Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.3.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4

2024 m. sausio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

nuteistiesiems R. G. (R. G.), V. L. (V. L.) ir jų gynėjai advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Č., R. G. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį (S. A. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (J. K. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (G. R. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (V. L. (V. L.) epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (J. K. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (A. M. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (R. J. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (A. R. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (A. Z. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 214 straipsnio 1 dalį (A. Z. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 215 straipsnio 1 dalį (A. Z. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 198¹ straipsnio 1 dalį (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (A. Z. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trims) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (V. R. (V. R.) epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 214 straipsnio 1 dalį (V. R. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 215 straipsnio 1 dalį (V. R. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 198¹ straipsnio 1 dalį (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (V. R. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąja sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas (dėl A. Z. ir V. R. epizodų), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnes bausmes, skirtas už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir A. Č. už abu epizodus paskirta po subendrintą laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, visos paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; ir pradėti dirbti, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis.

- BK 182 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (V. D. (V. D.) epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (G. S. (G. S.) epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (Z. J. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (A. D. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (V. Ž. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (O. M. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir R. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti R. G. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (dvylika dienų), vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis.

- BK 182 straipsnio 1 dalį (S. A. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (J. K. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (J. K. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (A. M. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (R. J. epizodas) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (A. R. epizodas) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (A. Z. epizodas) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 214 straipsnio 1 dalį (A. Z. epizodas) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesiams;

- BK 215 straipsnio 1 dalį (A. Z. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) mėnesiams;

- BK 198¹ straipsnio 1 dalį (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (A. Z. epizodas), skirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąja sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas (A. Z. epizodas), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnes bausmes, skirtas už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir V. L. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, visos paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. L. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti: A. F. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturiolika nusikalstamų veikų), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje; E. J. (E. J.) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis šiose dalyse apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Civilinio ieškovo A. R. civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai iš A. F., A. Č. ir V. L. solidariai priteista 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieškovės UAB „(B.)“ civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš A. Č. priteista 536,42 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieškovės UAB „(A.)“ civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai priteista: 1) solidariai iš A. F., A. Č. ir V. L. 4 433,68 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) solidariai iš A. F., E. J. ir R. G. 5 626,76 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) solidariai iš A. F. ir A. Č. 2 261,83 Eur turtinei žalai atlyginti; 4) solidariai iš A. Č. ir V. L. 767,68 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą savo nusikalstamos veikos planą, t. y. melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, kad užsidirbti nepadės, 2014 m. lapkričio 6 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas (duomenys neskelbtini), melagingai siūlė V. R. užsidirbti, įkalbėjo pastarąjį savo vardu už atlygį atsidaryti sąskaitą banke ir sudaryti su AB „(H.)“ elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir perduoti pasinaudoti jo vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. V. R. sutikus, 2014 m. lapkričio 6 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvežė pastarąjį į AB „(H.)“ banko (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame V. R. savo vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. elektroninės bankininkystės ID kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelę su banko suteiktais slaptažodžiais, perdavė juos A. Č.. Tokiu būdu neteisėtai įgijo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės AB „(H.)“ banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis tiesiogiai nusikalstamai veikai daryti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuslėpdamas nuo V. R. internetinės bankininkystės ir jai priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, o taip pat neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2014 m. lapkričio 6 d. 13.39 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(H.)“ banke, tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „(A.)“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.smscredit.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,62 Eur (1 000 Lt) gavimo iš UAB „(A.)“ registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „(A.)“ atliks finansinę operaciją, t. y. 289,62 Eur (1 000 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. 13.53 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(H.)“ banke, tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „(A.)“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.vivus.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 434,43 Eur (1 500 Lt) gavimo iš UAB „(A.)“ registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „(A.)“ atliks finansinę operaciją, t. y. 434,43 Eur (1 500 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. 13.50 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis V. R. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo V. R. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino V. R. registraciją UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.credit24.lt sudarė V. R. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 202,73 Eur (700 Lt) gavimo iš UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) atliks finansinę operaciją, t. y. 202,73 Eur (700 Lt) paskolą perves į V. R. sąskaitą. 2014 m. lapkričio 6 d. apie 15.34 val. V. R. AB „(H.)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 926,78 Eur ir juos perdavus jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausantį turtą – 724,05 Eur, UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) priklausantį turtą – 202,73 Eur, viso apgaule įgijo – 926,78 Eur.

1.2. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.44 val. iki 12.06 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo S. A. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 15 d. apie 14.02 val. S. A. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad S. A. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. S. A. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to S. A. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o S. A. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 Eur, kuriuos S. A., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

1.3. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 16 d. apie 11.07 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo J. K. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 16 d. apie 13.22 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 Eur, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

1.4. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 29 d. apie 08.03 val. jam su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 29 d. 09.10 val. G. R. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad G. R. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. G. R. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to G. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. R. pasirašius sutartį, išmokėjo G. R. 750 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

1.5. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, t. y. melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, kad užsidirbti nepadės, 2015 m. birželio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas kartu su V. L. (duomenys neskelbtini), veikdami per S. Z., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nuslėpdamas vieną iš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo tikslų – paskolų ėmimą įvairiose bendrovėse paprašė A. Z. savo vardu sudaryti su AB „(J.)“ banku (dabar AB „(K.)“) elektroninės bankininkystės sutartį ir perduoti pasinaudoti jo vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. A. Z. sutikus, 2015 m. birželio 15 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvežė pastarąjį į AB „(J.)“ (dabar AB „(K.)“) banko (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. Z. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. elektroninės bankininkystės ID kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelę su banko suteiktais slaptažodžiais perdavė juos jiems. Tokiu būdu neteisėtai įgijo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės AB „(J.)“ (dabar AB „(K.)”) banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis tiesiogiai nusikalstamai veikai daryti, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuslėpdamas nuo A. Z. internetinės bankininkystės ir jai priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, o taip pat neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2015 m. birželio 15 d. 19.45 val., kartu su A. Č. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.credit24.lt sudarė A. Z. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur gavimo iš UAB „(C.)“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) atliks finansinę operaciją, t. y. 500 Eur paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.50 val., kartu su V. L. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 4,49 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą kaip kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pratęsimo mokestį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val., kartu su V. L. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „(A.)“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.vivus.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur gavimo iš UAB „(A.)“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „ (A.)“ atliks finansinę operaciją, t. y. 400 Eur paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d., apie 21.27 val. kartu su V. L. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 52,68 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą kaip vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. kartu su V. L. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(A.) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „(A.)“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.smscredit.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Eur gavimo iš UAB „(A.)“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „ (A.)“ atliks finansinę operaciją, t. y. 300 Eur paskolą perves į A. Z. sąskaitą. 2015 m. birželio 15 d. apie 21.50 val. A. Z. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgryninus 200 Eur, 740 Eur ir 200 Eur ir pinigus perdavus jiems, apgaule savo ir V. L. naudai įgijo UAB „(D.)“ priklausančius pinigus – 500 Eur, UAB „(A.)“ priklausančius pinigus – 700 Eur, viso apgaule įgijo – 1 200 Eur.

1.6. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 22 d. apie 10.09 val. jam su tyrimo metu nenustatytu asmeniu būnant (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. L. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 22 d. apie 12.09 val. V. L. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. L. melagingai pranešta apie pervestus pinigus, A. F. V. L. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. L. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir V. L. pasirašius sutartį, išmokėjo V. L. 750 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

1.7. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo J. K. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.21 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 Eur, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

1.8. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo A. M. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.31 val. A. M. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. M. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. A. M. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to A. M. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. M. pasirašius sutartį, išmokėjo 600 Eur, kuriuos A. M., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 600 Eur.

1.9. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su V. L. ir A. F. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie pietus, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) esantį AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, kur 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.44 val. R. J. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad R. J. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. R. J. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to R. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. J. pasirašius sutartį, išmokėjo R. J. 250 Eur, kuriuos R. J., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir V. L. apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 250 Eur.

1.10. Be to, A. Č., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir V. L. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia veikdamas kartu su A. F. ir V. L. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su V. L. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.58 val. A. R. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. R. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. A. R. vardu pateikė paraišką kreditui gauti, po to A. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. R. pasirašius sutartį, išmokėjo 700 Eur, kuriuos nukentėjusysis A. R., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir V. L.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su V. L. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(F.)“ priklausančius 700 Eur.

2.1. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 22 d. apie 11.35 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. B. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 22 d. apie 14.29 val. R. B. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad R. B. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. R. B. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to R. B. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. B. pasirašius sutartį, išmokėjo R. B. 750 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

2.2. Be to, R. G., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu nuo 16.02 val. iki 16.26 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 17.40 val. V. D. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. D. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. V. D. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. D. pasirašius sutartį, išmokėjo V. D. 750 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

2.3. Be to, R. G., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 12.00 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo G. S. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 14.05 val. G. S. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad G. S. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. G. S. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to G. S. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o G. S. pasirašius sutartį, išmokėjo G. S. 700 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 700 Eur.

2.4. Be to, R. G., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 11.07 val. iki 12.55 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo Z. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14.14 val. Z. J. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad Z. J. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. Z. J. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to Z. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o Z. J. pasirašius sutartį, išmokėjo Z. J. 700 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 700 Eur.

2.5. Be to, R. G., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu nuo 12.02 val. iki 12.52 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 16.14 val. A. D. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. D. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. A. D. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to A. D. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. D. pasirašius sutartį, išmokėjo A. D. 500 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 500 Eur.

2.6. Be to, R. G., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas kartu su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.37 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. Ž. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 14.57 val. V. Ž. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad V. Ž. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. V. Ž. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to V. Ž. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o V. Ž. pasirašius sutartį, išmokėjo V. Ž. 750 Eur, kuriuos jis, būdamas suklaidintas, perdavė jam ir E. J.. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

2.7. Be to, R. G., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir E. J. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugsėjo 14 d. 12.00 val. būdamas su E. J. (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir melagingai pranešdamas apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo O. M. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val. O. M. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad O. M. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. O. M. vardu pateikė paraišką Vivus.lt dėl 600 Eur kredito gavimo. Tokiu būdu bendrais veiksmais su A. F. ir E. J. pasikėsino apgaule savo ir jų naudai įgyti UAB „(A.)“ priklausančius 600 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi kreditas nebuvo suteiktas.

3.1. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 16 d. apie 11.07 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo J. K. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 16 d. apie 13.22 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 Eur, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

3.2. Be to, V. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.44 val. iki 12.06 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo S. A. išgryninti pinigus, pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. gegužės 15 d. apie 14.02 val. S. A. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad S. A. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. S. A. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to S. A. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o S. A. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 Eur, kuriuos S. A., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

3.3. Be to, V. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, tyčia, veikdamas bendrai su A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, t. y. melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, kad užsidirbti nepadės, 2015 m. birželio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas kartu su A. Č. (duomenys neskelbtini), veikdami per S. Z., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nuslėpdamas vieną iš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo tikslų – paskolų ėmimą įvairiose bendrovėse, paprašė A. Z. savo vardu sudaryti su AB „(J.)“ banku (dabar AB „(K.)“) elektroninės bankininkystės sutartį ir perduoti pasinaudoti jo vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. A. Z. sutikus, 2015 m. birželio 15 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvežė pastarąjį į AB „(J.)“ (dabar AB „(K.)“) banko (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. Z. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. elektroninės bankininkystės ID kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelę su banko suteiktais slaptažodžiais, perdavė juos jiems. Tokiu būdu neteisėtai įgijo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės AB „(J.)“ (dabar AB „(K.)”) banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis tiesiogiai nusikalstamai veikai daryti, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuslėpdamas nuo A. Z. internetinės bankininkystės ir jai priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, o taip pat neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2015 m. birželio 15 d. 19.45 val., kartu su A. Č. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš nukentėjusiojo A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.credit24.lt sudarė A. Z. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur gavimo iš UAB „(C.)“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „(C.)“ (dabar UAB „(D.)“) atliks finansinę operaciją, t. y. 500 Eur paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.50 val., kartu su A. Č. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 4,49 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą kaip kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pratęsimo mokestį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 20.58 val., kartu su A. Č. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „(A.)“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.vivus.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur gavimo iš UAB „(A.)“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „ (A.)“ atliks finansinę operaciją, t. y. 400 Eur paskolą perves į A. Z. sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d., apie 21.27 val. kartu su A. Č. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 52,68 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą kaip vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 15 d. 21.35 val. kartu su A. Č. būdamas UAB „(E.)“, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. Z. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis A. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš A. Z. sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Eur į UAB „(A.)“ banko sąskaitą ir tokiu būdu apgaule patvirtino A. Z. registraciją UAB „(A.)“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį www.smscredit.lt sudarė A. Z. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Eur gavimo iš UAB „(A.)“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog paskolos davėjas – UAB „(A.)“ atliks finansinę operaciją, t. y. 300 Eur paskolą perves į A. Z. sąskaitą. 2015 m. birželio 15 d. apie 21.50 val. A. Z. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgryninus 200 Eur, 740 Eur ir 200 Eur ir pinigus perdavus jiems, apgaule savo ir A. Č. naudai įgijo UAB „(D.)“ priklausančius pinigus – 500 Eur, UAB „(A.)“ priklausančius pinigus – 700 Eur, viso apgaule įgijo – 1 200 Eur.

3.4. Be to, V. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo A. M. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.31 val. A. M. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. M. melagingai pranešta apie jo įdarbinimą, A. F. A. M. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to A. M. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. M. pasirašius sutartį, išmokėjo 600 Eur, kuriuos A. M., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 600 Eur.

3.5. Be to, V. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. birželio 27 d. apie 10.44 val. būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie galimybę įsidarbinti su sąlyga, kad išgrynins pinigus, įkalbėjo J. K. išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. birželio 27 d. apie 13.21 val. J. K. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad J. K. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. J. K. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to J. K. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o J. K. pasirašius sutartį, išmokėjo 750 Eur, kuriuos J. K., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 750 Eur.

3.6. Be to, V. L.. turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia veikdamas kartu su A. F. ir A. Č. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo A. R. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.58 val. A. R. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad A. R. vardu pateikė paraišką kreditui gauti, po to A. R. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o A. R. pasirašius sutartį, išmokėjo 700 Eur, kuriuos nukentėjusysis A. R., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. Č. ir A. F., apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(F.)“ priklausančius 700 Eur.

3.7. Be to, V. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo, A. F. ir A. Č. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdamas bendrai su A. Č. ir A. F. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie pietus, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas su A. Č. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo R. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus ir pastarajam sutikus, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) esantį AB „(I.)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioską, kur 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.44 val. R. J. pateikus savo asmens dokumentą AB „(I.)“ pardavimų vadybininkei A. F., kuriai buvo žinoma, kad R. J. melagingai pranešta apie tariamai pervestus pinigus, A. F. R. J. vardu pateikė paraišką Vivus.lt kreditui gauti, po to R. J. vardu paruošė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 Eur kredito gavimo ir pateikė pastarajam ją pasirašyti, o R. J. pasirašius sutartį, išmokėjo R. J. 250 Eur, kuriuos R. J., būdamas suklaidintas, perdavė jam ir A. Č.. Tokiu būdu bendrais veiksmais jis su A. F. ir A. Č. apgaule savo ir jų naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančius 250 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo A. Č. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir išteisinti apeliantą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (S. A., A. M., A. Z., V. R. epizodai), 214 straipsnio 1 dalyje (A. Z., V. R. epizodai), 215 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas), 198¹ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2015 m. birželio 18 d.) (A. Z., V. R. epizodai), nesant jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų sudėties, dėl šių nusikalstamų veikų nuteistajam pareikštus civilinius ieškinius atmesti, kituose nusikalstamų veikų epizoduose pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę.

4.1. Apelianto vertinimu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, teismo padarytos netinkamos išvados dėl atskirų nusikalstamų įvykių, nusikalstamų veikų sudėčių, A. Č. kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų netinkamai įvertinant faktines aplinkybes. Pabrėžiama, kad nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės nepagrįstai pripažintos patikimomis, įrodytomis, jos išdėstytos neobjektyviai ir netiksliai. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos, nes jos buvo padarytos išsamiai neištyrus bei neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymų, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje. Skunde teigiama, kad įrodymus, kurių pagrindu apeliantas buvo pripažintas kaltu, apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė nenuosekliai, neatskleidė visų išnagrinėtų teisme įrodymų visumos, taip pat išsamiai neišanalizavo jų tarpusavio ryšio. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jokie įrodymai nėra pranašesni už kitus ir teismas privalo visus įrodymus vertinti, tirti bei analizuoti vienodai, bendra tvarka, kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015.

4.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog teisminio nagrinėjimo metu A. Č., iš dalies pripažino kaltę. Jis parodė, jog pripažįsta, kad visos aplinkybės buvo tokios, kaip V. L. teigė – jie važinėdavo, ieškodavo žmonių darbui. Vėliau susipažinus su A. F., ji A. Č. pasiūlė darbą, sakydama, jog galima uždirbti pinigų, paprasčiausiai reikės atvežti žmones, išduoti kreditus. Nuo to viskas prasidėjo.

4.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti ir neatitinka kitų byloje esančių aplinkybių, be to, dalies byloje nustatytų aplinkybių pirmos instancijos teismas niekaip nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, remiantis surinktais įrodymais ir visa bylos medžiaga, susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, daugiau nei akivaizdu, kad tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek surašant šioje byloje kaltinamąjį aktą bei perduodant šią bylą su apeliantui inkriminuotais kaltinimais į teismą, išimtinai remtasi nukentėjusiaisiais pripažintų J. K., S. A., A. M., J. K., A. R., R. J., A. Z., V. R., G. R., V. L. pateikta informacija kaip neginčijamai teisinga, nors ji prieštaringa bei neatitinkanti kitų įrodymų. Nukentėjusieji dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, savo pačių rizikingais, neatsakingais ir nerūpestingais veiksmais sudarė sąlygas kilti byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai patvirtina ne tik kitų kaltinamųjų duoti parodymai, bet ir pačių nurodytų nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, tačiau šių duomenų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, o nuosprendyje selektyviai rėmėsi tik kaltinimui palankiomis nukentėjusiųjų parodymuose išdėstytomis aplinkybėmis.

4.4. Apelianto manymu, vertinant kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, negalima atmesti prieštaravimų, keliančių abejonių duotų parodymų tikrumu bei patikimumu. Nors pirmosios instancijos teismo teigimu, nukentėjusieji dėl savo gyvenimo būdo yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, tačiau sulyginus minėtų asmenų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, akivaizdu, jog nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu nutylėjo eilę reikšmingų aplinkybių siekdami pateisinti savo nederamą elgesį ir išvengti jiems nepageidautinų pasekmių arba būdami akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykių aplinkybių, detaliai papasakoti apie visų asmenų veiksmus bei įvertinti savo atliktų veiksmų, tačiau to pirmosios instancijos teismas nevertino. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusieji, veikiami nurodytų aplinkybių, nerimo dėl savo ateities, galimo pareigūnų spaudimo ir pan., galėjo duoti neobjektyvius parodymus, siekdami sau palankesnių sprendimų šioje baudžiamojoje byloje. Šie duomenys, pasak apelianto, verčia abejoti nurodytais J. K., S. A., A. M., J. K., A. R., R. J., A. Z., V. R., G. R., V. L. tam tikros dalies duotų parodymų patikimumu ir objektyvumu bei neleidžia jais besąlygiškai remtis kaip neabejotinais A. Č. kaltės įrodymais padarius visus jam inkriminuotus nusikalstamus.

4.5. Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu detaliai paaiškino, kokiu verslu užsiėmė jam inkriminuotu laikotarpiu, kokiu tikslu važiuodavo į skirtingas vietoves, ką ten veikdavo ir ką aiškindavo žmonėms, kurie ėmė kreditus, nuosekliai ir detaliai pasakojo tam tikrų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes ir dėl kokių priežasčių davė atitinkamus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

4.6. Apeliaciniame skunde, cituojant nukentėjusiojo S. A. parodymus, atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė iš esmės skirtingas esmines aplinkybes nei buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jis aiškiai parodė, jog žinojo, kad savo vardu paims kreditą, be to, ikiteisminio tyrimo metu galėjo teisingai prisiminti tik apie 20 procentų kredito paėmimo aplinkybių, nes buvo labai girtas ir apie tai apklausos metu pasakė policijos pareigūnams, tačiau buvo apklaustas. S. A. teigimu, policijos pareigūnai jam patarė, kaip geriau duoti parodymus, tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino. S. A. parodė, kad dėl girtumo negalėtų atpažinti į (duomenys neskelbtini) jį atvežusių asmenų, tačiau, nepaisant to, 2015 m. rugsėjo 9 d. vis tiek buvo atlikti asmens atpažinimo veiksmai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole nėra užfiksuotos šios pirmosios instancijos teisme S. A. nurodytos aplinkybės. Apelianto teigimu, apylinkės teisme duoti S. A. parodymai patvirtina, kad jis pats jokių asmenų neatpažino ir savarankiškai parodymų nedavė, o tik pasirašė policijos pareigūnų surašytus protokolus. Be to, teisiamojo posėdžio metu S. A. nurodė, kad jam buvo pasakyta paimti kreditą ir jis suprato, jog jį ima. Pažymima ir tai, kad A. M., nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė nesupratęs, kad ima kreditą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog suprato, kad ima kreditą, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nutylėjo. Apelianto vertinimu, S. A. ir A. M. neatsakingas elgesys bei nesugebėjimas paaiškinti su savo elgesiu susijusių aplinkybių leidžia spręsti, kad jie sutiko sudaryti paskolos sandorius siekdami finansinės naudos, negalvodami, kaip grąžins paskolas ateityje. Vadinasi, elgdamiesi neapdairiai ir neatidžiai, patys prisiėmė ir neigiamus veiksmų padarinius, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo A. Č. apgaulę jų atžvilgiu.

4.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės apyvartos ir sutarčių laisvės principo kontekste, teigiama, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, darytina išvada, jog tiek S. A., tiek A. M. paskolos sutartis, pagal kurias paėmė kreditus, pasirašė laisva valia, neatsakingai tikėdamiesi, jog palankiai susiklosčius finansinėms aplinkybėms paskolas grąžins laiku ir joks išieškojimas nebus vykdomas, arba apskritai negalvodami, kaip paskolas grąžins, bei nuo tokių savo neapgalvotų veiksmų nesusilaikė. Apeliantas pabrėžia, kad nukentėjusiųjų niekas prievarta nevežė į kredito įstaigą, jiems negrasino, jie galėjo susipažinti su pasirašomais dokumentais, tačiau to nedarė. A. F. taip pat nurodė, jog visi kreditus ėmę asmenys buvo adekvatūs savo elgesiu. Apelianto teigimu, S. A. parodymai, duoti 2015 m. rugsėjo 9 d. vykusios apklausos metu, bei A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertintini kritiškai ir negali būti pripažinti objektyviais, teisingais ir patikimais.

4.8. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad A. Z. ir V. R. taip pat žinojo, jog ima kreditą, o nuteistasis pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad šiems asmenims padėjo paimti kreditus, nes jie nemokėjo naudotis kompiuteriu.

4.8.1. Pabrėžiama, kad A. Z. logiškai nepaaiškino, kodėl savanoriškai sėdo į nepažįstamų vyrų automobilius, nors jam niekas negrasino, važiavo į skirtingus Lietuvos miestus, vykdė jų nurodymus, nors ir suprasdamas, kad jie galimai ne visiškai teisėti (pavyzdžiui, dėl to, kad antstolis kontroliuoja sąskaitą, iš kurios turi būti paimti pinigai). Be to, dalį esminių A. Z. nurodytų aplinkybių paneigia A. Z. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip surado A. Z., pasakė, ką jam reikės daryti, ir šis iškart sutiko, važiavo savo noru, neatrodė išsigandęs, buvo išgėręs ir drąsus, A. Z. vertinimu, nors A. Z. buvo išgėręs, bet galėjo suprasti ir suvokti, kur važiuoja, o savo parodymus A. Z. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Taigi, A. Z. parodymai paneigia A. Z. parodymus, kad jis nurodymus vykdė tik iš baimės.

4.8.2. Pažymima ir tai, kad V. R. teigė buvęs apgautas ir nesupratęs, jog ima paskolą, tačiau apklausus jo giminaičius E. K. (E. K.) ir D. K. paaiškėjo, kad V. R. neturi neįgalumo, jam nėra skirta globa, tačiau serga priklausomybe nuo alkoholio, ne kartą yra gydytas, be to, ir anksčiau yra savanoriškai davęs savo banko korteles kitiems asmenims, jog jie išgrynintų pinigų, taip pat kiti asmenys yra jam padėję gauti kreditą jo vardu. Be to, liudytojas E. K. patvirtino, kad V. R. visus gaunamus pinigus išleisdavo alkoholiui.

4.8.3. Nuteistojo vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad A. Z. ir V. R. patys sutiko ir prašė nuteistojo pagalbos dėl paskolos sandorių sudarymo, siekdami gauti finansinės naudos ir negalvodami, kaip paskolas grąžins ateityje. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra duomenų, išskyrus pačių nukentėjusiųjų kritiškai vertintinus parodymus, kad jų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, juo labiau, kad nuteistasis panaudojo jų elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis bei kad neteisėtai disponavo jų vardu išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis ir juos neteisėtai panaudojo.

4.9. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visų šių byloje nustatytų aplinkybių bei minėtų netikslumų ir nesutapimų pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Vien ši aplinkybė, kad nurodyti liudytojų parodymai ne tik nevertinti, bet ir neišdėstyti nuosprendyje, rodo, kad pirmos instancijos teismas vertino ne įrodymų visumą, o tik tuos įrodymus, kurie tariamai patvirtina A. Č. kaltę, kad jis padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

4.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog nuteistasis A. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi dali nukentėjusiųjų patvirtino jo parodymus, dalies nukentėjusiųjų parodymai vertintini kritiškai, o dalis jų pripažino, kad kreditus ėmė savanoriškai, nieko neverčiami. Apelianto vertinimu, jam pareikštas kaltinimas dirbtinai kriminalizuojamas, galimai vien tik jo turimų teistumų pagrindu. Remiantis in dubio pro reo (liet. – visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra apelianto kaltę patvirtinančių duomenų.

4.11. Nuteistojo A. Č. apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis civilinio ieškinio klausimo išsprendimo kontekste.

4.11.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, dėl to, įrodymai, tariamai patvirtinantys civilinio ieškinio dydį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigiama, kad įrodymus, kurių pagrindu buvo priteisti A. R. ir UAB „(A.)“ civiliniai ieškiniai, apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė nenuosekliai, neatskleidė išnagrinėtų įrodymų visumos, nepilnai išanalizavo jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės logiškai „išplauktų“ aplinkybės, patvirtinančios išvadą, jog nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmais padaryta būtent priteista žala.

4.11.2. Pažymima, kad nukentėjusysis A. R. parodė, jog pagal jo vardu gautą 700 Eur dydžio paskolą, jos negrąžinus, skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliams, kurie išieškojo 1 500 Eur. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tokio dydžio A. R. civilinį ieškinį priteisė remdamasis išimtinai jo parodymais ir Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenimis, nors joje pateikiami duomenys nesutampa su A. R. pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, o A. R. net nepateikė jo minėtos sumos išieškojimą patvirtinančių dokumentų. Pabrėžiama ir tai, kad A. R. teigė patyręs turtinę žalą, o apie neturtinę žalą apskritai nekalbėjo ir jos nepagrindė.

4.11.3. Pažymima, kad civilinį ieškinį pareiškė ir UAB „(A.)“ (buvęs UAB „(G.)), prašydami priteisti iš kaltų asmenų 13 031,28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad UAB „(A.)“ J. K. suteikė 750 Eur kreditą, o 2018 m. rugsėjo 24 d. kliento finansiniai įsipareigojimai sudarė be minėtos sumos ir 44,61 Eur dydžio palūkanas bei 138 Eur vėlavimo palūkanas, tačiau byloje esantys duomenys pateikti 2018 m. Pabrėžiama, kad J. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog 300 Eur jam suteikto kredito padengė dukra (be to, panašių parodymų yra ir daugiau), tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar UAB „(A.)“ pareikštas civilinis ieškinys yra teisingo dydžio. Kadangi teismas pilnai visų faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino, keliamas klausimas, ar apskritai teisingai buvo priteista padaryta žala tiek A. R., tiek UAB „(A.)“.

4.11.4. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai ištirti visas aplinkybes, susijusias su civiliniu ieškiniu, to nepadaręs pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, o tai pripažįstama esminiu pažeidimu, nes sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą spendimą dėl civilinio ieškinio. Cituojant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teigiama, kad civilinio ieškinio tyrimas nagrinėjamu atveju vilkintų procesinio sprendimo priėmimą, nes realios padarytos žalos klausimas gali būti išspręstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

4.12. Apeliacinį skundą padavęs nuteistasis A. Č., be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgė formaliai, tinkamai jų neįvertino ir paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Pabrėžiama, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2015 m., o byla išnagrinėta tik 2023 m., dėl to, pernelyg ilga proceso trukmė laikytina išimtine aplinkybe, lemiančia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Remiantis kasacinio teismo praktika dėl pernelyg ilgos proceso trukmės įtakos skiriamai bausmei, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam griežčiausią bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo proporcingumo bei teisingo nubaudimo principų ir taip nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę.

4.13. Pabrėžiama valstybės institucijoms ir pareigūnams tenkanti įrodinėjimo baudžiamajame procese pareiga, o remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

5. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų A. Č., V. L. ir R. G. apeliaciniuose skunduose dalis pateikiamų argumentų, kurių pagrindu nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, sutampa, jie pakartotinai neaprašomi.

6. Nuteistojo R. G. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti jo veiksmuose nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (šešios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties, o jam pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

6.1. Apelianto įsitikinimu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos išvados laikytinos neteisingomis, o įrodymai, kurie tariamai patvirtina apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jo vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigiama, kad apylinkės teismas visų faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino, dėl to, vienareikšmiška išvada, jog nuteistasis R. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsta, neobjektyvi ir neteisėta. Cituojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, teigiama, kad jie yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, dalies aplinkybių apylinkės teismas apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apelianto teigimu, tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek ir surašant kaltinamąjį aktą buvo remtasi išimtinai nukentėjusiųjų R. B., V. D., G. S., O. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Z. J., A. D., V. Ž. parodymais kaip neginčijai teisingais, nors jų pateikta informacija yra prieštaringa. Apelianto įsitikinimu, minėti nukentėjusieji dėl vedamo netinkamo gyvenimo būdo, pastovaus alkoholio vartojimo, savo pačių rizikingais ir nerūpestingais veiksmais sudarė sąlygas šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kilimui, o tai patvirtina ne tik E. J. parodymai, bet ir pačių nukentėjusiųjų parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir selektyviai rėmėsi tik kaltinimui palankiomis nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis. Nors, pirmosios instancijos teismo teigimu, nukentėjusieji dėl savo vedamo gyvenimo būdo yra pažeidžiama šalis, tačiau iš nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jie arba nutylėjo reikšmingų įvykių aplinkybes, siekdami pateisinti nederamą elgesį, arba būdami apsvaigę nuo alkoholio ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus negalėjo tiksliai prisiminti visų aplinkybių, tačiau to apylinkės teismas visiškai nevertino. Nuteistojo teigimu, R. B., V. D., G. S., O. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Z. J., A. D., V. Ž. tam tikros dalies parodymų abejotinas patikimumas ir objektyvumas neleidžia jais besąlygiškai remtis.

6.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu R. G. paaiškino, kuo užsiėmė jam inkriminuotų kaltinimų laikotarpiu, kokiu tikslu važiuodavo į skirtingas vietoves ir ką ten veikdavo, o jo parodymus neabejotinai patvirtino ir E. J., kuris nurodė, jog jokio susitarimo sukčiauti su R. G. neturėjo.

6.3. Dėl nukentėjusiųjų R. B., V. D. ir O. M. epizodų apeliaciniame skunde, pirmiausia, cituojami šių nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Pabrėžiama, kad byloje nebuvo atliktas specialisto tyrimas dėl O. M. rašysenos, be to, pirmosios instancijos teismas iškreipė jo parodymus, nuosprendyje nurodydamas, jog neva jis teigė, kad jokio V. K. nepažįsta, nors O. M. aiškiai nurodė, jog susitiko pažįstamą V., kurio pavardės nežino.

6.3.1. Teigiama, kad apylinkės teismas, vertindamas aptariamų nukentėjusiųjų parodymus, nurodė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu jie davė nenuoseklius parodymus, kurie buvo priešingi ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o juos tariamai patvirtina pareigūno D. R., vykdžiusio R. B. apklausą, parodymai, pareigūnės I. B., atlikusios procesinius veiksmus su V. D., parodymai ir A. B. bei V. K. parodymai. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad D. R. ir I. B., duodami parodymus teisme, pasakojo tik bendrą apklausų bei asmens atpažinimo tvarka. Pažymima ir tai, kad D. R. nurodė, jog su R. B. susipažino tik darbo reikalais, apie jo asmeninė gyvenimą nieko nežino, o I. B. apskritai neprisiminė tokio liudytojo kaip V. D., neblaivių asmenų ji neapklausinėja, o jeigu kyla abejonių dėl asmens blaivumo, tai jo parodymai gali būti neadekvatūs. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo remtis nukentėjusiųjų R. B. ir V. D. paaiškinimais, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu jie davė būdami girti, neskaitė savo parodymų, neatliko atpažinimo ir pan. Visgi, apeliantas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų tikrintas R. B. ir / ar V. D. blaivumas, be to, būtų keista, jeigu policijos pareigūnai atvirai pripažintų apie netinkamai atliktą savo darbą.

6.3.2. Pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. B. parodymais, tariamai patvirtinančiais R. B. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytą versiją, tačiau A. B. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, taigi nebuvo galimybės patikrinti jo parodymų nuoseklumo ir teisingumo bei užduoti jam klausimų.

6.3.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas laikėsi pozicijos, jog V. K. parodymai paneigia O. M. parodymus, kad jis jokio V. K. nepažįsta, o tai, kad V. K. vyko kartu su kaltinamaisiais ir O. M. patvirtina tai, jog automobilyje „Kia Carens“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta V. K. piniginė su joje buvusia asmens tapatybės kortele ir kitais jo daiktais. Visgi apeliaciniame pabrėžiama, kad V. K. galėjo papasakoti tik pradines įvykio aplinkybes, kadangi labai greitai išlipo ir automobiliu ir toliau nevyko, dėl to negalėjo papasakoti apie tolimesnius O. M. veiksmus ir sumanymus.

6.3.4. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, pažeisdamas jų vertinimo taisykles, o R. B., V. D. ir O. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertintini kritiškai ir negali būti pripažinti objektyviais, teisingais ir patikimais bei teisėtai gautu įrodymų šaltiniu, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje.

6.4. Nukentėjusiojo G. S. epizodo kontekste cituojant nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apeliaciniame skunde pažymima, kad nebuvo galimybės G. S. apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jis (duomenys neskelbtini) mirė, nebuvo galimybės patikslinti jo parodymų, užduoti klausimų, be to, jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš pagarsintų G. S. parodymų akivaizdu, jog kredito paėmimo klausimais jis bendravo su E. J., kurį atpažino kaip automobilio keleivį, o būtent jis mobiliojo ryšio telefonu bendravo su A. F.. Apelianto vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad G. S. parodymai patvirtina, jog nuteistasis būtų daręs nusikalstamas veikas.

6.5. Dėl nukentėjusiųjų Z. J. ir A. D. epizodų pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu A. D. nurodė, jog asmens atpažinimo metu jam buvo pateikta viena didelė nuotrauka, jis nesugebėjo paaiškinti, kaip buvo atliekamas šis procesinis veiksmas, dėl to, nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad tyrimo veiksmų protokolus jis pasirašė jų neskaitęs. Pabrėžiama ir tai, kad nuteistąjį R. G. tiek Z. J., tiek ir A. D. atpažino kaip vairuotoją, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir dėl to nepasisakė, be to, nutylėjo ir tai, kad Z. J. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu Z. J. nurodė, jog pinigus atidavė E. J., kuris jam liepė eiti į kioską bei, kaip suprato, viskam vadovavo.

6.6. Nukentėjusiojo V. Ž. epizodo kontekste nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei tai, jog visais kredito ėmimo klausimais jam nurodymus davė ir jis bendravo tik su E. J., o su R. G., kurį atpažino kaip vairuotoją, jokiais klausimais nebendravo.

6.7. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo išvados, kad nuteistojo kaltę patvirtina tai, jog E. J. ir R. G. vykdavo kartu vienu automobiliu, kuriuo buvo vežami nukentėjusieji, taip pat A. F. parodymai, kad E. J. atvykdavo ne vienas, bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, iš kurių matyti, jog abu kaltinamieji veikė kartu, yra nelogiškos ir nepagrįstos. Apeliantas pabrėžia, kad bendravo su E. J., nes kartu su juo dirbo, jį vežiodavo ir to neneigė, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi dalis nukentėjusiųjų patvirtino jo ir E. J. parodymus, dalies nukentėjusiųjų parodymai vertintini kritiškai, o dalis jų pripažino, kad kreditus ėmė savanoriškai, nieko neverčiami. Nuteistojo R. G. vertinimu, byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.

6.8. Be kita ko, apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kurioje išspręstas civilinių ieškinių klausimas. Pažymima, kad UAB „(A.)“ (buvęs UAB „(G.)“) byloje pareiškė 13 031,28 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. 2018 m. rugsėjo 24 d. duomenimis R. B. finansiniai įsipareigojimai sudarė 750 Eur grąžintiną paskolos sumą, 193,18 Eur palūkanų ir 219,42 Eur vėlavimo palūkanų, tačiau apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pats R. B. nurodė, jog jo vardu gauta 750 Eur dydžio paskola buvo išieškota iš jo pensijos, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar UAB „(A.)“ pareikštas civilinis ieškinys yra teisingo dydžio. Dėl to, apeliantas kelia klausimą, ar apskritai teisingai buvo priteista žala UAB „(A.)“.

6.9. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam R. G. skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nuteistojo argumentai dėl, jo vertinimu, per griežtos bausmės sutampa su nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo argumentais.

7. Nuteistojo V. L. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir priimti nuteistojo atžvilgiu naują nuosprendį – išteisinti jį, nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, o nuteistojo atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius prašoma atmesti.

7.1. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų teisės normų, o nuosprendžio išvados dėl nusikalstamo įvykio padarytos V. L. veiksmuose nesant nusikalstamų veikų sudėčių požymių ir netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos įrodymų vertinimo kontekste.

7.2. Apeliaciniame skunde cituojami skundžiamo nuosprendžio motyvai, teigiant, kad jie nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl dalies byloje nustatytų aplinkybių. Teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, tiek ir priimtam apkaltinamąjį nuosprendį išimtinai buvo remtasi nukentėjusiaisiais pripažintų S. A., R. J., J. K., J. K., A. M., A. R., A. Z. pateikta informacija, kuri tiek apie pačius įvykius, tiek ir apie tariamai jiems padarytą žalą yra prieštaringi ir neatitinka kitų įrodymų. Apelianto teigimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji dėl vedamo netinkamo gyvenimo būdo, nuolatinio alkoholio vartojimų, savo rizikingais ir neatsakingais veiksmais sudarė sąlygas kilti byloje susiklosčiusioms aplinkybėms. Pažymima, kad tokią išvadą patvirtina ne tik nuteistojo A. Č., bet ir pačių nukentėjusiųjų parodymai, o to apylinkės teismas neįvertino ir nuosprendyje selektyviai rėmėsi tik kaltinančiais duomenimis. Skunde pabrėžiama, kad tiek nuteistųjų, tiek ir liudytojų parodymuose matomi prieštaravimai, keliantys abejonių dėl parodymų tikrumo. Nors apylinkės teismo vertinimu, nukentėjusieji dėl savo gyvenimo būdo yra silpnoji šalis, tačiau apelianto teigimu, nukentėjusieji nutylėjo eilę reikšmingų aplinkybių, siekdami pateisinti savo nederamą elgesį arba būdami apsvaigę nuo alkoholio ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus negalėjo prisiminti įvykių aplinkybių, tačiau to pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino.

7.3. Pabrėžiama, kad nuteistasis V. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu detaliai paaiškino, kokiu verslu užsiėmė jam inkriminuotų kaltinimų laikotarpiu ir kokiu tikslu važiuodavo į skirtingas vietoves, kodėl buvo prisipažinęs dėl tam tikrų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto teigimu, jo parodymus neabejotinai patvirtino ir A. Č., patvirtinęs, jog neturėjo susitarimo sukčiauti su nuteistuoju V. L.. Atkreipiamas dėmesys, kad A. Č. parodė, jog dirbo su V. L. įvairiuose objektuose ir nekvalifikuotam darbui ieškodavo žmonių, o kai kuriems asmeniškai pasiūlydavo paimti greitąjį kreditą, be to, visi žmonės žinojo, kad ima kreditus, nieko nelydimi nueidavo pasirašyti dokumentų, galėjo su jais susipažinti, o V. L. į A. Č. reikalus nesikišo, jokių pinigų iš paimtų kreditinių lėšų negaudavo ir dalį paimtų pinigų gaudavo tik A. Č..

7.4. Dėl nukentėjusiojo J. K. epizodo apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina tiek A. Č., tiek V. L. parodymus dėl pastarojo veiksmų šiame epizode. Pažymima, kad teisme J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neskaitė parodymo atpažinti protokolu ir jį tik pasirašė, o policijos pareigūnams atpažinimo metu negalėjo tiksliai pasakyti, jog tai būtent tie asmenys. Apelianto teigimu, nėra pagrindo spręsti, kad J. K. parodymai patvirtina, jog nuteistasis V. L. būtų daręs nusikalstamas veikas, tačiau šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nutylėjo ir jų nevertino, o tai patvirtina, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai.

7.5. Dėl nukentėjusiųjų A. M. ir J. K. epizodų apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. apklausų metu apskritai nenurodė, jog V. L. liepė jam kažką daryti ar šiais klausimais su juo bendrautų, ir nors ikiteisminio tyrimo metu teigė nesupratęs imantis kreditą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad aiškiai suprato šį faktą, visgi pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nutylėjo. Be to, J. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad visus veiksmus atliko A. Č. nurodymu, o V. L. atpažino tik kaip automobilio keleivį ir su juo apskritai nebendravo. Apelianto teigimu, vien tai, kad važiuodavo su A. Č. vienu automobiliu darbo reikalais, neįrodo, jog kartu su juo ar kitais asmenis bendru sutarimu darė nusikalstamas veikas. Pažymima, kad A. M. ir J. K. parodymai patvirtina apelianto ir nuteistojo A. Č. parodymus, vis dėlto, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja A. K. parodė, jog asmuo, kurį ji atpažino kaip V. L., siūlė ją įdarbinti, tačiau liudytoja nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis apgaulės būdu siūlė jai paimti kreditą, vis dėlto apylinkės teismui šie liudytojos parodymai neatrodė reikšmingi.

7.6. R. J. epizodo kontekste apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog būtent A. Č. prašė padėti nuimti pinigus, o teisminio bylos nagrinėjimo metu ne tik patvirtino ankstesnius parodymus, bet ir nurodė, kad kredito ėmimo klausimais jam nurodymus davė ir su juo bendravo tik A. Č., be to, galėjo painioti įvykio aplinkybes, nes kredito paėmimo dieną buvo stipriai išgėręs, o su V. L., kurį atpažino kaip keleivį, jokiais klausimais nebendravo.

7.7. Dėl nukentėjusiojo A. R. epizodo nurodoma, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog tai A. Č. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ir pasiuntė paimti pinigų, patvirtino, kad visais kredito ėmimo klausimais nurodymus davė A. Č., su kuriuo ir bendravo, o su V. L. nebendravo apskritai.

7.8. Nukentėjusiojo A. Z. epizodo kontekste nurodoma, kad nors A. Z. atpažino V. L. kaip vieną iš vyrų, buvusių su juo (duomenys neskelbtini), tačiau logiškai nepaaiškino, kodėl su nepažįstamais vyrais sėdo į jų automobilius savanoriškai, nors pats parodė, jog jam niekas negrasino, be to, vykdė nepažįstamų vyrų nurodymus, nors pats suprato, kad jie ne visiškai teisėti, nes, pavyzdžiui, antstolis kontroliuoja sąskaitą, iš kurios turi būti paimti pinigai. Apelianto teigimu, A. Z. parodymai kelia abejonių jų patikimu, juo labiau, kad dalį jo nurodytų aplinkybių paneigia tiek A. Č., tiek ir A. Z. parodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip surado A. Z., pasakė, ką jam reikės daryti, ir jis iškart sutiko, važiavo savo noru, neatrodė išsigandęs, buvo išgėręs ir drąsus, o pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus. Be to, A. Č. parodė, kad A. Z. žinojo, jog ima kreditą savo vardu, o V. L. šiuose reikaluose nedalyvavo ir atliko tik vairuotojo funkciją, nesikišo į jo (A. Č.) reikalus su A. Z..

7.9. Nuteistojo V. L. vertinimu, aptartuose epizoduose nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė šiuose epizoduose jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis dėl aplinkybių, kad V. L. ir A. Č. vykdavo vienu automobiliu, kuriuo buvo vežami nukentėjusieji; A. F. parodymai, kad A. Č. atvykdavo ne vienas; taikytos procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys – duomenys, iš kurių matyti, jog A. Č. ir V. L. veikė kartu, patvirtina apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo vertinimu, minėtų nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklūs, o dalies jų teisme duoti parodymais prieštarauja duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą nukentėjusiųjų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, o tai prieštarauja praktikai, jog būtina vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomojo reikšmę, bet ir įrodymų visetą. Apelianto teigimu, vien ta aplinkybė, kad liudytojų parodymai ne tik nevertinti, bet ir neišdėstyti skundžiamame nuosprendyje, rodo, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne įrodymų visumą, o tik nuteistojo V. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtinančius įrodymus.

7.10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis civilinių ieškinių klausimo išsprendimo kontekste, kadangi jos, apelianto vertinimu, padarytos išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, dėl to, įrodymai, tariamai patvirtinantys civilinio ieškinio dydį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo V. L. apeliacinio skundo argumentai civilinio ieškinio klausimo kontekste sutampa su nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo argumentais, dėl to pakartotinai neaprašomi.

8. Teismo posėdžio metu nuteistųjų R. G. ir V. L. gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti ir nuteistuosius išteisinti, o tokio prašymo netenkinus, prašė įvertinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtas bausmes; nuteistojo A. Č. gynėjas prašė jo ginamąjį išteisinti, o nusprendus skundžiamo nuosprendžio nekeisti, prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Civilinės ieškovės UAB „(A.)“ atstovė palaikė civilinio ieškovo reikalavimą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

9. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu paaiškinimus davė civilinės ieškovės UAB „(A.)“ atstovė I. K. ir nuteistasis R. G., taip pat buvo ištirti apeliacinės instancijos teisme gauti dokumentai.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinės ieškovės UAB „(A.)“ atstovė I. K. paaiškino, kad nuo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio paskelbimo niekas nebuvo išieškota. 2023 m. spalio 23 d. lentelėje nurodytos įmokos buvo gautos dar 2015 m., tik sudarius sutartį buvo atliktos kelios įmokos, o sužinojus apie ikiteisminį tyrimą, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas iš nurodytų asmenų buvo sustabdytas. Kaip nurodyta lentelėje, kredito suma su palūkanomis bei delspinigiais liko. Kol neįsiteisės galutinis teismo sprendimas išieškojimas iš nuteistųjų nevyksta. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo gauta jokių papildomų įmokų, o civilinis ieškinys 13 031,28 Eur dydžio sumai liko nepakitęs; į jį įeina ir palūkanos, ir delspinigiai iki ikiteisminio tyrimo. Gautos sumos nebuvo skaičiuotos ir neįeina į bendrą skaičių; buvo pateikta kaip informacija, kad nuo sutarties sudarymo buvo gauti kažkokie mokėjimai. Nurodė, kad J. K. giminaitė atliko keletą mokėjimų; bendrai 253,81 Eur sumai. Atstovė paaiškino, kad jeigu mokėjo kitas asmuo savo vardu, galėjo gautis taip, jog įmoka gauta, bet neatsispindėjo sutartyje. Kadangi buvo kredito suma, skaičiavosi palūkanos, o dėl mokėjimų vėlavimo – ir delspinigiai; pirmiausia gauta įmoka kompensuoja delspinigius, po to, palūkanas, ir tik paskui kredito sumą. Dėl J. K. paaiškino, kad eilutėje „kredito suma plius palūkanos“ matoma nebe 750 Eur, o 735,94 Eur; tai neapmokėta ir kredito suma, ir palūkanos, bet pilnos 750 Eur dydžio sumos civilinė ieškovė neprašo.

11. Teismo posėdyje nuteistasis R. G. paaiškino, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktus A. D., V. D., Z. J., O. M. ir V. Ž. paaiškinimus jam perdavė E. J., kuris sakė, jog šiuos popierius rodė advokatui, bet jis pasakė, kad jie nieko neduos, yra nereikšmingi. Parodė, kad pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę užduoti klausimus minėtiems asmenims ir girdėjo jų parodymus.

12. A. D., V. D., Z. J. ir V. Ž. 2020 m. vasario 13 d. paaiškinimuose nurodoma, kad dėl kreditų jie niekam neturi pretenzijų, jie viską žinojo, su jais pilnai atsiskaitė E. J.. Paaiškinimuose nurodomi A. D., V. D., Z. J. ir V. Ž. asmens kodai, gyvenamosios vietos, dokumentai pasirašyti asmenų vardais ir pavardėmis bei E. J. vardu, pavarde ir parašu (21 t., b. l. 88–91).

13. O. M. 2020 m. vasario 13 d. paaiškinime nurodoma, kad jis neturi jokių pretenzijų dėl baudžiamosios bylos Nr. 01-1-20046-15, kadangi kaltinamieji nepadarė jokio nusikaltimo, o O. M. apie viską žinojo ir pats paprašė, kad jie jam padėtų gauti kreditą. Paaiškinime nurodomi O. M. asmens kodas ir gyvenamoji vieta, dokumentas pasirašytas O. M. vardu, pavarde ir parašu (21 t., b. l. 87).

14. UAB „(A.)“ 2023 m. spalio 23 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-406-908/2023“ matoma lentelė, kurioje pateikti S. A., J. K., R. B., G. R., A. Z., V. L., J. K., A. M., R. J., V. D., G. S., Z. J., A. D., V. Ž. kredito sumos (+ palūkanos), delspinigiai, bendros sumos pagal vartojimo kredito sutartis. Taip pat matyti, kad J. K. ir A. Z. atžvilgiu buvo gautos įmokos, atitinkamai 253,81 Eur ir 167,44 Eur (21 t., b. l. 103; Pažymų su proceso dalyvių duomenimis tomas).

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų A. Č. ir V. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

15. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, apeliacinės instancijos teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, bylą tikrina pagal nuteistųjų A. Č., R. G. ir V. L. apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

16. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog byloje surinkti duomenys pagrindžia jų veiksmuose esant nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (past. – R. G. atveju), taip pat BK 182 straipsnio 1 dalyje, o A. Č. bei V. L. atveju ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje bei BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymių. Apeliaciniuose skunduose analizuojami nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų parodymai, kurie, nuteistųjų įsitikinimu, laikytini nepatikimais, dėl to negali pagrįsti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių. Tai, anot nuteistųjų, sudaro pagrindą juos išteisinti. Apeliaciniais skundai nesutinkama ir su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, ypač akcentuojant pernelyg ilgą proceso trukmę. Be kita ko, keliamas civilinių ieškinių klausimas, kvestionuojant apylinkės teismo sprendimą.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal gautus apeliacinius skundus, be kita ko, įvertinęs byloje esančius ir apeliacinės instancijos teisme ištirtus papildomus duomenis, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažintini įrodymais, sprendžia, kad A. Č., R. G. ir V. L. iš esmės pagrįstai pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Išanalizavusi byloje esančius duomenis, taip pat ištyrusi apeliacinės instancijos teisme gautus dokumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pilna apimti sutikti su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais ir juos išteisinti. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistųjų A. Č. ir V. L. nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. J. epizode perkvalifikuotinos pagal naujos redakcijos baudžiamąjį įstatymą, švelninantį jų teisinę padėtį, taip pat nustatyta, jog ne visiškai tinkamai išspręstas civilinių ieškinių klausimas. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą minėtose dalyse skundžiamą nuosprendį pakeisti.

18. Atsižvelgiant į tai, kad visų nuteistųjų apeliaciniais skundais iš esmės prašoma jų atžvilgiu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir nuteistųjų veiksmai nagrinėjamoje byloje yra susiję, juose atsikartoja tapatus veikimo mechanizmas, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai iš esmės nagrinėtini ir dėl jų pasisakoma bendrai, išskiriant esminius momentus ir įrodomuosius duomenis kiekvieno nukentėjusiojo epizode. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų apeliacinius skundus svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

19. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarytų veikiant bendrai su A. F. ir V. L. (nukentėjusiųjų S. A., J. K., J. K., A. M., R. J., A. R. epizodai) arba su A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (nukentėjusiųjų G. R., V. L. epizodai), dėl to, kad siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, jog užsidirbti nepadės arba melagingai pranešdami apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo nukentėjusiuosius savo vardu už atlygį juos išgryninti, o nukentėjusieji, padedant A. F., jų vardu išduotus vartojimo kreditus perdavė A. Č. ir V. L. ar A. Č. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui. Tuo tarpu nukentėjusiųjų V. R. ir A. Z. epizoduose A. Č., veikdamas bendrai, atitinkamai, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu arba su V. L., siekdamas įgyti svetimą turtą – pinigus – melagingai siūlydami užsidirbti iš anksto žinodami, jog užsidirbti nepadės, įkalbėjo nukentėjusiuosius savo vardu už atlygį atsidaryti sąskaitas banke ir sudaryti su AB „(H.)“ (V. R.) ir su AB „(J.)“ (A. Z.) elektroninių paslaugų teikimo sutartis ir perduoti pasinaudoti jų vardais išduotais tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitų valdymo duomenimis; neteisėtai atliko finansines operacijas, naudodamiesi nukentėjusiųjų banko sąskaitomis ir sudarė nukentėjusiųjų vardu paskolų gavimo sutartis, o nukentėjusiesiems išgryninus gautus pinigus ir perdavus A. Č. bei V. L. arba ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, apgaule įgijo svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje bei 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos). V. L. pripažintas kaltu veikęs kartu su A. F. bei A. Č. arba tik su A. Č. (nukentėjusiojo A. Z. epizodas). Apeliantas R. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes veikdamas bendrai su A. F. ir E. J. pagal iš anksto parengtą planą, melagingai pranešdami nukentėjusiesiems apie jiems tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo nukentėjusiuosius savo vardu už atlygį juos išgryninti, nors iš tikrųjų, padedant A. F., nukentėjusiesiems buvo išduoti vartojimo kreditai, kuriuos jie, būdami suklaidinti, perdavė R. G. ir E. J.; taip pat R. G. nuteistas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „(A.)“ priklausančius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes kreditas O. M. nebuvo suteiktas.

20. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, o priimdamas skundžiamą nuosprendį išimtinai rėmėsi tik prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais. Pabrėžiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog pačių nukentėjusiųjų gyvenimo būdas, nuolatinis alkoholio vartojimas lėmė nerūpestingą ir rizikingą jų elgesį. Nuteistųjų teigimu, jie išsamiai paaiškino, kuo užsiėmė jiems inkriminuojamais laikotarpiais, kokiu tikslu važiuodavo į skirtingas vietoves ir pan. Apeliantų įsitikinimu, byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

21. Teisėjų kolegija su minėtais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti tai, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.).

22. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant juos daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Nagrinėjamoje byloje gi tokių pažeidimų nenustatyta.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą įrodomąją medžiagą, nuteistųjų, liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, juos sugretinusi su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavusi įrodomuosius duomenis, užfiksuotus pasitelkiant ikiteisminio tyrimo teisėjų sankcionuotas procesines prievartos priemones, jų atitikimą kitai įrodomajai bylos medžiagai, remiasi tais bylos įrodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindžiančią apeliantų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad daugumos nukentėjusiųjų atveju buvo pasitelktas tas pats nusikalstamo veikimo mechanizmas, t. y. A. Č., R. G. bei V. L., pasitelkdami apgaulę, kad jiems tariamai buvo pervesti pinigai, kuriuos jie prašydavo už atlygį išgryninti nukentėjusiųjų arba nukentėjusiesiems būdavo siūloma užsidirbti, iš anksto žinant, jog užsidirbti padedama nebus, nuvežus šiuos asmenis į AB „(I.)“ klientų aptarnavimo skyrius, kuriuose tuo metu dirbo A. F., ši pagal nukentėjusiųjų vardu sudarytas vartojimo kredito sutartis išmokėdavo nukentėjusiesiems įvairias sumas, kurias jie atiduodavo V. L. ir / arba A. Č., arba R. G..

24. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. Č. ir V. L. savo kaltę pripažino iš dalies, o R. G. kaltu neprisipažino, taip pat kaltu neprisipažino ir E. J., nors tolesnio bylos nagrinėjimo metu nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę (18 t., b. l. 155). Vis dėlto, savo kaltę pilnai pripažino A. F., teisiamojo posėdžio metu davusi parodymus apie jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir patvirtinusi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (16 t., b. l. 120).

25. Pirmosios instancijos teisme A. F. parodė, kad viskas vyko 2015 m. balandžio–gegužės mėnesiais, A. Č. pradėjo vežioti žmones, paskui prie jo prisijungė ir E. J., kitų asmenų nežinojo. Tuo metu A. F. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kioske, kuriame būdavo išduodami kreditai; pagrinde dirbdavo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), o kartais (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Jie (A. Č. ir E. J.) atveždavo asmenis, o A. F. turėdavo jiems išduoti kreditus maksimaliai sumai (750 Eur); pagrinde buvo išduoti „Vivus“ kreditai. Nuteistoji nurodė, kad ji gaudavo žmonių duomenis telefonu (kartais iš E. J., kartais iš A. Č.), jog galėtų patikrinti, ar jiems gali būti išduoti kreditai maksimalioms sumoms. Atvažiavę žmonės prašydavo ne kredito, jiems buvo pasakyti, kad yra atsiųsti pinigai, kad yra padarytas pavedimas ir jie turi tuos pinigus pasiimti; jie nežinojo, kad jų vardu imami kreditai. Bendrai buvo atvežta penkiolika asmenų, A. F. už kiekvieną maksimalią sumą gaudavo po 50 Eur. Pažymėtina ir tai, kad A. F. ne tik patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet ir duomenis, užfiksuotus parodymų atpažinti protokoluose (16 t., b. l. 139–141). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra ir rašytinis A. F. 2015 m. rugsėjo 14 d. prisipažinimas apie tai, jog dirbdama AB „(I.)“ skyriuose su A. ir E. maždaug nuo 2015 m. gegužės mėnesio vidurio apgaudinėdavo žmones, kuriuos minėti asmenys atveždavo į „(duomenys neskelbtini)“ skyrius, kuriuose ji dirbo. Asmenys galvodavo, kad į j asmenines sąskaitas yra pervesti pinigai, bet iš tikrųjų paimdavo įvairaus dydžio kreditus, kuriuos atiduodavo A. arba E., vėliau A. F. iš jų gaudavo už bendradarbiavimą. Prisipažinime nurodoma ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 15.00 val., jai parašė E. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiuntė O. M. duomenis (asmens kodą, paso numerį, telefono numerį), o A. F. užpildė paraišką „Vivus“ kreditui 600 Eur sumai, apie tai informavo E., kuris paprašė padidinti sumą, tai A. F. ir padarė – paprašė 675 Eur paskolos, tačiau kredito bendrovė paskolos nesuteikė (10 t., b. l. 112). Šiame kontekste trumpai pažymėtina, kad nors A. F. kalbėdama apie A. Č. nurodo vardą „A. / A.“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog jis turi apie 5 metų amžiaus sūnų D., kaip matyti iš A. Č. asmens duomenų jis turi sūnų D. Č. (D. Č.), gimusį (duomenys neskelbtini) (past. – A. F. apklausa buvo atliekama 2015 m. rugsėjo 15 d.) (12 t., b. l. 35), juo labiau, kad tolimesnių apklausų metu A. F. parodymus davė, naudodama A. vardą (10 t., b. l. 160–161). Šios aplinkybės sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad A. F. davė parodymus būtent apie nuteistąjį A. Č.. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, A. F. atpažino A. Č. ir E. J., apie kuriuos davė nuoseklius parodymus ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme (10 t., b. l. 162–173), o apklausiama apylinkės teisme patvirtino, kad duomenys, užfiksuoti atpažinimo protokoluose, teisingi (16 t., b. l. 140).

26. Kaip jau buvo minėta, A. F., apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose duotus parodymus, kurių metu ji prisipažino, padariusi nusikalstamas veikas ir nurodė, kad A. ir E. asmenis veždavo atskirai vienas nuo kito su vairuotojais, kurių ji nepažįsta, be to, išsamiai paaiškinimo aplinkybes O. M. epizodo kontekste, taip pat parodė paskutinius asmenis, kuriuos atveždavo E., atsimena V. D., G. S., Z. J., A. D., V. Ž. ir O. M. (10 t., b. l. 117–120, 160–161; 13 t., b. l. 139–140). Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, 2K-114-511/2022). Nagrinėjamu atveju nuteistosios A. F. duotus parodymus patvirtina kitų byloje surinktų duomenų visuma.

27. Teisiamajame posėdyje apklaustas A. Č. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad važinėjo su V. (past. – L.), ieškodavo žmonių darbui, o kai susipažino su A. (past. – F.), ši pasiūlė užsidirbti atvežant žmogų ir apiforminant kreditą. A. Č. teigimu, žmonės viską žinojo, kad eina imti kredito, turėdavo popierius rankose, jie imdavo kreditus, nes reikėjo pinigų, o A. Č. funkcija būdavo tik pavežti, už tai jam duodavo pinigų – ir 400 Eur, ir 700 Eur. Siūlydavo išgeriantiems, nes jiems galima neprimokėti / mažiau mokėti. A. Č. teigimu, V. L. nieko nežinojo, nes jam nieko nesakydavo, jis negaudavo atlygio; jų tikslas buvo ieškoti žmonių, kad dirbtų. Anot jo, A. F. perduodavo 50 / 100 Eur, o žmogus pats nuspręsdavo, kiek jiems duoti. Visgi, dėl V. R. epizodo A. Č. aiškino, kad niekas jo neapgavo, nes jis pats paprašė „poros litų alui“, o A. Č. jam pasiūlė, paimti jo vardu kreditą, jeigu neužtenka pinigų; su V. R. nuvažiavo ir atidarė jo vardu sąskaitą, o A. Č. viską užpildė iš namų. Taip pat buvo ir dėl A. Z., kuris viską žinojo, pats nuiminėjo pinigus, niekas jo neapgaudinėjo; A. Č. pasiūlė A. Z. darbą, o važiuojant jo paklausė, ar yra ėmęs kreditą; A. Č. paklausus, gal nori paimti dar kartą, jis pasakė, kad galima, dėl to ir nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“; kadangi A. Z. sakė „nedraugaujantis su kompais“, todėl pildė A. Č. (18 t., b. l. 174–175). Vis dėlto, vertinant A. Č. poziciją dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, svarbu atkreipti dėmesį į jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, esminėse detalėse nesutampa su duotaisiais pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusioje apklausoje A. Č. iš dalies pripažino kaltę dėl pareikšto įtarimo (nukentėjusiųjų V. R., S. A., J. K. ir V. L. epizoduose), parodydamas, jog vietinėje parduotuvėje su nepažįstamu vyru, kuriam davė pinigų alui, išsikalbėjo, kad neturi pinigų, nėra darbo ir paklausė, ar įmanoma paimti kreditą, nes kompiuteriuose nieko nesupranta. A. Č. pasakė, kad kreditą galima paimti per elektroninę bankininkystę, tačiau vyras atsakė ja nesinaudojantis, prašė A. Č. padėti paimti kreditą, tad jis sutiko. A. Č. teigimu, tai buvo vienintelis kartas, kai kažkam ėmė kreditą, todėl tik galimai apie minėtą vyrą įtarime kalbama kaip apie V. R.. Dėl kitų gi įtarimų A. Č. nurodė, kad veikdamas kartu su V. L. ir A. F. kitų asmenų vardu paimdavo kreditus; prisipažino, jog kelis kartus teko apgauti žmones, bet negalėjo nurodyti, ką apgavo ir kada tai buvo, tačiau tiksliai prisipažino dėl 2015 m. gegužės 15 d. ir 16 d. įvykių, o 2015 m. birželio 22 d. teigė tikrai nebuvęs (duomenys neskelbtini). A. Č. parodė, kad neatsimena, kas sugalvojo sukčiavimo būdu prasimanyti pinigų, bet buvo sutarta, jog jis su V. L. prie progos sutikę kokį asmenį, siūlys išgryninti pinigus, o jeigu tas sutiks, jo duomenis perduos A. F., kuri pašte parinks kreditą ir išmokės tam asmeniui pinigus, kuriuos jis jiems atiduos (12 t., b. l. 69–71). Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 24 d. apklausos metu A. Č. laikėsi aptartų parodymų (13 t., b. l. 166–167). Taigi, kaip matyti iš išdėstytų A. Č. parodymų, duotų skirtingose proceso stadijose, ikiteisminio tyrimo metu A. Č. pripažino dėl nusikalstamos veikos schemos, vykdytos kartu su A. F. ir V. L.. Nors kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo parodymai nelaikytini savarankišku įrodymu byloje, tačiau nagrinėjamu atveju būtent ikiteisminio tyrimo metu A. Č. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, be kita ko, ir anksčiau aptarti nuteistosios A. F. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, esminėse detalėse sutampantys ir patvirtinantys, jog A. Č. veikė su A. F..

28. Kaip buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu nukentėjusiųjų S. A., J. K., J. K., A. M., R. J., A. R. ir A. Z. epizoduose veikęs kartu su nuteistuoju V. L.. Visgi, pastarasis, apklausiamas apylinkės teisme dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, kaltės nepripažino. V. L. parodė, kad 2014 m. dirbdamas statybose, sužinojo, jog galima neblogai uždirbti samdant žmones statybose aplinkai sutvarkyti, tad pasiūlė tai pabandyti A. Č. ir jie pradėjo ieškoti tam žmonių. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ kioskų V. L. nurodė, kad matydavo, jog žmonės nešdavosi kažkokius popierius; kad A. Č. su vienu ar kitu žmogumi dalindavosi pinigus, bet čia buvo tik A. Č. reikalai. Vis dėlto, nurodė, kad po kiek laiko pradėjo įtarti, tačiau laikėsi pozicijos, jog jis su A. Č. turėjo tik su statybomis susijusią bendrą veiklą, o kita A. Č. veikla, V. L. buvo neįdomi. V. L. teigimu, niekas iš asmenų nereiškė pretenzijų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors V. L. nurodė, jog tai ne jo reikalas, kuo A. Č. užsiėmė su asmenimis, atvežtais į „(duomenys neskelbtini)“ kioskus, tačiau taip pat teigė klausęs A. Č., kokie reikalai vyksta kioskuose, tačiau šis nepaaiškino (18 t., b. l. 172–174). Vadinasi, paties V. L. parodymai iš dalies patvirtina, kad jis suvokė atliekamų veiksmų neteisėtumą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, jog V. L., tęsdamas analogiškus veiksmus, t. y. veždamas asmenis, ir nebandydamas aiškintis detalių apie tokį asmenų atvežimą į „(duomenys neskelbtini)“ kioskus, rodo, kad iš esmės jis pritarė atliekamiems nusikalstamiems veiksmams. Juo labiau, kad V. L. vaidmenį nusikalstamose veikose patvirtina ir kiti bylos duomenys.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems inkriminuotos pavienės nusikalstamos veikos, padarytos atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, pasisako dėl esminių įrodomųjų duomenų aspektų, sudarančių pagrindą laikyti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį teisėtu ir pagrįstu. Šiame kontekste, atkreipiant dėmesį į apeliantų argumentus dėl nepagrįsto rėmimosi, jų teigimu, netinkamą gyvenimo būdą vedančių, nukentėjusiųjų parodymais, pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo vartoja alkoholį ir / ar nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo jo, nesudaro pagrindo savaime jo parodymus laikyti neteisingais ir nepatikimais. Nors tokio asmens parodymai vertintini, taikant didesnio atidumo principą, tačiau nenustačius aplinkybių, trukdžiusių jam iš esmės suvokti analizuojamo įvykio aplinkybes, pripažinus jo parodymus nuosekliais ir konstatavus, kad juos esminėse detalėse patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, BPK 20 straipsnio tvarka pripažintini įrodymais, tokiais parodymais gali būti remiamasi priimant atitinkamą teismo sprendimą. Vertinant asmens parodymus kaip patikimus, svarbu nustatyti, kad proceso metu parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik kaltinimui palankiomis nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis. Juo labiau, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti, kad tai nukentėjusiųjų elgesys, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, netinkamas gyvenimo būdas, nuolatinis alkoholio vartojimas, sudarė sąlygas kilti byloje nustatytoms aplinkybėms. Priešingai, tokios aplinkybės kilo nuteistiesiems apgaulės būdus sudarius sąlygas, jog nukentėjusiųjų vardu būtų išduoti vartojimai kreditai, pasinaudojant, be kita ko, šių polinkiu vartoti alkoholį ir / ar nusikalstamų veikų metu buvusia neblaivumo būsena.

Dėl nukentėjusiojo S. A. epizodo

30. Nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis S. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu skirtingai nurodė esmines aplinkybes nei buvo parodę ikiteisminio tyrimo metu, dėl to, nuteistojo įsitikinimu, 2015 m. rugsėjo 9 d. apklausoje pateikti nukentėjusiojo parodymai nelaikytini objektyviais, teisingais bei patikimais. Dėl to, kaip galima suprasti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis nepagrįstai nuteistas dėl šios nusikalstamos veikos.

31. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas S. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) du vyrukai pasiūlė užsidirbti pinigų; nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), parodė kioskelį ir pasakė paimti kreditą. Jam sakė, kad padarys „biznį“, bet už paslaugą nieko negavo, gautus 700 Eur jis atidavė vyrukams, o jie S. A. davė 30 Eur arba Lt ant kelio. Nukentėjusysis parodė, kad nežinojo, jog ims kreditą, dokumentų neskaitė, nes buvo girtas; nežinojo, kad jam reikės tuos pinigus atiduoti. Nors vėliau to paties teisiamojo posėdžio metu S. A. nurodė supratęs, kad ima kreditą, bet galvojo, jog pinigus išieškos bankas. Visgi, nukentėjusysis teigė, kad jį apgavo, nes neturėjo pinigų; nors pinigus atidavė savo noru, bet jam sakė, jog duos pusę pinigų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, jog pareigūnai jam nieko nepriminė (17 t., b. l. 13–15). Kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir ikiteisminio tyrimo metu S. A. buvo nurodęs, kad važiuodamas gėrė alų, todėl atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nemažai išgėręs. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad atvykus prie kiosko, smulkaus sudėjimo vaikinas, kuris prieš tai apžiūrinėjo S. A. asmens tapatybės kortelę, nuėjo į jį ir grįžęs liepė nukentėjusiajam eiti į kioską pasirašyti dokumentų, o kioske buvo mergina, kuri nukentėjusiajam pasirašius dokumentus, padavė jam pinigus ir liepė dokumentus su pinigais nunešti į automobilį, todėl S. A. juos atidavė smulkaus sudėjimo vyriškiui (5 t., b. l. 163–165). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu davė iš esmės skirtingus parodymus. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti praėjus mažiau laiko nei vyko apklausa apylinkės teisme, be to, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus S. A. patvirtino ir teisme. Nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad iniciatyva dėl kredito paėmimo kilo ne jam, o jam tai pasiūlė du jį užkalbinę vyrai, kurie nuvežė jį į kioską paimti kredito, juo labiau, kad ir pirmosios instancijos teisme, S. A. nurodė nežinojęs, jog ims kreditą. Tai, kad S. A. vardu buvo sudaryto vartojimo kredito sutartis neabejotinai patvirtina byloje esantys AB „(I.)“ pateikti duomenys (4 t., b. l. 43, 61) ir 2015 m. gegužės 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (5 t., b. l. 14–17).

32. Pažymėtina, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. A. atpažino tiek A. Č., tiek ir V. L. (5 t., b. l. 172–177). Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atliekant asmenų atpažinimus buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Juo labiau, kad šie duomenys visumoje su kitais sudaro įrodomąją grandinę ir nors teisminio bylos nagrinėjimo metu S. A. teigė nieko neatpažinęs, tačiau taip pat nurodė išsirinkęs panašius asmenis be policijos pagalbos (17 t., b. l. 14). Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad S. A. parodymai apie tai, jog pinigus jis atidavė smulkesnio sudėjimo vyrui, atsižvelgiant į asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, patvirtina, kad V. L. vaidmuo nagrinėjamu atveju nebuvo tik automobilio vairuotojo (past. – o tai iš dalies paneigia ir V. L. parodymus, kad jis su A. Č. važinėjo tik dėl jų su statybomis susijusios veiklos): būtent jis atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, susijusias su smulkesnio sudėjimo asmeniu, kaip pagrįstai pabrėžė ir apylinkės teismas, o kaip jau buvo minėta, ir pats V. L. buvo pradėjęs įtarti, kas vyksta su vežamais žmonėmis, „(duomenys neskelbtini)“ kioskais ir dokumentais. Taigi šios aplinkybės tik sustiprina įsitikinimą, kad A. Č. ir V. L. veikė bendrai.

33. Be kita ko, A. Č. ir V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos S. A. atžvilgiu, faktą visumoje su skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytais ir apeliacinės instancijos teismo akcentuotais įrodomaisiais duomenimis pagrindžia ir nuteistųjų atžvilgiu taikytos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės duomenys, t. y. kad 2015 m. gegužės 15 d. (nusikalstamos veikos padarymo diena) A. Č. mobiliojo ryšio telefonas nuo 11.44 val. iki 12.06 val. buvo prisijungęs prie bokšto, apimančio (duomenys neskelbtini) miestą, o 14.02 val. prie celės Nr. (duomenys neskelbtini), apimančios „(duomenys neskelbtini)“ kioską, kuriame buvo A. F. (4 t., b. l. 1–3). Aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su A. Č. apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusysis S. A. savarankiškai nedavė parodymų, neatpažino jokių asmenų ir pats prisiėmė neigiamus veiksmų padarinius, o jo 2015 m. rugsėjo 9 d. apklausoje duoti parodymai nelaikyti objektyviais, teisingais ir patikimais.

34. Nors apeliaciniuose skunduose laikomasi pozicijos, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo naudojama apgaulė, teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka. Tiek šiuo metu galiojančioje, tiek ir iki 2023 m. birželio 1 d. baudžiamojo įstatymo pakeitimų galiojusioje redakcijoje BK 182 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką aiškinant apgaulės požymį BK 182 straipsnio kontekste, darytina išvada, kad apgaulei konstatuoti reikia trijų požymių: 1) objektyvios tiesios iškreipimo; 2) tikslo – suklaidinti nukentėjusįjį; 3) tyčios – kaltininko suvokimo, kad pateikia tiesos neatitinkančią informaciją. Būtent dėl kaltininko objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformuoja klaidingas įsivaizdavimas ir dėl to jis nenaudingai disponuoja turtu.

35. Nagrinėjamu gi atveju, byloje esančių įrodomųjų duomenų visuma pagrindžia, kad A. Č. su V. L., siūlydami užsidirbti, tiek ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu R. G., siūlydamas su E. J. užsidirbti, išgryninant tariamai pervestus pinigus, iš anksto žinodami, kad tokio pasiūlymo neįgyvendins, siekdami, jog nukentėjusieji savo vardu paimtų vartojimo kreditus, nukentėjusiesiems suformavo klaidingą įsivaizdavimą dėl nuteistųjų tikrųjų ketinimų, dėl to nukentėjusieji, būdami suklaidinti, pasielgė taip, kaip be nuteistųjų apgaulės nebūtų pasielgę, t. y. savo vardu prisiėmė kreditinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad būtent nuteistųjų nesąžiningas elgesys ir panaudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiesiems apsisprendžiant sudaryti jiems nenaudingus sandorius būtent pagal nuteistųjų sumanytas schemas. Skundžiame nuosprendyje visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pavyzdžių, kai senyvo amžiaus su sveikatos problemomis asmenys, neturintys teisinių žinių, piktnaudžiaujantys alkoholiu, pripažinti kaip lengviau suklaidinami, dėl to laikytini silpnąja šalimi ir jiems civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-895/2018). Nagrinėjamos bylos duomenimis, kaip teisingai motyvuota pirmosios instancijos apkaltinamajame nuosprendyje, nustatyta, kad nuteistieji siekė surasti ne (duomenys neskelbtini) mieste gyvenančius asmenis, kurių patiklumu būtų galima pasinaudoti, o važiuojant į (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems dar būdavo duodama alkoholio, taip sąmoningai dar labiau susilpninant galimą nukentėjusiųjų situacijos ir nuteistųjų tikrųjų ketinimų kvestionavimą. Nagrinėto epizodo kontekste, S. A., būdamas neblaivus, suklaidintas tikrovės neatitinkančio nuteistųjų siūlymo užsidirbti, sudarė kredito vartojimo sutartį, kurios be nuteistųjų aktyvių veiksmų, nebūtų sudaręs. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tiek A. Č., tiek ir V. L. veiksmai, atlikti nukentėjusiojo S. A. atžvilgiu, atitinka sukčiavimo sudėties požymius.

Dėl nukentėjusiojo J. K. epizodo

36. Pirmosios instancijos teisme J. K. parodė, kad jį pasikvietęs automobilio vairuotojas pasiūlė jam padėti; jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet ten kioskelis nedirbo, todėl važiavo į (duomenys neskelbtini), ten J. K. nuėjo į kioskelį, kuriame jam padarė popierius, jis pasirašė, su jais grįžo į mašiną ir padavė pinigus. Nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad tuo metu jis galėjo teisingiau papasakoti (įvykio aplinkybes) (16 t., b. l. 175–176). Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) prie jo sustojo lengvasis automobilis, iš kurio išlipęs vyriškis, pasiūlė užsidirbti 100 Eur, prašė padėti jiems nuimti pinigus nuo jų sąskaitos; nukentėjusysis paklausė, ar neturės nemalonumų, ar viskas teisėta, o jam atsakė, kad teisėta, tai yra jų sąskaita, bet jie negali nuimti. Iš pradžių jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet ten paštas neveikė, tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, prie (I.) kiosko jam davė popieriuką su sąskaitos numeriu ir liepė nuėjus į kioską jį pateikti kasininkei. Pastaroji paėmė nukentėjusiojo asmens dokumentą ir minėtą popieriuką; nukentėjusiajam pasirašius duotus dokumentus, ji išdavė jam 750 Eur, kuriuos J. K. padavė pagalbos prašiusiam vyrui, o šis jam davė apie 68 Eur už paslaugą. J. K. nurodė, kad nebūtų sutikęs, jeigu būtų žinojęs, jog prašo savo vardu paimti paskolą, juo labiau, kad kasininkei pasakė, norintis iš sąskaitos nuimti pinigus, o ne paimti kreditą. Nukentėjusysis paaiškino, kad vairuotojas buvo lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, plačių antakių, putlių lūpų, jis į pokalbį nesikišo, sakė, esąs tik vairuotojas, tuo tarpu kitas vyras, bendravęs su J. K., buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, didele nosimi, prigludusių ausų (5 t., b. l. 183–185). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino tiek V. Č., tiek ir V. L. (5t., b. l. 189–199). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje J. K. patvirtino, jog asmenis atpažino laisva valia, be pareigūnų pagalbos, nors atlikdamas atpažinimą ir nurodė, kad jam atrodo, jog tie asmenys padarė nusikalstamą veiką (16 t., b. l. 176). Be to, iš byloje esančių duomenų neginčytinai nustatyta, kad J. K. vardu buvo sudaryta 2015 m. gegužės 16 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 44, 61, 169–172).

37. Nagrinėjamame epizode akivaizdu, kad nukentėjusiojo J. K. parodymai iš esmės nekito viso proceso metu, jie sutapo esminėse detalėse, o ikiteisminio tyrimo apklausoje duoti parodymai buvo patvirtinti ir pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nesant argumentų, paneigiančių skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl jo kaltės šiame epizode, dėl jo teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos dieną A. Č. telefonas buvo prisijungęs J. K. buvimo vietoje prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o vėliau prie celės, apimančios A. F. darbo vietą, kurioje ir buvo išduotas kreditas J. K. vardu (4 t., b. l. 1–2, 4).

38. Visgi, kaip matyti iš V. L. apeliacinio skundo, jame teigiama, kad nukentėjusiojo J. K. parodymai nepatvirtina, jog V. L. padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į atskiras nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bet į visą byloje susiklosčiusią situaciją. Kaip jau pažymėta, nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo veikiama iš esmės pagal analogišką nusikalstamą schemą, o J. K. atžvilgiu nusikalstama veika buvo padaryta diena po to, kai A. Č. su V. L. atliko neteisėtus veiksmus S. A. atžvilgiu. Vien tai, kad nukentėjusiojo teigimu, su juo daugiau bendravo automobilio keleivis (past. – A. Č.) nepaneigia to, jog V. L. vežė A. Č. su J. K. ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ten nedirbus paštui, vežė į (duomenys neskelbtini), juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Č. pripažino kaltę dėl 2015 m. gegužės 16 d. nusikalstamos veikos ir nurodė veikęs ne tik su A. F., bet ir V. L. (12 t., b. l. 69–71). Be to, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, patvirtina, kad V. L. suvokė atliekamų veiksmų neteisėtumą ir nebuvo išimtinai tik automobilį vairuojantis pašalinis asmuo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, V. L. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia jo kaltės ir analizuojamos nusikalstamos veikos kontekste.

Dėl nukentėjusiojo J. K. epizodo

39. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis J. K. nurodė, kad jo kaimyno buvusi sugyventinė / žmona jam pasiūlė įsidarbinti; pasakė, kad privažiuos ir nukentėjusiajam reikės įsėsti į mašiną, tik reikia pasiimti dokumentus. Pakeliui jie paėmė dar vieną asmenį (past. – teisiamajame posėdyje nurodė, kad tai buvo prieš jį apklaustas A. M.); važiavo į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Priekyje sėdėję vyrukai padavė nukentėjusiajam popieriuką ir pasakė nueiti į banko ar pašto skyrių ir paimti pinigėlius, o jie jį (J. K.) įdarbins. Nukentėjusysis nuėjo, moteriai padavė dokumentą ir raštelį, o ši jam – pinigus, tiksliai nežinojo, buvo 500 ar 550 Eur. Grįžęs į mašiną J. K. pinigus padavė priekyje sėdėjusiems vyrams, kurie nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) prie autobusų stoties ir sakė palaukti jų grįžtančių, bet jų nesulaukė. Nukentėjusysis suprato buvęs apgautas, nes negavo nei pinigų, nei darbo, o pinigus atidavė, galvodamas, kad jį įdarbins. Nors J. K. parodė, kad paskolą ėmė savo valia, nors tuo momentu, nukentėjusiojo teigimu, jo niekas neapgaudinėjo, nevertė atiduoti pinigų, bet jis nesuvokė, jog bus apgautas, ir jeigu įdarbintų, tai būtų paskolą grąžinę (17 t., b. l. 47–48). Kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nukentėjusiojo teisme duoti parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su duotaisiais ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose. Kadangi jie išsamiai aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje papildomai nekartotini, pažymint tik tai, kad nukentėjusiajam buvo pažadėta, jog jį įdarbins statybos įmonėje (past. – atkreiptinas dėmesys, kad V. L. laikėsi pozicijos, kad su A. Č. užsiminėjo su statybomis susijusia veikla); be to, J. K. parodė, kad pagalbos išgryninant pinigus prašė automobilio vairuotojas, prisistatęs S. vardu, kuriam nukentėjusysis ir padavė pinigus (7 t., b. l. 137–139, 168). Byloje esantys asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis J. K. atpažino A. Č. kaip asmenį, prisistačiusį S. vardu, vairavusį automobilį ir liepusį nukentėjusiajam nuimti pinigų; be to, atpažino A. F., o V. L. atpažino, kaip priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusį asmenį (7 t., b. l. 143–145, 147–148a, 170–171, 182–148). Pažymėtina, kad aplinkybes dėl J. K. vardu išduoto kredito patvirtina byloje esantys AB „(I.)“ pateikti dokumentai dėl 2015 m. birželio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 17, 19, 62, 165–168).

40. Nagrinėjamo epizodo kontekste svarbiais laikytini ir liudytojos A. K., kurios nebuvo galimybės apklausti teisiamajame posėdyje, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (19 t., b. l. 4). Liudytoja parodė, kad pažįstamas J. P. jai pasakė, jog jo draugai – A., kurį vadino S., ir A. – (duomenys neskelbtini) atidaro statybinę įmonę, jie liudytojai buvo parodę įmonės dokumentus. Draugams reikėjo autobuso vairuotojo, o liudytoja žinojo, kad J. K. turi autobuso vairuotojo pažymėjimą, todėl apie tai pasakė S. ir jie trise (liudytoja, S. ir A.) nuvažiavo pas J. K.. Be to, liudytoja nurodė, kad iki tol buvo susisiekusi su drauge S. M., kuri buvo parinkusi žmonių iš (duomenys neskelbtini), iš ten S. su A. paėmė dar du žmones, kuriuos turėjo įdarbinti. Kadangi automobilyje nebebuvo vietos, liudytoja nevažiavo kartu į (duomenys neskelbtini), o ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir ten paliko, tačiau po keleto dienų S. jai paskambino ir pasakė, kad žmonės yra įdarbinti; taip pat pasakė, kad įdarbins ir ją, tačiau atėjus sutartai dienai, jog paimtų ją į darbą, niekas neatvažiavo ir daugiau liudytoja negalėjo susisiekti su minėtais asmenimis. Vėliau sužinojo, kad J. P. jai skambino iš įkalinimo įstaigos (8 t., b. l. 6–8). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja A. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. L., kaip asmenį vardu A., bei A. Č., kaip S. prisistačiusį asmenį (8 t., b. l. 10–15, 17–22). Nukentėjusiojo J. K. parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet juos esminėse detalėse patvirtina ir liudytojos parodymai (šie nors ir nelaikytini savarankišku įrodymu, tačiau leidžia patikrinti nukentėjusiojo parodymus) bei procesinių veiksmų atlikimo metu nustatytos aplinkybės.

41. Analizuojant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių veiksmų atlikimo metu surinktus įrodomuosius duomenis, analizuojamo epizodo kontekste ypač svarbu atkreipti dėmesį į procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautus duomenis, t. y. duomenis, surinktus, atliekant A. Č. mobiliojo telefono numerio ((duomenys neskelbtini)) kontrolę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. 2015 m. sausio 11 d. pratęsė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64–65), kuris buvo naudojamas judriojo ryšio telefone, naudotame nusikalstamą veiką padariusio asmens (2 t., b. l. 54–55). Pažymėtina, kad mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. vasario 14 d., 09.15 val., veikė telefono numeris (duomenys neskelbtini), o nuo 10.22 val. minėtame telefone veikė numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65, 90). Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu padarytų įrašų suvestinės matyti, kad buvo fiksuotas 2015 m. birželio 27 d. pokalbis telefonu tarp A. Č. ir V. L., o SMS žinutės tarp A. Č. ir A. F. taip pat patvirtina aptartas aplinkybes. Pažymėtina, kad A. Č. 13:06:06 val. išsiuntė žinutę A. F.: „tuoj užeis ūsorius ir po jo toks su kepure“ (2 t., b. l. 117). Be to, 13:20:24–13:20:59 val. užfiksuotas pokalbis tarp A. Č. ir A. F., kurio metu A. Č. pasakė, kad sekantis laukiantis yra ėmęs prieš dvi savaites ir sako pabandyti, jeigu jam duos, o po to, 13:26:40 val., A. F. išsiuntė A. Č. žinutę su tekstu „600 bus“, o A. Č. 13:27:14 val. atrašė, kad „tai gerai nors šita“ (2 t., b. l. 117–118). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog J. K. turi ūsus, o A. M. vardu buvo išduotas būtent 600 Eur dydžio vartojimo kreditas (5 t., b. l. 90–93). Be kita ko, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys, atspindintys A. Č. naudojamojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) jungimąsi prie celių 2015 m. birželio 27 d. patvirtina, kad 10.44 val. jis buvo prisijungęs celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o pokalbio pabaigoje – prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t. y. vyko į (duomenys neskelbtini) pusę; vėliau jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o nuo 13.04 val. iki 13.27 val. prisijungdavo prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriose veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyrius (4 t., b. l. 1–2, 8), kuriame ir buvo išduotas kreditas J. K. vardu.

42. Aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai pagrindžia, kad A. Č., veikdamas kartu su V. L. ir A. F., padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl nukentėjusiojo A. M. epizodo

43. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad gyveno kaime, kur atvažiavę vyrukai pasiūlė darbą; nukentėjusysis pasiėmė pasą ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kioske paėmė paskolą (gal 500, gal 600 Eur), pinigus atidavė tiems žmonėms. Kioske nukentėjusysis teigė padavęs pasą ir kažkokį popieriuką. A. M. negalėjo pasakyti, kas jo prašė nueiti į kioską – vairuotojas ar keleivis. Tuo metu nukentėjusysis buvo be darbo, jis patikėjo ir tikėjosi jį gauti. A. M. teigimu, niekas jo neverti imti paskolos; ją paėmė dėl darbo; jam sakė, kad paskui atsiskaitys, tuo momentu nesuvokė, ką daro. Balsu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jie teisingi (17 t., b. l. 46–47). Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad A. M. proceso metu davė nuoseklius parodymus: jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių neabejotinai sutampa, o tai patvirtina nukentėjusiojo parodymų patikimumą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. parodė, jog vairavęs vyrukas, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, buvo tas, kuris prašė jo išgryninti pinigus, tačiau taip pat nukentėjusysis parodė, kad kitas (liekno sudėjimo) vyras žadėjo įdarbinti statybose, bet prieš tai reikia nuimti pinigų (7 t., b. l. 152–154), o iš esmės tapačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir papildomoje apklausoje (7 t., b. 172). Pažymėtina, kad nukentėjusysis, atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, atpažino tiek A. Č., kaip automobilį vairavusį asmenį, kuris prašė nuimti pinigus, tiek ir V. L. (7 t., b. l. 158–160, 179–181).

44. Svarbu įvertinti ir liudytojos S. M. parodymus, kuri teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad A. (K.) siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir užsidirbti statybose, o liudytojos dėdė (A. M.) sutiko ir išvežė (17 t., b. l. 127–128). Be to, iš esmės sutampančias įvykių aplinkybes liudytoja buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 28). Vadinasi, liudytojos parodymai sutampa su liudytojos A. K. parodymais, taip patvirtindami vieni kitus. Tai, kad nuteistieji nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, be kita ko, patvirtina jau nukentėjusiojo J. K. epizode aptarti A. Č. mobiliojo ryšio telefono kontrolės metu užfiksuoti duomenys.

45. Išnagrinėtų byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės nepaneigia apeliacinių skundų argumentai, kad nei A. M., nei anksčiau minėtam S. A. niekas negrasino ir prievarta nevežė į kredito įstaigas, o jie patys laisva valia sudarė paskolų sutartis.

46. Aptartų nukentėjusiųjų J. K. ir A. M. epizodų kontekste pažymėtina ir tai, kad nors nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutylėjo, jog A. M. teisme nurodė supratęs, kad ima kreditą, o V. L. apskritai jam nedavė jokių nurodymų ir su juo šiais klausimais nebendravo, kaip ir nukentėjusysis J. K. teigė veikęs tik A. Č. nurodymu, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste esminę reikšmę turi tai, jog vartojimo kredito sutartis nukentėjusieji sudarė būdami suklaidinti bendrai veikusių A. Č. ir V. L., t. y. buvo įtikinti, kad paėmę pinigus jie bus įdarbinti ir būtent tai lėmė tolimesnius nukentėjusiųjų veiksmus, vadinasi, būtent nuteistųjų panaudota apgaulė lėmė nukentėjusiesiems nenaudingų sandorių sudarymą. Sprendžiant, ar nusikalstamas veikas nuteistieji atliko veikdami bendrai, nėra būtina nustatyti, jog visų nusikalstamų veikų atveju abu atliko nukentėjusiuosius klaidinančius veiksmus. Kaip jau buvo išanalizuota anksčiau, V. L. suvokė, kad nukentėjusieji yra apgaunami, šiems veiksmams neprieštaravo, kartu su A. Č. važiavo ne tik paimti žmonių, bet juos vežė į „(duomenys neskelbtini)“ skyrius. Be to, anksčiau aptartuose nukentėjusiojo A. M. parodymuose užfiksuota, kad tai V. L. jam žadėjo darbą, taigi, tokie A. M. parodymai iš esmės paneigia V. L. argumentus, jog jis buvo tik vairuotojas. Aptarti apelianto argumentai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo ir šios nusikalstamos veikos kontekste.

Dėl nukentėjusiojo R. J. epizodo

47. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo A. Č. su V. L. pripažinti kaltais, veikę bendrai su A. F., ir apgaule įkalbėjus R. J. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, savo naudai įgiję UAB „(A.)“ priklausantį turtą – 250 Eur dydžio sumą.

48. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad eidamas namo buvo sustabdytas mašinos, kurioje buvo dviese, ir nukentėjusiojo paprašė pagalbos – sakė, kad iš užsienio atsiuntė pinigus, bet jie negali patys nusiimti, kad neturi pasų; buvo išgėręs, galvojo padarys gerą darbą, todėl sutiko, jam pažadėjo sumokėti 30 Eur; nukentėjusiajam nupirko vyno butelį. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jam parašė numerius, bet negalėjo tiksliai pasakyti, ar keleivis, ar vairuotojas padavė jam lapelį, bet lapelį rašė mašinoje. Be to, pirmosios instancijos teisme R. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje duotus parodymus (16 t., b. l. 171–172). Ikiteisminio tyrimo metu R. J. taip pat nuosekliai aiškino, kad prie jo namų sustojo automobilis, kurio vairuotojas paprašė pagalbos ir pasakė, jog iš užsienio jam yra atsiųsti pinigai, bet jis neturi paso ir negali jų pasiimti, o už pinigų paėmimą pažadėjo nukentėjusiajam 30 Eur. Atvykus į (duomenys neskelbtini), automobilyje R. J. buvo paduotas lapelis su neva sąskaitos numeriu, o šį lapelį su asmens dokumentu nukentėjusysis padavė „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus darbuotojai, pasirašė ant dokumentų ir jam buvo paduota 270 Eur (8 t., b. l. 58). Papildomos apklausos metu R. J. taip pat nurodė tapačias esmines aplinkybes, pažymėdamas ir tai, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vyriškis jam parduotuvėje nupirko vyno butelį, kurį nukentėjusysis išgėrė, vykdamas į (duomenys neskelbtini); taip pat akcentavo, kad tas pats vyriškis jam padavė lapelį su užrašytu sąskaitos numeriu, o „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje gautus pinigus, t. y. 250 Eur, perdavė automobilio vairuotojui (8 t., b. l. 69). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, ikiteisminio tyrimo metu R. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino tiek A. Č., tiek V. L., kaip keleivio pusėje sėdėjusį asmenį (8 t., b. l. 75–78). Taigi, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos, kad nepažįstami asmenys paprašė pagalbos, todėl jis sutiko padėti, bet buvo apgautas ir iš tiesų savo vardu paėmė kreditą, o gautus pinigus pasisavino pagalbos prašę vyrai, parodymo atpažinti metu atpažino A. Č. ir V. L., kaip jo nurodytus vyrus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, esant ir kitų juos patvirtinančių duomenų.

49. Visumoje su kitais duomenimis nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir A. Č. telefono numerio kontrolės metu surinkti duomenys. Kaip matyti, 2015 m. rugpjūčio 10 d., 14.29.05 val., A. Č. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS pranešimą su tekstu „R.“, o A. F. 14.38.48 val. atsiuntė pranešimą: „jam duoda 250“ (2 t., b. l. 137). Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. J. vardu ir buvo išduotas 250 Eur dydžio vartojimo kreditas (4 t., b. l. 70, 99–100; 5 t., b. l. 1–4; 8 t., b. l. 64–67).

50. Įvertinusi aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų A. Č. ir V. L. kaltės įrodytumo dėl šios nusikalstamos veikos. Nors nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pats nukentėjusysis parodė, jog kredito paėmimo klausimais bendravo tik su A. Č., vis dėlto, R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tai V. L. jam nupirko vyno, taip pat raštelis su tariamu sąskaitos numeriu buvo paduotas automobilyje, esant abiem nuteistiesiems. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti V. L. kalte ir sutikti su apeliantu, kad jis buvo visiškai pašalinis, su nusikalstama veika nesusijęs asmuo.

51. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, šiame epizode nuteistieji A. Č. ir V. L. savo ir A. F. naudai įgijo UAB „(A.)“ priklausančią 250 Eur dydžio sumą, dėl to šiame kontekste būtina įvertinti 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija (nei dispozicija, nei sankcija) iš esmės nebuvo keičiama, tačiau turtinių nusikaltimų kontekste buvo pakeistos BK 190 straipsnio nuostatos, tiesiogiai susijusios su turtinių nusikaltimų veikų kvalifikavimu, kadangi jose įtvirtintos turto vertės ribos. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kurio 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

52. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija), tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje redakcijoje numatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

53. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad be kita ko, aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“. Pažymėtina, kad MGL yra ekonominis rodiklis, o ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.).

54. Kadangi aptariamos nusikalstamos veikos metu A. Č., A. F. ir V. L. įgijo 250 Eur dydžio svetimą turtą, tai sudarė 6,64 MGL, o pagal įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, tai atitinka nedidelės vertės turtą, t. y. kai turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)). Baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai įgijus nedidelės vertės svetimą turtą numatyta nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 182 straipsnio 4 dalyje, kuri atsižvelgiant į tai, kad tokios vertės svetimo turto įgijimas nebelaikomas nusikaltimu, o pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu, nenumatant laisvės atėmimo bausmės (BK 12 straipsnis), neabejotinai švelnina nuteistųjų teisinę padėtį.

55. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015). Nors nuteistųjų apeliaciniais skundais prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką nėra reiškiamas, tačiau naujos redakcijos baudžiamąjį įstatymą aptariamos nusikalstamos veikos kontekste pripažinus švelninančiu nuteistųjų teisinę padėtį, šis įstatymas laikomas galiojančiu atgal. Be to, pagal BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

56. Aptartų aplinkybių pagrindu 2015 m. rugpjūčio 10 d. A. Č., A. F. ir V. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 1 dalies (nesunkus nusikaltimas) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 182 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir dėl šios veikos nuteistiesiems paskirtos bausmės švelnintinos.

Dėl nukentėjusiojo A. R. epizodo

57. Apeliacine tvarka skundžiamu nuosprendžiu A. Č. ir V. L., be kita ko, pripažinti kaltais dėl to, kad nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu panaudoję apgaulę savo bei A. F. naudai įgiję UAB „(F.)“ turtą – 700 Eur.

58. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas A. R. parodė, kad 2015 m. vasarą (duomenys neskelbtini) jį sustabdė du vyrukai, kurie paklausė, ar A. R. nenori padirbėti ir užsidirbti pinigų; susitarė kitai dienai, o nukentėjusiajam paklausus, ką reikės dirbti, jam pasakė, jog reikės miške atrankioti šakas, už tai mokės 20 Eur į dieną, o gal ir daugiau. Sutartą dieną automobilyje A. R. vaišino cigaretėmis, alumi. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), vairuotojas telefonu pasikalbėjo su kioske dirbančia moteriške, kadangi buvo pietūs, reikėjo laukti; nukentėjusiajam parodė kur nueiti ir ant popieriaus užrašė kodą, vairuotojas jam pasakė, kad paduos pasą, kodą ir jam išmokės pinigus. A. R. kodą padavė kioske, taip pat parodė savo asmens dokumentą ir jam išmokėjo 700 Eur, kioske jo nieko neklausė. Paduotų pinigų A. R. neskaičiavo, bet ant popieriaus buvo nurodyta 700 Eur suma; pinigus kartu su jam duotais lapais iš karto mašinoje paėmė minėti vyrukai; jie liepė jam atiduoti pinigus. Nukentėjusiojo teigimu, jį atvežė prie autobusų stoties, davė 30 Eur ir pasakė, kad susitiks sekančią dieną važiuoti dirbti, bet vyrai daugiau nepasirodė; paaiškino, kad 30 Eur davė į priekį, nes tą dieną nedirbo, bet sakė, jog dirbs kitą dieną. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu A. R. patvirtino, jog 2015 m. laisva valia atpažino minėtus asmenis, taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (16 t., b. l. 141–144). Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog nukentėjusiojo A. R. pozicija buvo nuosekli, nes ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė iš esmės tapačias aplinkybes dėl esminių nusikalstamos veikos momentų, t. y. kad jam pasiūlė darbą miške; sekančią dieną jie važiavo į (duomenys neskelbtini) (past. – ikiteisminio tyrimo metu sukonkretino, kad tai buvo AB „(I.)“ klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)); vairuotojas jam užrašė iš daug skaičių sudarytą kodą, kurį nukentėjusysis padavė minėtame kioske buvusiai moteriai, kuri atspausdino lapus, ant kurių pasirašė A. R., ir ji jam išmokėjo 700 Eur; pinigus ir lapus jis padavė vairuotojui, o jis nukentėjusiajam pasakė, kad šiandien nedirbs ir davė 30 Eur bei atvežė iki stoties (8 t., b. l. 102–103).

59. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, o argumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, nepateikiama ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis atpažino A. F. bei A. Č., kaip asmenį, vežusį nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir kuriam atidavė 700 Eur, taip pat atpažino V. L., kaip asmenį, sėdėjusį priekinėje keleivio sėdynėje (8 t., b. l. 107–126b). Be to, nagrinėjamoje byloje pateikti AB „(I.)“ duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo A. R. vardu 2015 m. rugpjūčio 12 d. iš tikrųjų buvo išduotas 700 Eur dydžio vartojimo kreditas (4 t., b. l. 86, 94–98).

60. Atkreiptinas dėmesys, kad V. L. apskritai laikėsi pozicijos, jog jis tik vairavo automobilį, o reikalai, kuriais užsiėmė A. Č., buvo ne jo reikalas, tačiau, kaip matyti, ir šiuo atveju nukentėjusysis parodė, jog vairavo ne V. L., o pats A. Č.. Vadinasi, vien tai, kad kaip nurodoma nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde, nukentėjusiajam nurodymus dėl kredito paėmimo davė A. Č., nepaneigia V. L. kaltės, nes būdamas kartu su A. Č. jis iš esmės pritarė atliekamiems veiksmams, suvokdamas, kad nukentėjusiojo neveš dirbti ir užsidirbti į mišką. Nagrinėjamo epizodo kontekste sprendžiant, ar A. Č. ir V. L. veiksmuose pagrįstai nustatyti sukčiavimo sudėties požymiai, pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis A. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė neturėjęs jokio suinteresuotumo eiti į tą kioskelį (16 t., b. l. 143).

61. Nukentėjusiojo parodymus dėl jam siūlyto tariamo darbo patvirtina ir A. Č. mobiliojo ryšio telefono numerio kontrolės metu užfiksuoti duomenys: 2015 m. rugpjūčio 12 d., 10:10:54–10:13:39 val., pokalbis tarp A. Č. ir A. R., kurio metu A. R. klausė: „kaip ten miškas, ar guminių batų reikia <...>?“, o vėliau buvo fiksuotas A. Č. susirašinėjimas su A. F.. Kaip minėta, nukentėjusysis parodė, jog prie kioskelio reikėjo laukti, nes buvo pietūs, kaip matyti, 12:17:54 val. A. Č. išsiuntė A. F. SMS pranešimą su tekstu: „parašyk kada leist“, o 12:50:53 val. dar kartą parašė: „leist?“ (2 t., b. l. 138–139).

62. Apibendrinant aptartas aplinkybes, spręstina, kad nuteistųjų A. Č. ir V. L. dėl aptarto epizodo skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiama ne prielaidomis, o byloje surinktais duomenimis, sudarančiais logišką, nuoseklią įrodomąją grandinę, kurios nepaneigia nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai.

Dėl nukentėjusiųjų G. R. ir V. L. epizodų

63. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių. Nors nagrinėjami epizodai faktiškai nėra susiję, tačiau juos sieja aplinkybė, kad abu nukentėjusieji nebuvo apklausti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, kadangi nukentėjusieji mirė, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, buvo pagarsinti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

63.1. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad 2015 m. gegužės 29 d. s. b. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jo sustojo automobilis, kurio priekyje sėdėjo du vyrai, abu pasiūlė užsidirbti ir sakė, jog duos 30 Eur už tai, kad nueitų į paštą ir išgrynintų jiems iš Anglijos į jo (nukentėjusiojo) sąskaitą pervestus pinigus; patys atsakė negalintys, nes jiems daug atskaičiuos antstoliai ir pažadėjo, jog nebus jokių problemų, taip pat paklausė, ar turi dokumentą. Vyrai nukentėjusįjį nuvežė į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, (duomenys neskelbtini), ir liepė nueiti į „(duomenys neskelbtini)“ kioską ir darbuotojai pasakyti, kad yra padaryta perlaida, o jis nori išsigryninti pinigus. G. R. taip ir padarė, o darbuotoja jam atspausdino dokumentus, davė pasirašyti ir davė, berods, 750 Eur, kuriuos nukentėjusysis perdavė vairuotojui (past. – kuris buvo stambesnis), o liesesnis keleivis padavė G. R. 30 Eur. Nukentėjusysis parodė įvykio dieną buvęs blaivus, dėl to, viską atsimenantis (7 t., b. l. 87–88).

63.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. nurodė, kad 2015 m. birželio 22 d. jam važiuojant dviračiu, prie jo sustojo lengvasis automobilis, iš kurio išlipo du vyrai, kurie „prisikabino“, jog V. L. jiems padėtų nuimti pinigus nuo sąskaitos, ir nors iš pradžių jis nesutiko, tačiau vyrai už paslaugą pasiūlė pinigų, dėl to, nukentėjusysis sutiko. Jie nuvažiavo į V. L. namus jo paso, o po to į (duomenys neskelbtini), (I.) kioską. Nukentėjusiajam davė popieriuką, kurį liepė pateikti kasininkei. Nurodė, kad popieriuką ir asmens dokumentą V. L. padavė moteriai, kuri išdavė krūvą popierių, tačiau nukentėjusysis be akinių nieko nemato ir nesupranta lietuviškai. Gautus pinigus V. L. perdavė minėtiems vyrams, iš kurių vienas jam davė 10 Eur už paslaugą (7 t., b. l. 115–116).

64. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 26766/05 ir 22228/06, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas, §118; Balčiūnas prieš Lietuvą, Nr. 17095/02, 2010 m. liepos 20 d. sprendimas). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi. Pažymėtina, kad liudytojo mirtis pripažįstama svarbia priežastimi. (pavyzdžiui, Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, Nr. 19874/92, 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas; Bonev prieš Bulgariją, Nr. 60018/00, 2006 m. birželio 8 d. sprendimas; Mika prieš Švediją, Nr. 31243/06, 2009 m. sausio 27 d. sprendimas). Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, §147).

65. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai kaltinimas grindžiamas mirusio asmens (kuriam kaltinamasis niekada neturėjo galimybės užduoti klausimų) parodymais, pagrindinis kriterijus yra tokių parodymų, kaip duomenų, svarba ar net lemiamumas. Teismų praktikoje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas mirusio asmens parodymais galimas ne visais, o tik išimtiniais atvejais, jeigu yra kitų procesinių garantijų, suteikiamų kaltinamajam. Be to, mirusio asmens, o juo labiau pagrindinio kaltinimo liudytojo parodymai, kai jie teismo posėdyje perskaitomi BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, gali būti naudojami tik kaip priemonė kitiems įrodymams patikrinti, o ne kaip savarankiškas įrodymų šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-942/2020).

66. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu tai, kad kaltinimai A. Č., A. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui aptariamų epizodų kontekste buvo grindžiami ne išimtinai mirusių nukentėjusiųjų parodymais, tačiau buvo atlikti ir parodymai atpažinti, kurių metu G. R. atpažino A. Č., kaip asmenį, kuris apgavo jį ir kuriam atidavė pinigus, taip pat atpažino ir A. F., kaip moterį, kuri jam padavė pasirašyti kredito sutartį (7 t., b. l. 97–101, 103–107). Tuo tarpu V. L. atpažino tiek A. Č., kuris atvyko kaip automobilio keleivis su kitu vairuotoju ir įkalbėjo padėti išgryninti pinigus, tiek ir A. F., kuri davė pasirašyti dokumentus ir išdavė pinigus (7 t., b. l. 120–124, 126–130).

67. Be kita ko, svarbu tai, kad nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl įvykių sekos, vietos, laiko leidžia patvirtinti ir objektyvieji įrodomieji bylos duomenys, gauti taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones.,

67.1. G. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos metu, t. y. 2015 m. gegužės 29 d., A. Č. telefono numeris (duomenys neskelbtini) 08.03 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini), o nuo 08.31 val. iki 09.11 val. prisijungdavo prie celės (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyrius (4 t., b. l. 1–2, 6).

67.2. Tuo tarpu 2015 m. birželio 22 d. (V. L. epizodas) A. Č. mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės, esančios netoli V. L. gyvenamosios vietos, o vėliau ir prie celės, apimančios (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyrių, kuriame V. L. vardu buvo išduotas vartojimo kreditas (4 t., b. l. 1–2, 7, 62).

68. Aptariamų epizodo kontekste itin reikšmingi yra ir pačios nuteistosios A. F. parodymai, kadangi ji prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, pripažino veikusi bendrai su A. Č., o A. F. pirmosios instancijos teisme tiek A. Č., tiek ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus. Be kita ko, atsižvelgiant į apskritai visoje bylos medžiagoje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusieji nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės jiems užduoti klausimus, įvertinant, kad tai lėmė objektyvi priežastis – nukentėjusiųjų mirtis – nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negalėjo būti vertinami priimant skundžiamą nuosprendį.

69. Dėl šių epizodų pažymėtina ir tai, kad nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nepateikiama jokių konkrečių argumentų, kurių pagrindu būtų kvestionuojamas jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir / ar kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo padarytus materialiosios ir / ar procesinės teisės nuostatų taikymą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sprendžianti, kad nuteistojo kaltė aptartų epizodų kontekste pagrįsta tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais.

70. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, nenustatė pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamoje byloje nuteistieji veikė pagal iš anksto sutartą mechanizmą (išskyrus nukentėjusiųjų V. R. ir A. Z. epizoduose), t. y. A. Č. su V. L. arba A. Č. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei A. F., o kiekvienos nusikalstamos veikos kontekste surinkti įrodomieji duomenys neabejotinai patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir pagrindžia apeliantų kaltę dėl jiems reikštų kaltinimų. Priešingas išvadas suponuojančių argumentų nepateikė ir nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose.

71. Be kita ko, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad iš esmės pagal tapatų mechanizmą veikė ir nuteistieji E. J. bei R. G. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų epizoduose.

72. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. J. nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę, nors iš duotų parodymų matyti, kad neigė veikęs bendrai su R. G.. E. J. parodė, kad A. F. siūlydavo imti kreditus ir pasiūlė ieškoti asocialių žmonių, norinčių užsidirbti, būtent ji buvo iniciatorius. Nurodė, kad rugsėjo mėnesį su draugu R. užsiiminėjo automobilių detalėmis, kurias reikėjo išvežioti į įvairius miestus, būtent R. vairuodavo, o E. J. pardavinėjo detales ir kalbėdavo su žmonėmis, kuriems siūlydavo greitai užsidirbti, sakydamas, jog reikia atlikti pervedimus iš Vokietijos ar Anglijos savo vardu ir išgryninti pinigus; žmonėms sakydavo, kad bus jiems pervedimas iš E. J. sesers ar brolio. Nuteistojo teigimu, žmones surasdavo spontaniškai, nebuvo taip, kad specialiai jų ieškotų. Nuteistasis išsiųsdavo trumpąją žinutę A. (past. – F.) su žmogaus duomenimis, o ji patikrindavo, ar tam žmogui duoda kreditą. Dėl G. S. epizodo E. J. parodė, kad nebuvo taip, jog jam meluotų, gal tik kažkiek pamelavo, o dėl kitų asmenų visiškai pripažino; patvirtino, kad kažkiek apgavystės iš jo pusės būdavo. Parodė, kad A. F. duodavo 50–100 Eur, R. B. – 250 Eur, o kitiems 100–150 Eur. E. J. teigimu, R. G. nieko nežinojo apie susitarimą su A. F., jam tik duodavo benzinui ir valgyti nupirkdavo. Aiškino, kad pirminiuose parodymuose buvo pasakęs kitaip, nes patyrė policijos pareigūno spaudimą. Be to, E. J. teigimu, R. G. apskritai nedalyvavo V. D. epizode, nes pas jį nuteistasis (E. J.) važiavo taksi (18 t., b. l. 155–158). Visgi, kaip matyti iš byloje esančių E. J. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolų, proceso metu duoti jo parodymai nebuvo nuoseklūs. 2015 m. rugsėjo 15 d. vykusioje apklausoje E. J. parodė nepripažįstantis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos; O. M. tik sustabdė R. G. vairuojamą automobilį ir paprašė jį pavežti, be to, nepažįsta A. F. (11 t., b. l. 68–69). Kita vertus, 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusios apklausos metu E. J. visiškai prisipažino dėl pareikšto įtarimo ir nurodė ankstesnės apklausos metu davęs neteisingus parodymus. Parodė, kad 2015 m. vasaros pradžioje A. F., kuri dirbo AB „(I.)“, pasiūlė užsidirbti ieškant asocialių žmonių ir juos įkalbinant išgryninti iš savo sąskaitos tariamai pinigus, kuriuos jiems persiųs į sąskaitas, o gavęs asmenų duomenis (paso numerį, asmens kodą, vardą, pavardę ir pan.) nusiųstų jai (A. F.), kuri patikrintų, kokia kredito įstaiga ir kokiai sumai tam asmeniui duotų kreditą. Už kiekvieną kreditą A. F. duodavo apie 50 Eur. Be to, E. J. nurodė, kad vienam važinėti ir ieškoti žmonių po Lietuvą buvo sudėtinga, nes reikėjo ir vairuoti, ir telefonu kalbėti bei įkalbinėti žmones, todėl pasiūlė draugui R. G. užsidirbti pinigų, kad kartu važiuotų, ieškotų žmonių ir juos įkalbintų, o A. F. jų vardu ims kreditus (11 t., b. l. 90–91). Kitų apklausų metu nurodė, kad poziciją dėl kaltės išreikš teisme (11 t., b. l. 113; 18 t., b. l. 155–156). Nors E. J. teigė patyręs iš policijos pareigūno spaudimą, dėl to, davęs neteisingus parodymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. apklausoje dalyvavo jo gynėjas ir tiek pats E. J., tiek ir jo gynėjas pasirašė apklausos protokolą (11 t., b. l. 90–91). Juo labiau, atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu E. J. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, kurios metu prisipažino dėl pareikšto įtarimo, tačiau pakeitė savo poziciją tik dėl R. G. vaidmens nusikalstamose veikose. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti E. J. parodymai laikytini absoliučiai nepatikimais ir neteisingais.

73. Kita vertus, R. G. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad E. atvažiuodavo ir prašydavo sėsti už vairo, R. G. važinėjo jo reikalais; A. apskritai nepažįsta, o mašinoje buvusius žmones pažįsta tik iš išvaizdos. 2015 m. važinėjo, ieškojo nekilnojamojo turto, kadangi E. buvo išgėręs, dėl to R. G. su juo važiavo. Nurodė, kad važiuodavo prekiauti detalėmis į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo teigimu, atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), parkuodavo automobilį ir eidavo namo (gyvena (duomenys neskelbtini)), o į „(duomenys neskelbtini)“ kioską nėra važiavęs (19 t., b. l. 4).

74. Visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis, minėtosios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tokie nuteistųjų E. J. ir R. G. parodymai savaime nepaneigia R. G. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad dalyje dėl R. G. vaidmens nusikalstamose veikose duoti E. J. parodymai, kelia abejonių dėl jų patikimumo. Pažymėtina ir tai, kad abejones dėl R. G. parodymų ir E. J. nurodytų aplinkybių, jog R. G. nėra susijęs su nusikalstamos veikomis, kelia ir ta aplinkybė, kad pastarasis aiškino, jog ieškojo nekilnojamojo turto, o vairavo, nes E. J. buvo išgėręs, taip pat teigė, kad važiuodavo prekiauti detalėmis, bet į (duomenys neskelbtini) pusę. Tuo tarpu E. J. laikėsi pozicijos, kad su R. G. pardavinėjo detales. Dėl to, nesutiktina su R. G. apeliacinio skundo argumentais, kad E. J. neabejotinai patvirtino R. G. aiškiai išdėstytas aplinkybes, kuo jis užsiėmė inkriminuojamu laikotarpiu, kokiu tikslu važiavo į skirtingas vietoves ir ką ten veikdavo.

Dėl nukentėjusiojo R. B. epizodo

75. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. B. nurodė, kad prieš 6–7 metus negavo paskolos (duomenys neskelbtini), dėl to, (duomenys neskelbtini) surado mašiną ir jį su pažįstamais B. ir A. K. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu ne taip pasakė, jo niekas neapgavo, be to, policijoje buvo girtas. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė neatsimenantis tokių parodymų. Nors pirmosios instancijos teisme R. B. nurodė atpažinęs asmenis, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nurodė, jog pareigūnai rodė nuotraukas, bet jis neatpažino (17 t., b. l. 44–45). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo davęs kitokius parodymus. Apklausos metu R. B. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį jam paskambino A. K. ir paklausė, ar nenori užsidirbti 50 Eur; kadangi jam pasirodė kažkas ne taip, pasakė, jog nežino. Gal po 15 min. pas jį atvažiavo A. K. su dviem R. B. nepažįstamais vaikinais, kurie prašė padėti nuimti pinigus nuo sąskaitos ir sakė, kad tam reikalingas tik R. B. pasas. Tačiau jis nesutiko, o tuo metu nurodė buvęs blaivus. Tie patys vaikinai atvyko gal po savaitės, kai R. B. buvo girtas ir ėjo (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau neatsimena, kaip atsidūrė pas vaikinus automobilyje; automobilyje buvo du vaikinai, nukentėjusiojo draugas A. B. ir nepažįstamas pagyvenęs vyriškis, kuris taip pat ėjo į paštą paimti pinigų. (duomenys neskelbtini) R. B. vienas vaikinas padavė popieriuką su numeriu ir liepė eiti į „(duomenys neskelbtini)“ pašto skyrių, kuriame dirbusiai merginai jis padavė popieriuką ir asmens tapatybės kortelę, o paklausus, iš kur tie pinigai, mergina jam atsakė, kad jis pats turi žinoti. Mergina surašė kažkokius popierius, kuriuos davė pasirašyti R. B., ir išdavė 750 Eur. Grįžęs į automobilį R. B. viską atidavė vienam iš vaikinų, o jis jam davė 50 Eur, ir po to į pašto skyrių nuėjo minėtas pagyvenęs vyras. Nukentėjusysis nurodė, kad abu vaikinai buvo stamboki, trumpų tamsių plaukų (7 t., b. l. 8–10). Kaip matyti, apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. B. iš esmės pakeitė savo parodymus, vis dėlto, nors ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nelaikytini savarankišku įrodymu baudžiamojoje byloje, tačiau jais nagrinėjamu atveju remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

76. Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, nors E. J. neigė R. G. vaidmenį nusikalstamose veikose, tačiau pripažino kaltę dėl pareikšto kaltinimo, nurodydamas, kad prieš asmenis buvo naudota apgaulė, siūlant užsidirbti nuimant pervestus pinigus. Tai pat ir pati nuteistoji A. F. proceso metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų.

77. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad liudytoju apklaustas R. B. apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs tyrėjas D. R. parodė, jog nors ir nepamenantis konkretaus R. B. atvejo, kaip jį apklausinėjo, tačiau nurodė, neapklausinėjantys neblaivių asmenų (17 t., b. l. 173–175). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kad nukentėjusiojo teisme duotus parodymus iš esmės paneigia nuteistųjų nurodytos aplinkybes, tokią išvadą dar labiau sustiprina liudytojo D. R. parodymai, kurie leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl to, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė būdamas neblaivus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo tikrintas R. B. ir / ar nukentėjusiojo V. D. blaivumas, tačiau net ir siekiant sukelti abejones dėl apklausų policijos pareigūnų parodymų patikimumo, pabrėžtina, jog R. G. kaltė grindžiama ne pavienių įrodomųjų duomenų pagrindu, o jų visuma, sudarančia nuoseklią įrodomąją grandinę.

78. Pažymėtina, kad apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. K. parodė, kad jam paskambino brolis ir siūlė gauti kreditą, tačiau liudytojas atsakė, jog jam kredito nereikia; tuo momentu jis neturėjo paso, todėl atsisakė, tačiau su pasiūlymu sutiko R. B.. Be to, liudytojas atsakė, negalintis patvirtinti senų savo parodymų (18 t., b. l. 9–10). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tam tikrą liudytojo parodymų prieštaringumą, kadangi viena vertus, jis nurodė, kad R. B. pasiėmė nuo piliakalnio, prie kurio jie rinko sraiges, bet kita vertus, nurodė, nežinantis, kas ir su kokiu automobiliu išsivežė R. B.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį jam paskambino brolis V. K. ir paklausė, ar nenori užsidirbti 50 Eur; po 5–10 min. prie jo atvažiavo brolis su dviem nepažįstamais vaikinais, kurie pasakė, jog jeigu savo vardu A. K. paimtų paskolą, jie duotų jam 50 Eur; jis su tuo sutiko, bet pasakė, kad neturi galiojančio asmens dokumento. Vaikinai pasakė, kad taip netinka, dėl to, A. K. nurodė, jog tai galėtų padaryti R. B. ir parodė jiems, kur gyvena R. B. (7 t., b. l. 26–27). Kaip matyti, liudytojas nuosekliai nurodė, kad jam taip pat buvo siūlomas kreditas, tačiau jis atsisakė, nes neturėjo paso, o R. B. sutiko ir išvažiavo su nepažįstamais vyrais.

79. Kaip jau minėta, R. B. nurodė į (duomenys neskelbtini) vykęs kartu su A. B., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini); jo teigimu, B. sužinojo, jog kažkas duoda paskolas ir pasakė, kad gaus pinigų, turės, iš ko išgerti. Liudytojas nurodė, neatsimenantis, kaip davė parodymus policijos pareigūnams; teigė, kad jie viską patys surašė pagal B. parodymus, o liudytojui atnešė popierius pasirašyti, jis net neskaitė savo parodymų (18 t., b. l. 11–12). Iš 2015 m. lapkričio 5 d. vykusios liudytojo apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, jog 2015 m. gegužės mėnesį į namus su R. B. ir V. K. atvažiavo du nepažįstami vaikinai, kurie prašė padėti nuimti pinigus nuo sąskaitos ir aiškino, kad už tai gaus po 50 Eur, tačiau liudytojas A. B. gavo socialinę pašalpą, todėl nesutiko. Gal po dviejų savaičių į namus vėl atvažiavo tie patys vaikinai ir klausė, kur yra R. B., nes jis pažadėjo padėti paimti pinigus. Liudytojas su vaikinais nuvažiavo prie restorano pasiimti R. B., kuris buvo visiškai girtas, ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini); vienas iš vaikinų padavė R. B. popierių su numeriu ir liepė nueiti į parodytą „(duomenys neskelbtini)“ pašto skyrių paimti pinigus, o grįžęs jis atidavė vaikinams 750 Eur (7 t., b. l. 48–49). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. gegužės 22 d. R. B. vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, kuris buvo išmokėtas grynaisiais A. F. (4 t., b. l. 106; 5 t., b. l. 122–125). Atkreipiant dėmesį į R. G. apeliacinio skundo argumentus, kad A. B. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, jog nuteistojo kaltę nagrinėjamos nusikalstamos veikos epizode pagrindžia įrodomųjų duomenų, ištirtų pirmosios instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, visuma. Dėl to, šie apelianto argumentai savaime nepaneigia skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo.

80. Nors nagrinėjamos nusikalstamos veikos epizode tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai nelaikytini nuosekliais, tačiau iš esmės bent vienoje proceso stadijoje kiekvienas jų nurodė, kad buvo siūloma užsidirbti nuimant pinigus / paimant paskolas, o R. B. buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), kur pašto skyriuje paėmė 750 Eur, kuriuos atidavė į (duomenys neskelbtini) atvežusiems vaikinams. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, R. B. nurodė, jog R. G. yra panašus į asmenį, įkalbėjusį jį važiuoti ir vežusį jį į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų (7 t., b. l. 65–68). Be kita ko, aplinkybes dėl to, kad būtent R. G. ir E. J. vežė R. B. į „(duomenys neskelbtini)“ skyrių, kuriame dirbo A. F., patvirtina ir elektroninių ryšių kontrolės metu surinkti duomenys, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, dėl to, nekartotini (4 t., b. l. 1–2, 5).

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašyti ir apeliacinės instancijos teisme dar kartą įvertinti duomenys visumoje patvirtina, kad R. G., veikdamas su E. J. ir A. F., padarė aptartą nusikalstamą veiką.

Dėl nukentėjusiojo V. D. epizodo

82. Be kita ko, skundžiamu nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu, nes veikdamas kartu su A. F. ir E. J., melagingai pranešęs apie tariamai pervestus pinigus, įkalbėjo V. D. savo vardu už atlygį išgryninti pinigus, taip V. D. buvo išduotas 750 Eur dydžio kreditas, kurį pasisavino R. G. bei E. J..

83. Kaip jau buvo minėta, E. J. laikėsi pozicijos, kad šioje nusikalstamoje veikoje R. G. apskritai nedalyvavo, nes pas V. D. jis (E. J.) atvažiavo taksi (18 t., b. l. 156), tačiau savo kaltę pripažino. Visgi, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje buvo paneigtos.

84. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. D. nurodė, paprašęs draugo nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) paimti kredito, kadangi (duomenys neskelbtini) nedirbo bankas; (duomenys neskelbtini) kioskelyje gavo 750 Eur kreditą; jis davė draugui M. M. 50 Eur už tai, kad jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini) ir atgal, o sau pasiliko 700 Eur. Nukentėjusysis teigė, kad kioske moteris paaiškino, jog jis ima kreditą, o šis atsakė, kad žino. V. D. teigimu, įvykio metu 2015 m. jis buvo blaivus ir nors teigė ikiteisminio tyrimo metu parodymus pasirašęs, būdamas girtas, tačiau to paties teisiamojo posėdžio metu nurodė nežinantis, ar buvo girtas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos kategoriškai neigė, teigdamas, kad protokolo policijos įstaigoje neskaitė (16 t., b. l. 176–178). Atsižvelgiant į tai, kad V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė iš esmės kitokius parodymus ir neigė duotuosius ikiteisminio tyrimo metu, pastarieji įgyja svarbią reikšmę, vertinant nukentėjusiojo parodymų teisingumą bei patikimumą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. po pietų einant (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini), prie jo sustojo lengvasis automobilis, kuriame sėdėjo du vyrai ir paklausė gal „nori chaltūrkės pasidaryt“ – pasiūlė užsidirbti; jie pasakė, kad reikia pašte paimti pinigus, paklausė, ar V. D. turi dokumentą ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kažkur (nežino, ar ten (duomenys neskelbtini), ar kita gyvenvietė); prie „(duomenys neskelbtini)“ kiosko, jam pasakė nueiti ir pasakyti, kad yra pervedimas nuo sesers. Nuėjęs į minėtą kioską V. D. moteriai padavė asmens tapatybės kortelę ir pasakė tai, ką jam liepė dėl pervedimo. Moteris jam davė pasirašyti dokumentus ir davė ar 650 Eur, ar 750 Eur, kuriuos grįžęs į automobilį padavė už vairo sėdėjusiam vyrui. V. D. atvežė atgal, kur paėmė, ir už paslaugą davė 5 Eur, nors buvo žadėję 15 Eur. Nukentėjusiojo teigimu, įvykio dieną buvo girtas (8 t., b. l. 151–152).

85. Kaip matyti, nukentusiojo V. D. proceso metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, o jo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė, būdamas girtas, nors taip pat teigė, nežinantis, ar buvo girtas. Pirmosios instancijos teisme apklausta V. D. apklausą atlikusi tyrėja I. B. parodė, kad surašius protokolą žmogui duodama su juo susipažinti arba jis perskaitomas, jeigu asmenys to prašo; visada įsitikinama, kad protokolas perskaitytas ir asmens pasirašytas. Be to, nurodė, kad pamačius, jog asmuo atvyko neblaivus, jis neapklausinėjamas (17 t., b. l. 170–173). Atkreiptinas dėmesys, kad ant abiejų V. D. apklausos protokolo lapų yra jo vardas, pavardė ir parašas, o paskutiniame lape nurodyta, kad: „Protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“ (8 t., b. l. 151–152). Priešingai nei teigiama apelianto R. G. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojos parodymais, nors sutiktina, kad tiek anksčiau minėtas liudytojas D. R. (nukentėjusiojo R. B. epizode), tiek ir liudytoja I. B. iš esmės pasakojo bendrą apklausų tvarką, tačiau nėra priežasčių spręsti, jog nagrinėjamais atvejais buvo taikoma išimtinė tvarka ir apklausti neblaivūs asmenys, o argumentai dėl policijos pareigūnų duotų parodymų nepatikimumo apeliaciniame skunde siejama išimtinai su subjektyviu nuteistojo požiūriu, nepagrįstu objektyviais duomenimis. Juo labiau, kad nukentėjusiojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir kiti įrodomieji bylos duomenys. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti toks pat nusikalstamos veikos mechanizmas, kurio metu asmeniui buvo siūloma užsidirbti, melagingai nurodant, kad reikia padėti išgryninti tariamai pervestus pinigus. Kaip jau minėta, tiek E. J., tiek ir A. F. savo kaltę pripažino.

86. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. V. D. vardu buvo suteiktas 750 Eur dydžio vartojimo kreditas, kuris buvo suteiktas „(duomenys neskelbtini)“ kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), ir išmokėtas grynaisiais A. F. (4 t., b. l. 105, 148–152).

87. Be kita ko, telefono numerio (duomenys neskelbtini) (past. ­– kuriuo naudojosi A. F.) kontrolės metu užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. 16:12:54 val. E. J. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. F. išsiuntė pranešimą su tekstu: „V. d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tel.(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešime buvo nurodytas V. D. asmens kodas, asmens tapatybės kortelės numeris ir telefono numeris, kurie buvo reikalingi sudarant vartojimo kredito sutartį. Po to, 16:16:11 val. E. J. išsiuntė A. F. pranešimą su tekstu: „(duomenys neskelbtini)“, o A. F. atrašė, kad „duoda“. Pažymėtina, kad susirašinėjimo metu 17:37:43 val. E. J. išsiuntė žinutę: „jo tel pas mane“ ir 17:37:59 val. parašė kodą „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 36–37).

88. Nors E. J. kategoriškai neigė, kad šią nusikalstamą veiką padarė, veikdamas kartu su R. G., visgi, byloje surinkti elektroninių ryšių kontrolės duomenys patvirtina, jog R. G. naudotas telefonas 2015 m. rugsėjo 4 d. nuo 16.02 val. iki 16.26 val. prisijungdavo prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o kaip jau minėta, V. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nepažįstamieji prie jo sustojo būtent (duomenys neskelbtini); be to, E. J. telefonas 17.01 val. prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o R. G. telefonas prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo prisijungęs 17.07 val. Be to, 17.40 val. E. J. telefonas buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) yra netoliese (duomenys neskelbtini), kur V. D. vardu buvo išduotas vartojimo kreditas. Tuo tarpu, R. G. telefonas 17.48 val. prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 18.01 val. – prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). E. J. telefonas 18.57 val. prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o R. G. telefonas – 19.31 val. prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (4 t., b. l. 1–2, 10). Kaip buvo minėta, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji parvežė atgal į (duomenys neskelbtini). Taigi objektyvieji įrodomieji bylos duomenys dėl nuteistųjų buvimo vietos nusikalstamos veikos padarymo dieną esminėse detalėse patvirtina nukentėjusiojo būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

89. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir išanalizavęs pirmosios instancijos teismo motyvus, nenustatė pagrindo abejoti, kad tiek E. J., tiek ir R. G. kaltė šios nusikalstamos veikos kontekste yra neabejotinai pagrįsta įrodomųjų duomenų visuma.

Dėl nukentėjusiojo Z. J. epizodo

90. Tapatus nuteistųjų byloje analizuojamas nusikalstamo veikimo mechanizmas nustatytas ir nukentėjusiojo Z. J. epizode. Teisiamojo posėdžio metu Z. J. parodė, kad gal prieš 6 metus jį sustabdė du nepažįstami berniukai ir pasakė: „padaryk paslaugą, nuimk pinigus“; už pagalbą pažadėjo 10 Eur; nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur kioske Z. J. padavė pasą, surašė duomenis, o jam padavė pinigus, ir jį parvežė atgal. Negalėjo pasakyti tiksliai, kas jį užkalbino – ar vairuotojas, ar keleivis. Nukentėjusysis neskaitė, ką pasirašė, neturėjo akinių. Z. J. teigimu, apklaustas pas pareigūnus buvo blaivus, o įvykio metu gal iš po vakar buvo truputį neblaivus, bet apsvaigęs nebuvo. Apklausiamas apylinkės teisme Z. J. nurodė, kad neperskaitė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tik pasirašė ir patvirtino, kad ant 2015 m. rugsėjo 8 d. apklausos protokolo yra jo raštas; taip pat nurodė, kad neprisimena, ar davė 2015 m. rugsėjo 10 d. apklausos protokole užfiksuotus parodymus, tačiau patvirtino 2015 m. spalio 28 d. apklausoje duotus parodymus (17 t., b. l. 11–13).

91. Pirmoje ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 8 d. vykusioje apklausoje Z. J. davė išsamius parodymus, kurie išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, dėl to, nekartotini, tačiau akcentuotina, kad Z. J. parodė, jog 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 14 val. jam einant (duomenys neskelbtini) mieste, prie jo sustojo automobilis, kurio priekyje sėdėjo du vyrai; keleivio pusėje sėdėjęs asmuo paklausė, ar „nenori uždirbt“; išvažiavus, vyrai paklausė, ar Z. J. paėmė pasą, tačiau jis nebuvo pasiėmęs paso, dėl to grįžo atgal ir jį paėmus vėl nuvažiavo. Bevažiuojant vyrai pasakė, kad jiems reikia pagalbos, nes iš Anglijos firmos jiems turi pervesti pinigus, bet jų sąskaitos areštuotos antstolių, jie negali pinigų persivesti į savo sąskaitas, todėl jiems reikia pagalbos. Iš pradžių jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet keleivio vietoje sėdėjęs vyras išlipo ir pakalbėjęs telefonu grįžo į automobilį ir pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo kažkur už (duomenys neskelbtini) ir keleivio vietoje sėdėjęs vyras Z. J. parodė kioskelį ir pasakė nueiti į jį, paduoti asmens dokumentą ir pasakyti, kad yra pavedimas iš Anglijos firmos. Z. J. taip ir padarė, pasirašė dokumentus ir moteris jam atskaičiavo 700 Eur, kuriuos jis atidavė keleivio vietoje sėdėjusiam vyrui. Pastarasis Z. J. davė 5 Eur ir buvo sustoję (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, o grįžtant jam davė dar 5 Eur. Be to, Z. J. parodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje sėdėjęs vyras buvo paėmęs jo mobilaus ryšio telefoną, nes sakė, jog nori įvesti savo telefono numerį (8 t., b. l. 180–182). Aptartų parodymų Z. J. laikėsi ir 2015 m. rugsėjo 10 d. apklausos metu bei nurodė, kad manė, galintis atpažinti minėtus vyrus ir kasininkę, nors įvykio dieną ir buvo išgėręs apie litrą 4,5 laipsnių stiprumo alaus (8 t., b. l. 192–193). Taigi, nors nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo, tačiau viso proceso metu jis laikėsi nuoseklios, neprieštaringos pozicijos dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, dėl ko, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais.

92. Pažymėtina, kad nukentėjusysis Z. J. pakartotinai atlikto asmens parodymo atpažinti metu atpažino tiek A. F., tiek R. G., kaip mašiną vairavusį asmenį, ir E. J., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje (9 t., b. l. 24–28, 30–34, 36–40).

93. Šios nusikalstamos veikos kontekste nukentėjusiojo parodymus neabejotinai patvirtina elektroninių ryšių kontrolės metu surinkti duomenys, pagal kuriuos 2015 m. rugsėjo 7 d. 12:15:14 val. E. J. išsiuntė SMS pranešimą A. F. su tekstu: „J. Z. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tel.(duomenys neskelbtini)“, o toliau buvo siunčiami pranešimai, kokiose kreditų teikimo bendrovėse žiūrėti, ar duoda Z. J. kreditą (3 t., b. l. 38–40). Kaip jau buvo minėta, E. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos neginčija, tačiau apeliantas R. G. pabrėžia, kad jis buvo tik vairuotojas ir nebuvo susijęs su nusikalstama veika. Elektroninių ryšių kontrolės metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tiek R. G., tiek E. J. naudoti telefonai įvykio dieną buvo prisijungę prie celės, veikiančios (duomenys neskelbtini), tuomet jungėsi prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikiančių celių (past. ­­– R. G. telefonas 13.58 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios veikimo teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyrius), o po to abu nuteistieji jungėsi prie celių, veikiančių (duomenys neskelbtini), o kaip jau minėta, nukentėjusysis nurodė, kad jį nepažįstamieji parvežė į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo parodymų patikimumą sustiprina ir tai, kad jis nurodė, jog važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie buvo sustoje (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre, tuo tarpu 12.49 val. R. G. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (4 t., b. l. 1–2, 12). Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Z. J. vardu buvo išduotas 700 Eur dydžio vartojimo kreditas (5 t., b. l. 74–77).

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su bylą nagrinėjusiu pirmosios instancijos teismu, kad byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia, jog nors R. G. neigė savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, tačiau visų epizodų kontekste byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad jis nukentėjusiuosius vežė imti kreditų kartu su E. J., tokiems veiksmams neprieštaravo, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo nurodęs, jog pasiūlė draugui R. G. užsidirbti ieškant žmonių, kurių vardu A. F. ims kreditus, o pati A. F. nurodė, kad žmones pas ją atveždavo E. J. su jai nepažįstamu vyru. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis Z. J. buvo suklaidintas dėl tariamos pagalbos nuteistiesiems suteikimo, jis priėmė sau nenaudingą sprendimą dėl vartojimo kredito paėmimo, kurio be nuteistųjų panaudotos apgaulės, nebūtų ėmęs. Dėl to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuspręsta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudota apgaulė buvo esminė, o tai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl nukentėjusiojo A. D. epizodo

95. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiuoju pripažintas A. D. nurodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) rajone, prie jo sustojo BMW automobilis, kuriame buvo du žmonės, ir paklausė, ar nori „užsichaltūrinti“ 10 Eur ir ar turi pasą. Su nukentėjusiuoju jie nuvažiavo į jo kaimą ir paėmė pasą, o po to nuvažiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur jam pasakė, kad nueitų į „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti 500 Eur. Dirbusi moteris pasakė duoti pasą, A. D. pasirašė ir jam padavė 500 Eur, kuriuos grįžęs į mašiną jis atidavė vairuotojui, kuris paskui jam davė 10 Eur; jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini), kur A. D. su traukiniu grįžo į (duomenys neskelbtini). Apklausiamas teisme A. D. teigė, kad neskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bet nurodė pats papasakojęs pareigūnui, kaip viskas buvo, taip pat nurodė, atpažinęs stamboką vairuotoją ir keleivį, ir kasininkę. A. D. paaiškino, kad nuimti pinigus prašė vairuotojas, bet su juo daugiausiai bendravo keleivis. Taip pat pirmosios instancijos teisme patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir pagarsintus parodymus (16 t., b. l. 172–174). Pabrėžtina, kad nukentėjusiojo A. D. parodymai laikytini išsamiais ir nuosekliais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje jis nurodė esminėse detalėse sutampančias aplinkybes, kurias apie nusikalstamą veiką pasakojo ir apklausiamas apylinkės teisme (9 t., b. l. 50–51). Atkreiptinas dėmesys, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. D. atpažino A. F. ir R. G., kaip asmenį, pasiūliusį užsidirbti ir vairavusį automobilį (9 t., b. l. 54–56, 60–62). Aptartos aplinkybės leidžia paneigti R. G. poziciją, kad jis buvo išskirtinai tik vairuotojas ir nusikalstamai kartu su E. J. bei A. F. neveikė.

96. Atliekant elektroninių ryšių kontrolę užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. 14:31:10 val. E. J. išsiuntė SMS pranešimą A. F. su tekstu: „D. a. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tel.(duomenys neskelbtini)“, o 14:39:01 val. išsiuntė pranešimą su kodu „(duomenys neskelbtini)“, į ką A. F. atrašė: „greitokai kod. Max 500 siūlo“ (3 t., b. l. 40). Pažymėtina, kad pagal UAB „(A.)“ pateiktus duomenis 2015 m. rugsėjo 11 d. A. D. vardu buvo išduotas būtent 500 Eur dydžio vartojimo kreditas (4 t., b. l. 105; 5 t., b. l. 82–85). Be kita ko, neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymo pagrindu gauti duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos dieną R. G. telefonas 12.52 val., o E. J. telefonas 12.02 val. jungėsi prie celių, veikiančių (duomenys neskelbtini) rajone, kur ir buvo rastas nukentėjusysis A. D., o vėliau R. G. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus zonoje, ir 17.11 val. prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), o kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis buvo nurodęs, kad po tariamo pinigų paėmimo jį paleido būtent (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 1–2, 13).

97. Vadinasi, ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste buvo veikiama pagal visoje byloje akcentuojamą nusikalstamo veikimo mechanizmą, o nagrinėjamu atveju nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina objektyvieji duomenys, sudaro įrodomąją grandinę, suponuojančią pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Dėl nukentėjusiojo V. Ž. epizodo

98. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini), jam einant gatve prie jo privažiavo mašina su joje buvusiu pažįstamu E., kuris dirba kartu su nukentėjusiojo dėde, ir paprašė padėti žmonėms; automobilyje buvo du žmonės, E. ir nukentėjusysis, kuris turėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ paimti pinigus, pervestus iš Amerikos ar iš Anglijos, nes pats žmogus negalėjo nusiimti, sakė, kad duos už tai 10 Lt. Nors V. Ž. sakė, kad galima tai padaryti (duomenys neskelbtini), bet jam pasakė, jog reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini); atvykus pasakė, kad jis eitų į „(duomenys neskelbtini)“, paduotų asmens tapatybės kortelę ir ten jam paduos pinigus. „(duomenys neskelbtini)“ jis pasirašė, kad gavo pinigus, tačiau neskaitė, ką pasirašė, nes buvo be akinių, gavo 700 Eur ir juos padavė sėdėjusiam keleivio pusėje asmeniui. Nukentėjusiajam davė 10 Eur grįžti namo. V. Ž. nurodė, kad su E. nuėjęs į policiją viską papasakojo ir perskaitė, ką policininkas surašė, be to, iš karto atpažino minėtus asmenis (17 t., b. l. 15–17). Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. davė išsamius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, laikydamasis tos pačios pozicijos, kad jo buvo paprašyta paimti piniginė perlaidą, o už pagalbą buvo pažadėta 10 Eur (9 t., b. l. 72–74). Pabrėžtina, kad nukentėjusysis atpažino R. G., kaip automobilio vairuotoją, ir E. J., kaip priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusį asmenį (9 t., b. l. 78–80, 82–84).

99. Taip pat byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. J. 2015 m. rugsėjo 12 d. 13:45:35 val. išsiuntė SMS pranešimą A. F. nurodydamas V. Ž. vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento numerį ir telefono numerį; vėliau išsiuntė kodą, o 13:53:33 val. A. F. atsakė, kad „viskas gerai. Duoda“ (3 t., b. l. 40–41). Pažymėtina, kad R. G. naudotas telefonas nusikalstamos veikos dieną 14.50 val., o E. J. 14.56 val. jungėsi prie celių, kurių veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyrius, kuriame ir buvo išduotas vartojimo kreditas V. Ž. vardu (4 t., b. l. 1–2, 14, 79, 105, 144–147).

100. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos epizode, nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde vėlgi akcentuojama, kad nukentėjusysis neva patvirtino visais kredito ėmimo klausimais bendravęs tik su E. J., o R. G. buvo tik vairuotojas. Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo pozicija, pažymi, kad anksčiau aptarti duomenys, be kita ko, ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. F. nurodytos aplinkybės, patvirtina, jog E. J. nusikalstamai veikė ne vienas, be to, nors nukentėjusysis teigė, kad su juo vairuotojas nebendravo, tačiau pastarasis bendravo su keleivio vietoje sėdinčiu asmeniu, o nurodymai dėl nuėmimo į kioskelį nukentėjusiajam buvo duodami būnant automobilyje, vadinasi, girdint ir suprantant R. G., dėl to, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje neįrodytas.

Dėl nukentėjusiojo O. M. epizodo

101. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme O. M. parodė, kad susiskambino su draugu J., su kuriuo sėdėjo Lukiškių kalėjime; jie turėjo susitikti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) O. M. sutiko pažįstamą V. ir paklausė, kaip jam pakliūti į (duomenys neskelbtini), o V. pasakė, kad pas jį atvažiuos draugai ir gali jį (O. M.) paimti kartu. Atvažiavo du vyrai ir O. M. jiems pasakė, kad jam reikia prie (duomenys neskelbtini), o kai gaus kreditą, apmokės kelionę, tačiau jam nespėjo išduoti kredito. Nukentėjusysis aiškino, kad V. K. jis nepažįsta, o pinigai jam buvo reikalingi „pabaliavojimui“ ir laikėsi pozicijos, kad jo niekas neprašė atpažinti asmenų, be to, policijos pareigūnai jį gąsdino ir sakė prisipažinti. Pagarsinus O. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad tai tikrai ne jo parodymai, o ant apklausos protokolo ne jo parašas (17 t., b. l. 126–127). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad nukentėjusiuoju pripažintas O. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje, iš esmės neigė savo parodymus, išdėstytus 2015 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokole, kuriame užfiksuota, kad minėtą dieną apie 12.00 val. O. M. būnant (duomenys neskelbtini) mieste, prie jo privažiavo nežinomas automobilis, kurio markės ir duomenų neįsidėmėjo, nes buvo išgėręs, o jame buvo du nepažįstami vyrai. Automobilio keleivis pasiūlė uždirbti 15 Eur už pinigų, pervestų į O. M. sąskaitą, išgryninimą. Keleivis paklausė, ar O. M. turi pasą, kurį jis padavė keleiviui, o jis kažkam skambino ir diktavo jo (O. M.) duomenis. Be to, pakeliui (duomenys neskelbtini) tą patį pasiūlė dar vienam vyrui, kuris pakeliui išlipo, nes sužinojo, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mikrorajone O. M. buvo pasakyta nueiti į geltonai mėlyną, anksčiau buvusį (I.), kioską ir padavus pasą darbuotojai pasakyti, kad nori išgryninti pinigus iš savo sąskaitos. Moteris kioske paėmė O. M. pasą, kažką tikrino kompiuteryje, o po to kažkam skambino, jis du kartus pasirašinėjo, bet jam pasakė, jog jo sąskaitoje nėra pinigų (9 t., b. l. 90–91).

102. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai sprendė, kad nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus neabejotinai paneigia kitų byloje surinktų duomenų visuma. Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, pati nuteistoji A. F., pripažindama kaltę dėl nusikalstamų veikų, teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be kita ko, ir apie tai, kad E. (J.) jai atsiuntė žinutę su O. M. duomenimis (asmens kodu, paso numeriu ir telefono numeriu), o ji užpildė O. M. vardu paraišką UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditui 600 Eur sumai gauti, apie kredito įstaigos sutikimą suteikti kreditą ji informavo E., kuris paprašė sumą padidinti, tačiau A. F. sumą padidinus, kredito bendrovė paskolos nesuteikė ir paraišką atmetė, dėl ko pinigai nebuvo išmokėti (10 t., b. l. 118–119). Be kita ko, savo kaltę pripažino ir E. J., nors neigė R. G. nusikalstamą veikimą kartu.

103. Pažymėtina, kad minėtus A. F. parodymus patvirtina elektroninių ryšių kontrolės metu užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 14:06:47 val. E. J. iš tiesų išsiuntė SMS pranešimą su O. M. duomenimis, o A. F. atrašė, kad atsiųstų kitą telefono numerį, nes (atsiųstas) jau registruotas (14:25:00 val.), į ką E. J. atrašė: „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybes, kad kredito paėmimo iniciatyva kilo ne iš paties nukentėjusiojo, o būtent iš nuteistųjų, be kita ko, patvirtina ir E. J. SMS pranešimai, kuriuose rašoma: „jeigu daugiau galima tai būtų super“ (15:45:23 val.); „tu jam dėl akių popierių duok“ (16:06:24 val.) (3 t., b. l. 41–42). Šie duomenys neabejotinai paneigia nukentėjusiojo O. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad nepažįstami vyrai (pažįstamo V. draugai) jį tik pavežė iki (duomenys neskelbtini), nes būtent jam reikėjo kredito.

104. Šios nusikalstamos veikos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo V. K. parodymus, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, pažymėdamas, kad jis išlipo iš automobilio, o O. liko, be to, įvykio dieną jie buvo išgėrę (17 t., b. l. 179–180). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. prie jo ir pažįstamo O. M. (duomenys neskelbtini) mieste sustojo automobilis KIA, kuriame buvo du vyrai; tiek keleivis, tiek ir vairuotojas jų klausinėjo, ar turi su savimi asmens dokumentus, girdėjo, kad tarpusavyje kalbėjo apie kažkokius paskolų ėmimus; supratęs, kad jam kronų, kurias ėjo išsikeisti, nepažįstamieji neiškeis, liudytojas išlipo iš automobilio, tačiau O. M. liko toliau su jais kalbėtis (9 t., b. l. 95–96). Pažymėtina, kad liudytojas atpažino E. J., kaip automobilio KIA keleivį, o R. G., kaip vairuotoją (9 t., b. l. 97–106). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybę, jog V. K. iš tiesų vyko KIA automobiliu su O. M. patvirtina tai, kad automobilyje „KIA Carens“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta V. K. piniginė, apie kurios dingimą jis buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (10 t., b. l. 8–18, 19–31).

105. Nors nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad nukentėjusiojo O. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažinti objektyviais, teisingais bei patikimais, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali pilnai sutikti su šiais argumentais. Nors nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo apklausoje, nelaikytini savarankišku įrodymu, o apskritai jo proceso metu duoti parodymai tam tikrose detalėse nesutampa, tačiau kaip išsamiai pagrįsta skundžiamame nuosprendyje ir dar kartą akcentuojant esminius momentus išanalizuota šiame procesiniame sprendime, esminėse detalėse būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus O. M. parodymus patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Dėl to, esant tokiai situacijai, jais pagrįstai remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, nors sutiktina, kad V. K. galėjo papasakoti tik pradines įvykio aplinkybes, nes greitai iš automobilio išlipo, tačiau liudytojo parodymai tokiu atveju liudytojo parodymai nepaneigia toliau vykusios veiksmų eigos.

106. Atkreiptinas dėmesys ir į apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2020 m. vasario 13 d. O. M. paaiškinimą, apie tai, kad baudžiamojoje byloje jis neturi jokių pretenzijų, nes kaltinamieji nepadarė jokio nusikaltimo ir jis pats paprašė jam padėti gauti kreditą (21 t., b. l. 87). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo remtis šiuo O. M. paaiškinimu, kaip paneigiančiu anksčiau išdėstytas išvadas. Pažymėtina, kad O. M. pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas 2022 m. kovo 16 d., t. y. vėliau nei buvo surašytas paaiškinimas, tačiau apklausos metu nenurodė, jog kaltinamieji jam padėjo gauti kreditą, o teigė, kad tiesiog jį pavežė, kad jis pats galėtų kreditą pasiimti, nes jo negavo (duomenys neskelbtini).

107. Be kita ko, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu į bylą buvo pateikti ir A. D., V. D., Z. J. ir V. Ž. 2020 m. vasario 13 d. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad jie niekam neturi pretenzijų, kad jie viską žinojo ir su jais pilnai atsiskaitė E. J. (21 t., b. l. 88–91). Pabrėžtina, kad minėtieji paaiškinimai surašyti 2020 m. vasario 13 d., t. y. iki nukentėjusiųjų ir nuteistųjų E. J. bei R. G. apklausų teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vis dėlto, kaip matyti iš anksčiau aptartų E. J. parodymų, teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę, nors ir neigė veikęs su R. G.; taip pat A. D. ir V. Ž. pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad jų prašė išgryninti pinigus. Pabrėžtina, kad tiek kaltinamiesiems, tiek ir nuteistiesiems proceso dalyviai galėjo turėjo galimybę užduoti klausimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šie paaiškinimai savaime yra prieštaringi, nes viena vertus, nukentėjusieji teigia, kad viską žinojo ir neturi pretenzijų, tačiau teigia, jog su jais atsiskaitė E. J., dėl to, jeigu nukentėjusieji savo iniciatyva ėmė vartojimo kreditus, nepagrįsta teigti, kad su jais E. J. turėjo atsiskaityti, nors pats E. J., kaip jau ne kartą minėta, prisipažino dėl nusikalstamų veikų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo remtis ir šiais paaiškinimais, kaip paneigiančiais aptartas išvadas bei nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl nukentėjusiojo G. S. epizodo

108. Pažymėtina, kad nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažintas G. S. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) mirė, dėl to, nebuvo objektyvios galimybės jo apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija šios nusikalstamos veikos kontekste vadovaujasi anksčiau (past. – nukentėjusiųjų G. R. ir V. L. epizodai) aptartomis nuostatomis dėl rėmimosi mirusio asmens parodymais, priimant nuosprendį, ir remiasi dėl šio klausimo suformuota teismų praktika.

109. Nuteistasis E. J. teigė, kad G. S. atveju nebuvo taip, kad jam meluotų, gal kažkiek pamelavo, bet jie buvo geri bičiuliai (18 t., b. l. 155). Be to, A. F. G. S. nurodė kaip vieną iš paskutinių E. J. atvežtų asmenų, kuriuos atsimena.

110. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, atliekant įrodymų tyrimą, pagrįstai buvo pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. G. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį galimai 12 d. jis su pažįstamu V. C. (V. C.) buvo prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, kuomet apie 18.00 val. prie parduotuvės privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo du vyriškiai; keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis pasiūlė užsidirbti, sakydamas, kad reikės „pranešti“ cigaretes, o už tai duos 100 Eur, tačiau V. C. išleido (duomenys neskelbtini), nes jis neturėjo asmens dokumento, o G. S. turėjo asmens tapatybės kortelę, todėl jį nuvežė galimai iki (duomenys neskelbtini), prie kioskelio „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai vyriškiai jam pasakė, kad jis nueis į kioskelį ir kasininkei paduos asmens tapatybės kortelę. Teigė, kad būdamas kioskelyje ne iki galo suvokė, jog ima kreditą, ir negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė dokumentus. Minėti vyrai iš G. S. paėmė lapą ir reikalavo atiduoti visus pinigus, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis trenkė G. S. į pakaušio sritį, todėl jis atidavė pinigus, o vairuotojas jam davė 5 Eur kupiūrą. Nurodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, labai išsigando ir nelabai suvokė, ką daro (8 t., b. l. 165–167). Pažymėtina, kad G. S. atpažino R. G., kaip automobilio vairuotoją, o E. J. – kaip priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusį asmenį (8 t., b. l. 170–175).

111. Be to, iš elektroninių ryšių tinklų kontrolės metu nustatytų duomenų matyti, kad E. J. 12:36:11 val. išsiuntė A. F. SMS pranešimą su G. S. asmens kodu, asmens dokumento numeriu ir telefono numeriu (3 t., b. l. 37). Be to, siekiant patikrinti G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių patikimumą, reikšmingais laikytini byloje surinkti duomenys, kuriuose užfiksuotos E. J. ir R. G. naudotų telefonų prisijungimo vietos 2015 m. rugsėjo 5 d. Pažymėtina, kad R. G. telefonas nuo 10.19 val. iki 11.03 val. buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o E. J. buvo prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.39 val. iki 11.08 val.. Tuo tarpu nuo 14.00 val. iki 14.06 val. E. J., o nuo 13.56 val. – R. G. buvo prisijungę prie celių, kurių veikimo zonoje buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyrius, kuriame ir buvo išduotas vartojimo kreditas G. S. vardu (4 t., b. l. 1–2, 11, 79, 105; 5 t., b. l. 34–37).

112. Nors sutiktina su nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nebuvo galimybės apklausti G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau kaip jau buvo išanalizuota anksčiau, esant objektyvioms aplinkybėms, mirusio asmens parodymais gali būti remiamasi, priimant nuosprendį, jeigu jie sutampa su kitais juos patvirtinančiais duomenimis. Be to, G. S. buvo nurodęs, kad būtent vairuotojas (past. – atpažintas kaip R. G.) davė jam 5 Eur kupiūrą. Dėl to, visos bylos kontekste nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tiek E. J., tiek ir R. G. nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu veikė nusikaltimai ir pasisavino UAB „(A.)“ priklausančius 700 Eur.

Dėl nukentėjusiojo V. R. epizodo

113. Nukentėjusiojo V. R. epizode A. Č. pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje (Sukčiavimas), 214 straipsnio 1 dalyje (Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) ir 198¹ straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų, kurias padarė, turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus – ir iš viso įgijo 926,78 Eur dydžio svetimą turtą (724,05 Eur, priklausančius UAB „(A.)“, ir 202,73 Eur, priklausančius (šiuo metu) UAB „(D.)“).

114. Kaip buvo aptarta anksčiau, nuteistasis A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad jis padėjo V. R. gauti kreditą, tačiau jo pinigų nepasisavino. Tačiau pirmosios instancijos teisme teigė, jog tai ji pasiūlė V. R. paimti jo vardu kreditą, kadangi jam (V. R.) neužteko pinigų, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad tai pats nukentėjusysis klausė, ar įmanoma paimti kreditą (12 t., b. l. 69–71; 18 t., b. l. 174–175). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. Č. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta jo parodymus paneigiančiais duomenis, sudarančiais įrodomąją grandinę, leidžiančią teigti, kad minėta A. Č. pozicija, jog jis tik padėjo V. R. gauti kreditą, laikytina gynybine.

115. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. R. paaiškino, kad prie jo priėjo du vaikinai – vienas smulkesnio, liekno kūno sudėjimo, aukštas, o kitas – žemesnis ir stambesnis – ir pasiūlė užsidirbti. Dėl to nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasirašė sutartį (H.), o po to nuvyko į (duomenys neskelbtini), į (H.) ir gavo pinigus. Gautus pinigus atidavė minėtiems vaikinams, kurie vėliau V. R. teigimu, jam davė 300 Lt. Nukentėjusysis teigė nežinojęs, kad ima kreditą; nesinaudoja elektronine bankininkyste, vaikinai elektroniniu paštu paėmė jo duomenis iš paso ir nusiiminėjo pinigus. Paaiškino, kad pasirašęs iš karto gavo grynaisiais pinigų sumą, o po to vaikinai pasiėmė nukentėjusiojo paso duomenis ir nusiiminėjo pinigus. Paminėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme, V. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (17 t., b. l. 17–18). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė išsamius, nuoseklius parodymus, esminėse detalėse sutampančius su duotaisiais pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 147–148). Kadangi šie parodymai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. Č. (1 t., b. l. 150–153).

116. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. lapkričio 6 d. V. R. vardu AB „(H.)“ (duomenys neskelbtini) filiale buvo atidaryta atsiskaitomoji banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 4), iš kurios tą pačią dieną buvo atliekami 0,01 Eur pervedimai kredito bendrovėms, siekiant patvirtinti asmens registraciją (2 t., b. l. 12–13, 20, 25–26). Tuo tarpu 2014 m. lapkričio 6 d. 15.34 val. V. R. vardu atidarytoje sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo išgrynintos (2 t., b. l. 13, 20, 22). Pabrėžtina, kad dėl faktinių bylos aplinkybių šio epizodo kontekste ginčo nėra, kadangi byloje surinkti įrodomieji duomenys, kurie išsamiai išanalizuoti ir aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pagrindžia atliktus bankinius pervedimus ir paskolos sutarčių sudarymą, kurių pagrindu į V. R. vardu atidarytą banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos. Pažymėtina, kad ir nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, dėl to, jos šiame procesiniame sprendime nekartotinos. Visgi, esminis klausimas, dėl kurio A. Č. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – atliktų veiksmų (ne)teisėtumas, kadangi jo teigimu, visus prisijungimus ir pervedimus jis atliko prašomas paties V. R., juo labiau, kad jis pats ir išgrynino jo banko sąskaitoje buvusius pinigus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nuteistojo A. Č. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta ir tinkamai pagrįsta skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

117. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui; toks pats aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2014). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad V. R. sudarius elektroninių paslaugų teikimo sutartį gauti elektroninės bankininkystės ID kodas, asmeninis prisijungimo slaptažodis bei identifikavimo kodų kortelė su banko suteiktais slaptažodžiais, A. Č. buvo svetimi ir įgyti neteisėtai – apgaule, t. y. melagingai pasiūlius nukentėjusiajam užsidirbti, iš anksto žinant, kad užsidirbti jam nepadės.

118. Be to, BK 215 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-697/2020). Byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindžia, kad apgaule su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įgijęs V. R. identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis, A. Č. tuos duomenis neteisėtai panaudojo, atlikdamas kaltinime nurodytas finansines operacijas ir sudarydamas V. R. vardu paskolos sutartis.

119. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl aptartų išvadų pagrįstumo sustiprina ir tai, kad pagal bylos duomenis internetinėse svetainėse www.smscredit.lt ir www.vivus.lt registracijų metu buvo nurodomas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30–33), kuris buvo naudotas tik vieną dieną, t. y. 2014 m. lapkričio 6 d., mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir kuriame nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. vasario 14 d. veikė telefono numeris (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis priklausęs būtent A. Č. (2 t., b. l. 50, 54, 65).

120. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nukentėjusysis teigė nežinojęs, jog ima kreditą, o nepažįstamiems asmenims sutiko padėti tik galvodamas, kad turi bendrą pažįstamą. Be to, aplinkybes dėl aptariamo įvykio V. R. buvo nurodęs ir savo artimiesiems, apklaustiems pirmosios instancijos teisme – E. K. (E. K.) ir D. K. (17 t., b. l. 175–179, 180–184). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog minėtieji liudytojai patvirtino, kad anksčiau kiti asmenys yra padėję V. R. gauti kreditą jo vardu, o visus pinigus jis išleisdavo alkoholiui. D. K., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad prieš analizuojamą įvykį, V. R. vienas vyras pažadėjo vežioti maistą ir dėl to paėmė V. R. kortelę ir ja naudojosi ir tas vyras paėmė kreditą (17 t., b. l. 181), o tai, kad vyras naudojosi V. R. kortele, parodė ir liudytojas E. K. (17 t., b. l. 176–177).

121. Be to, nors pats nukentėjusysis nurodė, sergantis epilepsija ir kad jam nustatytas protinis atsilikimas (1 t., b. l. 160–161), tačiau gyveno vienas (past. – liudytojos D. K. teigimu, V. R. gyveno su teta, kuri mirė (17 t., b. l. 182)), jo darbingumas siekia (duomenys neskelbtini) procentus, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. R. tikrinimo, atlikto 2015 m. balandžio 22 d., metu nebuvo įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą (1 t., b. l. 158). Vis tik, nepriklausomai nuo aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais ir išsamiais parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad V. R. buvo socialiai pažeidžiamas, o tuo buvo pasinaudota atliekant nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad nukentėjusiajam buvo duota pinigų alui ir kelionės į (duomenys neskelbtini) metu jis išgėrė butelį, taip dar labiau susilpninant jo galimybes aiškiai suvokti paties veiksmo – banko sąskaitos atidarymo ir identifikavimo duomenų perdavimo nuteistajam – esmę ir prasmę. Šių išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pats nukentėjusysis V. R. išgrynino pagal paskolos sutartis į jo sąskaitą pervestas lėšas, nes tiek finansinės operacijos, tiek ir paskolos sutartys buvo sudarytos ne nukentėjusiojo iniciatyva ir valia, o esant nuteistojo iškreiptam realybės suvokimui apie tikruosius nuteistojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ketinimus padėti nukentėjusiajam užsidirbti.

Dėl nukentėjusiojo A. Z. epizodo

122. Dėl ankstesniame epizode taip pat analizuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu panaudotos apgaulės ir taip įgijus svetimą – UAB „(D.)“ bei UAB „(A.)“ priklausantį – turtą, t. y. pinigines lėšas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais A. Č. ir V. L..

123. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Č. ir šios nusikalstamos veikos kontekste laikėsi pozicijos, kad A. Z. viską žinojo dėl imamo kredito, niekas jo neapgaudinėjo (18 t., b. l. 174–175), o V. L. teigė, kad jis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, sėdėjo mašinoje, o Z. su A. išeidinėjo (18 t., b. l. 173). Visgi, minėti nuteistųjų parodymai laikyti objektyviems bylos duomenims prieštaraujančia gynybine pozicija, kurią paneigia ne tik, kaip akcentuojama apeliaciniuose skunduose, nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir kiti objektyvieji bylos duomenys.

124. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. Z. parodė, kad vieną dieną jam paskambino K. ir paklausė, ar nenori užsidirbti 100 Lt; jo atvažiavo vyrukai su automobiliu „Golf“ ir pasakė, jog važiuos į (duomenys neskelbtini), tačiau nuvažiavo už (duomenys neskelbtini) ir sutikus automobilį „Audi“ pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis įsėdo į „Audi“ automobilį, o atvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo gerai išgėręs, jie pasiėmė A. Z. pasą ir sakė, kad tuoj į jo kortelę atsiųs pinigus už užsienio, kuriuose reikės jam nueiti ir nuimti; nes jie negali. Nurodė, kad reikėjo paimti iš pašto dokumentus, kuriuos jie užpildė, bet dokumentų A. Z. neskaitė, buvo girtas (17 t., b. l. 49). Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Z. atpažino tiek A. Č., tiek ir V. L. (6 t., b. l. 127–136). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo A. Z. parodymai laikytini nuosekliais bei patikimais, kadangi proceso meto jo pozicija iš esmės nesikeitė, o ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat buvo nurodęs, jog buvo įsitikinęs, kad padeda nuimti į jo kortelę pervestus pinigus.

125. Pažymėtina, kad nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas S. Z. neatsiminė įvykio aplinkybių, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus (18 t., b. l. 9). Liudytojas parodė, kad radęs skelbimą portale www.skelbiu.lt paskambino nurodytu telefono numeriu, o atsiliepęs vyras, prisistatęs V., jam paaiškino, jog reikės surasti žmonių, į kurių sąskaitas banke būtų galima pervesti pinigus ir kurie juos išgrynintų, už tokią paslaugą liudytojas gautų 30 Eur. 2015 m. birželio 15 d. S. Z. kartu su broliu A. Z. automobiliu „Golf“ nuvažiavo pas A. Z. (past. – liudytojo draugo A. K. buvusios žmonos patėvį) ir pasiūlė jam užsidirbti. V. pasakė atvežti vyrą iki (duomenys neskelbtini), o atvažiavus jų laukė V. su dar vienu vyru, prisistačiusiu S. (jie buvo su automobiliu „Subaru“). S. Z. perdavė jiems A. Z., o už tai V. liudytojui davė 30 Eur ir pasakė, kad vešis A. Z. į (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojas nurodė, kad atvažiavus pas A. Z., jis jau buvo išgėręs, o bevažiuojant S. Z. jam nupirko 1 l talpos alaus butelį, kurį A. Z. išgėrė važiuodamas (6 t., b. l. 95–97). Be kita ko, liudytojo S. Z. parodymai detalėse sutampa ir su A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad jie nuvežė A. Z. į (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo išgėręs, o pakeliui išgėrė dar butelį alaus (6 t., b. l. 109–110). Sutiktina, kad liudytojas A. Z. teigė, kad niekas A. Z. neįkalbinėjo, jis nebuvo išsigandęs, tik šiek tiek išgėręs, vis dėlto, nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog tokie parodymai iš esmės paneigia nukentėjusiojo A. Z. duotus parodymus, juo labiau, kad A. Z. ir S. Z. nedalyvavo įvykiuose, vykusiuose po to, kai atvežė nukentėjusįjį į susitikimo vietą. Atkreipiant dėmesį ir į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes dėl negrasinimo nukentėjusiajam, pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo kontekste tuo ir skiriasi, pavyzdžiui, nuo turto prievartavimo (BK 181 straipsnis), nes nėra grasinama fiziniu smurtu arba nėra naudojama kitokia psichinė prievarta, tačiau asmuo suklaidinamas dėl realios situacijos ir tokiu būdu priima jam nenaudingą sprendimą dėl disponavimo savo turtu – nagrinėjamu gi atveju melagingai buvo siūloma užsidirbti.

126. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiojo parodymus bei pirmosios instancijos teismo išvadas dėl A. Č. ir V. L. pagrįsto nusikalstamos veikos inkriminavimo visumoje su kitais duomenimis pagrindžia A. Č. telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės metu užfiksuoti duomenys. 2015 m. birželio 15 d. buvo fiksuojamas ne vienas telefoninis pokalbis tarp A. Č. ir V. L., juo labiau, kad pavyzdžiui 19:34:44–19:35:23 val. vykusio pokalbio metu nuteistieji tarėsi, kokiu numeriu atlikti registraciją (2 t., b. l. 103), be to, 20:56:40 val. A. Č. išsiuntė SMS pranešimą V. L. su tekstu: „skambino 500 davė“ (past. – A. Z. vardu buvo suteikta 500 Eur dydžio paskola iš buvusios UAB „(C.)“), o V. L. teiraujasi, ar „tai jau gabalas?“. Be to, 21:01:07 val. V. L. A. Č. išsiuntė pranešimą su tekstu: „kalė jis rusiškai supranta“, o A. Č. 21:01:42 val. atrašė: „(keiksmažodis) nieko prie jo juk nekalbėjom“ (2 t., b. l. 108). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad atliekant A. Č. telefono numerio kontrolę buvo užfiksuotas pokalbis tarp jo ir R. G., kurio metu, A. Č. į klausimą „ką darai?“, atsakė, kad yra (duomenys neskelbtini), o R. G. paklausus „kas ten?“, atsakė: „aj (keiksmažodis) čia, bandysim“ <...> „nieko, bandysime daryti šią (keiksmažodis)“ (2 t., b. l. 99).

127. Aptarti duomenys neabejotinai paneigia V. L. poziciją, kad jis tik sėdėjo automobilyje ir nėra susijęs su šia nusikalstama veika, be kita to, visumoje su aptartais duomenimis paneigia ir A. Č. teiginius, jog A. Z. savo noru ėmė kreditą, kadangi akivaizdu, jog nuteistiesiems nebūtų svarbu, kad A. Z. supranta rusiškai, jeigu paimti kreditą jie būtų padėję būtent nukentėjusiojo prašymu. Juo labiau, kad iš užfiksuotų nuteistųjų pokalbių ir SMS pranešimų matyti, jog būtent jiems yra aktualu kokio dydžio paskolas kredito bendrovės suteiks nukentėjusiajam A. Z..

128. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusieji V. R. ir / ar A. Z. savo iniciatyva sudarė sutartis dėl vartojimo kreditų išdavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma suponuoja išvadą, kad nukentėjusiesiems melagingai buvo siūloma užsidirbti, iš anksto žinant, jog užsidirbti padedama nebus ir dėl to, paveikti esminės apgaulės, nukentėjusieji perdavė savo elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenis nuteistiesiems, kurie atliko neteisėtas finansines operacijas ir neteisėtai sudarė paskolų sutartis, pagal kurias į nukentėjusiųjų banko sąskaitas pervestas lėšas nukentėjusieji išgrynino ir tikėdami, jog jiems bus padėta užsidirbti, perdavė lėšas nuteistiesiems.

129. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Juo labiau, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021). Nagrinėjamu gi atveju, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to, nesutiktina su nuteistaisiais, kad buvo pažeistas in dubio pro reo principas.

130. Teisėjų kolegija, apibendrindama visa, kas išdėstyta, konstatuoja, kad įvertinus byloje esančius ir apeliacinės instancijos teisme gautus papildomus duomenis, įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog nuteistųjų veikose nustatyti, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Dėl to, byloje paduoti apeliaciniai skundai nesudaro prielaidų naikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistuosius išteisinti.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

131. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į, jų vertinimu, pernelyg ilgą proceso trukmę. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06, 2011 m. sausio 18 d. sprendimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

132. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2015 m.) iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. gegužės 12 d.) – aštuoneri metai. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2019 m. gruodžio 30 d. ir perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, taigi, apylinkės teisme buvo nagrinėjama apie pusketvirtų metų. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo organizuoti trys teismo posėdžiai – pirmasis jų neįvyko dėl nuteistųjų R. G. ir V. L. gynėjos advokatės S. Uždanavičienės prašymo atidėti posėdį; antrojo posėdžio metu buvo nutarta tenkinti apeliantų gynėjų advokatų S. Uždanavičienės ir S. Zakarevičiaus prašymą ir iš UAB „(A.)“ išreikalauti prašomus duomenis, o trečiojo posėdžio metu byla buvo išnagrinėta ir atidėtas nuosprendžio (nutarties) priėmimas / paskelbimas.

133. Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamąją bylą sudaro 21 tomas, pirmosios instancijos teisme kaltinimai buvo pareikšti penkiems asmenims, trys iš jų padavė apeliacinius skundus, o nukentėjusiaisiais iš viso pripažinta 17 asmenų. Visgi, didžiausią įtaką proceso trukmei turėjo susiklosčiusi objektyvių aplinkybių visuma. Teisiamieji posėdžiai pirmosios instancijos teisme buvo atšaukiami arba bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas dėl teisėjos nedarbingumo; dėl gynėjų ligos (advokačių Julijos Asovskajos, S. Uždanavičienės, advokato padėjėjo Vaido Poplovuchino); dėl R. G. ir E. J. ligos (nuotoliniu būdu teisiamajame posėdyje dalyvauti nesutiko), dėl V. L. ligos; dėl COVID-19 prevencijos teismuose; dėl kaltinamųjų nesutikimo su jiems parinktais gynėjais, dėl to jie buvo įpareigoti sudaryti sutartis su savo pasirinktais gynėjais; dėl gynėjų užimtumo; dėl tuo metu kaltinamojo V. L. ir A. Č. neatvykimo į teisiamuosius posėdžius; be to, daug posėdžių buvo atšaukta dėl šalyje paskelbto karantino. Vadinasi, bylos nagrinėjimo trukmę lėmė ne tik svarbios, objektyviai pateisinamos priežastys, tačiau ir pačių kaltinamųjų elgesys, nepriklausęs nuo teismo valios.

134. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo 2023 m. kovo 21 d. ir pranešė, kad nuosprendis bus skelbiamas 2023 m. gegužės 2 d., 16.00 val. Motyvuojant bylos apimti, teisėjos užimtumu atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas bei jos teisėtu nebuvimu darbe, nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas buvo perkeltas į 2023 m. gegužės 5 d., 15.00 val., o 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi – į 2023 m. gegužės 12 d., 15.00 val. Pažymėtina ir tai, kad proceso metu kaltinamiesiems buvo taikomos iš esmės švelniausios kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

135. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad šios baudžiamosios bylos proceso trukmę lėmė didelė bylos apimtis, gausus proceso dalyvių skaičius, kilę sunkumai proceso organizavimo metu, nepriklausę nuo teismo, procesas užtruko ir siekiant kuo išsamesnio bylos išnagrinėjimo. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems skirtinų bausmių rūšį ir trukmę, be kitų aplinkybių atsižvelgė į ilgą proceso trukmę.

Dėl apeliantams paskirtų bausmių

136. Nuteistojo A. Č. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o nuteistųjų R. G. ir V. L. apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus laisvės atėmimo bausmes, dėl to, nors atskirų prašymų sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes nėra pateikta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį apeliantų atžvilgiu, aptaria ir jiems paskirtų bausmių pagrįstumo bei teisėtumo klausimus, juo labiau, kad A. Č. ir V. L. atveju buvo perkvalifikuotos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. J. epizode.

137. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio dalies 1–8 punktais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

138. Be to, kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022).

139. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

140. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

141. Skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu, padaręs dešimt nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir po dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje; R. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos) bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; o V. L. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje – apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis).

142. Perkvalifikavus nuteistųjų A. Č., A. F. ir V. L. nusikalstamas veikas nukentėjusiojo R. J. epizode pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ši nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, dėl to, nors nagrinėjamoje byloje nėra paduoto nuteistosios A. F. apeliacinio skundo, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, aptariami ir nuteistajai A. F. paskirtos bausmės pagrįstumas bei teisėtumas. BK 182 straipsnio 4 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. Šiame epizode pirmosios instancijos teismas A. F. skyrė laisvės apribojimo bausmę penkiems mėnesiams, vadinasi, net ir pagal perkvalifikuotos nusikalstamos veikos sankciją nuteistajai skirta ne pati griežčiausia bausmė. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, sprendžia, jog perkvalifikavus A. F. nusikalstamą veiką, jai paliktina skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė. Nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos, jos asmenybės pavojingumą, nelaikytina aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Nenustačius pagrindo keisti nuteistajai A. F. už minėtą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, nėra pagrindo keisti nuteistajai paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir / ar jai paskirtų įpareigojimų, kurie laikytini tinkamai nustatytais, kaip padėsiančiais užtikrinti nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskirtį.

Dėl nuteistajam A. Č. skirtų bausmių pagrįstumo ir teisėtumo

143. Pirmosios instancijos apkaltinamuoju nuosprendžiu A. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs tyčines baigtas nusikalstamas veikas: dvylika nesunkių ir keturis apysunkius nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai pripažinta, kad ją sunkina tai, jog nusikalstamas veikas A. Č. padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neabejotina, kad paties nuteistojo vaidmuo nusikalstamose veikose buvo itin reikšmingas, t. y. jis, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu arba su V. L. ieškodavo asmenų, kurių vardų būtų paimamas kreditas. Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismai pagrįstai sprendė, kad nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe pripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

144. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai nustatyti ir įvertinti A. Č. asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. jis jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka (19 t., b. l. 75–78). Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (19 t., b. l. 57–61).

145. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės; BK 198¹ straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų; o BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

146. Už visas A. Č. inkriminuotas nusikalstamas veikas bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę, jo reikšmingą vaidmenį darant šešiolika tyčinių nusikalstamų veikų turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, finansų sistemai, prieš socialiai pažeidžiamus asmenis, sprendžia, kad iš esmės nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus skirtinų bausmių, kurių dydžiai nustatyti mažesni už aktualių baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytus vidurkius. Visgi, apeliacinės instancijos teismo sprendimu perkvalifikavus A. Č. nusikalstamą veiką R. J. epizode pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), iš naujo spręstina dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką skyrimo ir bendrinimo.

147. Minėtame epizode A. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Už baudžiamąjį nusižengimą griežčiausia baudžiamojo įstatymo nustatyta skirtina bausmė – areštas. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad būtent arešto bausmė turi būti skiriama nuteistajam A. Č., kadangi švelnesnės bausmės nebūtų pakankamos bausmės tikslų pasiekimui. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Kadangi A. Č. nusikalstama veika naujos redakcijos BK 182 straipsnyje laikoma baudžiamuoju nusižengimu, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, jam skirtina trisdešimties parų arešto bausmė.

148. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimas taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, A. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 4 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)) ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos skiriasi per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas), laikytina, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Taigi, minėtosios A. Č. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir labai skiriasi pagal savo pavojingumą, dėl to, bausmės už jas bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje (V. R. epizodas) ir BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei – laisvės atėmimui devyniems mėnesiams – apimant švelnesnę – arešto – bausmę.

149. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Z. ir V. R. epizoduose paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo vertinimu, padarytos idealiąja sutaptimi.

150. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal teismų praktiką, kai asmuo daro kelias nusikalstamas veikas pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią veikimo schemą, kaip idealioji sutaptis kvalifikuojamos tik veikos, nurodytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio atitinkamoje dalyje (taip pat ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį), tačiau veika, nurodyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip sudaranti realiąją sutaptį su kitomis nusikalstamomis veikomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2014). Nagrinėjamu gi atveju, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, taip pat subendrintos bausmių apėmimo būdu, t. y. būdu, palankesniu nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama išimtinai pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, šioje dalyje pakeitus skundžiamą nuosprendį būtų neabejotinai pabloginta nuteistojo padėtis, dėl to, vadovaujantis, BPK 320 straipsnio 4 dalimi, paliekamas minėtas bausmių bendrinimo būdas.

151. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistajam A. Č. skirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo. Laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas mažesniam nei BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkis, parenkant nuteistajam pasitaisyti padėsiančius įpareigojimus, nelaikytina aiškiai per griežta.

Dėl nuteistajam R. G. skirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo

152. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, pakankamai išsamiai išanalizavo ir bausmių nuteistajam R. G. skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu padaręs šešis baigtus nesunkius nusikaltimus ir pasikėsinęs padaryti vieną nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta R. G. atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymui buvo reikšmingi kiekvieno bendrininko veiksmai, t. y. ne tik A. F. bei E. J., bet ir apelianto.

153. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę R. G. buvo vertinti ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. jis yra jauno amžiaus, nevedęs, tačiau turintis nepilnamečių vaikų (11 t., b. l. 114), pagrindinio išsilavinimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu dirbo, anksčiau baustas administracine tvarka – pagal 2023 m. balandžio 4 d. Administracinių nusižengimų registro (toliau ir – ANR) išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus R. G. baustas penkis kartus (19 t., b. l. 88–92). Nusikalstamų veikų padarymo metu R. G. buvo neteistas (teistumas išnykęs). Vis tik, praeityje jis buvo tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (19 t., b. l. 67–71). Be to, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

154. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o pagal BK 22 straipsnio 3 dalį asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų kiekį, taip pat į jo asmenybę apibūdinančius duomenis, tarp jų ir polinkį daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, įvertinęs ir proceso trukmę, pagrįstai sprendė skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, o jų dydį už baigtus nusikaltimus tinkamai nustatė mažesnį nei galimas bausmės vidurkis pagal BK 182 straipsnio 1 dalies sankciją, t. y. šešiems mėnesiams, o už pasikėsinimą – penkiems mėnesiams. Be to, tinkamai vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu tarpusavyje subendrino paskirtas bausmes ir skyrė nuteistajam teisingo ir proporcingo dydžio laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, kurios vykdymą atidėjo.

155. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistajam R. G. skirtinos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo, juo labiau, kad tai paneigiančių argumentų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, kurios vykdymas atidėtas mažesniam nei BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkis, nelaikytina aiškiai per griežta. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, kadangi tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

Dėl nuteistajam V. L. skirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo

156. Apkaltinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad V. L. padarė aštuonis baigtus nesunkius nusikaltimus (septynios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir viena nusikalstama veika – 198¹ straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)) bei du baigtus apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, V. L. veika nukentėjusiojo R. J. kontekste perkvalifikuotina pagal naujos redakcijos BK 182 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas, dėl to, iš naujo spręstinas nuteistajam skirtinos bausmės už šią nusikalstamą veiką klausimas.

157. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažinta, jog atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, įvertinta ir tai, kad V. L. yra jauno amžiaus, nevedęs, turintis nepilnamečių vaikų (12 t., b. l. 114). Be to, pagal LITEKO sistemoje esančius SODROS registro duomenis V. L. nuo 2019 m. sausio 16 d. vertėsi individualia veikla, o nuo 2023 m. balandžio 12 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš ANR išrašo už penkerius metus matyti, kad V. L. daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (19 t., b. l. 94–102). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (19 t., b. l. 45–56).

158. Atsižvelgiant į tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog jam už nusikaltimus nuosavybei (vagystės, plėšimai) buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju už nusikalstamas veikas vienintelės bausmės tikslų pasiekimui būtinos ir adekvačios bausmės yra griežčiausios sankcijose numatytos – laisvės atėmimo bausmės. Tačiau perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką (R. J. epizodas), už šį baudžiamąjį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįsta ir teisinga laikytina BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta griežčiausia – arešto – bausmė beveik maksimaliam, t. y. keturiasdešimties parų, terminui.

159. Nuteistojo V. L. atžvilgiu yra susiklosčiusi analogiška situacija, kuri buvo aptarta sprendžiant klausimą dėl nuteistajam A. Č. paskirtos arešto bausmės bendrinimo. Dėl to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, V. L. paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bendrinamos bausmių apėmimo būdu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtai laisvės atėmimo bausmei apimant arešto bausmę. Toliau paliekamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas bausmių bendrinimas.

160. Be to, taip pat ir nuteistajam V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas skundžiamu nuosprendžiu buvo atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Akivaizdu, kad net ir anksčiau teistam asmeniui, kuriam taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pirmosios instancijos teismas parodė pasitikėjimą, nors anksčiau išreikšto pasitikėjimo V. L. ir nepateisino, toliau darydamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad jam skirtinos bausmės klausimas išspręstas netintamai ir neteisingai.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies (ne)taikymo

161. Sprendžiant apeliantams skirtų bausmių teisingumo ir proporcingumo klausimus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, jog pernelyg ilga proceso trukmė laikytina išimtine aplinkybe, lemiančia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistųjų atžvilgiu.

162. Teismų praktikoje viena iš išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017, 2K-179-719/2022). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99).

163. Kaip jau buvo išanalizuota, proceso trukmę nagrinėjamu atveju lėmė objektyvių priežasčių visuma, be kita ko, ir pačių nuteistųjų elgesys, dėl kurio turėjo būti atšaukiami teisiamieji posėdžiai, o teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamiesiems buvo taikytos švelniausio pobūdžio kardomosios priemonės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, be kita ko, į tai, kad nuteistiesiems skirtinos bausmės buvo nustatomos, įvertinus proceso trukmę, nėra pagrindo dar labiau švelninti nuteistųjų teisinę padėtį.

164. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į baudžiamojo proceso trukmę, skirdamas švelnesnes bausmes nuteistiems. Visgi, atsižvelgiant į apeliantų A. Č. ir V. L. (o taip pat ir apeliacinio skundo nepadavusios nuteistosios A. F.) atžvilgiu perkvalifikuotas nusikalstamas veikas, šiems dviem apeliantams paskirtos bausmės pakeistos į arešto bausmes, tuo pačiu keičiant jų atžvilgiu priimto nuosprendžio dalį, kuria šios bausmės subendrintos (atitinkamai keičiant ir nuteistosios A. F. atžvilgiu priimto nuosprendžio dalį). Kita skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo ir bendrinimo teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti, pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės proporcingos ir teisingos.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

165. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, be kita ko, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

166. Įgyvendindami teisę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. ir civiliniai ieškovai UAB „(B.)“ bei UAB „(A.)“ pateikė civilinius ieškinius.

166.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. pateiktu civiliniu ieškiniu prašė atlyginti neturtinę 1 000 Eur dydžio žalą, nes dėl įtariamųjų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo nervų sistema (8 t., b. l. 130). Taip pat A. R. pateikė prašymą dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, nes antstolė Nijolė Viešchickienė yra priskaičiavusi iš A. R. pensijos atskaičiuoti 1 500 Eur dydžio sumą (8 t., b. l. 132).

166.2. UAB „(B.)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma iš A. Č. priteisti 536,42 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad pradinis kreditorius – UAB „(A.)“ – reikalavimo teisę perleido „(L.)“, kuri reikalavimą perleido UAB „(B.)“ (5 t., b. l. 142–149).

166.3. Tuo tarpu UAB „(A.)“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų ieškovės patirtus nuostolius – 13 031,28 Eur, kuriuos sudaro S. A., J. K., R. B., G. R., A. Z., V. L., J. K., A. M., R. J., V. D., G. S., Z. J. ir V. Ž. vardu suteiktų kreditų sumos, palūkanos ir vėlavimo palūkanos (5 t., b. l. 130–135).

167. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinių ieškovų ieškiniai tenkinti ir jiems priteistas turtinės žalos atlyginimas. Visgi, kaip matyti iš nuteistųjų apeliacinių skundų, jais nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. A. Č. teigimu, A. R. nepateikė prašytos sumos išieškojimą patvirtinančių dokumentų, dėl to pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo parodymais ir LITEKO sistemos duomenimis, o neturtinės žalos A. R. apskritai nepagrindė. Kita vertus, nesutinkant su UAB „(A.)“ reikalavimais pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar pareikštas civilinis ieškinys yra teisingo dydžio, nes, pavyzdžiui, J. K. nurodė, kad 300 Eur jam suteikto kredito padengė jo dukra. Taip pat ir nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. teigė, jog jo vardu gauta paskola buvo išieškota iš jo pensijos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu buvo gauti papildomi duomenys iš UAB „(A.)“ bei apklausta civilinės ieškovės atstovė, sprendžia, kad iš dalies sutiktina su apeliantų A. Č. ir V. L. argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai išsprendė UAB „(A.)“ civilinio ieškinio klausimą.

168. Svarbu pažymėti, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019, 2K-70-942/2022).

169. Pabrėžtina, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, 2K-80-1073/2019 ir kt.).

170. Pirmiausia, dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad byloje yra antstolės N. Viešchnickienės ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys apie tai, jog antstolės kontoroje 2016 m. rugsėjo 13 d. užvesta vykdomoji byla pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą dėl 1 256,29 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų (nuo 1 219,29 Eur skolos) nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš A. R. UAB „(F.)“ naudai. Pagal antstolės pateiktą informaciją 2017 m. sausio 31 d. išieškota 34,09 Eur skolos; liko išieškoti 1 222,20 Eur skolos, minėtosios metinės palūkanos ir 204,05 Eur antstolės kontoros vykdymo išlaidų. Pateikta ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. vykdomojo rašto Nr. 2-1477-839/2016 kopija (8 t., b. l. 135–137). Sutiktina, kad skundžiamame nuosprendyje buvo remiamasi ir LITEKO sistemos duomenimis apie Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą už akių, tačiau kaip jau buvo minėta, yra pateikti antstolės duomenys. Dėl to nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog A. R. nepateikė savo reikalavimą patvirtinančių dokumentų. Nors apeliantas akcentuoja, kad A. R. nepagrindė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ir apie ją nekalbėjo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. R. naudai ir nebuvo priteista neturtinės žalos atlyginimo, o tenkintas tik jo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos. Pripažinus, kad A. Č. ir V. L. (taip pat ir A. F.) pagrįstai inkriminuota nusikalstama veika A. R. epizode, pritartina, kad tarp jos ir A. R. atsiradusios turtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl aptartas civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai.

171. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje tinkamai motyvuotas ir UAB „(B.)“ civilinio ieškinio tenkinimo klausimas. Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimo apie reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditorių sutartis perleidimo kopijos ir 2016 m. kovo 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopijos matyti, kad UAB „(B.)“ įgijo teises į reikalavimus, susijusius su pagal vartojimo kredito sutartis gaunamas sumas, susidedančias iš likusios nesumokėtos paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų bet kokios rūšies įmokų, kurias skolininkai buvo įsipareigoję sumokėti (5 t., b. l. 144–148). Pripažinus, kad A. Č. padarė nusikalstamas veikas nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu, konstatuotinas ir priežastinis ryšys dėl kilusios žalos civiliniam ieškovui – UAB „(B.)“. Pažymėtina, kad konkrečių nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentų nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

172. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo tenkintas UAB „(A.)“ civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš UAB „(A.)“ civilinio ieškinio, civilinės ieškovės prašyta suma apskaičiuota susumavus ne tik grąžintiną kredito sumą, bet ir palūkanas bei vėlavimo palūkanas. Civilinės ieškovės – UAB „(A.)“ – civilinio ieškinio reikalavimai yra pagrįsti baudžiamojoje byloje pateiktomis nukentėjusiųjų asmenų vardu sudarytomis vartojimo kreditų sutartimis. Tiesiogiai dėl šio klausimo byloje ginčo nėra, tačiau gynyba nesutinka, kad į civilinio ieškinio reikalavimą baudžiamojoje byloje gali būti įtrauktos palūkanos bei delspinigiai. Kaip buvo pažymėta, pagal teismų praktiką palūkanos laikomos negautomis pajamomis, t. y. pajamomis, kuris nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) tikėjosi gauti ir būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados, t. y. kad palūkanos už sudarytas vartojimo kredito sutartis nelaikytinos civilinės ieškovės negautomis pajamomis, kurias ji tikėjosi gauti, sudarydama vartojimo kredito sutartis. Visgi, nuteistųjų apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, tenkintas UAB „(A.)“ civilinį ieškinį, neįvertino ir tų aplinkybių, kad tam tikros dalys sumų, pavyzdžiui, J. K. bei R. B. atveju, yra grąžintos.

173. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu, be kita ko, buvo gautas UAB „(A.)“ raštas „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-406-908/2023“, kuriame pateikti duomenys, kas sudaro civilinės ieškovės reikalaujamą sumą kiekvieno nukentėjusiojo atveju. Pabrėžtina, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog buvo gautos įmokos dėl J. K. įsipareigojimo (253,81 Eur) ir A. Z. (167,44 Eur) (21 t., b. l. 103; Pažymų su proceso dalyvių duomenimis tomas). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme UAB „(A.)“ atstovė paaiškino, kad sužinojus apie ikiteisminį tyrimą buvo sustabdymas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas, o išieškojimas iš asmenų nevyksta, kol neįsiteisės galutinis teismo sprendimas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(A.)“ civiliniu ieškiniu buvo prašoma 13 031,28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, kokios sumos buvo priteistos skundžiamu nuosprendžiu, matyti, kad iš viso civilinei ieškovei priteista 13 089,95 Eur dydžio suma. Remiantis apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis matyti, kad J. K. atveju reikalaujama suma, t. y. 932,61 Eur, yra 58,67 Eur didesnė nei pateikta kredito sumos ir palūkanų bei delspinigių suma, t. y. 735,94 Eur + 138 Eur = 873,94 Eur. Būtent 58,67 Eur dydžio suma skiriasi ir civilinės ieškovės reikalauta 13 031,28 Eur suma ir jai priteista 13 089,95 Eur dydžio suma. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme apklausta UAB „(A.)“ atstovė I. K. nurodė, kad civilinis ieškinys 13 031,28 Eur dydžio sumai liko nepakitęs, o dėl J. K. paaiškino, kad pilna 750 Eur dydžio suma nėra prašoma. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš nuteistųjų A. F., A. Č. ir V. L. solidariai UAB „(A.)“ naudai priteista 4 433,68 Eur dydžio suma mažintina priteisiant civilinės ieškovės naudai 4 375,01 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

174. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų pateikti apeliaciniai skundai nesuponuoja pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį, nors dėl aptartų aspektų apeliantų A. Č. ir V. L. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, tačiau nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas visa apimtimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies tenkinti nuteistųjų A. Č. (A. Č.) ir V. L. (V. L.) apeliacinius skundus, atmesti nuteistojo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį.

Perkvalifikuoti nuteistojo A. Č. (A. Č.) nusikalstamą veiką (R. J. epizodas) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. Č. (A. Č.) bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (V. R. (V. R.) epizodas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai pagal 215 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę – arešto – bausmę, ir paskirti A. Č. (A. Č.) laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės A. Č. (A. Č.) palikti nepakeistą.

Perkvalifikuoti nuteistojo V. L. (V. L.) nusikalstamą veiką (R. J. epizodas) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (A. Z. epizodas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai pagal 215 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę – arešto – bausmę, ir paskirti V. L. (V. L.) laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės V. L. (V. L.) palikti nepakeistą.

Perkvalifikuoti nuteistosios A. F. nusikalstamą veiką (R. J. epizodas) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir palikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su kitomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 7 dalimi, paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „(A.)“ – civilinio ieškinio išsprendimo ir jos naudai solidariai iš nuteistųjų A. F., A. Č. (A. Č.) ir V. L. (V. L.) priteistą 4 433,68 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt aštuonių centų) sumą sumažinti iki 4 375,01 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir vieno cento).

Likusiose dalyse Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.