Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-4345-393/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-29
Bylos Nr.: e2-4345-393/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00522-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Blekaitienė
Ieškovas: V. D.
Atsakovas: UAB „Ekotopas“
Advokatai: Artūras Sebeika, Edvardas Steckiuiv

Kategorijos

2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-4345-393/2023Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00522-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 2.6.10.5.2.; 3.2.6.1.; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 29 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Evelinai Mieliauskaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,atsakovės atstovui advokatui Edvardui Steckiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei UAB „Ekotopas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB “Ekotopas” 5261,74 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro 74 ct) dydžio žalą ir priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas ir ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškinys yra dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė negavo pajamų ir būtent ieškiniu prašo, kad ta suma būtų priteista iš atsakovės. Situacija susiklostė tokia, kad ieškovei kartu su kitais dviem bendraturčiais, valstybe ir UAB „EvusLT“ (duomenys neskelbtini), priklauso atitinkamomis dalimis žemės sklypas, sklypo paskirtis yra komercinė, ir po to kai ieškovė tapo dalies sklypo savininke, paaiškėjo, kad sklypu nuo 2015 metų iš esmės neteisėtai, neturėdama jokio juridinio pagrindo naudojasi atsakovė. Dėl šios priežasties tarp šalių vyko susirašinėjimas. Tai yra tiek ieškovė, tiek kitas bendraturtis UAB „EvusLT“, buvo susitarę veikti bendrai, išnuomoti jiems priklausančią sklypo dalį kaip kompleksą už vieną sutartą turto kainą. Pradėjus susirašinėti su nuomininku ir atsakove, buvo aiškiai ištransliuotos žinutės, kad atsakovė sklypą užėmusi neteisėtai, buvo reikalaujama sklypą atlaisvinti, ne tik išvežti sklype esančius daiktus, bet ir išvežti ten sukauptas atliekas, kurių turėtoja yra atsakovė. Atsakovė tame susirašinėjime pradžioje išreiškė norą įsigyti atitinkamą sklypo dalį, po to pateikė pasiūlymą ieškovei ir kitam bendraturčiui įsigyti, neva tai sklype turimą turtą, tai yra tvorą, vartus ir esvaltuotą aikštelę. Ieškovės pasiūlymą nuomotis atitinkamą sklypo dalį atsakovė atmetė. Ir iki šios dienos gera valia sklypo neatlaisvino, nepašalino iš sklypo ten esančių atliekų, ko pasekoje ieškovė prarado galimas nuomos pajamas. Pagal įrodymų chronologinę tvarką, tai svarbesni faktai būtų 2020-01-21 pranešimas (el. b. b. l. 39), kur kito bendraturčio UAB „EvusLT“ atsakovei yra ištransliuojama žinutė, atsakovė savo tikslais, neteisėtai užgrobė sklypą, juo naudojasi, prašoma, kad atsakovė nuimtų nuo vartų spyną, ieškovė negalėjo patekti į sklypą, nes atsakovė sklypą rakino spyna, jei ieškovė spyną nupjauna, tai vyksta susirašinėjimas su policija ir pakabinama nauja spyna, sklypo savininkas stovi už vartų arba bendrauja su policija arba jei nenori bendrauti tai turi palikti situaciją tokią kokia yra. Buvo išdėstytas reikalavimas atlaisvinti sklypą nuo daiktų ir aiškiai ištransliuota žinutė, kad prašo sutvarkyti atliekas sklype, nes laiko atsakovę tų atliekų turėtoja. Yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2022-12-08 sprendimas, kuriame šitos faktinės aplinkybės yra nustatytos, kad atsakovė sklypą naudoja savo ūkinei komercinei veiklai, kad rakino vartus, laikė daiktus jų sklype. Šitos faktinės aplinkybės nustatytos teismo sprendimu (el. b. T. 1, b. l. 24 - 37), kuriuo buvo tenkintas ieškinys ir nustatyta pareiga atsakovei atlaisvinti sklypą nuo atliekų. Toliau seka, (el. b. T. 1, b. l. 38), (duomenys neskelbtini) atsakovė išreiškė aiškų interesą, kad nori ir toliau naudotis sklypu ir paprašo, kad atsakovei būtų parduota tam tikra sklypo dalis. Parduoti intereso neturėjo nei vienas iš bendraturčių, nes jų tikslas buvo gauti nuomos pajamas. 2020-08-20 pranešimas atsakovei, konstatuojama sklype yra šiukšlės, atliekos, kad abu bendraturčiai turi interesą gauti pajamas iš sklypo nuomos, kad jau turi komercinį pasiūlymą gauti 3000 Eur už bendrą kaip kompleksą ieškovės ir UAB „EvusLT“ bendrą sklypo dalį, išdėstomas pasiūlymas per dešimt dienų atlaisvinti sklypą, arba jei nebus sutvarkytas sklypas, ieškovė nurodo, kad laikysis teisinės pozicijos, kad ji turi interesą naudotis tuo sklypu ir turi interesą jį nuomoti. Todėl jei neatlaisvins ir nesutiks nuomos mokesčio mokėti, tai ieškovė kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, negautų pajamų forma, suma 3000 Eur (el. b. T 1, b. l. 80 81). Atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlymu, 2021-09-21 (el. b. T1, b. l. 42), parašo, kad nenustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, kad piktnaudžiauja savo teisėmis, kad tokių pasiūlymų jie negali teikti ir nurodo, kad vyksta tyrimas dėl turto vagystės, todėl sklypo atsakovė neatlaisvins, nes negali atlikti jokių veiksmų kol nesibaigė ikiteisminis tyrimas ir nurodo, kad ieškovės tokie reikalavimai yra nepagrįsti. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, todėl šiuo metu nėra jokios bylos kuri šiuo metu trukdytų dėl turto vagystės. Gavus tokį pranešimą toliau vyksta logiškas, nuoseklus veiksmas ir realizavimas savo ketinimų, (duomenys neskelbtini) sklypo bendraturčiai sudaro žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį. Susitaria, kuriomis dalimis kiekvienas iš bendraturčių naudosis atskirai, kuriomis naudosis bendrai, sutartis pateikta su ieškiniu byloje. Nes norint nuomoti sklypą reikia apsibrėžti kurią dalį nuomoji, nes faktas, kad negali nuomoti valstybinės sklypo dalies. Tas noras ištransliuotas nuo 2020-08-13, faktas nesikeičia, ieškovė akivaizdžiai daro sekančius žingsnius, sudarius sutartį (duomenys neskelbtini) (el. b. T. 1, b. l. 40), ieškovė informuoja atsakovę, kad nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, dar kartą transliuojama žinutė, kad siekis ieškovės ir kito bendraturčio yra gauti pajams iš sklypo nuomos, dar kartą pakartoja, kad yra pasiūlymas už tris tūkstančius eurų tą visą kompleksą išnuomoti, nurodoma, kad nuomininkas pageidauja, kad sklypas būtų išvalytas, ir klausiama atsakovės ar ji suinteresuota nuomotis, nes jei nesuinteresuota tai prašoma sutvarkyti per penkias darbo dienas sklypą, nes kitaip ieškovė praras pajamas. Tarp jau cituoto (el. b. T. 1, b. l. 80-81) pranešimo 2020-08-03 praėjo keturių mėnesių laiko tarpas, atsakovė sklypo neatlaisvina, tą pačią dieną (el. b. T. 1, b. l. 42), 2020-12-21 siunčia pranešimą ieškovei paštu, ieškovė jį gavo sausio 4 dieną 2021 metais, atsakovė rašo, kad daiktų priklausančių UAB „Ekotopas“ jūsų valdomoje teritorijoje nėra, šiukšlių nėra, esančios šiukšlės nesusiję su atsakove, pasiūlymas nuomotis žemės sklypą nedomina, klausimą siūlo spręsti po Covid - 19, nes dabar jie nieko negali daryti ir siūlo įsigyti turtą iš „Ekotopas tvorą, aikštelę vartus. Pranešimas svarbus tuo, kad yra prieštara tarp ankstesnių atsakovės pranešimų, jei pažiūrėti rugsėjo 21 dienos atsakymą, tai atsakovė sako, kad nieko nedarys, neatliks veiksmų ir neatlaisvins dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, šiame pranešime, sako, kad nieko neatlaisvins nes čia nieko nėra, tame tarpe ir atliekų, kurios priklausytų atsakovei. Dar daugiau atsakovė siūlo ieškovei įsigyti tą ko realiai atsakovė neturi tvorą, asvaltuotą aikštelę ir vartus. Nes 2020 gruodžio 21 pranešimas buvo surašytas jau turint Lietuvos Vyriausio administracinio teismo 2020-06-20 nutartį, kurioje teismas paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, sutikdamas su motyvais ir sutikdamas su centrinio registratoriaus sprendimu, kad sutartis iš kurios kildina nuosavybės teisę į tvorą, aikštelę ir vartus bei priėmimo – perdavimo aktas iš esmės yra įvardinti kaip niekiniai ir negaliojantys dokumentai, nepatvirtinantys atsakovės nuosavybės teisių į nurodytus daiktus nekilnojamuosius, tai yra atsakovė žinodama, kad neturi teisės naudotis žemės sklypu, nes neturi nuosavybės teisę įrodančių dokumentų į bet kurį iš jos nurodomų daiktų, teismas jau pasakė savo verdiktą, siūlo pirkti tą ko realiai neturi. Ieškovei gavus 2021-01-04 atsakymą, kad atsakovė nesutinka nuomotis žemės sklypo, kad tame sklype ji nieko neturi, 2021-01-24 sudaroma nuomos sutartis ir atsakovė dar kartą (el. b. T. 1, B. l. 62 – 63), 2021-01-15 pranešimu informuojama, kad sutartis yra sudaryta, prašo atlaisvinti sklypą, nes sklypas yra užimtas neteisėtai, ir atsakovė neturi jokių teisių ir negali reikšti reikalavimų susijusių nei su žemės sklypu nei su bet kuo kas tame sklype yra ir reikalaujama šį kartą sklypą atlaisvinti nedelsiant. Sklypas nebuvo atlaisvintas, to pasekoje sudaryti žemės nuomos sutartis nutrūko, nes nuomininkas norėjo gauti sklypą sutvarkytą, be jokių atliekų. Netgi įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2022-12-08 sprendimui, kuriuo atsakovė yra įpareigojama sutvarkyti sklype esančias atliekas, atsakovė to sprendimo nevykdė, dėl ko antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, numatytas Vilniaus apygardos teismo 2022-12-08 sprendime ir teismas šį antstolio prašymą tenkino, procesinis sprendimas jau yra įsiteisėję 2023-07-12. Taigi net turėdama teismo sprendimą įpareigojantį sutvarkyti sklypą, atsakovė jo nevykdė. Visos šios faktinės aplinkybės įrodo atsakovės veiksmų neteisėtumą, šiuo atveju taikytina generalinio delikto taisyklė, kaltės įrodinėti ieškovė neturi pareigos. Tačiau teismui aiškiai pasakius, kad atsakovė elgiasi neteisėtai ir kad ji turi sutvarkyti sklypą, atsakovė sklypo netvarkė, tai šis faktas įrodo atsakovės kaltę. Atliekų turėtojas nepasikeitė ar yra teismo sprendimas ar nėra, jis vis tiek yra atliekų turėtojas. Lietuvos Aukščiausias teismas savo praktikoje laikosi trijų esminių taisyklių, pagal kurias yra sprendžiama ar ieškovas pateikęs ieškinį dėl negautų pajamų, patyrė žalą. Tai pirmiausia teismas sako, kad reikia vertinti ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar buvo pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai tos pajamos ir ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Tai ryšys dėl to, kad negautų pajamų dėl neteisėtų skolininko veiksmų yra įrodytas išvardintomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi atsakovė visą laiką bandė realizuoti savo tariamą teisę, bandė įrodinėti, kad turi nuosavybę, kurios neturi, nes rėmėsi niekiniais dokumentais, notaro nepatvirtintais sandoriais dėl turo įsigijimo. Pardavėjas UAB „Senoliai“ taip pat bandė įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos daiktus ir bandė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tie daiktai sukurti statybos būdu 2020 m. liepos mėnesį, gavus faktinius leidimus, pareiškimas šis buvo paliktas nenagrinėtu. Tai yra tiek pardavėjas tiek ir pirkėjas, abu juridiniai asmenys, kuriems taikomi didesni atidumo standartai, teisiniais klausimais taikomi aukštesni reikalavimai, supratimo apie galiojančius įstatymus, aiškiai žinodamas pardavėjas, kad nuosavybės į daiktą dokumentų neturi, kitas suprasdamas, kad parduodamas daiktas kurio neturi pardavėjas, sudarė niekinį sandorį ir gavo teismo įvertinimą ir net po teismo įvertinimo vis tiek laikėsi savo pozicijos, kad čia viskas yra gerai. Kad ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamų, tai įrodyta pačiais ieškovės, kito bendraturčio veiksmais, kai ieškovė tapo dalies žemės sklypo savininke, 2020-05-21, tai pranešimas iš karto eina 2020-08-13 dieną, kuriame jau sakoma, kad ji su kitu bendraturčiu veikia bendrai, kad turi jie pasiūlymą, nori išnuomoti ar atsakovę tai domina, ta žinutė dar pora kartų ištransliuojama, tiek prieš sudarant sutartį, kad ją sudarys, tiek sudarius sutartį, kad ją jau sudarė, jūs darot žalą ieškovei, atlaisvinkit sklypą. Atsakovės veiksmai ieškovės vertinti kaip neteisėti, kaip piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis ir tai 2021-09-21 pasako atsakovė. Nuomos sutartis įrodo negautų pajamų realumą, tai yra, kad sutartis buvo sudaryta, sutartyje apibrėžta kaina, sutarties šalys ją pasirašė, tai rodo, kad ieškovė turėjo realią galimybę gauti įvardintą pinigų sumą, 5261,74 Eur. Sutartis įrodo ne tik teorinę galimybę bet ir realią rinkos kainą, kurią prarado ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos ieškinys yra pagrįstas, nes atsakovė akivaizdžiai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, neturėdama jokio teisinio pagrindo ir toliau naudojosi žemės sklypu net priimtam teismo sprendimui, jo nevykdė, o tai reiškia ir toliau naudojo ieškovės žemės sklypo dalį, laikė ten atliekas. Terminas už kurį prašo priteisti iki 22-11-21. Terminas toks, nes yra rastas nuomininkas, šalys taip sutarę, kad praras dalį nuomos kainos ieškovė už tai, kad tas nuomininkas tą sklypą sutvarkys, negaus pajamų bet nuomininkas jau yra. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pozicija remiasi tuo kad, ši byla yra dėl žalos atlyginimo. Pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, šioje byloje sprendžiama tokiose ribose kurios yra nustatytos. Ieškovas remiasi teismo sprendimu, kuris buvo priimtas kito asmens, realizuojant jo reikalavimo teisę. Naudojimosi tvarka yra nustatytos realiosios žemės sklypo dalys. Toje byloje, kuri yra cituojama ir kuri pateikta prie ieškinio 7 priede, buvo nuspręsta dėl UAB „EvusLT“ teisių, tai yra byloje ji pasiekė sprendimą, kurioje buvo įpareigota UAB „Ekotopas“ pašalinti atliekas. Toje byloje priimtas sprendimas niekaip nepatvirtina ir niekaip neįrodo, kad atliekos ar kažkokia jų dalis buvo V. D. žemės sklypo dalyje. Tokio įrodymo byloje nėra. Tai, kad bendraturtis turėjo teisę pareikšti dėl visų bendraturčių ieškinio reikalavimą, iš sklypo pašalinti atliekas yra nepagrįsta, nes nustatytos realiosios dalys. Šioje dalyje asmuo turėjo teisę reikšti tik dėl savo dalies ir tie juridiniai faktai kurie yra nustatyti yra nustatyti tik santykyje dėl UAB „EvusLT“ ir UAB „Ekotopas“. Svarbu kada ir kaip sudaryta pati nuomos sutartis. Atsiliepimo priedas Nr. 12, 14 , patvirtina, kad byla buvo pradėta 2021 m. pagal „EvusLT“ ieškinį, byla truko netrumpai, tame pačiame ieškinio priede Nr. 7, matyti iš Vilniaus apygardos teismo 22-12-08 sprendimo 8 p., 9 p., tai yra kad 2021 metais „EvusLT“ ieškinys buvo atmestas, po to jis buvo atmestas ir liepos 22 dienos sprendimu, tai aiškinimas apie tai, kad atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta ir yra piktnaudžiavimas teise, taip nėra. Ne akivaizdu, kad teismas nepasisakė, ir neminėjo, kad „Ekotopas“ būtų piktnaudžiavusi savo teisėmis, ji tik gynė savo teises. Sprendime, kurį ieškovės atstovas mini, teismas specifiškai yra įvardijęs ir nurodęs 26 p., kad aikštelė, tvora ir vartai, priklauso UAB „Ekotopas“. Taip pasakyta konstatuojamoje dalyje. Taip pat nurodytas įsigijimo pagrindas, kad įsigijo iš UAB Senoliai. Taip pat nurodyta, kad valdo ir naudoja statinį, esvaltuotą aikštelę su tvora, yra 2022 m. tokios aplinkybės konstatuotos teismo sprendime. Nei „EvusLT“ , nei ieškovė šioje byloje neprašė teismo atnaujinti procesą, ar kaip kitaip įvardinti tas aplinkybes. Ieškovė aiškina, kad tai neturi jokios galios, kad administraciniai teismai, tai yra ne bendros kompetencijos teismų sprendimai yra tie kuriuos reikia vertinti, jie turi aukštesnę galią, tačiau bendros kompetencijos teismuose, pirmiausiai žiūrima į bendros kompetencijos įsiteisėjusius sprendimus, tarp tų pačių byloje esančių asmenų. Ieškovo atstovo anoje byloje atstovaujamas asmuo „EvusLT“ teigė, kad „Ekotopas“ tiek valdo, tiek naudoja, tiek turi tą pačią aikštelę. Ta pati aikštelė žemės sklype užima labai didelę dalį, realiai beveik visas žemės sklypas yra padengtas aikštele. Natūralu, kad jei visas žemės sklypas yra padengtas aikštele, tame tarpe ir toje dalyje kiek turi teisių į žemės sklypą ieškovė šioje byloje, asmuo kuris pripažįstamas arba bent jau svarstoma, kad jis turi tokių teisių, įgyja tam tikras teises į žemės sklypą, kaip naudotojas. Tos aplinkybės apie pirkimą, nuomos pasiūlymą, įrodo, kad šalys bandė ir alternatyviais būdais, taikiai išspręsti tuos klausimus. Išspręsti nepavyko, ginčas įsiplieskė ir tapo didžiulis, kaip pavyko gintis vienai, ar kitai pusei, matosi kokia yra situacija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sudarant nuomos sutartį, būtent ieškovei su „EvusLT“, kartu su Baltarusijos subjektu, tikrai šalis galėjo pagrįstai tikėtis, kad ji kažkokių teisių pagrįstai turi į žemės sklypą, ir kad ji turi teisę į žemę, nes tie faktai buvo konstatuojami teismų sprendimais. Dėl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių ir registracijos aplinkybių, kaip jau buvo minėta, tai kad 6.547 straipsnis 2 dalis, kad šalys žemės nuomos sutartį naudoti prieš trečiuosius asmenis gali tik įregistravę ją viešame registre įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad ši nuomos sutartis būtų įregistruota nėra. Dar kitas dalykas, kaip jau minėta 6.548 straipsnio 3 dalis, nurodo, kad keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas jei visi bendraturčiai raštu sutinka. NŽT sutikimo nėra, duomenų, kad naudojimosi tvarkoj kažkaip būtų susitarta, kad nereikia atskiro sutikimo iš NŽT nėra. CK 6.477 straipsnio 3 dalis, numato, kad nuomotojas gali išnuomoti daiktą arba asmenys kuriems įstatymai suteikia teisę išnuomoti daiktą arba to daikto savininkas. Tai, kad nustatytos dalys yra savininkų į žemės sklypą yra trys. Jei nėra atskirai aptarta, tai turi būti sutikimas iš visų bendraturčių. O iš NŽT sutikimo nėra. Dar svarbu, kad žemės sklypas reglamentuojamas ir Žemės įstatymo normomis ir nuostatomis. Jo nuoma sudaro remiantis atitinkamais įstatymais. Šiame sklype yra dalinė valstybinė ir dalinė privačioji žemės sklypo nuosavybė. Išnuomojant atitinkamai dalį šio žemės sklypo turi būti vadovaujamasi žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi. Tai yra viešosios teisės principu. Ši sutartis nėra niekur registruota, sudaryta tik dviejų asmenų, sudaryta tada, kada pats ginčas buvo nagrinėjamas teisme, kuomet nebuvo jokių objektyvių galimybių, kad būtų galėjęs būti pasibaigęs teisminis procesas, būtent 2021 m. vasario 15 dienai. Iš pateiktų įrodymų, atsiliepimo 12 priedas, matyti, kad ieškovė „EvusLT“ teikia dar savo papildomus įrodymus, tai, kad ieškovė kuri yra šioje byloje teikia savo poziciją dėl proceso, nebuvo jokių objektyvių galimybių, kad galėtų būti išspręstas ginčas dėl atliekų iki 2021 m. vasario 15 dienos. Dar svarbu, kad šalys nuomos sutartyje, nustatė pačios savo susitarimu 73 p., kad iki 2021 m. vasario 15 d. nepašalinus atliekų, (duomenys neskelbtini) sutartis neteks galios. Sutartis pasibaigė šalių susitarimu, ir akivaizdu, kad iki tos dienos daiktas net nebuvo perduotas, nes nebuvo priėmimo – perdavimo akto pasirašyta. Tai matosi iš pačios sutarties, kad priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašytas kai nebus atliekų. CK 166 straipsnio 1 dalis, kai šalys tam tikrų teisių atsiradimą ir pasibaigimą padaro priklausomas nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo, tai yra sąlyginis sandoris. Ta aplinkybė buvo priklausoma nuo aplinkybių kurios objektyviai negalėjo atsirasti, tai tas susitarimas tiesiog yra niekinis. Sandorio sudarymo aplinkybės rodo, kad ieškovė veikė savo rizika. Iš sutarties konstrukcijos matyti, kad pajamų negalėjo būti, joks juridinis asmuo ir joks fizinis asmuo veikdamas apdairiai ir rūpestingai negalėjo tikėtis, kad tokioje situacijoje, tos sąlygos kurios buvo nustatytos, tai buvo jų susitarimo problema. Nėra įrodymų, kad nuomos mokestis buvo mokamas, kad buvo atsiradusios aplinkybės, kad jis būtų mokamas. Tai įrodymas, kad buvo kažkokie nuostoliai, bet jis yra sukurtas pačios ieškovės rizika ir dar visos aplinkybės kurios buvo nuspręsta dėl „EvusLT“ reikalavimo, kas „EvusLT“ naudai priimta tai neturi ryšio su šia byla. Nes tai, kad „EvusLT“ pašalins kažkokias atliekas iš savo dalies, tai nereiškia, kad tos atliekos ar kažkokia jų dalis tai yra ieškovės žemės sklypo dalyje. Kad ieškovė šioje dalyje patiria neigiamas pasekmes. NŽT yra taip pat žemės sklypo bendraturtė ir ji jokių pretenzijų nereiškia, kad atliekos kenkia jos interesams. Nėra civilinės atsakomybės sąlygų, nėra neteisėtų veiksmų. Nes bylinėjimasis 2021 metais, teismų sprendimai buvo palankūs priimti UAB „Ekotopas“. Tai rodo, kad tai nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas prieštaravimas „EvusLT“ reikalavimui. Šalys bylinėjosi, tačiau bylinėjimasis nėra neteisėtas veiksmas. Ieškinys nepagrįstas, nėra kaltės, matosi didelis neatsargumas sudarant sutartį 2021 metais, kai žinai, kad ginčijamasi dėl ginčo dalyko, tačiau vis tiek sudarai nuomos sutartį. Tai yra aplinkybė kuri atleidžia nuo atsakomybės. Nėra ir priežastinio ryšio. Nes lėmė didelis neatsargumas būtent ieškovės, žala hipotetinė, nėra duomenų, kad būtų pasirašyta kažkokia preliminari sutartis, kad šalys iš anksto ketino sudaryti sutartį iki teismo proceso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovei kartu su UAB “EvusLT” ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6826 ha kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiame sklype nuosavybės teise valdo 329/3413 žemės sklypo dalis - 658 kv. m., (duomenys neskelbtini) bendraturčiai sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sklypo bendraturčiai susitarė, kad ieškovė V. D. atskirai nuo kitų bendraturčių valdys ir naudosis 526/6826 kv. m sklypo dalimi (526 kv. m), kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu “B”, o bendraturtė UAB “Evus LT” atskirai valdys ir naudosis 5622/6826 sklypo dalimi (5622 kv. m) sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu “A”. Siekdamos iš turimo sklypo gauti pajamas, sklypo bendraturtės ieškovė ir UAB “Evus LT” susitarė veikti bendrai ir kiekvienos jų atskirai valdomas ir naudojamas sklypo dalis išnuomoti kaip vieną kompleksą, vieną didelę 6148 kv. m ploto sklypo dalį.

Tuo metu visu sklypu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdama jokių sutarčių, nuo 2015 metų naudojosi atsakovė UAB “Ekotopas”: sklypą naudojo savo ūkinei komercinei veiklai, sklype laikė įvairius veiklai reikalingus daiktus, transporto priemones, sklypą juosiančią tvorą ir vartus rakino savo spyna, dėl ko sklypo savininkų galimybė naudotis jiems priklausančiu turtu tapo ne tik apsunkinta, tačiau ir sukėlė konfliktinę situaciją su atsakove UAB “Ekotopas”, nes be viso to atsakovė turėjo įvairių atliekų.

Atsakovė naudojimąsi sklypu grindė tuo, kad sklypą juosianti tvora su vartais ir varteliais bei sklype esanti įrengta asfalto aikštelė yra atsakovės nuosavybė, todėl, atsakovės įsitikinimu, sklypo savininkai, ieškovė, turėjo tartis su atsakove dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. 2020-04-24 raštu atsakovė net gi siūlė sklypo savininkams nusipirkti tvorą su vartais, asfaltuotą aikštelę, garažą ir kt. daiktus už 18000 Eur.

Ieškovė su bendraturte nusprendė pirmiausia atsakovei pasiūlyti sudaryti jiems priklausančių sklypo dalių nuomos sutartį, nes 2020-01-27 raštu atsakovė buvo išreiškusi norą nusipirkti sklypo dalį. Sklypo parduoti bendraturčiai neketino. Todėl ieškovė su kita bendraturte UAB “Evus LT” 2020-12-21 Pranešimu (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovę UAB ”Ekotopas” informuodama bendrovę apie tai, kad kartu su bendraturte UAB “Evus LT” nuosavybės teise valdo atitinkamas sklypo (duomenys neskelbtini), dalis ir siekia iš šio turto uždirbti nuomos pajamas. Informavo, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir kad turi suinteresuoto asmens pasiūlymą sudaryti ilgalaikę sklypo dalių nuomos sutartį už 3000 Eur sumą per mėnesį. Atsisakius teritoriją nuomotis, prašė atlaisvinti žemės sklypą. 2021-01-04 atsakovė informavo ieškovę, kad pasiūlymas išsinuomoti žemės sklypo dalį atsakovės nedomina. Kadangi atsakovė UAB “Ekotopas” atsisakė sudaryti nuomos sutartį, ieškovė ir bendraturtė UAB “Evus LT” (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo nuomos sutartį pasirašė su Baltarusijos įmone “Lidspecmet”. Sutartimi ieškovė 2 metų laikotarpiui išnuomojo minėtai įmonei ieškovės atskirai nuo kitų bendraturčių valdomą ir naudojamą 526/6826 kv. m sklypo dalį (526 kv. m). Sutarties 4.1. punktu Šalys susitarė, kad nuomininkas ieškovei mokės 256,67 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Sutarties 2.2.6. punktu ieškovė informavo nuomininką, kad sklype yra atliekų, už kurių susidarymą ir išvežimą yra atsakingi tretieji asmenys. Kadangi nuomininkui buvo aktualu išsinuomoti švarų sklypą, Sutarties 3.1.1. punktu ieškovė įsipareigojo trečiųjų asmenų atžvilgiu imtis priemonių, kad pastarieji, prieš Šalims pasirašant žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktą, iš sklypo pašalintų esančias atliekas. Šalys taip pat susitarė, kad žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktas bus pasirašytas po to, kai iš žemės sklypo bus pilnai pašalintos visos jame esančios atliekos, o tuo atveju, jei iki 2021-02-15 atliekos pašalintos nebus, Žemės sklypo nuomos sutartimi prisiimti Šalių įsipareigojimai nuo 2021-02-16 neteks galios. Po Žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo, ieškovė ir UAB “Evus LT” 2021-01-15 Pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), informavo atsakovę, kad yra sudaryta joms priklausančių žemės sklypo dalių nuomos sutartis už 3000 Eur sumą. Pagal sutarties sąlygas nuomininkui turi būti perduotas sklypas be atliekų, kurių neišvalius iki nustatyto termino, sutartis neteks galios ir sklypo bendraturčiai praras pajamas iš sklypo nuomos. Nurodė, kad 2021-01-04 atsakovės atsakyme nurodytas pasiūlymas klausimą spręsti po to, kai bus nuimti COVID-19 ribojimai, yra nepriimtinas ir netinkamas, nes tokiu atveju neabejotinai sklypo nuomos sutartis bus prarasta ir bendraturčiai patirs nuostolius, negaus pajamų. Raštu sklypo bendraturčiai atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad atlaisvinti sklypą prašė jau seniai ir ne vieną kartą, tačiau iš UAB “Ekotopas” sulaukdavo tik atsikalbinėjimų. Bendraturčiai laikėsi pozicijos, kad karantinas nėra kliūtis vykdyti darbus lauke - tokio draudimo nėra. Taip pat pabrėžė, kad atsakovė neturi jokių teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir negali be savininkų sutikimo juo naudotis ar kelti kokius nors su sklypo naudojimu susijusius reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, sklypo bendraturčiai prašė kaip įmanoma greičiau, pageidautina nedelsiant, atlaisvinti ir sutvarkyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš jo visus esančius daiktus bei šiukšles bei išsikraustyti. Atsakovė ignoravo kreipimąsi, neatlaisvino sklypo, nepašalino iš jo atliekų, todėl Žemės sklypo nuomos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nuo 2021-02-16 neteko galios - ieškovė prarado nuomos pajamas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011)

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017.)

Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė - kaltė preziumuojama. Kaltės samprata įtvirtinta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji žinodama ir aiškiai suprasdama, kad neturi jokio teisinio pagrindo naudotis ieškovei ir kitiems bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu, sklypą (duomenys neskelbtini), naudojo savo ūkinei komercinei veiklai, jame sandėliavo atsakovės veiklai reikalingus daiktus, laikė transporto priemones, įvairaus pobūdžio atliekas. Šios aplinkybės įrodytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022.

Vilniaus apygardos teismas 2022-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022, tenkino ieškovės UAB „Evus LT“ ieškinį, įpareigojo per du mėnesius atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ekotopas“ sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas. Trečiaisiais asmenimis šioje byloje buvo V. D., šios bylos ieškovė ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimas yra įsiteisėjęs, jis turi būti vykdomas (LITEKO duomenys). Įsiteisėjusiu, teismo sprendimu nustatytos aplinkybės kitoje byloje neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 p.). Teismo priimtas sprendimas tretiesiems asmenims turi įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2022-12-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022, kuriuo yra įpareigota pašalinti iš sklypo (duomenys neskelbtini), esančias įvairias atliekas, kurių turėtoja ji yra. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-7895-994/2023, pagal antstolio M. D. pareiškimą dėl sprendime nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo antstolio prašymą tenkino ir leido ieškovės bendraturtei iš sklypo savo jėgomis pašalinti UAB „Ekotopas“ atliekas esančias ginčo žemės sklype. Nutartis yra įsiteisėjusi.

Be to, atsakovė nepaisė ieškovės ir sklypo bendraturtės UAB “Evus LT” kreipimųsi su prašymais atlaisvinti sklypą, išsikraustyti ir pašalinti jame esančius daiktus bei atliekas, kurių turėtoja atsakovė yra, UAB “Ekotopas” ignoravo visiškai teisėtus sklypo savininkų reikalavimus ir savo nenorą atlaisvinti sklypą aiškino tariama nuosavybės teise į sklype esantį nekilnojamąjį turtą - asfalto aikštelę, tvorą, vartus ir vartelius. Atsakovė teigė, kad turi pilną teisę būti sklype, jį naudoti savo reikmėms ir teritoriją užrakinti savo spyna, tą aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo sprendimas, bet ir pridėtas prie ieškinio susirašinėjimas su atsakovės atstovais. Į 2020-08-13 sklypo bendraturčių pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), arba per mėnesį sutvarkyti sklypą, arba mokėti nuomos mokestį, 2020-09-01 raštu “Dėl 2020-08-13 Pranešimo (duomenys neskelbtini)” atsakovė apkaltino ieškovus jos turto pasisavinimu bei pareiškė, kad kol vyksta tyrimas, jokių veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), esančio turto neatliks.

Aukščiau teismo aptarti įrodymai ir nurodytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančia žemė sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, nors ir žinojo, kad tokie veiksmai ieškovei daro žalą. Atsakovė ne vieną kartą buvo informuota apie ieškovės gautą pasiūlymą dėl sklypo nuomos, atsakovė žinojo, kad už ieškovei ir kitam bendraturčiui priklausančią sklypo dalį būsimas nuomininkas siūlo 3000 Eur mėnesinį nuomos mokestį, atsakovė buvo išreiškusi labai aiškią intenciją ir toliau naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pareikšdama prašymą dėl sklypo dalies pardavimo, atsakovei buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe išsinuomoti ieškovės ir kito bendraturčio sklypo dalį informuojant apie nuomos kainą bei apie jau turimą pasiūlymą dėl sklypo nuomos, atsakovė atsisakė sudaryti nuomos sutartį, o taip pat atsisakė atlaisvinti sklypą, išvežti iš jo atliekas.

Sklypo savininkų reikalavimų nepaisymas neturint jokio teisinio pagrindo naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, naudojimasis žemės sklypu nemokant jokio nuomos mokesčio, nors sklypo savininkai buvo labai aiškiai išreiškę nepritarimą tokiam atsakovės elgesiui, yra akivaizdžiai neteisėtas veiksmas. Įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė - kaltė preziumuojama. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017.)

Ieškovės patirtą žalą sudaro iš (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo nuomos sutarties negautos pajamos, kurios atitinka visus tris Kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Iš pateiktų prie ieškinio rašytinių įrodymų, susirašinėjimo su atsakove (2020-08-13 Pranešimas (duomenys neskelbtini); 2020-12-21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-01-15 Pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė pajamas buvo numačiusi gauti iš anksto, t. y. dar iki Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo atsakovė buvo informuota apie kito nuomininko susidomėjimą žemės sklypu bei apie pasiūlytą sklypo nuomos kainą - 3000 Eur/mėn už abiejų bendraturčių dalis ir tai leidžia daryti išvadą, kad pajamos yra realios. Ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti nurodytas pajamas, nes būsimas nuomininkas pasiūlė tikėtiną sklypo nuomos kainą ir sudarė su ieškove jai priklausančios sklypo dalies nuomos sutartį. Ieškovė pajamų negavo, nes atsakovė neatlaisvino sklypo, be to nevykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022, sutvarkyti ir pašalinti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančias ir atsakovei priklausančias atliekas, ginčo sklypo neatlaisvinus sutartimi prisiimti įsipareigojimai neteko galios.

Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia tvirtinti, kad tarp ieškovės nuostolių, patirtų negautos naudos forma, ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo nuomos sutartimi prisiimti sutarties šalių įsipareigojimai nuo 2021-02-16 neteko savo galios ir nuomininkas nepasirašė žemės sklypo dalių perdavimo-priėmimo akto, kadangi atsakovė nepašalino iš sklypo jame esančių atliekų ir apskritai atsisakė iš sklypo išsikraustyti, todėl neįvyko esminė sutarties sąlyga, numatyta Sutarties 7.2 punkte.

Žemės sklypo nuomos sutarties 4.1 punktu šalys buvo susitarę, kad nuomininkas ieškovei per mėnesį mokės 256,67 Eur nuomos mokestį. Šias pajamas ieškovė būtų pradėjusi gauti nuo 2021-02-16, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad prarado 5261,74 Eur pajamas (žalos susidarymo laikotarpis nuo 2021-02-16 iki 2022-11-01, 20,5 mėn. x 256,67 Eur = 5261,74 Eur).

CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomo 5 procentų dydžio palūkanos.

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei atstovavo advokatas, kuris pateikė sąskaitas faktūras už teisines paslaugas Nr. SEB 23/11 ir Nr. SEB Nr. 23/20, kuriose nurodyta, kad atstovavimo išlaidos sudaro 250 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2023-08-09 posėdyje bei 1300 Eur už ieškinio parengimą, šias išlaidas patvirtina ieškovės mokėjimo pavedimai, kad ji advokato pateiktas sąskaitas apmokėjo.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, atstovavo teismo posėdyje, kuris truko 2 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei 1684 Eur, kurias sudaro 134 Eur žyminio mokesčio bei 1550 Eur atstovavimo išlaidų bei 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ekotopas“, įmonės kodas 302616442, 5261,74 Eur (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 74 ct) žalos atlyginimo, 5 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo ir 1684 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė