Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo E. Ž. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos arba bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nustatyti mažamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. M..

2. Priteisti iš atsakovo E. Ž. nepilnamečio vaiko A. Ž. po 250 Eur dydžio kas mėnesį išlaikymą vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą arba perduodant grynaisiais pinigais, ir įpareigojant nepilnamečio vaiko motiną R. M. vaiko A. Ž. išlaikymui teikiamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

3. Nustatyti pereinamąjį vienerių metų laikotarpį, kurio metu leisti atsakovui bendrauti su dukra jo pasirinktas dvi dienas per savaitę nuo 16 val. iki 19 val. ir švenčių dienomis: tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, sausio 1 d., antrą Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val. neutralioje vietoje. Atsakovui negalint bendrauti su vaiku numatytu laiku, atsakovo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas šalių susitarimu.

4. Nustatyti vaiko A. Ž. bendravimo tvarką su tėvu E. Ž. tokia tvarka:

1) kiekvieną mėnesio lyginės savaitės šeštadienį ir nelyginės savaitės sekmadienį, atsakovui įsipareigojant išlaikyti vaiko dienos režimą, leisti pasiimti vaiką nuo 9 val. iki 19 val. E. Ž. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu arba į kitą su motina iš anksto elektroninio ar telefono ryšio priemonėmis sutartą vietą. Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas, motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

2) kiekvienos savaitės vieną, iš anksto sutartą darbo dieną tėvas gali pasiimti dukrą trims valandoms iš anksto suderinęs su dukros motina laiką bei pristatyti ją motinos gyvenamosios vietos adresu arba kitu iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adresu; posėdžio metu nurodė, kad šis punktas gali būti išdėstomas taip: mėnesio nelyginę savaitę atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą darbo dieną nuo 10 val. iki 19 val. pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, o lyginę savaitę antradieniais nuo 10 val. iki 19 val. ir tą savaitgalį, kuris tęsiasi nuo penktadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.;

3) Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 24 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

4) lyginiais metais tėvas gali bendrauti su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

5) Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su dukterimi nesilaikant eiliškumo. Tėvų gimtadienių metu taip pat vaikas bendrauja su vienu iš tėvų gimimo dienos proga nesilaikant eiliškumo;

6) Vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina (bendru šalių susitarimu po pusdienį).

7) Valstybinių švenčių dienomis - bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis. Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas, motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

8) Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, kt. priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

9) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu;

10) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos;

11) vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina;

12) ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo. Renginiai, kuriuose dalyvaus dukra darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku.

1) kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 19 val. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį 15 val. įsipareigoja pasiimti dukrą iš motinos gyvenamosios vietos arba iš kito iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adreso. Tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. E. Ž. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu arba į kitą su motina R. M. iš anksto ryšio priemonėmis sutartą vietą;

2) tėvas praleidžia su dukra dvi savaites atostogų per vienus kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Šiomis atostogomis tėvas naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas motinai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nuostatos. Tėvas turi derinti savo atostogas su motina taip, kad galėtų praleisti 2 savaites su dukterimi. Sutapus tėvo ir motinos atostogoms ir negalint keisti atostogų šalims, prioritetas teikiamas motinai, kad ji pasirinktų, kada tėvas galės savo dalį atostogų praleisti su dukra. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms;

3) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

4) ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo. Renginiai, kuriuose dalyvaus dukra mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku;

5) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu;

6) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos;

7) vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko gydymo įstaigoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina;

8) kita bendravimo tvarka, kuri numatyta iki vaikui sueis 5 metai lieka ta pati dėl tėvo ir vaiko bendravimo nuo 5 metų, išskyrus tėvų susitarimą konkrečiu atveju arba pasikeitus šalių poreikiams susitarimu.

1. Tėvas turi teisę praleisti su dukra kas antrą penkiadienį, t. y. po 5 iš eilės einančias kalendorines dienas pakaitomis su 5 kalendorinių dienų pertrauka, pagal slenkantį bendravimo tvarkos grafiką.

2. Vaiką bendravimui tėvas pasiima pirmąją bendravimo laikotarpio dieną 9 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutiniąją bendravimo laikotarpio dieną 19 val.

3. Bendravimo tvarkos mėnesinį grafiką parengia tėvas ir išsiunčia motinai prieš 2 savaites iki to mėnesio pradžios.

4. Tas iš tėvų, kurio priežiūroje tuo metu yra vaikas, turi suteikti kitam iš tėvų visą prašomą esminę informaciją apie dukters sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt., vaikui susirgus, sudaryti sąlygas ir leisti jį aplankyti.

5. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, kitiems kontaktams, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai.

6. Nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Institucijos atstovas pateikė išvadą, kad 2020-11-06, 2020-11-09 atsakovas kreipėsi į skyrių informuodamas, kad ieškovė galimai netinkamai prižiūri dukterį, trukdo bendrauti su ja. Skyrius išnagrinėjo pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Skyrius nuo 2020-11-09 negavo pranešimų dėl galimų A. Ž. vaiko teisių pažeidimų. Ieškovė turi dar vieną dukrą, kuri gyvena kartu su ieškove bei A. Ž.. Siekiant neišskirti seserų, tikslinga A. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Tikslinga nustatyti atsakovo ir A. Ž. bendravimo tvarką, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo pasiūlymus, nurodo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama ir gali būti nustatoma ir toliau. Vaikams išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė R. M. ir atsakovas E. Ž. yra nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad R. M. ir nepilnamečių vaikų: R. P., A. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) 2020-11-07 akte nurodyta, kad lankymosi pas R. M. metu vaiko teisių pažeidimų neužfiksuota, buitis tvarkinga, vaikas vizualiai sveikas, aprengtas rūbais, atitinkančiais jo amžių ir lytį, 2020-11-11 akte nuspręsta užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nes nėra duomenų, patvirtinančių vaiko teisių neužtikrinimą. Dainų PSPC rašte nurodyta, kad A. Ž. raida atitinka vaiko amžių, tėvai rūpinasi vaiko raida, abiejų emocinis ryšys su vaiku yra geras, tačiau įtempti tarpusavio santykiai trukdo išgirsti vienas kitą, ieškoti vaikui geriausių sprendimų, o tai gali neigiamai lemti vaiko emocinę raidą. Psichologo išvadoje nurodyta, kad ieškovės dukra R. P., kalbėdama apie patėvį E., darosi nerami, susijaudina kalbėdama apie girto patėvio elgesį, jis labai dažnai būdavo girtas ir puldavo mušti mamą, jai atmintyje išliko daug patėvio smurtinių veiksmų; Ji bijojo jo grasinimų ir nuo girto patėvio slėpdavosi kaip išmanydama, bijo, kad jis gali dar labiau smurtauti, nes visuomet sakydavo, kad jis jų nepaliksiąs ramybėje, kad jo reikia bijoti, kad jis keršys. Pagal VSDF sprendimą R. M. nuo 2020-03-23 iki 2020-07-26 paskirta motinystės išmoka, iš viso išmokėta 2205,04 Eur. Pagal VSDF sprendimą ieškovei skirta vaiko priežiūros išmoka iki 2021-05-28 – 377,70 Eur per mėnesį, iki 2022-05-28 – 215,80 Eur per mėnesį. Sodros duomenimis ieškovė dirba UAB „ROKSVA“, tačiau šiuo metu yra auginanti vaiką iki trejų metų ir gauna kas mėnesį apie 355 Eur. Atsakovas kiti nepilnamečiai vaikai: A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). V&K Property Expert LTD rašte nurodyta, kad E. Ž. dirba jų įmonėje nuo 2020-11-06 marketingo specialistu, atlyginimas - 731 £, darbas vykdomas nuotoliniu būdu iš Lietuvoje esančios gyvenamosios vietos; Pagal šalių susitarimą darbuotojas gali būti išleistas tėvystės atostogų. 2020-10-01 panaudos sutartis patvirtina, kad I. Ž. suteikė teisę E. Ž. naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – Poilsinė, 1/42 dalis kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 6111/2928500 dalis žemės sklypo, sandėliukas, 1/89 dalis aikštelės, (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos sutartys patvirtina, kad atsakovas išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 350 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 530 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovui priklauso transporto priemonės: Mercedes Benz, Renault Clio, VW Golf, VW Golf, Mercedes, Volvo. Atsakovas yra UAB „Nuoma tau“ vadovas. Šiaulių apskrities VPK rašte nurodyta, kad buvo atliekamas tyrimas pagal R. M. pareiškimą ir priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį E. Ž. atžvilgiu. Šiaulių apygardos prokuratūros 2021-03-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį E. Ž. atžvilgiu. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2020-07-04 iki 2020-11-09, 2020-12-02, 2021-01-11 teikia vaiko išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur, vasario mėnesį sumokėjo 50 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (LAT nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Šioje byloje šalys nesiekė taikaus ginčo sprendimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Tik jų visuma leidžia padaryti teisingą išvadą, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindinis principas – ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas; tėvo (motinos) sugyventinio (jei tokie būtų) ar sutuoktinio požiūrį į vaiką. Nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, teismas juos įvertina kiekvieno vaiko interesų požiūriu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.).

Šalys yra pareiškusios ir ieškinį, ir priešieškinį. Ieškovė prašo dukters A. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas – su juo arba nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė prašo dukters A. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodo, jog dukra A. Ž. nuo gimimo gyvena kartu su motina ir su seserimi R., vaikas saugus ir aprūpintas, jam sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovei yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir ji visą laiką gali skirti vaikams. Nurodo, jog atsakovo elgesys yra netinkamas, nes jis girtauja, neblaivus būna agresyvus, nevengia psichologinio ir fizinio smurto prieš ją ir jos dukrą R. P., ją seka, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, įžeidinėja ją ir žemina, neturi įgūdžių rūpintis tokiu mažu vaiku. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ji su vaikais išsikraustė iš atsakovo namų ir gyvena sesers bute.

Atsakovas prašo nustatyti dukters A. Ž. gyvenamąją vietą su juo arba nustatyti su vaiku bendravimo tvarką. Nurodo, jog ieškovė yra ūmaus būdo, priima drastiškus, neadekvačius situacijai sprendimus, dėl menkiausių nesusipratimų išeina iš namų, paskui vėl grįžta, nepaiso kitos savo dukters R. interesų, dėl ko mergaitė turi psichologinių problemų, todėl atsakovas nenori, kad tokios problemos atsirastų jo dukrai A. Jis siekia, kad A. turėtų savo namus, savo kambarį, tvirtą stabilų pagrindą, nes gyvena motinos name, kur yra kiemas, jis turi tris butus, kurie yra Vilniuje, Šiauliuose ir Šventojoje, jis materialiai pajėgus išlaikyti vaiką. Nurodo, jog jis laikosi visų karantino taisyklių, ko negali pasakyti apie ieškovę, nes jis tai nufilmavo, buvo kviesta policija, kurios neįsileido. Ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu dėl savo dukters R., kuris nutrauktas, kas rodo, jog ieškovė siekia naudos sau, siekdama sukompromituoti atsakovą. Nurodo, jog atsakovo motina yra artimesnis žmogui A., nei sesuo R., kuri nėra tikra sesuo. Teigia, kad ieškovė nesugeba pasirūpinti dukra R., nesiekia išlaikymo jai teikimo iš tėvo, nesugeba įskiepyti socialinių įgūdžių dukrai.

Teisme buvo apklausti liudytojai. Liudytoja L. M. parodė, kad ieškovė dar būdama nėščia atėjo pas ją gyventi dėl nesutarimų su atsakovu dėl atsakovo alkoholio vartojimo, jo elgesio. Tvirtino, jog ieškovė yra nuostabi mama, vaikais rūpinasi tobulai, labai švari ir tvarkinga, priklausomybių neturi, šiuo metu ieškovė su dukromis gyvena jai priklausančiame 3 kambarių bute. Mergaitės, kurios yra seserys, tarpusavyje labai gerai sutaria, yra artimos. Kai atvažiavo į atsakovo butą pasiimti sesers su daiktais, atsakovas buvo užrakinęs kambarį, kur buvo vaiko lovytė ir vaiko priežiūros daiktai, tuo metu atsakovas buvo išgėręs. Kai atsakovas ėmė ją įžeidinėti, ji uždraudė jam lankytis jos bute, vartoti emocinį smurtą. Matė, kaip ieškovė, perduodama vaiką atsakovui, įdeda maistą, buteliuką, rūbelius, sauskelnes, vaistus.

Liudytoja J. Š. parodė, kad atsakovas jai yra paskambinęs ir necenzūriniais žodžiais grasinęs, taip pat šmeižė ją Facebook, tuomet ji kreipėsi į policiją dėl jo elgesio. Atsakovas ją išplūdo Akropolyje, nes jos norėjo su ieškove papusryčiauti kavinėje. R. M. rūpinasi vaikais, tinkamai prižiūri dukrą, iš jos net galima pasimokyti, kaip reikia auginti vaikus. Tarp ieškovės ir jos vaikų yra labai šiltas bendravimas, artimas ryšys.

I. Ž., kuri yra atsakovo motina, patvirtino, kad ieškovė visada bėgdavo iš namų, jos sūnus E. stengėsi išsaugoti santykius. Atsakovas dirba nuotoliniu būdu Anglijos įmonėje vadybininku, jis gali darbo laiką nusistatyti, koks jis jam yra patogus. Ieškovė pasirūpins, kad vaikai būtų pavalgę, apsirengę, ji yra darbšti, bet viskas tuo ir pasibaigia, nes ji vaikų nelavins. Ieškovė visiškai nepasirūpina kita savo dukra R., neskiria jai dėmesio, todėl mano, kad atsakovas savo vaiku pasirūpintų geriau, jis vaikus labai myli, kitiems dviem vaikams perka dovanas. Atsakovas su A. bendrauja, žaidžia, maudo ir valgyt daro, vaiko gyvenimui yra sudaręs visas tinkamas sąlygas, vaikui viską perka pats. A. irgi labai myli tėvą, prisiglaudžia prie jo.

Liudytoju apklaustas N. J. parodė, kad apie atsakovą teigiamai gali atsiliepti, jis mėgsta sportą, žalingų įpročių neturi, jam labiau patinka namuose būti, o ne vakarėliuose. Atsakovas vaikui namuose sukūręs visas reikiamas sąlygas, vaiku rūpinasi, su ieškove jis stengėsi elgtis gerai, o ieškovė nėra linkusi spręsti konfliktus, o geriau išeiti iš namų. Atsakovas su kitais savo dviem vaikais bendrauja sunkiai, bet tai ne dėl jo kaltės. Jis dėl vaiko atsisakė darbo užsienyje.

Liudytoja apklausta L. S. tvirtino, kad atsakovas yra idealus tėvas, domisi, rūpinasi vaiku. Su kitais dviem savo vaikais neturi galimybės bendrauti, tačiau ji detalių nežino. Kai ji bendrauja su atsakovu, tai jis dažniausiai būna namuose su vaiku. Atsakovas mėgsta gaminti maistą. Kai atiduoda mergaitę, būna suirzęs, nusiminęs.

Iš liudytojų parodymų matyti, jog kiekvienas iš jų linkęs palaikyti tą pusę, kurios prašymu yra kviestas liudyti, tačiau objektyviai nuomonei suformuoti tokie įrodymai yra nepakankami, todėl teismas sprendžia iš byloje esančių įrodymų visumos (CPK 185 str.).

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą svarbu tėvų doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai.

Įrodymų visuma pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes apie netinkamą atsakovo elgesį šeimoje, tai matyti iš jų susirašinėjimo SMS žinutėmis. Jose pats atsakovas nurodo, jog nenori matyti akyse ieškovės dukters R., nori, kad ją išsiųstų pas tėvą ar siųstų gyventi pas seserį L., ,,iš R. nieko nebus“, atsakovas nurodo, jog ieškovė neturi pinigų bylinėtis, teigia, kad jis ,,gali taip ją nusmaukti, kad net neturės ką valgyti“, kad pati žino, ką jis gali, rašo, kad teismas gali priteisti iš ieškovės išlaidas apie 2000 Eur, nors jam tai centai, bet ieškovė už tokius pinigus pragyvens metus ir t. t. Tai įrodo jo psichologinį smurtą, žeminimą, todėl teismui nėra pagrindo netikėti ieškovės duotais paaiškinimais dėl atsakovo elgesio, kuriuos pagrindžia byloje ir rašytiniai įrodymai (CPK 178 str.).

Atsakovas nurodo, jog ieškovė negali tinkamai pasirūpinti savo dukra R., kuri turi psichologinių problemų, todėl dukters A. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, kad dukrai neatsitiktų taip, kaip nutiko R. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai teismui leidžia spręsti, jog R. galimai sveikatos problemų turi dėl ieškovės ir atsakovo nesutarimų, nes atsakovas kategoriškas R. atžvilgiu, nenorėjo, kad ji kartu gyventų, norėjo, kad ieškovė ją išsiųstų gyventi kitur, su kitais asmenimis, o ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes dėl netinkamo atsakovo elgesio R. atžvilgiu: necenzūrinių, negražių žodžių vartojimo, gąsdinimų. Atsakovas apie R. atsiliepia taip: ,,nevala, tinginė, melagė, beširdė“. Susirašinėjimas patvirtina įtemptus šalių tarpusavio santykius, kas neabejotinai atsiliepia ir nepilnamečio vaiko interesams, juo labiau, kad ieškovės dukra R. yra paauglė, kuri ypatingai skaudžiai, savaip šiuo laikotarpiu vertina ją supančią aplinką, tarpusavio santykius, konfliktus. Ieškovės klaida yra ta, jog ji turėjo jau anksčiau apsispręsti netęsti nepavykusių santykių (nutraukus 2016 m. santuoką) su atsakovu, dėl šalių tarpusavio nesutarimų būtų išvengta R. neigiamų išgyvenimų, ji būtų augusi saugioje, jos interesus atitinkančioje aplinkoje, be patėvio, jo priešiškumo R. atžvilgiu (CPK 178, 185 str.).

Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas turi dar du vaikus, kuriems, jo teigimu, jis išlaikymo nemoka, bet nuperka dovanų, tačiau su jais nebendrauja. Į bylą pateiktas Šeimos reikalų teismo Medvėjuje Susitarimo dėl vaiko nurodymas patvirtina, jog atsakovas nesiekia kontakto su savo vaikais G. Ž. ir A. Ž.. Be to, 2021-01-20 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog yra keitęs pavardes, nes negali važiuoti į Angliją, kadangi buvo deportuotas dėl nusikalstamos veikos - finansinių nusikaltimų, bausmę yra atlikęs. Tai taip pat charakterizuoja atsakovą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į vaikų teisių apsaugos specialistus, nurodydamas, jog ieškovė neleidžia matytis su dukra, neteikia informacijos apie dukrą, netinkamai rūpinasi kita savo dukra, ieškovės namuose vartojamas alkoholis, tačiau, institucijai ištyrus šiuos pranešimus, buvo nustatyta, kad vaiko teisių pažeidimų neužfiksuota. Ieškovė taip pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu dėl elgesio su jos dukra R., ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius padarytos veikos, numatytos pagal BK 140 str. 3 d., tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymais buvo fiksuotas atsakovo netinkamas elgesys R. P. atžvilgiu. Ieškovė patvirtino, jog kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo dėl atsakovo elgesio – jos sekimo. Atsakovas teigia, kad jis rūpinasi dukters gerove, todėl fiksuoja ieškovės elgesį. Tačiau įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, jog nors išoriškai jis sudaro įspūdį, jog tokiu būdu atsakovas rūpinasi savo vaiku, bet teismo įsitikinimu, toks jo elgesys nelaikomas vaiko rūpinimųsi, bet laikomas domėjimusi buvusios sutuoktinės gyvenimu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku (CPK 178, 185 str.).

A. Ž. gimė (duomenys neskelbtini). Neabejotinai vaikui reikalingas abiejų tėvų dėmesys ir rūpestis, taip pat seserų, brolių, senelių, kitų artimųjų. Teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui buvo leista bendrauti su dukra, kuri buvo vos kelių mėnesių, nes teismas taip sprendė įvertinęs įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta atsakovo netinkamo elgesio jo dukters atžvilgiu, pasirūpinti dukra jam padeda jo motina I. Ž., yra siekis rūpintis dukra, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. A. bendrauja ir su senele I. Ž., kuri rūpinasi vaikaite tuo metu, kai tėvas su vaiku bendrauja pagal nustatytą tvarką ir ši galimybė jai bus sudaryta ir toliau.

Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, kuri atskleidžia tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, tėvų elgesį, jų gyvenimo būdą, dorovines jų savybes, sesers R. ryšį su A., susiformavusį emocinį ryšį su abiem tėvais, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, tėvų motyvaciją, institucijos išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis vaiko interesais teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškove, jos motina labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiam vaikui aplinkos stabilumą, saugumą, gyvenimą su seserimi, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, atmetant atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (CPK 178, 185 str.).

Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su juo ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT nutartis Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan.

A. Ž. 2021-05-28 sueis vieneri metai, todėl akivaizdu, kad ji savo nuomonės išreikšti negali. Bet vėliau jos noras bendrauti ar nebendrauti su vienu iš tėvų formuosis ir tai lems tėvų tarpusavio santykiai, kiekvieno iš jų elgesys, vaiko patirtis, išgyvenimai, norai ir pan.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (LAT nutartis Nr. 3K-3-99-969/2016).

Abi šalys yra pareiškusios reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku.

Ji prašo nustatyti pereinamąjį vienerių metų laikotarpį, kurio metu leisti atsakovui bendrauti su dukra jo pasirinktas dvi dienas per savaitę nuo 16 val. iki 19 val. ir švenčių dienomis: tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, sausio 1 d., antrą Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val. neutralioje vietoje. Atsakovui negalint bendrauti su vaiku numatytu laiku atsakovo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas šalių susitarimu. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, jog atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pasirūpinti dukra, tai padaryta tik po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

Šis ieškovės pareikštas reikalavimas šiuo metu jau yra nebeaktualus, nes teismo nutartimi nustačius atsakovui laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, A. Ž. bendrauja su tėvu pagal teismo nustatytą laikinąją tvarką. Nutartimi buvo leista A. likti pas atsakovą ir su nakvyne. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pati ieškovė iš pradžių nesutiko su tokia bendravimo tvarka, bet teismui netenkinus bendravimo tvarkos pakeitimo, galimai suprato, jog vaikui reikia sudaryti sąlygas bendrauti ir su jo tėvu. Įvertinus tai, kada pereinamasis laikotarpis netikslingas, ši ieškinio dalis atmestina (CPK 178, 185 str.).

1) kiekvieną mėnesio lyginės savaitės šeštadienį ir nelyginės savaitės sekmadienį, atsakovui įsipareigojant išlaikyti vaiko dienos režimą leisti pasiimti vaiką nuo 9 val. iki 19 val. E. Ž. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu arba į kitą su motina iš anksto elektroninio ar telefono ryšio priemonėmis sutartą vietą. Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

2) mėnesio nelyginę savaitę atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą darbo dieną nuo 10 val. iki 19 val. pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, o lyginę savaitę antradieniais nuo 10 val. iki 19 val. ir tą savaitgalį, kuris tęsiasi nuo penktadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.;

3) Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 24 d. nuo 11val. iki 19 val., nelyginiais metais gruodžio 25 d. nuo 11 val. iki 19 val.;

4) lyginiais metais tėvas gali bendrauti su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val.;

5) Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su dukterimi nesilaikant eiliškumo. Tėvų gimtadienių metu taip pat vaikas bendrauja su vienu iš tėvų gimimo dienos proga nesilaikant eiliškumo;

6) Vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina (bendru šalių susitarimu po pusdienį).

7) Valstybinių švenčių dienomis - bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis. Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

8) Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, kt. priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

9) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu;

10) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos;

11) Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina;

12) ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo. Renginiai, kuriuose dalyvaus dukra darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku.

Prašo tokios bendravimo tvarkos nuo 5 m. iki vaiko pilnametystės:

9) kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 19.00 val. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį 15 val. įsipareigoja pasiimti dukrą iš motinos gyvenamosios vietos arba iš kito iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adreso. Tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. E. Ž. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu arba į kitą su motina R. M. iš anksto ryšio priemonėmis sutartą vietą;

10) tėvas praleidžia su dukra dvi savaites atostogų per vienus kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Šiomis atostogomis tėvas naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas motinai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nuostatos. Tėvas turi derinti savo atostogas su motina, taip kad galėtų praleisti 2 savaites su dukterimi. Sutapus tėvo ir motinos atostogoms ir negalint keisti atostogų šalims prioritetas teikiamas motinai, kad ji pasirinktų kada tėvas galės savo dalį atostogų praleisti su dukra. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms;

11) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

12) ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo. Renginiai, kuriuose dalyvaus dukra mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku;

13) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu;

14) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos;

15) vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko gydymo įstaigoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina;

16) kita bendravimo tvarka, kuri numatyta iki vaikui sueis 5 metai lieka ta pati dėl tėvo ir vaiko bendravimo nuo 5 metų, išskyrus tėvų susitarimą konkrečiu atveju arba pasikeitus šalių poreikiams susitarimu.

1. Tėvas turi teisę praleisti su dukra kas antrą penkiadienį, t. y. po 5 iš eilės einančias kalendorines dienas pakaitomis su 5 kalendorinių dienų pertrauka, pagal slenkantį bendravimo tvarkos grafiką.

2. Vaiką bendravimui tėvas pasiima pirmąją bendravimo laikotarpio dieną 9 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutiniąją bendravimo laikotarpio dieną 19 val.

3. Bendravimo tvarkos mėnesinį grafiką parengia tėvas ir išsiunčia motinai prieš 2 savaites iki to mėnesio pradžios.

4. Tas iš tėvų, kurio priežiūroje tuo metu yra vaikas, turi suteikti kitam iš tėvų visą prašomą esminę informaciją apie dukters sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt., vaikui susirgus, sudaryti sąlygas ir leisti jį aplankyti.

5. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, kitiems kontaktams, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai.

6. Nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002). Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. (LAT e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Teismo pasiūlymu sudaryti taikos sutartį byloje šalys nepasinaudojo.

Teismas sprendžia, jog labiausiai vaiko interesus, įvertinus jo mažą amžių, šiuo metu atitinka laikinoji bendravimo tvarka, tačiau šalys yra pareiškusios reikalavimus ir dėl vyresnio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, todėl atitinkamai ta tvarka turėtų būti išsamesnė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nebūtinai tai turėtų būti maksimali bendravimo tvarka, tačiau ji neturi būti ir minimali, kurios pagal savo variantą norėtų ieškovė. Teismas įvertina abiejų šalių siūlomus variantus ir nustatytina tokia tvarka, kuri, teismo nuomone, labiausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 376 str.).

Vaiko paėmimas iš jo gyvenamosios vietos nustatytinas nuo 18 val., įvertinus tai, kad tvarka nustatoma ir kai vaikas lankys darželį ir mokyklą, o 9 val. ryte vaiko paėmimas neatitiktų ugdymo įstaigos nustatyto režimo (pvz. pamokų pradžios ir kt.). Kadangi tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, todėl nustatytina, kad vaiko ligos metu, jei vaikas gydomas namuose, kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti sergantį vaiką kito tėvo ar motinos namuose tik jiems abiem sutinkant. Nesutinkant, turi būti sudaroma galimybė bendrauti kitomis bendravimo priemonėmis.

1. Tėvas E. Ž. turi teisę bendrauti su dukra A. Ž. kiekvieno mėnesio lyginę savaitę darbo dienomis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antradienį nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.;

2. Tėvas E. Ž. turi teisę praleisti su dukra A. Ž. nelyginėmis mėnesių savaitėmis, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.;

3. Vaikui lankant darželį ir mokyklą, išlieka tokia pati bendravimo tvarka su vaiku, tik E. Ž. tomis dienomis tenka pareiga vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą ir jį paimti iš ugdymo įstaigos, parvežant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.

4. Motinos ir Tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su A. Ž., nesilaikant bendravimo tvarkos.

5. Tėvų gimtadienių metu vaikas bendrauja su vienu iš tėvų gimimo dienos proga nesilaikant bendravimo tvarkos.

6. Vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina bendru šalių susitarimu po pusdienį.

7. Tėvas E. Ž. per vienerius kalendorinius metus praleidžia su dukra dvi savaites atostogų, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę atsakovas praneša ieškovei elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikoma bendravimo su vaiku tvarka. Atostogoms sutampant, tėvams nustatomas bendravimas atostogų metu po vieną savaitę, jei abu nesutaria kitaip. Tėvas savo atostogų su vaiku metu vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val.

8. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 24 d. nuo 11 val. iki gruodžio 25 d. 12 val. nelyginiais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.

9. Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9 val. ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12 val., nelyginiais metais - antrą Šv. Velykų dieną nuo 9 val. iki 19 val.

10. Kitų Valstybinių švenčių dienomis bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į jos dienos režimą, tėvui dukrą pasiimant ir parvežant ją į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis.

11. Tėvas pasirūpina dukters pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, kt. priemonėmis. Dukters pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra jos gyvenamoji vieta, jei šalys nesutaria kitaip. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.

12. Nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

13. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų bendravimas su dukra nebus galimas (tėvo užimtumas, liga, vaiko liga ar pan.), taip pat apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant. Abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką vaiko tėvo ar vaiko motinos namuose tik jiems sutinkant. Nesutinkant, turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

14. Pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą SMS žinute ar elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip kitą dieną po duomenų pasikeitimo.

15. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia.

Teismo nuomone, tokia tvarka bus užtikrinti vaiko interesai ir sudaryta galimybė bendrauti ir su skyrium gyvenančiu tėvu ir jo artimaisiais (CPK 178, 185 str.).

Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos, todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.). Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaiko interesų, kurie reikalauja, kad vaikas būtų auklėjamas abiejų tėvų.

Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškinio ir priešieškinio dalys tenkintinos tik iš dalies, taikant Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio nuostatas, skiriant prioritetą vaiko interesams, nustatant bendravimo tvarką, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetant (CPK 178, 185 str. CK 3.3 str.).

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų ar pažeistų vaiko interesus, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).

Iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės ir atstovo paaiškinimo matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 500 Eur, nes perka vaistus, specialų maistą, dažnai drabužius, kadangi tokio amžiaus vaikas greitai auga, higienos priemones, skalbimo priemones, taip pat kainuoja būsto išlaikymo dalis, kelionės išlaidos pas gydytojus. Nustatyta, jog ieškovė nedirba, jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, gauna vaiko priežiūros išmokas, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išlaikymo suma gali būti nuo 220 Eur iki 250 Eur.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog vaiko išlaikymui užtenka skirti 50 Eur ir tokio dydžio išlaikymą sutinka mokėti. Teigia, kad vaikas daug dienų būna su juo, todėl išlaikymo suma turėtų būti priteista mažesnė, nei prašo ieškovė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas gera valia teikia vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau pripažino, jog išlaikymo jiems neteikia, tik nuperka dovanėlių, su vaikais nebendrauja. Duomenys apie atsakovo turtinę padėtį įrodo, jog atsakovas dirba, turi nekilnojamojo turto, jo vardu registruotos 6 transporto priemonės. Atsakovas teismo tvirtino, kad gali visiškai patenkinti vaiko poreikius ir yra pajėgus vaiką išlaikyti (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ateityje ir mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose ugdymo užsiėmimuose, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors šiuo metu vaikas dar yra mažas, tačiau šioje byloje vertinami vaiko poreikiai šiuo metu ir kokie būtų ateičiai, nes vaikas auga, greitai išauga drabužius, tuojau reikės sezoninės avalynės, ugdymo priemonių ir pan. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau vertintina ir ta aplinkybė, ar kartu negyvenantis vienas iš tėvų, turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo ir jei turi - sprendžiama vaiko naudai. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y., tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, gaunamos pajamos iš valstybės yra nedidelės, o, atsakovui teikiant nepakankamą išlaikymą kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovo pozicija dėl jo turtinės padėties yra nenuosekli, nes, siekdamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, atsakovas tvirtina, kad gali viskuo aprūpinti savo vaiką, tačiau pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio teikimo tvirtina, jog jo materialinė padėtis nėra itin gera. Iš susirašinėjimo su ieškove matyti, kad atsakovas didžiuojasi gera savo turtine padėtimi, įsigijęs gerą automobilį, turi nekilnojamojo turto, gauna pajamas iš jo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad neturi galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, nei šiuo metu Anglijos įmonėje (atlyginimas apie 800 Eur), be to, išlaikymo pareigos nevykdymas ar nepakankamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, ar kitomis priežastimis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, priešingai, atsakovas teikė įrodymus, kad aktyviai sportuoja. Tvirtina, jog kitų savo nepilnamečių vaikų neišlaiko, tik nuperka dovanų. Atsakovas privalo teikti savo vaikui išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, aprūpina vaiką tinkamu jam gyventi būstu, be to, ieškovei tenka ir nuolatinė kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba, turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja ir gauna pajamas, turi transporto priemonių, vadovauja įmonei UAB „Nuoma tau“, esant gerai turtinei padėčiai, šiuo metu teikia nepakankamą išlaikymą vaikui po 150 Eur, kurie užtikrina tik minimalius vaiko poreikius, todėl spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali teikti maksimaliai patenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį (CPK 178, 185 str.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo 220 iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog vaikui valstybė kas mėnesį moka po 70 Eur, todėl ta dalis taip pat naudojama vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl jis gali teikti didesnį nei 150 Eur išlaikymą, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo dukrai A. Ž. priteistinas 220 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020-11-13 (nuo kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymo priteisimo pradžia 2020-11-13, nors atsakovas teikė išlaikymą vaikui po 150 Eur, bet yra teiktas ir 50 Eur, todėl šalys turi pačios įskaityti teikto išlaikymo dalį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020-11-20, - laikinoji bendravimo su vaiku tvarka - paliktina galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, taip siekiant išvengti naujų ginčų dėl bendravimo su vaiku tarp vaiko tėvų (CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė 1150 Eur išlaidas, atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patyrė 1925 Eur bylinėjimosi išlaidas. Didžiąja dalimi yra tenkinamas ieškinys, o priešieškinis tik apie maža dalimi, didelė dalis ginčo išspręsta, taikant Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio nuostatas. Abiem šalims priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes atsakovas patyrė jas didesnes, todėl pritaikius įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 98 str.). Kadangi ieškovė dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 59 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2021-11-13 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei R. M. tvarkyti nepilnametės dukters A. Ž. gaunamas išlaikymo lėšas.

1. Tėvas E. Ž. turi teisę bendrauti su dukra A. Ž. kiekvieno mėnesio lyginę savaitę darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 18 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.;

2. Tėvas E. Ž. turi teisę praleisti su dukra A. Ž. nelyginėmis mėnesių savaitėmis, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.;

3. Dukrai lankant darželį ir mokyklą, išlieka tokia pati bendravimo tvarka su vaiku, tik E. Ž. tomis dienomis tenka pareiga dukrą pristatyti į ugdymo įstaigą ir jį paimti iš ugdymo įstaigos, parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.

4. Motinos ir Tėvo dieną tėvai bendrauja tą dieną su dukra A. Ž., nesilaikant bendravimo tvarkos.

5. Tėvų gimtadienių metu bendraujama su dukra tėvų gimimo dienos proga, nesilaikant bendravimo tvarkos.

6. Dukters gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina bendru šalių susitarimu po pusdienį.

7. Tėvas E. Ž. per vienerius kalendorinius metus praleidžia su dukra dvi savaites atostogų, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę E. Ž. praneša ieškovei R. M. elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikoma bendravimo su vaiku tvarka. Atostogoms sutampant, tėvams nustatomas bendravimas atostogų metu po vieną savaitę, jei abu tėvai nesutaria kitaip. Tėvas savo atostogų su dukra metu ją pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val.

8. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 24 d. nuo 11 val. iki gruodžio 25 d. 12 val., nelyginiais metais - nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.

9. Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9 val. ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12 val., nelyginiais metais bendrauja antrą Šv. Velykų dieną nuo 9 val. iki 19 val.

10. Kitų Valstybinių švenčių dienomis bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į jos dienos režimą, tėvui dukrą pasiimant ir parvežant ją į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis.

11. Tėvas pasirūpina dukters A. Ž. pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, kt. priemonėmis. Dukters pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra jos gyvenamoji vieta, jei šalys nesutaria kitaip. Vaiko motina pateikia reikiamus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.

12. Nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti dukters už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

13. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (tėvo užimtumas, liga, vaiko liga ar pan.), taip pat apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant. Abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką vaiko tėvo ar vaiko motinos namuose tik jiems abiem sutinkant. Nesutinkant, turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

14. Pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą SMS žinute ar elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip kitą dieną po duomenų pasikeitimo.

15. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. ieškovei R. M. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. valstybei 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020-11-30 teismo nutartimi, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.