Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo E. Ž. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos arba bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8.13. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su atsakovo turtinės padėties vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos pagrįstos išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali teikti maksimaliai patenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų

10. Atsakovo (apelianto) kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai: 2021 m. balandžio 20 d. prašymas ,,Dėl tinkamos vaiko priežiūros užtikrinimo“ (1 priedas); 2021 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 priedas); 2021 m. balandžio 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 priedas); (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų pagalbos planas (4 priedas); Vaiko sveikatos istorijos iš e. sveikata paskyros ekrano kopija (5 priedas); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021-05-25 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (6 priedas); (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų patikslintas pagalbos planas (7 priedas); Mokėjimo pavedimai (8-9 priedai)), 2021 m. birželio 29 d. papildomus paaiškinimus bei naujus įrodymus (Liudytojo O. Š. 2021 m. kovo 19 d. apklausos protokolas; 2021 m. birželio 6 d., birželio 16 d., birželio 22 d. susirašinėjimo su ieškove fragmentai; (duomenys neskelbtini) šeimos teismui teikta 2016-06-03 ataskaita anglų kalba (tik teismui popierine forma); (duomenys neskelbtini) šeimos teismui teiktos 2016-06-03 ataskaitos dalies išrašas Lietuvių kalba (tik teismui popierine forma); 2021 m. rugsėjo 15 d. papildomi paaiškinimai ir įrodymai (fotonuotraukos, kur fiksuota, kaip vaikas atrodė perėmus jį iš motinos 5 fotonuotraukos, darytos liepos 20 d. 18.34 val.; fotonuotraukos, fiksuotos liepos 20 d. 21.27 val.; fotonuotraukos, fiksuotos 20.46 val.; 2021-09-30 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) kolegijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-09-13 psichologo išvada su jam pateikta vaizdo, garso ir fotomedžiaga; ambulatorinio apsilankymo aprašymas); 2021 m. rugsėjo 20 d. raštas dėl papildomos informacijos pateikimo ir prie jo pridėtas pasiūlymas dėl taikos sutarties (el. laiškas ieškovei); 2021 m. rugsėjo 20 d. papildomi paaiškinimai į ieškovės pateiktą atsiliepimą, 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškimas LAT, 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimas.

11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namų psichologo veiklos išrašą; e-sveikata paskyroje įrašus apie A. Ž. sveikatą; 2021 m. rugsėjo 20 d. nuomonę dėl atsakovo papildomų paaiškinimų, teikiamų įrodymų bei prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo (2021 m. liepos 26 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis).

12. Teisėjų kolegija minėtus naujus įrodymus priėmė 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Po minėtos nutarties gauti šie nauji įrodymai: 2021 m. spalio 5 d. ieškovės prašymas dėl vaizdo įrašų pateikimo ir su juo pridėta vaizdo įrašų apie vaiko suruošimą ir perdavimą atsakovui medžiaga; 2021 m. spalio 5 d. ieškovės prašymas priimti dokumentus ir su juo pateiktas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, psichologės D. U. 2021 m. spalio 1 d. Pažyma apie R. M.; atsakovo 2021 m. spalio 5 d. papildomi paaiškinimai ir pateikta elektroninio laiško ieškovei kopija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi numatė, jog bylos šalys gali savo paaiškinimus (įrodymus) byloje teikti iki 2021 m. spalio 5 d., naujus įrodymus priima. Teisėjų kolegija dėl naujai pateiktų šalių įrodymų pasisako šioje nutartyje tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl faktinių aplinkybių

13. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iš išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. M. ir atsakovas E. Ž. yra nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių nutraukta 2016 m. birželio 16 d. Pagal pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, R. M. ir nepilnamečių vaikų R. P., A. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) 2020-11-07 akte nurodyta, kad lankymosi pas R. M. metu vaiko teisių pažeidimų neužfiksuota, buitis tvarkinga, vaikas vizualiai sveikas, aprengtas rūbais, atitinkančiais jo amžių ir lytį, 2020-11-11 akte nuspręsta užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nes nėra duomenų, patvirtinančių vaiko teisių neužtikrinimą. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad A. Ž. raida atitinka vaiko amžių, tėvai rūpinasi vaiko raida, abiejų emocinis ryšys su vaiku yra geras, tačiau įtempti tarpusavio santykiai trukdo išgirsti vienas kitą, ieškoti vaikui geriausių sprendimų, o tai gali neigiamai lemti vaiko emocinę raidą.

15. Atsakovo kiti nepilnamečiai vaikai: A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad E. Ž. dirba jų įmonėje nuo 2020-11-06 (duomenys neskelbtini), atlyginimas - 731 Eur, darbas vykdomas nuotoliniu būdu iš Lietuvoje esančios gyvenamosios vietos; pagal šalių susitarimą darbuotojas gali būti išleistas tėvystės atostogų. 2020-10-01 panaudos sutartis patvirtina, kad I. Ž. suteikė teisę E. Ž. naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – Poilsinė, 1/42 dalis kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 6111/2928500 dalis žemės sklypo, sandėliukas, 1/89 dalis aikštelės, (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos sutartys patvirtina, kad atsakovas išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 350 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 530 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovui priklauso transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas nurodė per klaidą, du kartus įrašydamas tuos pačius automobilius). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK rašte nurodyta, kad buvo atliekamas tyrimas pagal R. M. pareiškimą ir priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį E. Ž. atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2021-03-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį E. Ž. atžvilgiu. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2020-07-04 iki 2020-11-09, 2020-12-02, 2021-01-11 teikia vaiko išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur, vasario mėnesį sumokėjo 50 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

18. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

19. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

21. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

22. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, N. and S., no. 41615/07, 6 July 2010, § 139). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog teisme apklausti liudytojai (L. M., J. Š., I. Ž., N. J., L. S.) linkę palaikyti tą pusę, kurios prašymu yra kviestas liudyti, tačiau objektyviai nuomonei suformuoti tokie įrodymai yra nepakankami. Kadangi pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė jų parodymus, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, detaliau dėl jų nepasisako.

24. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas užtikrina dukrai A. tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas byloje įrodinėja, kad ieškovė nesirūpina savo vyresne dukra R., kuri turi psichologinių problemų, kad tai gali neigiamai paveikti jo dukters A. gyvenimą. Apeliantas teigia, kad teismas nėra kompetentingas nustatyti atitinkamo asmens sveikatos būklę, nes tai yra sveikatos priežiūros specialistų kompetencija, tačiau be jokio teisinio pagrindo tai daroma, vertinant ieškovės dukters R. būklę. Teisėjų kolegija pažymi, teismas sprendime nenustatinėjo asmens sveikatos būklės, o vertino byloje esančius įrodymus, iš kurių padarė pagrįstą išvadą, jog nepilnametė R. turi psichologinių problemų, t. y. šią išvadą padarė atsižvelgdamas į Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės VšĮ 2020-02-20 medicinos dokumentų išrašą, 2020-11-26 psichologo išvadas. Minėtuose dokumentuose R. nurodė nesutarianti su atsakovu, išsakė savo išgyvenimus, kurių pagrindu apibendrinimus dėl R. patiriamų emocinių sunkumų padarė specialistai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. ir atsakovo santykius, atsižvelgė ir į ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustų liudytojų parodymus, susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis turinį, kuriam būdingas užgaulus, neigiamas R. vertinimas.

25. Atsakovas byloje teigia, kad ieškovės dukters R. psichologinių problemų priežastimi yra biologinis tėvas, įtempti santykiai su motina, ieškovės elgesys neteikiant dukrai reikiamo gydymo. Ieškovė byloje yra pateikusi VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės 2020 m. vasario 20 d. medicininių dokumentų išrašą dėl ieškovės R. M. dukters R. P. sveikatos būklės, kurios anamnezės skiltyje nurodyta, kad tėvai išsiskyrė, kai pacientei buvo 5 m., nuo to laiko pacientė epizodiškai bendraudavo su tėvu, dabar nebe, dėl to išgyvena, liūdi; pastaruosius tris mėnesius pacientė tapo liūdnesnė, verksmingesnė, nesirūpina higiena, sumažėjo apetitas, taip pat buvę suicidinių minčių; pas psichologus nesilankiusi; mokykloje turi draugų, būnant su draugais kiek pralinksmėja; krito pažymių vidurkis. Pažymoje nurodyta, kad mergaitei reikalinga psichologinė pagalba ir pakartotinė psichiatro konsultacija, kad atsisakyta medikamentinio gydymo. Psichologės E. B. 2020 m. lapkričio 26 d. išvadoje dėl R. P. nurodyta, kad mergaitė bijo patėvio (atsakovo), kad jis neblaivus smurtaudavo prieš mamą, kalbėdama apie patėvį darosi nerami (grąžo rankas, stebimas kojų tremoras, ašaros akyse). Teisėjų kolegija pažymi, kad R. santykiai su jos biologiniu tėvu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sutiktina, kad bendravimo su biologiniu tėvu ypatumai atsiliepia R. psichologinei būklei, tačiau byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadai, kad R. bendravimas su atsakovu ją neigiamai įtakoja. Aplinkybė, kad atsakovas į bylą apeliacinės instancijos teismui pateikė kelias nuotraukas, kuriuose jis yra su R., nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas subjektyviai vertina psichologo išvadą nekreipdamas dėmesio į išvados išdavimo datą - 2020 m. lapkričio 26 d., tai yra tik prasidėjus teisminiams ginčams šioje byloje, kai tuo tarpu ankstesnė pažyma išduota žymiai anksčiau 2020 m. vasario 20 d. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu šalių santykiai yra konfliktiški, neišvengiamai įtakoja ir ieškovės dukrą R.. Atsakovas byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad jo elgesys neturi įtakos R. psichologinei būklei. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. bijo atsakovo, jo argumentai, kad R. sieja įtempti santykiai su motina R. M. prieštarauja bylos duomenų visumai.

27. Byloje yra pateiktos šalių susirašinėjimo žinutėmis ištraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas nenori matyti ieškovės dukters R., nori, kad ją išsiųstų pas tėvą ar siųstų gyventi pas seserį L., vartoja nekorektiškus žodžius jos atžvilgiu. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „necenzūrinis“ paaiškintas kaip „netinkamas viešai pasakoti, nepadorus“, žodis „nevala“ paaiškinamas, kaip nešvarus, apsileidęs žmogus, „melagis“ - linkęs į melagystes žmogus, sakantis netiesą. Pažymi, kad tokiais žodžiais jis įvardija ieškovės dukters savybes, kurios pagrįstos ir byloje pateiktais įrodymais, tai yra prie 2021 m. sausio 18 d. prašymo pridėtomis fotonuotraukomis, kurios atspindi, kaip nepilnametė nesitvarko ir nori atkreipti ieškovės dėmesį, kad galima rasti išeitį, tik jei ieškovė tai pripažintų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kontekstas ir forma, kuria išdėstyti žodžiai, aiškiai parodo, kad atsakovas juos rašė ne siekdamas padėti paauglei ieškovės dukrai, o būdamas nusistatęs prieš ją. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, žinodamas, kad R. išgyvena dėl to, jog jos biologinis tėvas su ja nebendrauja, nesirinko tinkamo bendravimo su R., neįvertino, kad bendraujant su paaugle yra reikalingas palaikymas. Toks apelianto elgesys ir požiūris nėra tinkamas.

28. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas turi išsiaiškinti, ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi brolių ir seserų, kiek laiko ir kur jie yra gyvenę kartu, kur broliai ir seserys gyvena bylos nagrinėjimo metu, ar tėvai yra susitarę dėl šių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kokie yra brolių ir seserų tarpusavio santykiai. Tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, teismas turi išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu ir požiūrį į tai, jei jų gyvenamoji vieta būtų skirtingose vietose.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatant bylos šalių dukters A. Ž. gyvenamąją vietą svarbu atsižvelgti į tai, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena kartu su savo seserimi R. P., su kuria siejami glaudūs šeiminiai ryšiai. Aplinkybė, kad atsakovo motina, bylos šalių vaiko močiutė yra artimas giminaitis ir turi teisę nuolat bendrauti su anūke, nepaneigia vaiko teisės augti su seserimi, kuri nors ir yra ne to paties tėvo, t. y. ne atsakovo, vaikas, gyveno kartu su mergaite. Tuo tarpu atsakovas turi dar du vaikus, kurie su juo negyvena ir su kuriais jis nebendrauja. Aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovas negali bendrauti su kitais dviem savo vaikais, nes jie motinos yra nuteikti prieš jį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, jog 2021-01-20 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog yra keitęs pavardes, nes negali važiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo deportuotas dėl nusikalstamos veikos - finansinių nusikaltimų, bausmę yra atlikęs. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai taip pat charakterizuoja atsakovą.

30. Atsakovas byloje teigia, kad ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, nes veikia priešingai savo nepilnametės dukros, R. P. interesams ir nesirūpina tolimesne jos sveikatos priežiūra ir gydymu, ir dėl tokių veiksmų gali kilti grėsmė ir apelianto dukrai, nes jei gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, apeliantas neturėtų pilnų galimybių kontroliuoti vaiko aplinkos, bei emocinės būsenos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Faktą, jog ieškovė rūpinasi savo nepilnamete dukra R. P., jos sveikata, patvirtina teismui į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai, bei teikiamas su atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų psichologo veiklos išrašas, kuriame pažymėta, kad ieškovės duktė R. lanko psichologo konsultacijas, jai teikiama psichologinė pagalba. Konsultuojanti psichologė pažymėjo, kad mergaitei lankantis konsultacijose mažėja nerimastingumas dėl susiklosčiusios situacijos, atsiranda užtikrintumas, pozityvesnis savęs vertinimas. Psichologė nurodė, kad iš situacijų aptarimo bei pasisakymų apie jaunesnę sesę susidaro įspūdis, jog tarp jų yra šiltas, artimas emocinis ryšys. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia ir todėl gali kilti grėsmė atsakovo dukrai. Apeliantas remiasi vienu R. ieškovei rašytu laišku, tačiau teisėjų kolegija įvertina jį visų bylos duomenų kontekste. Aplinkybė, jog tarp ieškovės ir paauglės dukters pasitaiko konfliktų, nesant jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė nesirūpintų savo dukra, įvertinus R. psichologinę būklę, nesant nustatyto fakto, kad ieškovė tikrai naudojo smurtą R. atžvilgiu, įvertinus valstybės institucijų duomenis dėl ieškovės ir R. bendravimo, apelianto minima žinutė nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi R..

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad „ieškovės klaida yra ta, jog ji turėjo jau anksčiau apsispręsti netęsti nepavykusių santykių (nutraukus 2016 m. santuoką) su atsakovu, dėl šalių tarpusavio nesutarimų būtų išvengta R. neigiamų išgyvenimų, ji būtų augusi saugioje, jos interesus atitinkančioje aplinkoje, be patėvio, jo priešiškumo R. atžvilgiu (CPK 178, 185 str.)“ išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, tačiau ši aplinkybė, vertinant bylos visumą, neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavienės nuotraukos, kuriuose matoma ieškovė, neįrodo, kad ji negali rūpintis vaiku. Nėra duomenų, kad tuo metu, kai darytos nuotraukos, vaikas buvo su ieškove. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriuose atsakovas vartoja alkoholį. Aplinkybė, kad 2021-05-05 patikslintame pagalbos šeimai plane nurodyta, jog VTAS specialistei R. A. nuvykus pas ieškovę su dukra, perduodant dukrą mamai, ji nuo mamos nusisuko, neįrodo, kad mama netinkamai rūpinasi vaiku. Pirmosios instancijos teismas jau įvertino faktą, kad atsakovas kreipėsi į vaikų teisių apsaugos specialistus, nurodydamas, jog ieškovė neleidžia matytis su dukra, neteikia informacijos apie dukrą, netinkamai rūpinasi kita savo dukra, ieškovės namuose vartojamas alkoholis, tačiau, institucijai ištyrus šiuos pranešimus, buvo nustatyta, kad vaiko teisių pažeidimų neužfiksuota. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad atsakovo domėjimasis ir rūpinimasis savo dukra negali neprotingai apsunkinti ieškovės. Manytina, kad nuolatinis smulkmeniškos informacijos reikalavimas, susijęs su vaiko mityba, naktiniu maitinimu, atsakovui esant kitokios nuomonės nei ieškovei, neturi peržengti protingumo ribų. Nesant jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, mergaitei reguliariai lankantis pas gydytojus, nėra objektyvaus pagrindo atsakovui nerimauti dėl netinkamos vaiko priežiūros.

36. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės R. V. 2021-10-01 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 3 d. Nutarimas, kaip teisingai pažymi apeliantas, nėra įsiteisėjęs, tačiau teisėjų kolegija juo vadovaujasi, kadangi byla yra nagrinėjama pagal šiuo metu teismui turimus duomenis. Nutarime konstatuota, kad gauti objektyvūs duomenys nepatvirtino, jog mažametės A. Ž. atžvilgiu R. M. būtų vartojusi smurtą. Kaip teisingai pažymi ieškovė, nutarime išdėstytų aplinkybių visuma paneigia atsakovo teiginius dėl ieškovės, kaip konfliktinės asmenybės, linkusios smurtauti, vartoti alkoholį, nesirūpinančios vaikais, bruožų, taip pat, paneigiami atsakovo teiginiai dėl ieškovės vaiko atžvilgiu naudoto smurto. Nutarime nustatyta, kad apklaustas liudytoju socialinis darbuotojas G. J. nurodė, kad bendrauja su R. M. ir E. Ž., auginančiais dukrą A. Ž.; jokių pažeidimų nei pas vieną nėra užfiksavęs; E. nepagrįstais faktais nori, kad vaikas, A. Ž., augtų kartu su juo; nuolatos rašo nepagrįstus skundus R. M. atžvilgiu; nurodė, kad abu tėvai lankėsi pas psichologą, baigė pozityvios tėvystės kursus. Nutarime aptarta, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. A. nurodė, kad nuo 2021-04-23 R. M. ir E. Ž. paskirta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namų atvejo vadybininkė B. (K.) G. ir soc. darbuotojas su šeima darbui G. J.; buvo gauti pranešimai iš E. Ž. dėl kylančių konfliktų dėl A. Ž. priežiūros, galimo vaiko teisių pažeidimo; visi faktai nepasitvirtino. Nutarime nurodyto 2021-09-22 Tarnybinio pranešimo turinys patvirtina, kad R. M. kaimynai ją ir jos šeimą apibūdina kaip ramią ir tvarkingą. Taigi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų smurtavusi prieš mažametį vaiką.

37. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog atsakovo teikiamas medicinos dokumentų išrašas apie jo 2021-09-08 apsilankymą su dukra pas gydytoją nepatvirtina, kad vaiko miegas, kitos emocinės būsenos būtų susijusios su 2021 m. liepos mėn. patirtu susižalojimu (anot apelianto – sumušimu). Sutiktina su ieškove, jog įvertinus vaiko mažą amžių, vaiko vystymąsi, pokyčius jo raidoje, neatmestina, kad įvairiose situacijose: pvz. pasikeitus vaiko aplinkai, t. y. šalių dukrai išsiskyrus su motina, ar patyrus daugiau įspūdžių, ar sergant, gali sutrikti vaiko miegas, emocijos, kurių mažas vaikas negali išreikšti žodžiais. Pažymėtina, jog pateikta medikų išvada, gydymo, slaugos rekomendacijos nėra grindžiamos patirta vaiko emocine įtampa dėl motinos elgesio.

38. Atsakovas teismui pateikė psichologo A. N. 2021-09-13 vertinimą, teismas šį įrodymą prijungė. Apeliantas nurodė, kad jis, nerimaudamas dėl vaiko ir bandydamas suvokti jo siunčiamus signalus, nes vaikas dar nekalba, kreipėsi psichologinės pagalbos pas patyrusį psichologą A. N., su kuriuo susipažino seminare, ir pateikė jam susirašinėjimo su ieškove informaciją, vaizdo ir garso įrašus bei fotomedžiagą ir paprašė pateikti informaciją koks yra vaiko ryšys su motina, kokia dukros emocinė būsena. Psichologo pateiktoje 2021-09-13 išvadoje nurodoma, kad vaikas tėvo atžvilgiu turi susiformavęs saugaus emocinio prieraišumo jausmą, pasitiki juo ir yra saugus. Situacijoje, kai vaikas perduodamas iš tėvo mamai, matyti, kad vaikas nenori atsiskirti nuo tėvo, tiesia į jį rankas, pradeda verkti dėl išsiskyrimo. Psichologas nurodo, kad stebimos nesaugaus prieraišumo mamos atžvilgiu apraiškos. Psichologas teigia, kad tėvas labiau rūpinasi vaiko gerove, o motinos elgesys labiau orientuotas į neigiamų nuostatų vaiko tėvo, tai yra apelianto, atžvilgiu reiškimą. Daroma išvada, kad apeliantas yra labiau orientuotas į kaip įmanoma geresnį vaiko fizinių ir emocinių poreikių tenkinimą.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad psichologo A. N. 2021-09-13 vertinimas darytas apelianto iniciatyva, pagal jo pateiktą medžiagą, nesudarius sąlygų ieškovei pateikti savo klausimų ir turimos medžiagos, todėl tokio įvertinimo teisėjų kolegija nelaiko objektyviu ir negali juo vadovautis.

40. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) miesto bendruomeninių šeimos namų (duomenys neskelbtini) rajone psichologės D. U. 2021 m. spalio 1 d. Pažymą apie R. M., kurioje nurodyta, kad ieškovė konsultacijose lankosi nuo 2021 m. birželio 2 d., dalyvauja reguliariai; konsultacijų metu nuolat bendraujama apie R. M. dukras, R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. (gim. (duomenys neskelbtini)); R. M. susirūpinusi mergaičių gerove, auklėjimu, emocine savijauta, nerimauja, kad ginčas su atsakovu nepakenktų dukterų emocinei sveikatai. Psichologė pažymėjo, kad negali vertinti emocinio vaiko prieraišumo prie mamos ar tėvo, nes tokiam vertinimui naudojamos specialios stebėjimo metodikos, turi būti specialiai pritaikyta stebėjimo aplinka. Konsultacijos metu stebėtą dukros A. bendravimą su mama, psichologė vertino, kad mama tinkamai ir jautriai reaguoja į vaiko poreikius, žaismingai ir kūrybingai sureaguoja į mergaitės norą žaisti ir tyrinėti, padeda, atsako į dukros norą bendrauti, įvertino, kaip šiltą emocinį atsaką į vaiko reakcijas. Nurodė, kad ieškovė deda pastangas, kad dukra A. patirtų kuo mažiau streso dėl to, kad abu tėvai negyvena kartu.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos visumą, teigia, kad byloje nėra įrodytas netinkamas ieškovės ar atsakovo elgesys su jų mažamete dukra. Tačiau ieškovės bendravimas su atsakovu yra konfliktiškas, tą įrodo ir faktas, jog abu tėvai nuolat filmuoja vaiką, fiksuodami jo perdavimą pagal bendravimo tvarką, po atsakovo inicijuoto ikiteisminio tyrimo ieškovė ruošdama perduoti dukrą, kaskart filmuoja vaiko išorinę būklę, kokius rūbus, priemones, medikamentus įdeda vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks vaiko tėvų elgesys, jo nuolatinis filmavimas, pažeidžia mažamečio vaiko interesus ir neabejotinai įrodo bylos šalių negebėjimą tinkamai susitarti ir bendrauti tarpusavyje.

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys, susirašinėjimo žinutėmis fragmentai patvirtina, jog atsakovas žemina ieškovę ir prieš ją naudoja psichologinį smurtą (atsakovas nurodo, jog ieškovė neturi pinigų bylinėtis, teigia, kad jis ,,gali taip ją nusmaukti, kad net neturės ką valgyti“, kad pati žino, ką jis gali, rašo, kad teismas gali priteisti iš ieškovės išlaidas apie 2000 Eur, nors jam tai centai, bet ieškovė už tokius pinigus pragyvens metus). Atsakovas nuolat pabrėžia nerimą dėl savo dukters gerovės, tačiau bylos duomenys bei specialistų išvados parodo, kad toks nerimas nėra objektyviai pagrįstas. Perdėtas atsakovo ieškovės elgesio fiksavimas nėra laikytinas rūpinimosi vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks elgesys labiau laikomas domėjimusi buvusios sutuoktinės gyvenimu. Ieškovė į bylą pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties kopiją, kurioje yra duomenys apie tai, kad E. Ž. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str.1 d. padarymą. Nors apeliantas nurodo, kad minėtą nutarimą jis apskundė, nors nutarimas ir nėra įsiteisėjęs, bet šiuo metu nustatyta, kad atsakovas neteisėtai sekė ieškovės gyvenimą.

43. Apeliantas nurodo, kad kiekvieną kartą grąžindamas dukrą ieškovei, vaikas pasikeičia ir nereiškia noro eiti pas motiną, netiesia rankų ir nereiškia džiaugsmo, pažymi, kad jis bijo, jog tai gali sąlygoti problemos ieškovės namuose ar ieškovės elgesys, nes tokio mažo vaiko tokia įtampa yra nenormalus reiškinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiems įtemptiems santykiais kaip šiuo metu yra ieškovės ir atsakovo, neišvengiamai abi šalys dėl to patiria įtampą. Aplinkybė, kad atsakovas nuolat kreipiasi į specialistus dėl ieškovės netinkamo elgesio, kas nepasitvirtina, neabejotinai sukelia įtampą ir priešiškumą tarp šalių. Pažymėtina, jog byloje esant nustatytam netinkamam atsakovo elgesiui su ieškove ir jos dukra R., ieškovės išeidinėjimas iš namų dėl kildavusių konfliktų yra pateisinamas ir negali būti laikomas jos netinkamu elgesiu.

44. Apeliantas nurodo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo yra labiau atitinkantis vaiko interesus, jis turės galimybę apsaugoti vaiką tuo atveju, jei ieškovė neteks gyvenamosios vietos ir bus priversta kraustytis ir vienos vietos į kitą, nes pastaroji neturi savo nekilnojamojo turto ir glaudžiasi pas sesę, apeliantas dirba nuotoliniu būdu ir visada turės galimybę užtikrinti buvimą šalia vaiko, priešingai nei ieškovė, kuri šiuo metu yra tik vaiko priežiūros atostogose, kurios jau labai greitai baigsis, o darbo specifika tokia, kad užtikrinti pilnavertės vaikų priežiūros ieškovė negalės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis galėtų užtikrinti finansiškai geresnes sąlygas vaikui, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė užtikrina vaiko poreikius atitinkančią aplinką, tinkamai rūpinasi vaiku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, numatančia, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (LAT nutartis Nr. 3K-3-176/2005).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kartu su ieškove auga vaiko sesuo R. (nors R. tėvas yra ne atsakovas), atsižvelgiant į tai, kad mažam vaikui ypatingai svarbus ryšys su mama, byloje nustačius netinkamą atsakovo elgesį ieškovės ir jos kitos dukters R. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. M.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių skyrius išvadoje nurodė, kad siekiant neišskirti seserų tikslinga A. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovo naujai teikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina, kad ieškovo argumentai apie nesutarimą tarp jo ir ieškovės, sąlygotą ieškovės santykių su kitu vyru, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl tokių argumentų nepasisako. Taip pat šios bylos dalyku nėra atsakovo santykiai su kitais vaikais, reikšmingas tik faktas, kad jo kiti vaikai gyvena užsienyje ir su jais atsakovas nebendrauja, kas reiškia, kad A. Ž. su kitais atsakovo vaikais taip pat nebendrautų, tuo tarpu su ieškovės kita dukra R. A. gyvena nuo gimimo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant apelianto argumentą svarbu išskirti šiuos aspektus: 1) ar toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra apskritai galimas pagal Lietuvos teisę; 2) jei toks modelis galimas, kokios šio modelio įgyvendinimo formos kokiais atvejais galėtų būti taikomos, t. y. kokiu dažnumu (pvz., kas antrą dieną, savaitę, mėnesį) ir kokia seka (pvz., nuo sekmadienio iki sekmadienio, nuo trečiadienio iki trečiadienio) vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

49. Iš nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų išplaukia, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nurodyta kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė.

50. Pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

51. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimas neatitiktų geriausių vaiko interesų nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko mažą amžių. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, vaikui iki trijų metų amžiaus ypatingai svarbi motinos globa. Teismas nustatė, kad: 1. Tėvas E. Ž. turi teisę bendrauti su dukra A. Ž. kiekvieno mėnesio lyginę savaitę darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 18 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.; 2. Tėvas E. Ž. turi teisę praleisti su dukra A. Ž. nelyginėmis mėnesių savaitėmis, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 3. Dukrai lankant darželį ir mokyklą, išlieka tokia pati bendravimo tvarka su vaiku, tik E. Ž. tomis dienomis tenka pareiga dukrą pristatyti į ugdymo įstaigą ir jį paimti iš ugdymo įstaigos, parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka mažamečio vaiko poreikius, užtikrina vaikui labai svarbų pastovumo jausmą, tuo pačiu užtikrina jo teisę bendrauti su abiem tėvais.

52. Apeliantas teigia, kad ieškovė piktnaudžiautų teise nesutikti leisti apeliantui matyti vaiką ligos metu, todėl mano, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžiamos jo kaip tėvo teisės rūpintis sergančiu vaiku ir vaiko interesai. Pirmosios įšuntančios teismo patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatyta, kad abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką vaiko tėvo ar vaiko motinos namuose tik jiems abiem sutinkant; nesutinkant, turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Teismas tokią tvarką patvirtino pažymėdamas, kad ji nustatytina dėl konfliktiškų bylos šalių santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodyta, kad ieškovė sąmoningai piktnaudžiautų teise neleisdama ligos metu atsakovui bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog lankymasis gyvenamojoje aplinkoje negali tapti našta kitam iš tėvų ir turi atitikti sergančio vaiko poreikius, nevaržyti kito asmens asmeninio gyvenimo. Pažymėtina, kad turi būti įvertinti ir kitos ieškovės dukters, R., kuri bijo atsakovo, interesai ir saugumo jausmas gyvenamojoje aplinkoje. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos 13 punkte pirmosios instancijos teismas nustatė abiem tėvam pareigą nedelsiant informuoti vienai kitą apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), nurodė, kad abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką vaiko tėvo ar motinos namuose tik jiems abiem sutinkant; nesutinkant, turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Taigi, tokia nustatyta tvarka, įvertinus konfliktiškus bylos šalių santykius, yra pagrįsta, atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia atsakovo teisės rūpintis sergančiu vaiku.

53. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarkos 11. punktą, turėjo jį patikslinti ir pritaikyti išimtį tuo atveju, jei ieškovė išsikraustytų gyventi į kitą miestą. Pažymi, kad apeliantas negali būti atsakingas dėl išlaidų padidėjimo dėl to, jei ieškovė nuspręstų pakeisti gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra duomenų, jog ieškovė ketina keisti gyvenamąją vietą, išvykti į kitą miestą, todėl nėra pagrindo tikslinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas turėjo nustatyti, kad tėvai vaiko buvimo pas kiekvieną iš jų metu pasirūpina būtinomis higienos, kt. priemonėmis vaikui. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku intensyvumas sąlygoja pareigą kiekvienam iš tėvų pas save turėti būtinas higienos priemones. Teismas numatė, kad vaiko motina pateikia reikiamus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu. Tokia teismo patvirtinta tvarka yra konkreti ir užkerta kelią galimiems šalių konfliktams.

54. Pažymėtina, kad teismo nustatyta laikinoji vaiko bendravimo su vaiku tvarka nereiškia, kad tokia tvarka bus nustatyta ir bylą išnagrinėjus iš esmės, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nepasisako dėl bylos esmės, neatlieka byloje esančių įrodymų tyrimo.

55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka būtų nepagrįsta, neatitiktų vaiko ar atsakovo interesų. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatytas yra orientuotas į vaiko interesus.

Dėl išlaikymo priteisimo

56. Apeliantas nesutinka su teismo priteisto iš jo vaikui išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad 50 Eur išlaikymas yra pakankamas įvertinus nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymi, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką apeliantas beveik puse laiko gyvena su vaiku ir taip pat tenkina vaiko poreikius ir tam išleidžia daug daugiau pinigų nei ieškovė. Nurodo, kad teismas nevertina, kad ieškovė neteikia jokių dokumentų įrodančių, kiek realiai išleidžia vaikui. Apeliantas susipažinęs su vaiko sveikatos istorija e. sveikata paskyroje (5 priedas) paaiškina, kad vaikui nėra skiriamas joks specialus maistas, nėra skirti vaistai ar kažkoks gydymas, kuris būtų brangus, todėl akivaizdu, kad ieškovė teikia tikrovės neatitinkančius argumentus ir meluoja dėl didesnio išlaikymo poreikio. Pažymi, kad iš ieškovės gaunamų pajamų pragyvena trys asmenys: ieškovė ir dvi dukterys, todėl nepilnametei bylos šalių dukrai išlaikyti gali būti skiriama ne didesnė kaip 1/3 ieškovės pajamų dalis, o faktiškai gal ir mažesnė, atsižvelgiant į tai, kad kiti du asmenys, pragyvenantys iš šių pajamų yra vienas suaugęs žmogus ir paauglė. Nurodo, kad teismas turėjo nustatyti realius vaiko poreikius, atsižvelgti į tai, kad iki bylos iškėlimo ieškovę tenkino atsakovo gera valia teiktas 150 Eur išlaikymas.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

58. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

59. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019)

60. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės ir atstovo paaiškinimo matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 500 Eur (ši suma skirta visiems vaiko poreikiams, neapsiribojant minimaliais), nes perka vaistus, specialų maistą, dažnai drabužius, kadangi tokio amžiaus vaikas greitai auga, higienos priemones, skalbimo priemones, taip pat kainuoja būsto išlaikymo dalis, kelionės išlaidos pas gydytojus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau vertintina ir ta aplinkybė, ar kartu negyvenantis vienas iš tėvų, turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo ir jei turi - sprendžiama vaiko naudai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kiek ji konkrečiai ir kam išleidžia vaiko išlaikymui skiriamą sumą, nereiškia, kad ji neįrodė vaikui reikalingos išlaikymui sumos. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta vaikui skiriama suma per mėnesį realiai atitinka šiuo metu šalyje esantį minimalų darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad priteisinamo iš atsakovo išlaikymo suma gali būti nuo 220 Eur iki 250 Eur. Į bylą atsakovo pateikta 2021-04-06 (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad mergaitė 7 kartus lankėsi Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje; A. Ž. sveikatos istorijoje (e-sveikata paskyroje) yra fiksuoti apsilankymai, siuntimai pas specialistus, diagnozuotos peršalimo ligos, karščiavimas, kurių gydymas reikalauja papildomų išlaidų. Sutiktina su ieškove, jog nėra abejonių, kad mažo amžiaus vaikui reikia specialaus maisto: mišinio, sulčių, tyrelių, kokybiškos mėsos, vaisių, daržovių. Pateikti duomenys įrodo, kad vaikui diagnozuota nepatikslinta alergija. Pažymėtina, kad ieškovė, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, turi pasirūpinti vaiko amžių ir sezoną atitinkančiais drabužiais, avalyne. Vaikai viską greitai išauga, todėl akivaizdu, kad išlaidos drabužiams ir avalynei yra nuolatinės. Mažiems vaikams būtinos specialios higienos priemonės, specialios skalbimo priemonėmis, ieškovė patiria išlaidas būsto išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, nustatė, kad vaiko motina pateikia reikiamus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu. Taigi, nustatyta, kad ieškovė, net ir nustačius tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kai vaikas nemažai laiko praleidžia su atsakovu, ieškovei tenka didesnė vaiko poreikių tenkinimo finansinė našta, todėl teismo iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas 220 Eur išlaikymas yra protingas ir neprieštarauja teismo patvirtintai atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkai. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas nurodo, kad vaikui būnat su juo, jis taip pat tenkina vaiko poreikius ir tam išleidžia daug daugiau pinigų nei ieškovė, todėl pats pripažįsta, kad vaiko poreikiai reikalauja nemažai išlaidų.

62. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, o minimali alga į rankas 2021 metais siekia 468,41 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70 eurų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, pagrįstai iš jo priteisė 220 Eur išlaikymą vaikui.

63. Pažymėtina, kad ieškovė nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, gaunamos pajamos iš valstybės yra nedidelės. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu pabrėžia, kad jis gali suteikti geresnes sąlygas dukrai, taip pripažindamas, kad jo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė už ieškovės. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad susirašinėdamas su ieškove atsakovas didžiuojasi gera savo turtine padėtimi, įsigijęs gerą automobilį, turi nekilnojamojo turto, gauna pajamas iš jo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad neturi galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, nei šiuo metu (duomenys neskelbtini) įmonėje (atlyginimas apie 800 Eur). Dovanų pirkimas kitiems apelianto vaikams nėra tolygus kiekvieno mėnesio teikiamam išlaikymui, tuo labiau, kad atsakovas nepateikia jokių duomenų kaip reguliariai jas teikia ir kokios jų kainos. Tuo tarpu ieškovė gyvena su dar viena dukra R. ir ją išlaiko.

64. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Atsakovas nurodo, kad ši įmonė nėra pelningai veikianti, pateikė teismui duomenis, kad įmonės veikla sustabdyta jau porą metų, darbuotojų nėra, jokių pajamų įmonė negauna. Sutiktina, kad aplinkybė, jog atsakovas yra įmonės vadovas, nustačius, kad įmonė veiklos nevykdo, nerodo jo geros finansinės padėties. Tačiau nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto. Apeliantas teikė teismui įrodymus ir paaiškinimus, kad su turtu susijusias pajamas ir išlaidas sudaro: 1) už butą (duomenys neskelbtini) atsakovas gauna 530 Eur/mėn. (jei būtų nuomojama visus metus, išeitų 6360 Eur per metus) nuomos mokesčio; jo išlaidas sudaro 351 Eur/mėn. kredito bankui grąžinimas ir palūkanų mokėjimas (paskolos likutis 57 252,00 Eur), 688 Eur už verslo liudijimą metams, turto draudimas po 70 Eur per metus; iš viso 6360 Eur pajamų, 4970 Eur išlaidų per metus (neskaitant remontų, bei negautų pajamų, jei butas tuščias ir t.t.), skirtumas - 1390 Eur per metus; 2) už butą (duomenys neskelbtini) apeliantas gauna 350 Eur/mėn. (jei būtų nuomojama visus metus, išeitų 4200 Eur per metus) nuomos mokesčio; už verslo liudijimą metams sumoka apie 506 eurų; skirtumas 3694 Eur; 3) už butą (duomenys neskelbtini) atsakovas kas mėnesį moka 221 Eur banko paskolai ir palūkanoms dengti (paskolos likutis 18 783,00 Eur), 60 Eur per metus sumoka už būsto draudimą; butas nėra nuomojamas, pajamų neatneša; išlaidos 2712 Eur metams; 4) apeliantas sumoka 532 Eur už automobilio draudimą metams (dar turi išlaidų vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui, automobilio eksploatavimui: tepalų, padangų keitimas, kuro sąnaudos, remontas); 5) iš pajamų atėmus išlaidas, lieka 1840 Eur per metus, iš kurių, kaip nurodyta aukščiau, dengiamos išlaidos turto priežiūrai, remontui, eksploatavimui.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas turi įsipareigojimų bankams ir nekilnojamo turto priežiūrai, nepaneigia fakto, kad jis turi turto. Tuo tarpu ieškovė jokio turto neturi. Akivaizdu, kad esant prastai finansinei padėčiai atsakovas net nebūtų gavęs kelių būsto paskolų, kadangi būsto įsigijimui bankai, kas visuotinai žinoma, reikalauja 15-20 procentų pradinio įnašo, įvertina turimas asmens pajamas. Taip pat pažymėtina, kad nuomos kainos tendencingai kyla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti duomenys neįrodo, jog atsakovo finansinė padėtis būtų prasta.

66. Apeliantas pagrįstai teigia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apeliantas vardu registruotos 6 transporto priemonės, nes apeliantas teikė informaciją byloje iš Transporto priemonių registravimo sistemos, pagal kurią akivaizdu, kad apeliantui priklauso keturios transporto priemonės, iš kurių viena yra sustabdyta. Tačiau ši teismo padaryta klaida neturi reikšmingos įtakos apelianto turtinės padėties vertinimui. Apeliantas nurodo, jog realiai naudojasi tik viena, kuri orientuota į vaiko saugumą ir būtina, nes reikia ir reikės vaiką pasiimti iš ieškovės, vežti pas gydytojus ar ugdymo įstaigas, o kitos yra labai mažos vertės, siekiančios gal po 300 eurų maksimaliai, tačiau šių teiginių leistinais įrodymais neįrodė.

67. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog iki bylos iškėlimo ieškovę tenkino atsakovo gera valia teiktas 150 Eur išlaikymas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 150 Eur užtikrina tik minimalius vaiko poreikius, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali teikti maksimaliai patenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį (CPK 178, 185 str.). Taigi, byloje nustatyta, kad bylos šalių vaiko poreikius patenkina 500 Eur suma per mėnesį, ji nėra orientuota į minimalius vaiko poreikius. Taip pat sprendžiant atsakovo turtinę padėti atsižvelgiama į tai, kad sumokėjo ieškovei turėtą išlaikymo dukrai įsiskolinimą. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra bloga.

68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo jo dukrai priteistas 220 Eur išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

70. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nagrinėjamos bylos atveju atmetamas atsakovo apeliacinis skundas, todėl bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1300,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1300,75 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.