Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovams E. K., ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2012-08-23 nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovės E. K. 2012-08-23 vienašališką žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr.7942-0001-0016), esančio adresu Diržonių km., Kazokiškių sen., Elektrėnų sav., nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu, pripažinti 2012-08-23 nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl minėto žemės sklypo negaliojančia ir ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų 2012-08-23 sudarytos žemės nuomos sutarties vykdymą. Nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju, atsakovė E. K. privalėtų grąžinti ieškovui teisę naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pagal 2012-08-23 nuomos sutartį atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ turės sąlygas trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu pagal 2011-09-01 nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo būtų objektyviai neįmanoma tęsti toliau. Taip pat nurodė, jog 2009-09-01 nuomos sutartis buvo vykdoma vienerius metus, todėl ieškovui svarbu tęsti pradėtą veiklą žemės sklype. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, sprendimo įvykdymas negarantuotų šių siekių įgyvendinimo, o atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ pradėjus naudotis nuomininko teisėmis pagal 2012-08-23 nuomos sutartį, šių siekių įgyvendinimas būtų komplikuotas. Ieškovas teigė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir lemti didelius ieškovo nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-09-28 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Nurodė, kad ieškiniu iš esmės ieškovas siekia, kad žemės sklypo nuomos sutartis liktų galioti ir ieškovas galėtų toliau vykdyti savo veiklą išsinuomotame žemės sklype, nes nuomos sutarties tikslas – naudoti žemės sklypą bet kokiai su jo žemės pagrindine tiksline paskirtimi suderinamai veiklai vykdyti. Atsižvelgęs į nuomos sutarties terminą (5 metai), teismas vertino, jog ieškovas dėl sutartinių nuomos santykių egzistavimo pagrįstai galėjo tikėtis, kad žemės sklypo nuomos sutartis bus vykdoma nepertraukiamai, o šios sutarties nutraukimas sąlygotų ieškovo nuostolių atsiradimą. Teismas sprendė, jog kol nėra išspręstas ginčas dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir 2012-08-23 žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šios priemonės sudaro galimybę užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar neįvykdymo rizikai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti visiškai. Nurodo, kad pagal CK 6.547 str. šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės E. K. sudaryta žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl ji negali būti naudojama prieš apeliantą. Tuo tarpu žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovų, yra tinkamai įregistruota viešame registre, todėl ji gali būti naudojama prieš ieškovą. Apelianto manymu, negali būti toleruojama tokia teisei priešinga situacija, kad viešame registre neregistruotos sutarties šalis naudoja žemės nuomos sutartį prieš viešame registre registruotos sutarties šalį. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones pažeidė proporcingumo principą, nes suteikė absoliutų prioritetą ieškovo interesams, neproporcingai suvaržant atsakovų teises. Apeliantas nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai: prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodo būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, tačiau toks reikalavimas nėra reiškiamas ieškinyje. Pažymi ir tai, kad ieškiniu ieškovas reikalauja sprendimo dėl pripažinimo, kuris apskirtai nereikalauja jokio vykdymo, todėl jo vykdymo užtikrinimas yra akivaizdžiai perteklinis. Apelianto manymu, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės prilygsta ieškovo siekiamam bylos rezultatui, t.y. laikinosios apsaugos priemonės ieškovui suteikia nepagrįstai plačias teises į ginčo žemę.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-28 nutartį nepakeistą. Teigia, kad negali būti paneigtas faktas, jog tarp ieškovo ir atsakovės E. K. 2011-09-01 buvo sudaryta ir galioja žemės sklypo nuomos sutartis, vien formalus CK 6.547 str. 2 d. nuostatos aiškinimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, teisėtų ir pagrįstų lūkesčių principus. Pažymi, jog dar galiojant ir nenutraukus 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties buvo sudaryta kita to paties žemės sklypo nuomos sutartis (žemės nuomos sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta nesuėjus 3 mėnesių įspėjimo dėl 2011-09-01 nuomos sutarties nutraukimo terminui).Tokie veiksmai, ieškovo manymu, akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei, imperatyvioms įstatymo normoms, todėl tarp atsakovų sudaryta 2012-08-23 nuomos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia. Ieškovo teigimu, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nepažeidė proporcingumo principo ir nesuteikė prioriteto ieškovo interesams, o tuo labiau nesuvaržė atsakovų teisių. Anot ieškovo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, bus nebeįmanoma atkurti iki galimo teisės pažeidimo buvusios padėties, bus akivaizdžiai pažeisti ieškovo turtiniai interesai bei neužkirstas kelias tolimesniam bylinėjimuisi. Ieškovas nesutinka ir su apelianto argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir nurodo, jog atskiras reikalavimas grąžinti žemės sklypą naudotis nėra ir neturi būti reiškiamas, kadangi teismas aiškina ir taiko teisę ex officio, t.y. pripažinus 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei ginčijamą 2012-08-23 nuomos sutartis yra neteisėta ir negaliojančia ab initio, teismas privalės taikyti restituciją.

Atsakovė E. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti apskritai nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių šalies prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti atsakovės E. K. vienašališką 2011-09-01 žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu, taip pat pripažinti 2012-08-23 žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ negaliojančia ir ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų 2012-08-23 sudarytos žemės nuomos sutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė tarp atsakovų E. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2012-08-23 sudarytos nuomos sutarties dėl žemės sklypo nuomos vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir mastas ir tai, kad šiomis priemonėmis tam tikra apimtimi suvaržoma apelianto veikla, apribojant galimybę vykdyti tarp atsakovų sudarytą nuomos sutartį iki teismas išspręs kilusį šalių ginčą, visiškai atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Tokiomis prevencinio pobūdžio priemonėmis išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra. Šioje konkrečioje faktinėje situacijoje nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, galinčių paneigti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kokia taikė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagrindinė žemės sklypo, dėl kurio vyksta ginčas, naudojimo paskirtis yra žemės ūkis. Taip pat teisingai nustatė, kad ieškovas ginčo sklypu jau naudojasi vienerius metus, tuo tarpu žemės sklypo nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės E. K. buvo sudaryta iš viso penkeriems metams. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pagrįstai tikėjosi bei planavo naudotis žemės sklypu visą nuomos sutartyje numatytą laikotarpį. Remiantis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į žemės ūkio veiklos specifiškumą, nepertraukiamumą bei išankstinį veiklos planavimą, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ naudotis žemės sklypu pagal tarp atsakovų žemės sklypo nuomos sutartį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad priešingu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, būtų nebeįmanoma atkurti iki galimo teisės pažeidimo buvusios padėties, būtų pažeisti ieškovo turtiniai interesai. Pagal 2012-08-23 nuomos sutartį apeliantas turėtų visas galimybes trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu pagal 2011-09-01 nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame žemės sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo nebūtų galima tęsti vėliau. Jeigu ieškinys būtų tenkintas, tai sprendimo įvykdymas šioje byloje negarantuotų šių ieškovo siekių įgyvendinimo, o apeliantui pradėjus naudotis nuomininko teisėmis, šių siekių įgyvendinimas būtų dar labiau komplikuotas arba visai nebeįmanomas. Būtent šių potencialių neigiamų pasekmių atsiradimo padeda išvengti taikyta laikinoji pasaugos priemonė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas ginčydamas pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą kaip argumentą nurodo ir tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškovo pareikštų materialinių reikalavimų, t.y. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodo būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, tačiau toks reikalavimas nėra reiškiamas ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo pozicijai, jog atskiras reikalavimas grąžinti žemės sklypą naudotis ir neturi būti reiškiamas, kadangi pripažinus ginčijamą vienašališką 2011-09-01 nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei ginčijamą 2012-08-23 nuomos sutartį neteisėta ir negaliojančia ab initio, teismas ex officio taikys restituciją.

Pasisakant dėl apelianto teiginio, jog tarp ieškovo ir atsakovės E. K. sudaryta žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl ji negali būti naudojama prieš apeliantą (CK 6.547 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks formalus minėtos teisės normos aiškinimas, neatsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes pažeistų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei teisėtų ir pagrįstų lūkesčių principus. Tai, kad žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota, nepaneigia fakto, jog tokia sutartis buvo sudaryta ir neatima teisės iš asmenų, sudariusių, bet neįregistravusių žemės nuomos sutartis, ginti savo pažeistas teises bei interesus. Gindamas savo pažeistas teises ieškovas kreipėsi į teismą reikšdamas materialinius reikalavimus atsakovų E. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ atžvilgiu. Ieškinio patenkinimo atveju pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą tektų būtent jiems. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje konkrečioje situacijoje, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir neužtikrinamos būtent ieškovo teisės.

Apeliantas, ginčydamas pirmos instancijos teismo nutartį, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovo reikalavimus būtų priimtas sprendimas dėl pripažinimo, kuris, apelianto nuomone, apskritai nereikalauja jokio vykdymo, todėl šiuo atveju pritaikytas jo vykdymo užtikrinimas buvo perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.