- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-521-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09381-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- L. G., R. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams L. G. ir R. G., trečiasis asmuo V. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją ir priverstinio iškeldinimo, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:1) atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams priklausančią 48/538 žemės sklypo dalį, 7/80 gyvenamojo namo dalį, 7/80 ūkinio pastato dalį, 7/80 kitų statinių dalį, neįregistruoto garažo dalį, esančius(duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovui 96/538 dalis žemės sklypo, 14/80 dalių gyvenamojo namo, 14/80 dalių ūkinio pastato, 14/80 dalių kitų statinių, neįregistruoto garažo dalis, esančių(duomenys neskelbtini); 3) iš ieškovo priteisti atsakovams L. G. 2 788,37 Eur, ir R. G. 2 788,37 Eur piniginę kompensaciją; 4) iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų pažymėtų: 1-1 (7,28 kv. m.), 1-2 (8,92 kv. m.), 1-3 (8,49 kv. m.), 1-4 (14,15 kv. m.), 1-5 (14,31 kv. m.), 1-6 (3,0 kv. m.), esančių(duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 307,28 Eur; 6) priteisti iš atsakovės L. G. ieškovo D. G. naudai 16,44 Eur žalą už kiekvieną dieną nuo ieškinio iškėlimo dienos iki dienos, kada L. G. atlaisvins ar bus iškeldinta iš D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies, esančios(duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovės L. G. 5 proc. dydžio metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 8) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas D. G. ir atsakovas R. G. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. pateikė teismui 2022 m. gruodžio 14 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovo D. G. ir atsakovo R. G. 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės R. G. priklausančią 48/538 žemės sklypo dalį, 7/80 gyvenamojo namo dalį, 7/80 ūkinio pastato dalį, 7/80 kitų statinių dalį, esančius(duomenys neskelbtini);
priteisti D. G., R. G. priklausančią 48/538 žemės sklypo dalį, 7/80 gyvenamojo namo dalį, 7/80 ūkinio pastato dalį, 7/80 kitų statinių dalį, esančius(duomenys neskelbtini);
teismui patvirtinus Taikos sutartį, per 1 darbo dieną D. G. įsipareigoja pervesti R. G. į asmeninę banko sąskaitą 3 500 Eur piniginę kompensaciją už priteistą turto dalį;
šalys susitaria, kad kartu su statiniais perduodamas ir visas juose esantis kilnojamasis turtas, t. y. namų apyvokos daiktai, technika ir kiti pastatuose esantys daiktai;
šia taikos sutartimi galutinai išspendžiami visi ginčai tarp Šalių, susiję su bet kokiu turtu, esančiu(duomenys neskelbtini).
Teismas civilinę bylą dalyje dėl ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui R. G. nutraukė, grąžino ieškovui dalį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 82 Eur.
4. Teismas nurodė, kad šalys pateikė teismui patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir patvirtino, kad šios sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka šalių išreikštą valią, kad jiems išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, kad jos apima šioje byloje nagrinėtų reikalavimų taikų išsprendimą. Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą ir ginčus, kurie gali kilti ateityje. Šalys taikos sutartimi išsprendė ginčytinus klausimus tarpusavio nuolaidomis (CK 6.983 straipsnis), kurių turinys ir mastas priklauso nuo ginčo sudėtingumo bei kitų teisiniu požiūriu reikšmingų faktorių. Nuolaidų taikymo motyvacija, kiek ji nepaneigia sudarytos sutarties teisėtumo, yra sutarties laisvės principo sudėtinė dalis (CK 6.156 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo D. G. ir atsakovo R. G. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti ir atsisakyti patvirtinti jų 2022 m. gruodžio 14 d. taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias taikos sudarymą ir jos tvirtinimą procese. Atsakovė turi teisinį suinteresuotumą išlikti žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalių, priklausančių šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrasavininke. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui ir atsakovui R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo siekia, jog ieškovui ir atsakovui R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalys natūra atitektų atsakovei, o iš atsakovės būtų priteistos atitinkamos piniginės kompensacijos ieškovui ir atsakovui.
1.2. Teismas iki skundžiamos nutarties priėmimo šioje byloje turėjo įsitikinti atsakovės ir trečiojo asmens valia ir pareikalauti pateikti pozicijas, t. y. atsiliepimus, dėl šalių - ieškovo ir atsakovo - taikos sutarties sąlygų. Kadangi ieškovo ir atsakovo taikos sutartis neužkerta kelio kilti šalių kaip žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalių bendrasavininkų ginčams ateityje, todėl tokia taikos sutartis akivaizdžiai prieštarauja įstatymo imperatyvams (CK 6.983 straipsnio 1 dalis) ir šiuo pagrindu negalėjo būti tvirtinama. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.983 straipsnio 1 dalį, o tai neabejotinai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Šalys pateikė teismui rašytinę, abiejų šalių pasirašytą taikos sutartį, sutartyje (sutarties 8 p.) patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo sąlygos, o civilinė byla buvo nutraukta tik dalyje, t. y. tik ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui R. G., atžvilgiu. Nei CPK 140 straipsnio 3 dalis, nei jokia kita CPK teisės norma nenumato teismo įpareigojimo pareikalauti atsiliepimų dėl taikos sutarties. Tuo labiau, kai šioje byloje teismo patvirtinta taikos sutartis nesusijusi su kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis.
2.2. Ieškovo ir atsakovo R. G. susitarimas niekaip neįtakoja apeliantės teisinio suinteresuotumo likti bendrasavininke. Taikos sutartimi apeliantės nuosavybės teise valdomo turto nei masė, nei apimtis, nepasikeitė, ji kaip buvo ginčo turto bendrasavininke iki taikos sutarties patvirtinimo, taip ja liko ir po taikos sutarties. Apeliantė tik po 2023 m. sausio 16 d. teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovo R. G. taikos sutartis, pareiškė šioje byloje priešieškinį. Be to, taikos sutartis, t. y. ieškovo ir atsakovo R. G. susitarimas yra įvykdytas, t. y. ieškovas atsiskaitė su atsakovu pagal taikos sutartį. Teismo patvirtinta taikos sutartis jau įvykdyta. Apeliantei neužkertamas kelias siekti tokio ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip ji nurodo priešieškinyje, patikslinant priešieškinio reikalavimus ieškovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ieškovo ir vieno iš atsakovų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
10. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020). Teismas atsisako tvirtinti šalių taikos sutartį tik jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises bei įstatymo saugomus interesus arba taikos sutartį sudarė tam įgaliojimų neturintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai).
11. Apeliantė su nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis nesutinka, nurodo, kad teismas iki skundžiamos nutarties priėmimo šioje byloje turėjo įsitikinti atsakovės ir trečiojo asmens valia ir pareikalauti pateikti pozicijas, t. y. atsiliepimus dėl šalių - ieškovo ir atsakovo - taikos sutarties sąlygų. Be to, atsakovė priešieškiniu siekia, jog ieškovui ir atsakovui R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalys natūra atitektų atsakovei, o iš atsakovės būtų priteistos atitinkamos piniginės kompensacijos ieškovui ir atsakovui. Atsakovė turi teisinį suinteresuotumą išlikti žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalių, priklausančių šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrasavininke.
12. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jiems nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Bendraturčiui ieškiniu teismo prašant atidalyti natūra turimą daikto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies taisykles daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
13. Pažymėtina, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
14. Nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakovais, remiantis 2007 m. spalio 8 d. Paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 2-3171, paveldėjo po 7/80 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių ir po 48/538 dalis žemės sklypo, taip pat ieškovas 2021 m. spalio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu valdo 7/16 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių ir 238/538 dalis žemės sklypo, esančius adresuLduomenys neskelbtini).
15. Bylos duomenimis, ieškovas D. G. ir atsakovas R. G. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. pateikė teismui 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo sąlygos, o civilinė byla buvo nutraukiama dalyje, t. y. tik ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui R. G., atžvilgiu.
16. Kaip matyti, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė patvirtinti tarp ieškovo ir atsakovo R. G. sudarytą 2022 m. gruodžio 14 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis, t. y. nutarė atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui R. G. priklausančias 48/538 dalis žemės sklypo 63, 7/80 dalis gyvenamojo namo, 7/80 dalis ūkinio pastato ir 7/80 dalis kiemo statinių ir priteisti juos ieškovui, taip pat priteisti iš ieškovo 3500 Eur piniginę kompensaciją atsakovui R. G., kuri turi būti sumokama per 1 (vieną) dieną.
17. Bylos duomenimis, atsakovė 2023 m. sausio 30 d. pateikė teismui priešieškinį, 2023 m. vasario 6 d. pateikė patikslintą priešieškinį, t. y. jau po taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo prašė bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovo, atsakovės ir atsakovo R. G. valdomą turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovei L. G. natūra ieškovo ir atsakovo R. G. valdomas ginčo turto dalis ieškovui išmokant 39 366,94 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovui R. G. – 6 600,13 Eur piniginę kompensaciją.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, pažymi, kad taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas tik tarp ieškovo ir atsakovo R. G., patvirtinta taikos sutartis neturi jokios įtakos atsakovei valdant, naudojant ir disponuojant jai priklausantį turtą. Patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, atsakovės nuosavybės teise valdomo turto nei masė, nei apimtis, nepasikeičia, ji lieka turto bendrasavininke. Be to, teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra aptarta ir nutarta dėl apeliantės valdomo turto dalių, o tik išspręstas tarp šalių ginčas abipusių nuolaidų būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Kaip atsiliepime patvirtino ieškovas, jo ir atsakovo R. G. susitarimas jau įvykdytas, t. y. ieškovas atsiskaitė su atsakovu pagal taikos sutartį. Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartis jau įvykdyta. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu apeliantė priešieškinio nebuvo pateikusi. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad dėl teismo patvirtintos ieškovo ir R. G. taikos sutarties apeliantei neužkertamas kelias siekti tokio ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip ji nurodo priešieškinyje, patikslinant priešieškinio reikalavimus ieškovo atžvilgiu.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, trečiųjų asmenų teisių, todėl jos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.