Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

12. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems procesiniams sprendimams. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

13. Šie reikalavimai, be kita ko, yra susiję su įstatymu nustatyta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant proceso tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 29 punktas).

14. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 39 punktas). Tik vienos iš ginčo šalių argumentų bei pateiktų įrodymų vertinimas neatitiktų bendrųjų proceso principų – teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui bei teismui (CPK 6 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 dalis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) įpareigoja teismą siekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo bei teismo sprendimo įvykdymo, jeigu tai nekenkia bylai tinkamai išnagrinėti.

16. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo nesutikti su apeliantės pastebėjimu, jog nagrinėjamu atveju labai didelė dalis teismo argumentų sutampa su atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Visgi, atsakovės argumentų nurodymas gali būti vertinamas kaip teismo pritarimas atsakovės pozicijai, nuomonės dėl įrodymų vertinimo sutapimas. Apeliantė neprašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas spręs dėl apeliaciniame skunde nurodytų ieškovės argumentų, pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliantė nurodo, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovei priskaičiuotų netesybų protingumo bei nukrypo nuo teismų praktikos.

20. Taigi, sprendžiant dėl netesybų skaičiavimo pagrįstumo, visų pirma, būtina nustatyti, ar skolininkas netinkamai įvykdė prievolę, už kurią šalys buvo susitarusios jas taikyti.

Dėl sutarties pažeidimo

22. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ji nėra atsakinga už tai, jog objektas nebuvo laiku priduotas valstybinei komisijai, nurodė, kad objektas nebuvo priduotas valstybinei komisijai dėl objekte panaudotų medžiagų – fasado plokščių – netinkamos kokybės, o pagal CK 6.647 straipsnio 2 dalį rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Teismas pažymėjo, kad būtent rangovė pateikė užsakovei pasiūlymą priduoti objektą valstybinei komisijai be fasado plokščių, prašė užsakovės pritarimo tokiam siūlymui; be to, plokštes kaip projekto optimizaciją pasiūlė ieškovė, o atsakovė su siūlymu tik sutiko. Teismas sprendė, kad jokie užsakovės veiksmai nesudaro pagrindo mažinti ar naikinti rangovės atsakomybę dėl vėlavimo priduoti objektą valstybinei komisijai bei rangos sutarties nustatyta tvarka ir terminais užbaigti visus kitus darbus bei perduoti darbų rezultatą užsakovei.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl teisės aktais (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas, STR 1.04.04:2017) reglamentuotų projektuotojo pareigų bei atsakomybės už projektinį sprendinį, nepaneigia šalių susitarimu nustatytų ieškovės atsakomybės ribų, sprendžiant dėl optimizacijų įgyvendinimo įtakos statinio kokybei bei sutartyje nustatytiems darbų atlikimo terminams. Apeliantė klaidingai tokią sutartinę atsakomybę tapatina su projektuotojo atsakomybe. Teigdama, kad projekto laidą su pakeistu sprendiniu išleido ir dėl jo tinkamumo įstatymo numatytą atsakomybę prisiėmė ne ieškovė, o atsakovės pasitelktas projektuotojas, apeliantė nepaaiškina papildomo susitarimo Nr. 1. 10 punkte esančio patvirtinimo esmės. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad aplinkybė, jog pagal susitarimą projektinės dokumentacijos įforminimui turi būti pasitelktas projektuotojas, užsakovo pavedimu rengęs objekto projektą, nenaikina ieškovės atsakomybės prieš užsakovę dėl rangovės pasiūlytų optimizacijų tinkamumo (būtent pagal susitarimą).

25. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad projektuotojas, techninis prižiūrėtojas bei atsakovė buvo perspėti apie galimą riziką dėl plokščių degumo klasės. Vien informacijos (Degumo klasifikavimo ataskaitos) persiuntimas nereiškia rizikos atskleidimo atsakovei, juolab, kaip minėta, ieškovė patvirtino, kad darbų optimizacijos neturės įtakos viso statinio kokybei bei terminams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje nustatytas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

26. Nustačius, kad rangos sutartyje (susitarime Nr. 14) nustatytų terminų pažeidimui turėjo įtakos ieškovės susitarime Nr. 1 pasiūlytas darbų atlikimas, tai buvo pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl ieškovės sutartimi prisiimtų prievolių pažeidimo.

Dėl atliktų įskaitymų

27. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu 360 000 Eur netesybų atsakovė įskaitė dar byloje nesant ginčo dėl įskaitytų reikalavimų pagrįstumo.

28. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

29. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

30. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio draudimo pagrindas paaiškinamas tuo, kad, teisme esant ginčui dėl to paties reikalavimo, jo įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). Nustatytas draudimas gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). <...> Kadangi atlikus įskaitymą šalis siejusi prievolė pasibaigia, tai, vienai prievolės šaliai ginčijant įskaitymo pagrįstumą teisme, kitai prievolės šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio bei prašyti teismą tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010).Tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įskaitymo metu (2022 m. rugpjūčio 11 d.) teisme nebuvo ginčijami nei rangovės, nei užsakovės priešpriešiniai, vienarūšiai (piniginiai) reikalavimai, todėl sprendė, kad atsakovės atliktas 360 000 Eur įskaitymas yra teisėtas. Apeliantė pabrėžia, kad iki įskaitymo atlikimo buvo aišku, kad ieškovė nesutinka su jai priskaičiuotomis 360 000 Eur netesybomis, o faktas, kad teisme ieškovė jau reikalavo sumų, kurių sumokėjimą dėl 360 000 Eur baudos atsakovė buvo sulaikiusi, o vėliau įskaitė, patvirtina, kad ginčas dėl netesybų pagrįstumo buvo perkeltas į teismą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, neturi pagrindo nepritarti apeliantės pozicijai, kad atsakovė negalėjo atlikti netesybų reikalavimo įskaitymo į ieškovės reikalavimą atsiskaityti už atliktus darbus pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį, dėl kurio pagrįstumo teisme nagrinėjamas ginčas. Tokiu atveju atsakovė negalėjo gintis nuo ieškinio, teigdama, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo.

34. Tačiau, nepaisant to, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakovės atliktas 360 000 Eur baudos įskaitymas laikytinas neteisėtu, ši aplinkybė, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nereiškia, jog ši suma savaime turi būti priteista ieškovei.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškovo pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo nesutikimo su ieškinio reikalavimais pagrindu nurodyti atsikirtimai. Kasacinio teismo panašaus pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ginčijamas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, visų pirma turi būti patikrintas pagrindas, kuriuo viena šalis teigia įgijusi reikalavimo teisę kitos šalies atžvilgiu. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagrindo analizavimas nereiškia bylos ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014, kt.).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

37. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

38. Nors nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurios analizuotos aptariamoje kasacinio teismo byloje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo ieškinio gynėsi įrodinėdama pagrindą sustabdyti savo prievolės vykdymą, taip pat teisę atlikti atskaitymus, paminėti išaiškinimai taikytini sprendžiant ir šį ginčą. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu, be kita ko, reikalavo apmokėti už atliktus bei atsakovei perduotus darbus, o atsakovė (užsakovė) nesutiko su ieškovės reikalavimais remdamasi tuo, kad užsakovės prievolė apmokėti rangovės nurodytas sąskaitas faktūras yra įvykdyta arba pasibaigusi įskaitymu. Atsakovė įrodinėjo, kad rangovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl užsakovė, remdamasi papildomo susitarimo Nr. 14 nuostatomis, paskaičiavo netesybas (baudas), reikalavo jas apmokėti bei atlyginti kitus nuostolius, ir pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį, 6.207 straipsnį, rangos sutarties 14.7.2 punktą sustabdė prievolės vykdymą, o rangovei toliau nevykdant prievolės sumokėti baudą ir kitus nuostolius, į ieškovei mokėtiną baudą įskaitė ir 360 000 Eur baudą.

39. Pagal rangos sutarties 14.7 punktą, užsakovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą ar jo dalį rangovui už atliktus darbus, jeigu rangovas, atlikdamas darbus, padarė užsakovui ir (ar) kitiems asmenims pagrįstos žalos (nuostolių) ir tokia žala (nuostoliai) nėra pilnai ir tinkamai atlyginti. Šiuo atveju mokėjimas ar jo dalis, proporcinga neatlygintos žalos dydžiui, sustabdomi iki tos dienos, kurią rangovas pilnai ir tinkamai atlygina visą padarytą žalą (nuostolius) (rangos sutarties 14.7.2 punktas). Šios sutarties 17.2.13 punkte nustatyta, kad užsakovas rangovui priskaičiuotas netesybas, delspinigius ir pagrįstus tiesioginius nuostolius, susidariusius dėl to, kad rangovas nevykdė ar netinkamai vykdė šią sutartį, turi teisę išskaičiuoti iš bet kurių rangovui mokėtinų sumų. 17.2.15 punkte taip pat įtvirtinta, kad netesybos, delspinigiai, baudos yra mokamos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo atitinkamo reikalavimo dienos; užsakovas turi teisę išskaityti netesybas, delspinigius ir baudas iš rangovui mokėtinų sumų.

40. Taigi, atsakovė iš esmės atsisakė sumokėti ieškovei už darbus todėl, kad rangovė pažeidė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, dėl ko buvo paskaičiuotos netesybos, o prievolės sumokėti netesybas ieškovė neįvykdė. Nustatyta, kad sutartyje (papildomu susitarimu Nr. 14) įtvirtinti darbų atlikimo terminai buvo pažeisti dėl ieškovės kaltės, minėto susitarimo nuostatos dėl netesybų yra galiojančios, todėl atsakovė turėjo teisę jas skaičiuoti. Ieškovė nesutinka su paskaičiuotų netesybų dydžiu, argumentuodama, kad paskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės. Atsakovė, teiginį, kad rangovės atžvilgiu taikytų netesybų dydis yra protingas (ne per didelis), argumentavo, be kita ko, dėl rangovės vėlavimo atlikti darbus patirtais ženkliai didesniais nei netesybų suma nuostoliais.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nagrinėjamu atveju pripažinta, kad atsakovė 360 000 Eur įskaitymą atliko neteisėtai (t. y. po civilinės bylos iškėlimo), sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų priteisti įsiskolinimą už jos atliktus darbus pagrįstumo, turi būti vertinamos ir aplinkybės, susijusios su atsakovės paskaičiuotų 360 000 Eur bei sulaikytų netesybų sumos dydžiu bei ieškovės nurodytais jos mažinimo pagrindais.

Dėl netesybų dydžio

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

43. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

44. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

45. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

47. <...>Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

48. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

49. Taigi, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

50. Minėta, kad 2021 m. lapkričio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 14 šalys pakeitė objekto pridavimo valstybinei komisijai bei galutinio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo terminus. Be to, šio susitarimo 6 punktu šalys susitarė, kad rangovei uždelsus priduoti objektą valstybinei komisijai iki 2021 m. gruodžio 31 d., rangovė įsipareigoja sumokėti užsakovei baudą, lygią 1 300 Eur už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Šalys susitarė, kad ši bauda yra laikoma užsakovo nuostoliais už susitarimo 5.1 punkte esančio įsipareigojimo neįvykdymą laiku ir jokie papildomi nuostoliai ir baudos už šio įsipareigojimo įvykdymo termino pažeidimą nėra taikomos. Ši bauda gali būti skaičiuojama ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 31 d. Pagal papildomo susitarimo Nr. 14 7 punktą – rangovei uždelsus įvykdyti visus sutarties 7.1 punkte numatytus įsipareigojimus iki 2022 m. sausio 31 d. ir dėl to šalims nepasirašius objekto galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto iki 2022 m. sausio 31 d., rangovė įsipareigojo sumokėti užsakovei baudą, lygią 4 000 Eur už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, kuri šalių susitarimu yra laikoma minimaliais užsakovės nuostoliais, patirtais dėl šio pažeidimo, ir atlyginti užsakovės dėl tokio vėlavimo visus patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėta bauda. Susitarimo 9 punkte rangovė patvirtino, kad susitarime numatytos netesybos yra protingos ir nėra nepagrįstai didelės.

51. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei apskaičiavo 608 300 Eur dydžio netesybas (40 300 Eur dydžio bauda už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. dėl vėlavimo priduoti objektą valstybinei komisijai (1 300 Eur x 31 diena); 2022 m. vasario 1 d. sąskaita KANT Nr. 22-01), 40 000 Eur bauda už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. (2022 m. vasario 11 d. sąskaita KANT Nr. 22-02), 72 000 Eur bauda už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (2022 m. vasario 28 d. sąskaita KANT Nr. 22-03), 96 000 Eur bauda už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 24 d. (2022 m. kovo 31 d. sąskaita KANT Nr. 22-04). Taip pat atsakovė 2022 m. liepos 22 d. raštu informavo ieškovę, kad jai už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 22 d. priskaičiuota 360 000 Eur bauda.

52. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pateikė išsamius argumentus, kodėl jos atžvilgiu priskaičiuotos 608 300 Eur netesybos yra neprotingai didelės, juos pagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau teismas jų nevertino. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad šalių sulygtų netesybų dydis nėra neprotingai didelis, vertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (šalių patirtį verslo bei derybų srityje, rangos sutarties 17.2.16 punkte esantį ieškovės patvirtinimą apie jai žinomą sutarties įvykdymo laiku svarbą (dėl objekto perdavimo nuomininkams), galimų nuostolių dydį ir pan., papildomu susitarimu Nr. 14 nustatytų netesybų bei darbų kainos santykį, tai, jog netesybos nustatytos ne pradinėje rangos sutartyje ir kt., tačiau ieškovė apeliaciniame skunde dėl šių motyvų iš esmės nepasisakė. Byloje surinkti įrodymai, šalių susitarimų turinys rodo, jog atsakovei buvo itin svarbus skubus darbų užbaigimas, būtent šios aplinkybės lėmė šalių susitarimą dėl atitinkamo netesybų dydžio. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad netesybomis buvo siekiama ne tik minimalių nuostolių atlyginimo, tačiau jos turėjo skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo susitarime įtvirtintą netesybų dydį vertinti kaip neprotingai didelį. Tačiau sprendžiant dėl faktiškai susidariusios (paskaičiuotos) netesybų sumos (ne)pagrįstumo, būtina aptarti ir įvertinti, kad apeliantė prievolę įvykdė bei apeliantės akcentuojamą faktą, kad atsakovė pastatą eksploatavo, nuomojo ir gavo pajamas.

53. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, pasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su pastato eksploatavimu, kaip pagrindo mažinti netesybas. Teismas padarė išvadą, jog įrangos atgabenimas, baldų montavimas, statybos–montavimo darbų atlikimas, pritaikant objektą nuomininko poreikiams, yra ne objekto eksploatavimas, o paruošiamieji darbai tam, kad objektas galėtų būti eksploatuojamas. Taip pat teismas ieškovės teiginį, kad, pridavus objektą valstybinei komisijai, neliko kliūčių jo eksploatavimui, laikė nepagrįstu, kadangi po objekto pridavimo rangovė vykdė fasado plokščių montavimo darbus, kurie buvo užbaigti tik 2022 m. birželio mėn. antroje pusėje, be to, šiuo laikotarpiu rangovė šalino kitus objekto defektus.

54. Be to, sprendžiant paskaičiuotų netesybų (nuostolių) dydžio klausimą, nėra pagrindo sureikšminti pastato pridavimo valstybinei komisijai faktą – už vėlavimą pasirašyti galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą numatytos ženkliai didesnės netesybos, nei už vėlavimą objektą priduoti valstybinei komisijai. Patvirtinusi tokias susitarimo sąlygas (pasirašiusi susitarimą), apeliantė šią aplinkybę pripažino.

55. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė apie 2022 m. kovo 25 d. atsakovės vienašališkai pasirašytą pastato priėmimo–perdavimo aktą (eksploatacijai) gali būti vertinama, kaip kriterijus, turintis įtakos papildomame susitarime Nr. 14 nustatytų netesybų (dėl vėlavimo pasirašyti galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą) dydžio mažinimui, tačiau, kaip minėta, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai. Iš minėto 2022 m. kovo 25 d. pastato priėmimo–perdavimo akto turinio matyti, jog ir po šio akto pasirašymo buvo likusių defektų ir neatliktų darbų, kuriuos rangovė turi atlikti bei perduoti užsakovei defektų taisymo plane numatyta tvarka bei terminais.

56. Pažymėtina, kad atsakovė neneigia aplinkybės, jog laikotarpiu, kuriuo paskaičiuotos netesybos, už patalpų nuomą, komunalines paslaugas ir papildomas paslaugas gavo pajamų. Vien faktas, jog atsakovė iki galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto išnuomojo ginčo turtą (jo dalį), savaime nereiškia, kad dėl ieškovės vėlavimų nepatyrė kitų nuostolių (įskaitant, susijusių su galimybe gauti didesnes nuomos pajamas ir pan.). Taigi apeliantės argumentas dėl iš nuomos gautų pajamų vertintinas ne atsietai, tačiau atsakovės įrodinėtų patirtų nuostolių kontekste.

57. Kaip ir nurodyta apskųstame sprendime, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

58. Pirmosios instancijos teismas tik išvardino atsakovės nurodytus dėl ieškovės vėlavimo patirtus nuostolius, be kita ko, 234 606,90 Eur nuostolius kaip negautą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. birželio mėn. Teismo sprendime pažymėta, kad atsakovė negautas nuomos pajamas apskaičiuoja taip: (duomenys neskelbtini);

60. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). <...> Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).

62. (duomenys neskelbtini) Duomenų, kad minėta nuomininkė nuo 2022 m. vasario 1 d., t. y. laikotarpiu, už kurį atsakovė nurodė skaičiuojanti nuostolius, nemokėjo sutartyje sutarto mokesčio, nėra. Taip pat nenustatyta, kad šiuo laikotarpiu atsakovė negavo nuomos pajamų pagal kitas sudarytas nuomos sutartis.

63. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė įrodė tik dalį (apie 70 000 Eur) patirtų nuostolių iš nurodytos 234 606,90 Eur negautų pajamų sumos.

64. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 21 724,76 Eur dydžio nuomos mokesčio nuolaidą nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini) kaip atsakovės nuostolius, nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Tačiau ši nuostolių suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta įrodymais. Nuomos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. iki ginčui aktualių aplinkybių – ieškovės vėlavimo perduoti darbus būtent pagal papildomu susitarimu Nr. 14 nustatytus terminus, atsiradimo. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti teiginiai, kad (duomenys neskelbtini). Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog patyrė 21 724,76 Eur nuostolių dėl taikytos nuolaidos, kuri būtų susijusi su ieškovės veiksmais vykdant rangos sutartį.

65. Dėl aktualaus laikotarpio, per kurį skaičiuotini atsakovės patirti nuostoliai, nėra pagrindo spręsti dėl visos 247 178,28 Eur sumos įtraukimo į atsakovės nuostolius pagrįstumo (šią sumą atsakovė nurodė kaip patirtas papildomas išlaidas už statinio statybos techninės priežiūros, statybos valdymo, verslo valdymo paslaugas ir negautą nuomos mokestį už 2021 m. gruodžio ir 2022 m. sausio mėn.). Pažymėtina, kad atsakovės ieškovei pateiktuose pranešimuose dėl baudos sumokėjimo nurodyta, kad taikomos būtent papildomame susitarime Nr. 14 sulygtos netesybos už šiame susitarime nustatytų terminų pažeidimą. Susitarimo 6 punkte įtvirtintos netesybos numatytos taikyti tik nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., todėl atsakovės nurodomi nuostoliai, patirti gruodžio mėnesį, neturi įtakos sprendžiant dėl paskaičiuotų netesybų dydžio. Be to, šalys susitarė, kad ši bauda laikoma užsakovės nuostoliais už susitarimo 5.1 punkte esančio įsipareigojimo (priduoti objektą valstybinei komisijai iki 2021 m. gruodžio 31 d.) neįvykdymą laiku ir jokie papildomi nuostoliai ir baudos už šio įsipareigojimo įvykdymo termino pažeidimą nėra taikomos. Taigi pagal susitarimo nuostatas atsakovės nurodomi sausio mėnesį patirti nuostoliai, viršijantys paskaičiuotą 40 300 Eur baudos sumą, taip pat neturi teisinės reikšmės netesybų dydžio vertinimui, o atsižvelgiant į tai, jog rangovė dar rangos sutarties sudarymo metu buvo įspėta apie galimus itin didelius nuostolius dėl laiku neįvykdytos sutarties, ir prisiėmė šią riziką, atsakovės paskaičiuota bauda už sausio mėnesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina neprotingai didele.

66. Apeliantė nesutinka ir su atsakovės nurodytomis (į patirtų nuostolių sumą įtrauktomis) 16 812 Eur papildomomis išlaidomis už statinio statybos techninės priežiūros paslaugas, teiktas 2022 m. vasario - gegužės mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl 16 812 Eur nuostolių sumos, juos atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantės teigimu, neaišku, už kokius konkrečius techninės priežiūros darbus yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra vėlavimo priduoti darbus pasekmė; objekte veikė ir kiti atsakovės samdyti rangovai, kurių darbų priežiūrą techninis prižiūrėtojas, atliko; sąskaitose už kovo–gegužės mėnesius nurodytos sumos nesutampa su sutartyje nurodyta paslaugų mėnesio kaina; pridavus pastatą valstybinei komisijai 2022 m. kovo mėnesį, tolesnė techninė priežiūra nebuvo privaloma, todėl ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės pageidavimą ir toliau samdyti techninę priežiūrą. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios atsakovės su UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarytos techninės priežiūros paslaugų teikimo sutarties matyti, kad ji galioja iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo (sutarties 9.1 punktas); objekto techninės priežiūros vykdymą vykdytojas pradeda nuo statybvietės perdavimo rangovui dienos ir atlieka iki galutinio objekto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (sutarties 2.1 punktas). Atsakovė išlaidas už techninę priežiūrą paskaičiavo už vasario – gegužės mėnesius, atsakovei išrašytose sąskaitose už techninę priežiūrą nurodytas būtent ginčo objektas, apeliantė neneigia, kad nebuvo baigusi atlikti visus darbus (ištaisyti trūkumus) šiuo laikotarpiu. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad netesybų dydžio vertinimui atsakovės pateikti įrodymai nebūtų pakankami nurodytiems 16 812 Eur dydžio nuostoliams dėl atsakovės įsipareigojimų vykdymo vėlavimo pagrįsti.

67. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams dėl atsakovės į nuostolius įtrauktų 70 939,54 Eur papildomų išlaidų už statybos valdymo paslaugas, teiktas 2022 m. vasario–birželio mėn. Apeliantė nurodo, jog statybų valdymo paslaugų sutarties terminas pasibaigė dar 2021 m. spalio 1 d., todėl neaišku, už kokias paslaugas šios išlaidos patirtos, kodėl už jas yra atsakinga ieškovė; be to, pateiktoje sutartyje nurodyta kaina – (duomenys neskelbtini) Eur + PVM/mėn., o sąskaitos už vasarį – balandį siekia net (duomenys neskelbtini) Eur + PVM/mėn., todėl, apeliantės įsitikinimu, nėra pagrindo šias išlaidas priskirti ieškovės atsakomybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų MB (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų faktūrų (ir jomis susijusių dokumentų) turinį, atkreipia dėmesį, kad jos išrašytos už paslaugas pagal 2021 m. gruodžio 30 d. papildomą susitarimą, sutartį S-149. Ši aplinkybė, taip pat į bylą pateikti įrodymai (G. K. komunikacija rangos sutarties vykdymo klausimais ginčui aktualiu laikotarpiu, sutarties nuostatos, numatančios, kad valdytojas atstovauja užsakovo interesus santykiuose su statybos dalyviais, t. y. rangovais, technine priežiūra ir kitais, iki bus atlikti ir priduoti darbai (iki galutinio objekto darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo) (sutarties 4.2 punktas)) leidžia daryti išvadą, kad 2020 m. spalio 1 d. atsakovės su MB „(duomenys neskelbtini) sudaryta Valdymo ir su tuo susijusių konsultacinių paslaugų sutartis Nr. S-149 buvo pratęsta. Kita vertus, atsakovė nepateikė papildomo susitarimo, iš kurio būtų galima nustatyti, ar į bylą pateiktose sąskaitose faktūrose (vasario–balandžio mėnesiais) nurodyta kaina (kuri už pradinėje sutartyje nustatytą kainą didesnė net keturis kartus), yra susijusi su ieškovės netinkamu įsipareigojimų vykdymu ir terminų pažeidimu. Tokią abejonę sustiprina minėtos sutarties 4.5 punkto nuostatos, numatančios susitarimą, kad atsiradus objekto nuomininkui ir potencialiam nuomininkui ir užsakovui pageidaujant, kad valdytojas dalyvautų nuomininko poreikių objekte pritaikymo ir kituose klausimuose, sudaro atskirą papildomą susitarimą prie šios sutarties, kuriame išdėsto valdytojo pareigas bei atlygį. (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, kad tik 25 000 Eur (duomenys neskelbtini)) suma iš į nuostolius įtrauktų 70 939,54 Eur papildomų išlaidų už statybos valdymo paslaugas yra reikšminga netesybų dydžio vertinimui.

68. Į vertinamą nuostolių sumą, atsakovė įtraukė ir 17 817 Eur apmokėjimą už UAB „(duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario–birželio mėn. teiktas verslo valdymo paslaugas. Šioms papildomoms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė 2016 m. spalio 27 d. (verslo) valdymo sutartį, sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 31 d. papildomą susitarimą, kuriame susitarta, kad paslaugų davėjas apmokestina UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamas paslaugas pagal fiksuotus mėnesio įkainius; už objektą (duomenys neskelbtini), nustatyta 3 610 Eur +PVM paslaugų suma (K. M. teisinės paslaugos – 2 032 Eur, D. M. suteiktos paslaugos – 1 578 Eur). Taip pat pateiktos sąskaitos faktūros bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta mėnesio išlaidų (nuostolių) suma už nurodytas paslaugas neviršija papildomame susitarime fiksuotos paslaugų kainos, o apeliantės nurodyti pastebėjimai dėl to, kad kaina fiksuota iki bylai aktualių terminų praleidimo, kad sąskaitose ranka padaryti prierašai (objektų adresai), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės. Duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad verslo paslaugų, susijusių su pastato statyba, poreikis ieškovei praleidus papildomame susitarime Nr. 14 nustatytus terminus išnyko, nepateikta. Iš verslo valdymo sutarties nuostatų matyti, kad paslaugų teikėjai suteikta teisė pasitelkti kvalifikuotus trečiuosius asmenis (3 punktas), todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė pati neteisminiam ginčui samdė advokatų kontorą, savaime nereiškia, kad verslo valdymo paslaugos, susijusios su pastato statybos užbaigimu, pagal minėtą sutartį nebuvo suteiktos. Nors, kaip ir nurodo apeliantė, iš kai kurių pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad sumokėtos mažesnės nei sąskaitose nurodytos sumos, tačiau jose (pavyzdžiui 2022 m. kovo 31 d. sąskaitoje) padaryti prierašai apie dengiamas sumas, arba (pavyzdžiui 2022 m. balandžio 29 d. sąskaitoje) mokėjimo paskirtyje pažymėta, jog mokama už (duomenys neskelbtini) paslaugas. Pabrėžtina, kad nuostolių įrodinėjimo standartas siekiant įrodyti, kad netesybos nėra neprotingai didelės ir siekiant priteisti pačius nuostolius skiriasi (tokiai pozicijai apeliaciniame skunde pritarė ir ieškovė), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės šių aptariamų išlaidų pagrindimas nėra pakankamas.

69. Nesutikdama su atsakovės nurodytais nuostoliais dėl 8 769 Eur įsipareigojimo mokesčio objekto statybą finansavusiam bankui ir 6 000 Eur mokesčio už kredito sutarties keitimą dėl kredito lėšų panaudojimo termino pratęsimo, apeliantė nurodo, jog kredito sutarties pakeitimas pasirašytas 2022 m. gegužės 26 d., kai dar negalėjo būti aišku, kad per kredito sutartyje numatytą terminą nebus galima pasinaudoti kredito lėšomis, todėl mano, kad kredito sutartis buvo keičiama dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovės vėlavimu. Atkreipė dėmesį, kad pateikiamoje kredito sutarties ištraukoje pakeitimo sudarymo priežastys yra užtušuotos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad atsakovė negalėjo žinoti, kada tiksliai darbai bus užbaigti (tą iš esmės patvirtina ir apeliantės argumentai), o kredito sutarties pakeitimas dar turėjo būti suderintas su banku; be to, pagal rangos sutartį mokėjimus už darbus užsakovė gali atlikti per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą šalys pasirašė 2022 m. birželio 23 d., t. y. likus septynioms dienoms iki kredito sutartyje numatyto kredito lėšų panaudojimo termino pabaigos (2022 m. birželio 30 d. (įskaitytinai)), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos pripažinti, kad kredito sutarties pakeitimas buvo susijęs su rangos sutarties vykdymo vėlavimu, o apeliantės argumentai neįrodo, kad minėta sutartis pasirašyta bei išlaidos patirtos dėl kitų priežasčių. Taigi apeliantės argumentai dėl paminėtų išlaidų (kaip atsakovės nuostolių, patirtų dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo) atmestini kaip nepagrįsti.

70. Taip pat teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo teiginiams dėl atsakovės nuostolių, patirtų sumokėjus 92 248 Eur netesybas UAB (duomenys neskelbtini), nepagrįstumo. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją ieškovei, reikalaudama sumokėti 92 248 Eur baudą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. Atsakovė atsakydama į šią pretenziją 2022 m. gegužės 24 d. raštu paprašė nuomininko atidėti baudos sumokėjimą pusės metų terminui. Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 22 d. lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad atsakovė nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 92 248 Eur pagal pretenziją Nr. PR–0523. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai pakankami siekiant pagrįsti dėl ieškovės vėlavimo atsakovės patirtų nuostolių dydį sprendžiant netesybų dydžio klausimą. Tai, kad netesybos sumokėtos (duomenys neskelbtini), priešingai, nei teigia apeliantė, nereiškia, kad tokia išvada neteisinga. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kurioje nustatyta atsakovės pareiga mokėti baudą, pasirašyta elektroniniais parašais, todėl nėra pagrindo abejoti dėl susitarimo (įskaitant ir sąlygų dėl baudos mokėjimo) laiko. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo informuota apie gautą 2022 m. gegužės 23 d. pretenziją, įvertinus tai, kad baudą atsakovė sumokėjo tik 2022 m. lapkričio 22 d., taip pat nesudaro pagrindo abejoti jos realumu. Teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas netesybų apmokėjimui išrašyti sąskaitą, todėl ir šis apeliantės pastebėjimas nevertintinas kaip patvirtinantis, kad faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) netesybų neskaičiavo (kad nuostoliai sukurti dirbtinai). Apeliantė nurodo, kad atsakovės bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtos netesybos nėra susijusios su papildomame susitarime Nr. 14 numatytų terminų praleidimu, t. y. vėlavimas priduoti pastatą valstybinei komisijai ir sudaryti galutinį priėmimo–perdavimo aktą neįtakojo atsakovės nuomos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) vykdymo galimybių. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šiuo atveju nėra nagrinėjamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl atsakovei pateikus įrodymus apie pastate nustatytus darbų trūkumus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dalies patalpų atsakovės nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini) perdavimo 2022 m. gegužės 16 d., neturėjo detaliai analizuoti trūkumų pobūdžio, jų įtakos galimybei vykdyti veiklą. Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2022 m. kovo 4 d. pastatas nebuvo priduotas valstybinei komisijai, o dėl aplinkybės, kad po pastato pridavimo buvo keičiamos fasado plokštės, t. y. pastate statybos darbai nebuvo užbaigti, ginčo nėra. Akivaizdu, kad nuomininkų tikslai ir atitinkamai naudojimosi konkrečiomis patalpomis poreikiai, reikalavimai jų įrengimui gali skirtis, todėl vien tai, kad buvo išduotas statybos užbaigimo aktas, kad atitinkamos patalpos buvo perduotos kitiems nuomininkams, savaime nereiškia, kad nebuvo kliūčių tinkamam nuomos sutarties, sudarytos su UAB (duomenys neskelbtini) vykdymui. (duomenys neskelbtini).

71. Nesutikdama dėl atsakovės nurodytų 4 143,38 Eur nuostolių, patirtų išlaidoms už teisines paslaugas advokatų kontorai (duomenys neskelbtini), apeliantė teigia, kad minėtos išlaidos skirtos už paslaugas jau po pastato pridavimo valstybinei komisijai, o dalis ir po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, ar paminėtos išlaidos susijusios su netinkamu ieškovės įsipareigojimų vykdymu, t. y. vėlavimu priduoti pastatą bei pasirašyti galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą. Argumentų, kad atsakovei suteiktos teisinės paslaugos (detalizuotos advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) išrašytose sąskaitose faktūrose bei paslaugų ataskaitose) teiktos kitais klausimais, apeliantė nenurodė. Ieškovės samprotavimai, kad išlaidos advokatų kontorai patvirtina, jog verslo paslaugų išlaidos (į kurias pateko ir teisinės paslaugos), nesusijusios su šalių ginču, nepaneigia poreikio ir faktiškai patirtų teisinių paslaugų išlaidų advokatų kontorai. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstytu pastebėjimu, kad teisės aktai nedraudžia teisines paslaugas gauti iš skirtingų subjektų (šiuo atveju iš UAB (duomenys neskelbtini), tiek iš advokatų kontoros), juolab atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas priskirtinas prie sudėtingų.

72. Dėl 46 345 Eur nuostolių atlyginimo nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 46 345 Eur sumos (nuostolių dėl negalėjimo vykdyti veiklos) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė apmokėjo 2022 m. kovo 22 d. Apeliantės teigimu, šios sąskaitos apmokėjimas nepatvirtina nuostolių realumo bei ryšio su papildomame susitarime Nr. 14 įtvirtintų terminų praleidimu. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus atsakovės pateiktus įrodymus, t. y. tiek nuomininkės nurodymą apie patiriamus nuostolius, tiek nuomos sutartyje nustatytas netesybas, neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės pateikti įrodymai (nuomininkės 2022 m. kovo 7 d. pateikta sąskaita bei šios sąskaitos apmokėjimo įrodymai) nėra pakankami atsakovės patirtiems nuostoliams dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, įrodyti. Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką, apeliantės argumentai, kad nėra aišku, kokius nuostolius patyrė atsakovės nuomininkė, atmestini.

74. Nustatytos aplinkybės bei argumentai leidžia spręsti, kad atsakovės pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadą dėl jos nurodytų nuostolių dydžio pagrįstumo; aptartos nuostolių sumos (apie 327 134,38 Eur (apie 70 000 + 40 000 + 16 812 + 25 000 + 17 817 +14 769 + 92 248 + 4 143,38 + 46 345) yra ženkliai mažesnės nei ieškovei apskaičiuotų netesybų suma (608 300 Eur). Atsižvelgiant į netesybų santykį su nustatytais nuostoliais, taip pat faktą, kad ieškovė įvykdė prievolę, netesybų skaičiavimo laikotarpiu atsakovė galėjo naudotis pastatu (jo dalimi), jį nuomojo bei gavo pajamų, darytina išvada, jog ieškovė įrodė netesybų mažinimo pagrindą. Kita vertus, pagal šioje nutartyje pacituotą kasacinio teismo praktiką netesybos neturi būti sumažinamos iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija, spręsdama, koks netesybų dydis šiuo atveju laikytinas protingu, pripažįsta reikšmingomis pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, kad sudarydama rangos sutartį (17.2.16 punkte) ieškovė patvirtino apie jai žinomą sutarties įvykdymo laiku svarbą (dėl objekto perdavimo nuomininkams), taip pat tai, kad papildomu susitarimu Nr. 14 atsakovė atsisakė sutartyje numatytų netesybų už iki susitarimo pasirašymo dienos praleistus kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatytus tarpinius terminus. Atsižvelgdamas į šias, tiek į sprendimo 78 punkte aptartas aplinkybes, atsakovės įrodymais pagrįstų nuostolių sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuotą 608 300 Eur netesybų sumą iki 358 300 Eur.

75. Kadangi atsakovės įrodytų nuostolių suma neviršijo netesybų sumos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai į ieškovei mokėtinas sumas papildomai įskaitė 46 345 Eur nuostolių atlyginimo nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini) sumą.

Dėl 68 188 Eur išlaidų už energetinius resursus įskaitymo

76. 2022 m. balandžio 29 d. atsakovė ieškovei išrašė 65 177,69 Eur sumos sąskaitą faktūrą už komunalines paslaugas. 2022 m. gegužės 3 d. raštu pareikalavo apmokėti šią sąskaitą, taip pat pateiktą 3 010,31 Eur sumos 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KANT Nr. 2201-28. Atsakovė pareikalavo apmokėti sąskaitas per 5 dienas, ir nurodė, jog nesulaukusi apmokėjimo, pasinaudos rangos sutarties 17.2.13 punktu ir išskaičiuos šią sumą iš rangovei mokėtinos sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovė šį įskaitymą atliko pagrįstai. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl ieškovei priskirtų išlaidų (ne) pagrįstumo perkėlė ieškovei. Pažymi, kad atsakovė jokiais įrodymais nėra pagrindusi UAB (duomenys neskelbtini) priskirtos išlaidų dalies.

77. Nagrinėjamu atveju atsakovė išlaidų už energetinius resursus įskaitymą, be kita ko, grindžia rangos sutarties 5.11 punkto nuostatomis. Joje nustatyta rangovo pareiga laiku apmokėti visas išlaidas už elektros energiją, vandenį, šildymą ir kitus energijos resursus, apsaugą ir šiukšlių išvežimą, reikalingus objekto statybos darbams vykdyti, patiektus į statybvietę iki objekto galutinio akto pasirašymo ir galutinio objekto perdavimo užsakovui, taip pat rangovo ir subrangovų suvartotus vykdant objekto trūkumų ar defektų šalinimo darbus.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ieškovės rangos sutarties prisiimti įsipareigojimai lemia įrodinėjimo pareigos paskirstymą nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė įrodymus apie iš (duomenys neskelbtini) gautas sąskaitas, taip pat įrodymus apie jų apmokėjimą; šios išlaidos elektros energijai apskaičiuotos iki objekto perdavimo eksploatacijai. Turėdama pareigą apmokėti už sunaudotos energijos resursus, šiuo atveju būtent apeliantė (rangovė), turėtų įrodyti, kad aktualiu laikotarpiu jos objekte atliktiems darbams tokio dydžio energijos sąnaudos nebuvo patirtos. Akcentuodama tai, kad ankstesniu laikotarpiu (iki nuolatinio įvado įvedimo, kai ieškovė buvo viena elektros energijos naudotoja objekte), sunaudojamas elektros energijos kiekis buvo ženkliai mažesnis nei 2022 m. kovo mėnesį, apeliantė nedetalizavo savo atliktų darbų aktualiu išlaidų paskaičiavimo laikotarpiu, jiems reikalingų elektros energijos sąnaudų ir pan. Apeliacinio skundo argumentai siejami su UAB (duomenys neskelbtini) priskirtos išlaidų dalies (ne)pagrįstumu, faktiškai neneigiant, kad dalis išlaidų galėtų būti priskirta ieškovei. Apeliantė, turėdama pareigą apmokėti už energijos resursus, dėl faktinės galimybės tiksliai apskaičiuoti rangovei bei nuomininkei tenkančias išlaidų už energijos resursus dalis, nenurodė. Ieškovei turi būti žinoma nuomininkės įranga, tačiau apeliaciniame skunde jokie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos naudojamos elektros sąnaudos ženkliai didesnės nei apmokėta dalis nenurodyti. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aptariamo įskaitymo, atsižvelgia ir į atsakovės paaiškinimus, jog UAB (duomenys neskelbtini) sunaudoto energijos kiekio nebuvo galima apskaičiuoti kitokiu būdu, nes rangovė vėlavo įrengti elektros energijos skaitiklius atskirose pastato zonose, nedeklaravo vandens ir elektros skaitiklio rodmenų nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. kovo 24 d. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl 68 188 Eur išlaidų už energetinius resursus įskaitymo neteisėtumo nepagrįsti, todėl atmestini.

79. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius pagrindą sumažinti atsakovės ieškovei paskaičiuotas netesybas 250 000 Eur suma, ir pripažinus, jog 46 345 Eur nuostolių atlyginimo nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini) sumos įskaitymą atsakovė atliko nepagrįstai (t. y., nustačius, kad atsakovė neturi teisės nevykdyti šios ieškinyje nurodytos atsakovės neginčijamos prievolės dalies), yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 296 345 Eur skolos.

Dėl apmokėjimo už papildomus darbus

80. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 455 364,41 Eur už papildomus darbus, už kuriuos atsakovė nėra sumokėjusi, t. y. 164 813,60 Eur už papildomus pagrindų įrengimo darbus, kuriuos, ieškovės teigimu, sąlygojo Darbo projekto (detalės D-1) pakeitimas; 229 625,93 Eur už papildomus grindų įrengimo darbus, 60 924,88 Eur už papildomus darbus, kuriuos, ieškovės teigimu, sąlygojo dolomitinės skaldos naudojimas vietoje trupinto betono skaldos.

81. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Pagal minėto straipsnio 4 dalį – jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio 6 dalis).

Dėl pagrindų įrengimo darbų

86. Pažymėtina, kad rangos sutarties 14.2 punkte numatyta, jog sutarties kaina ir jos sudėtinės dalys detalizuojamos sutarties priede Nr. 3 „Įkainotas darbų žiniaraštis“; rangovas patvirtina, kad sutarties kaina yra apskaičiuota remiantis rangovo patirtimi ir profesionalumu, jeigu darbų eigoje paaiškėja, jog reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė, tai tokius sutartyje nenumatytus darbus rangovas įsipareigoja atlikti savo sąskaita. Pagal rangos sutarties 14.3 punktą, į sutarties kainą yra įskaičiuotos visos su sutarties vykdymu susijusios rangovo išlaidos <...> ir užsakovas neprivalo mokėti jokių kitų sumų rangovui, išskyrus atvejus, kai rangovas, šalių rašytiniu sutarimu, atlieka papildomus darbus.

87. Ieškovės pateiktame kainos pasiūlyme (Suvestinis sandėliavimo pastato dalies darbų kiekių žiniaraštis (su optimizacijomis) priedas Nr. 3) yra nurodyta pastaba „SP dalyje sankasos stiprinimas nevertintas, esant poreikiui preliminari kaina 4,20 Eur/m² + PVM“. Šį žiniaraštį pasirašė ir atsakovės (užsakovės) atstovai.

88. Teisėjų kolegijos vertinimu, žiniaraštyje nurodytos pastabos, atsižvelgiant į rangos sutarties nuostatas dėl kainos nustatymo, gali būti vertinamos prieštaringai. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad reikalavimas dėl šios dalies papildomų išlaidų netenkintas nepagrįstai, t. y. atsižvelgiant į apskųstame teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl sąlygų, kurioms esant atsakovė įsipareigojo apmokėti papildomus darbus.

90. Ieškovės argumentai, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, o būtent „sharepoint“ aplinkos nuotrauką, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė nesutinka, kad „sharepoint“ aplinkos nuotraukos pateikimas įrodo, jog ieškovė turėjo prieigą prie atsakovės nurodytų dokumentų, pažymi, kad nėra jokių ieškovės prisijungimą prie „sharepoint“ patvirtinančių duomenų, konkrečių prieigos teisių ir dokumentų, kurie ten neva buvo patalpinti. Pirmosios instancijos teismas paminėtus įrodymus vertino pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė iki rangos sutarties sudarymo turėjo informaciją tiek apie specifinę sklypo geologiją, tiek apie sklype esančius netinkamus piltinius gruntus, tačiau šios informacijos neatskleidė rangovei ir pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Iš byloje esančios „sharepoint“ nuotraukos matyti, kad dar (duomenys neskelbtini) šioje platformoje buvo įkelta geologijos ataskaita. Duomenų, kurie leistų abejoti, kad šioje duomenų bazėje pateikti kiti nei ieškovės 2022 m. spalio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose minimi dokumentai, apeliantė nenurodė. Be to, atsakovė pateikė įrodymus (el. susirašinėjimą), kurie patvirtina, kad ieškovė per šią internetinę platformą (duomenų bazę) yra teikusi klausimus, o tai patvirtina ir tai, jog apeliantė buvo prisijungusi prie šios duomenų bazės. Tai, kad atlikti geologiniai tyrimai, ieškovei turėjo būti žinoma ir iš objekto techninio projekto, kuriame yra informacija apie tyrimą ir jo rezultatus (4.5 punktas).

91. Kita vertus, reikšminga tai, ar tokia informacija buvo pateikta iki rangos sutarties pasirašymo. Sutarties 2.3 punkte rangovė patvirtino, kad, kaip savo srities profesionalas, užtikrina ir patvirtina, kad turėjo galimybę tinkamai įvertinti darbų apimtis, prieš pasirašydamas sutartį išsamiai išsinagrinėjo techninį ir darbo projektus, todėl prisiima tinkamo darbų apimties nurodyto sutartyje ir tinkamo kainos už darbus nustatymo<...> tinkamo nurodymo sutartyje riziką.

92. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų bei įrodymų (sutartyje įtvirtintų garantijų vertinimo, papildomų darbų poreikio paaiškėjimo ir pan. (apeliacinio skundo 151 punktas)), taip pat nepagrįsti. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino ieškovės minimus argumentus (teismo sprendimo 46, 47 punktai), o tai, kad teismas padarė ne tokias išvadas, kurių siekė ieškovė, savaime nereiškia procesinės teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl grindų įrengimo darbų

94. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad projekto sprendinio atitikimas teisės aktų reikalavimams yra specialių žinių reikalaujantis klausimas. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės remiasi savo 2021 m. rugsėjo 3 d. kreipimusi į atsakovę, kuriame išdėstyta informacija apie nepilną bei neišdirbtą konstrukcinį grindų laikomosios galios sprendinį, taip pat atsakovės atstovo D. M. parodymais teismo posėdžio metu, kad trišalio susitarimo poreikis kilo dėl objektyvių aplinkybių, nes grindų fibros, kuri buvo nurodyta darbo projekte, rinkoje nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė (dėl rinkoje nesančios fibros) nėra tapati projektinių sprendinių neatitikimui teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytoje atsakovės 2021 m. lapkričio 5 d. pretenzijoje ieškovei nėra duomenų, iš kurių galima spręsti, kad buvo nustatytas sprendinio neatitikimas teisės aktų reikalavimams. Tai, kad atsakovė nurodė, jog rangovė (per vėlai) iškėlė problemą dėl suprojektuoto grindų sprendinio, ir kad užsakovė gavusi rangovės pretenziją raštą persiuntė projektuotojui, juolab įvertinus tai, kad atsakovė (užsakovė) nėra statybų srities profesionalė, nepatvirtina ieškovės įrodinėjamo fakto dėl projektinio sprendinio netinkamumo.

95. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde ieškovės pateiktu 2021 m. spalio 12 d. trišalio susitarimo dėl rangovo pasirinktos ir projektuotojo patvirtintos sandėlio grindų fibros vertinimu. Apeliantė, remdamasi trišalio susitarimo projektu, šalių susirašinėjimu, minėtu savo kreipimusi į atsakovę, teigia, kad projektuotojui pripažinus savo klaidą ir įsipareigojus nemokamai ją ištaisyti, trišalis susitarimas įtvirtino pretenzijos dėl neteisingo sandėlio grindų sprendinio atsisakymą (trišalio susitarimo 4 punktas), ir kad visos trišalio susitarimo šalys aiškiai suprato, jog pakeitimai atliekami dėl projektuotojo klaidos, o ne ieškovės norų ar iniciatyvos. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 12 d. trišalio susitarimo tikslas atskleistas jo preambulėje, kurioje nurodyta, kad rangovas pasirinko grindų sprendinio fibros tiekėją (duomenys neskelbtini) fibra ir šis sprendimas yra priimtinas užsakovui, dėl šios priežasties užsakovas ir prašo projektuotoją patvirtinti pasirinktą fibros gamintoją bei pasirinktos fibros savybes. Taip pat nurodyta, jog užsakovė, kaip teisių turėtoja, instruktuoja projektuotoją padaryti aukščiau minimą patikslinimą bei suteikia visas tam būtinas teises pagal Perdavimo sutartį. Pagal susitarimo 3 punktą, projektuotojui pasirašius šį susitarimą bus laikoma, jog užsakovas ir rangovas patvirtina, kad neturi ir ateityje neturės pretenzijų projektuotojui dėl grindų detalės darbo dokumentacijos detalumo, <...> tačiau už grindų detalės parinktą sprendinį atsakomybė lieka projektuotojui. Susitarimo 4 punkte užsakovas įsipareigojo per 3 dienas atšaukti pretenzijas dėl neteisingo sandėlio grindų sprendinio, kurios buvo išsiųstos projektuotojui bei draudimo bendrovėms. Taigi, trišalio susitarimo turinys nepatvirtina apeliantės daromos išvados, kad pretenzijos atsisakyta projektuotojui pripažinus klaidą. Nors apeliantė pabrėžia, kad būtent atsakovė rengė ir koregavo trišalio susitarimo nuostatas, tačiau ir pradiniame projekte taip pat nėra nuostatų, kuriomis patvirtinama projektuotojo klaida. Kita vertus, susitarimo projektas 2021 m. spalio 5 d. buvo siunčiamas ir ieškovei, jos atstovė uždavė klausimus ieškovei, tačiau duomenų, kad iki susitarimo pasirašymo (2021 m. spalio 12 d.) teikė atitinkamus pasiūlymus pakeisti susitarimo nuostatas, nepateikta. Nors apeliantė nurodo, jog ji dėl darbų grafiko siekė gauti grindų detalės kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys raštu neaptarė darbų apmokėjimo pasikeitimų, į tai, kad susitarime įtvirtinta, jog patikslinimai daromi rangovo iniciatyva dėl pasirinkto fibros tiekėjo, toks argumentas (įvertinus ir projekto derinimo laiką), vertintinas kritiškai.

Dėl papildomų išlaidų, susijusių su dolomitinės skaldos naudojimu

97. Byloje nustatyta, kad darbo projekte pastato sandėlio patalpų grindų įrengimui buvo numatyta naudoti sutankintą dolomito skaldą arba trupintą betoną, kurio stipris gniuždant ne mažesnis nei 30Mpa daugiafrakcijinė 0/45 skalda, mechaniškai suvibruota; rodikliai ne mažesni nei Evd 35Mpa, Ev2 150Mpa, storis 200 mm.

99. Tarp šalių kilo ginčas dėl pateiktos deklaracijos tinkamumo. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo (2021 m. rugpjūčio 24 d.) matyti, kad atsakovė nurodė, jog rangovės pateikta eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 0/45_2021/07/04 neatitinka reglamentuojamų statybos produktų sąrašo (2018 m. birželio 27 d. Nr. D1-601); pateiktoje deklaracijoje nurodyta medžiaga neatitinka statybos produkto aprašymo, nes skirta apsauginiam šalčiui atspariems sluoksniams, šalčiui nejautrių medžiagų sluoksniams, pagrindo sluoksniams, rengiamiems regeneravimo kelyje būdu, kelio dangos sluoksniams be rišiklių, o turi būti – nesurištieji mišiniai: skaldos ir žvyro pagrindo sluoksniams. Taip pat pažymėta, jog pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta, jog eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema – 4, o projektinio sprendinio įgyvendinimui turi būti naudojama skalda pagal – nesurištieji mišiniai: skaldos ir žvyro pagrindo sluoksniams 2+ sistema. Be to, laiške nurodyta, jog deklaracijoje nėra deklaruojamo privalomo ne mažesnio gniuždymo stiprio rodiklio – 3Mpa.

100. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad užsakovės nurodytos pastabos dėl rangovės pateiktų dokumentų trūkumų atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra pagrįstos. Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad trupintas betonas yra antrinė žaliava, gaunama sumalus skirtingas medžiagas, todėl šių medžiagų kontrolė gamykloje, imant bandinius pagal bandinių planą (kas numatyta vertinant ir tikrinant eksploatacines savybes bei pastovumą pagal sistemą 2+ (Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. kovo 9 d. Reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, priedas Nr. 5), yra neįmanoma, šių teiginių pakankamai nepagrindė. Minėtame atsakovės el. laiške pažymėta, kad rangovė gali kreiptis į SPSC (Statybos produkcijos sertifikavimo centras), Lietuvos standartizacijos centrą bei pateikti išsamų argumentuotą atsakymą, kodėl atsakovė yra neteisi. Duomenų iš kompetentingų subjektų apeliantė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. AB „Viamatika“ atstovo atsakymas (kad stipris gniuždant nustatomas tik nesuardytam betonui, suformuojant bandinį iš betono mišinio arba išgręžus kerną iš konstrukcijos ar betoninio elemento) į apeliantės užklausimą elektroniniu paštu nelaikytinas pakankamu įrodymu nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau minėto atsakovės el. laiško ieškovei turinys atskleidžia ir tai, kad ieškovė buvo išsakiusi poziciją, kad ji (dėl medžiagos naudojimo) neprisiims atsakomybės.

101. Statybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus.

102. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovės (techninio prižiūrėtojo) reikalavimai yra nepagrįsti.

103. Sprendžiant reikalavimo dėl papildomų darbų pagrįstumo klausimą, svarbios aplinkybės dėl šalių susitarimų (įskaitant ir dėl atlyginimo už dolomitinės skaldos panaudojimą), kurios aptariamos toliau šiame sprendime.

Dėl papildomų darbų susitarimų formos

105. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas ne tik suponuoja šalių teisę laisvai sudaryti sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, bet ir keisti sudarytų sutarčių sąlygas bei turinį, tačiau sutarties pakeitimai arba papildymai turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis).

106. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).

107. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, jog atsakovės teikti patvirtinimai imtis atitinkamų papildomų darbų atlikimo, turėtų būti pripažįstami pakankamais įrodymais šalių valiai dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo pagrįsti, remiasi 2021 m. liepos 28 d. atsakovės raštu. Šiame rašte atsakovė pateikia atsakymą į rangovės 2021 m. liepos 26 d. raštą dėl tolimesnių veiksmų sprendžiant objekto pagrindų laikomosios galios rodiklių užtikrinimą, kuriame be kita ko, užsakovas siūlo rangovui nebijoti veikti aktyviai ir skubiai spręsti klausimus, vykdyti statybos darbus, kadangi finansinius klausimus šalys išspręs atskirais susitarimais, lygiagrečiai. Ieškovė ieškinyje atkreipia dėmesį, jog atsakovė, kaip įprasta, nurodė, kad kaina bus nustatoma atviros knygos principu (rangovas, atlikęs grindų subrangovų parinkimo konkursą, turėtų kreiptis į pasirinktą subrangovą arba potencialius grindų įrengimo konkurso laimėtojus dėl grindų ir grindų pagrindų problemos sprendimo, t. y. gauti konkrečius projektinius pasiūlymus su kaštais. Gavus sprendinius, juos išanalizuoti ir pateikti užsakovo pritarimui). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakymas tik patvirtina, kad buvo būtinas pritarimas ir dėl patiriamų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent papildomų susitarimų nepasirašymas leidžia daryti išvadą, kad dėl papildomo apmokėjimo nebuvo konkrečiai susitarta, o apeliantės nurodytoje šalių komunikacijoje nėra nuostatų dėl besąlyginio darbų apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame rašte akcentuojama, kad rangovė tinkamai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, pažymėta, kad užsakovei yra svarbus galutinis objekto įvykdymo terminas, todėl geranoriškai teikia rašte nurodytus pasiūlymus, taip pat atkreiptas dėmesys į rangovės sutartinę atsakomybę pagal rangos sutarties 4.2 ir 12.3 punktus ir kt.

108. Apeliaciniame skunde esantys pastebėjimai, jog teismas, nurodydamas konkrečius papildomus susitarimus, nenagrinėjo, ar susitarimai buvo sudaryti prieš pradedant papildomus darbus, jau pradėjus darbus ar juos užbaigus, ieškovei neįrodinėjant konkrečių aplinkybių (kad susitarimai buvo pasirašomi jau po darbų atlikimo ar juos pradėjus), neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Teiginiai, kad papildomų susitarimų įforminimas vyko chaotiškai ir priklausė nuo atsakovės valios, kad dėl terminų ieškovė neturėjo galimybės papildomai derėtis, buvo priversta atlikti darbus dar neturėdama papildomo susitarimo, neįrodo susitarimo aplinkybių konkliudentiniais veiksmais.

109. Pažymėtina, kad susitarimu Nr. 14 buvo sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už papildomus darbus, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimu Nr.14 šalys išsprendė papildomų darbų atlyginimo klausimus.

110. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

111. Apeliantė pripažįsta aplinkybę, kad šalys Susitarimu Nr. 14 siekė susitarti dėl papildomų darbų atlyginimo, tačiau nurodo, kad būtent atsakovė nesutiko sudaryti tokio susitarimo ir pareiškė, kad įsipareigos geranoriškai sumokėti tik 78 000 Eur darbų pabrangimo išlaidas, o ieškovės reikalavimas atlyginti 493 840,50 Eur už papildomus darbus liko neišspręstas. Tokią poziciją grindžia atsakovei 2021 m. spalio 25 d. siųstais duomenimis, ir nurodo, jog preliminari išlaidų lentelė apima tiek papildomus darbus, tiek pabrangimą, o iš lentelėje nurodytos sumos (t. y. 514 897,46 Eur atėmus 78 000 Eur, gaunamas rezultatas (436 897,46 Eur) yra itin artimas šioje byloje pareikšto reikalavimo dėl papildomų darbų dydžiui (455 364,41 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą (šalių el. susirašinėjimą, taip pat susitarimo Nr. 14 turinį), atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantės minimoje lentelėje nurodytos sumos nėra išskaidytos pagal ieškovės minimus kriterijus, t. y. darbų pabrangimą ir papildomus darbus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimais prašė priteisti skirtumą atsižvelgdama būtent į faktiškai patirtas išlaidas. Be to, dar iš 2021 m. spalio 25 d. atsakovės atsakymo į ieškovės tos pačios dienos raštą turinys patvirtina, jog atsakovė sutiko geranoriškai iš dalies prisidėti atlyginant už dolomitinės skaldos panaudojimo (nurodyta, jog užsakovė sutinka geranoriškai prisidėti dėl įvykusios rangovės komandos klaidos, netinkamai įvertinus sprendinį), t. y. už nurodomus papildomus darbus. Byloje esančiame susitarimo Nr. 14 projekte buvo nurodyta, jog šalys susitaria, kad užsakovė atlygina rangovei dėl darbų pabrangimo (papildomų darbų (darbų pakeitimo)) vykdymo atsiradusias 78 000 Eur be PVM išlaidas. Taigi, susitarimo Nr. 14 sudarymo aplinkybės ir šalių derybos patvirtina, kad šalys susitarė, kokią dalį iš rangovės reikalautos sumos už darbus, ieškinyje įvardijamus papildomais darbais, kompensuos užsakovė.

112. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad apeliantės nurodyti argumentai, susiję su apmokėjimu už ieškinyje nurodytus papildomus darbus, yra nepagrįsti, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkintina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

113. Apibendrindama sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 455 364,41 Eur už papildomus darbus, tačiau neteisingai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti atsakovės ieškovei paskaičiuotas netesybas (ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio) ir aplinkybes dėl papildomai atlikto nuostolių atlyginimo nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini) sumos įskaitymo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus patenkinti iš dalies ir ieškovei priteisti 296 345 Eur skolos.

114. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustačius, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei atlyginimą už atliktus darbus (jo dalį), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

115. Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

116. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas <...>. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

117. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte reglamentuojama, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pagal Rekomendacijų 2 punktą – teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

118. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 89 778,40 Eur, o atsakovė – 42 009,61 Eur išlaidų už advokatų pagalbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokatų pagalbai dydis daugiau nei du kartus didesnis, ieškovei nekvestionuojant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, priteisė visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla yra didelės apimties, ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, sprendžiami klausimai pakankamai sudėtingi, taip pat į tai, jog šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydis skiriasi dvigubai, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 42 009,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, į patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 24,98 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 75,02 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 10 494 Eur, o iš ieškovės atsakovei – 31 515,61 Eur išlaidų, patirtų už advokatų pagalbą. Be to, ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 9 873 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovės taip pat priteistina 2 466,28 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, atsakovei iš ieškovės priteistina 18 555,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

119. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 9 873 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė prašymą priteisti 6 029,43 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, pridėjo 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3948/23LT bei 2023 m. liepos 19 d. šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės (apeliantės) 13 581,72 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 539,19 Eur sumos 2023 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 60095, 2023 m. liepos 5 d. 6 668,70 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 60427, 2023 m. rugpjūčio 3 d. 6 373,83 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 60809, taip pat šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

120. 2023 m. rugpjūčio 3 d. (paskutinio atsakovės mokėjimo dieną) maksimali Rekomendacijose nustatyta suma už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą siekė 2 547,35 Eur, o maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą – 4 898,75 Eur. Taigi šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo maksimalią Rekomendacijose nustatytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytus bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinimui reikšmingus kriterijus, į tai, kad procesinius dokumentus rengė tie patys advokatai, kurie dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės už advokato pagalbą išlaidų dydį iki 3 500 Eur. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės turėtų būti priteisiama 3 972,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovei – 2 625,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteistina 1 346,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 296 345 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) skolos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (296 345 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 18 555,33 Eur (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)) 4 212 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 346,73 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 73 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.