- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-107-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00522-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“
- Ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotopas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti 5 261,74 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai kartu su Lietuvos valstybe ir uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Evus LT“ (toliau – bendrasavininkė įmonė) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Ieškovė su bendrasavininkėmis yra nusistačiusi žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau žemės sklypu nuo 2015 m. neteisėtai naudojasi atsakovė, kuri jame yra sukaupusi atliekas, kurias Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 (toliau – teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas) įpareigota išsivežti. Ieškovė buvo sudariusi dalies žemės sklypo 2021 m. sausio 11 d. nuomos sutartį (toliau – sutartis arba nuomos sutartis), kuri nutrūko, nes atsakovė neteisėtai neatlaisvino žemės sklypo ir nesutvarkė atliekų. Ieškovės prašomus nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi už žemės sklypo nuomą, tačiau negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė vadovaujasi teismo sprendimu, kuris priimtas dėl bendrasavininkės įmonės teisių, o ne ieškovės. Šis sprendimas nepatvirtina, kad atliekos yra ieškovės žemės sklypo dalyje. Atsakovė žemės sklype turi aikštelę, kuri dengia beveik visą žemės sklypą, ir ji turi teises į žemės sklypą kaip jo naudotoja. Ieškovė neturi teisės į negautas pajamas, nes nuomos sutartis nebuvo registruota nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR), ji sudaryta negavus visų bendraturčių sutikimo. Tuo labiau, kad nuomos sutartis pasibaigė šalių sutarimu, jos galiojimas priklausė nuo aplinkybių, kurios objektyviai negalėjo atsirasti, todėl žemės sklypas ir nebuvo perduotas. Byloje nėra įrodymų, kad nuomos mokestis buvo mokamas, o nuomos sutarties šalys sudarydamos sutartį nebuvo apdairios ir rūpestingos. Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei 5 261,74 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 3, e. b. l. 173–174) ir 1 684,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji naudojosi žemės sklypu be teisinio pagrindo, ir ši aplinkybė įrodyta įsiteisėjusiu teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu. Šiuo sprendimu atsakovė buvo įpareigota pašalinti iš žemės sklypo savo atliekas. Atsakovė nepaisė žemės sklypo bendraturčių raginimų išsikraustyti motyvuodama tariama nuosavybės teise į asfalto aikštelę, tvorą, vartus ir vartelius (toliau – statiniai), nors buvo informuota apie pasiūlymą sudaryti nuomos sutartį ir žinojo, kad tokiais veiksmais daro žalą ieškovei.
6. Ieškovės nuostolius sudaro negautos pajamos pagal 2021 m. sausio 11 d. nuomos sutartį. Ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti, nes būsima nuomininkė pasiūlė tikėtiną žemės sklypo nuomos kainą ir sudarė su ieškove nuomos sutartį. Ieškovė pajamų negavo, nes atsakovė neatlaisvino žemės sklypo ir nevykdė teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo.
7. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių yra priežastinis ryšys. Nuomininkas nepasirašė žemės sklypo priėmimo–perdavimo akto, nes atsakovė neatlaisvino žemės sklypo ir nepašalino jame esančių atliekų, todėl neįvyko esminė nuomos sutarties sąlyga.
8. Ieškovė iš jai priklausančios žemės sklypo dalies nuomos būtų gavusi 256,67 Eur per mėnesį. Nuostolių susidarymo laikotarpis yra nuomos sutarties galiojimo laikas nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., todėl nuostolių dydis iš viso 5 261,74 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovė (apeliantė) dėl teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo reikšmės nurodė, kad šioje byloje ieškove buvo bendrasavininkė įmonė. Ieškovė nebuvo pateikusi duomenų, kad atliekos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo ieškovės žemės sklypo dalyje. Bendrasavininkė ieškovė negatoriniu ieškiniu gynė tik savo nuosavybės teises. Ieškovė neturi teisės šiuo teismo sprendimu vadovautis kaip įtvirtinančiu savo nuosavybės teisės pažeidimą ir turinčiu res judicata galią. Be to, šiame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovei (apeliantei) priklauso žemės sklype esantys statiniai, kurie buvo įsigyti iš kito juridinio asmens.
1.2. Atsakovė (apeliantė) dėl teismo konstatuotų neteisėtų veiksmų nurodė, kad 2021 m. sausio 11 d. nuomos sutarties sudarymo laikotarpiu ji negalėjo vykdyti teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo, nes jo įvykdymo terminas numatytas iki 2023 m. sausio 8 d. įskaitytinai dar nebuvo suėjęs. Ieškovei buvo žinoma, kad dar iki nuomos sutarties sudarymo atsakovė (apeliantė) ir bendrasavininkė įmonė bylinėjasi dėl ginčo klausimo.
1.3. Dėl nuostolių, priežastinio ryšio ir kaltės atsakovė (apeliantė) nurodė, kad sudarant nuomos sutartį ieškovė žinojo apie atsakovės (apeliantės) pretenzijas į žemės sklypą, tačiau to nepaisė. Ieškovė žinojo, kad 2022 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimas negalėjo būti priimtas iki 2021 m. vasario 15 d., t. y. iki kada nuomos sutartyje numatyta, jog iš žemės sklypo turėjo būti pašalintos atliekos. Nuomos sutartį ieškovė sudarė savo rizika, be to, jos vykdymą ieškovė padarė priklausomą nuo sąlygos, kurios objektyviai pati negalėjo įgyvendinti. Tokie veiksmai laikytini nerūpestingais ir netinkamais. Ieškovė nuostolius skaičiuoja už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., o teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu numatytas prievolės įvykdymo terminas buvo ilgesnis, t. y. 2023 m. sausio 8 d. įskaitytinai.
1.4. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes juo nuspręsta dėl kitų žemės sklypo bendraturčių teisių ar pareigų, o šie asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą.
1.5. Sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė, nes neanalizuoti atsakovės (apeliantės) argumentai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių ir siekiant pagrįsti nuostolius. Teismas netyrė aplinkybių, kad žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo registruota NTR ir negalėjo būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.547 straipsnio 2 dalis), taip pat kad sudarant nuomos sutartį nebuvo Lietuvos valstybės sutikimo nesilaikant CK 6.548 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Dėl teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendime nustatytų prejudicinių faktų ieškovė nurodė, kad abiejose bylose valdymo teisės pažeidimas yra svarbus įrodinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad žemė sklypo valdymo teisė buvo pažeista, yra prejudicinis faktas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė (apeliantė) neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi.
2.2. Pareikšti negatorinį ieškinį yra savininko teisė, bet ne pareiga. Ieškovė pasirinko reikšti ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių iš deliktinio pažeidimo. Negatorinis ieškinys neapima santykių, susijusių su nuomos sutartimis, todėl buvo pasirinktas kitas savininko teisių gynimo būdas.
2.3. Atsakovės (apeliantės) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji žinodama, jog neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, jį naudojo savo ūkinei komercinei veiklai, jame sandėliavo savo veiklai reikalingus daiktus, laikė transporto priemones ir įvairaus pobūdžio atliekas.
2.4. Žemės sklype esantys statiniai nėra registruoti NTR ir nėra žemės sklypo priklausiniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-351-502/2020 netenkino atsakovės (apeliantės) skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti įrašyti apeliantės (atsakovės) nuosavybės teises į statinius NTR. Atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų, kad statiniai jai priklauso nuosavybės teise.
2.5. Ieškovė su nuomininke buvo sutarusi, kad atliekos iš žemės sklypo bus išvežtos kiek įmanoma greičiau, tačiau procesas užtruko dėl atsakovės (apeliantės) nepagrįsto ir neteisėto trukdymo.
2.6. Nuomos sutartis nebuvo apsimestinė, ieškovė buvo suinteresuota gauti pajamas iš žemės sklypo nuomos. Iš pradžių atsakovei (apeliantei) buvo pasiūlyta išsinuomoti žemės sklypą, bet ji nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės
11. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Byloje kilo ginčas dėl apeliantės (atsakovės) veiksmais (ne)padarytų ieškovei nuostolių atlyginimo, kai ji naudojosi visu žemės sklypu, dėl ko ieškovė negalėjo išnuomoti jai priklausančios sklypo dalies ir gauti nuomos mokestį.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
13. Ieškovei kartu su UAB „EvusLT“ (toliau – bendrasavininkė įmonė) ir Lietuvos valstybe bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6826 ha pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) (t. 1, e. b. l. 12–13).
14. Ieškovė šiame sklype 2020 m. gegužės 8 d. mainų sutarties pagrindu, įrašas galioja nuo 2020 m. gegužės 21 d., nuosavybės teise valdo 329/3413 (658 kv. m.) žemės sklypo dalis; bendrasavininkė įmonė 2019 m. liepos 24 d. bei 2020 m. gegužės 8 d. mainų sutarčių ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, įrašas galioja nuo 2020 m. gegužės 21 d. – 2811/3413 dalis; Lietuvos valstybė Apskrities viršininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo ir 2019 m. sausio 24 d. sutarties pagrindu, įrašas galioja nuo 2019 m. gegužės 15 d. – 546/6826 dalis.
15. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2554-535/2018 pareiškėjos (šioje byloje apeliantės (atsakovės) skundas, kuriuo ji siekė, kad statiniai, esantys žemės sklype, NTR būtų įregistruoti jos nuosavybės teise, atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-351-502/2020 sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuojant, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja (apeliantė (atsakovė) nepateikė atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įrašyti atitinkamų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir NTR (t. 1, e. b. 2. 73–80, 82–89).
16. Ieškovė (šioje byloje bendrasavininkė įmonė) 2020 m. liepos 8 d., t. y. praėjus dviem savaitėm po 2020 m. birželio 23 d. administracinio teismo sprendimo (žr. šios nutarties 15 punktą), kreipėsi į teismą prašydama atsakovę (šioje byloje (apeliantę (atsakovę) įpareigoti per du mėnesius, t. y. 2023 m. vasario 8 d. įskaitytinai, sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype esančias (sandėliuojamas) atliekas (įvairias statybines medžiagas ir daiktus), o jai įpareigojimo neįvykdžius, leisti tai padaryti ieškovei (šioje byloje bendrasavininkei įmonei). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 (toliau – 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas) (t. 1, e. b. l. 24–37) ieškovės (šioje byloje bendrasavininkės įmonės), kai kitos bendrasavininkės dalyvavo kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškinį tenkino. Teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo 24 punkte konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2015 m. gruodžio 1 d. sandoris) (t. 1, e. b. l. 123–125) pagrindu atsakovė (šioje byloje apeliantė (atsakovė) įgijo iš pardavėjos SR UAB „Senovė“ (t. 1, e. b. l. 121) statinius, esančius žemės sklype, kuris jai perduotas 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmimo–perdavimo aktu (t. 1, e. b. l. 122–122; 158–163; t. 2, e. b. l. 4–7, 8–72). Teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo 26 punkte konstatavo, kad atliekos sukauptos statiniais, t. y. tvora ir vartais, aptvertoje asfaltuotoje aikštelėje, o šie visi statiniai priklauso atsakovei (šioje byloje apeliantei (atsakovei). Aikštelę ir ją juosiančią vielinio tinklo tvorą su vartais ir varteliais atsakovė (šioje byloje apeliantė (atsakovė) įsigijo 2015 m. gruodžio 1 d. sandorio pagrindu. Atsakovė (šioje byloje apeliantė (atsakovė) patvirtino, kad statiniais naudojasi nuo 2015 m., o aikštelę saugo rakindama vartus. Atsakovei (šioje byloje apeliantei (atsakovei) šio teismo sprendimo nevykdant, 2023 m. birželio 22 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7895-994/2023 leista ieškovei (šioje byloje bendrasavininkei įmonei) pašalinti atliekas iš žemės sklypo.
17. Žemės sklypo bendrasavininkės 2020 m. lapkričio 18 d. susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 16–21) susitarė, kad ieškovė, įgyvendindama nuosavybes teisės į jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, atskirai valdys ir naudosis 526/6826 kv. m (526 kv. m) dalimi, plane (t. 1, e. b. l. 14–15, 22–23) pažymėta indeksu „B“ ir linijomis bei skaičiais 13-14-15-16-13, bendrasavininkė įmonė – 5622/6826 dalimi (5 622 kv. m) plane pažymėta „A“ ir linijomis bei skaičiais 1-2-3-4-5-18-19-15-14-13-12-11-1, Lietuvos valstybė – 439/6826 (439 kv. m) plane pažymėta „C“ ir linijomis bei skaičiais 6-7-8-17-16-15-19-18-6, o ieškovė ir Lietuvos valstybė bendrai – 241/6826 (241 kv. m), t. y. ieškovė 132/6826 (132 kv. m), Lietuvos valstybė 109/6826 (109 kv. m), plane pažymėta „D, E“ ir linijomis bei skaičiais 9-10-12-13-1617-9. Šis susitarimas įregistruotas NTR (t. 1, e. b. l. 12–13).
18. Byloje pateikta 2021 m. sausio 11 d. nuomos sutartis (toliau – sutartis arba nuomos sutartis) (t. 1, e. b. l. 55–60, 61), iš kurios matyti, kad ieškovė ir bendrasavininkė įmonė išnuomojo Baltarusijos įmonei OOO „Lidspecmet“ 6 148,00 kv. m žemės sklypo dalį (iš viso žemės sklypo dydis 6 826,00 kv. m) dvejiems metams (sutarties 1.3 punktas), terminą skaičiuojant nuo jos pasirašymo, t. y. 2023 m. sausio 11 d. (sutarties 7.1 punktas). Šios sutarties 2.2.6 punkte nurodyta, kad žemės sklype yra atliekų, už kurių susidarymą ir išvežimą yra atsakingi tretieji asmenys. 2.2.7 punkte nurodyta, kad žemės sklype yra NTR neregistruoti statiniai ir nuomotojai ketina įregistruoti savo nuosavybės teisę į nurodytus statinius ar jų dalis. Sutarties 3.1 ir 3.1.1 punktais sutarties šalys sulygo, kad nuomotojas įsipareigoja trečiųjų asmenų atžvilgiu imtis priemonių, kad jie, prieš šalims pasirašant žemės sklypo dalies perdavimo–priėmimo aktą, iš sklypo pašalintų atliekas, kurių turėtoju yra tretieji asmenys. Sutarties 4.1 punktu sulygta, kad už ieškovės sklypo dalį nuomininkė mokės jai 256,67 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Sutarties 7.2 punktu sulygta, kad šalys žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą pasirašys po to, kai iš žemės sklypo bus visiškai pašalintos visos sklype esančios atliekos. Sutarties 7.3 punktu numatyta, kad jeigu iki 2021 m. vasario 15 d. atliekos nebus pašalintos, ši sutartis ir visi ja prisiimti šalių įsipareigojimai neteks galios nuo vasario 2021 m. vasario 16 d. Sutarties 7.9 punkte sulygta, kad sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik įregistravus viešame registre.
19. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1082-868/2022 tenkintas ieškovių (šioje byloje ieškovės ir bendrasavininkės įmonės) 2021 m. birželio 11 d. pateiktas ieškinys ir pripažinta, kad šio žemės sklypo bendrasavininkės nuosavybės teise įgydamos tam tikras žemės sklypo dalis atitinkamomis dalimis įgijo jame esančius statinius, kaip antai, asfaltuotą aikštelę ir tvorą su vartais ir varteliais. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1287-984/2024 pareiškėjos (šioje byloje apeliantės (atsakovės) pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1082-868/2022 atmestas, teismui nutarties 19 punkte konstatavus, kad minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2554-535/2018 (Nr. A-351-502/2020) (žr. šios nutarties 15 punktą) įrodinėjimo dalykas buvo pareiškėjos (šioje byloje apeliantės (atsakovės) nuosavybės teisių turėjimas į statinius, tačiau teismas administracinėje byloje konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 1 d. sandoris nepatvirtina apeliantės (atsakovės) nuosavybės teisių į juos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos ginčo dalyką bei konstatuotas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso pareiškėjos apeliantės (atsakovės) nurodomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu. 2024 m. sausio 3 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 15 d.
20. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei nuomos sutarties pagrindu priteisti nuostoliai negautų pajamų (nuomos mokesčio) forma, kai dėl apeliantės (atsakovės) neteisėtų veiksmų jai priklausančios dalies žemės sklypo ieškovė negalėjo išnuomoti ir gauti iš to pajamas. Apeliantė (atsakovė) su tokiu sprendimu nesutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl prejudicinių faktų ir neteisėtų veiksmų
21. Ieškovės reikalavimas apeliantei (atsakovei) priteisti nuostolių atlyginimą jai neatlaisvinus jos dalies žemės sklypo ir dėl to praradus pajamas nuomos mokesčio forma laikytinas reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Tam, kad būtų taikyta civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos įstatyme įtvirtintos visos jos kilimo sąlygos – neteisėti veiksmai, nuostoliai (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties 55–56 punktai civilinėje byloje Nr. 2A-366-567/2023). Be to, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas (šiuo atveju nuomos mokestį) teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1181-480/2023 48 punktas).
22. Apeliantės (atsakovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas patvirtina jos neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, nes ji valdo konkrečią žemės sklypo dalį, ir nėra pateikusi įrodymų, kad ginčo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario 16 d. (žr. nutarties 18 punktą) atliekos buvo jos sklypo dalyje, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
23. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
24. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo yra suformulavęs šias taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas).
25. Kaip matyti iš pirmiau nustatytų aplinkybių, ieškovė kartu su kitomis bendrasavininkėmis yra susitarusios dėl žemės sklypo konkrečių dalių naudojimosi tvarkos ir dvi iš jų, kaip antai, ieškovė ir bendrasavininkė įmonė, ginčo nuomos sutartimi savo atskirai valdomas ir naudojamas žemės sklypo dalis, kaip vieną kompleksą, nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario 16 d. buvo išnuomoję Baltarusijos įmonei. Nuostolių dydį ieškovė skaičiuoja už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 16 d., kai atliekų nepašalinus sutartiniai santykiai nutrūko, iki 2022 m. lapkričio 1 d. (sutartyje numatytas nuomos terminas iki 2023 m. sausio 11 d., vadinasi, nuostolių dydžio terminas trumpesnis, nei numato sutartiniai santykiai), t. y. 20,5 mėnesius (20,5 mėn. × 256,67 Eur = 5 261,74 Eur), todėl būtent šiuo laikotarpiu turėjo būti įrodyti apeliantės (atsakovės) atlikti neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas aptariamas sprendimas, ir kuris pirmosios instancijos teismo laikytas kaip sukuriantis prejudicinius faktus dėl apeliantės (atsakovės) neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, bendrasavininkė įmonė (toje byloje ieškovė) negatoriniu ieškiniu, kai ieškovė dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, savo teisių pažeidimą įrodinėjo faktinėmis aplinkybėmis, kurių neginčijo ir pati atsakovė (šioje byloje (apeliantė (atsakovė). T. y., kad ji nuo 2015 m., t. y. penkerius metus, kai aptariamas sprendimas priimtas 2020 m., naudojasi žemės sklype esančia tvora aptverta teritorija ir joje laikė (sandėliavo) atliekas. Tuo tarpu ieškovė yra šio žemės sklypo bendrasavininkė, todėl akivaizdu, kad ir jos valdymo teisė pažeidžiama, kai aptariamu sprendimu konstatuota, kad visame žemės sklype, neišskiriant jo konkrečių dalių, laikomos atsakovės (apeliantės) atliekos. Todėl aplinkybė, kad, be kita ko, ir ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami negalint disponuoti savo nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta prejudiciniu faktu, ir, kaip minėta, vadovaujantis, CPK 279 straipsnio 4 dalimi, negali būti ginčijama ar kitaip įrodinėjama. Tuo labiau, kad apeliantei (atsakovei) šio teismo sprendimo nevykdant, 2023 m. birželio 14 d. nutartimi (žr. šios nutarties 16 punktą) leista ieškovei (bendrasavininkei įmonei) pašalinti atliekas iš žemės sklypo. Tai tik patvirtina, kad nuostolių skaičiavimo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. apeliantė (atsakovė) toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus nepašalindama atliekų gera valia.
27. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ji manė, jog yra įgijusi nuosavybės teisę į statinius žemės sklype, dėl to nesutiko jo atlaisvinti ir bylinėjosi teismuose, be to, aplinkybes apie tai, kad ji turi nuosavybės teises į statinius, patvirtinta teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas.
28. Visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės (atsakovės) nurodomos aplinkybės, kodėl ji nesutiko išsivežti atliekas, laikydama save statinių savininke. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atmetus apeliantės (atsakovės) skundą dėl jos nuosavybės teisių į statinius įregistravimo NTR ir 2020 m. birželio 23 d. įsiteisėjus 2018 m. liepos 17 d. sprendimui (žr. nutarties 15 punktą), atsakovei (apeliantei) turėjo būti aišku, kad ji atlieka neteisėtus veiksmus be teisinio pagrindo naudodamasi žemės sklypu (6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Tuo labiau, kad atsakovė (apeliantė) realių teisinių veiksmų neatliko siekdama apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Priešingai, tokius teisinius veiksmus atliko žemės sklypo bendrasavininkės, kai viena iš jų inicijavo priverstinį apeliantės (atsakovės) atliekų išvežimą (žr. šios nutarties 16 punktą), o dvi iš jų – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimą (žr. šios nutarties 19 punktą), kurie teismų buvo patenkinti. Tai, kad apeliantė (atsakovė) ginasi žemės sklypo bendrasavininkų inicijuojamuose teisminiuose procesuose, savaime nereiškia, kad apeliantė (atsakovė) turi teisę neatlygintinai naudotis svetimu turtu, kai įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu konstatuota, kad jos turimi duomenys nepagrindžia jos manomų nuosavybės teisių. Neteisėti apeliantės (atsakovės) veiksmai pasireiškė tuo, kad ji žinodama ir aiškiai suprasdama arba turėdama tą padaryti, t. y. kad neturi teisinio pagrindo naudotis, be kita ko, ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, žemės sklypą naudojo savo ūkinei komercinei veiklai, jame sandėliavo įvairaus pobūdžio atliekas ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu (žr. šios nutarties 19 punktą) atitinkamos statinių dalys nuosavybės teise pripažintos ieškovei ir bendrasavininkei įmonei, todėl daugiau nei akivaizdu, kad apeliantė (ieškovė) nuo 2020 m. birželio 23 d. privalėjo vykdyti, be kita ko, ieškovės reikalavimus ir atlaisvinti žemės sklypą, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtinta, kad jos turimi dokumentai nepagrindžia nuosavybės teisių į statinius. Kaip minėta, nuostolių susidarymo laikotarpis nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. Todėl jie patenka į laikotarpį, kai apeliantė (atsakovė) turėjo suvokti, kad žemės sklypu, įskaitant ir ieškovės žemės sklypo dalimi, naudojasi be teisinio pagrindo, kai tai buvo patvirtinta dviem teismo sprendimais, t. y. 2020 m. birželio 23 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. Kaip minėta, 2024 m. sausio 15 d. įsiteisėjusia teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi procesas byloje dėl ieškovės ir bendrasavininkės įmonės nuosavybės teisių į statinius pripažinimo neatnaujintas, konstatavus, kad dar 2020 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje buvo nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. sandoris nepatvirtina apeliantės (atsakovės) nuosavybės teisių į juos (žr. šios nutarties 19 punktą).
29. Visų antra, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės (atsakovės) argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo 26 punkte teismo konstatuotų aplinkybių, kad statiniai priklauso apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise (žr. šios nutarties 16 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Kaip matyti, apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo aptariamą aplinkybę, tačiau šio argumento plačiau nedetalizuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai šios aplinkybės išnagrinėti konkrečiai atsikirsdamas ar pritardamas apeliantės (atsakovės) argumentams (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-299-567/2023 28 punktas). Jeigu laikyti, kad ši apeliantės (atsakovės) nurodoma aplinkybė turėtų būti vertinama kaip prejudicinis faktas, tai teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Toje byloje ji nebuvo įrodinėjimo dalykas, buvo svarbus ne pats statinių, o atliekų savininko nustatymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-421/2023). Pažymėtina, kad ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties 45 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties 31 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties 18 punkte, kuria apeliantės (atsakovės) pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmestas (žr. šios nutarties 19 punktas), nurodoma, kad byloje, kurioje priimtas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl apeliantės (atsakovės) įpareigojimo sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (sandėliuojamas) atliekas, tačiau bylos dalykas nebuvo apeliantės (atsakovės) nuosavybės teisių į statinius pripažinimas. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė (atsakovė) byloje atstovaujama profesionalių teisininkų advokatų negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu jai bus pripažintos nuosavybės teisės į statinius, juo labiau, kai jos paneigtos dar 2020 m. birželio 23 d. nutartimi.
30. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės (atsakovės) veiksmuose neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir konstatavo prejudicinius faktus.
Dėl nuostolių (ne)atlyginimo
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atlyginti nuostolius dėl negautų pajamų (nuomos mokesčio), kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi sutrikdyta nuomos santykių veikla ir už tvarkingą be atsakovės (apeliantės) atliekų žemės sklypo dalį būtų gavusi nuomos sutartyje nurodytą sumą – 256,67 Eur per mėnesį, tai už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., t. y. 20,5 mėn., – 5 261,74 Eur (20,5 mėn. × 256,67 Eur).
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuostoliai, be kita ko, yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties 21 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantės (atsakovės) neteisėti veiksmai konstatuoti. Tačiau vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti nuostolius, turi įrodyti tiek apskritai nuostolių faktą, tiek ir jų dydį, taip pat priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties 50 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-618-407/2023). Ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių negautos naudos forma (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2008).
33. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. gegužės 25 d. nutarties 36 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis kriterijus negautoms pajamos kaip turtinei žalai kvalifikuoti nagrinėjamu atveju įrodytas, t. y. nustatyta, kad ginčo pajamų negauta dėl apeliantės (atsakovės) neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovės netiesioginiai nuostoliai dar turėtų atitikti du kriterijus, t. y. pajamos (nuomos mokestis) buvo numatytos gauti iš anksto ir pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į faktines aplinkybes, reikšmingas nustatant likusius du kriterijus ieškovės negautoms pajamoms pagrįsti. Ieškovė žemės sklypo dalies savininke tapo po pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje priėmimo, kuriuo buvo konstatuota, kad apeliantės (atsakovės) pateiktas sandoris nepagrindžia jos turimų nuosavybės teisių į statinius. Praėjus dviem savaitėm po apeliacinės instancijos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo, t. y. 2018 m. liepos 17 d. sprendimui įsiteisėjus, bendrasavininkė įmonė, ieškovei dalyvaujant trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo apeliantę (atsakovę) pašalinti iš žemės sklypo atliekas, kai sprendimas dėl užtrukusio teismo proceso, nes byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, buvo priimtas tik 2022 m. gruodžio 8 d. Žemės sklypo bendraturtės 2020 m. lapkričio 18 d. susitarimu susitarė, kokiomis žemės sklypo dalimis naudosis. Ieškovė ir bendrasavininkė įmonė 2020 m. rugpjūčio 13 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 80–81) ir 2020 m. gruodžio 21 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 40) informavo apeliantę (atsakovę) apie gautą pasiūlymą sudaryti nuomos sandorį ir jo sąlygas, pakartotinai siūlydama išvalyti atliekas, o to nepadarius pačiai nuomoti žemės sklypo atitinkamas dalis. Ieškovė ir bendrasavininkė įmonė 2021 m. sausio 11 d. nuomos sutartimi savo naudojamas žemės sklypo dalis išnuomojo, tačiau perdavimo–priėmimo aktas dėl šių žemės sklypo dalių turėjo būti pasirašytas tik apeliantei (atsakovei) pašalinus iš žemės sklypo atliekas, o to nepadarius susitarta dėl sutartinių santykių nutraukimo momento. Taigi, apeliantei (atsakovei) atliekų nesutvarkius nuomos sutartis ir visi ja prisiimti šalių įsipareigojimai neteko galios nuo vasario 2021 m. vasario 16 d. Ieškovė ir bendrasavininkė įmonė 2021 m. sausio 15 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 62–63) informavo apeliantę (atsakovę) apie sudarytą sandorį ir nuomos teisinių santykių pabaigą, jeigu apeliantė (atsakovė) nesutvarkys atliekų, dėl ko bus prarastos pajamos iš sklypo nuomos. Tačiau apeliantė (atsakovė) atliekų nesutvarkė, todėl tenkinus antstolio pareiškimą 2023 m. birželio 22 d. įsiteisėjusia 2023 m. birželio 14 d. nutartimi leista bendrasavininkei įmonei pašalinti atliekas iš žemės sklypo. Be to, nuomos sutarties šalys sutartyje susitarė, kad nuomotojos ketina įregistruoti savo nuosavybės teises į statinius (jų dalis). Ieškovė ir bendrasavininkė įmonė ieškiniu 2021 m. birželio 11 d. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į statinius (jų dalis), o 2022 m. balandžio 20 d. įsiteisėjusia 2022 m. kovo 17 d. sprendimu reikalavimai patenkinti.
36. Teisėjų kolegija, įvertindama nutarties 35 punkte nurodytą faktinę situaciją, pripažįsta ieškovę įrodžius ir likusius du kriterijus, būtinus negautoms pajamoms pagrįsti. Kaip matyti, pajamos (nuomos mokestis) buvo numatytos gauti iš anksto, nes apeliantė (atsakovė) du kartus, t. y. likus penkiems mėnesiams ir nepilnai mėnesiui iki sutarties sudarymo, buvo informuota apie ketinamą sudaryti nuomos sandorį bei galimybę pačiai pasinaudoti galimybe išsinuomoti žemės sklypo dalis. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-921/2023).
37. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl likusio kriterijaus, pažymi, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2017 m. birželio 23 d. nutarties 39 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Teisėjų kolegija, įvertindama, kad ieškovė vykdė sutarties sąlygas, be kita ko, ėmėsi veiksmų, kad įteisinti statinius (jų dalį) savo nuosavybės teise, sprendžia, kad ji pagrįstai tikėjosi ir dėl kitų sutarties sąlygų įgyvendinimo, kaip antai, pagrįstai tikėjosi gauti nuomos mokestį esant normaliai veiklai, t. y. apeliantei (ieškovei) sutvarkant atliekas, nes teisminis procesas kitos bendrasavininkės jau buvo inicijuotas.
38. Kita vertus, apeliantė (atsakovė) rungtyniškumo principu nesinaudojo bei savo įrodymų, pagrindžiančių mažesnę nuomos kainą, atitinkamai ieškovės patirtų nuostolių dydį, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl, nesant kitų įrodymų, vertindama tik byloje turimus ir aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė patyrė prašomo priteisti dydžio nuostolius (negavo pajamų – nuomos mokesčio, kurias tikėjosi gauti) ir jie yra 256,67 Eur per mėnesį (CPK 185 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties 40, 45 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-1181-480/2023).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.548 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, kad sudarant žemės sklypo nuomos sutartį būtinas bendraturčių rašytinis sutikimas, netaikoma tais atvejais, kai nuomos sutarties objektas yra CK 6.545 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantis žemės sklypas, kai nustatyta naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka ir žemės sklypo bendraturtis siekia išnuomoti savo sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014. Teismų praktika. 2014, 42, 65–77 punktai), kaip kad nagrinėjamu atveju. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl sutartinių santykių negalimumo be kitos bendrasavininkės Lietuvos valstybės sutikimo nebuvimo atmetamas kaip nepagrįstas. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės (atsakovės) argumentas, kad nuomos sandoris nebuvo registruotas, todėl jis negali būti panaudotas prieš atsakovę (apeliantę), vertintinas kaip neturintis įtakos jos atsakomybei dėl nuostolių priteisimo, nes būtent dėl pačios neteisėtų veiksmų sutartiniai santykiai nutrūko, kas eliminavo galimybę sandorio išviešinimui (CK 6.547 straipsnio 2 dalis). Be to, tai, kad žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota, nepaneigia fakto, jog tokia sutartis buvo sudaryta ir neatima teisės iš asmenų, sudariusių, bet neįregistravusių žemės nuomos sutartis, ginti savo pažeistas teises bei interesus (Vilniaus apygardos 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-230-340/2013).
40. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė (atsakovė) argumentą dėl nuomos sandorio tariamumo (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) iškėlė pirmosios instancijos teisme baigiamosiose kalbose 9 val. 30 min. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 25 min. 37 sek. – 1 val. 26 min. 30 sek.). Tačiau, vadovaujantis CPK 253 straipsnio 4 dalimi, baigiamųjų kalbų dalyviai, taip pat ir replikose, neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės nevertinus ir negalėjus įvertinti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jos pasisakyti.
41. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kitas likusias civilinės atsakomybės sąlygas būtinas apeliantės (atsakovės) atsakomybei kilti ir pagrįstai priteisė ieškovei nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje taip pat paliekamas nepakeistas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
42. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės yra pasisakyta ir padarytos išvados dėl kitų žemės bendraturčių (įmonės ir Lietuvos valstybės) teisių ar pareigų, jų neįtraukus į šios bylos nagrinėjimą, su kuo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti.
43. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo yra suformuota ir joje laikomasi nuostatos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties 37 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).
44. Apeliantės (atsakovės) nuomone, teismas skundžiamame sprendime pakankamai detaliai vardija, ko apeliantė (atsakovė) nepadarė bendrasavininkės įmonės atžvilgiu, kaip buvo pažeisti žemės sklypo savininkų reikalavimai. Be to, apeliantės (atsakovės) nuomone, teismas nurodo, kad apeliantė (atsakovė) neturi teisių ne tik ieškovės, bet ir bendrasavininkių įmonės ir Lietuvos valstybės valdomų žemės sklypo dalių atžvilgiu. Tačiau, kaip matyti iš šių apeliacinių skundo argumentų, teismas konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes, tačiau nenusprendžia dėl kitų bendrasavininkių teisių ar pareigų (jų galimų teisių į nuostolius (ne)buvimo ar pan.). Todėl tokie deklaratyvūs argumentai negali lemti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
46. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reguliuojančias civilinę atsakomybę ir negautų pajamų atlyginimą. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, iš bylą pralaimėjusios apeliantės (atsakovės) ieškovei priteisiamos 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ (juridinio asmens kodas 302616442) ieškovei V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.