Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ir atsakovės L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7-877/2023 pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovams L. G., R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją ir priverstinio iškeldinimo, žalos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo V. M. bei atsakovės L. G. priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Atsakovė L. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. raštą, kuriuo informuojama, kad atsakovės šeima neteko socialinio būsto nuomininko statuso ir dėl to socialinio būsto nuomos sutartis laikoma negaliojančia, o šeima turi atlaisvinti socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodo, kad raštas atsakovei buvo įteiktas po teismo sprendimo priėmimo, o turinys paneigia teismo išvadas dėl atsakovės galimybės sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją ir kad atsakovė turi kitą gyvenamąją vietą. Prašo priimti naują rašytinį įrodymą (raštą). Teisėjų kolegija pastebi, kad rašte nurodyta, jog atsakovės šeimai 2006 m. vasario 10 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi buvo išnuomotas trijų kambarių 61,67 kv. m bendrojo ploto butas (duomenys neskelbtini), Kaune, o šeima įpareigota atlaisvinti socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat į tai, kad šio naujo įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme (raštas datuotas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo ir juo grindžiamos atsakovės deklaruotos pajamos, atsakovės socialinio būsto netekimas), nutaria naujai pateiktą įrodymą priimti ir jį vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovo D. G. (toliau – ir ieškovas) ieškinys atsakovei L. G. (toliau – ir atsakovė) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priverstinio iškeldinimo ir žalos priteisimo, atmestas atsakovės priešieškinis ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo V. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) yra nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Šalims, trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teisė teise priklauso 0,0538 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas: 333/538 dalys (61,8959 proc.) – ieškovui; 48/538 dalys (8,9219 proc.) – atsakovei; 157/538 dalys (29,1822 proc.) - trečiajam asmeniui. Šalims, trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 75,22 kv. m gyvenamasis namas, 19 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas, kiemo statiniai: 49/80 dalys (61,25 proc.) – ieškovui, 7/80 dalys (8,75 proc.) – atsakovei, 3/10 dalys (30 proc.) - trečiajam asmeniui. Yra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią trečiasis asmuo naudojasi jai priklausančiomis 3/10 dalimis (arba 157 kv. m) žemės sklypo ir 3/10 dalimis (arba 22,5660 kv. m iš bendro ploto) gyvenamojo namo, o šalys – likusiomis nurodyto nekilnojamojo turto dalimis.

27. Byloje taip pat nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalimis naudojasi atsakovė. Šalys nesutaria dėl jų bendro nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia turtą atsidalinti ir kiekvienas iš jų pageidauja, kad būtent jam turtas būtų paliktas natūra, o kitai šaliai – priteista piniginė kompensacija už natūra atitenkančias turto dalis.

28. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat ydingai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

29. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

30. Aiškindamas nacionalinės teisės normas, reglamentuojančias atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 pastraipa). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 pastraipa). Atsidalijimo teisės absoliutumas lemia tai, kad bendraturčiui, siekiančiam atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia įrodinėti atsidalijimo motyvų, egzistuojančio bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir (ar) kitų aplinkybių, dėl kurių yra siekiama pasinaudoti įstatymo suteikta teise. Ieškinio atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškimas reiškia, kad bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalykas yra teisingas atidalijimo būdo parinkimas.

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 pastraipa). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Nagrinėjamu atveju yra du bendraturčiai, kurių kiekvienas siekia atidalinti turtą tokiu būdu, kad jam būtų paskirtas turtas, o jis kitai šaliai išmokėtų kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad atsakovei proporcingai turimai nuosavybės daliai tenka tik 4,6 kv. m valdomo 56 kv. m gyvenamojo namo ploto, kas reiškia, kad naudojimosi tvarka negalima, nes neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14.3 p. įtvirtintos nuostatos, jog naudingas būsto plotas vienam žmogui turi sudaryti bent 14 kv. m; ieškovo turima turto dalis yra daugiau kaip septynis kartus didesnė už atsakovės; padalinti ginčo būstą be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai neįmanoma, pagrįstai sprendė, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas ir taikytinas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad dėl konfliktiškų šalių santykių valdomų objektų atskyrimas natūra taip pat būtų negalimas. Be to, atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė pagrįstų argumentų, kad ginčo turto dalies paėmimas iš atsakovės būtų esminis jos kaip savininkės teisių pažeidimas. Jos nuosavybės dalis turte yra 7 kartus mažesnė, nei ieškovo. Todėl išmokant jai kompensaciją esminės jos, kaip savininko, teisės nebūtų pažeistos. Iš pateikto namo plano, pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos galima daryti išvadą, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalus, nepritaikytas dviejų atskirų asmenų (ir/ar šeimų) gyvenimui name ir/ar naudojimuisi turtu. Bylos duomenimis, ieškovo gyvenamoji vieta nuo 1991 m. gegužės 23 d. yra deklaruota ginčo turte, kitos gyvenamosios vietos neturi, į ginčo turtą atsakovės nėra įleidžiamas. Atsakovė savo gyvenamąją vietą 2007 m. kovo 2 d. yra deklaravusi savivaldybei priklausančiame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), Kaune. Aplinkybė, kad atsakovė neteko socialinio būsto nuomininko statuso ir turi atlaisvinti socialinį būstą, nagrinėjamoje situacijoje neįtakoja sprendimo teisėtumo, nes nagrinėjamu aspektu nėra suteikianti pranašumo ieškovo atžvilgiu. Atsakovė objektyviais duomenimis nepaneigė nei ieškovo prašomo taikyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, nei ieškovo nurodytų atidalijimo kriterijų, kad būtų galima pagrįsti kitokį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.

33. Nagrinėjamu atveju ginčo turto vertinimas atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 28 d., vertinamos namų valdos rinkos vertė yra 74 800,00 Eur. Byloje konstatuota, kad ginčo tarp šalių dėl šalims priklausančio turto vertės nėra. Kompensacija paskaičiuota atsakovei pagal jos pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitą (48/538 dalys žemės sklypo, kurių vertė 2 861,35 Eur; 7/80 dalys gyvenamojo namo, kurių vertė 3 598,09 Eur; 7/80 dalys ūkinio pastato, kurių vertė 70,96 Eur; 7/80 dalys kiemo statinių, kurių vertė 69,73 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiu būdu iš ieškovo atsakovei priteistina 6 600,13 Eur kompensacija, visą atsakovės turto dalį priskiriant ieškovui.

34. Pastebėtina, kad nėra ginčo ir kompensacijos dydžio apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad kompensaciją atsakovei sumokės per vieną savaitę nuo ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo; taip pat tokias aplinkybes, kaip kad jau šios bylos nagrinėjimo metu yra sumokėjęs kompensaciją R. G., dar 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į atsakovę, siūlydamas nupirkti ir jos valdomą turto dalį, jo mokėtina kompensacija atsakovei nevertintina kaip didelė, kas leidžia teigti, jog jis galės išmokėti atsakovei kompensaciją. Atsakovė šių byloje nustatytų aplinkybių neginčija. Tačiau argumentuoja, kad joks teisės aktas ir suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose nenumato, jog bendraturčio galimybės sumokėti piniginę kompensaciją yra lemiamas veiksnys teismui sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir formos. Todėl nesutinka su teismo išvada teigiančia, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos turtinės padėties.

35. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Taigi, atsakovei išreiškus norą gyventi šalims priklausančioje namo dalyje ir siekį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovui piniginę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl galimybės priteisti iš jos kompensaciją ieškovui. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybę išmokėti kompensaciją teismui nepateikė. Tokios galimybės nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas raštas. Teisėjų kolegija, vertindama rašte nurodytus duomenis, konstatuoja, kad deklaracijoje duomenis įrašo ją pildantis asmuo (nagrinėjamu atveju – pati atsakovė), deklaracija pateikta už 2022 m., t. y. jau vykstant teisminiam ginčui, o ir pati deklaruota grynųjų pajamų suma (24 475, Eur), kai atsakovė ilgą laiką gyveno socialiniame būste, neteikia pagrindo išvadai, kad kompensacijos sumą (46 022,13 Eur) ji galėtų išmokėti ieškovui iš karto, ar per trumpą laiką.

36. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo principui.

37. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą dalyje dėl jos iškeldinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 270 straipsnis įtvirtina reikalavimus teismo sprendimo turiniui, o CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. CPK 271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 5).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą teisingai nustatė, kad ieškovas turi sumokėti piniginę kompensaciją atsakovei ir nustatė terminą, per kurį šį kompensacija turi būti sumokėta. Išsprendus turto atidalijimo klausimą, atsakovė netenka teisės likti jame. Išsprendus turto atidalijimo klausimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, turėjo nurodyti ir nurodė, kokius veiksmus atsakovė turi atlikti – išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto (gyvenamųjų patalpų) bei remdamasis CPK 273 straipsnio 1, 3 dalimi turėjo nurodyti ir tokio reikalavimo neįvykdymo teisines pasekmes, t. y. turėjo nustatyti, jog atsakovei per nustatytą terminą gera valia neišsikėlus iš turto (gyvenamųjų patalpų), ji bus iškeldinta. Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo nėra sąlyginis.

39. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jo reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Teigia, kad atsakovė savavališkai užėmė visą ieškovo turimą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip praranda galimybę laisvai juo disponuoti, išnuomoti ir gauti pajamas. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, nes sprendimo dalis dėl nuostolių negautų pajamų priteisimo yra priimta pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas.

40. Bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

41. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 pastraipa).

42. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui.

43. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. yra savavališkai užėmusi visas patalpas. Didžiąją dalį nekilnojamojo turto ieškovas įgijo 2021 m. spalio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Šiuo pagrindu ieškovas pradėjo valdyti 42 kv. m iš 56 kv. m valdomo gyvenamojo namo dalies ploto. Atsakovė, gyvenanti minėtame name, teoriškai turėtų užimti 4,6 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau faktiškai yra užėmusi visus 56 kv. m, t. y. visą ieškovui ir atsakovei bendrai priklausančią gyvenamojo namo dalį. Po 2021 m. spalio 12 d. ieškovui pareikalavus išsikelti, atsakovė atsisakė tai daryti ir duoti raktus nuo patalpų. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 4 833,36 Eur žalą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 31 d.) ir 16,44 Eur žalą už kiekvieną dieną nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dienos, kada atsakovė atlaisvins ar bus iškeldinta iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas.

44. Įvertinusi bylos medžiagą, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė nuo 2022 m. birželio 11 d. (pastaba: tokią žalos skaičiavimo pradžios datą nurodo ieškovas, kai 2022 m. birželio 10 d. portale www.skelbiu.lt patalpino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomos skelbimą) be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. spalio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijęs didžiąja dalį turto, tikėjosi gauti pajamų iš šio turto nuomos, tačiau jų negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. atsakovei savavališkai užimant ieškovui priklausančią turto dalį. Vadinasi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas patiria turtinę žalą, kurią pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės. Argumentai, kad nesant nustatytos naudojimosi turtu tvarkos, atsakovė gali teisėtai būti kiekvienoje iš patalpų ir todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtų veiksmų, laikytini nepagrįstais, nes nustatytos naudojimosi tvarkos nebuvimas savaime nereiškia, kad atsakovė turi teisę neatlygintinai naudotis svetimu (ieškovo) turtu. Atsakovės argumentai, kad ieškovas už trejus metus nėra atlyginęs jos patirtų statinių priežiūros ir išlaikymo išlaidų, kai pati atsakovė yra neteisėtai užėmusi ir ieškovo turto dalį, neeliminuoja ieškovo teisės gauti pajamas iš jam priklausančio turto. Šiuo konkrečiu atveju turtinę žalą (nuostolius) sudaro ieškovo negautos pajamos, kurias jis tikėjosi gauti ir būtų gavęs, jei atsakovė būtų atlaisvinusi ieškovui tenkančią turto dalį. Akivaizdu, kad atsakovė ieškovui priklausančioje turto dalyje gyvena savavališkai, be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovas negalėjo turto dalimi naudotis, jos nuomoti ir gauti pajamų. Todėl spręstina, kad byloje nustatyta, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą.

45. Ieškovo teigimu, jis galėjo išnuomoti patalpas ir gauti nuomos mokestį – po 500,00 Eur per mėnesį, arba 16,44 Eur už kiekvieną. Ieškovas nuomos mokesčio dydį (negautas pajamas) grindžia panašių objektų nuomos vidutinėmis kainomis. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl realios žalos dydžio sprendžia, kad ieškovo nuomos skelbimo, pateiktos panašių objektų viešuosiuose skelbimuose nuomos kainos, nebūtinai yra realios, prašomas ir realiai gaunamas nuomos mokestis gali ženkliai skirtis. Atsakovė rungtyniškumo principu nesinaudojo bei savo įrodymų, pagrindžiančių mažesnę nuomos kainą ir ieškovo patirtų nuostolių dydį, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl, nesant kitų įrodymų, vertindama tik byloje turimus ir aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas patiria nuostolius (negauna pajamų – nuomos mokesčio, kurias tikėjosi gauti) ir jie yra 500,00 Eur per mėnesį (CPK185 straipsnis, nutarties 40 pastraipa).

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais argumentais yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo: priteisti ieškovui iš atsakovės 4 833,36 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 31 d.) ir 16,44 Eur už kiekvieną dieną nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dienos, kada atsakovė atlaisvins ar bus iškeldinta iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

47. Kiti apeliacinių skundų motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-875-196/2016).

49. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinį skundą ir tenkina ieškovo apeliacinį skundą, tokiu atveju yra visiškai tenkinamas ieškovo patikslintas ieškinys ir atmetamas atsakovės priešieškinis, todėl ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

51. Ieškovas byloje už suteiktas advokato teisines paslaugas iš viso sumokėjo 2 000 Eur Ieškovo atstovė prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodo, kad advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro: ieškinio parengimas – 700 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui – 160 Eur; atstovavimas teismo posėdyje – 160 Eur; atsiliepimo į atsakovės L. G. atskirąjį skundą parengimas – 480 Eur; atsiliepimo į atsakovės priešieškinį parengimas – 500 Eur. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, ieškovo byloje už suteiktas advokato teisines paslaugas prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.19; 8.2. punktai).

52. Iš viso ieškovas už patikslintą ieškinį turėjo mokėti 297 Eur. Ieškovas už ieškinį pirmosios instancijos teisme iš viso buvo sumokėjęs 696 Eur žyminio mokesčio, todėl 399 Eur suma grąžintina ieškovui. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 297 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 000 už teisines paslaugas, 297 Eur žyminis mokestis).

53. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 109 Eur išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą).

54. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai tenkina ieškovo patikslintą ieškinį ir atmetamas atsakovės priešieškinis, nurodyta 2 297 Eur ir 109 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteisintina ieškovo naudai iš atsakovės.

55. Valstybė patyrė 16,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimas priteistinas taip pat iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

56. Trečiasis asmuo V. M. prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Kadangi trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje buvo atsakovės pusėje, o atsakovės priešieškinis netenkintas pilnai ir bylinėjimosi išlaidos neatlygintos, todėl ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo D. G. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – tenkinti ieškovo D. G. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo: priteisti ieškovui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 833,36 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 36 ct) už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 31 d.) ir 16,44 Eur (šešiolika eurų 44 ct) už kiekvieną dieną nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dienos, kada atsakovė atlaisvins ar bus iškeldinta iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Priteisti ieškovui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (4 833,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš L. G. 1 561 Eur bylinėjimosi išlaidų D. G., iš D. G. priteisė 116 Eur bylinėjimosi išlaidų V. M., priteisė iš L. G. valstybei 14,19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, pakeisti ir išdėstyti taip:

,,Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 297 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 16,89 Eur (šešiolika eurų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.”

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) D. G. naudai 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 399 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio permoką.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.