vyrai kalbėjo telefonu su moterimi. Telefonu su moterimi kalbėjo vairuotojas, kiti neskambindavo. Jam vairuotojas pasakė, kad jis paduos pasą ir kodą, o jam išmokės pinigus. Už ką bus užmokėti pinigai, jis neklausė vairuotojo. Jis neturėjo jokio suinteresuotumo nueiti į tą kioskelį ir jam nekilo mintis paklausti už ką jam buvo pinigai duoti. Už viską jis gavo 30 Eur, jam vairuotojas pasakė, kad šiandien nedirbs, duoda jam pinigus į priekį, o rytoj jie dirbs, bet pinigų jis negaus. Jis kioskelyje nepaklausė darbuotojos, nei vairuotojo už ką gavo 700 Eur. Kai jis ėjo į kioskelį, jis buvo visiškai blaivus. Kai važiavo automobiliu, jis porą gurkšnių alaus išgėrė, jie dviese sėdėjo ir po truputį gėrė alų. Jie išgėrė vieną litrinį butelį alaus. Iš 700 Eur, jam davė 30 Eur kelionei, o 670 Eur jis atidavė. Paskui pinigus paėmė tas vairuotojas ir suskaičiavo. Jis visus pinigus atidavė vairuotojui, kiek jam kioskelyje davė tiek ir atidavė. Kai jis įsėdo į automobilį, jam pasakė, kad atiduotų popierius ir pinigus. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių teisingumą jis patvirtino teisme, jis taip pat nurodė minėtas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. parodė, kad jam važiuojant link automobilio, vairuotojo pusėje sėdėjęs asmuo iškišo ranką ir jį stabdė. Jis sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir pasakė, kad ieško darbuotojo, darbui miške. Šis paaiškino, kad darbas bus (duomenys neskelbtini) r. miške. Susitiko su tuo pačiu vyriškiu sekančią dieną (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Automobilyje buvo dviese ir dar vienas vyriškis, kurio nepažįsta. Vyriškis paaiškino, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) dirbti. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, sustojo prie (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus, (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pasakė, kad turi nueiti į kioskelį ir ten jam išmokės pinigus, už ką, nepasakė. Vairuotojas, ant lapuko užrašė kažkokį kodą iš daug skaičių. Nuėjo į kioskelį ir ten buvusi moteriškė padavė lapelį, tuomet jo paprašė paso ir paklausė, kur gyvena. Moteriškė kažką atspausdino kelis lapus, jis ant jų pasirašė, jų neperskaitė ir jam išmokėjo 700 Eur. Pinigus pasiėmė, nuėjo į automobilį, atsisėdo. Vairuotojui padavė pinigus ir lapus. Tuomet vairuotojas jam pasakė, kad šiandien nedirbs, jau vėlu, davė 30 Eur. Atvežė iki stoties, davė 10 Eur kelionės bilietui (8 t., b. l. 102-103). Iš byloje esančio A. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis buvo nurodęs, jog 2015 m. spalio 12 d. apklausos metu sužinojo, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, du nepažįstami asmenys nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą bei siūlydami įdarbinti apgaulės būdu, jam nesupratus, privertė jį pasiimti 700 Eur kreditą ir jiems perduoti pinigus. Šiuo nusikaltimu jam padaryta 700 Eur žala. Prašo surasti tokius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn (8 t., b. l. 98-99). Taigi nukentėjusiojo A. R. pozicija tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo nuosekli, t.y. jis nurodė, kad siūlant jį įdarbinti jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kadangi to pasekoje jis pats to nesuprasdamas paėmė kreditą, kurio lėšas atidavė jį atvežusiems asmenims. Teismas neturi pagrindo abejoti A. R. nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad kaip matyti iš byloje esančių 2015 m. spalio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, A. R. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t.y. A. F., bei nurodė, kad pastaroji jam išmokėjo 700 Eur, atpažino pagal plaukus ir veido bruožus (8 t.,b. l. 107-109); A. R. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. V. L., bei nurodė, kad pastarasis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje važiuojant į (duomenys neskelbtini), atpažino pagal veido bruožus. (8 t., b. l. 111-123); A. R. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad pastarasis asmuo vežė jį į (duomenys neskelbtini), taip pat šiam asmeniui atidavė 700 Eur, atpažino pagal veido bruožus (8 t., b. l. 125-126). Tai, kad A. R. iš tiesų buvo suteiktas 700 Eur kreditas, patvirtina 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB „General Financing“ rašte Nr. PS16-3704 nurodyta informacija, kad A. R. 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.58 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir išmokėta 700 Eur suma (4 t., b. l. 86, 94-98). 2015 m. rugsėjo 29 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu įrašų suvestinės duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo užfiksuoti A. F. ir A. Č. susirašinėjimai bei pastarojo pokalbiai su A. R. 2015 m. rugpjūčio 10 d., kurie, be kita ko, patvirtina A. R. duotus parodymus dėl jam pasiūlyto darbo (2 t., b. l. 137-139). A. R. ir A. Č. nuo 8.53 val. ir 10.10 val. kalbasi apie darbą, jog A. R. sutinka dirbti, o A. Č. atvyksta jo paimti automobiliu. 10.31 val. A. Č. parašo SMS žinutę A. F. klausdamas „o jeigu 2 atvešim?“, A. F. atrašo „po 650 gausite, jeigu duos“. 12.17 val A. Č. teiraujasi SMS žinute „parašyk kada leist“ ir 12.50 val. „leist?“. 13.09 val. A. Č. parašo „2 užeis“. Minėti duomenys taip pat patvirtina, jog A. R. buvo suklaidintas kaltinamųjų ir manė, jog jį įdarbins, tačiau apgaulės būdu A. R. vardu buvo suteiktas vartojimo kreditas išmokant grynaisiais pinigais, kuriuos vėliau pasisavino kaltinamieji. Šiuo atveju laikytina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės viena kitą papildo bei patvirtina, sudarydamos iš šiuo atveju nuoseklią įvykių grandinę, patvirtinančią padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji veikė kaip ir ankstesniuose epizoduose pagal tokį patį veiksmų modelį, t. y. kaltinamieji A. Č. ir V. L. surado asmenį, kuriam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl įdarbinimo, šį nuvežus į (duomenys neskelbtini) kioską, kuriame dirbo A. F., žinanti apie apgaulę, šiai parengus ir A. R. pasirašius atitinkamus dokumentus, buvo suteiktas 700 Eur kreditas, kurio lėšos buvo perduotos kaltinamiesiems.

Teismas, įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 12 d. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku A. Č. su V. L. būnant (duomenys neskelbtini) mieste, ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, o pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 12 d. A. R. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad A. R. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji A. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. R. pasirašius sutartį, išmokėjo A. R. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č. ir V. L.. Šie kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. bendri tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. D. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo V. D. atžvilgiu.

Kaltinamoji A. F. kaltę pripažino dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, jos veiksmai nesiskiria nuo anksčiau aptartų epizodų ir jie buvo detaliau aprašyti ankščiau. Kaip minėta, kaltinamasis E. J. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino, ginčydamas aplinkybes, jog kartu nusikalstamuose veiksmuose dalyvavo R. G.. Teisiamojo posėdžio metu E. J. parodė, kad dėl V. D., tai šis epizodas yra, bet R. G. ten nedalyvavo, nes pas V. D. jis taksi važiavo. Jam paskambino G. S., pasakė, kad turi draugą, kuris irgi nori uždirbti ir paklausė, ar galėtų šiam padėti, duoti 100-150 Eur. Jis sėdo į taksi ir nuvažiavo pas V. D. ir kartu su V. D. atgal važiavo. Jo parodymai detaliai nurodyti aptariant ankstesnį epizodą, todėl nebekartotini. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J., jam įteikus pranešimą apie įtarimą, be kita ko, dėl V. D. epizodo, pozicijos dėl kaltės neišreiškė, parodymų nedavė (11 t., b. l. 113). Kaltinamasis R. G. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. D. davė gana prieštaringus parodymus, kurie faktiškai prieštaravo jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. D. parodė, kad paprašė draugo, kad nuvežtų jį į (duomenys neskelbtini) kreditui paimti – 750 Eur, kadangi (duomenys neskelbtini) nedirbo bankas. Jis vairuotojui padavė 50 Eur, o 700 Eur paėmė sau. Kioske jam moteriškė paaiškino, kad jis ima kreditą, jis pasakė, kad žino. Patikslino, kad įvykiai buvo 2015 metais, mėnesio ir dienos neprisimena. Jis paprašė pažįstamo, kad jį pavežtų, nes norėjo kreditą paimti. Jis įvykių metu buvo blaivus, dabar irgi yra blaivus. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo parodymus pasirašė būdamas girtas. Jis paėmė kreditą, davė savo draugui M. M. 50 Eur už tai, kad šis nuvežė jį iki (duomenys neskelbtini) ir atgal namo. Jie važiavo su automobiliu Passat. Kreditas buvo gautas jo vardu. Jis kreditą gavo kioskelyje, (duomenys neskelbtini). Tuomet jis buvo blaivus. Jis nelabai atsimena visų įvykių. Jis tada gavo 750 Eur. Posėdyje dalyvaujančių proceso dalyvių jis nepažįsta. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tuo metu jis buvo namuose, jam atvežė pasirašyti popierius ir viskas. Jis neprisimena, kiek pareigūnų buvo ir kur vyko apklausa. Jis pats niekur nebuvo nuvykęs duoti parodymų. Tuo metu jis kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdamas neblaivus. Jis visą kreditą grąžino. Teisiamojo posėdžio metu jo duodami parodymai yra teisingi. Jis savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatsimena. Kuomet jis ėmė kreditą, tada nebuvo girtas. Jis nežino, ar buvo girtas, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis šioje byloje nenukentėjo. Jam nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nerodė. Teisiamajame posėdyje nėra jo draugo, kuris jį gabeno automobiliu, jis galėtų atpažinti savo draugą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus, jis paaiškino, kad teisiamojo posėdžio metu sako tiesą, dviejų vyrų nebuvo, jis viską neigia, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Jis apklausos protokolo policijos įstaigoje neskaitė. Jis su draugu vyko į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas kioskas. Minėtų nukentėjusiojo V. D. parodymų tikrumas teismui kelia abejonių, šie parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia byloje esantys įrodymai.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad siekiant pašalinti V. D. parodymų prieštaravimus, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė I. B., kuri pagal bylos duomenis atliko procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu su minėtu nukentėjusiuoju. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad nepamena tokio asmens kaip V. D., tačiau paaiškino apklausų vykdymo tvarką, kurios visada yra laikomasi. Ji nurodė, kad prieš atliekant asmens apklausą, visų pirma, nustatoma asmens tapatybė, užpildoma pažyma apie asmens duomenis, išaiškinamos teisės ir pareigos bei tada pradedama apklausa. Pirmiausia paklausiama ką gali paaiškinti apie įvykį, o tada užduodami tikslinamieji klausimai. Jeigu apklausa fiksuojama vaizdo ar garso įrangomis, tai fiksuojama protokole. Šiuo metu apklausos atliekamos apklausos kabinetuose. Anksčiau apklausą vykdydavo kabinete pas save, nuotolinėse darbo vietose. Jeigu žmogus turi kažkokių nepatogumų, kartais apklausas atlieka žmogaus gyvenamosiose vietose, darbovietėse, tačiau tai būna labai retai. Tokiais atvejais tiesiog žmogus pasako, kad neturi galimybės atvykti į apklausą, arba būna suplanuoti kažkokie procesiniai veiksmai netoliese, kartais pasiūloma, kad galime atlikti vietoje apklausa. Parodymai, kuriuos duoda asmenys fiksuojami pažodžiui. Jeigu žmogus vartoja necenzūrinius žodžius arba kartais pasakoja visiškai nesusijusius įvykius su byla, tai fiksuojame tik tai, kas yra susiję su byla. Kai surašomas apklausos protokolas, tada žmogui duodama susipažinti su apklausos protokolu, arba perskaitomas protokolas. Prieš pasirašydamas protokolą asmuo turi perskaityti protokolą, kartais asmenys prašo perskaityti protokolą, tai dar kartą pasako pasižiūrėti viską ir pažymi, kad perskaitė ir tai, kad protokolas surašytas teisingai. Tai patvirtina, kad asmuo tai padarė ir pasirašo. Policija visada įsitikina, kad protokolas perskaitytas ir asmens pasirašytas. Paaiškino, kad nepamena tiksliai asmenų, kuriuos anksčiau apklausinėjo. Jie tikrina asmens blaivumą apklausos metu. Jeigu matosi, kad asmuo neblaivus, tada jis nėra apklausinėjamas. Kai pamatai žmogų, kad jis atvyko neblaivus į apklausą, tai jo neapklausinėja, susitaria kitą datą. Jos policijos įstaigos skyriuje tyrimo grupės labai retai sudaromos. Jeigu ji teisingai suprato, tai galėjo būti vykstama pas asmenį. Policijoje nevažiuoja vieni, važiuoja dviese. Jeigu dalyvautų kažkas kitas papildomai, tai būtų įrašyta, tačiau jie nedalyvauja paprastai apklausose. Šio konkretaus atvejo nepamena, bet kaip tyrėja gali pasakyti, kurias ji atlikinėjo apklausas ir jeigu yra jos parašas, kad ji kaip tyrėja atliko apklausą, tai tikrai taip ir turėjo būti. Jeigu asmuo pasirašė, tai žinoma jis skaitė protokolą, kadangi visada taip dirba. Jei žmogus neperskaitė protokolo, tai nepasirašo. Jeigu atsisako nuo parašo, tai tuomet patvirtinama. Ji pasakoja kaip atliekamos apklausos ir visada vadovaujasi teisės aktais. Kai atsisakoma pasirašyti ant protokolo, tai tuomet patvirtinama, kad atsisako susipažinti su protokolu. Ji vis tiek asmeniui perskaito protokolą, nes yra tokių atvejų kai pasako asmuo pasako, „ai aš neskaitysiu“, tada ji pagarsina parodymus. Asmuo vis tiek išgirsta ką jis parašė. Kai perskaitomas protokolas, tai paklausia ar patvirtina, ar papildymų turi. Jeigu pasako, kad turi papildymų, tai pasako, o jei ne, tai nepildomas protokolas. Jeigu žmogus pasirašo, kad perskaitė, tai reiškia pats perskaitė, o jeigu būtų parašyta kitaip, tai būtų kitaip. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtos liudytojos I. B. parodymais, nėra pagrindo spręsti, kad liudytoja būtų linkusi apkalbėti, kurį nors iš proceso dalyvių, iškreipti objektyvią tiesą. Taigi kaip matyti iš jos parodymų, ji išsamiai nurodė ikiteisminio tyrimo metu atliekamų apklausų tvarką, nors ji ir neprisiminė konkrečios V. D. apklausos, tačiau ji paneigė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis galėjo būti apklaustas būdamas neblaivus, kad jis neskaitė apklausos protokolo, kadangi, kaip minėta, ji detaliai paaiškino apklausos procedūras, kad neblaivių asmenų neapklausinėja, kad asmeniui duoda perskaityti duotus parodymus arba ji pati juos perskaito, po ko prašoma parašu pasirašyti apklausos protokole, siekiant patvirtinti parodymų tikrumą.

Tai, kad teisiamojo posėdžio metu V. D. duoti parodymai nėra patikimi ir kelia abejonių, rodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek duodamas parodymus, kuriuos fiksavo minėta liudytoja I. B., tiek pranešdamas apie įvykį, jis pakankamai nuosekliai nurodė kitokias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, ėjo (duomenys neskelbtini), kai prie jo sustojo tamsios spalvos lengvasis automobilis, penkių sėdimų vietų, jei neklysta „Saab“ markės. Automobilyje sėdėjo kažkokie du vyrai, paklausė gal „nori chaltūrkės pasidaryt“, t. y. pasiūlė užsidirbt. O pinigų aišku reikėjo, pasakė kad nori. Pasakė, kad reikia paimt pašte pinigus, paklausė ar turi dokumentą, pasakė, kad turi. Galvojo (duomenys neskelbtini) į paštą važiuos, bet pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), o važiavo prie (duomenys neskelbtini) kažkur, nežino ar ten (duomenys neskelbtini) ar kitokia kokia gyvenvietė. Atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini) kiosko, pasakė nueiti ir pasakyti, kad „Yra pervedimas nuo sesers“, taip ir padarė. Kioske sėdėjo kažkokia moteris, jai padavė savo asmens tapatybės kortelę, pasakė kaip jam liepė, kad yra pervedimas iš sesers. Ta moteris davė kažkokius dokumentus pasirašyti, tris kartus pasirašinėjo, jei neklysta, rašė vardą, pavardę ir parašą, neskaitė, ką pasirašinėjo. Pasirašė ir jam iškart kupiūromis po 50 eurų ta moteris davė, jei neklysta 650 eurų sumą. O gal 750 eurų, neprisimena, gerai išgėręs tada buvo, nelabai ką prisimena, pasakoja tai, ką prisimena. Paėmė pinigus ir grįžo į tą patį automobilį, pinigus atidavė už vairo sėdėjusiam vyrui. Iškart nuvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini), išleido ten, kur paėmė (duomenys neskelbtini), davė 5 eurus už paslaugą, nors buvo žadėję 15 eurų, bet davė tik 5. Tada galvojo, kad tikrai jiems reikėjo padėt su tais sesers pinigais, nors jam neaiškino, kodėl jie patys negali tų pinigų nusiimt. Paprašė padėti ir padėjo. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tie vyrai jį apgavo, kad pasirodo jis pasirašė, jog ima kreditą. Ką pasirašinėjo neskaitė, pasitikėjo tiek ta kasininke, tiek tais dviem vyrais, kam jiems jį apgaudinėt (8 t., b. l. 151-152). Iš byloje esančio V. D. protokolo-pareiškimo matyti , kad jis nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 4 d., tikslaus laiko nurodyti negali, apgaule (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) rajone, jei neklysta, tikslaus adresu nežino, jo vardu buvo paimtas kreditas 650 Eur (jei neklysta, nes tiek jam buvo duota į rankas, o kas buvo parašyta sutartyje, kurią jam kasininkė pasinaudojusi jo patiklumu padavė pasirašyti neskaitė) sumai. Preliminariai jam padaryta 650 Eur turtinė žala (8 t., b. l. 146-147). Taigi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. D. laikėsi pozicijos, kad buvo apgautas, kad jis to nesuvokdamas sudarė kredito sutartį. Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktos V. D. apklausos protokole yra jo parašas, kad jis patvirtina minėtų parodymų tikrumą.

Tai, kad kaltinamieji 2015 m. rugsėjo 4 d. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą patvirtina ir byloje esančių kitų duomenų visuma, kurie vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Kaip minėta, kaltinamoji A. F. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai, patvirtino, kad jai kaltinamieji vežė asmenis, kuriems suteikdavo kreditus, o gautas pinigines lėšas po to pasisavindavo patys kaltinamieji. Pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus V. D. parodymus iš esmės yra matomas analogiškas veiksmų mechanizmas, kaip ir kituose aptartuose epizoduose. Tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir išduotas kreditas V. D. vardu, patvirtina 2015 m. rugsėjo 28 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-6031 priede „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ nurodyta informacija, kad 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje V. D. 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 56), be to, 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašte dėl informacijos pateikimo byloje Nr. 01-1-20046-15 nurodyta informacija taip pat patvirtina šiuos duomenis ir atitinkamai papildo, jog minėtą pinigų sumą išmokėjo A. F. (4 t., b. l. 105, 148-152). Pagal 2015 m. spalio 6 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinę matyti, jog E. J. ir A. F. 2015 m. rugsėjo 4 d. susirašinėjo SMS žinutėmis bei E. J. SMS žinutėmis nusiuntė A. F. minėto V. D. asmens duomenis, t. y. ir asmens kodą, telefono numerį, asmens tapatybės dokumento numerį. Taip pat pagal susirašinėjimą matyti, kad būtent kaltinamasis E. J. įvykių metu turėjo mobiliojo ryšio telefoną į kurį buvo siunčiamas patvirtinimo kodas, kurio teiravosi A. F. (3 t., b. l. 36-37). Tokios aplinkybės taip pat patvirtina jau minėtus duomenis, jog apgaulės būdu gautas V. D. vardu greitasis kreditas, kurį kaltinamieji vėliau pasisavino. Teismo vertinimu, minėti elektroninių ryšių kontrolės metu gauti objektyvūs duomenys iš esmės paneigia ir paties V. D. nurodytas prieštaringas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, kadangi matyti, jog E. J. bei A. F. derino tarpusavio veiksmus, dėl vartojimo kredito suteikimo V. D.. Teismas pažymi, kad, kaip minėta aksčiau, E. J. pripažino kaltę ir jis paaiškino, kad jis, būdamas su R. G., veždavo asmenis į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pagal atliktą telefono numerių elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės duomenis taip pat nustatyta, kad R. G. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2015 m. rugsėjo 4 d. nuo 16.02 val. iki 16.26 val., t. y. mieste, kuriame buvo V. D. aktualiu laikotarpiu. R. G. mobilaus ryšio telefonas 17.40 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuri yra netoli (duomenys neskelbtini), esančio kiosko, kuriame buvo suteikta paskola. Po to, kai buvo suteiktas vartojimo kreditas, 17.48 val. R. G. naudojamas mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t. y. pradėjo tolti nuo minėto kiosko, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo A. F. (4 t., b. l. 1-10). Pažymėtina ir tai, kad remiantis minėtos kontrolės duomenimis, po to tiek E. J., tiek R. G. mobiliojo ryšio telefonai vėl buvo prisijungę prie ryšio bokštų, kurie vėl artėjo link (duomenys neskelbtini), kas patvirtina V. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad jį tie patys asmenys, kurie ir paėmė, nuvežė atgal į (duomenys neskelbtini). Esant nurodytų duomenų visumai darytina išvada, kad V. D. buvo nugabentas R. G. ir E. J. automobiliu iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą, būnant (duomenys neskelbtini) mieste, jis buvo nuvežtas pas A. F., kuriai telefonu buvo pranešta apie vežamą V. D., kadangi jai SMS žinutėmis buvo pateikti jo asmens duomenys, aptarta pinigų suma, persiųstas telefone gautas kodas, nėra pagrindo konstatuoti, jog V. D. vartojimo kreditą būtų gavęs laisva valia. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad E. J. vienas pats vyko pas V. D., bet tai faktiškai paneigia minėti elektroninių ryšių kontrolės metu gauti duomenys, kurie rodo, kad R. G. ir E. J. aktualiu laikotarpiu faktiškai buvo greta vienas kito.

Teismo vertinimu, nors kaltinamasis R. G. neigė savo kaltę, kad veikdamas kartu su A. F. ir E. J. alliko nusikalstamus veiksmus, tačiau minėti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tokią poziciją paneigia. Kaip minėta, bylos duomenų visuma patvirtina, kad R. G. visais atvejais vykdavo kartu su E. J., kai būdavo vežami nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo A. F., nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską, be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo aiškiai nurodęs R. G. vaidmenį - vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Tokią poziciją, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su E. J., kaip minėta, be visų anksčiau nurodytų įrodymų visumos, patvirtina ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad E. J. atvažiuodavo su su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis.

Taigi kaltinamieji veikė kaip ir kituose epizoduose pagal tokį patį veiksmų modelį, t. y. kaltinamieji E. J. ir R. G. surado asmenį, kuriam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl galimo uždarbio, šį nuvežus į (duomenys neskelbtini) kioską, kuriame dirbo A. F., žinanti apie apgaulę, šiai parengus ir V. D. pasirašius atitinkamus dokumentus, buvo suteiktas 750 Eur kreditas, kurio lėšos buvo perduotos kaltinamiesiems.

Minėtų įrodymų visomos pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. 2015 m. rugsėjo 4 d. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. V. D. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad V. D. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji V. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. D. pasirašius sutartį, išmokėjo V. D. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiais bendrais tyčiniais veiksmais kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo G. S. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu.

Kaltinamoji A. F., kaip minėta, savo kaltę pripažino pilnai tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl savo nusikalstamų veiksmų ir jų mechanizmo. Jos veiksmų mechanizmas atitinkamai detaliau buvo aptarti nagrinėjant ankstesnius epizodus. Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, ginčydamas aplinkybes, kad kartu nusikalstamuose veiksmuose dalyvavo R. G.. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. J. parodė, jog dėl G. S., tai jis pastarąjį pažinojo nuo 2013 metų, tuomet jis dirbo statybose, po Lietuvą važinėjo. Nebuvo taip, kad pastarajam meluotų, gal kažkiek pamelavo, bet jie buvo geri bičiuliai. Turėjo sumanymą surasti asocialų asmenį, jiems pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, su jais nuvažiuoti į kioskelį, kur bus išduodami pinigai, kuriuos jis gaus. Jam paskambino G. S., pasakė, kad turi draugą, kuris irgi nori uždirbti ir paklausė, ar galėtų šiam padėti, duoti 100-150 Eur. Jis sėdo į taksi ir nuvažiavo pas V. D. ir kartu su V. D. atgal važiavo. Kai jis su G. S. bendravo, sakė, kad dalina kreditus, kad pas jį yra pažįstama, kad gali paimti, gaus 150 Eur, o dėl kitų, tai pasakė, kad sau už tarpininkavimą ir sutiko. Jis dėl G. S. epizodo kaltę visiškai pripažįsta. Teismas pažymi, jog kaltinamasis R. G., kaip minėta, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, teisminio bylos nagrinėjimo metu laikydamasis pozicijos, kad jis buvo tiesiog vairuotojas, nežinojęs kokiu tikslu ir dėl kokios priežasties yra vežami asmenys į (duomenys neskelbtini).

Tai, kad minėti kaltinamieji 2015 m. rugsėjo 5 d. apgaulės būdu įgijo svetimas pinigines lėšas, patvirtina įrodymų visuma, kuri sudaro sudaro nuoseklią grandinę. Teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės apklausti nukentėjusiojo G. S., kadangi jis 2016 m. balandžio 2 d. mirė. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti įrodymų tyrimo metu, kuriais vadovautinasi sprendžiant ar buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. galimai 12 d., tiksliai neatsimena, jis kartu su pažįstamu V. C. buvo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone. Apie 18 val. 00 min. prie parduotuvės privažiavo pilkos spalvos automobilis. Kokios markės ir valstybinio numerio automobilio, neįsidėmėjo. Automobilyje sėdėjo du vyriškiai. Vienas vyriškis vairuotojo vietoje, kitas priekyje, keleivio vietoje. Keleivio vietoje sėdintis vyriškis pasiūlė jiems užsidirbti, sakydamas, kad reiks „pranešti“ cigaretes ir pasakė, kad už tai duos 100 eurų. Sutiko, taip pat sutiko ir V. C.. Kartu su V. C. įsėdo į minėtą automobilį. V. C. išleido (duomenys neskelbtini). Šį išleido, nes pastarasis neturėjo asmens dokumento. O jis turėjo asmens tapatybės kortelę, todėl jį nuvežė galimai iki (duomenys neskelbtini). Tiksliai iki kokio miesto nuvežė nežino, bet žino, kad už (duomenys neskelbtini). Atvažiavo prie kioskelio (duomenys neskelbtini). Prieš tai minėti vyriškiai pasakė, kad turi nueiti į kioskelį ir kasininkei turės paduoti asmens tapatybės kortelę. Daugiau jie nieko nedavė ir neaiškino. Išlipo visi iš automobilio, minėti vyriškiai stovėjo toliau nuo kioskelio, mano dėl to, kad buvo prie kioskelio vaizdo kameros, o jis nuėjo į vidų, ir ten dirbusiai kasininkei padavė savo asmens tapatybės kortelę. Ji užpildė kažkokius popierius, kuriuose jis pasirašė. Ta pati kasininkė, kuri užpildė dokumentus, davė vieną lapą ir padavė, turbūt, 200 eurų (kupiūromis po 50 eurų). Kad kioskelyje (duomenys neskelbtini) ėmė kreditą tą suvokė, tačiau ne iki galo. Kodėl pasirašė dokumentuose, to paaiškinti negaili. Išėjus jam iš kiosko, minėti vyriškiai paėmė iš jo tą vieną lapą. Visų pinigų nenorėjo atiduoti, prašė, kad jam duotų 50 eurų, tačiau jie vis tiek reikalavo, kad atiduotų visus pinigus. Jiems jau sėdint tame pačiame automobilyje, priekyje keleivio vietoje sėdintis vyriškis jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į pakaušio sritį. Išsigando, todėl 200 eurų padavė automobilio keleiviui. Vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis davė 5 eurus (vienoje kupiūroje). Dokumentų perskaityti nespėjo, nes iš jo tie vyriškiai juos paėmė. Tuomet keleivio vietoje sėdintis vyriškis pasakė, kad yra parduotuvė, leido nueiti nusipirkti cigarečių, išgerti, ir sakė, kad palauks. Grįžus iš parduotuvės, minėto automobilio jau nebuvo. Kaip kas toliau buvo neatsimena, bet pamena, kad atsidūrė (duomenys neskelbtini) areštinėje. Automobilio vairuotojo vietoje sėdintį vyriškį galėtų atpažinti pagal nuotrauką. Jis buvo apie 35 metų amžiaus, apie 1,70 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Keleivio vietoje sėdintis vyriškis irgi buvo apie 30 metų amžiaus, buvo plikas, šį vyriškį irgi galėtų atpažinti pagal nuotrauką. Kioskelyje pinigus davė moteris, kurios nepažįsta, jos neįsidėmėjo, todėl atpažinti pagal nuotrauką jos negalėtų. 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo neblaivus, todėl įvykio aplinkybės gali maišytis. Labai išsigando, todėl nelabai suvokė, ką daro (8 t., b. l. 165-166). Analogiški duomenys nurodyti ir G. S. protokole-pareiškime (8 t., b. l. 158-160). Byloje esantys 2015 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų duomenys patvirtina, kad G. S. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t.y. R. G., bei nurodė, kad pastarasis asmuo vairavo automobilį, kai jį vežė į (duomenys neskelbtini), atpažino pagal bendrus veido bruožus (8 t., b. l. 170-172); taip pat G. S. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t. y. E. J., bei nurodė, kad pastarasis asmuo sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, atpažino pagal bendrus veido bruožus, įsidėmėjo, nes buvo plikas (8 t., b. l. 173-175). Faktinę aplinkybę, kad G. S. buvo suteiktas kreditas, pagrindžia byloje esantis 2015 m. rugsėjo 28 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-6031 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ duomenys, kad jis 2015 m. rugsėjo 5 d. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 700 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53-56). Šiuos duomenis taip pat pagrindžia 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB „General Financing“ raštas Nr. PS16-3704 ir papildo, jog minėtą pinigų sumą grynaisiais išmokėjo A. F. (4 t., b. l. 105; 5 t., b. l. 34-37). Teismas pažymi, kad pagal 2015 m. spalio 6 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinę nustatyta, jog E. J. 2015 m. rugsėjo 5 d. 12.36 val. A. F. išsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė G. S. vardą ir pavardę bei kitus jo duomenis, t. y. asmens kodą, telefono numerį, po to jis nusiuntė ir patvirtinimo kodą 12.40 val., A. F. 12.41 val. parašė E. J. SMS žinutę rusų kalba „700 duoda“ (3 t., b. l. 37). Tai, kad E. J. vyko kartu su G. S. patvirtina ir tai, kad jo naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris 2015 m. rugsėjo 5 d. nuo 10.39 val. iki 11.08 val. buvo prisijungęs prie celių esančių (duomenys neskelbtini), t. y. netoli nuo vietovės, kur buvo G. S., po to nuo 14.00 val. iki 14.06 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurio veikimo zona apima kioską, adresu (duomenys neskelbtini), kur aktualiu laikotarpiu dirbo ir vartojimo kredito dokumentus parengė kaltinamoji A. F. (4 t., b. l. 1-11). Aplinkybes, kad kartu buvo ir R. G. patvirtina tai, jog jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs aktualiu laikotarpiu 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 11.03 val. prie ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 13.56 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurio veikimo zona taip pat apima jau minėtą kioską, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo A. F.. Esant tokiems duomenims, akivaizdu, kad G. S. buvo vežamas automobilyje kartu su R. G. ir E. J., kadangi jų telefonai buvo prisijungę prie ryšio bokštų iš esmės tuo pačiu laiku, esant toje pačioje teritorijoje. To iš esmės neneigė ir kaltinamieji.

Teismo vertinimu, nors kaltinamasis R. G. neigė savo kaltę, kad veikdamas kartu su A. F. ir E. J. alliko nusikalstamus veiksmus, tačiau, kaip minėta anksčiau, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tokią poziciją paneigia. Kaip minėta, bylos duomenų visuma patvirtina, kad R. G. visais atvejais vykdavo kartu su E. J., kai būdavo vežami nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo A. F., nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską, be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo aiškiai nurodęs R. G. vaidmenį - vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Tokią poziciją, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su E. J., kaip minėta, patvirtina ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad E. J. atvažiuodavo su su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad, kaip matyti iš kaltinamojo E. J. parodymų, asocialiems asmenims buvo sakoma, kad reikės išgryninti pinigus, o nukentėjusiojo G. S. parodymais, 2015 m. rugsėjo 12 d. jis buvo neblaivus, jis iki galo nesuprato, kad ima kreditą, jam buvo pasakyta tik kad kasininkei reikės paduoti asmens tapatybės kortelę, dėl to darytina išvada, kad įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino. Atsižvelgiant į nurodytų duomenų visumą, darytina išvada, kad ir kaltinamieji panaudodami apgaulę įgijo G. S. vardu išduoto kredito lėšas.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. pilnai įrodyta, jog 2015 m. rugsėjo 5 d. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. S. savo vardu ir už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 5 d. G. S. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad G. S. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. G. S. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. S. pasirašius sutartį, išmokėjo G. S. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Taigi, bendrais veiksmais A. F., E. J. ir R. G., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų, šie kaltinamųjų tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo Z. J. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo Z. J. atžvilgiu.

Kaltinamoji A. F., kaip minėta, savo kaltę pripažino pilnai tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl savo nusikalstamų veiksmų ir jų mechanizmo. Jos veiksmų mechanizmas ir parodymai detaliau buvo aptarti nagrinėjant ankstesnius epizodus. Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, ginčydamas aplinkybes, kad kartu nusikalstamuose veiksmuose dalyvavo R. G.. Jo parodymai detalizuoti aprtariant ankstesnius epizodus ir papildomai nekartotini. Tuo tarpu kaltinamasis R. G., kaip minėta, kaltę neigė tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu.

Tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindžia byloje esantys įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Z. J. parodė, kad kad jį sustabdė du berniukai ir pasakė „padaryk paslaugą, nuimk pinigus“. Patikslino, kad tai buvo gal prieš 6 metus, tiksliai nepamena, kažkur (duomenys neskelbtini). Jo asmenys paprašė nuimti pinigus. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir po to atvežė atgal. Jis neprisimena, kiek žmonių buvo ir kokia buvo pinigų suma. Jis asmenų dabar nepažįsta ir anksčiau nepažinojo. Jam už tokią pagalbą buvo pažadėta 10 Eur. Įvykio metu jis buvo blaivas. Įvykio metu jį tiesiog paėmė, nuvežė, jis nuėmė pinigus ir jį atvežė namo. Tada buvo kažkoks kioskas, jis padavė pasą, surašė jo duomenis, jam padavė pinigus, o jis pasirašė ir viskas. Jis tuomet neskaitė dokumentų, nes neturėjo su savimi pasiėmęs akinių, taip pat jis neprisimena, kiek jam padavė pinigų. Jis nuėmė pinigus ir juos atidavė tiems berniukams, kiek atidavė, neprisimena. Kitą rytą po šio įvykio pas jį atvažiavo policija. Jam pasakė, jog jis paėmė kreditą, jį apgavo. Tą pačią dieną jį nuvežė į policijos įstaigą, kur jis viską papasakojo tyrėjai. Jam rodė nuotraukas, bet jis pasakė, kad lygtais šitas. Buvo trys nuotraukos – viena moteris ir du berniukai. Pareigūnai jam nieko nesakė, padėjo nuotraukas ir pasakė nurodyti, kuris buvo. Jis pasakė pareigūnams, kad to, kuris vairavo automobilį, jis visai nematė, matė pastarąjį tik iš nugaros, todėl negali būti, kad pastarąjį atpažino. Jis, kuomet buvo pas pareigūnus, buvo blaivus, o paties įvykio metu, jis buvo po vakarykščio, todėl gal ir buvo truputį neblaivus. Jis apsvaigęs nebuvo, bet gal buvo kvapas. Jis įsėdo į automobilio galą, niekas su juo nebendravo. Iš jo tik kioske paėmė dokumentą, automobilyje niekas neprašė, kad jis parodytų dokumentą. Pas jį sekančią dieną atvyko policijos pareigūnai, tą dieną jam buvo išeiginė, jam pasakė, jog jis paėmė paskolą. Policijos pareigūnai jo klausinėjo, kaip jį nuvežė, jis viską jiems papasakojo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų, jie buvo nuoseklūs ir detalūs. Jis parodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) mieste, buvo šiek tiek išgėręs alaus, bet jautėsi blaivus, viską gerai prisimena. Prie jo sustojo tamsiai raudonos spalvos panaši į Audi A6 ar A4 mašina, kurios priekyje sėdėjo du vyrai. Keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis pasakė „Jums į priekį”, „Taip“,- sakė,- „man į parduotuvę“. Sako „Nenori uždirbt?“ Iškart pagalvojo, kad gal malkų prašo paskaldyt ar statybose, kam gi dabar pinigų nereikia. Sakė: „Noriu, palaukit man reikia į parduotuvę“. Tada jie sustojo netoliese esančioje aikštelėje prie parduotuvės „Tritaškis“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo į parduotuvę, nusipirko produktų sriubai. Tada atsisėdo į tų vyrų automobilį, jie nuvežė jį į namus, pasidėjo produktus ir grįžo į jų automobilį. Tie vyrai apie jį nieko neklausė, nei ar dirba, nei dar kažkokių asmeninių dalykų. Tik išvažiavus tie vyrai paklausė, ar paėmė pasą, atsakė „Ne“, tada grįžo atgal, paėmė savo pasą ir vėl nuvažiavo. Su juo bendravo ir keleivis, ir vairuotojas, bendravo ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Susidarė įspūdis, kad vairuotojas labiau linkęs bendrauti lietuvių kalba, kad yra lietuvis, o keleivio vietoje sėdėjęs vyras labiau rusiškai kalbėjo. Jau bevažiuojant tie vyrai pasakė, kad jiems reikia pagalbos, nes iš Anglijos firmos pavadinimu „Dance“, ar kažkas panašaus, jiems turi pervesti pinigus, bet kadangi jų abiejų sąskaitos yra areštuotos antstolių, tai jie negali į savo sąskaitas persivesti pinigų, todėl jiems reikia pagalbos. Jie neprašė ir neklausė ar turi savo banko sąskaitą, ją turi, bet jiems jos nereikėjo ir apie tai jiems nesakė ir nėjo kalba. Atvažiavo kažkur už (duomenys neskelbtini), netoli buvo kažkoks prekybos centras, neprisimena pavadinimo, tada už jo buvo gatvė, o ten kioskelis buvo kažkoks geltonos spalvos, nežino jo pavadinimo, ant durų buvo užrašas „Užeiti tik po vieną“. Tie vyrai automobilį pastatė prie to prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, keleivio vietoje sėdėjęs vyras parodė tą kioskelį ir pasakė „Eik į tą kioskelį, paduok asmens dokumentą ir pasakyk, kad yra gautas pervedimas iš Anglijos „Dance“ firmos“. Taip ir padarė, tie vyrai liko sėdėti automobilyje. Užėjęs tai moteriai padavė savo pasą ir pasakė ką tie vyrai jam buvo liepę, t. y. kad yra iš Anglijos firmos „Dance“ pinigų pervedimas. Ta moteris paėmė jo pasą ir pradėjo kažką spausdinti, bespausdindama klausė ar dirba, pasakė savo darbovietę, ji pasakė, kad yra tokia, kad mato, kad ten dirba, daugiau jokių jo duomenų neklausė. Tada padavė keturis lapus su tekstu pasirašyti, visi lapai buvo prirašyti, balti, ant dviejų iš jų pasirašė parašu, vardu ir pavarde, o ant dviejų tik parašą turėjo padėt. Neskaitė, kas juose parašyta, net antraštės neskaitė, nes pasitikėjo, tiek tais vyrais, tiek ta moterimi, negi sunku padėt žmonėms. Ta moteris paėmė jo pasirašytas popierius ir atskaičiavo 700 eurų. Su pinigais grįžo į automobilių stovėjimo aikštelėje laukiančių vyrų automobilį. Grįžęs padavė keleivio vietoje sėdėjusiam vyrui 700 eurų. Tie vyrai vežė jį atgal namo. Važiuojant dar į (duomenys neskelbtini) jam davė 5 eurus keleivio vietoje sėdėjęs vyras, paprašė sustoti parduotuvėje, ėjo pirkti cigarečių ir butelį alaus. Buvo sustoję prie prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio kelio, kitoj pusėj yra parduotuvė „Maxima“. Grįžtant davė dar 5 eurus, grįžtant jau niekur nestojo, nuvežė tiesiai į namus. Viso gavo iš jų 10 eurų atlygį (8 t. b. l. 180-182). Z. J. papildomos apklausos metu patikslino, jog 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 17 val. du nepažįstami vyrai iš jo apgaule išviliojo 700 eurų, t. y. jie apgavo pasakę, kad jiems reikia pagalbos, o matyt susimokę su kasininke, pas kurią jį nuvežė neva padėti jiems išgryninti pinigų, jam nežinant ir pasinaudoję jo patiklumu ir gerumu apgavo ir privertė paimti kreditą, nors manė, kad jiems padeda išgryninti pinigus. Kasininkė išmokėjo 700 eurų, kuriuos atidavė tiems vyrams, nors kokiai sumai sudarė kredito sutartį, nežino, nes jokių dokumentų nedavė, o ką pasirašinėjo nepaskaitė ir nežino kokia ten suma buvo nurodyta, gali būti, kad ir ne 700 eurų (8 t., b. l. 192-193). Iš byloje esančio Z. J. protokolo-pareiškimo duomenų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 17 val. apgaule (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jo vardu buvo paimtas kreditas 700 Eur sumai (jei neklysta, nes tiek jam buvo duota į rankas, o kas buvo parašyta sutartyje, kurią jam pasininkė pasinaudojusi jo patiklumu padavė pasirašyti, neskaitė). Preliminariai jam padaryta 700 Eur turtinė žala (8 t., b. l. 187-188). Taigi viso proceso metu nukentėjusysis Z. J. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kad jam buvo pasakyta, jog reikia tik nuimti pinigus, tuo tarpu jis to nesuprasdamas savo vardu paėmė kreditą. Tokia nukentėjusiojo Z. J. pozicija teismas neturi pagrindo netikėti. Ją patvirtina ir kiti bylos duomenys. Be to, iš byloje esančių 2015 m. spalio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad Z. J. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, t.y. A. F., bei nurodė, kad pastaroji moteris buvo kasininkė, jam išdavė pinigus, davė pasirašyti kažkokius dokumentus, atpažino pagal tamsius ilgus plaukus, antakius, tamsias akis (9 t., b. l. 24-28); Z. J. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. R. G., bei nurodė, kad pastarasis vairavo automobilį, atpažino pagal apvalų veidą, trumpą plaukų kirpimą (9 t., b. l. 30-34); taip pat Z. J. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t.y. E. J. bei nurodė, kad pastarasis sėdėjo automobilyje priekinėje keleivio vietoje, atpažino pagal pailgą veidą, ilgą nosį (9 t., b. l. 36-40). Byloje esančiame 2015 m. rugsėjo 28 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-6031 priede „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ užfiksuota, kad 315-ajame klientų aptarnavimo skyriuje Z. J. 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.14 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 700 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53-56). Tai patvirtina ir 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašto ir jo priedų duomenys, be to, iš jų matyti, kad būtent A. F. išmokėjo 700 eurų sumą Z. J. (4 t., b. l. 104-105; 5 t., b. l. 74-77). Byloje esanti 2015 m. spalio 6 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinė patvirtina, jog jog 2015 m. rugsėjo 7 d. 12.15 val. E. J. nusiunčia SMS žinutę A. F., kurioje nurodyti Z. J. vardas ir pavardė bei kiti jo asmens duomenys, t. y. asmens kodas, paso numeris bei telefono numeris; A. F. teiraujasi SMS žinutėmis, ar pažiūrėti „GN“ ir „viv“, kas leidžia pagrįstai numanyti, jog yra E. J. klausiama, iš kurios bendrovės teikti greitojo kredito prašymą, kaip minėta, šiuo atveju Z. J. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 700 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 14.06 val. SMS žinute A. F. praneša E. J., kad „GF jį užblokavo“, vėliau jam patikslina 14.30 val. išsiųsta SMS žinute, jog užblokavo, nes „į klausimus atsakė neteisingai“. E. J. 14.08 val. nusiuntė SMS žinutę A. F., kurioje nurodytas patvirtinimo kodas (3 t., b. l. 38-40, 5 t., b. l. 74-77). Pagal baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad E. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas nuo 12.55 val. faktiškai buvo prisijungęs prie ryšio bokštų, kurių veikimo zona apėmė (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, o nuo 13.30 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pl.); R. G. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo nuo 11.07 val. prisijungęs prie celės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, pastarojo mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie ryšio bokštų, kurie artėjo prie (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos, o nuo 13.58 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios veikimo zona apima kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur dirbo A. F. ir kur buvo nuvežtas Z. J.. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Z. J. parodė, kad vykstant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pakeliui buvo sustota (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 180-182), tuo tarpu pagal elektroninių ryšių kontrolę taip pat nustatyta, jog R. G. naudojamas mobilaus ryšio telefonas 2015 m. rugsėjo 7 d. 12.49 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad tiek E. J., tiek R. G. mobiliojo ryšio telefonai buvo prisijungę prie ryšio bokštų, kurie vėl apima (duomenys neskelbtini) miesto ribas, kas patvirtina aplinkybes, kad minėti asmenys Z. J. parvežė atgal, kaip šis parodė ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 1-12). Esant visumai nurodytų duomenų, nekyla abejonių, jog Z. J. 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo atvežtas kaltinamųjų E. J. ir R. G. pas A. F., pas kurią buvo sudaryta kredito sutartis ir Z. J. išmokėta 700 Eur suma, kurią vėliau pasisavino kaltinamieji.

Teismo vertinimu, nors kaltinamasis R. G. neigė savo kaltę, kad veikdamas kartu su A. F. ir E. J. alliko nusikalstamus veiksmus, tačiau, kaip minėta anksčiau, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tokią poziciją paneigia. Kaip minėta, bylos duomenų visuma patvirtina, kad R. G. visais atvejais vykdavo kartu su E. J., kai būdavo vežami nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo A. F., nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską, be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo aiškiai nurodęs R. G. vaidmenį - vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Tokią poziciją, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su E. J., kaip minėta, be visų anksčiau nurodytų įrodymų visumos, patvirtina ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad E. J. atvažiuodavo su su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad, kaip matyti iš kaltinamojo E. J. parodymų, asocialiems asmenims buvo sakoma, kad reikės išgryninti pinigus, o nukentėjusiojo Z. J. parodymais, įvykio dieną jo buvo paprašyta nuimti pinigus, ko negali padaryti kaltinamieji patys, jis nesuprato, kad ima kreditą, dėl to darytina išvada, kad įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino. Atsižvelgiant į nurodytų duomenų visumą, darytina išvada, kad ir kaltinamieji panaudodami apgaulę įgijo Z. J. vardu išduoto kredito lėšas.

Teismas nurodytų įrodymų visumos pagrindu konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2015 m. rugsėjo 7 d. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo Z. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.14 val. Z. J. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad Z. J. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji Z. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o Z. J. pasirašius sutartį, išmokėjo Z. J. 700 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais A. F., E. J. ir R. G., apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 700 eurų bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo A. D. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu.

Kaltinamoji A. F., kaip minėta pasisakant dėl kitų nusikalstamų veikų, savo kaltę pripažino pilnai tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl savo nusikalstamų veiksmų ir jų mechanizmo. Jos veiksmų mechanizmas ir parodymai detaliau buvo aptarti nagrinėjant ankstesnius epizodus. Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, ginčydamas aplinkybes, kad kartu nusikalstamuose veiksmuose dalyvavo R. G.. Jo parodymai detalizuoti aptariant ankstesnius epizodus ir papildomai nekartotini. Tuo tarpu kaltinamasis R. G., kaip minėta, kaltę neigė tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu.

Tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, kuri sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad metų ir mėnesio neatsimena, bet žino, kad tai įvyko penktadienį, maždaug 14-15 val. Jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajone. Prie jo sustojo automobilis BMW, jo paklausė, ar nori „užchaltūrinti“ 10 Eur, jis atsakė, kad nori. Tada jo paklausė, ar turi pasą, jis pasakė, kad turi ir po to jų automobiliu nuvažiavo į jo kaimą pasiimti pasą. Paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad nueitų į „Snoriuko“ kioską pasiimti 500 Eur. Moteris, kuri ten dirbo, buvo tamsiais plaukais, pasakė, kad jis jai duotų pasą, jis padavė savo pasą, pasirašė ir nurodė savo vardą bei pavardę. Ta darbuotoja padavė jam 500 Eur, jis grįžo į automobilį bei 500 Eur atidavė vairuotojui, o šis jam padavė 10 Eur. Pasakė, kad rytoj vėl tą pačią procedūrą atliks, bet jis nesutiko. Paskui jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini), jis įsėdo į traukinį iki (duomenys neskelbtini). Po šito įvykio jam paskambino (duomenys neskelbtini) kriminalistai ir paklausė, ar jis žino, kad įsivėlė į blogą reikalą. Jis paskui suvokė, kad kažką negerai padarė. Kuomet atvažiavo rajono kriminalistai, jie jį nusivežė į skyrių, kur pradėjo rodyti visas nuotraukas. Jis atpažino vairuotoją, atpažino tą moterį, kuri dirbo „Snoriuko“ kioske. Paaiškino, jog automobilyje buvo 2 žmonės, keleivis labai burbuliavo ir gėrė mineralinį, o vairuotojas buvo stambesnis. Abu šiuo asmenis yra atpažinęs ikiteisminio tyrimo metu. Dabar negalėtų jų atpažinti, nes praėjo daug metų. Jo prašė nuimti pinigus, bet nesakė kokią sumą. Jam davė 500 Eur, jis padavė pinigus vairuotojui, galimai šimtinėmis kupiūromis. Tada jam pasiūlė pernakvoti pas juos ir išgerti, bet jis nesutiko. Jis neskaitė to, ką pasirašė. Išėjęs iš kiosko ir atidavęs tuos pinigus suprato, kad kažkas čia negerai, bet po šio įvykio jokių veiksmų jie nesiėmė, neprisimena kodėl. Po šio įvykio, kitą dieną atvažiavo kriminalistai į jo darbo vietą. Jis visus atpažino – vairuotoją, keleivį ir kasininkę. Jis ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje pats pareigūnui viską papasakojo. Patikslino, kad jį sutiko prie kelio, jis neturėjo paso ir tada jie nuvažiavo pas jį į namus paimti pasą. Jam vairuotojas pasakė, kad brolis pervedė iš užsienio pinigus, kuriuos reikia nuimti, nes antstoliai gali konfiskuoti pinigus. Apie bendrą sumą nekalbėjo. Jis tik paskui susimąstė, kad kam buvo reikalingas jo pasas, jeigu jie galėjo pasinaudoti savo pasu. Jam įvykių metu kasininkė jokių lapų ar dokumentų nedavė, tik padavė pinigus. Jo pinigus nuimti paprašė automobilio vairuotojas. Kuomet jie automobiliu važiavo link kioskelio, su juo daugiausiai bendravo keleivis. Vėliau jam kriminalistas paaiškino, kad buvo išduotas kreditas. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) mikrorajone). Jį buvo atvežę nepažįstami asmenys automobiliu BMW tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių dabar nurodyti negali, kurie pasiūlė užsidirbti ir atlikti pinigų pavedimą. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 14.30 val., būnant (duomenys neskelbtini) g., prie jo privažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis BMW, kurio valstybinių numerių nurodyti negali. Automobilio vairuotojas, kurio nepažįsta, bet galėtų atpažinti pagal nuotrauką, pasiūlė užsidirbti pinigų ir nuimti pinigus, t. y. atlikti pavedimą. Sutiko ir įsėdo į automobilį. Automobilyje buvusių dviejų asmenų nepažįsta, bet galėtų atpažinti pagal nuotraukas. Minėti asmenys jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių ((duomenys neskelbtini)mikrorajone) ir jis savo vardu padarė pinigų pavedimą, t. y. paėmė kreditą 500 eurų, po 50 eurų nominalo kupiūromis ir padavė automobilio keleiviui, kuris buvo su automobilį vairavusiu asmeniu. Automobilio vairuotojas padavė 10 eurų. Kreditą išdavė moteris, kurios nepažįsta, bet galėtų atpažinti iš nuotraukos. Po to jie jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini) miesto ir paliko. Grįžo namo traukiniu. Automobilyje buvo du vyriškiai, kurie prašė jo pagalbos išgryninant pinigus. Minėti asmenys jokių dokumentų ir sąskaitos duomenų nedavė. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje pasirašė du dokumentus, kokius negali pasakyti, nes nežino. Minėtus dokumentus pasiėmė kasininkė atgal. Kasininkė jokių kopijų nedavė, atidavė tik pasą ir pinigus 500 eurų. Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai pasakė, kad reikia atlikti pinigų pervedimą, nes to jo parašė kitas žmogus. Kai pasirašinėjo dokumentus, darbuotoja nieko nesakė, kai pasirašė dokumentus moteris juos pasiėmė. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, darbuotoja jam išdavė 500 eurų sumą, po 50 eurų. Tuo metu nesuprato, kad ėmė kreditą. Darbuotoja pasiūlė pasirašyti ant dokumentų ir pasirašė. Pasirašomų dokumentų neskaitė. Darbuotoja pinigus 500 eurų padavė jam, o jis padavė pinigus jį atvežusiems asmenims. Už paslaugą gavo 10 eurų atlygį. Automobilio vairuotojas buvo trumpais tamsiais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo. Keleivis buvo trumpai kirptas, stambaus kūno sudėjimo. Daugiau nieko nepamena (9 t., b. l. 50-51). Taigi kaip matyti iš nukentėjusiojo A. D. parodymų visumos, jis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kredito imti neketino, nesuprato, kad buvo imamas kreditas, jis galvojo, kad daro paslaugą – nuima jį vežusiems asmenims pervestus pinigus, už ką gavo simbolinį atlygį. Iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. D. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t. y. A. F., bei nurodė, kad ji davė pasirašyti dokumentus, išmokėjo 500 Eur, atpažino pagal tamsius ilgus plaukus, veido bruožus (9 t., b.l.54-56); taip pat A. D. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, t.y. R. G., bei nurodė, kad šis asmuo pasiūlė jam užsidirbti pinigų bei vairavo automobilį, atpažino pagal ovalų veidą, trumpai kirptus plaukus (9 t., b. l. 60-62). Įvertinus minėtų atpažinimo protokolų duomenis, paneigtina kaltinamojo R. G. gynybinė pozicija, kad jis būdavo tik vairuotojas, važinėjo su E. J. tik darbo reikalais.

Faktinę aplinkybę, kad A. D. iš tiesų pasirašė kredito sutartį patvirtina 2015 m. rugsėjo 28 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-6031 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ informacija, iš kurios matyti, kad 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje A. D. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 16.14 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 500 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53-56). Šie duomenys taip pat patvirtinami ir detalizuojami 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašte, jog grynuosius pinigus A. D. išmokėjo A. F. (4 t., b. l. 105; 5 t., b. l. 82-85).

Pagal 2015 m. spalio 6 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinės duomenis nustatyta, kad E. J. 2015 m. rugsėjo 11 d. 14.31 val. parašė SMS žinutę A. F., kurioje buvo nurodyti A. D. vardas, pavardė, asmens kodas, asmens tapatybės kortelės numeris ir telefono numeris. Jis nusiuntė SMS žinutę su kodu A. F. 14.39 val., po ko ji atrašė „greitokai kod. Max 500 siūlo“. Pažymėtina, jog E. J. SMS žinutę su kodu nusiuntė A. F. ir 16.11 val. (3 t., b. l. 40). Kaip minėta, A. D. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 16.14 val. sudarė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 500 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 82-85). Pažymėtina, kad pagal atliktą telefonų numerių kontrolę buvo nustatyta, kad kaltinamieji R. G. ir E. J. buvo (duomenys neskelbtini), kadangi jų naudojami mobiliojo ryšio telefonai buvo prisijungę prie ryšio bokštų, kurie buvo (duomenys neskelbtini) rajone 2015 m. rugsėjo 11 d. nuo 12.52 val. (R. G.) ir nuo 12.02 val. (E. J.). Taip pat nustatyta, kad R. G. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas judėjo link (duomenys neskelbtini) miesto, o 16.08 val. buvo prisijungęs prie celės bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris apėmė teritoriją, kurioje dirbo A. F. bei kur buvo suteiktas A. D. vartojimo kreditas, t. y. (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 1-13). Esant tokioms aplinkybėms, nekyla abejonių, kad kaltinamieji R. G. ir E. J. vežė automobiliu A. D., siekiant, kad jo vardu būtų paimta paskola, o pagal ją gautus pinigus pasisavinti.

Kaip jau minėta pasisakant dėl kitų nusikalstamų veikų, nors kaltinamasis R. G. neigė savo kaltę, kad veikdamas kartu su A. F. ir E. J. alliko nusikalstamus veiksmus, tačiau, kaip minėta anksčiau, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tokią poziciją paneigia. Be kita ko, bylos duomenų visuma patvirtina, kad R. G. visais atvejais vykdavo kartu su E. J., kai būdavo vežami nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo A. F., nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo aiškiai nurodęs R. G. vaidmenį - vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Be to, kad R. G. buvo būtent tas asmuo, kuris nukentėjusiajam A. D. pasiūlė užsidirbti, patvirtina nukentėjusiojo atlikto asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo duomenys. Tokią poziciją, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su E. J., kaip minėta, be visų anksčiau nurodytų įrodymų visumos, patvirtina ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad E. J. atvažiuodavo su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis.

Nagrinėjamu atveju apgaulė, kaip ir kitais atvejais, pasireiškė tuo, kad, kaip matyti iš kaltinamojo E. J. parodymų, asocialiems asmenims buvo sakoma, kad reikės išgryninti pinigus, o nukentėjusiojo A. D. parodymais, įvykio dieną jo buvo paprašyta už atlygį nuimti pinigus, jis nesuprato, kad ima kreditą, dėl to darytina išvada, kad įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino. Atsižvelgiant į nurodytų duomenų visumą, darytina išvada, kad ir kaltinamieji panaudodami apgaulę įgijo A. D. vardu išduoto kredito lėšas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. F., E. J. bei R. G. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 11 d. A. D. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, ji žinodama, kad A. D. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. A. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. D. pasirašius sutartį, išmokėjo A. D. 500 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G..

Dėl kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. Ž. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo V. Ž. atžvilgiu.

Kaltinamoji A. F., kaip minėta pasisakant dėl kitų nusikalstamų veikų, savo kaltę pripažino pilnai tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl savo nusikalstamų veiksmų ir jų mechanizmo. Jos veiksmų mechanizmas ir parodymai detaliau buvo aptarti nagrinėjant ankstesnius epizodus. Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, ginčydamas aplinkybes, kad kartu nusikalstamuose veiksmuose dalyvavo R. G.. Jo parodymai detalizuoti aprtariant ankstesnius epizodus ir papildomai nekartotini. Tuo tarpu kaltinamasis R. G., kaip minėta, kaltę neigė tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad vykdavo su E. J. darbiniais reikalais.

Tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, kuri sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad tai buvo prieš 5 metus tikrai, (duomenys neskelbtini). Jis ėjo iš tėvų, prie darželio (duomenys neskelbtini) g., tada privažiavo automobilis, jo pažįstamas, kuris dirba kartu su jo dėde, paprašė padėti žmonėms. Jo pažįstamojo vyro vardas yra E., jis pastarojo pavardės nežino. Pastarasis pasakė, kad reikia žmonėms padėti, jis pirmą ir vienintelį kartą tuos žmones matė, jis jų nepažinojo. Šie asmenys sėdėjo automobilyje. Automobilyje buvo vairuotojas, dar vienas vyriškis, E. ir jis. Jis turėjo iš „Snoriuko“ paimti pinigus, kuriuos pervedė iš Amerikos arba iš Anglijos. Jo paprašė padėti, nes žmogus negalėjo pats nusiimti, sakė, kad duos 10 litų už tai. Jis pasakė, kad galima tai padaryti ir (duomenys neskelbtini), bet jam pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jį atvežė, „Snoriuke“ jis paėmė pinigus, padavė juos automobilyje, vėliau juos išleido ir jie su autobusu jau grįžo namo. Jis minėtų asmenų nepažįsta, tik žino, jog vienas jaunesnis, gal apie 25-30 metų, tamsiaplaukis, kitas buvo vyresnis, šviesesnis, bet labai trumpai nusikirpęs. Kuomet atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jam pasakė, „eik į „Snoriuką“, paduosi asmens tapatybės kortelę ir tau pinigus paduos“. Jam atrodo, kad „Snoriuke“ jam nedavė jokių dokumentų, tiesiog padavė pinigus. „Snoriuke“ pasirašė, kad gauna pinigus. Neskaitė ką pasirašė, nes buvo be akinių. Tada jis gavo 700 eurų, atėjus į automobilį, jis padavė pinigus vyresniam vyrui, šis sėdėjo keleivio pusėje, o jie dviese sėdėjo gale. Jam davė 10 Eur tik iki namų nuvažiuoti. Pas jį atėjo E. dėl tų 700 Eur ir pasakė, kad ten yra sukčiai, todėl jie nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Jis net nesuprato, kad ten buvo sukčiai. Policijoje paklausė kaip viskas buvo, jis viską papasakojo. Jis pasakė, kad atvažiavo automobilis, paprašė padėti žmonėms, pasakė, kad turi pasą, tačiau baigėsi jo galiojimas. Jis nuėjo į „Snoriuką“, paprašė jo asmens tapatybės kortelės ir pro langelį pakišo popierius, tada buvo darbo pabaiga. Jie jam paaiškino, kad jo vardu pervedė pinigus. Vyriškiai jam pasakė, kad perves pinigus ne jų vardu, o jo. Jis nežino iš kur tas žmogus iš Anglijos ar Amerikos turėjo žinoti jo vardą. Vyresnysis vyras, kuris sėdėjo keleivio pusėje, kažkam skambino. Jis negirdėjo apie ką šis šnekėjo, jis girdėjo kaip vyras padiktavo jo vardą ir pavardę. Kai kartu su E. nuėjo į policiją, ten paklausė jų, kaip viskas buvo ir jis papasakojo, o policininkas viską užsirašė. Jis po to perskaitė ką surašė policininkas. Jis iš karto atpažino tuos asmenis, veidus atsimena, jam gal 10 ar daugiau nuotraukų buvo rodoma. Jis jaunesnį vyriškį atpažino, kuris buvo juodutis toks, stambaus veido, o vyresnis buvo smulkesnis. Ant atspausdinto lapo buvo 8 ar 10 nuotraukų, iš karto atpažino tuos asmenis, kurie sėdėjo automobilio priekyje – keleivį ir vairuotoją. Po to jis pasirašė. Jis pinigus iš karto atidavė, kai atsisėdo į automobilį, padavė tam, kuris sėdėjo keleivio pusėje. Su juo daugiau bendravo keleivis, kuris buvo vyresnis, o vairuotojas su juo nebendravo. Minėti asmenys daugiau tarpusavyje bendravo. Jis asmenis tvirtai atpažino, nes tada tik pora dienų buvo praėjusios, jis gerai atsiminė. Jis iš karto pasakė, kad vienas toks, o kitas toks, apibūdino juos. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Ž. taip pat davė nuoseklius parodymus dėl įvykio aplinkybių. Jis parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 15-16 val. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) mieste, kai prie jo sustojo automobilis, panašus į džipą, juodos spalvos, markės ir modelio nurodyti negali, vėliau važiuojant matė ant jo vairo užrašą KIA, jei neklysta, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Atsidarė galinės automobilio durelės, pamatė ten sėdint savo pažįstamą vardu J., pavardės nežino. Jis paklausė jo ar negalėtų pagelbėt. Sutiko, priekyje sėdėjęs nepažįstamas vyras rusų kalba pasakė, kad reikia pagalbos: „Reikia važiuoti į paštą paimti sesers piniginę perlaidą, o jo sąskaitą areštavę antstoliai, todėl reikia pagalbos“. Paklausė jo ar turi pasą, pasakė, kad namie, nuėjo paimti. Nei keleivio vietoje sėdėjusio vyro, nei vairuotojo nepažinojo, galvojo, kad čia J. draugai, jie jam buvo nematyti, savo vardų jie nesakė, nesusipažino. Nuėjo į namus, pasiėmė pasą, tiksliau asmens tapatybės kortelę, jie jo palaukė, tada jis atsisėdo į automobilį. Pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), dar pasakė, kad paštas čia yra, bet jie paaiškino, kad piniginė perlaida bus daroma pagal gyvenamąją vietą, todėl reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Sutiko, jam pasakė, kad už pagalbą duos 10 eurų. Atvažiavo ne į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini), prie kažkokio penkiaaukščio esančios pašto skyriaus kioskelio (duomenys neskelbtini), nežino adreso ar daugiau kažkokių orientacinių objektų. Čia keleivio vietoje sėdėjęs vyras pirštu parodė į kioskelį (duomenys neskelbtini), pasakė eiti ten, pasakė „Paduosi dokumentą ir paimsi pervedimą“. Jis nuėjo, visi liko automobilyje. Atėjo į tą kioskelį, čia sėdėjo moteris. Atėjęs iškart padavė savo dokumentą, nieko jai nesakė, jam kasininkė iškart padavė popierius pasirašyti, t. y. padavė pradžioje vieną lapą, kurio kitoje pusėje apačioje pasakė tik pasirašyti parašu, o paskui padavė dar vieną ar tai du lapus, kur tik vienoje vietoje apačioje parašė savo vardą, pavardę ir parašą. Tada ji pasiėmė visus pasirašytus popierius ir jam davė 700 eurų, po 50 eurų. Juos paėmė ir išėjo, jokių dokumentų jam nedavė su savimi pasiimti, tik pinigus. Ką pasirašė neskaitė, nes neturėjo akinių, ten buvo viskas labai smulkiai parašyta, o ir pasitikėjo, kad žmonėms daro paslaugą. Visus pinigus atidavė keleivio vietoje sėdėjusiam vyrui. Tada iškart važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Tie sustojo, davė 10 eurų, pasakė kad nueitų į šalia prie kelio stovėjusią parduotuvę. Jis ten nusipirko alaus (9 t., b. l. 72-74). Kaip matyti iš byloje esančio V. Ž. protokolo-pareiškimo duomenų, 2015 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 val., apgaule (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jo vardu buvo paimtas kreditas 700 Eur sumai (jei neklysta, nes tiek jam buvo duota į rankas, o kas buvo parašyta sutartyje, kurią kasininkė pasinaudojusi jo patiklumu padavė pasirašyti, neskaitė). Preliminariai jam padaryta 700 Eur turtinė žala (9 t., b. l. 67-68). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti V. Ž. parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklūs, jis laikėsi pozicijos, kad buvo apgautas, nesuprato, kad ima kreditą, kadangi sutikti asmenys prašė nuimti iš užsienio jiems pervestus pinigus. 2015 m. rugsėjo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų duomenys patvirtina, kad V. Ž. atpažino V. Ž. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y. R. G., bei nurodė, kad pastarasis vairavo automobilį, atpažino pagal stambų veidą, trumpus plaukus, kurie yra šviesūs, išsišokusį žandikaulį, plačią nosį, kresną kūno sudėjimą (9 t., b. l. 78-80); taip pat V. Ž. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t.y. E. J., bei nurodė, kad pastarasis asmuo sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, atpažino pagal galvos formą, plaukus, akių žvilgsnį, platų žandikaulį, nosį (9 t., b. l. 82-84). Tai, kad V. Ž. sudarė vartojimo kredito sutartį, matyti pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. 3-6031 priedo „išduotų vartojamųjų kreditų operacijų išrašų patvirtintose kopijose“ duomenis, jog 316-ajame klientų aptarnavimo skyriuje jis 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 14.57 val. pasirašė su UAB „4finance“ VIVUS.LT 750 eurų vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53-56). Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašte detaliai nurodyti duomenys, taip pat pagal juos matyti, kad būtent A. F. išdavė V. Ž. 750 Eur grynaisiais pinigais (4 t., b. l. 105, 144-147). 2015 m. spalio 6 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinės duomenimis (3 t., b. l. 40-41), E. J. bei A. F. 2015 m. rugsėjo 12 d. susirašinėjo SMS žinutėmis apie aptariamą įvykį. 13.45 val. E. J. išsiuntė SMS žinutę į A. F. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurios tekste buvo nurodytas V. Ž. vardas, pavardė, asmens kodas, asmens tapatybės dokumento numeris ir telefono numeris, tada jis 13.52 val. A. F. nusiuntė SMS žinute patvirtinimo kodą, ko ji E. J. informavo, kad „viskas gerai. Duoda“. E. J. 14.46 val. parašė SMS žinutę A. F. „šalia“. Esant tokioms aplinkybėms nekyla abejonių, kad V. Ž. buvo atvežtas automobiliu pas A. F., pas kurią V. Ž. pasirašė greitojo kredito sutartį, jam buvo išmokėta 750 Eur grynųjų pinigų suma, kurią kaltinamieji pasisavino. Atlikta telefonų numerių kontrolė taip pat patvirtina aplinkybes, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. R. G. ir E. J. buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo nukentėjusysis V. Ž., kadangi jų naudojami mobiliojo ryšio telefonai buvo prisijungę prie ryšio bokštų, kurie apėmė minėto miesto teritoriją. Taip pat nustatyta, kad R. G. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris 14.50 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g.), o E. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas 14.56 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios apima (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur tuomet buvo A. F., kuri paruošė dokumentus dėl vartojimo kredito, kad juos pasirašytų minėtas V. Ž. (4 t., b. l. 1-14). Tokios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamieji R. G. bei E. J. nuvežė V. Ž. pas A. F., kuri buvo parengusi dokumentus dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, ko pasekoje V. Ž. šiuo dokumentus pasirašė, o jam suteiktus pinigus jis atidavė kaltinamiesiems.

Nagrinėjamu atveju apgaulė, kaip ir kitais atvejais, pasireiškė tuo, kad, kaip matyti iš kaltinamojo E. J. parodymų, asocialiems asmenims buvo sakoma, kad reikės išgryninti pinigus, o nukentėjusiojo V. Ž. parodymais, įvykio dieną jo buvo paprašyta už atlygį nuimti pervestus pinigus, jis nesuprato, kad ima kreditą, dėl to darytina išvada, kad įtakojant nukentėjusiojo asmens valinius veiksmus, buvo sudarytos sąlygos kredito bendrovei išduoti kreditą asmeniui, kuris jo paimti iš tiesų neketino. Atsižvelgiant į nurodytų duomenų visumą, darytina išvada, kad ir kaltinamieji panaudodami apgaulę įgijo V. Ž. vardu išduoto kredito lėšas.

Kaip jau ne kartą minėta pasisakant dėl kitų nusikalstamų veikų, nors kaltinamasis R. G. neigė savo kaltę, kad veikdamas kartu su A. F. ir E. J. alliko nusikalstamus veiksmus, tačiau, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tokią poziciją paneigia. Be kita ko, bylos duomenų visuma patvirtina, kad R. G. visais atvejais vykdavo kartu su E. J., kai būdavo vežami nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo A. F., nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo aiškiai nurodęs R. G. vaidmenį - vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Tokią poziciją, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su E. J., kaip minėta, be visų anksčiau nurodytų įrodymų visumos, patvirtina ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad E. J. atvažiuodavo su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis.

Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. Ž. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 14.57 val. V. Ž. pateikus jai, tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad V. Ž. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. V. Ž. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 eurų kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. Ž. pasirašius sutartį, išmokėjo V. Ž. 750 eurų, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė E. J. ir R. G.. Taigi, šie kaltinamųjų A. F. E. J. ir R. G. tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamo veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl kaltinamųjų A. F., E. J. ir R. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 staripsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo O. M. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 strauipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, veikdami nukentėjusiojo O. M. atžvilgiu.

Kaltinamoji A. F., kaip minėta pasisakant dėl kitų nusikalstamų veikų, savo kaltę pripažino pilnai tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl savo nusikalstamų veiksmų ir jų mechanizmo. Pažymėtina, kad A. F. ikiteisminio tyrimo metu dėl minėto epizodo parodė, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 15.00 val. E. iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į jos tel. Nr. (kurio neprisimena) atsiuntė trumpąją žinutę su O. M. duomenimis (asmens kodą, paso Nr., telefono Nr.). Ji būdama darbo vietoje (duomenys neskelbtini) užpildė O. M. vardu paraišką UAB „VIVUS“ 600 eurų kreditui gauti. Apie tai, kad tokią sumą kredito įstaiga sutinka duoti, informavo trumpąją žinute E., kuris tuo metu jau vežė O. M. pas ją į skyrių. E. parašęs trumpąją žinutę, paprašė padidinti sumą, ką ji ir padarė, t. y. padidino paraišką UAB „VIVUS“ kreditui gauti 675 eurų sumai, tačiau kredito bendrovė nesuteikė tokios sumos paskolos ir paraišką atmetė, dėl to jokie pinigai ir nebuvo išmokėti O. M. ir jis pinigų nenunešė E. į automobilį (10 t. b. l. 117-120). Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą kaltinamojo A. F. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Taigi kaip matyti kaltinamoji iš esmės veikė tokiu pačiu būdu, kaip ir ankstesniuose epizoduose, tačiau pabaigti nusikalstamos veikos nepavyko dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi kredito bendrovė nesuteikė prašomos sumos vartojimo kredito, o po to ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, ginčydamas aplinkybes, kad kartu nusikalstamuose veiksmuose dalyvavo R. G.. Jo parodymai detalizuoti aprtariant ankstesnius epizodus ir papildomai nekartotini. Tuo tarpu kaltinamasis R. G., kaip minėta, kaltę neigė tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad vykdavo su E. J. darbiniais reikalais.

Tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, kuri sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį jis buvo pavežtas, kai važiavo susitikti su savo draugu, su kuriuo sėdėjo Lukiškių kalėjime. Jis bandė paimti kreditą, jį atvežė žmonės iš (duomenys neskelbtini), kai važiavo susitikti su draugu. Pas juos nebuvo to banko. Tada jis važiavo be pinigų ir paprašė, kad jį nuvežtų. Jis apie tą įvykį beveik viską atsimena dėl to, kad policijos pareigūnai, kurie jį apklausinėjo, po apklausos paėmė ir išspyrė jį. Kreditą jis norėjo paimti dėl to, kad atvažiavo susitikti su draugu, norėjo paimti pinigų. Kai užėjo į tą banką, jam pasakė palaukti 15-20 minučių, kol patikrins jo popierius. Kai išėjo iš banko, jį paguldė policininkai, jis nesuprato kur čia esmė. Dabar nuosekliai nepapasakos apie visą įvykį, nes praėjo daug metų. Paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) susiskambino su draugu, kurio vardas – J., pavardės neatsimena, su kuriuo sėdėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Jie turėjo susitikti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis sutiko pažįstamą asmenį vardu V., paklausė V. kaip nuvykti į (duomenys neskelbtini). V. pasakė jam, kad pas pastarąjį dabar atvažiuos draugai ir gali jį paimti kartu. Atvažiavo tada automobilis, kuriame buvo du asmenys. V. pavardės jis nežinojo, šis asmuo tiesiog atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas bobutę, prižiūrėti ją, šis ten negyveno. Automobilyje privažiavę vyrai, galimai dviese buvo, jie įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis asmenims pasakė kur jį reikės nuvežti – prie (duomenys neskelbtini). Jis pasakė jiems, kad kai gaus kreditą, tada apmokės kelionę. Pakeliui jie išleido V., vietos negali nurodyti, nes jos nepažįsta, paskui nuvažiavo iki to banko. Bankas buvo nedidelis, pavadinimo neatsimena, jam atrodo, kad šis bankas jau neegzistuoja. Tada jie dalindavo pinigus, pas juos (duomenys neskelbtini) nebuvo tų bankų. Jis užėjo į banką, moteriškei padavė savo dokumentus, jam buvo pasakyta palaukti 15-20 min. ir viskas. Jis išėjo ir jį paguldė tiesiai ant asfalto. Paskui jis suprato, kad tai buvo policijos pareigūnai. Jį nuvežė į policijos komisariatą, nuvedė pas tardytoją, apklausinėjo jį. Policininkai gąsdino jį, sakė jam prisipažinti. Jis nesuprato dėl ko turėtų prisipažinti. Jam nespėjo išduoti kredito. Jis V. K. nepažįsta. Papildomai patikslino, jog banke norėjo gauti 400-500 eurų, jam reikėjo užmokėti tiems vyrams, kurie pavežė ir „pabaliavoti“, nes turėjo susitikti su draugu (duomenys neskelbtini), kad ir ant kelio liktų pinigų. Jis neturėjo pinigų, jis paprašė tų vyrų, sakė, jeigu žinote tokį banką, tai nuvežkite jį ten. Jam reikėjo pinigų „pabaliavoti“, norėjo su draugu susitikti, ten ir kiti draugai buvo, tuščiomis nenorėjo eiti. Jis jokių kreditų niekada neima. Tuo metu jis neimdavo kreditų. Jis bandė kitame banke, bet jam (duomenys neskelbtini) nedavė kredito. Jis savo iniciatyva atsidūrė banke, paprašė ir jį atvežė. Ikiteisminio tyrimo metu beveik nebuvo jo parodymų, pareigūnai tik jį gąsdino. Jis savo parodymų neskaitė. Policijai nepareiškė pretenzijų, nes nesuprato to momento, nesuprato kas darosi. Jo niekas neprašė atpažinti asmenų, jį pralaikė 3 valandas „obezjanike“. Važiuojant vyrai neįkalbinėjo ir neprašė jo paimti jų naudai paskolą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu pasakytas teiginys „To automobilio keleivis pasiūlė užsidirbti pinigų, kad duos 15 eurų už tai, kad išgrynintų jų pinigus pervestus į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini)“ yra ne jo žodžiai, jis negalėjo taip sakyti. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, jog tikrai ne jo parodymai, ant apklausos protokolo ne jo parašas. Nors teisiamojo posėdžio metu O. M. davė prieštaringus parodymus, jis neigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, visgi jo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus paneigia anksčiau nurodyti kaltinamosios A. F., pripažįstančios savo kaltę, parodymai duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, E. J., pripažįstančio savo kaltę, parodymai, taip pat kiti bylos duomenys, kurie rodo, kad O. M. parodymai, duoti būtent ikiteisminio tyrimo metu, atitinka faktinę situaciją. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų O. M. parodymų, jis paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie pietus, kažkur apie 12.00 val. jam būnant (duomenys neskelbtini) m. prie jo privažiavo nežinomas automobilis, jo markės ir duomenų neįsidėmėjo, nes buvo išgėręs ir jame buvo du vyrai, kurių nepažinojo. To automobilio keleivis pasiūlė užsidirbti pinigų, kad duos 15 eurų už tai, kad išgrynintų jų pinigus pervestus į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, nemanė, kad darys kažką neteisėto, tuo labiau buvo išgėręs. Tada keleivis jo paklausė ar turi su savimi pasą, jis kaip tik jį turėjo, jiems davė savo pasą ir keleivis kažkam skambino, diktavo jo duomenis. Tada įsėdo į jų mašiną ir jiedu pakeliui (duomenys neskelbtini) dar vienam vyrui tą patį pasiūlė, kuris sutiko ir įsėdo su juo į jų automobilį važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tačiau pakeliui, kai sužinojo, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), kitas vyras apsigalvojo ir išlipo iš automobilio, nes manė, kad pastarajam reiks išgryninti pinigus (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neatsimena ar ką sakė, bet keleivis visą laiką su juo bendravo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, jie jį išlaipino ir pasakė nueiti į geltonai mėlyną kioskelį, anksčiau buvęs Lietuvos pašto kioskas, kuriame turėjo pateikti savo pasą ir pasakyti kiosko darbuotojai, kad nori iš savo sąskaitos išgryninti pinigus. Jis taip ir padarė, t.y. nuėjo į tą kioską ir moteriai pateikė savo pasą bei pasakė, kad nori išgryninti pinigus nuo sąskaitos. Ji paėmė jo pasą, ir kažką tikrino kompiuteryje, po to kažkam skambino, pokalbio negirdėjo, tačiau pamanė, kad į banką skambina, tada davė jam pasirašyti kažkokius popierius, du kartus pasirašinėjo, bet neskaitė, ką būtent pasirašo, o ji jam pasakė, kad jo sąskaitoje pinigų nėra, jokių pinigų jam nedavė, todėl ir paėmė pasą ir išėjo į lauką link tų vyrų ir tuo metu jį ir tuos du vyrus sulaikė policija. Tik apklausos metu sužinojo, kad jo vardu tie du vyrai kartu su kiosko darbuotoja norėjo paimti iš kredito bendrovių apie 600 eurų kredito sumą, suklaidindami jį, kad jis iš savo sąskaitos nuims jiems priklausančius į jo sąskaitą pervestus pinigus. Ar minėti vyrai paėmė pinigus, nežino, tačiau jam jokių pinigų darbuotoja neišmokėjo. Dėl minėto įvykio padaryta moralinė žala. Kreipsis į policiją su pareiškimu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis. Civilinio ieškinio nereikš (9 t., b. l. 90-91). Kaip matyti iš O. M. protokolo-pareiškimo duomenų, jis taip pat laikėsi pozicijos, kad jam buvo pateikta melaginga informacija, kurios pagrindu buvo paimtas kreditas - 2015 m. rugsėjo 14 d. apklaustas liudytoju suprato, kad du nepažįstami vyrai melagingai pranešdami, kad nuėmęs jų pinigus pervestus į jo sąskaitą, gaus 15 Eur atlygį, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską (duomenys neskelbtini), kur pateikė jų prašymu darbuotojai savo Lietuvos Respublikos pasą, o darbuotoja jo vardu, jam nežinant, užpildė paraišką 600 Eur kreditui gauti iš kredito bendrovių ir davė jam juos pasirašyti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir nubausti kaltus asmenis (9 t., b. l. 86).

2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašto duomenimis, 2015 m. rugsėjo 14 d. A. F. O. M. vardu užpildė paraišką dėl vartojimo kredito, tačiau kreditas nebuvo suteiktas (4 t., b. l. 110). 2015 m. spalio 6 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinės duomenys (5 t., b. l. 41-42) patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. SMS žinutėmis bendravo E. J. ir A. F.. E. J. 14.06 val. parašė SMS žinutę A. F., kurioje buvo nurodyti O. M. vardas, pavardė, asmens kodas, telefono numeris; A. F. 14.25 val. nusiuntė SMS žinutę į E. J. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kuriame nurodoma, kad „tel nr kitą atsiųsk, šitas registruotas“; E. J. 14.34 val. A. F. nusiunčia naują telefono numerį, kuris buvo naudotas teikiant paraišką kredito gavimui, ką patvirtina 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ raštas (4 t., b. l. 110). E. J. 14.35 val. nusiunčia patvirtinimo kodą SMS žinute A. F., kuri pastarąjį informuoja, kad „duoda 600 max“. E. J. 15.45 val. A. F. parašo „jeigu daugiau galima tai būtų super“, į tai A. F. atrašo „aš nenoriu rizikuoti su didelėmis sumomis. Ten max 675“. Pažymėtina ir tai, kad 16.06 val. E. J. parašo SMS žinutę adresuotą A. F., kurioje nurodyta „tu jam dėl akių popierių duok“. A. F. 16.24 val. nusiunčia žinutę E. J. nurodydama „didelei sumai nedavė, o dabar gali duoti tiktai po paros“. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji siekė neteisėtai gauti kreditą O. M. vardu, kurį jie ketino pasisavinti, tačiau jiems to padaryti nepavyko, kadangi galiausiai kreditas nebuvo suteiktas. Akivaizdu, kad minėti duomenys paneigia ir O. M. teisiamojo posėdžio metu nurodytą versiją, kad jis paskolą norėjo gauti savo reikmėms, jo teigimu „pabaliavoti“, kadangi prieš tai minėtų kaltinamųjų susirašinėjimai patvirtina, kad būtent jie turėjo interesą, kad O. M. vardu būtų suteiktas vartojimo kreditas, aptariamos jo dydis. Be kita, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad jis su O. M. buvo išgėrę, kadangi neseniai buvo grįžęs iš Norvegijos, tai šventė, ėjo iškeisti kronas į eurus, į banką. Vairuotojas užkalbino juos, kur eina, pasakė, kad kronų keisti, tada jis pasakė, kad gali iškeisti ir pasiūlė sėstis į automobilį. Jis su O. M. atsisėdo į jų automobilį, atsisėdo į galą, tada pradėjo jų klausinėti kiek keleivis, tiek ir vairuotojas ar turi su savimi asmens dokumentus, kažkam kažkas iš jų skambino, paskui nugirdo, kad jie tarpusavyje apie kažkokius tai paskolų ėmimus kalbasi, suprato, kad jie jam jokių kronų neiškeis ir dėl to išlipo iš jų automobilio ir išėjo. Jis labai greitai išėjo iš to automobilio, O. M. šaukė eiti kartu su juo, bet šis liko su jais toliau kalbėtis. Išlipęs iš automobilio ir atėjęs namo, pastebėjo, kad dingo jo piniginė juodos spalvos „Pierre cardin“ su joje buvusiu jo vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele ir AB „DNB“ Visa Elektron mokėjimo kortele. Suprato, kad pametė piniginę su dokumentais tame automobilyje, kadangi ji tikriausiai iškrito jam iš neužsegtos išorinės striukės kišenės, kai lipo iš to automobilio. Taigi V. K. parodymais paneigti O. M. parodymai, kad jis jokio V. K. nepažįsta. 2015 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. K. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį E. J. bei nurodė, kad pastarasis asmuo sėdėjo automobilio keleivio vietoje, atpažino pagal veido bruožus, šviesias akis, antakius (9 t., b. l. 97-101), taip pat V. K. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. R. G. bei nurodė, kad pastarasis asmuo vairavo automobilį, atpažino pagal veido bruožus, stambų veidą, lūpas (9 t., b. l. 102-106). Faktinę aplinkybę, jog V. K. vyko kartu su kaltinamaisiais ir O. M., patvirtina 2015 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilyje Kia Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta V. K. piniginė su joje buvusia jo asmens tapatybės kortele ir kitais jo daiktais (10 t., b. l. 8-18), kurią šis pametė, kai atsisakė toliau vykti su kaltinamaisiais.

Minėtų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamieji veikė praktiškai tokiais pačiais veiksmais, kaip ir anksčiau aptartuose epizoduose, apgaulės būdu siekė pasisavinti svetimas pinigines lėšas, bet A. F., E. J. bei R. G. to padaryti nepavyko dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kadangi pateikus minėtą paraišką, vartojimo kreditas nebuvo suteiktas ir grynieji pinigai nebuvo išmokėti. Taip pat nustatyta, kad po to, kai buvo atsisakyta suteikti vartojimo kreditą O. M., šis grįžo prie automobilio, kuriuo jis atvyko ir kuriame sėdėjo E. J. bei R. G., po ko kaltinamieji buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Kaip jau ne kartą minėta pasisakant dėl kitų nusikalstamų veikų, nors kaltinamasis R. G. neigė savo kaltę, kad veikdamas kartu su A. F. ir E. J. atliko nusikalstamus veiksmus, tačiau, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tokią poziciją paneigia. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad R. G. visais atvejais vykdavo kartu su E. J., kai būdavo vežami nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo A. F., nėra gauta duomenų, kad jis būtų prieštaravęs asmenų gabenimui į minėtą kioską, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo aiškiai nurodęs R. G. vaidmenį - vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo vairuoti ir dar telefonu kalbėti ir įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė savo draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važinės, ieškos žmonių ir įkalbinės, o A. F. ims jų vardu kreditus, kai juos jai atveš į darbo vietą. Tokią poziciją, kad buvo nusikalstamai veikiama kartu su E. J., kaip minėta, be visų anksčiau nurodytų įrodymų visumos, patvirtina ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad E. J. atvažiuodavo su nepažįstamu kažkokiu tai vyru jos darbo metu ir atveždavo į jos darbo vietą apgautus asmenis.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. F., E. J. ir R. G. pasikėsino padaryti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2015 m. rugsėjo 14 d. E. J. su R. G. būnant (duomenys neskelbtini) m., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo O. M. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 14 d. O. M. pateikus A. F., tuo metu dirbusiai (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, savo asmens dokumentą, A. F. žinodama, kad O. M. melagingai buvo pranešta apie tariamai pervestus pinigus, ji O. M. vardu pateikė UAB „4finance“ paraišką 600 eurų kreditui gauti. Tokiu būdu bendrais veiksmais A. F., E. J. ir R. G. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti – UAB „4finance“ priklausančius 600 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi kreditas nebuvo suteiktas, šie tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį bei BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl kaltinamųjų V. L. ir A. Č. nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo A. Z. epizodas)

Baudžiamojoje byloje V. L. ir A. Č. kaltinami tuo, kad veikdami bendrai ir panaudoję apgaulę nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu, neteisėtai disponavo jo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai panaudojo jo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, ir panaudodami apgaulę nusikalstamu būdu būdu įgijo UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius pinigus – 500 eurų, UAB „4finance“ priklausančius pinigus – 700 eurų, viso apgaule įgijo – 1200 eurų. Pažymėtina, kad nors minėti kaltinamieji perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui buvo kaltinami šiame epizode pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tačiau teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą šį epizodą perkvalifikuoti pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. kaltę neigė, dėl veiksmų A. Z. atžvilgiu parodydamas, kad jis buvo prie „Akropolio“ ir „Panoramos“, sėdėjo mašinoje, A. Z. su A. (Č.) išeidinėjo. Kai važiuodavo ieškoti darbininkų, jis vairavo automobilį, dažniausiai. Taigi kaltinamasis V. L. laikėsi pozicijos, kad nesusijęs su atliiktais nusikalstamais veiksmais, jis buvo tik vairuotojas, kai buvo ieškoma darbuotojų. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą dėl A. Z. epizodo, kaltės nepripažino.

Tuo tarpu kaltinamasis A. Č., dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažindamas iš dalies, laikėsi pozicijos, kad jis tik padėjo asmeniui gauti kreditą. Dėl aptariamo epizodo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo taip pat, kaip ir V. R. atveju, jie nuvažiavo ir atidarė sąskaitą, jis užpildė iš namų viską, jis to nebijojo daryti, nes žinojo, kad žmogus viską žino, jog yra imamas kreditas. A. Z. viską žinojo, pats ėjo, pinigus nuiminėjo pinigus, niekas jo neapgavo. A. Z. pasiūlė darbą, šis sutiko. Kai važiavo, jis paklausė, ar ėmęs kreditą, sakė, kad ėmė. Paklausė, gal dar kartą nori paimti, šis sutiko. Nuvažiavo, atrodo, į „Panoramą“, sutvarkė dokumentus, po to nuėjo, nuėmė pinigus, dalį jam davė pinigų ir sau pasiliko. Šis sakė, kad nedraugauja su kompiuteriais, todėl jis ir pildė dokumentus. Paaiškino, kad jam visų pinigų neatiduodavo, duodavo 100-200 Eur. Jis matė, kaip žmonės išeidavo ir paklausdavo, kiek davė, jie sakydavo ir dokumentuose būdavo parašyta. Jeigu duodavo 700 Eur, tai jis asmenims sakydavo, kad jam daugiau duotų. Iš nurodytų kaltinamajame akte, tai tik A. Z., atododo, buvo įdarbintas. Žmonės patys sakydavo, kad viską supranta, tai koks nusikaltimas, tiesiog asmenys nemoka patys to atlikti. Jis be jokių pašalinių minčių ir ėjo į namus viską daryti, jeigu tai būtų nusikaltimas, jis neitų į savo namus ir neformintų kreditų. Jis ėjo į banką kartu su A. Z., padėjo jam pasinaudoti elektronine bankininkyste, nes šis nemokėjo, nurodė A. Z. numerį. A. Č. teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad V. L. nieko apie jo atliekamus veiksmus nežinojo. Taigi A. Č. iš esmės laikėsi pozicijos, kad pats A. Z. norėjo gauti paskolą, suprato, ką darė, o jis tik padėjo ją gauti. Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus pranešimą apie įtarimą dėl A. Z. epizodo, kaltės nepripažino, detalių parodymų nedavė.

Nors, kaip matyti iš kaltinamųjų išsakytų pozicijų, jie neigė savo nusikalstamus veiksmus A. Z. atžvilgiu ir kad apgaulės būdu buvo užvaldytas svetimas turtas, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visuma baudžiamojoje byloje esančių įrodymų tokią kaltinamųjų poziciją paneigia.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad vieną dieną paskambino K., kuris paklausė, ar jis nenori užsidirbti 100 litų, jis sutiko. Atvažiavo vyrukai su automobiliu Golf, kurie jį paėmė bei pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), tačiau jie nuvažiavo už (duomenys neskelbtini) ir ant kelio susitiko Audi automobilį, pasakė, kad važiuos iki (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo pas juos, o tie su automobiliu Golf grįžo atgal. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis jau buvo gerai išgėręs, pasiėmė jo pasą ir pasakė, kad tuoj atsiųs į jo kortelę pinigus iš užsienio, o jam reikės paimti iš bankomato. Jie ilgai ten kažkur vaikščiojo, paskui nuvežė ir paprašė išimti dokumentus, nežino ką jie ten surašė. Jis pasirašė, nuėjo į bankomatą, bet jie patys nenuėjo. Paspaudė, per du kartus išėmė pinigus, bet nežino kokia ten buvo suma. Atidavė pinigus, jie jam kažkiek paliko, bet kiek nežino. Paskui nuvežė jį ten kur taksistai ir jį taksistas pavežė iki (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų jis suprato, kad čia kažkas vyksta, jis buvo policijoje, jam rodė nuotrauką, atpažino juos. Paaiškino, kad kuomet atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jis padavė pasą, jam pasakė, kad persiųs į jo kortelę. Reikėjo paimti pinigus galimai iš pašto, tiksliai nepamena, išėmė, jie patys užpildė. Reikėjo paimti iš pašto dokumentus, kuriuos jie užpildė, jis tiksliai nežino. Dokumentų jis neskaitė, pasirašė. Nežino, kas ten buvo per dokumentai, buvo girtas. Jam atrodo, kad jis ant vieno lapo pasirašė, atidavė jiems, praėjus pusei valandos, nuvažiavo į bankomatą ir išėmė pinigus. Dar jie jam davė grynais į rankas. Nežino, kurioje vietoje jis išėmė pinigus, gal Akropolyje, negali tiksliai pasakyti. Kortelė buvo jo. Jam pasakė, kad jie negali, kad kažkas vyksta, pasakė, jog turi tuoj persiųsti pinigus. Jis niekada neturėjo prisijungimų prie elektroninės bankininkystės, jis ja nesinaudoja. Jis suprato, kad paėmė pinigus, kuriuos pervedė į jo kortelę ir tai, kad jis išėmė ir atidavė tuos pinigus. Jis pasirašė ant dokumentų, todėl pas jį sąskaitoje atsirado pinigai. Jis buvo tik prie bankomato. Vyriškių ilgokai nebuvo su dokumentais, gal pusvalandį. Kortelėje buvo ne jo pinigai, ten nieko nebuvo, jis dirbdamas visada imdavo grynais, ta kortelė buvo dėl vaizdo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 2015 m. birželio 15 d. apie 16.00 val. pas jį atvažiavo du vyrai, iš kurių vieno vardas A., kito nepažino. A. jo paprašė pasinaudoti jo banko sąskaita, nes šiam draugas iš užsienio turi pervesti pinigų, o šis savo sąskaita naudotis negali, nes antstoliai kontroliuoja pastarojo sąskaitą. Sutiko, jie tada jį automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) rajoną, nors sakė, kad važiuos tik iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajone, kokia tai buvo tiksli vieta, nežino, jį įsodino į kitą automobilį pas nepažįstamus jaunuolius. Vienas iš jų jam pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie jo klausinėjo, ar turi kokią skolą, klausė kada gimęs. Kelionės metu važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie jam davė gerti alaus ir degtinės. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus, po to jam liepė nueiti į DNB banką ir išsiimti elektroninės bankininkystės duomenis. Jis nuėjo ir savo vardu išsiėmė bankininkystės duomenis. Grįžęs atgal pas juos į automobilį, gautus dokumentus padavė jaunesniam jaunuoliui. Tada jie jam liepė laukti automobilyje, o patys kažkur išėjo. Po valandos abu grįžo, dar prieš tai jie jo paprašė duoti asmens tapatybės kortelę ir banko sąskaitos numerį. Padavęs ko jie prašė, nieko jų neklausė, nes pradėjo bijoti, kad ko nors jam nepadarytų. Sėdėdamas automobilyje ir laukdamas jų, matė parduotuvę ant kurios yra užrašas „Norfa“. Kai jie grįžo, nuvažiavo į kažkokią kitą vietą prie kažkokios parduotuvės ir jie jam liepė nueiti prie bankomato ir išsiimti pinigus. Jis nuėjo prie bankomato ir per du kartus nuėmė pinigus. Kiek pinigų išsiėmė, nepamena dėl girtumo. Grįžęs atgal į automobilį pinigus padavė vyresniam vyrui. Jie jam davė pinigų neva už atliktą paslaugą. Kiek jie jam davė pinigų, neatsimena. Gavęs trumpąją žinutę sužinojo, kad jo vardu iš bendrovių VIVUS.lt ir SMScredit.lt yra paimti greitieji kreditai 400 eurų ir 300 eurų iš kiekvienos bendrovės. Suprato, kad buvo apgautas. Paimtų pinigų jis pats negavo ir jais nesinaudojo (6 t., b. l. 35-37). Papildomos apklausos metu A. Z. patikslino, kad jis su jo jau paminėtais nepažįstamais asmenimis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pirmiausiai nuvažiavo prie AB „DNB“ banko. Vyresnis asmuo liepė nueiti į banką ir paimti elektroninės bankininkystės duomenis. Jis nieko jų neklausinėjo, nes nesuprato kas yra ta elektroninė bankininkystė, bet nuėjo į DNB skyrių ir paėmė ko jie prašė. Banko darbuotoja jam davė kažkokius popierius ir davė permatomą voką, kuriame buvo įdėta plastikinė kortelė. Išėjęs iš banko, grįžo atgal pas asmenis, kurie atvežė. Visus gautus dokumentus ir voką su kortele atidavė jaunesniam jaunuoliui. Automobilyje jie jo paprašė, kad duotų savo asmens tapatybės kortelę ant kurios užrašytas jo banko sąskaitos numeris bei paprašė pasinaudoti jo mobiliuoju telefonu. Jie pasiėmę daiktus, kurių prašė abu, išėjo, bet gana greitai jaunesnysis sugrįžo ir liko su juo automobilyje. Per tą laiką jis su jaunesniu jaunuoliu buvo nuvažiavę į kažkokią parduotuvę, ten šis jam nupirko alaus ir pavalgyti. Vyresnis jaunuolis grįžo maždaug po valandos, pasakė, kad draugas jau pervedė pinigus ir jam atidavė telefoną, popierinę kortelę, ant kurios užrašytas sąskaitos numeris ir asmens tapatybės kortelę. Elektroninės bankininkystės dokumentų jam neatidavė, jis jų apie tai neklausė, nes galvojo, kad jie vienkartiniai, tai yra vienai operacijai atlikti. Tada nuvažiavo prie kažkokios parduotuvės, prie jos buvo bankomatas. Vyresnysis jam liepė nueiti ir paimti pinigus, jis nuėjo ir pinigus per kelis kartus paėmė, kuriuos jiems ir atidavė. Pamena, kad jie jam davė 60-80 eurų už paslaugą, bei kad dar kortelėje paliko 20 Eur. Jam važiuojant į (duomenys neskelbtini) pusę iškilo klausimas kaip jie gali žinoti kiek pinigų yra jo kortelėje, bet šito labai nesureikšmino. Grįžo atgal į namus ir gavo žinutę, kad jo vardu paimta paskola. Skambino nurodytų telefonu į VIVUS.lt ir jam pasakė, kad jo vardu yra paimti kreditai iš VIVUS.lt 400 eurų ir iš SMScredit.lt 300 eurų (6 t., b. l. 41). Papildomoje apklausoje A. Z. parodė, kad kiek pamena, tie du vyrai, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), telefoną iš jo buvo paėmę ir jeigu kas nors ir skambino dėl kredito suteikimo, tai kalbėjo ne jis pats, o kažkuris iš tų dviejų vyrų. Jo duomenis jie galėjo žinoti dėl to, kad jie buvo pasiėmę jo asmens tapatybės kortelę. Nemoka naudotis internetu, neturi jokio savo elektroninio pašto paskyros, nežino kas tai yra. Todėl nelabai žino kas yra ta elektroninė bankininkystė. Sudaryti sutartį ir gauti kodus dėl elektroninės bankininkystės jam liepė tie patys du vyrai, kiek pamena ją išsiėmė (duomenys neskelbtini), banke, ir atidavė tiems dviem vyrams, šie dokumentai taip ir liko pas juos. Kad 2015 m. birželio 15 d. būtų papildęs savo sąskaitą, neprisimena. Vėliau sužinojo, kad jo vardu tie du vyrai paėmė kelis greituosius kreditus bendrai 1200 Eur sumai. Už šią paslaugą tie du vyrai davė 140 eurų. Jis tikrai nesuprato, kad jie jo vardu ima greituosius kreditus, nėra jų bendrininkas, manė, kad jiems į jo banko sąskaitą kažkas iš užsienio pervedė pinigus, o jis juos išgrynino ir atidavė jiems. Buvo girtas ir jų bijojo, nors prieš jį nebuvo naudojama prievarta. Į banką ėjo vienas, prie bankomato taip pat ėjo vienas, jeigu būtų žinojęs ką daro, būtų paprašęs aplinkinių žmonių pagalbos, bet nesuprato, kokius pinigus išgrynino ir jiems padavė (6 t., b. l. 45-46). Minėtų nukentėjusiojo A. Z. parodymų pagrindu darytina išvada, kad tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis laikėsi pozicijos, jog nesuprato, kad savo vardu ima kreditą, jis buvo apgautas, jam buvo pasakyta, kad reikia padėti nuimti pinigus, kurie bus pervesti į jo kortelę ir už tai gaus atlygį. Taip pat jis patvirtino aplinkybes, kad kuomet jo vardu buvo sukurta elektroninė bankininkystės paskyra, jis visus dokumentus ir duomenis perdavė vienam iš vyrų, tačiau jo atžvilgiu veikė abu vyrai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo A. Z. parodymų, kai jis buvo vežamas į (duomenys neskelbtini), jam vyrai davė vartoti alkoholį, kas taip pat sudaro pagrindą pripažinti, kad tokiu būdu buvo siekiama paveikti A. Z.. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių 2015 m. lapkričio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. Z. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį, t. y. A. Č., bei nurodė, kad savo apklausoje davė parodymus apie šį vyrą, kurį apibūdino kaip vyresnį, storą (6 t., b. l. 127-131), A. Z. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t.y. V. L., atpažino pagal veido bruožus (6 t., b. l. 132-138). A. Z. parodymus patvirtina S. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą jis patvito apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu S. Z. parodė, kad pas A. Z. į namus nuvažiavo 2015 m. birželio 15 d. kartu su savo broliu A. Z., važiavo jo automobiliu VW Golf, valstybinio numerio neprisimena, tamsiai mėlynos spalvos. A. Z. atvažiavo pavakarėje, tikslaus laiko neprisimena. Jam pasiūlė užsidirbti, pasakė, kad į jo sąskaitą bus pervesti pinigai, kuriuos jam reikės išgryninti, už tai jam bus sumokėta. Pasakė, kad šį nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), kur šio lauks vyras ir kuris pastarajam viską papasakos, ką toliau reikės daryti. A. Z. sutiko, nereikėjo šio įkalbinėti. Pastarajam pasakė, kad pasiimtų banko sąskaitos numerį ir pasą. Jis sutiko važiuoti iškart. Tuo metu jis paskambino V., kuris pasakė, kad šį vyrą atvežtų iki (duomenys neskelbtini), susitarė susitikti mieste nurodytu adresu, koks tai buvo adresas, neprisimena, bet buvo sankryža su gatve, kuri yra važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, V. laukė jo dar su vienu vyru, kuris prisistatė kaip S.. Jie buvo su automobiliu Subaru, valstybinių numerių neįsidėmėjo, tamsiai mėlynos spalvos. Tuos vyrus pamatė pirmą kartą. V. buvo apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 25-30 metų amžiaus, plikai nuskusta galva, apsirengęs sportinį kostiumą, neišskirtinių veido bruožų, S. buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus, apsirengęs taip pat sportiniu kostiumu. Jie pasisakė tik, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Kalbėjo netarmiškai, taisyklingai tik su rusišku ar lenkišku akcentu, vietomis tarpusavyje kalbėdavo lenkiškai. Jiems perdavė A. Z., V. padavė jam 30 eurų ir pasakė važiuoti, sakė, kad toliau patys susitvarkys. V. dar paminėjo, kad A. Z. vešis į (duomenys neskelbtini), o po to vakare parveš tiesiai į namus. Taigi šių duomenų visuma paneigia kaltinamojo A. Č. teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad jis tik padėjo nukentėjusiajam gauti paskolą, bei V. L. poziciją, kad jis buvo tik vairuotojas, nieko nežinojęs apie nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgtina ir į duomenis, užfiksuotus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2015 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniiame pranešime, kad A. Č. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu buvo gauta duomenų, apie tai, kad 2015 m. birželio 15 d. A. Č. kartu su bendrininku V. L., atvežė į (duomenys neskelbtini) vyriškį (jo duomenys kol kas nenustatyti), kuriam nežinant A. Č. elektroninės bankininkystės būdu paėmė paskolą. Kontrolės metu buvo gauta duomenų, kad kredito bendrovei galimai buvo nurodytas V. L. tuo metu naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 183). Faktinę aplinkybę, jog A. Z. vardu 2015 m. birželio 15 d. buvo sudarytos paskolų sutartys patvirtina 2016 m. spalio 6 d. UAB „4finance“ rašte nurodyti duomenys, kad atitinkamai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 300 Eur dydžio vartojimo kreditas, pervedant jį į A. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), be to, tą pačią dieną A. Z. buvo suteikta papildoma 400 Eur kredito suma pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pervedant ją į prieš tai minėtą banko sąskaitą (4 t., b. l. 99-100). Taip byloje esantis 2015 m. liepos 10 d. AB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) raštas patvirtina, kad A. Z. vardu registracija Nr. 1889821 internetu gauta 2015 m. birželio 15 d. 19.41 val. dėl kredito gavimo; buvo patvirtintas prašymas, 2015 m. birželio 15 d. 20.32 val. internetu gauta paskolos paraiška Nr. 1889878 buvo patvirtinta ir paskolos suma 500 Eur, 90 d. terminui, pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 57-58), t. y. į A. Z. vardu atidarytą sąskaitą. Aplinkybes apie piniginių lėšų patekimą į A. Z. banko sąskaitą ir vėliau jų išgryninimą patvirtina ir 2015 m. liepos 28 d. AB „DNB“ raštas Nr. 30.89.143/2180 ir prie jo pridėti priedai, jog 2015 m. birželio 15 d. į minėtą sąskaitą buvo pervestos minėtos piniginės lėšos, o 2015 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) per 3 kartus išgryninta 200 Eur, 740 Eur ir 200 Eur sumos (6 t., b. l. 64-70). Pažymėtina, kad iš byloje esančios 2015 m. rugsėjo 29 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinės matyti užfiksuoti A. Č. bei V. L. pokalbiai bei susirašinėjimai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. 19.14 val. iki 21.02 val., iš kurių yra pagrindas daryti išvadą, kad abu asmenys – A. Č. ir V. L. dalyvavo atliekant nusikalstamus veiksmus.

Kaip matyti, iš byloje esančios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015 m. liepos 22 d. pažymos Nr. 145, 2015 m. birželio 15 d. 20:32:29 val. jungtasi į IP (duomenys neskelbtini); 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val. jungtasi į IP (duomenys neskelbtini); 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. jungtasi į IP (duomenys neskelbtini); iš IP (duomenys neskelbtini), kuriuo naudotojas yra (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 72, 74); iš byloje pateikto UAB „Baitukas ir partneriai“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. rašto matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Baitukas ir partneriai“ įrengtai interneto kavinei, kuri yra įrengta prekybos centre (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 116). Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Č. pripažino aplinkybę, kad būtent jis jungėsi prie sistemos tam, kad būtų imamas kreditas ir pervedami pinigai, tačiau neigė, kad tai buvo daroma be kreditą gaunančio asmens valios. Tokia pozicija paneigta nukentėjusiojo A. Z. nuoseklių parodymų ir kitų anksčiau nurodytų duomenų visumos pagrindu. Įvertinus nustatytas įvykio aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamieji panaudodami apgaulę įgijo svetimą turtą, taip pat neteisėtai disponavo ir naudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai jungėsi prie informacinių sistemų, naudodamiesi iš A. Z. paimtais dokumentais. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamaisiais, kad V. L. šiame epizode buvo tik vairuotojas ir nenutuokė apie atliekamus nusikalstamus veiksmus, kadangi pagal užfiksuotus bendravimo telefonu duomenis matyti, kad tiek A. Č., tiek V. L. kalbasi apie tai, kad siekiama kuo greičiau išgryninti pinigines lėšas, tariamasi apie tam tikrų veiksmų atlikimą (išgryninimo vietas ir įstaigas, telefono numerių naudojimą, domėjimąsi A. Z. konkrečiais veiksmais ir pan.), be to, tai, kad A. Z. atžvilgiu veikė abu kaltinamieji, nustatyta jo parodymais, jis atpažino asmenis, ir tai leidžia konstatuoti, kad V. L. suvokė atliekamų nusikalstamų veiksmų esmę ir juos kartu vykdė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent kaltinamųjų A. Č. ir V. L. paveiktas A. Z., manydamas, kad padės išgryninti į jo sąskaitą pervestas pinigines lėšas, sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį, vėliau visus gautus dokumentus ir voką su kortele atidavė kaltinamiesiems, ko pasekoje prisijungiant prie UAB „4finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“ sistemos buvo pateikti prašymai dėl greitųjų kreditų, kurie buvo patvirtinti pervedant 0,01 Eur sumas naudojantis A. Z. duomenimis ir pastarojo vardu sudarytos elektroninės paskolos sutartys, kurių pagrindu gautos lėšos (UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausantys – 500 eurų, UAB „4finance“ priklausantys 700 eurų, viso apgaule įgyta 1200 eurų) buvo A. Z. išgrynintos iš bankomato (per tris kartus išgryninus 200 Eurų, 740 Eurų ir 200 Eurų) ir perduotos kaltinamiesiems A. Č. ir V. L.. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog dalis pinigų buvo perduota nukentėjusiajam, nepaneigia to, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji V. L. ir A. Č. 2015 m. birželio 15 d. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo A. Č. nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. R. epizodas)

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Č. kaltinamas tuo, kad panaudojęs apgaulę nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu, neteisėtai disponavo jo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai panaudojo jo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, ir panaudodamas apgaulę nusikalstamu būdu būdu įgijo UAB „MCB Finance“ (dabar – IPF Digital Lietuva“) priklausantį turtą – 926,78 Eur sumą. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju, bylą perdavus teismui su kaltinamuoju aktu, prokurorė pateikė prašymą perkvalifikuoti A. Č. veiksmus šiame epizode iš BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 198¹ straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č., dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažindamas iš dalies, laikėsi pozicijos, kad jis tik padėjo asmeniui gauti kreditą. Dėl aptariamo epizodo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl V. R., tai ne tai, kad jį kažkas apgavo, šis pats žinojo viską, kai jis sutiko V. R. prie parduotuvės, šis paprašė pora litų alui, jis pastarajam ir pasiūlė, kad jeigu neužtenka pinigų, tai galima kreditą paimti pastarojo vardu, šis pasakė, kad jau žino, kad jau ėmė kažkada, bet iš pastarojo paėmė visus dokumentus kažkas. Tada jie nuvažiavo ir atidarė sąskaitą V. R. vardu, jis užpildė iš namų viską, jis nebijojo, nes žinojo, kad žmogus viską žino, kad šis ima kreditą. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. Č. parodymų, įteikus pranešimą apie įtarimą dėl veiksmų V. R. atžvilgiu, jis parodė, kad 2014 m. buvo jau šalta, gal ir rudenį, dienos metu, laiko neprisimena, jis važiavo vienas iš žvejybos, neatsimena kokiu vairuojamu automobiliu link namų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užsuko į vietinę parduotuvę, kur prie parduotuvės stovėjęs nepažįstamas vyras paprašė jo pinigų alui. Davė pora litų pastarajam alui, nusipirko šis alaus ir jis sau nusipirko ir kol gėrė kartu alų, išsikalbėjo, kad darbo kaime nėra, pinigų nėra, nori „pabaliavoti“, pabūti su merginomis (duomenys neskelbtini), o pinigų neturi. Tada paklausė ar įmanoma paimti kreditą, kokiu būdu juos galima paimti, nes kompiuteriuose nesupranta nieko, tuo labiau šis žadėjo jam irgi atsidėkoti, pastatyti gėrimų, o jis kaip tik buvo po gerų išgertuvių. Jis jam pasakė, kad per elektroninę bankininkystę galima paimti kreditą. Tada šis pasakė, kad neturi el. bankininkystės kodų, t. y. nesinaudoja. Paprašė šiam padėti paimti kreditą, tai jis ir sutiko. Jis pastarąjį pavežė (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančio AB „Šiaulių bankas“ skyriaus, galimai (duomenys neskelbtini), nežino adreso, kur šiam pasakė, kad turi nueiti atidaryti banko sąskaitą ir pasirašyti el. bankininkystės sutartį, nes šis minėjo, kad neturi banko sąskaitos. Davė šiam porą litų, kad įneštų į savo naują atidarytą banko sąskaitą, kad ji aktyvuotųsi. Vyro laukė automobilyje, o šis vienas nuėjo į banką ir grįžo su el. bankininkystės kodais ir sąskaitos numeriu. Tada nuvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), kur jis šio duotais kodais prisijungė prie banko sąskaitos, naudodamas stacionarų kompiuterį su prieiga prie interneto, ir užsiregistravo to vyro vardu keliose kredito įstaigų tinklalapiuose, galimai nurodytose įtarimuose ir išsiuntė 0,01 euro registracijos mokestį į kredito bendrovių sąskaitas su paraiška maksimaliam kreditui gauti, koks tam vyrui galėjo būti kredito įstaigos suteiktas kreditas, kokią sumą suteikė, neprisimena. Kredito įstaigos davė pinigų, kuriuos pervedė į to vyro banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“. Jis apie tai pasakė tam vyrui ir visus prisijungimo kodus šiam atidavė. Tada tam vyrui reikėjo išgryninti pinigus, šis paprašė šį nuvežti į (duomenys neskelbtini) juos išgryninti, (duomenys neskelbtini) nenorėjo jų gryninti, nes norėjo pasilinksminti pačiame (duomenys neskelbtini), todėl jis nuvežė tą vyrą į PC „Akropolis“, kur jis pats ir išgrynino banke gautus pinigus, sumos neprisimena. Tada su tuo vyru nuvažiavo į parduotuvę Maxima, į kažkurią tai, pakeliui į (duomenys neskelbtini), kur tas vyras prisipirko daug brangaus alkoholio, užkandos ir jo vairuojamame automobilyje (duomenys neskelbtini) gėrė. Jis prisigėrė ir nuėjo namo, o kur dingo vyras nežino, minėjo, kad taksi kviesis. Tai buvo vienintelis kartas, kai kažkam ėmė kreditą, todėl tik galimai apie šį vyrą kalbama įtarime, kuris minimas kaip V. R.. Taigi ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Č. taip pat laikėsi pozicijos, kad V. R. buvo padėta gauti kreditą ir išsigryninti gautas lėšas.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia A. Č. gynybinę versiją ir pilnai įrodo, kad kaltinamasis A. Č. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014 m. lapkričio 6 d. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.).

Dėl minėto įvykio teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad parodė, kad ėjo iš namų, jį sutiko ir paklausė, ar nori užsidirbti. Jis norėjo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasirašė sutartį Šiaulių banke, o paskui nuvyko į Akropolį į Šiaulių banką ir gavo pinigus. Patikslino, kad čia buvo prieš keletą metų, (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo du vaikinai, vienas smulkesnio kūno sudėjimo, o kitas stambesnis. Jam pasiūlė užsidirbti, tačiau nepasakė koks darbas. Vėliau tie vaikinai jam davė 300 litų. Minėtas Šiaulių bankas buvo Akropolyje, ten nusiėmė pinigus, o (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį. Taip gavosi, kad pasiėmė kreditą. Gatvės (duomenys neskelbtini) neprisimena. Jis sėdo į stambesnio vaikino automobilį ir nuvažiavo. Automobilyje buvo tie du vaikinai ir jis. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten Šiaulių banke pasirašė sutartį. Jis į banką ėjo vienas, o vyrai liko automobilyje. Jis dokumentų neskaitė, tik pasirašė sutartį. Nežino kiek jis gavo pinigų. Tuos pinigus paskui atidavė vaikinams. Jis Akropolyje nusiėmė pinigus, o minėti vaikinai sėdėjo ir žiūrėjo. Šiaulių banke nusiėmė pinigus, iš kasos Akropolyje. Vėliau jie jį nuvežė, pasodino į autobusą ir parvyko namo. Įvykio metu jis nežinojo, kad ėmė kreditą. Vienas buvo aukštas, lieknas, o kitas stambesnis žemesnio ūgio ir apvalaus veido. Policijoje jo klausė apie automobilį, pasakė, kad buvo mėlynas Golf, valstybinio numerio nežinojo. Jam rodė nuotraukas. Tuomet atpažino tuos asmenis, dabar jų neatpažintų, nes daug metų praėjo. Jam atrodo, kad į banką važiavo tik nuimti pinigų. Jis nesinaudoja elektronine bankininkyste. Vaikinai el. paštu paėmė jo asmeninius duomenis iš paso ir nusiėmė pinigus. Jis pasirašė sutartį kreditui gauti, todėl pas jį sąskaitoje atsirado pinigai. Policijoje jis atpažino du asmenis. Paaiškino, jog jis pasirašė vieną sutartį. (duomenys neskelbtini) neišdavė pinigų, nes pasakė, kad pinigai bus po valandos, todėl nuvyko į Akropolį, nes jie nenorėjo laukti. Kai pasirašė, tada iš karto gavo sumą grynaisiais pinigais, o po to jie pasiėmė paso duomenis ir nusiiminėjo pinigus. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juo parvirtino. Teismas pažymi, kad V. R. aplinkybes iš esmės taip pat nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad 2014 m. spalio mėn. pabaigoje, lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, pas jį į namus po pietų, apie 13.00 val., tikslios valandos neprisimena, atvažiavo mėlynos spalvos automobiliu, berods, VW Golf, du nepažįstami vyrai ir pradėjo kalbėti apie darbo pasiūlymą, kad jiems padėtų, kažką turėjo jiems padėti padaryti, sakė, kad jam sumokės, bet konkrečios sumos nevardijo. Klausė ar pažįsta A. U., gyv. (duomenys neskelbtini), atsakė, kad pažįsta, tai pamanė, kad tai jo pažįstami. Todėl sutiko jiems padėti. Vyrai jam pasakė, kad reikia sutvarkyti dokumentus, t. y. atidaryti banko sąskaitą, kam ji reikalinga neatsimena, ką aiškino irgi neatsimena, prašė jo pagalbos, sutiko, todėl tą pačią dieną, nuvažiavo su jais į (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių banke, kaip jie ir prašė, atidarė savo vardu banko sąskaitą ir paėmė internetinės bankininkystės kodus, nes vyrai jo prašė tai padaryti, tada atėjo pas juos į automobilį ir atidavė sąskaitos numerį ir elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Tada su tais vyrais nuvažiavo kažkur į plytinių namų kvartalą, neatsimena kur ir jie jam liepė sėdėti automobilyje, jiedu kažkur nuėjo ir po geros valandos grįžo, tada pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Akropolį, kur jo paprašė nueiti į Šiaulių banko filialą ir išgryninti visus jo sąskaitoje esančius pinigus, jis taip ir padarė, nuėmė visus pinigus, kiek jų buvo, sumos dabar nežino. Jį vyrai pavežė iki (duomenys neskelbtini) ir smulkesnis vyras jam davė 86,89 eurų (300 Lt), o jo jiems duotus mokėjimo kortelės duomenis ir prisijungimo kodus, vyrai negrąžino, nors jų ir neprašė grąžinti, nežinojo, kad turi jų prašyti grąžinti. Daugiau jų nematė. Vairavo automobilį stambesnis vyras, o su juo kalbėjo ir nurodinėjo ką daryti smulkesnis vyras. Dar prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) esantį Šiaulių banko filialą, smulkesnis vyras davė jam pinigų alui, nuėjo ir nusipirko sau alaus ir kol važiavo butelį išgėrė. Jiedu jam neprisistatė, nežino jų nei vardų nei pavardžių (1 t., b. l. 147-148). Atsižvelgiant į minėtus V. R. parodymus, kurių teisingumą nukentėjusysis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, yra pagrindas teigti, kad jo parodymai buvo pakankamai išsamūs, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. R. laikėsi pozicijos, kad jam buvo pasiūlyta užsidirbti, įvykio metu jis nežinojo, kad bus paimtas kreditas, gautos piniginės lėšos buvo perduotas jį vežusiems asmenims. Be to, jo duotus parodymus patvirtina liudytojos D. K. parodymai, kuri paaiškino, kad atvažiavusi pas brolį V. R., atvežė maistą ir pamatė, kad atėjo laiškas su kreditu, kad reikia sumokėti, tikslios sumos negali pasakyti. Tai buvo daugiau nei 1 000, bet tai buvo dar litais, tai buvo labai seniai. Tai buvo prieš tai, kai buvo pereita į eurus, paskutiniai metai prieš perėjimą į eurą. Pradėjo V. R. klausinėti, kas atsitiko, V. R. pasakojo, kad atvažiavo du vyriškiai, atvažiavo su automobiliu, pasiūlė padirbti. V. R. suprato, kad kažkur reikės padirbti, gal malkas sunešti ir V. R. sutiko. Jį nuvežė ir į (duomenys neskelbtini), kažkiek laiko prabuvo, o paskui V. R. nuvežė į Akropolį, į Šiaulių banką. Labai išsigando, kai jį pradėjo vežioti. V. R. sakė, kad viskas buvo paruošta, jam pakišo dokumentus ir pasirašė. Tada paaiškėjo, kad tai kreditas. Iš karto nesuprato, o po to suprato, kad paimtas kreditas. Vyriškiai paėmė duomenis, skambino tuo metu, kai jis važiavo, paėmė V. R. duomenis. V. R. nesinaudojo pats elektronine bankininkyste, nes jis neturi kompiuterio, ji nežino kam jis pasidarė elektroninę bankininkystę. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad V. R. yra neįgalus, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. Č., suradęs asmenį, kuris buvo socialiai pažeidžiamas, pasidaudojo tuo darydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, pagal ikiteisminio tyrimo metu apklausto V. R. parodymus, kurių teisingumą jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog jam automobilyje buvęs vyras davė pinigų, kad V. R. galėtų nusipirkti alų, kurį kelionės metu gertų (1 t., b. l. 147-148), kas taip pat pagrindžia aplinkybes, kad buvo naudojamasi nukentėjusiojo pažeidžiamumu bei silpnumu. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apklausti V. R. artimieji E. K. bei D. K. akcentavo aplinkybes, kad V. R. serga psichine liga ir negali tinkamai visada viską suprasti.

Tai, kad 2014 m. lapkričio 6 d. V. R. vardu atidaryta AB „Šiaulių bankas“ banke sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir išrašas apie asmens turimas sąskaitas bankuose (2 t., b. l. 4). Tuo tarpu tai, jog 2014 m. lapkričio 6 d. į minėtą sąskaitą buvo pervestos greitojo kredito piniginės lėšos, kurios vėliau buvo išgrynintos, patvirtina prie „Šiaulių banko“ 2015 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 4177 dėl informacijos pateikimo pateiktas sąskaitos išrašas, t. y. 2014 m. lapkričio 6 d. du kartus į UAB „4finance“ (smscredit.lt) banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 ct mokestis, po to į UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 ct mokestis, tada į sąskaitą pervesta pagal SMScredit.lt kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 Lt suma; į UAB „4finance“ (vivus.lt.lt) banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 ct. mokestis, o į sąskaitą pervesta iš UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) 700 Lt suma ir iš UAB „4finance“ 1 500 Lt suma pagal kredito sutartį Nr. 9794522001, tuo tarpu po visų šių veiksmų, iš banko sąskaitos buvo išgryninta 3 185,84 Lt suma (2 t., b. l. 11-15). Minėtus duomenis patikslina „Šiaulių banko“ 2015 m. liepos 16 d. raštas Nr. 5428 dėl informacijos pateikimo ir prie jo esantys priedai, jog 3 185,84 Lt. išmokėjimo operacija iš V. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyta (duomenys neskelbtini) esančiame AB „Šiaulių banko“ Vilniaus filialo Vilniaus Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje; taip pat patikslinti 2014 m. lapkričio 6 d. piniginių lėšų pervedimo bei išmokėjimo operacijų laikai nurodant konkrečius laikus (2 t., b. l. 20-23). Konkretūs duomenys dėl pateiktų greitųjų kreditų prašymų pateikimo užfiksuoti 2015 m. gegužės 6 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „UAB „MCB Finance“) rašte, jog V. R. vardu registracija Nr. 1664646 internetu gauta 2014 m. lapkričio 6 d. 13.50.56 val.; 2014 m. lapkričio 6 d. 14:14:23 internetu gauta paskolos paraiška Nr. 1664686 buvo patvirtinta ir paskolos suma 202,73 Eur/700 Lt. 30 d. terminui pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys: IP adresas (duomenys neskelbtini) mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25-26). 2015 m. balandžio 17 d. UAB „4finance“ rašte nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 6 d. 13:39:47 val. V. R. vardu užregistruota UAB „4finance“ www.smscredit.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu patekti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2014 m. lapkričio 6 d. iš asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių banke, pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį; 2014 m. lapkričio 6 d. 13.39 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt kurio IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 289,62 Eur/1000 Lt paskolai gauti; patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2014 m. lapkričio 6 d. V. R. suteikta 289,62/1000 Lt dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 6 d. 13:53:21 val. V. R. vardu užregistruotas prašymas; registracijos metu pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2014 m. lapkričio 6 d. iš asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių banke, pervedant 0,01 Lt.; 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt kurio IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 434,43 Eur/1500Lt paskolai gauti; patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2014 m. lapkričio 6 d. V. R. suteikta 434,43 Eur/1500Lt dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą (duomenys neskelbtini); Paskolos sutarties Nr. 9794522001 (2 t., b. l. 30). Esant tokioms aplinkybėms, nekyla abejonių, jog V. R. vardu buvo pateikti paskolų prašymai, kurie buvo patenkinti ir 2014 m. lapkričio 6 d. į pastarojo banko sąskaitą buvo pervestos 1 000 Lt, 700 Lt ir 1 500 Lt sumos. Pažymėtina, jog byloje pagal 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pažymą Nr. 547 nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) (registruoti prašymai prisijungiant iš šio IP adreso), kuriuo naudojosi A. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), kai buvo jungtasi prie kredito bendrovės svetainių 2014 m. lapkričio 6 d. 13.39 val. IP (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val. IP (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47). 2015 m. balandžio 21 d. IMSI kontrolės pažymoje nurodyta, kad UAB „Omnitel“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (tel. Nr., kuris buvo nurodytas teikiant prašymus dėl paskolų) laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val. iki 14.49 val. veikė judriojo ryšio aparate, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50); 2015 m. balandžio 21 d. priklausomybės pažymoje nurodyta, kad UAB „Omnitel“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) terminuotas IAP abonentas įjungtas nuo 2014 m. lapkričio 6 d. 13.36 val. (2 t., b. l. 51); 2015 m. gegužės 8 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 8 d. 09.17 val. iki 2015 m. vasario 14 d. 09.15 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 54); 2015 m. gegužės 8 d. IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. 10.22 val. iki 2015 m. gegužės 7 d. 20.53 val. judriojo ryšio aparate veikė abonentas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 55); 2015 m. gegužės 11 d. priklausomybės pažymoje nurodyta, kad UAB „Tele2“ abonento (duomenys neskelbtini) naudotoju buvo A. Č. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2015 m. sausio 11 d. 11.42 val. įjungtas nuo 2014 m. lapkričio 6 d. 13.36 val. (2 t., b. l. 62). Be kita ko, 2015 m. gegužės 30 d. UAB „TELE2“ rašte Nr. SD-21429 nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), UAB „TELE2 prekyba“ darbuotoja pasirašė sutarties pratęsimą su A. Č., tel. (duomenys neskelbtini) yra aktyvus ir dabar, papildomai pateikta ir sutarties kopija, jog A. Č. sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.43647889379784, kurios pagrindu parduotas judriojo ryšio aparatas IMEI (duomenys neskelbtini), kliento kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-65). Minėti duomenys buvo susisteminti bei nurodyti Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2015 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime, jog asmuo kredito bendrovėms nurodė savo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtas telefono numeris buvo naudojamas tik vieną dieną – 2014 m. lapkričio 6 d., su mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. su šiuo mobiliojo ryšio telefonu buvo naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. vasario 14 d. A. Č. priklausantis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 183). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, yra pagrindas daryti išvadą, kad būtent A. Č. naudojamas mobiliojo ryšio įrenginys buvo naudotas pateikiant prašymus dėl jau minėtų greitųjų kreditų suteikimo, kadangi būtent jo naudojami mobiliojo ryšio įrenginiai jungėsi ir buvo naudoti teikiant minėtus prašymus 2014 m. lapkričio 6 d. Vertintina ir tai, kad pagal 2015 m. birželio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenis, nukentėjusysis V. R. iš jam atpažinimui pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 5 (A. Č.), kaip tą, apie kurį davė parodymus, jis vairavo mėlynos spalvos VW Golf, kai šis važinėjo į Šiaulių banką dar su smulkaus sudėjimo vyru, jį atpažino iš bendrų bruožų, stambus veidas, apvalus, šviesus ir trumpai kirptas, kitų vyrų nepažįsta, pirmą kartą mato (1 t., b. l. 150-153).

Minėtos faktinės aplinkybes, leidžia konstatuoti, kad A. Č. apgaulės būdu faktiškai buvo užvaldęs nukentėjusiojo V. R. elektroninės bankininkystės duomenis, naudodamasis šiais V. R. duomenimis, teikė prašymus dėl paskolų suteikimo ir patvirtindavo sudaromus sandorius. Be to, nustatyta, kad išgryninti pinigai iš V. R. vardu atidarytos sąskaitos buvo pasisavinti A. Č. su kartu veikusiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmeniu. Tokią išvadą patvirtina tiek proceso dalyvių parodymai, tiek duomenys, gauti atlikus elektroninių ryšių kontrolės analizę, įvertinus prisijungimo duomenis bei jau aptartų įrodymų visuma.

Nurodytų įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis A. Č. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, t.y. įrodyta, kad A. Č. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą savo nusikalstamos veikos planą, t.y. melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, kad užsidirbti nepadės, 2014 m. lapkričio 6 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas (duomenys neskelbtini), melagingai siūlė V. R. užsidirbti, įkalbėjo pastarąjį savo vardu už atlygį atsidaryti sąskaitą banke ir sudaryti su AB „Šiaulių bankas“ elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir perduoti pasinaudoti jo vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. V. R. sutikus, 2014 m. lapkričio 6 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvežė pastarąjį į AB „Šiaulių bankas“ banko Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame V. R. savo vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. elektroninės bankininkystės ID kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelę su banko suteiktais slaptažodžiais, perdavė juos A. Č.. Tokiu būdu neteisėtai įgijo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės AB „Šiaulių bankas“ banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis tiesiogiai nusikalstamai veikai daryti, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuslėpdamas nuo V. R. internetinės bankininkystės ir jai priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, o taip pat neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2014 m. lapkričio 6 d. 13.39 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Euro į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB „Šiaulių bankas“ banke, tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.smscredit.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,62 eurų (1000 Lt) gavimo iš UAB „4finance“ registruotos Jonavos g. 25 A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „4finance" atliks finansinę operaciją, t. y. 289,62 eurų (1000 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Euro į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB „Šiaulių bankas“ banke, tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „4finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.vivus.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. 9794522001 dėl 434,43 eurų (1500 Lt) gavimo iš UAB „4finance“ registruotos Jonavos g. 25 A, Kaunas, įmonės kodas 301881644, žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „4finance" atliks finansinę operaciją, t. y. 434,43 eurų (1500 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. 13.50 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Euro į UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.credit24.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. 1664686 dėl 202,73 eurų (700 Lt) gavimo iš UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) registruotos Švitrigailos g. 11M, Vilnius, įmonės kodas 300633891, žinodamas, jog paskolos davėjas- UAB „ MCB Finance" (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) atliks finansinę operaciją, t. y. 202,73 eurų (700 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. 2014-11-06 apie 15.34 val. V. R. AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filialo Vilniaus Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 926,78 eurų ir juos perdavus jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo UAB „4finance“ priklausantį turtą- 724,05 eurų, UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) priklausantį turtą - 202,73 eurų, viso apgaule įgijo - 926,78 eurų.

Pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2014 m. lapkričio 6 d. Nagrinėjamu atveju A. Č. padarė, be kita ko, ir nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.). Nors nuo jų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo ir praėjo daugiau nei aštuoni metai, o vadovaujantis BPK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 95 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme. Tai, kad „asmuo padarė nusikalstamą veiką“, turi būti nustatyta teismo nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-976/2017). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. Č. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2022 m. balandžio 11 d. pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Esant tokioms aplinkybėms, kad A. Č. padarė naują nusikalstamą veiką prieš sueinant apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, laikytina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra nutrūkęs BK 95 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Dėl pavienių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir laidavimo instituto taikymo

Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pavienėmis nusikalstamomis veikomis, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kurias padarė kaltinamieji A. F., A. Č., E. J., R. G. ir V. L.. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios A. F. gynėja baigiamųjų kalbų metu kėlė klausimą dėl padarytos tęstinės nusikalstamos veikos bei galimybės taikyti laidavimą.

BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Tačiau vien vienarūšių veikų padarymas per trumpą laiko tarpą pats savaime nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes būtina papildoma sąlyga, kad veikos būtų jungiamos vieningos tyčios. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-489/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. J. nurodė, kad nusikalstamas veikas iš esmės darė spontaniškai, parodydamas, jog viskas vyko spontaniškai, nebuvo taip, kad ieškotų specialiai žmonių; spontaniškai surasdavo žmogų, nebūdavo taip, kad specialiai ieškotų žmonių; važinėdavo po visą Lietuvą, užeidavo į parduotuvę vežiodamas detales, tikslu nusipirkti cigarečių, pamatydavo stovintį žmogų, iš karto buvo matyti, kad žmogus nori išgerti ar panašiai, tada pasiūlydavo tokį dalyką. Pakalbėdavo su tokiais asmenimis, turėjo sumanymą surasti asocialų asmenį, jiems pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, su jais nuvažiuoti į kioskelį, kur bus išduodami pinigai, kuriuos jis gaus. Bet nebuvo taip, kad yra darbas, kuriuo nuolat užsiimdavo, tai vyko spontaniškai. Pripažįsta kaltę visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. taip pat nenurodė aplinkybių, kad turėtų vieningą tyčią nuolat ieškoti asmenų, kurių vardu būtų sudaromi kredito sutartys. Vertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nors pats kaltinamųjų veikimo mechanizmas buvo panašus, tačiau minėti kaltinamieji veikė atskiromis grupėmis. Nėra pagrindo pripažinti, kad visi bendrai kartu turėjo konkretų tikslą pasisavinti konkrečią piniginių lėšų sumą. Be to, iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad gautas pinigines lėšas jie dalijosi kiekvienu atveju atskirai, kai būdavo pasisavinamas vieno iš nukentėjusiųjų piniginės lėšos, kurios buvo gautas pagal sudarytą kredito sutartį. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų tęstinumas paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015). Nors nusikalstamos veikos buvo daromos viena po kitos, buvo veikiama pagal panašias schemas, tačiau panaudojus apgaulę svetimas turtas buvo užvaldytas veikiant skirtingų sudėčių bendrininkų grupėmis, skirtingu laiku neteisėtai užvaldant skirtingų nukentėjusiųjų turtą, kai pasitaikius tinkamai progai kildavo nusikalstamas sumanymas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant ne išankstine vieninga tyčia, o įvykdytos realizuojant savarankiškus sumanymus, kas reiškia, kad buvo daromos pavienės nusikalstamos veikos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-489/2019, Nr. 2K-59-139/2015). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje padarė tęstinę nusikalstamą veiką, visuma tokių aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos spontaniškai, kiekvienu atveju susidarydavo atskira tyčia, todėl konstatuotina, kad buvo padarytos pavienės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kai kaltinamieji A. Č., V. L., E. J. ir R. G. automobiliu gabendavo nukentėjusiuosius pas A. F. kreiditams gauti.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas prašymas perduoti kaltinamąją A. F. pagal laidavimą jos sutuoktinio V. F. atsakomybėn (16 t., b. l. 100-117). Remiantis pateiktais duomenimis, V. F. ir A. F. turi nepilnamečių vaikų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, V. F. anksčiau yra neteistas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas V. F. palaikė prašymą dėl laidavimo. Parodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai A. F. žodžiais, veiksmais, paaiškinti, palaikyti žmoną. Jie yra aptarę įvykius, dėl kurių jo sutuoktinė yra kaltinama, paprašė jos, kad paaiškintų jam kas atsitiko, jeigu jis būtų žinojęs, tai šito tikrai neįvyktų, apie šitą įvykį jis nežinojo. Jie yra susituokę virš 10 metų, turi tris nepilnamečius vaikus. Jis užtikrins, kad kaltinamoji A. F. daugiau nenusikalstų, prižiūrės ją, padės žmonai viskuo. Apie įvykį jis sužinojo iš tyrėjos. Jis yra dirbantis, du-tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau per pastaruosius metus nėra nusižengęs. Jam sutuoktinė nepapasakojo, kodėl darė nusikalstamas veikas, pasakė, kad tiesiog taip įvyko. Po to ji nebedarė nusikalstamų veiksmų, ji pergyveno, blogai jautėsi, labai gailisi, pažadėjo, kad daugiau nenusikals. Jis visada ją palaiko, yra ir buvo autoritetas jų šeimoje, nes jis daug dirba, o ji kaip motina, daugiau laiko praleidžia su vaikais.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017). Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-138/2015, 2K-52-648/2017).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji A. F. savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl jų padarymo, teismui buvo pateiktas prašymas taikyti jos atžvilgiu laidavimo institutą, teismui buvo pateikta laiduotoją charakterizuojanti medžiaga, tačiau teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad A. F. atitiktų visas būtinas BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėta teismų praktika, todėl daro išcvadą, kad konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos nebegali būti taikomos.

Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją – sudaro A. F. padaryti nusikaltimai, pažymėtina, jog realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015); tuo tarpu idealioji sutaptis yra pripažįstama, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.

Nors A. F. padarytos nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu ir sekė viena po kitos, jos yra susijusios, kadangi ji veikė ir su kitais bendrininkais pagal tokį paties pobūdžio veiksmų mechanizmą, tačiau šiuo atveju A. F. nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas sumanymas. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priipažinti, kad buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika. A. F. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat nėra padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kas užkerta kelią taikyti laidavimo institutą. Dėl nurodytų argumentų visumos darytina išvada, kad naginėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laidavimo A. F. atžvilgiu, kadangi laikytina, jog ji padarė nusikalstamą veiką nebe pirmą kartą.

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) įstatymas numatė baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), padarymą sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Pabrėžtina, kad ir pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT), ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 metais, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2019 m. gruodžio 30 d., ir nors bylos nagrinėjimo teisme trukmei, be kita, turėjo įtakos valstybėje paskelbtas karantinas bei kiti su tuo susiję ribojimai, teismas skirdamas bausmes, nustatydamas jų rūšį bei trukmę atsižvelgia į ilgą proceso trukmę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. F., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (tiesiogine tyčia įvykdyta 14 baigtų nesunkių nusikaltimų bei pasikėsinta įvykdyti 1 nesunkų nusikaltimą), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, ištekėjusi, auginanti nepilnamečius vaikus, profesinio išsilavinimo, dirbanti, 5 metų laikotarpiu administracine tvarka bausta vieną kartą ir jai skirtą baudą yra sumokėjusi, nėra teista, duomenų apie gydymąsi psichiatrinio gydymo įstaigoje ar gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, svarbias bausmės individualizavimui, tuo pačiu įvertinus anksčiau nurodytą ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dysis mažesnis nei bausmės vidurkis, t. y. kaltinamajai A. F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (S. A. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (G. R. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. L.), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. M. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. J. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. R. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. D. epizodas), padarymą skiriant – 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (G. S. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (Z. J. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. D. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. Ž. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (O. M. epizodas), padarymą skiriant 4 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajai A. F. paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant kitas bausmes ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, A. F. paskirtina subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. 17.20 val. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 10.12 val. (viena diena) (10 t., b. l. 108-109, 121), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Be to, pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajai A. F. laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, nustatytini įpareigojimai, kurie darys teigiamą įtaką jos elgesiui ir neleis ateityje pažeisti įstatymais nustatytos tvarkos, t. y. kaltinamoji A. F. įpareigotina neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d. 2 p.), taip pat kaltinamoji įpareigotina tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (tiesiogine tyčia įvykdyti 6 baigti nesunkūs nusikaltimai bei pasikėsinta padaryti 1 nesunkų nusikaltimą), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė -jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, turintis nepilnamečių vaikų, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka, anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu jis buvo pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija teigiamai charakterizuoja R. G., duomenų apie gydymąsi psichiatrinio gydymo įstaigoje ar gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, tuo pačiu įvertinus anksčiau nurodytą ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis, t. y. kaltinamajam R. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. D. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (G. S. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (Z. J. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. D. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. Ž. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (O. M. epizodas), padarymą skiriant 5 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam R. G. paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir R. G. paskirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. 16.30 val. (11 t., b. l. 146-147) iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (11 t., b. l. 163-165; 187), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 4 d.). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) nustatytas pareigas. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. G. skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant R. G. šias pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK75 str. 5 d. 7 p.), tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis (BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (tiesiogine tyčia įvykdyti 6 baigti nesunkūs nusikaltimai bei pasikėsinta padaryti 1 nesunkų nusikaltimas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo nusikalstamų veiksmų gailėjosi (BK 59 str. 2 d.); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, turintis nepilnamečių vaikų (18 t., b. l. 191), vidurinio išsilavinimo, šiuo metu užsiimantis individualia veikla, ankstesnių darbdavių buvo charakterizuojamas teigiamai (18 t., b. l. 189, 190), baustas administracine tvarka, anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, tuo pačiu įvertinus anksčiau nurodytą ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis, t. y. kaltinamajam E. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), padarymą skiriant 7 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. D.), padarymą skiriant 7 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (G. S. epizodas), padarymą skiriant 7 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (Z. J. epizodas), padarymą skiriant 7 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. D. epizodas), padarymą skiriant 7 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. Ž. epizodas) padarymą skiriant 7 mėnesių laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (O. M. epizodas) padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam E. J. paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir E. J., vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, paskirtina subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti E. J. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. 16.30 val. (11 t., b. l. 60-61) iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (11 t., b. l. 75-79; 92), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Be to, pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam E. J. laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, nustatytini įpareigojimai, kurie darys teigiamą įtaką jo elgesiui ir neleis ateityje pažeisti įstatymais nustatytos tvarkos, t. y. kaltinamasis E. J. įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d. 2 p.), taip pat kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. L., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat nusikaltimas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ir nusikalstamos veikos finansų sistemai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (tiesiogine tyčia įvykdyti 8 baigti nesunkūs nusikaltimai ir 2 apysunkiai nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, turintis nepilnamečių vaikų, pagrindinio išsilavinimo, verčiasi individualia veikla, ne kartą baustas administracine tvarka, ne kartą teistas, be kita ko, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, jis buvo pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, duomenų apie gydymąsi psichiatrinio gydymo įstaigoje ar gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, turi pagrindą daryti išvadą, kad V. L. išvadų dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nėra linkęs daryti, kadangi jis darė nusikalstamas veikas tiek prieš šiame nuosprendyje aptartas nusikalstamas veikas, tiek ir vykstant teisminiam šios bylos nagrinėjimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, tuo pačiu įvertinus anksčiau nurodytą ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis, t. y. kaltinamajam V. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (S. A. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. M. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. J. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. R. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), padarymą skiriant 10 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), padarymą skiriant 11 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (A. Z. epizodas) padarymą skiriant 4 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nusikalstamas veikas padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (A. Z. epizodas), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, apimant paskirtas švelnesnes bausmes skirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti V. L. subendrintą bausmę – 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 4 d.). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) nustatytas pareigas. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. L. skirtos 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant V. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 str. 5 d. 7 p.), tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis (BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Č., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ir nusikalstamos veikos finansų sistemai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (tiesiogine tyčia įvykdyta 12 baigtų nesunkių nusikaltimų ir 4 apysunkiai nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka, nedirbantis (12 t., b. l. 48-51), duomenų apie gydymąsi psichiatrinio gydymo įstaigoje ar gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra (12 t., b. l. 41-44). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, tuo pačiu įvertinęs anksčiau nurodytą ilgą baudžiamojo proceso trukmę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis, t. y. kaltinamajam A. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (S. A. epizodas) padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (G. R. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. L. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas) padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. M. epizodas), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. J. epizodas) padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. R. epizodas) padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas) padarymą skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas ), padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (A. Z. epizodas), padarymą skiriant 3 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas) padarymą skiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas), padarymą skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas) padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (V. R. epizodas), padarymą skiriant 3 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nusikalstamas veikas padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (A. Z. epizodas), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, apimant paskirtas švelnesnes bausmes, skirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti A. Č. subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nusikalstamas veikas padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (V. R. epizodas), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, apimant paskirtas švelnesnes bausmes skirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti A. Č. subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam A. Č. paskirti subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 4 d.). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) nustatytas pareigas. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Č. skirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 str. 5 d. 7 p.), pradėti dirbti, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis (BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis A. R. dėl 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 132), kuris buvo grindžiamas tuo, kad A. R. patyrė turtinę žalą dėl kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. padarytos nusikalstamos veikos, dėl paimtų paskolų antstolė yra nuskaičiusi pinigines lėšas nuo jo pensijos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. R. palaikė ieškinio reikalavimą dėl 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš kaltinamosios A. F. ir kaltinamojo A. Č. pozicijos teismo posėdžio metu, jie sutinka atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kaltinamasis V. L. nepripažindamas kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pozicijos dėl žalos nukentėjusiesiems atlyginimo neišreiškė.

Remiantis byloje esančiu antstolės N. V. 2017 m. sausio 31 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. rugpjūčio 13 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0073/16/0332 pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. Utenos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. 2-1477-839/2016 dėl 1256,29 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų (nuo 1219,29 Eur skolos) nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš A. R. UAB „General Financing“ naudai; 2017 m. sausio 31 d. išieškota 34,09 Eur skolos, lieka išieškoti 1222,20 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų (nuo 1219,29 Eur skolos) nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204,05 Eur Antstolės N. V. kontoros vykdymo išlaidų (8 t., b. l. 135). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-1477-839/2016) buvo nutarta priteisti iš atsakovo A. R. ieškovo UAB „General Financing“ naudai: 1209,39 Eur mokėtinų įmokų, 9,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1219,29 Eur sumą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37 Eur žyminio mokesčio. Teismas pažymi, kad minėta suma buvo priteista dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sutarties, kuri buvo sudaryta, kaip konstatuota, dėl nusikalstamų kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. veiksmų nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu. Teismas įvertinęs iš A. R. teismo įsakymu priteistos sumos dydį, be kita ko, kad priteistos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, sprendžia, kad A. R. pareiga mokėti teismo priteistą sumą atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. veiksmų A. R. atžvilgiu, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kas konstatuota pasisakant dėl epizodo, susijusio su veiksmais A. R. atžvilgiu), kad tarp kaltinamųjų veikos ir nukentėjusiajam A. R. atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad civiliniu ieškiniu prašomas priteisti žalos atlyginimas nėra nepagrįstai didelis, iš esmės atitinka iš A. R. išieškomą sumą, todėl ieškinys yra pagrįstas ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. F., A. Č. ir V. L. nukentėjusiajam A. R. 1500 Eur žalos atlyginimo.

Šioje byloje civilinį ieškinį taip pat pareiškė UAB „Finansų administravimas“ , prašydamas priteisti iš A. Č. 536,42 Eur turtinis žalos atlyginimo (5 t., b. l. 142-143). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad neteisėtais A. Č. veiksmais padaryta turtinė žala, kai suteikus vartojimo kreditą V. R. vardu, šis nebuvo grąžintas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinio ieškovo UAB „Finansų administravimas“ atstovė K. R. informavo teismą, kad civilinį ieškinį palaiko, prašo bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Kaip minėta, kaltinamasis A. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad sutinka atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Šioje byloje konstatuota, kad A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.), veikdamas V. R. atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ V. R. buvo suteikęs 1500 Lt, t.y. 434,43 Eur paskolą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 434,43 Eur grąžintina paskolos suma, 89,12 Eur palūkanos bei 12,89 Eur vėlavimo palūkanos, t.y. viso 536, 42 Eur suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kad tarp kaltinamojo veikų ir civiliniam ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, taip pat tai, kad prašoma priteisti žala yra pagrįsta objektyviais duomenimis (kurie, be kita ko, vertinti ir sprendžiant dėl A. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas), kad kaltinamasis A. Č. yra linkęs atlyginti padarytą turtinę žalą, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl priteistina iš kaltinamojo A. Č. civiliniam ieškovui UAB „Finansų administravimas“, kuriam UAB „4Finance“ perleido reikalavimo teises, kylančias iš V. R. vardu sudarytos vartojimo kredito sutarties, 536,42 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir UAB „4Finance“ (buvęs UAB „SMScredit.lt), prašydamas priteisti iš kaltų asmenų 13 031,28 Eur turtinės žalos atlyginimo, baudžiamąją bylą prašoma nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose, vadovaujantis ieškinyje išdėstyta pozicija (5 t., b. l. 130-134). Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog bendrovė patyrė minėto dydžio turtinę žalą dėl S. A., J. K., R. B., G. R., A. Z., V. L., J. K., A. M., R. J., V. D., G. S., Z. J., A. D., V. Ž. vardu paimtų vartojimo kreditų, kurie nebuvo sugrąžinti.

Kaip matyti iš kaltinamosios A. F., kaltinamojo A. Č., E. J. pozicijos teismo posėdžio metu, jie sutinka atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kaltinamasis V. L. ir R. G. nepripažindami kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, pozicijos dėl žalos nukentėjusiesiems atlyginimo neišreiškė.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ S. A. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 188,64 Eur palūkanos bei 224,53 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 1163,17 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ J. K. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 44,61 Eur palūkanos bei 138,00 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 932,61 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ R. B. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 193,18 Eur palūkanos bei 219,42 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 1162,60 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ G. R. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 148,04 Eur palūkanos bei 176,19 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 1074,23 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ A. Z. suteikė iš viso 700 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė iš viso 729,22 Eur grąžintina paskolos suma, 38,46 Eur palūkanos, t. y. viso 767,68 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ V. L. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 192,33 Eur palūkanos bei 245,27 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 1187,60 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ J. K. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 192,33 Eur palūkanos bei 234,74 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 1177,07 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ A. M. suteikė 600 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 600 Eur grąžintina paskolos suma, 118,98 Eur palūkanos bei 140,02 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 859 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ R. J. suteikė 250 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 250 Eur grąžintina paskolos suma, 51,10 Eur palūkanos bei 0,73 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 301,83 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ V. D. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 183,13 Eur palūkanos bei 100,84 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 1033,97 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ G. S. suteikė 700 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 700 Eur grąžintina paskolos suma, 176,29 Eur palūkanos bei 0,00 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 876,29 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ Z. J. suteikė 700 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 700 Eur grąžintina paskolos suma, 133,58 Eur palūkanos bei 1,33 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 834,91 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ A. D. suteikė 500 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 500 Eur grąžintina paskolos suma, 126,84 Eur palūkanos bei 62,56 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 689,40 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „4Finance“ V. Ž. suteikė 750 Eur kreditą, civilinio ieškovo nurodomais duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintina paskolos suma, 188,64 Eur palūkanos bei 90,95 Eur vėlavimo palūkanos, t. y. viso 1029,59 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kuriomis buvo apgaulės būdu gautos ir pasisavintos piniginės lėšos, gautos iš vartojimų kreditų, išduotų nukentėjusiųjų vardu, spręstina, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, solidariai iš kaltinamųjų UAB „4Finance“ priteistinos piniginių lėšų sumos, kurios buvo konkrečiai nurodytos anksčiau kaip kredito bendrovės negautos lėšos pagal nukentėjusiųjų vardu sudarytas kredito sutartis, t. y.

1) priteistina UAB „4Finance“ solidariai iš A. F., A. Č. ir V. L. – 4433,68 Eur turtinės žalos atlyginimo (1163,17 Eur + 932,61 Eur + 1177,07 Eur + 859 Eur + 301,83Eur);

2) priteistina UAB „4Finance“ solidariai iš A. F., E. J. ir R. G. 5626,76 Eur turtinės žalos atlyginimo (1162,60 Eur + 1033,971 Eur + 876,29 Eur + 834,91 Eur + 689,40 Eur +1029,59 Eur);

3) priteistina UAB „4Finance“ solidariai iš A. F. ir A. Č. 2261,83 Eur turtinės žalos atlyginimo (1074,23 Eur +1187,60 Eur);

4) priteistina UAB „4Finance“ solidariai iš V. L. ir A. Č. 767,68 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismas pažymi, kad nors gynyba ginčijo tam tikras aplinkybes dėl civilinių ieškinių, tačiau nagrinėjamu atveju UAB „4Finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys, pagal pateiktus duomenis yra nustatyta, kad suteikti vartojimo kreditai nebuvo grąžinti, kas leidžia pripažinti, jog kredito bendrovėms buvo padaryta turtinė žala. Nors gynyba kvestionavo civiliniuose ieškiniuose nurodytų žalų dydį, tačiau šiuo atveju nėra gauta objektyvių duomenų, kurie paneigtų pateiktus UAB „4Finance“ bei UAB „Finansų administravimas“ patirtus nuostolius dėl padarytų nusikalstamų veikų. Be kita ko, įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes, kurių metu buvo gaunamos piniginės lėšos, sudarius apgaulės būdu vartojimo kreditus, nėra pagrindo pripažinti, kad prašomos atlyginti sumos būtų neproporcingos arba nepagrįstos.

Dėl kitų klausimų

A. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

V. L. paskirtos kardomąsias priemonėss – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo paimtas automobilis KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 4-7; 37; 45), priklausantis I. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta įstatyme numatytų sąlygų, leidžiančių konfiskuoti minėtą automobilį KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė grąžintina jo teisėtam savininkui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

2015 m. rugsėjo 15 d. automobilio apžiūros metu rastos ir paimtos – 50 Eur nominalo kupiūra, serijos Nr. 26X63801397757, ir trys po 10 Eurų nominalo kupiūros, serijos Nr. PA3913221743, VA6259118618 ir XA4547996577 saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijoje, Kvitas A 2015 m. lapkričio 11 d. serija AAC Nr. 003149 (10 t., b. l. 8-18; 34-36) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

2015 m. rugsėjo 15 d. automobilio apžiūros metu rasti ir paimti telefonai su SIM kortelėmis: SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) TELE2 pildyk (duomenys neskelbtini); SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) TELE2 pildyk (duomenys neskelbtini); NOKIA IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); SIM kortelė nenaudota TELE2 Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balionėlis ir automobilio raktas, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato saugykloje, adresu Vilniaus r., Rudamina, Gamyklos g. 69, Kvitas B 2018 m. balandžio 25 d. serija BBB Nr. VRPK002836 bei Kvitas B 2018 m. birželio 18 d. serija BBB VRPK002907 (10 t., b. l. 8-18; 47-49; 51; 52; 57; 58) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)..

2015 m. rugsėjo 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. F. pateiktas telefonas SAMSUNG, IMEI (duomenys neskelbtini), TELE2 pildyk (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato saugykloje, adresu Vilniaus r., Rudamina, Gamyklos g. 69, Kvitas B 2018 m. balandžio 25 d. serija BBB Nr. VRPK002836 (10 t., b. l. 51; 52; 127-129; 134-135) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kompaktiniai diskai, esantys byloje, paliktini saugoti byloje.

Techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (voke prisegti prie bylos 10 tomo galinio viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (S. A. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (G. R. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. L. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. M. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. J. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. R. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. D. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 1 dalyje (G. S. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (Z. J. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. D. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. Ž. epizodas), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (O. M. epizodas), ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 7 dalimi, paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. F. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. 17.20 val. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 10.12 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, A. F. paskirti šiuos įpareigojimus:

1) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. D. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (G. S. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (Z. J. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. D. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. Ž. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (O. M. epizodas), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (dvylika dienų), vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, R. G. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. D. epizodas), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (G. S. epizodas), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (Z. J. epizodas), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. D. epizodas), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. Ž. epizodas), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (O. M. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 7 dalimi, paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti E. J. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (dvylika dienų), vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, E. J. paskirti šiuos įpareigojimus:

1) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (S. A. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. M. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. J. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. R. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (A. Z. epizodas), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nusikalstamas veikas padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (A. Z. epizodas), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, apimant paskirtas švelnesnes bausmes skirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti V. L. subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. L. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, V. L. paskirtos 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (S. A. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (G. R. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. L. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. K. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. M. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. J. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. R. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (A. Z. epizodas), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (V. R. epizodas), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nusikalstamas veikas padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (A. Z. epizodas), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, apimant paskirtas švelnesnes bausmes, skirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti A. Č. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nusikalstamas veikas padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (V. R. epizodas), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, apimant paskirtas švelnesnes bausmes skirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti A. Č. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam A. Č. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, A. Č. paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo A. R. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš A. F., A. Č. ir V. L. civiliniam ieškovui A. R. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. Č. 536,42 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus keturiasdešimt du centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4Finance“ civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „4Finance“:

1) solidariai iš A. F., A. Č. ir V. L. 4433,68 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris eurus šešiasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo;

2) solidariai iš A. F., E. J. ir R. G. 5626,76 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis eurus septyniasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo;

3) solidariai iš A. F. ir A. Č. 2261,83 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą aštuoniasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimo;

4) solidariai iš V. L. ir A. Č. 767,68 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo.

A. F. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. Č. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilį KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2015 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, saugomą Policijos departamento saugojimo aikštelėje, adresu Vilniaus r., Nemenčinė II k., Vilniaus g. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui.

2015 m. rugsėjo 15 d. automobilio apžiūros metu rastas ir paimtas 50 Eur nominalo kupiūrą, serijos Nr. 26X63801397757, ir tris po 10 Eurų nominalo kupiūras, serijos Nr. PA3913221743, VA6259118618 ir XA4547996577, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijoje, Kvitas A 2015 m. lapkričio 11 d. serija AAC Nr. 003149, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

2015 m. rugsėjo 15 d. automobilio apžiūros metu rastus ir paimtus telefonus su SIM kortelėmis: SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) TELE2 pildyk (duomenys neskelbtini); SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) TELE2 pildyk (duomenys neskelbtini); NOKIA IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); SIM kortelė nenaudota TELE2 Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balionėlį ir automobilio raktą, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato saugykloje, adresu Vilniaus r., Rudamina, Gamyklos g. 69, Kvitas B 2018 m. balandžio 25 d. serija BBB Nr. VRPK002836 bei Kvitas B 2018 m. birželio 18 d. serija BBB VRPK002907, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2015 m. rugsėjo 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. F. pateiktą telefoną SAMSUNG, IMEI (duomenys neskelbtini), TELE2 pildyk (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato saugykloje, adresu Vilniaus r., Rudamina, Gamyklos g. 69, Kvitas B 2018 m. balandžio 25 d. serija BBB Nr. VRPK002836, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), voke prisegtus prie bylos 10 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. F., E. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įrenginio praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

1) nuteistojo probaciją vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt.

2) Probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.