Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovams L. G., R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją ir priverstinio iškeldinimo, žalos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo V. M. bei atsakovės L. G. priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atsakovė nuo 2007 m. kovo 2 d. iki šiol yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (pridedama - Priedas Nr. 3). Ieškovo deklaruota gyvenama vieta nuo 1991 m. gegužės 23 d. iki šiol yra (duomenys neskelbtini) (pridedama - priedas Nr. 4). Taip pat, Ieškovas yra ne kartą kreipęsis į Atsakovę, siekdamas susitarimo, tačiau Atsakovė į minėtus prašymus nereaguoja, ignoruoja ir toliau naudojasi turtu, nors turi kitą gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į patalpų išdėstymą, Atsakovės turimą turto dalį (Atsakovei priklauso tik 8,75%, gyvenamojo namo ploto, o taip pat ūkinių ir kitų statinių ir tik 8,92 proc. žemės ploto. Kai tuo tarpu ieškovui priklauso 61,25 proc. viso gyvenamojo namo ploto, ūkinių ir kitų statinių ir 61,90 % žemės ploto; Ieškovo skaičiavimu atsakovei proporcingai turimai nuosavybės daliai tenka tik 4,6 kv.m. valdomo 56 kv. m. gyvenamojo namo ploto, kas reiškia, kad naudojimosi tvarka negalima, nes neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14.3 p. įtvirtintos nuostatos, kad naudingas būsto plotas 1 žmogui turi sudaryti bent 14 m², besitęsiančią konfliktinę situaciją, tik turto atidalinimas išmokant atsakovei kompensaciją užtikrintų tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą.

12. Kaip žinia, nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1, 2 d. d.). Tai reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo metu Atsakovė turi teisę naudotis jai priklausančiomis 7/80 dalimis (arba 6,58175 m² iš bendro ploto) Gyvenamojo namo.

13. Taigi, tik pasibaigus Atsakovės nuosavybės teisei į jai priklausančias 7/80 dalis gyvenamojo namo, t. y. tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atsakovei priklausančių 7/80 dalių (arba 6,58175 m² iš bendro ploto) gyvenamojo namo priteisimo natūra Ieškovui ir pastarajam už nurodytą Atsakovės I turto dalį sumokėjus piniginę kompensaciją atsakovei, išnyktų teisėtas pagrindas dėl atsakovės naudojimosi dalimi gyvenamojo namo ir dėl to tik tada būtų pagrindas spręsti dėl atsakovės iškeldinimo iš dalies gyvenamojo namo.

Motyvuojamoji dalis

16.4. Priteisti iš L. G. 39366,94 Eur piniginės kompensacijos D. G.;

4. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad šiuo metu atsakovei nuosavybės teise teisėtai priklauso 7/80 dalys (arba 6,58175 m² iš bendro ploto) gyvenamojo namo ir tokia atsakovės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi (nuginčyta ir/ar perleista ir pan.). Šioje byloje ieškovas tokios atsakovės teisės neginčija. Nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1, 2 d. d.). Tai reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė turi teisę naudotis jai priklausančiomis 7/80 dalimis (arba 6,58175 m² iš bendro ploto) gyvenamojo namo. Tik pasibaigus atsakovės nuosavybės teisei į jai priklausančias 7/80 dalis gyvenamojo namo, t. y. tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atsakovei priklausančių 7/80 dalių (arba 6,58175 m² iš bendro ploto) gyvenamojo namo priteisimo natūra ieškovui ir pastarajam už nurodytą atsakovės turto dalį sumokėjus piniginę kompensaciją atsakovei, išnyktų teisėtas pagrindas dėl atsakovės naudojimosi dalimi gyvenamojo namo ir dėl to tik tada būtų pagrindas spręsti dėl atsakovės iškeldinimo iš dalies gyvenamojo namo. Šiuo metu šalių tarpusavio papildoma tvarka dėl naudojimosi šalims bendrai priklausančia dalimi Gyvenamojo namo (išskyrus trečiajam asmeniui priklausančia 3/10 dalimi) nėra nustatyta, ieškinys dalyje dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę iš dalies gyvenamojo namo yra nepagrįstas ir dėl to negali būti tenkinamas. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas. Reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo yra išvestinis pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atžvilgiu, atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, negali būti tenkinamas nurodytas išvestinis reikalavimas.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0538 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – Gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini):

21.1. 333/538 dalys (61,8959 proc.) - ieškovui D. G.;

21.2. 48/538 dalys (8,9219 proc.) – atsakovei L. G.;

21.3. 157/538 dalys (29,1822 proc.) - trečiajam asmeniui V. M..

7. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 75,22 m² bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A1m, 19,00 m² užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1m, Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini):

22.1. 49/80 dalys (61,25 proc.) - ieškovui D. G.;

22.2. 7/80 dalys (8,75 proc.) – atsakovei L. G.;

22.3. 3/10 dalys (30 proc.) - trečiajam asmeniui V. M..

23. Šiuo metu yra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarka. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką trečiasis asmuo V. M. naudojasi jam priklausančiomis 3/10 dalimis (arba 157 m²) žemės sklypo ir 3/10 dalimis (arba 22,5660 m² iš bendro ploto) gyvenamojo namo dalimis, o šalys – likusiomis nurodyto nekilnojamojo turto dalimis.

24. MB „Bonada“ atsakovės L. G. užsakymu 2022 m. lapkričio 28 d. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. BN-N22506 (2 t. b. l. 61-120), pagal kurią vertinamos namų valdos, kurią sudaro: Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas– gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną (2022-11-28) yra 74800 Eur. Sąlyginis vertinamo turto sudėtinių dalių verčių paskirstymas pagal nustatytą vertę (74800 Eur): žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 32071 Eur; pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 41121 Eur; pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 811 Eur; kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 797 Eur.

25. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalimis naudojosi atsakovė. Šalys nesutaria dėl jų bendro nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo. Esant nuolatiniams šalių ginčams bei siekiant užtikrinti teisinę taiką ateityje, palikti šalis tokio turto bendrasavininkiais netikslinga, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia turtą atsidalinti ir kiekvienas iš jų pageidauja, kad būtent jam turtas būtų paliktas natūra, o kitai šaliai-priteista piniginė kompensacija už natūra atitenkančias turto dalis.

Dėl turto atidalijimo

27. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitu bendraturčiu, yra gerokai mažesne, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

30. Nė viena iš šalių kitų gyvenamųjų patalpų nuosavybės teise neturi. Atsakovė nuo 2007 m. kovo 2 d. iki šiol yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), socialiniame būste – Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute. Ieškovo deklaruota gyvenama vieta nuo 1991 m. gegužės 23 d. iki šiol yra (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 7/80 dalys gyvenamojo namo (arba 6,58175 m² iš bendro ploto), kas sudaro 8,75 procentus nuo bendro ploto. Atsakovui priklauso 49/80 dalys (61,25 proc.). Atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, kad jo skaičiavimu atsakovei proporcingai turimai nuosavybės daliai tenka tik 4,6 kv.m. valdomo 56 kv. m. gyvenamojo namo ploto, kas reiškia, kad naudojimosi tvarka negalima, nes neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14.3 p. įtvirtintos nuostatos, kad naudingas būsto plotas 1 žmogui turi sudaryti bent 14 m². Ieškovo turima turto dalis yra daugiau kaip septynis kartus didesnė už atsakovės.

31. Iš šalių pateiktų įrodymų apie ikiteisminius tyrimus, paaiškinimų matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški, išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės. Darytina išvada, jog padalyti ginčo butą be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Kadangi šalims nepavyko rasti kitokio atidalijimo natūra varianto, tai ginčo atveju taikytinas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas.

32. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Atsakovė ginčo turto vertę grindžia turto vertinimo ataskaita. Ieškovas su nurodyta verte sutinka ir ja taip pat remiasi savo patikslintame ieškinyje, todėl konstatuojama, kad ginčo tarp šalių dėl šalims priklausančio turto vertės nėra. Šiuo atveju kompensacija šaliai už jos turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje skaičiuojama pagal jai tenkančią idealiąją turto dalį, ir už šaliai tenkančią dalį turto kompensacija priteistina pagal rinkos vertę. Turto rinkos vertė nustatoma pagal atsakovės pateiktą vertinimo ataskaitą – 74800 Eur.

33. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Nagrinėjamu atveju abi šalys siekia gauti turtą natūra, kitai šaliai išmokant kompensaciją. Tokiu atveju, nustatant kam priteisti turtą natūra, spręstina pagal šalies galimybę išmokėti kompensaciją kitam bendraturčiui ir atsižvelgtina, kuriai iš šalių priklauso didesnė turto dalis. Teismas įvertina tai, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso daugiau kaip septynis kartus didesnė turto dalis nei atsakovei. Atsakovė ilgą laiką gyvena socialiniame būste, jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybę išmokėti kompensaciją teismui nepateikė. Ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ginčo gyvenamajame name, jau šios bylos nagrinėjimo metu yra sumokėjęs kompensaciją R. G., dar 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į atsakovę, siūlydamas nupirkti ir jos valdomą turto dalį, jo mokėtina kompensacija atsakovei nevertintina kaip didelė, kas leidžia teigti, jog jis galės išmokėti atsakovei kompensaciją. Tokiu būdu iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 6600,13 Eur kompensacija, visą atsakovės turto dalį priskiriant ieškovui. Kompensacija paskaičiuota atsakovės pagal jos pateiktą MB „Bonada“ turto vertinimo ataskaitą (48/538 dalys Žemės sklypo, kurių vertė 2861,35 Eur; 7/80 dalys Gyvenamojo namo, kurių vertė 3598,09 Eur; 7/80 dalys Ūkinio pastato, kurių vertė 70,96 Eur; 7/80 dalys Kiemo statinių, kurių vertė 69,73 Eur). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad kompensaciją atsakovei sumokės per vieną savaitę nuo ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl iškeldinimo

34. Ieškovas nurodė, kad , atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šiol bendro turto klausimais atsisakė bendradarbiauti, yra savavališkai užėmusi ir ieškovo patalpų dalį, tikėtina, kad atsakovė, nesant atskiro įpareigojimo, neišsikels. Dėl šios priežasties, priteisus ieškovo nuosavybėn visą turtą, ieškovas prašo iškeldinti Atsakovę L. G. iš gyvenamųjų patalpų pažymėtų: 1-1 (7,28 kv. m.), 1-2 (8,92 kv. m.), 1-3 (8,49 kv. m.), 1-4 (14,15 kv. m.), 1-5 (14,31 kv. m.), 1-6 (3,0 kv. m.), esančių (duomenys neskelbtini).

35. Priėmus sprendimą atidalinti ši bendrosios nuosavybės ieškovės prašomu būdu, t. y. priteisus ieškovės nuosavybėn visą ginčo turtą, o atsakovui – kompensaciją pinigais, ir sprendimui įsiteisėjus, atsakovė nebeturės jokio teisėto pagrindo likti ginčo turte.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.), Įpareigojimo išskelti atidalijus iš bendrosios nuosavybės galimybę ir reikalingumą pripažįsta teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012- 07- 23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1567-160/2012).

37. Siekiant nepažeisti atsakovės interesų, iškeldinimo terminas turi būti siejamas su kompensacijos išmokėjimo faktu. Kadangi atsakovė turi kitą gyvenamąją vietą, teismo vertinimu14 dienų terminas po kompensacijos atsakovei sumokėjimo yra pakankamas iš turto gera valia išsikelti.

38. Tuo atveju, jei atsakovė gera valia iš turto neišsikeltų, ieškovo reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo tenkintinas. Išsprendus turto atidalijimo klausimą, spręstinas ir atsakovės iškeldinimo klausimas.. Ginčo turtą priteisus ieškovui, atsakovei nebebus pagrindo jame likti, laikyti asmeninių daiktų.

Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo

39. Kaip nustatyta byloje, 2021 m. spalio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu Ieškovas įgijo didžiąją dalį turto esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu Ieškovas pradėjo valdyti 42 kv. m. iš 56 kv. m. valdomo gyvenamojo namo dalies ploto.

40. Ieškovo teigimu, atsakovė, gyvenanti minėtame name, teoriškai turėtų užimti 4,6 kv. m. gyv. ploto, tačiau faktiškai yra užėmusi visus 56 kv. m., t. y. visą ieškovui ir atsakovei bendrai priklausančią gyvenamojo namo dalį. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu atlaisvinti jam tenkančią turto dalį. Ieškovas planavo įsikelti į jam nuosavybes teise priklausančią turto dalį, nes kitos nuosavybės neturi, taip pat neteko galimybės gauti ir nuomos pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovė nebūtų savavališkai užėmusi viso turto. Išanalizavus nuomojamo turto rinką ir pasiūlą, tokio pobūdžio turtas galėtų būti išnuomotas už - 500 Eur vieno mėnesio nuomos kainą. Kaina nustatyta remiantis esamo būsto pasiūla populiariausiuose skelbimų portaluose. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į esamą pasiūlą rinkoje, vyraujančią rinkos kainą, 500 Eur nuomos kaina yra pagrįsta ir reali. 2022 m. birželio 10 d. portale www.skelbiu.lt Ieškovas patalpino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos skelbimą. Tą pačią dieną su Ieškovu susisiekė interesantas, pareiškė norą apžiūrėti patalpas ir detalizuoti nuomos sutarties sąlygas. Interesantas Ieškovui patvirtino, kad minėtos patalpos jį tenkintų ir jis sutiktų su siūloma 500 Eur mėnesio nuomos kaina, tačiau vėliau interesantas patikslino, kad patalpos turi būti atlaisvintos, o esamoje situacijoje sudaryti nuomos sutarties nesutinka. Vėliau su Ieškovu susisiekė dar keletas interesantų, tačiau visi jie, kaip ir pirmasis, nesutinka sudaryti nuomos sutarties esamoje situacijoje, t. y. kaip gyvenamosios patalpos yra užimtos Atsakovės (pridedama - Priedas Nr. 15).

41. 2022 m. birželio 10 d. portale www.skelbiu.lt Ieškovas patalpino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos skelbimą (pridedama - Priedas Nr. 14). Tą pačią dieną su Ieškovu susisiekė interesantas, pareiškė norą apžiūrėti patalpas ir detalizuoti nuomos sutarties sąlygas. Interesantas Ieškovui patvirtino, kad minėtos patalpos jį tenkintų ir jis sutiktų su siūloma 500 Eur mėnesio nuomos kaina, tačiau vėliau interesantas patikslino, kad patalpos turi būti atlaisvintos, o esamoje situacijoje sudaryti nuomos sutarties nesutinka. Vėliau su Ieškovu susisiekė dar keletas interesantų, tačiau visi jie, kaip ir pirmasis, nesutinka sudaryti nuomos sutarties esamoje situacijoje, t. y. kaip gyvenamosios patalpos yra užimtos Atsakovės. Ieškovas vertina, kad būstas galėjo būti išnuomotas nuo 2022 m. birželio 11 d. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas patiria 16,44 Eur nuostolį kiekvieną dieną. Todėl Ieškovo patirta žala skaičiuotina nuo 2022 m. birželio 11 d. ir iki šio ieškinio pateikimo dienos (2023-03-31) yra 4 833.36 Eur dydžio.

42. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Šių normų kontekste darytina išvada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl jei būtų nustatyta, kad atsakovei be teisinio pagrindo naudojantis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovė tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, tai galėtų būti laikoma ieškovo patirtais nuostoliais.

43. Tačiau taip pat pažymėtina ir tai, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

44. Kaip savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo atsakovė, iki pat šios bylos iškėlimo tarp šalių nebuvo nustatyta naudojimosi ginčo turtu tvarka ir ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad naudojimosi tvarka būtų nustatyta. Ieškovo teigimu, buvo atsiradę nuomotis butą norinčių asmenų už 500 Eur/mėn. pagal jo skelbimą, tačiau nesutiko sudaryti nuomos sutarties esamoje situacijoje, t. y. kaip gyvenamosios patalpos yra užimtos atsakovės. Teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad ne vienam ieškovui esant turto savininku, jo nurodoma tikimybė išnuomoti turtą ir gauti už jo nuomą 500 Eur/mėn., kai nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka ir atsakovė gali teisėtai būti kiekvienoje iš patalpų, yra tik hipotetinė ir ieškovas negalėjo šioje situacijoje tikėtis tokias pajamas gauti. Kadangi atsakovė buvo turto dalies savininke, o naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtų veiksmų. Taigi, pajamų negavimas priklausė ir nuo ieškovo neveikimo, nesiimant veiksmų nustatyti naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmetami (CPK 178 str.). Taip pat atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Buvo patenkinti du ieškovo ieškinio reikalavimai iš trijų, priešieškinio reikalavimas atmestas. Procentine išraiškai ieškovo naudai išspręsta 84 procentų reikalavimų, atsakovės naudai – 16 procentų. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. 2022 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, t. y. papildomai primokėti 502 Eur. Ieškovui 2023 m. patikslinus savo reikalavimą ir nurodžius priteisti 4 833,36 Eur nuostoliams atlyginti, šis reikalavimas apmokestinamas 109 Eur žyminiu mokesčiu, neturtinis reikalavimas dėl turto atidalijimo apmokestinamas 94 Eur žyminiu mokesčiu, reikalavimas dėl iškeldinimo -94 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovas iš viso sumokėjo 696 Eur (172 Eur ir 524 Eur) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 28, 108) , t. y. 399 Eur daugiau, nei numatyta įstatyme, todėl ši žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui. Atmetus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 188 Eur žyminis mokestis. Atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetus, jos sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovo nepriteisiamas.

47. Ieškovas turėjo 2000 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Už atskirojo skundo parengimą išlaidos sudaro 480 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismui jį patenkinus, ši suma priteisiama ieškovui iš atsakovės. Proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1277 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (2000-480)x84proc.), iš viso- 1757 Eur (480+1277).

48. Atsakovė byloje patyrė 2000 Eur išlaidų, pagrįstų jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, advokato pagalbai pamokėti (4 t., b. l. 23), taip pat 400 Eur už turto vertinimo ataskaitos parengimą. Proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 384 Eur bylinėjimosi išlaidų (2400x16 proc.).

49. Iš viso ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1945 Eur (188+1757), atsakovei iš ieškovo – 384 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šios sumos įskaitomos tarpusavyje ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 1561 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Trečiasis asmuo V. M. nurodė teismui, kad ji yra atsakovės pusėje, prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal atsakovei taikytiną proporciją ir iš ieškovo jai priteisiama 116 Eur (726x16 proc).

51. Valstybė turėjo 16,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš jų 2,70 Eur (16 proc.) turėtų apmokėti ieškovas, 14,19 Eur (84 proc.) atsakovė. Ieškovo mokėtina suma išskaitoma iš grąžintino žyminio mokesčio (399-2,70) ir ieškovui grąžinama 396,30 Eur, iš atsakovės valstybei priteisiama 14,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 48/538 žemės sklypo dalį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/80 gyvenamojo namo dalį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/80 ūkinio pastato dalį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/80 kitų statinių dalį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

2. Priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 48/538 žemės sklypo dalį (unik. Nr (duomenys neskelbtini)), 7/80 gyvenamojo namo dalis (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/80 ūkinio pastato dalis (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/80 kitų statinių dalis (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

3. Priteisti L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 6600,13 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų eurų 13 ct) piniginę kompensaciją už jai priklausančią turto dalį, įpareigojant D. G. ją sumokėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Tuo atveju, jei L. G. per 14 dienų po 3 punkte kompensacijos jai sumokėjimo gera valia neatlaisvins atidalinto turto, iškeldinti Atsakovę L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų pažymėtų: 1-1 (7,28 kv. m.), 1-2 (8,92 kv. m.), 1-3 (8,49 kv. m.), 1-4 (14,15 kv. m.), 1-5 (14,31 kv. m.), 1-6 (3,0 kv. m.), esančių (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1561 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 14,19 Eur keturiolikos eurų 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.