- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-397-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21366-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- Ž. K., T. D., A. M. Č., I. V., V. V.
- Kaltinamasis
- A. V., O. V.
- Nukentėjusysis
- S. G., O. G., J. B., J. O.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. K., T. D., A. M. Č., V. V., I. V. ir išteisintųjų O. V., A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusios S. G. atžvilgiu), ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.
Be to, Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusios O. G. atžvilgiu), ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.
Be to, Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusios J. B. atžvilgiu), ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.
Taip pat, Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (veikos nukentėjusios J. O. atžvilgiu), ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo,
pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, Ž. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2017 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė, taip pat laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime.
Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
V. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu), ir jam paskirtos bausmės:
Žemesnės instancijos teismas
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo,
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metai laisvės atėmimo.
Taip pat, V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu), ir jam paskirtos bausmės:
Žemesnės instancijos teismas
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo.
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
T. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (veika nukentėjusio A. D. atžvilgiu), ir jam skirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.
Be to, T. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu), ir jam skirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, T. D. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. D. atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimą tęsti darbą arba mokytis, taip pat, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per 1 metus 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą:
Žemesnės instancijos teismas
R. Ž. – ne mažiau kaip 2 000 (du tūkstančius eurų),
R. Š. – ne mažiau kaip 2 000 (du tūkstančius eurų).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktas nepakeistas, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinas.
A. M. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant per 9 mėnesius atlyginti ne mažiau kaip 3 025 (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajai J. G..
A. M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
A. V. išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje (veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu), 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu), padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu).
O. V. išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje (veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu), 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu), padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu).
I. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (veika nukentėjusio A. D. atžvilgiu), ir jam skirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Be to, I. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu), ir jam skirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, I. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį atlikta bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu išspręstas civilinių ieškinių klausimas:
Žemesnės instancijos teismas
J. G. civilinis ieškinys dėl 15 123 eurų turtinės ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš G. K., R. T., A. M. Č., I. I. (T.) ir J. K..
S. G. civilinis ieškinys dėl 2 000 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš G. K., Ž. K. ir J. K..
J. O. civilinis ieškinys dėl 215 eurų turtinės ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamųjų Ž. K. ir M. Z..
J. B. civilinis ieškinys 687,64 Eur turtinei žalai ir 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai, priteisiant jį iš Ž. K..
O. G. civilinis ieškinys dėl 6 050 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš G. K., J. K. ir Ž. K..
R. Ž. ir R. Š. civilinis ieškinys dėl 8 0043,77 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant padarytą turtinę žalą solidariai iš R. T., V. V., I. I. (T.), M. U., I. V., T. D.. Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys atmestas.
O. M. civilinis ieškinys dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista 300 Eur O. M. naudai solidariai iš V. V., M. U., I. V. ir T. D..
UAB „Moment Credit“ civilinis ieškinys dėl 1 063,80 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteista solidariai iš V. V., M. U., I. V. ir T. D..
UAB „4Finance“ civilinis ieškinį dėl 330,35 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteista solidariai iš V. V., M. U., I. V. ir T. D..
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas A. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), esantiems daiktams: dujinei viryklei „Elektrolux EKK 513000“ baltos spalvos korpusu (A klasė, įsigyta 2014 m. vasario 28 d. Vilkaviškio UAB „T. T.“), 305,55 eurų vertės, skalbyklei „Whirlpool AWSE 7200“ baltos spalvos korpusu; plazminiam (LCD) televizoriui „Samsung“ (modelio Nr. UE60H6200AK) 60 colių įstrižainės, juodos spalvos korpusu; automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, sidabro spalvos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2015 m. balandžio 28 d. registruotas savininkės - valdytojos A. V. vardu; keturratei motorinei transporto priemonei „SHINERAY Lanvertti“ modelio Nr. XY25OST-9E, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), juodos ir raudonos spalvos, kuri nėra registruota Lietuvos Respublikoje, pratęstas iki civilinių ieškinių, priteistų iš V. V., atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas:
2015 m. lapkričio 23 d. R. V. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtus daiktus: geltono metalo moteriškus žiedus, 4 vnt.; geltono metalo įveriamus moteriškus auskarus, 1 vnt. (pora); geltono metalo stambaus pynimo 54 cm ilgio grandinėlę, 1 vnt., saugomus Kauno AVPK Finansų skyriuje, nuspręsta konfiskuoti;
2015 m. lapkričio 25 d. A. V. asmens kratos metu rastus ir paimtus daiktus: geltono metalo moterišką žiedą siaurą, be papuošimų ir geltono metalo moterišką žiedą su 5 akmenukais su akute nuspręsta grąžinti A. V., o platų žiedą su ažūriniais raižiniais – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą;
2015 m. gruodžio 14 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. V. pateiktą geltono metalo 55 dydžio 585 prabos aukso grandinėlę raudonos spalvos veliūrinėje dėžutėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. K., R. T., M. U., I. I., J. K., M. Z., o J. S., R. S., R. V., L. G. išteisinti, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. K. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiosios S. G. atžvilgiu) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., J. K. ir kitais asmenimis, kurių tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atliko šiuos veiksmus: 2015-09-07, apie 15.45 val., Marijampolės pataisos namuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tyrimo nenustatytam bendrininkui iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus į S. G. gyvenamosios vietos, esančios Jonavos mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai pranešus, kad jos sutuoktinis lipdamas laiptais sužalojo mergaitę, kuriai reikalinga chirurginė operacija ir norint su ja susitaikyti reikalinga sumokėti 2000 eurų, S. G. apgaulės įtakoje sutikus perduoti reikalaujamą sumą – tuo metu namuose buvusius pinigus, po ko 2015-09-07, apie 16.20 val. G. K. iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), trumpąja žinute Ž. K. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), nusiuntė J. G. gyvenamosios vietos duomenis, po to paskambino ir nurodė nuvykti pas nukentėjusiąją, prisistatyti M. B. ir paimti apgaule įgytus pinigus, po ko 2015-09-07, apie 16.30 val. Ž. K., vykdydamas G. K. telefonu duodamus nurodymus, atvyko į S. G. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė tariamai sužalotos mergaitės tėvo broliu, perdavė savo mobiliojo ryšio telefoną J. G., kurią su Ž. K. kalbėjęs nenustatytas bendrininkas įtikino paduoti sutartą sumą pinigų tariamam sužalotos mergaitės giminaičiui, ko pasekoje suklaidinta nukentėjusioji atidavė Ž. K. 2000 eurų, kuriuos jis, vykdydamas G. K. telefonu duodamus nurodymus, nedelsiant nuvežė ir perdavė Jonavos mieste veikusiai nusikalstamos veikos bendrininkei J. K..
2. Be to, Ž. K. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiosios J. O. atžvilgiu) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Z. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, veikusiais Kybartų mieste, Vilkaviškio rajone, bendrais veiksmais pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: 2015-09-16, apie 17.39 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytam nusikalstamos veikos bendrininkui mobiliojo ryšio telefonu, kurio vartotojo numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu išankstinio apmokėjimo paslaugos sistemai, veikusiu Kybartų mieste, paskambinus į J. O. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius J. O. drauge E. Ž. ir melagingai teigiant, kad pateko į avariją, nukentėjo ji pati ir vairuotojas, kuris ją partrenkė, paprašė J. O. paskolinti 7000 eurų, kurie reikalingi tam, kad policija neiškeltų baudžiamosios bylos, J. O. sutikus paskolinti 3000 eurų ir nuvežti pinigus draugei į Kauno klinikinės ligoninės padalinį, esantį adresu Gedimino g. 36, Kaune, po ko pokalbį perėmus kitam tyrimo nenustatytam bendrininkų grupės nariui, prisistačiusiam policijos pareigūnu bei paaiškinusiam, kad jis atvažiuos prie jos namų paimti pinigų, J. O. sutikus pinigus perduoti asmeniškai E. Ž., po ko tariamam policijos pareigūnui pasiūlius nuvežti J. O. į ligoninę, kurioje tariamai gydoma E. Ž. ir J. O. sutikus kartu važiuoti į gydymo įstaigą, telefonu padiktavus savo gyvenamosios vietos adresą, po ko Ž. K. kartu su M. Z. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami tyrimo nenustatyto bendrininkų grupės nario, veikusios Kybartų mieste, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, nurodymus ir tokiu būdu tyčiniais veiksmais prisidėdamas prie daromos nusikalstamos veikos, 2016-09-16, apie 18.40 val. nenustatyto modelio automobiliu atvyko J. O. nurodytu jos gyvenamuoju adresu, tikslu nuvežti J. O. į ligoninę pas tariamai gydomą draugę ir paimti iš jos apgaule išviliotų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. J. O. neįleidus Ž. K. į butą, atsisakius jam perduoti pinigus ir nurodžius, kad 3000 eurų ji nuveš ir perduos draugei pati, atsisakius važiuoti kartu su Ž. K., M. Z. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, jų transporto priemone bei išvykus į ligoninę taksi, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami tikslą pasisavinti svetimą turtą, Ž. K. ir M. Z., bendrai veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, padarė plėšimą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2015-09-16, laikotarpiu tarp 19.25 val. ir 20.20 val., J. O. iš savo namų taksi išvykus į Kauno klinikės ligoninės padalinį, esantį adresu Gedimino g. 36, Kaune, pas tariamai į eismo įvykį patekusią ir gydomą draugę E. Ž., kuriai vežė 3000 eurų, Ž. K. telefonu duodant nurodymus R. G. sekti J. O. ligoninėje ir vykstant jai iš gydymo įstaigos, siekiant nustatyti nukentėjusiosios buvimo vietą, o M. Z. telefonu nurodydamas galimą J. O. apiplėšimo vietą, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas sekant J. O. gydymo įstaigoje ir Kauno viešajame transporte bei telefonu informuojant Ž. K. apie J. O. veiksmus, Ž. K. apie nukentėjusiosios buvimo vietą telefonu pranešant prie J. O. namų laukiančiam M. Z., nukentėjusiajai įėjus į savo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, pirmajame aukšte ant laiptų M. Z. nenustatytu daiktu sudavus vieną smūgį J. O. į galvos dešiniąją pusę, veido sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvą dešinės akies srityje, pagrobė svetimą, J. O. priklausantį, turtą: 20 eurų vertės rankinę, 12 eurų vertės piniginę, 60 eurų, tris bendros 3 eurų vertės vaistinių ir knygyno nuolaidų korteles, 10 eurų vertės pirštines, 10 eurų vertės užrašų knygelę, 15 eurų vertės skėtį, 40 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su 5 eurų vertės SIM kortele, bendros 20 eurų vertės vaistus „Nebilet“, „Trental“, „Xanax“, bendros 20 eurų vertės moterišką kosmetiką (lūpų dažus, kvepalus, antakių pieštuką ir veidrodėlį), materialinės vertės neturintį pensininko pažymėjimą, tuo padarė J. O. 215 eurų turtinę žalą.
3. Be to, Ž. K. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namuose, bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015-09-18, apie 16.46 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytam bendrininkų grupės nariui, atliekančiam bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į J. B. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasisavino valstybės tarnautojo vardą, prisistatė Vilniaus kriminalinės policijos pareigūnu bei melagingai pranešė, kad jis seka banko darbuotoją R. Ž., kuri pasisavino didelį kiekį pinigų, ir teigdamas, kad reikia apsaugoti savo indėlius, įtikino J. B. nuvykti į banką ir išgryninti iš sąskaitų visas jos turimas lėšas, po ko 2015-09-18 J. B. AB „Šiaulių bankas“ skyriuje, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš savo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išgrynino bendrai 665 eurus, kuriuos parsivežė į namus ir kartu su namuose turėtomis lėšomis, t. y. iš viso 680 eurų, padavė į jos butą 2015-09-18, apie 20.15 val. atėjusiam nusikalstamos veikos bendrininkui Ž. K., veikusiam pagal iš anksto sutartą planą ir vykdžiusiam bendrininkų grupės nario, kurio tapatybė tyrimo metu nenustatyta, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiu Marijampolės pataisos namų zonoje, duodamus nurodymus. Šiais veiksmais Ž. K. bendrininkų grupe savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo J. B. turtą, iš viso 680 eurų.
4. Be to, Ž. K. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiosios O. G. atžvilgiu) nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., J. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015-09-19, apie 19.34 val., Marijampolės pataisos namuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), atsitiktine seka renkant Kauno miesto vartotojų numerius, paskambinus į O. G. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), pranešus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog jis yra nukentėjusiosios anūkas M., pakeliui iš parduotuvės ant laiptų sužalojo nepilnametę S. B., kuri patyrė galvos traumą, operuojama ir artimieji reikalauja 7000 eurų žalai atlyginti, po ko telefoną tariamai perdavus policijos pareigūnui, po ko tas pats tyrimo nenustatytas asmuo, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, prisistatė policijos pareigūnu A. J. ir, tęsdamas pokalbį su nukentėjusiąja, sužinojo jos vardą, tikslų gyvenamosios vietos adresą, po ko O. G. dėl didelio susijaudinimo negalėjo tęsti pokalbio ir perdavė telefoną savo sutuoktiniui J. G., kuris tyrimo nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam policijos pareigūnu, nurodė tikslią namuose laikomų pinigų sumą, t. y. 6050 eurų, po ko G. K., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) davė nurodymus organizuotos grupės nariui Ž. K. nuvykti nurodytu adresu paimti apgaule įgytų pinigų, po ko Ž. K., veikdamas pagal G. K. telefoninius nurodymus, 2015-09-18, apie 20.10 val. atvyko į O. ir J. G. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė tariamai sužalotos mergaitės tėvu, o O. G. apgaulės įtakoje perdavė jam 6050 eurų, po ko, vykdydamas G. K. telefonu duodamus nurodymus, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir tyrimo nenustatytu asmeniu, nenustatytu automobiliu nedelsiant nuvežė ir perdavė iš O. G. gautų pinigų dalį, t. y. 3000 eurų, Jonavos mieste veikusiai nusikalstamos veikos bendrininkei J. K., kuri suvokdama, kad iš O. G. gauti pinigai įgyti nusikalstamu būdu ir taip prisidėdama prie daromos nusikalstamos veikos, iš Ž. K. gautas O. G. priklausančias lėšas panaudojo savo ir kitų asmenų naudai.
5. V. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu), I. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu) ir T. D. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu) nuteisti už tai, kad kartu su R. T., M. U., I. I. (T.) bei asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir kitais asmenimis, kurių tapatybės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, atliko šiuos veiksmus: 2015-11-12, apie 09.05 val. R. T. iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į A. D. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), bei, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju M. bei melagingai pranešė, kad bankų darbuotojai ketina pasisavinti klientų pinigus, įtikino A. D. su banku AB „Swedbank“ sudaryti elektroninio prisijungimo prie A. D. turimų sąskaitų šioje kredito įstaigoje sutartį, po ko 2015-11-12, apie 10.08 val. A. D. apgaulės įtakoje AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Savanorių pr. 375, Kaune, sudarė elektroninės bankininkystės sutartį ir tą pačią dieną nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 11.12 val., manydamas, jog duomenys būtini nusikalstamos veikos tyrimui, nenustatytam organizuotos grupės, veikusios Marijampolės pataisos namuose, nariui padiktavo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, skirtus prisijungti prie A. D. elektroninės bankininkystės, po ko, 2015 m. lapkričio 12 d. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantys bendrininkai, kurių tapatybės nenustatytos, tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. A. D. banko sąskaitoje esančias lėšas, neteisėtai laikomu elektroniniu prietaisu, kurio vartotojo IP (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), su mobilaus ryšio „Mezon“ įrenginiu MAC adresu (duomenys neskelbtini) prisijungę prie interneto tinklo, panaudodami svetimus (A. D.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją – A. D., neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos (informacinės sistemos), susietos su A. D. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko neteisėtas finansines operacijas: laikotarpiu nuo 2015-11-12, 11.12 val. iki 2015-11-13, 12.39 val. pervedė iš viso 1743 eurus į bendrininko M. U. pateiktą J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-13, apie 11.25 val. pervedė 1150 eurų į bendrininko I. V. pateiktą L. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nusikaltimo bendrininkė, kurios atžvilgiu byla išskirta, vykdydama telefonu duodamus M. U. nurodymus, iš A. D. banko sąskaitos pervestas lėšas išgrynino AB „Swedbank“ bankomate Kauno mieste, o nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką L. G., vykdydamas I. V. telefoninius nurodymus, išgrynino AB „Swedbank“ bankomatuose Varėnos mieste ir perdavė pagal bendrininko V. V. telefoninius nurodymus Kauno ir Varėnos miestuose veikusiam bendrininkui T. D., po ko,
6.1. tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, R. T. iš neteisėtai laikomų mobiliojo ryšio telefonų, kurių vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-11-13, apie 08.52 val. iki 2015-11-13, apie 21.41 val., sistemingai skambindami į A. D. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), įtikino A. D. pervesti lėšas iš jo turimų banko sąskaitų, o suklaidintas A. D., vykdydamas R. T. telefoninius nurodymus, 2015-11-13, apie 11.00 val. iš savo banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1200 eurų į L. S. banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko L. S., vykdydama M. U. telefonu duodamus nurodymus, iš A. D. banko sąskaitos pervestas lėšas išgrynino AB „Swedbank“ bankomate Kauno mieste ir perdavė pagal bendrininko V. V. telefoninius nurodymus veikusiam nusikalstamos veikos bendrininkui T. D., po ko, A. D. 2015-11-13, 18.08 val. iš savo sąskaitų banke AB „Šiaulių bankas“ Rotušės klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Rotušės a. 1, Kaune, išgrynino 10 789,96 eurus, 2015-11-13, 20.42 val. AB „Šiaulių bankas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 10 314,71 eurus ir perdavė iš viso 21 104,67 eurus nusikalstamos veikos bendrininkui, kurio atžvilgiu byla išskirta, kuris, suvokdamas, kad iš A. D. gauti pinigai įgyti nusikalstamu būdu, ir vykdydamas R. T. telefonu duodamus nurodymus, tokiu būdu tyčiniais veiksmais prisidėdamas prie daromos nusikalstamos veikos, už nenustatytą atlygį 2015-11-13, laikotarpiu nuo 18 val. iki 24 val., tyrimo nenustatytą A. D. priklausančių pinigų dalį perdavė pagal V. V. telefoninius nurodymus Kauno mieste veikusiam T. D., po ko,
6.2. tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, 2015-11-14, laikotarpiu nuo 08.52 val. iki 17.25 val., R. T. ir kiti tyrimo nenustatyti bendrininkai, veikę Marijampolės pataisos namuose, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai skambino į A. D. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju M. ir melagingai teigdami, kad bankų darbuotojai ketina pasisavinti klientų pinigus, įtikino A. D. paimti lėšas iš jo turimų banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų, o suklaidintas A. D., vykdydamas organizuotos grupės narių telefonu duodamus nurodymus, 2015-11-14, apie 18:06 val. iš savo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, išgrynino iš viso 35 664,33 eurus, iš kurių tiksliai nenustatytą dalį lėšų perdavė į banko skyrių jį lydėjusiems tyrimo nenustatytiems nusikalstamos veikos bendrininkams, likusią tiksliai nenustatytą dalį lėšų perdavė 2015-11-14 tyrimo nenustatytu laiku į A. D. namus Kauno mieste atvykusiai nusikalstamos veikos bendrininkei I. I. (T.), kuri, vykdydama R. T. ir tyrimo nenustatyto asmens telefonu duodamus nurodymus, už tyrimo nenustatytą atlygį iš A. D. gautą tiksliai nenustatytą pinigų dalį parsivežė į savo gyvenamąją vietą Panevėžio mieste, po ko,
6.3. tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, 2015-11-15, laikotarpiu nuo 13.51 val. iki 18.09 val., R. T. ir kiti bendrininkai, kurių tapatybės nenustatytos, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai skambino į A. D. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, bei pasisavinę valstybės tarnautojo vardą, prisistatę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju M., įtikino A. D. paimti lėšas iš jo turimų banko AB „DNB bankas“ sąskaitų, o suklaidintas A. D., vykdydamas telefonu duodamus nurodymus, 2015-11-15, tyrimo nenustatytu laiku banko AB „DNB bankas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 8500 eurų, banko AB „Danske bank“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 7262,77 eurų, ir perdavė 2015-11-15 tyrimo nenustatytu laiku į jo namus Kauno mieste atvykusiai nusikalstamos veikos bendrininkei I. I. (T.), kuri, vykdama R. T. ir tyrimo nenustatyto asmens telefonu duodamus nurodymus, už tyrimo nenustatytą atlygį iš A. D. gautus pinigus, iš viso 15762,77 eurus, parsivežė į savo gyvenamąją vietą Panevėžio mieste, po ko 2015-11-15, apie 23 val. dalį pinigų, t. y. 4600 eurų, prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžio mieste perdavė pagal V. V. telefoninius nurodymus veikusiam nusikalstamos veikos bendrininkui T. D., kitą tyrimo nenustatytą dalį A. D. lėšų įvairiais būdais panaudojo savo ir kitų asmenų naudai, po ko,
6.4. tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, 2015-11-16, laikotarpiu nuo 08.52 val. iki 14.17 val., R. T. ir kiti bendrininkai, kurių tapatybės nenustatytos, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai skambino į A. D. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, ir pasisavinę valstybės tarnautojo vardą, prisistatę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju M., pasikėsino įgyti A. D. priklausančius 10000 eurų, kuriuos nukentėjusįjį įtikino paimti iš jo banko sąskaitų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi 2015-11-16, apie 14.17 val., A. D. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK pareigūnų buvo sulaikyta pagal R. T. telefoninius nurodymus veikusi nusikalstamos veikos bendrininkė I. I. (Tumasonienė), kuri iš Panevėžio miesto taksi atvyko paimti apgaule užvaldytų A. D. pinigų.
2. Be to, V. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu), I. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu) ir T. D. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusios O. M. atžvilgiu) nuteisti už tai, kad kartu su M. U. ir kitais asmenimis, kurių tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atliko šiuos veiksmus: 2015-11-13, laikotarpiu nuo 12.40 val. iki 12.45 val., laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekantys asmenys, kurių tapatybė nenustatyta, iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), atsitiktine seka renkant Vilniaus miesto fiksuoto ryšio telefonų vartotojų numerius, paskambino į O. M. gyvenamosios vietos, esančios Vilniaus mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), bei, pasisavinę valstybės tarnautojo vardą, prisistatė Vilniaus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju D. B. bei melagingai pranešė, kad per jos asmeninę sąskaitą banke AB „Swedbank“ buvo atliktas didelės vertės, t. y. apie 8000 eurų, pavedimas, pareigūnai sulaikė asmenį, kuris naudojosi jos banko sąskaita, po ko, telefoną perėmęs tyrimo nenustatytas bendrininkas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, įtikinamu balsu prisistatė centrinio banko specialiste ir tęsė telefoninį pakalbį su O. M., pasakė, kad reikia jos banko sąskaitą užblokuoti elektroninės bankininkystės būdu bei paprašė padiktuoti duomenis, skirtus prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, po ko, O. M., manydama, jog šie duomenys būtini nusikalstamos veikos tyrimui ir tokiu būdu būdama suklaidinta, padiktavo savo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, skirtus prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, susietos su jos banko AB „Swedbank“ sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), po ko, 2015-11-13 Marijampolės pataisos namuose atliekantys bausmę asmenys, kurių tapatybės nenustatytos, tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. O. M. banko sąskaitoje esančias lėšas, neteisėtai laikomu elektroniniu prietaisu, kurio vartotojo IP (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), su mobilaus ryšio „Mezon“ įrenginiu MAC adresu (duomenys neskelbtini), prisijungę prie interneto tinklo, O. M. vardu sudarė greitųjų vartojimo kreditų sutartis su greitųjų kreditų bendrovėmis UAB „4Finance“, UAB „Moment Credit“, UAB „Digital“, kurios pagal sutartį 2015-11-13 į O. M. banko AB „Swedbank“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 2660 eurų kreditą, po ko, tą pačią dieną asmenys, kurių tapatybės nenustatytos, tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, panaudodami svetimus (O. M.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją – O. M., neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos (informacinės sistemos), susietos su O. M. sąskaitomis, ir atliko neteisėtas finansines operacijas: 2015-11-12 iš O. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 1071 eurą į bendrininko M. U. pateiktą J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-13 iš O. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1150 eurų į bendrininko I. V. pateiktą L. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nusikaltimo bendrininkė, kurios atžvilgiu byla atskirta, vykdydama telefonu duodamus M. U. nurodymus, iš O. M. banko sąskaitos pervestas lėšas išgrynino AB „Swedbank“ bankomate Kauno mieste, apie nusikalstamą veiką nežinantis L. G., vykdydamas I. V. telefoninius nurodymus, išgrynino AB „Swedbank“ bankomatuose Varėnos mieste ir perdavė pagal bendrininko V. V. telefoninius nurodymus Kauno ir Varėnos miestuose veikusiam nusikalstamos veikos bendrininkui T. D.. Šiais veiksmais V. V., M. U., I. V., T. D. ir tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupe savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo O. M. turtą, iš viso 2221 eurų.
3. A. M. Č. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., R. T., I. I. (T.), J. K. bei su asmenimis, kurių tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atliko šiuos veiksmus: 2015-04-12, apie 14.10 val., R. T. iš Marijampolės pataisos namų, esančių adresu Sporto g. 7, Marijampolė, neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus į J. G. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, prisistačius saugumo darbuotoju iš Vilniaus bei melagingai pranešus, kad banko AB „Medicinos bankas“ darbuotojai kėsinasi pasisavinti klientų pinigus, įtikinus J. G. vykti į minėtą banką ir iš jos turimų sąskaitų išgryninti visas lėšas, pasiimti su savimi mobiliojo ryšio telefoną, kurio vartotojo numerį (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji padiktavo tariamam pareigūnui, ir nurodžius jai vykti taksi automobiliu, kuris atvažiuos prie jos namų, po ko R. T. iš to paties numerio (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikomu telefonu 2015-04-12, apie 15.13 val. paskambino į taksi paslaugas teikiančią bendrovę „K.“, esančioje Kauno mieste, užsakė taksi J. G. nuvežti nuo jos namų (duomenys neskelbtini), Kaune iki AB „Medicinos bankas“ skyriaus, esančio Kauno oro uoste, po ko, radijo ryšiu priėmusiam iškvietimą vykti A. M. Č., kuris 2015-04-12 ne vėliau kaip iki 15.30 val. jam priklausančiu taksi automobiliu Mercedes Benz 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie J. G. gyvenamojo namo ir nuo tos vietos klientę nuvežė į Kauno oro uostą adresu Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno rajonas, po ko J. G. apgaulės įtakoje oro uoste veikiančiame AB „Medicinos bankas“ skyriuje iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 4344,30 EUR, grįžo į jos laukiantį taksi ir, vykdydama telefonu duodamus R. T. nurodymus, apgaulės įtakoje perdavė visus iš banko paimtus pinigus, iš viso 4344,30 eurus, A. M. Č., kuris, suvokdamas, kad iš nukentėjusiosios pinigai įgyti sukčiavimo būdu, vykdydamas R. T. telefoninius nurodymus, parvežė J. G. į namus, po to iš J. G. perduotų pinigų kaip atlygį už paslaugą paėmęs 100 eurų, likusias lėšas, t. y. 4244,30 eurus, 2015-04-12, apie 18.30 val. nuvežė ir perdavė prie (duomenys neskelbtini) mieste laukusiai ir pagal R. T. telefoninius nurodymus veikusiai bendrininkei I. I. (T.), po ko, 2015-04-13, apie 09.30 val. R. T. iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio vartotojo numeris (duomenys neskelbtini), paskambino į A. M. Č. asmeninį mobilųjį telefoną ir pasiūlė už 100 eurų atlygį nuvežti J. G. į banko AB „Medicinos bankas“ skyrių Kaune, po to paimti nukentėjusiosios iš banko išgrynintus pinigus ir nuvežti į Panevėžio miestą bei perduoti nurodytam asmeniui, po ko A. M. Č., suvokdamas, kad prieš J. G. vykdoma nusikalstama veika, 2015-04-13, ne vėliau kaip iki 10.25 val., jam priklausančiu taksi automobiliu Mercedes Benz 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. nuvežė į banko AB „Medicinos bankas“ skyrių, esantį adresu Vytauto pr. 14, Kaune, kuriame nukentėjusioji, vykdydama R. T. telefonu duodamus nurodymus, iš savo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išgrynino bendrai 7819 eurų, iš kurių 6819 eurų perdavė A. M. Č., po ko jis iš gautos sumos paėmęs iš anksto sutartą 100 eurų atlygį, likusias J. G. jam perduotas lėšas, t. y. 6719 eurų, 2015-04-13, ne vėliau kaip iki 13 val. nuvežė ir perdavė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste laukusiai ir pagal R. T. telefoninius nurodymus veikusiai I. I. (T.), po ko ji, veikdama pagal bendrą G. K. ir R. T. tarpusavio susitarimą, vykdydama G. K. ir R. T. telefoninius nurodymus, laikotarpiu nuo 2015-04-12 iki 2015-11-13, tyrimo nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytą dalį J. G. priklausančių pinigų tarpmiestinių autobusų siunta ir tiesiogiai perdavė nusikalstamos veikos bendrininkei J. K., veikusiai Jonavos mieste pagal G. K. telefoninius nurodymus, po ko, laikotarpiu nuo 2015-04-12 iki 2015-04-13, tyrimo nenustatytu laiku, R. T. iš Marijampolės pataisos namų, esančių adresu Sporto g. 7, Marijampolė, neteisėtai laikomais mobiliojo ryšio telefonais, kurių vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sistemingai skambino į J. G. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą prisistatė saugumo darbuotoju iš Vilniaus bei įtikino J. G. atiduoti visas jos namuose laikomas pinigines lėšas ir papuošalus, po ko apgaulės įtakoje nukentėjusioji J. G. padavė į jos namus atėjusiam tyrimo nenustatytam nusikalstamos veikos bendrininkui grynuosius pinigus, iš viso 2460 eurų, bei bendros 1500 eurų vertės auksinius juvelyrinius dirbinius – tris moteriškus žiedus, vieną moterišką grandinėlę, du pakabukus ir moterišką laikrodį.
4. A. V. ir O. V. buvo kaltinamos, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu) už tai, kad įgijo, naudojosi, o A. V. ir realizavo, didelės vertės, t. y. 75 433,84 Eur, turtą, žinodamos, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, ir kaip bendrininkės prisidėjo prie organizuota grupe vykdomo sukčiavimo, o būtent: laikotarpiu nuo 2015-11-12, apie 09.05 val. iki 2015-11-15 apie 18.09 val., laisvės atėmimo bausmę atliekantiems G. K., R. T. ir kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems organizuotos grupės, veikusios Marijampolės pataisos namuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, nariams iš neteisėtai laikomų mobiliojo ryšio telefonų, kurių vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sistemingai skambinant į A. D. gyvenamosios vietos, esančios Kauno mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju M. bei melagingai pranešus, kad bankų darbuotojai ketina pasisavinti klientų pinigus, įtikino A. D. su banku AB „Swedbank“ sudaryti elektroninio prisijungimo prie A. D. turimų sąskaitų šioje kredito įstaigoje sutartį, po ko, 2015 m. lapkričio 12 d. A. D. AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Savanorių pr. 375, Kaune, sudarė elektroninės bankininkystės sutartį ir tą pačią dieną nenustatytu laiku organizuotos grupės, veikusios Marijampolės pataisos namuose, nariui, kurio tapatybė nenustatyta, padiktavo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, skirtus prisijungti prie A. D. elektroninės bankininkystės, susietos su jo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“, po ko 2015-11-13 Marijampolės pataisos namuose atliekantys bausmę J. S. ir kiti organizuotos grupės nariai, kurių tapatybės nenustatytos, tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. A. D. banko sąskaitoje esančias lėšas, neteisėtai laikomu elektroniniu prietaisu su mobilaus ryšio „Mezon“ įrenginiu MAC adresu (duomenys neskelbtini), kurį laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2015-11-04 tyrimo nenustatytu būdu J. S. į Marijampolės pataisos namus perdavė nusikalstamos veikos bendrininkė R. S., atliko neteisėtas finansines operacijas: laikotarpiu nuo 2015-11-12, 11.12 val. iki 2015-11-13, 12.39 val. pervedė iš viso 1743 eurus į organizuotos grupės nario M. U. pateiktą J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-13, apie 11.25 val. pervedė 1150 eurų į organizuotos grupės nario I. V. pateiktą L. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-13, apie 11 val. iš A. D. banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 1200 eurų į organizuotos grupės nario M. U. pateiktą L. S. banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nusikaltimo bendrininkė L. S., vykdydama telefonu duodamus M. U. nurodymus, iš A. D. banko sąskaitų į jos ir jos motinos J. S. sąskaitas pervestas lėšas išgrynino AB „Swedbank“ bankomate ir AB „Šiaulių bankas“ skyriuje Kauno mieste, nusikaltimo bendrininkas L. G., vykdydamas I. V. telefoninius nurodymus, iš A. D. banko sąskaitos pervestas lėšas išgrynino AB „Swedbank“ bankomatuose Varėnos mieste ir perdavė pagal organizuotos grupės nario V. V. telefoninius nurodymus Kauno ir Varėnos miestuose veikusiam nusikalstamos veikos bendrininkui T. D., kuris už tiksliai nenustatytą piniginį atlygį grynuosius pinigus perdavė pagal organizuotos grupės nario V. V. telefoninius nurodymus Kudirkos Naumiestyje veikusioms nusikalstamos veikos bendrininkėms A. V. ir O. V., po ko, A. D. apgaulės įtakoje 2015-11-13, 18.08 val. iš savo sąskaitų banke AB „Šiaulių bankas“ Rotušės klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Rotušės a. 1, Kaune, išgrynino 10789,96 eurus, 2015-11-13 20.42 val. AB „Šiaulių bankas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 10314,71 eurus ir perdavė iš viso 21104,67 eurus nusikalstamos veikos bendrininkui T. G., kuris, suvokdamas, kad iš A. D. gauti pinigai įgyti nusikalstamu būdu, ir vykdydamas organizuotos grupės narių G. K. ir R. T. telefonu duodamus nurodymus, tokiu būdu tyčiniais veiksmais prisidėdamas prie daromos nusikalstamos veikos, 2015-11-13, laikotarpiu nuo 18 val. iki 24 val., už tiksliai nenustatytą atlygį perdavė tyrimo nenustatytą iš A. D. gautų pinigų dalį pagal V. V. telefoninius nurodymus Kauno mieste veikusiam nusikaltimo bendrininkui T. D., kuris už tiksliai nenustatytą piniginį atlygį grynuosius pinigus perdavė pagal V. V. telefoninius nurodymus Kudirkos Naumiestyje veikusioms nusikalstamos veikos bendrininkėms A. V. ir O. V., po ko suklaidintas A. D., vykdydamas organizuotos grupės narių telefonu duodamus nurodymus, 2015-11-15, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, banko AB „DNB bankas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 8500 eurų ir perdavė 2015-11-15 tyrimo nenustatytu laiku į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune atvykusiai nusikalstamos veikos bendrininkei I. T., kuri, vykdydama Marijampolės pataisos namuose veikusios organizuotos grupės narių G. K. ir R. T. telefonu duodamus nurodymus, tokiu būdu tyčiniais veiksmais prisidėdama prie daromos nusikalstamos veikos, už tyrimo nenustatytą atlygį iš A. D. gautus pinigus parsivežė į savo gyvenamąją vietą Panevėžio mieste, po ko, 2015-1115, apie 23 val. dalį pinigų, t. y. 4600 eurų, prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje perdavė pagal organizuotos grupės nario V. V. telefoninius nurodymus veikusiam nusikalstamos veikos bendrininkui T. D., po ko, iš I. T. paimtus pinigus T. D. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku už tiksliai nenustatytą atlygį nuvežė ir perdavė pagal V. V. telefonu duodamus nurodymus veikusiems nusikaltimo bendrininkams - V. V. šeimos nariams A. V., O. V. ir R. V., kurie suvokdami, kad perduoti pinigai gauti nusikalstamu būdu ir taip prisidėdami prie vykdomos nusikalstamos veikos, A. D. priklausančius pinigus panaudojo savo ir kitų asmenų naudai.
5. Be to, A. V. ir O. V. buvo kaltinamos, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiosios O. M. atžvilgiu) už tai, kad įgijo, naudojosi, o A. V. ir realizavo, turtą, kurio vertė 2221 Eur, žinodamos, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, ir kaip bendrininkės prisidėjo prie organizuota grupe vykdomo sukčiavimo, o būtent: 2015-11-13, laikotarpiu nuo 12.40 val. iki 12.45 val., laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekantiems G. K. kartu su R. T. ir kitais organizuotos grupės nariais, kurių tapatybė nenustatyta, iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), atsitiktine seka renkant Vilniaus miesto fiksuoto ryšio telefonų vartotojų numerius, paskambinus į O. M. gyvenamosios vietos, esančios Vilniaus mieste, fiksuoto ryšio telefoną, kurio vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, prisistačius Vilniaus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju D. B. bei melagingai pranešus, kad per jos asmeninę sąskaitą banke AB „Swedbank“ buvo atliktas didelės vertės, nusikalstamą veiką padaręs asmuo sulaikytas, reikia banko sąskaitą užblokuoti elektroninės bankininkystės būdu, taip iš O. M. išviliojus duomenis, skirtus prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, susietos su banko AB „Swedbank“ sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), po ko 2015-11-13 Marijampolės pataisos namuose atliekantys bausmę J. S. ir kiti organizuotos grupės nariai, kurių tapatybės nenustatytos, tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. O. M. banko sąskaitoje esančias lėšas, neteisėtai laikomu elektroniniu prietaisu su mobilaus ryšio „Mezon“ įrenginiu MAC adresu (duomenys neskelbtini) prisijungę prie interneto tinklo, O. M. vardu sudarė greitųjų vartojimo kreditų sutartis su greitųjų kreditų bendrovėmis UAB „4Finance“, UAB „Moment Credit“, UAB „Digital“, kurios pagal sutartį 2015-11-13 į O. M. banko AB „Swedbank“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 2660 eurų kreditą, po ko, tą pačią dieną organizuotos grupės, veikusios Marijampolės pataisos namuose, nariai, kurių tapatybės nenustatytos, tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, panaudodami svetimus (O. M.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją - O. M., neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos (informacinės sistemos), susietos su O. M. sąskaitomis, ir atliko neteisėtas finansines operacijas: 2015-11-12 iš O. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 1 071 eurą į organizuotos grupės nario M. U. pateiktą J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-13 iš O. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 150 eurų į organizuotos grupės nario I. V. pateiktą L. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nusikaltimo bendrininkė L. S., vykdydama telefonu duodamus M. U. nurodymus, iš O. M. banko sąskaitos pervestas lėšas išgrynino AB „Swedbank“ bankomate Kauno mieste, nusikaltimo bendrininkas L. G., vykdydamas I. V. telefoninius nurodymus, išgrynino AB „Swedbank“ bankomatuose Varėnos mieste ir perdavė pagal organizuotos grupės nario V. V. telefoninius nurodymus Kauno ir Varėnos miestuose veikusiam nusikalstamos veikos bendrininkui T. D., kuris tyrimo tiksliai nenustatytu laiku už tiksliai nenustatytą atlygį grynuosius pinigus nuvežė ir perdavė pagal V. V. telefonu duodamus nurodymus veikusiems nusikaltimo bendrininkams - V. V. šeimos nariams A. V., O. V. ir R. V., kurie suvokdami, kad perduoti pinigai gauti nusikalstamu būdu ir taip prisidėdami prie vykdomos nusikalstamos veikos, O. M. priklausančius pinigus panaudojo savo ir kitų asmenų naudai.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniame skunde Ž. K. prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
11.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymėjo, kad jis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir paskirdamas jam bausmę, į tai neatsižvelgė. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, kadangi jis savo kaltę pripažino, nors kai kurių epizodų ir neprisiminė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž. K. ilgą laiką buvo suimtas. Taip pat, nuteistojo teigimu, padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai buvo išskirstytos į epizodus ir jo atžvilgiu priimti skirtingi apkaltinamieji nuosprendžiai, taip paskiriant griežtesnę galutinę subendrintą bausmę.
11.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad darant nusikalstamas veikas nebuvo pasiskirstoma vaidmenimis ir susitariama dėl nusikalstamų veikų darymo, todėl jo atžvilgiu netinkamai kvalifikuota BK 25 straipsnio 2 dalis. Pažymėjo, kad veikų padarymo metu nuteistasis buvo laisvėje, kiti kaltinamieji tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo skambinta iš mažiausiai dviejų laisvės atėmimo vietų (Marijampolės ir Kybartų pataisos namų), todėl negalima traktuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo susitarimas. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau kartu pažymi, kad susitarimo ir pasiskirstymo rolėmis nebuvo. Nurodė, kad jam buvo paskirta griežčiausia bausmė iš visų kitų nusikaltimuose dalyvavusių asmenų, nors pats Ž. K. nusikaltimuose dalyvavo kaip pagalbininkas. Atkreipė dėmesį, kad iki suėmimo oficialiai dirbo Vokietijoje, todėl būdamas laisvėje galėtų greičiau atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Mano, kad buvo nuteistas per griežtai, todėl prašo sumažinti jam paskirtos bausmės laiką.
7. Nuteistasis V. V. skundu apygardos teismui prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2019 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties.
12.1. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas, nes priimtas preziumuojant jo kaltę ir ignoruojant įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Nuteistasis apeliaciniame skunde analizuoja sukčiavimo nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju teismas privalėjo nustatyti, kad būtent jo veiksmais prieš nukentėjusiuosius A. D. ir O. M. buvo panaudota apgaulė bei toji apgaulė yra nuteistojo turto ar turtinės teisės įgijimo priežastimi, tačiau toks faktas byloje nustatytas nebuvo. Nuteistojo teigimu, abiejų nukentėjusiųjų duoti parodymai ir baudžiamojoje byloje užfiksuoti faktai rodo, kad abiem sukčiavimo atvejais nuteistasis V. V. faktiškai jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryti negalėjo, kadangi nukentėjusiųjų asmenų bankininkystės duomenys buvo išgauti ne jo, o nenustatytų asmenų veiksmais. Byloje liko nenustatyta, kad V. V. būtų bendravęs su nukentėjusiaisiais, juos pažinojęs ar apgavęs juos ir užvaldęs pinigines lėšas. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad V. V. mato pirmą kartą, su nuteistuoju nėra bendravę. Be to, pats V. V. nebuvo įgijęs galimybės naudoti iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu pasisavintą turtą. Pažymėjo, kad jis laisvės atėmimo vietoje perpardavinėdavo telefonus, kuriuos nusipirkdavo pats ar nupirkdavo jo artimieji, o gaunamu pelnu jis padėdavo savo artimiesiems laisvėje, pats pragyvendavo įkalinimo įstaigoje. Teigia, kad apie tai, kuo užsiimdavo iš jo telefonus įsigiję kiti nuteistieji, jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas preziumuojant jo kaltę, jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė, apie juos nieko nežinojo, taip pat, nežinojo, kad už parduotus telefonus su juo atsiskaitė sukčiavimo būdu gautais pinigais.
8. Apeliaciniame skunde T. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – T. D. išteisinti.
13.1. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir netinkamai kvalifikavo jam inkriminuotas veikas. Nuteistasis pažymėjo, kad jam inkriminuotose sukčiavimo epizoduose objektyvioji pusė pasireiškė tuo, jog jis, V. V. paprašytas, susitiko su byloje įvardintais asmenimis ir iš jų paėmė tam tikras pinigų sumas, kurias nuveždavo V. V. giminėms. Tačiau, nuteistojo teigimu, teismas neanalizavo, kuo pasireiškė nuteistojo veiksmai panaudojant apgaulę bei veikos baigtumo momento. Nuteistasis pažymėjo, kad pinigines lėšas gavo iš I. I. ir L. G., kada jie iš savo sąskaitų išgrynino A. D. ir O. M. pervestus pinigus. Būtent jie ir įvykdė svetimo turto užvaldymą. Tuo tarpu T. D. veiksmai pasireiškė tik jau užvaldytų pinigų perdavimu pagal V. V. prašymą ir T. D. veiksmai neturėjo jokios reikšmės nusikalstamų padarinių kilimui, todėl nėra inkriminuotos veikos sudėties objektyviosios pusės požymio – priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių.
13.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo veiksmuose nėra subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kaltės formos – tiesioginės tyčios bendrininkauti, todėl jis turėtų būti išteisintas. T. D. pažymėjo, kad viso proceso metu jis nuosekliai teigė, jog nežinojo, kad pinigai, kuriuos V. V. prašymu paimdavo iš jam nurodytų asmenų, yra gauti iš nusikalstamos veikos. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad T. D. suvokė bendrą susitarimą su V. V. sukčiauti, todėl nepagrįstai buvo pripažintas bendrininku. Mano, kad teismo išvada neparemta įrodymais, padaryta vadovaujantis prielaidomis ir nemotyvuota, kadangi kaltinamųjų A. V., O. V. ir R. V. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Pažymėjo, kad teismas palankiai vertino išteisintųjų nurodytas aplinkybes, jog iš T. D. gaunami pinigai buvo susiję su V. V. organizuojama ir vykdoma prekyba mobiliaisiais telefonais laisvės atėmimo vietose, tačiau, sprendžiant T. D. atsakomybės klausimą, teigiama, kad jis turėjo žinoti apie pinigų kilmę. Nuteistojo teigimu, V. V. ir jam yra aiškinęs apie prekybą mobiliojo ryšio telefonais ir iš to gaunamus pinigus. Apie jo daromas nusikalstamas veikas, nuteistojo teigimu, jis nieko nežinojo.
13.3. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam inkriminuotos veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad teismas neįvardijo, kokią pinigų sumą nusikalstamu būdu jis užvaldė ir kokio dydžio žala padaryta nuketėjusiajam. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad T. D. gavo dalį iš A. D. sąskaitų išgrynintų pinigų. Be to, nurodyta, kad I. I. (T.) Panevėžyje jam perdavė 4600 Eur. Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad iš A. D. užvaldytą 21 106,67 Eur sumą perdavė T. G., tačiau teismas nurodė, kad didžiąją dalį pinigų perdavė neįvardinta moteris. T. G. taip pat nepatvirtino, kad pinigus būtų perdavęs T. D.. Vertinant veiką padarytą bendrininkų grupėje, turi būti nustatyti konkretūs nario veiksmai ir jo padaryta konkreti žala, todėl šiuo atveju T. D. veiksmų vertinimui negali turėti įtakos kitų grupės narių atliktos veikos, apie kurias jis nieko nežinojo. Teismo vertinimu, T. D. gavo konkrečią 4600 eurų sumą iš I. I. (T.), o tai nėra didelės vertės turtas, todėl veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas. Taip pat, teismas nepagrįstai solidariai iš šešių asmenų priteisė civilinį ieškinį A. D. įpėdiniams, kadangi T. D. nėra inkriminuota kokią konkrečiai žalą jis padarė.
13.4. Dėl nusikalstamos veikos O. M. atžvilgiu nuteistasis nurodė, kad šiame epizode nėra nustatyta konkrečių faktinių aplinkybių kada ir kaip jis dalyvavo šios veikos padaryme. Ikiteisminiame tyrime buvo teigiama, kad iš O. M. banko sąskaitų išgrynintus pinigus jis gavo per du kartus, t. y. 2015 m. lapkričio 13 d., 16 val. 30 min. Kaune ir 17 val. Varėnoje, tačiau pažymėjo, kad per tokį trumpą laiką jis negalėjo būti skirtinguose miestuose. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pinigų perdavimo laiko jau nenurodė, todėl nuosprendžio pagrįstumas kelia abejonių.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. Č. prašo panaikinti 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
14.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apeliantas pažymėjo, kad teismas pernelyg sureikšmino nukentėjusiosios J. G. parodymus, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, be to, nukentėjusioji nebuvo apklausta teisme. Tokiu būdu įrodymais buvo pripažinti duomenys (nukentėjusiosios J. G. parodymai), kurie byloje atsirado grubiai pažeidžiant BPK 276 straipsnį, kas nulėmė esminį BPK pažeidimą, kadangi nukentėjusiosios J. G. parodymai nebuvo pagarsinti teisme. Be to, juos perskaityti būtų buvusi galimybė tik jeigu J. G. būtų davusi parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar būtų anksčiau apklausta teisme, tačiau to nebuvo padaryta. Be to, negalima suprasti, kuriais J. G. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu rėmėsi teismas. J. G. buvo apklausta tris kartus, jos nurodytos aplinkybės visose apklausose skiriasi, tačiau teismas jų pakankamai nedetalizavo ir nevertino. Be to, teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes nuosprendyje išdėstė ne motyvus, o tik prielaidas ir spėjimus ir jais rėmėsi, tokiu būdu pažeisdamas nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus bei nekaltumo prezumpcijos, šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principus.
14.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos (sukčiavimo) sudėties objektyviųjų (apgaulės) ir subjektyviųjų (tiesioginės tyčios) požymių. Nuteistojo teigimu, vien tai, kad jis prisipažino du kartus vežęs J. G. į banką paimti pinigų, kuriuos vėliau nuvežė į Panevėžį ir perdavė moteriai, nesudaro pagrindo teigti, kad jis žinojo apie tai, jog pinigai iš nukentėjusiosios buvo užvaldyti apgaulės būdu. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. M. Č. nusikalstamos veikos prieš J. G. metu buvo pakankamai aktyvus, esą nurodė jai į kurį banko padalinį važiuoti, perskaičiavo gautus iš jos pinigus, pasakė, kad turi nurodymą juos vežti į Panevėžį, iš šių pinigų atskaičiavo du kartus po 100 eurų ir juos pasiėmė sau, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, išvada padaryta remiantis ne įrodymų visetu, o tik išimtinai nukentėjusiosios prieštaringai parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, bei kurių teismas tinkamai neįvertino ir neištyrė. Be to, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo siekis nebuvo susijęs su J. G. apgaule ir išankstiniu siekiu ir tikslu bei žinojimu, jog dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs turtinę žalą, o kiti asmenys gaus naudos. Nuteistasis pažymi, kad darydamas teismo nurodomus veiksmus, kurių iš esmės neneigia, jis nesuvokė, jog prisideda prie nusikalstamų veiksmų, buvo įsitikinęs, jog atlieka savo kaip taksisto paslaugas. Be to, teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl pasiimtų 200 Eur, kadangi minimas užmokesti buvo kaip atlygis už jo kaip taksisto paslaugas, ką patvirtina ir pateikiami UAB „T. K.“ paslaugų tarifų įkainiai bei Taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartis. Taip pat, neįvertinta tai, kad, dirbdamas taksi vairuotoju, A. M. Č. gavo iškvietimą iš taksi firmos „K.“. Nuvykus dispečerės nurodytu adresu, į nuteistojo automobilį įsėdo J. G. ir paprašė nuvežti ją į oro uoste esantį banką, kur ji nusiėmė pinigus. Pinigus vėliau pačios J. G. prašymu nuvežė į Panevėžį ir atidavė nurodytai moteriai. Panašiai įvykiai klostėsi ir kitą dieną. Nuteistojo teigimu, jis tik po kelių mėnesių sužinojo, kad J. G. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas. Šios bylos nustatytos ir nepaneigtos aplinkybės patvirtinta, jog nuteistojo veiksmuose nėra nieko nusikalstamo ir neteisėto. Pažymėjo, kad viso proceso metu jis davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino ir D. Č. bei pati J. G., papildomos apklausos metu nurodžiusi, kad banko darbuotojai ją įspėjo, kad siaučia telefoniniai sukčiai, tačiau ji pasakė, kad pinigai reikalingi jos anūkui.
14.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog tarp A. M. Č. ir kitų asmenų nėra nustatyto jokio bendravimo ir ryšių prieš padarant nusikaltimą ir po jo. Taip pat, neatsižvelgta, kad kiti kaltinamieji patvirtino, jog A. M. Č. nėra matę, nėra jokių telefoninių pokalbių, kurie patvirtintų, jog A. M. Č. skambino kietiems nuteistiesiems.
14.4. Nuteistasis taip pat nesutinka su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Mano, kad ši išvada grįsta prielaidomis, kadangi teismas nenustatė vieno iš pagrindinio bendrininkavimo požymio, t. y. išankstinio susitarimo. Be to, iš teismo nuosprendžio nėra suprantama, koks buvo jo kaip bendrininko vaidmuo, nėra detalizuojama ir argumentuojama kokiais veiksmais jis realizavo bendrą nusikalstamą ketinimą. Nuteistojo teigimu, teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas, iš esmės perrašė nukentėjusiosios, liudytojų, jo ir kitų nuteistųjų parodymus, tačiau jų neanalizavo ir neišsprendė visų prieštaravimų, kuriuos nurodė gynyba bylos nagrinėjimo metu. Nuosprendyje likusios visos abejotinos aplinkybės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju liko nepaneigta versija, jog atlikdamas nurodytus veiksmus (vežė nukentėjusiąją į banką, paėmė pinigus ir juos nuvežė kitiems asmenims) nuteistasis galvojo, kad bendrauja su nukentėjusios anūku, nesuprato, kad J. G. atžvilgiu naudojama apgaulė bei kad jis prisideda prie bendrų nusikalstamų veiksmų.
10. Apeliaciniame skunde išteisintoji O. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį dalyje dėl R. V. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtų daiktų – geltono metalo moteriškų žiedų (4 vnt.), geltono metalo įveriamų moteriškų auskarų (1 vnt.), geltono metalo stambaus pynimo 54 cm. grandinėlės (1 vnt.), konfiskavimo. Nurodo, kad kratos metu rasti daiktai yra moteriški ir priklauso jai, o ne jos sūnui R. V., todėl prašo juos grąžinti kaip teisėtai savininkei.
11. Išteisintoji A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki civilinių ieškinių, priteistų iš V. V., atlyginimo, ir nuosavybės teisių apribojimą panaikinti; taip pat, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 2015 m. lapkričio 23 d. R. V. gyvenamojoje vietoje atlikto kratos metu paimti daiktai: geltono metalo moteriški žiedai, 4 vnt.; geltono metalo įveriami moteriškai auskarai, 1 pora; geltono metalo stambaus pynimo 54 cm ilgio grandinėlė, konfiskuoti, ir grąžinti konfiskuotus daiktus; taip pat, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 2015 m. lapkričio 25 d. A. V. asmens kratos metu rasti ir paimti daiktai: geltono metalo moteriškas žiedas be papuošimų ir geltono metalo moteriškas žiedas su 5 akmenukai grąžintas A. V., o platus žiedas su ažūriniais raižiniais konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas, ir grąžinti konfiskuotus daiktu; taip pat, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 2015 m. gruodžio 14 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. V. pateikta geltono metalo 55 dydžio, 585 prabos aukso grandinėlė raudonos spalvos veliūrinėje dėžutėje konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas, ir grąžinti konfiskuotus daiktus.
16.1 Apeliaciniame skunde nurodyta, kad A. V. buvo išteisinta dėl nusikaltimo padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, tačiau, neatsižvelgiant į tai, teismas jai skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir konfiskavo asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį turtą. Tokiu būdu, teismas taikė baudžiamojo poveikio priemones išteisintam asmeniui bei konfiskavo A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nesant BK 72 straipsnyje nurodytų sąlygų, kadangi konfiskuotas turtas yra ne nusikalstamos veikos rezultatas, o už asmenines A. V. lėšas įsigytas asmeninės nuosavybės turtas.
17. Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu prašo į jam paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
19. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė šiuos skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
20. Nuteistojo I. V. ir išteisintosios O. V. apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistųjų A. M. Č., Ž. K., V. V., T. D. bei išteisintosios A. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl A. M. Č., Ž. K., V. V., T. D. nuteisimo dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.
22. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi nuteistojo I. V. ir išteisintosios O. V. apeliaciniais skundais, sutinka, kad nebuvo tinkamai įvertintas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, taip pat, nepagrįstai neįskaitytas I. V. suėmime išbūtas laikas į jam paskirtą bausmę, todėl šie ir kiti nuosprendžio netikslumai taisytini, skundžiamas nuosprendis keičiamas.
23. Dėl nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliaciniame skunde Ž. K. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos pagrįstumo, tačiau skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Ž. K. buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, Ž. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu sudėta su 2017 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (2 metai laisvės atėmimo) ir skirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
25. Išnagrinėjusi Ž. K. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Visgi, šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas Ž. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų skaičių, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. K. padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Nusikaltimais padaryta žala neatlyginta. Ž. K. anksčiau teistas 15 kartų, nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui. Iš duomenų apie Ž. K. ankstesniu teistumus matyti, kad anksčiau Ž. K. teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Taigi, apelianto veikoje iš esmės dominuoja analogiškas nusikalstamų veikų pobūdis. Tinkamai įvertintos ir Ž. K. atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikos buvo įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Ž. K. nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, yra išsituokęs, taigi jo nesaisto stabilūs socialiniai ryšiai. Surinkta bylos medžiaga liudija, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų. Ž. K. išvadų dėl savo elgesio bei jam skiriamų bausmių nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad nusikaltusį asmenį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis) pasiekti nepavyktų.
27. Tiek BK 182 straipsnio 1 dalies, tiek BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės vidurkis yra didesnis nei Ž. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmės dydis, todėl spręsti, jog Ž. K. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu paskirta per griežta bausmė, pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytas nusikaltimas veikas numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio reikalavimų. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Analizuojamu atveju, jau minėta, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jos buvo gerai suplanuotos, jų darymui buvo ruoštasi iš anksto. Be to, Ž. K. vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, nors pats nuteistasis teigia, kad jis veikė tik vykdydamas kitų asmenų nurodymus, tačiau bylos medžiaga liudija, kad kiekvienas bendrininkų grupės narys puikiai suprato savo užduotį bei kitų bendrininkų veiksmus ir siekė bendro rezultato, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad Ž. K. atliko vykdytojo veiksmus.
28. Kaip nepagrįstas, atmetamas nuteistojo Ž. K. prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nes jis savo kaltę pripažino ir dėl nusikalstamų veikų gailisi. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikomas tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ši baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltę nuteistasis pripažino tik iš dalies. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad veikos epizodai nepagrįstai buvo išskirti į atskirus ikiteisminius tyrimus ir jis nuteistas trejais atskirais nuosprendžiai, dėl ko jam paskirta per griežta bausmė, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Ž. K. paskirta subendrinta galutinė bausmė negali būti laikoma per griežta, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį. Už atskiras nusikalstamas veikas bei atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo principą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nuosprendį naikinti ar keisti Ž. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
29. Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentų
30. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde kaltę dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų A. D. ir O. M. atžvilgiu neigia, nurodydamas, kad dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis buvo neteisingai nuteistas, jo kaltę pagrindžiant ne bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, o vadovaujantis prielaidomis ir prezumpcijomis. Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, V. V. nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti konkretūs nuteistojo apgaulės veiksmai prieš nukentėjusiuosius. Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
31. Nors apeliantas V. V. savo kaltę visiškai neigia, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti nuteistojo kaltės įrodytumu. Duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis vien prielaidomis ar prezumpcijomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl nuteistojo kaltės buvo suformuotas vertinant įrodymus, ištiriant visus byloje esančius duomenis, t. y. juos palyginant ir argumentuojant savo sprendimą. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl V. V. nuteisimo yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, todėl yra teisėtas. Be to, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, V. V. kaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Todėl skundžiamas nuosprendis tenkina ir pagrįstumo kriterijų. V. V. apeliacinio skundo teiginiai, jog nuosprendis paremtas vien subjektyviais spėliojimais preziuomuojant nuteistojo kaltę, laikytini formaliais ir deklaratyviais.
32. V. V. inter alia nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1, 2 dalį. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).
33. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
34. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio ir teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, V. V. neigia prisidėjęs prie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo, iš esmės teigdamas, jog pataisos namuose vertėsi mobiliųjų telefonų ir jų priedų prekybą, už ką vieną kartą gavo 1000 eurų iš R. T.. Be to, I. V., M. U. jam taip pat buvo skolingi pinigų, todėl skolą paėmė jo draugas T. D.. Jokių nurodymų dėl pinigų perdavimo nedavė, nebent dėl pinigų atsiuntimo, SIM kortelių ar telefono nupirkimo. Su telefoniniu sukčiavimu laisvės atėmimo vietoje susidūręs nebuvo. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, tikėti šiais nuteistojo teiginiais ir jų pagrindu naikinti/keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.
35. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veikoje nėra būtinųjų sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių, kadangi jis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų suklaidinti nukentėjusieji, be to, byloje nenustatyta, kad tariamai V. V. panaudota apgaulė yra svetimo turto ar turtinės teisės įsigijimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad melagingas skambinimas nukentėjusiesiems, prisistatant valstybinių institucijų darbuotoju, V. V. ir nėra inkriminuotas, todėl apelianto teiginiai, kad jis neatliko jokių apgaulės panaudojimo veiksmų, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 12 d. R. T. iš neteisėtai laikomo telefono paskambino į A. D. fiksuoto ryšio telefoną ir, panaudojęs apgaulę, įtikino nukentėjusįjį sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį bei prisijungimų prie elektroninės bankininkystės duomenis perduoti nenustatytam asmeniui, po ko, šie duomenys buvo perduoti kitiems nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę pataisos namuose, kurie atliko neteisėtas finansines operacijas (2015 m. lapkričio 12 d. 11 val. 12 min. – 2015 m. lapkričio 13 d. 12 val. 39 min. buvo pervesta 1 743 eurai į M. U. pateiktą J. S. sąskaitą, 2015 m. lapkričio 13 d. 11 val. 25 min. perverta 1 150 eurų į bendrininko I. V. pateiktą L. G. sąskaitą). Tęsiant nusikalstamą veiką, R. T. 2015 m. lapkričio 13 d. sistemingai skambino į A. D. fiksuoto ryšio telefoną ir panaudodamas apgaulę įtikino nukentėjusįjį pervesti lėšas iš jo banko sąskaitų į L. S. banko sąskaitą, o vėliau ir perduoti išgrynintas pinigines lėšas nusikalstamos veikos bendrininkui, kurio atžvilgiu byla išskirta. Taip pat, ir 2015 m. lapkričio 14 d. R. T. ir kiti tyrimo nenustatyti bendrininkai skambino į A. D. fiksuoto ryšio telefoną ir apgaulės būdu įtikino A. D. nuimti pinigines lėšas, kurias nukentėjusysis perdavė nusikalstamos veikos bendrininkams. Atitinkamai ir 2015 m. lapkričio 15 d. R. T. ir kiti tyrimo nenustatyti bendrininkai sistemingai skambino į A. D. fiksuoto ryšio telefoną, apgaulės būdu įtikino nukentėjusįjį paimti banke turimas lėšas, kurias nukentėjusysis perdavė nusikalstamos veikos bendrininkei. Galiausiai, 2015 m. lapkričio 16 d. R. T. ir kiti bendrininkai skambino į A. D. fiksuoto ryšio telefoną ir, panaudodami apgaule, pasikėsino įgyti A. D. priklausančiu 10 000 eurų, kuriuos nukentėjusįjį įtikino paimti iš jo banko sąskaitų. Taip pat, nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 13 d. nenustatyti asmenys, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, paskambino į O. M. fiksuoto ryšio telefoną ir, panaudodami apgaulę, įtikino nukentėjusiąją padiktuoti savo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos panaudojant nenustatyti asmenys O. M. vardu sudarė greitųjų vartojimo kreditų sutartis, kurių pagrindu gautas pinigines lėšas pervedė kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad nusikalstamos veikos buvo planuojamos, padarytos veikiant pagal tam tikrą schemą, kurioje kiekvienas bendrininkas turėjo jam priskirtą vaidmenį. Tokiu būdu V. V. buvo kaltinamas ir nuteistas dėl to, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, aktyviai dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, kuomet jo dalyvavimas šių nusikalstamų veikų padaryme pasireiškė nurodymų laisvėje esančiam bendrininkui davimu, sukčiavimu gauto turto (pinigų) išgryninimu, paskirstymu ir perdavimu kitiems bendrininkams. Būtent V. V. atlikti veiksmai padėjo nusikalstamos veikos bendrininkams apgaulės būdu gautą turtą valdyti bei juo disponuoti. Minėtas aplinkybes patvirtina ir paties nuteistojo V. V. parodymai apie tai, kad T. D. pristačius pinigus, A. V. buvo nurodyta dalį pinigų pasilikti sau, o kitą dalį perduoti kitiems asmenims. Byloje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. V., žinodamas apie įkalinimo įstaigoje atliekamus sukčiavimus, tuo tikslu, veikdamas bendrai su nurodytais asmenimis, davė nurodymus Kauno ir Varėnos miestuose veikusiam T. D., kuriam būdavo perduodami pinigai. Taigi, nors V. V. neatliko objektyviųjų sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių, tačiau jo veiksmai leido pilnai pasiekti sukčiavimo rezultatą – laisvai disponuoti apgaule įgytomis piniginėmis lėšomis.
36. Kartu pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme V. V. savo kaltę dėl bendrininkaujant įvykdyto sukčiavimo nukentėjusiųjų A. D. ir O. M. atžvilgiu nors ir neigė, tačiau jo parodymus laikyti nuosekliais nėra pagrindo. V. V. pirmosios apklausos metu parodymus duoti atsisakė (27 t., b. l. 110). Vėlesnių apklausų metu paaiškino, kad nurodytu laiku bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose. Į jį kreipėsi kitame būryje, tačiau toje pačioje gyvenamojoje patalpoje kalintis R. T.. Jis paprašė pinigų pervežimo laisvėje paslaugos. Kadangi R. T. jam buvo skolingas 1000 eurų, todėl V. V. sutiko jam padėti, paprašydamas draugo T. D. pervežti pinigus. Tą pačią naktį T. D. buvo perduoti 5000 eurų. V. V. teigė, kad nežinojo, iš kur gauti minėti pinigai. T. D. minėtus pinigus kitą dieną nuvežė į jo artimųjų namus. Savo sutuoktinei liepė pasilikti 1000 eurų, o kitą sumą liepė perduoti T. D., kuris pinigus nuvežė į Kauną. Dalį pinigų liepė A. V. nuvežti į Marijampolę ir perduoti R. T. nurodytiems asmenims. Tokių paslaugų prašė ir kiti nuteistieji. T. D. važiuodavo ir kitais nurodytais adresais, paimdavo pinigus ir nuveždavo V. V. šeimai arba nupirkdavo mobiliųjų telefonų (26 t., b. l. 114–116, 121–123). Tokių V. V. parodymų nepatvirtino kiti bylos duomenys. Nuteistasis R. T., pripažindamas savo kaltę, nurodė, kad apgavęs A. D. grąžino V. V. skolą, tačiau jokių bendrų reikalų su V. V. neturėjo. Nors V. V. teigė, kad pinigų perdavimai nebuvo pastovūs, kadangi R. T. jam buvo skolingas tik 1000 eurų, kuriuos grąžino V. V. sutuoktinei, taip pat, dar keli nuteistieji jam buvo skolingi pinigų sumas, kurias vėliau grąžino per T. D., visgi, pinigų gavimo faktą patvirtino ne tik A. V., bet ir V. V. brolis, kuris nurodė, kad V. V. nurodymu jis ne tik gaudavo perlaidas pašte, bet ir siųsdavo pinigus kitiems asmenims, tame tarpe, ir nusikalstamos veikos bendrininkei I. T. (30 t., b. l. 157–159). Taip pat, T. D. nurodė, kad pervežimo paslaugas V. V. teikdavo paskutinius tris metus, nuo 2015 metų rugsėjo pabaigos pinigus padėjo pervežti kelis kartus per savaitę (31 t., b. l. 105–117). Minėtos aplinkybės paneigia nuteistojo V. V. parodymus, jog pinigus T. D. vežė tik kelis kartus, kuomet jam buvo grąžinama skola už parduotus mobiliuosius telefonus ir jų įrangą. Nors apeliantas nurodo, kad jam nebuvo žinoma gaunamų pinigų kilmė ar apskritai telefoninio sukčiavimo pataisos įstaigose paplitimas, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, padarytą 2013 metais. Taip pat, iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. V. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino V. V. ir nurodė, kad būtent šis asmuo Marijampolės pataisos namuose jo prašydavo paslaugų, susijusių su bankų sąskaitų gavimu, pervestų pinigų išgryninimu ir perdavimu nurodytiems asmenims laisvėje (29 t., b. l. 80–84). Nors šios aplinkybės tiesiogiai nepatvirtina V. V. kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau minėti duomenys tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad V. V. buvo gerai žinoma apie pataisos įstaigose vykstančias nusikalstamas veikas bei jų veikimo mechanizmą.
37. Kaip teisingai nurodyta V. V. apeliaciniame skunde, dalis asmenų, su kuriais bendrai veikė V. V. ir kiti asmenys, nenustatyti, tačiau apie jų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kaltinamaisiais bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tai buvo asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, t. y. jau sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė bei pakaltinami. Byloje neabejotinai nustatyta, kad veiksmai, kuriais jie visi prisidėjo prie nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse bei 215 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo sudarė sąlygas įgyvendinti bendrą nusikalstamą sumanymą. Atitinkamai V. V. nurodymai dėl pinigų paėmimo, jų perdavimo šeimos nariams, vėlesnis jų siuntimas kitiems asmenims, dalis kurių taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, parodo, jog V. V. suprato pinigų kilmę ir kad jie įgyti sukčiavimo būdu, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis žinojo apie plačiai paplitusį realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteistųjų asmenų sukčiavimą iš įkalinimo įstaigų. Akivaizdu ir tai, kad V. V. suvokė, kad kiti laisvės atėmimo bausmę su juo atliekantys nuteistieji, prašydami jo pervežti pakankamai dideles pinigų sumas, šiuos pinigus gaudavo nusikalstamu būdu. Jau vien šios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog V. V. suprato, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, ir nori taip veikti. Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad V. V. suprato, jog veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kiekvienam bendrininkui atliekant tam tikrus veiksmus, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą. Visi bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių.
38. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. V. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo.
40. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, T. D. neigia prisidėjęs prie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo, iš esmės teigdamas, jog jis nežinojo, kad pinigai, kuriuos V. V. paprašytas paimdavo iš jam nurodytų asmenų ir nuveždavo V. V. artimiesiems, buvo gauti nusikalstamu būdu. Taip pat, nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jis veikė susitaręs su bendrininkais, bei jo veikos kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi iš I. I. jis gavo konkrečią 4 600 Eur sumą, kuri negali būti vertinama kaip didelės vertės turtas. Kartu nurodo, kad jis nieko nežinojo apie kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, tikėti šiais nuteistojo teiginiais ir jų pagrindu naikinti/keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.
41. Kaip matyti iš bylos duomenų, apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. D. kaltu neprisipažino, parodė, kad jam paskambino V. V. ir paprašė perduoti pinigus. Pinigus kelis kartus ėmė iš įvairių asmenų – L. S., galimai I. T.. Vėliau pinigus nuveždavo V. V. šeimai. Nežinojo, kad gaunami pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Apylinkės teismas pagrįstai tokius T. D. parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.
42. Vertinant nuteistojo parodymus, tame tarpe ir jo argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, vis tik pažymėtina, kad vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, jų visuma vertinama bendrame nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, jų neišskiriant, nesuteikiant jiems jokio prioriteto, itin kruopščiai lyginant skirtingose proceso stadijose kaltininko duotus parodymus, vertinant juose esančius prieštaravimus ir sprendžiant, ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jie yra esminiai. Tuo tarpu analizuojamu atveju T. D. kaltę betarpiškai patvirtina ir V. V. parodymai, kuriuose jis patvirtino, jog davė nurodymus T. D. paimti pinigus, L. S., L. G. parodymai apie tai, kad nuimtus pinigus perdavė T. D., O. V. ir A. V. parodymai, kad pinigus gaudavo iš T. D.. Pažymėtina ir tai, kad teikdamas pirminius paaiškinimus T. D. patvirtino, kad jis pervežinėjo pinigus, kurie, kaip įtaria, buvo gauti nusikalstamu būdu (31 t., b. l. 105–107). Šios apklausos metu T. D. taip pat patvirtino, kad yra važiavęs į Varėną, Šiaulius, Alytų, Klaipėdą, Marijampolę. Ikiteisminio tyrimo metu T. D. taip pat nurodė, kad už pinigų vežimo paslaugas yra gavęs apie 1500 Eur (31 t., b. l. 108–109). Taip pat, iš byloje esančių T. D. banko sąskaitų matyti, kad jis jau nuo 2014 metų iš įvairių asmenų, tame tarpe A. V., kitų asmenų, kurie susiję su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais, gaudavo pavedimus. T. D. taip pat patvirtino, kad kratos metu jo namuose stalčiuje rasti pinigai – 720 Eur, buvo gauti nusikalstamu būdu, kuriuos parvežė V. V. nurodymu.
43. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad T. D. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti jam bendrininkaujant su R. T., V. V., M. U., I. V. ir I. I. (T.), todėl vien tai, kad T. D. teigimu, jokių sukčiavimo veiksmų jis neatliko, o tik V. V. prašymu nuvežė gautus pinigus, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek V. V., tiek V. V. šeimą apeliantas pažįsta seniai, jie dažnai bendrauja, žinojo, kad V. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės byloje esančių duomenų kontekste leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad T. D. suprato ir žinojo kuo užsiima V. V. ir kokius pinigus jis yra prašomas pervežti, todėl nesant abejonių, jog T. D. atliko veiksmus, kurie užtikrino tinkamą ir sklandų nusikalstamų veikų įgyvendinimą, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojo.
44. Darant šią išvadą pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – apgaule gauti kito asmens turtą, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas.
45. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad abejonių, jog T. D. žinojo, kad V. V. prašo pervežti nusikalstamu būdu gautus pinigus, suprato, kad sudaro sąlygas veikti kitiems bendrininkams, nes pastarieji tik pasinaudodami T. D. paslaugomis, galėjo atlikti ir atliko BK 182 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytus nusikalstamus veiksmus, teisėjų kolegijai nekyla, todėl akivaizdu, jog analizuojamu atveju T. D. kartu su kitais asmenimis veikė esant vienam sumanymui bei vieningai tyčiai, bendrininkaujant, taigi, vien tai, kad T. D. analizuojamu atveju pats nerealizavo visų BK 182 straipsnio 1 – 2 dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymių, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Šiuo atveju jo veiksmų – grynųjų pinigų pervežimo, jų perdavimo V. V. artimiesiems, pakanka pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju, jis veikė kaip bendravykdytojas. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybės, jog T. D. už pinigų paėmimą faktiškai gaudavo atlygį (tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats T. D.), imdamas pinigus jis žinojo, jog nurodymus dėl to gauna iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, kuris akivaizdu negali disponuoti tokio dydžio piniginėmis lėšomis, paties T. D. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, jog jis įtarė pinigų gavimo aplinkybes, patvirtina, jog jis turėjo suprasti ir suprato, kad jam perduodami pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Tai, kad jis pats asmeniškai neatliko apgaulės veiksmų, kurių pasekoje nukentėjusieji prarado pinigus, jo atsakomybės dėl šių nusikalstamų veikų nešalina. Lietuvoje, kur telefoninis sukčiavimas yra plačiai paplitęs, kuomet iš nukentėjusiųjų įgyjami prisijungimo prie jų banko sąskaitų duomenys, vėliau iš šių sąskaitų pinigai arba pervedami tiesiogiai, arba pervedami gavus paskolas bei kuo greičiau išgryninami, asmuo, gaudamas nurodymus paimti pinigus ir juos perduoti iš asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, už ką jam vėliau dar ir atlyginama, turi suprasti ir supranta, jog taip prisideda prie nusikalstamų veikų darymo. Dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju spręstina, kad nors T. D. realizavo ne visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, bet jo veikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip bendrininkas. Tai, jog T. D. nežino viso sukčiavimo nukentėjusiųjų atžvilgiu eigos, taip pat nepaneigia jo kaltės dėl dalyvavimo šiuose nusikaltimuose, kadangi kiekvieno asmens indėlis į bendro rezultato siekimą svarbus individualizuojant skiriamą bausmę, tačiau ne veikos kvalifikacijai.
46. Atsižvelgiant į tai, kad dėl inkriminuojamų veikų T. D. kaltė yra įrodyta, teismas pagrįstai iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė žalą nukentėjusiesiems (skunde deklaratyviai nurodoma, kad civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai).
48. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.
49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas A. M. Č. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo A. M. Č. apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti priešingai, nei tai padarė apylinkės teismas skundžiamame 2019 m. sausio 18 d. nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu, taip pat pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. M. Č. kaltės.
50. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. Č. kaltu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiosios parodymus, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes, ir, priešingai nei teigia apeliantas, yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis, kas sudarė vieningą įrodymų grandinę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, apelianto nurodytų grubių BPK 276 straipsnio pažeidimų, nenustatė. Nors J. G. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje dėl objektyvių priežasčių, jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai buvo pagarsinti 2018 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011). Šiame kontekste atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad J. G. parodymams patikrinti buvo išanalizuoti visi kiti byloje esantys asmenų parodymai bei rašytinė medžiaga, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados bei motyvai.
51. Bylos duomenis nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje A. M. Č. savo kaltės nepripažino, parodė, kad dirbdamas taksi vairuotoju gavo iškvietimą. Nuvykus į nurodytą vietą, į jo automobilį įsėdo nukentėjusioji, kuri paklausė, ar už 30 Eur nuveš į oro uostą. Dėl ko važiuoja į oro uostą, nesakė. Visą kelią važiuojant link oro uosto, nukentėjusioji kalbėjo telefonu. Grįžtant iš oro uosto pasakė, kad su juo nori pasikalbėti jos anūkas. Anūkas neprisistatė, aiškino, kad jis neblaivus, nes vartojo alkoholį su draugais Panevėžyje, jam reikalingi pinigai, bet jis neturi asmens, kuris pavežtų jį į Kauną pasiimti pinigų. Suprato, kad važiuos kartu su to anūko močiute pinigų atiduoti. Sutiko, kad už 100 Eur paveš ją į Panevėžį pas anūką. Važiuojant link namų, paskambino anūkas ir pasakė, kad jo močiutė sena ir jai neverta kartu su juo važiuoti. Anūko balsas buvo jaunas. Pagal anūko nurodytą adresą pinigus nuvežė vienas, nes močiutė neprieštaravo, kad vienas važiuotų. Pinigus iš A. M. Č. paėmė mergina, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo I. T.. Kitą dieną vėl paskambino anūkas, prašė dar kartą atvežti pinigų. Antrą dieną su juo kartu žmona važiavo. Suma buvo virš 3000 Eur. Pirma nukentėjusiąją nuvežė į banką, kur ji išsigrynino pinigų. Moteris sau pasiliko apie 1000 Eur. Nuvežęs pinigus į Panevėžį, vėl atidavė tai pačiai merginai. Pirmą dieną vežė 3000 Eur, o antrą dieną galėjo būti 7000 Eur. Mašinoje pinigus perskaičiavo su nukentėjusiąją, pinigai buvo smulkiomis kupiūros. Antrą dieną pinigus iš nukentėjusios paėmė mašinoje vokelyje, nukentėjusioji prie langų prašė arti nestoti, kad kaimynai nematytų. Ji padavė pinigus vokelyje ir išlipo. Nukentėjusioji sakė, kad anūkui perdavė pinigus, bet neaiškino kokiu tikslu ji juos norėjo jam perduoti. Apie sukčiavimą nieko neįtarė. Už suteiktas paslaugas iš viso gavo 200 eurų. Antrą dieną anūkas kelionę kontroliavo, vis skambino ir klausė kur yra, apie pinigų paėmimą iš banko ar klausė nepamena, ragino važiuoti greičiau, vis klausė, ar paimti pinigai iš banko. Visgi, pats A. M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad situacija jam kažkiek įtarimų kėlė, nes dalyvavo senyvo amžiaus žmogus, buvo didelės pinigų sumos (32 t., b. l. 13–16).
52. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, D. Č. parodymų negalima laikyti tinkamais nuteistojo kaltę paneigiančiais įrodymais. Nors A. M. Č. pažymi, kad D. Č. parodymai atitinka jo duotus parodymus, tačiau su šiais teiginiais sutikti negalima. Liudytoja D. Č., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jai būnant Kaune, B. g. besėdint automobilyje su vyru moteris atnešė pinigus sumą ir pasakė, kad reikia pinigus nuvežti anūkui į Panevėžį, padavė pinigus vyrui. Moteris perdavė vyrui pinigus kaip taksistui. Ji sėdėjo automobilio gale, negali pasakyti, ar moteris pinigus perskaičiavo, nes nieko nematė. Matė tik pagyvenusios moters nugarą. Akivaizdu, kad šios liudytojos D. Č. nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji pati atnešė pinigus jos vyrui, yra paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d., apie 12.00 val. į jos namų telefoną paskambino vyriškas balsas neryškiu rusišku akcentu ir prisistatęs sekliu ar saugumiečiu, pasakė, kad reikalinga kuo greičiau paimti iš banko „Medicinos bankas“ jos terminuotąjį indėlį ir jiems pateikti. Sutartu laiku prie jos namų atvažiavo taksi automobilis su užrašu „Č.“. Ji atsisėdo šalia vairuotojo, kuris pasakė, kad važiuos į Kauno oro uostą Karmėlavoje, nes ten atidarytas „Medicinos banko“ filialas. Atvykus į oro uostą apie 14 val., taksistas liko laukti mašinoje. Ji nuėjo į pastato vidų. „Medicinos bankas“ skyrius iš tikrųjų dirbo. Dar jai esant namuose paskambinęs „saugumietis“ liepė nuo sąskaitos nuimti visus pinigus, nesileisti į kalbas su banko darbuotojais. Jai pateikus savo pasą ir paprašius iš sąskaitos išduoti visas lėšas, operatorė įspėjo, kad siaučia telefoniniai sukčiai, turėtų būti atsargi. Bet ji pasakė darbuotojai, kad pinigai jai reikalingi, nes jos anūkui atsitiko bėda. Iš trijų banko sąskaitų ji paėmė iš viso apie 12 000 eurų. Visus iš banko paimtus pinigus ji perdavė vairuotojui, kartu – ir banko išrašus. Taksistas jos akivaizdoje perskaičiavo pinigus ir iš jam perduotų trijų pluoštelių banknotų paėmė po 100 eurų ir įsidėjo sau į kišenę. Tada jis pasakė, kad turi nurodymą vežti ją namo, o pinigus turi nuvežti į Panevėžį. Taksi išleido ją prie laiptinės. 2015 m. balandžio 12 d. apie 15 val. jai į laidinį telefoną vėl paskambino tas pats vyras, pasitikslino, ar iš banko ji paėmė visus pinigus. Po to paklausė, kaip ji gyvena, ar turi mobilųjį telefoną ir liepė padiktuoti jo numerį. Pagal telefone likusius duomenis 15.06.48 val. jis jau paskambino į jos mobilųjį telefoną. Pokalbio detalių neprisimena. 2015 m. balandžio 13 d., 09.10.55 val. į jos mobilųjį telefoną paskambino tas pats asmuo pagal balsą, bet skambino iš kito numerio. Jis paklausė, ar banke ji dar turi pinigų. Ji pasakė, kad vienoje sąskaitoje dar kažkiek liko. Iš jo gavo nurodymą vėl važiuoti į banką. Prie namų jos laukė tas pats taksi ir vairuotojas. Iš pradžių ją nuvežė į Dainavos turguje esantį „Medicinos bankas“ skyrių, bet jis nedirbo. Tada nuvežė į kitą šio banko skyrių, esantį Vytauto pr. 14, Kaune. Ten ji iš savo kažkurios sąskaitos nuėmė likusius pinigus, 6819 eurų, pinigus perdavė taksi vairuotojui. Eidama iš banko ji nusprendė 1000 eurų pasilikti sau. Pinigus vairuotojo akivaizdoje ji paėmė iš bendros paimtos sumos ir įsidėjo į rankinę. Taksistas buvo labai nepatenkintas, kad perduoda ne visus pinigus. Jis kažkam paskambino ir pasakė, kad ji atidavė ne visus iš banko paimtus pinigus. Tą pačią dieną paskambino tas pats „saugumietis“, paklausė, ar ji turi namuose pinigų. Ji pasakė, kad turi, bet paskutinių neatiduos. Vyriškis pradėjo ją gąsdinti, kad jos namuose bus padaryta krata ir ji turės problemų. Išsigandusi jam pasakė, kad sutinka atiduoti visus pinigus. Vyriškis pasakė, kad iš mokesčių inspekcijos ateis darbuotojas. Dienos metu atėjo apie 23 metų amžiaus jaunuolis. Ji tam asmeniui atidavė visus namuose turėtus pinigus, t. y. 2460 eurų bei visus savo aukso papuošalus, 1500 eurų vertės: tris žiedus, iš kurių vienas buvo lygaus paviršiaus, kiti du - su raudonos ir rožinės spalvos akmenėliais, vieną siaurą auksinę paprasto pynimo grandinėlę ir du auksinius pakabukus, tarybinių laikų gamybos moterišką auksinį laikrodį. Jaunuolis su ja nekalbėjo, jis tik paėmė pinigus bei papuošalus ir išėjo iš buto. Po to jai dar skambino tas pats vyras, kuriam ji patvirtino, kad atidavė visas vertybes. Dėl nusikalstamos veikos bendroje sumoje ji patyrė 15 123 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 50–53). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiosios paaiškinimų teisingumo, kad ji banko sąskaitose esančius pinigus nusiėmė ir perdavė A. M. Č., kadangi šiuos parodymus patvirtintina ir byloje esantys sąskaitų išrašai, vaizdo kamerų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 122-128, 131-140).
53. Apelianto teigimu, jis nežinojo, kad pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, jam buvo pasakyta, jog tai nukentėjusiosios giminaičiui reikalingi pinigai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šia apelianto iškelta versija netiki. Kaip jau minėta, pats nuteistasis A. M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visa situacija jam atrodė įtartina, kadangi joje dalyvavo senyvo amžiaus moteris, buvo prašoma pervežti dideles pinigų sumas. Liudytoja D. Č. apklausos metu taip pat nurodė, jog su vyru stebėjosi, kad sena moteris pasitiki bet kuo, lengvai duoda didelę sumą svetimiems žmonėms, kuomet galėtų padaryti banko pavedimą (1 t., b. l. 63–65). Iš A. M. Č. telefono vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizės matyti, kad šiuo numeriu jis naudojosi nusikaltimo prieš J. G. laikotarpiu, vykdydamas užsakymą pervežti į Panevėžį J. G. iš banko paimtus ir jam perduotus pinigus. 2015 m. balandžio 12 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojęsi asmenys, kurie šiuo numeriu skambino nukentėjusiajai ir iš jos išviliojo pinigus, į A. M. Č. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nuo 16.37 val. iki 18.35 val. iš viso 9 kartus ir bendravo ne mažiau kaip 7 minutes. Laikotarpiu nuo 18.15 val. iki 18.24 val. A. M. Č. savo mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie telekomunikacijų ryšių bokštų, kurių veikimo zona netoli I. T. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Panevėžys. 2015 m. balandžio 13 d. numeris (duomenys neskelbtini) A. M. Č. skambino 09.09 val. ir 09.13 val. 2015 m. balandžio 13 d. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojęsi asmenys, kurie šiuo numeriu skambino nukentėjusiajai ir iš jos išviliojo pinigus, į A. M. Č. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nuo 09.30 val. iki 12.52 val. iš viso 22 kartus. Laikotarpiu nuo 12.38 val. iki 12.52 val. A. M. Č. mobilusis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie telekomunikacijų ryšių bokštų, kurių veikimo zona netoli I. T. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Panevėžys (2 t., b. l. 51-53). Iš minėtos telefoninių pokalbių analizės matyti, kad nuteistasis A. M. Č. buvo intensyviai kontroliuojamas kitų bendrininkų, 2015 m. balandžio 13 d., prieš įtikinant nukentėjusiąją perduoti pinigus, buvo susisiekta su A. M. Č., taip suderinant nusikalstamos veikos darymo planą. Galiausiai, iš banko UAB „Medicinos bankas“ Kauno oro uosto pateiktų stebėjimo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajai atvykus į oro uosto teritoriją, taksi vairuotojas, atitinkantis nukentėjusiosios parodymuose apibūdintą asmenį, laukia J. G. lauke, užeina į oro uosto pastatą (1 t., b. l. 131–140). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. M. Č. domėjosi nusikalstamos veikos darymu, eiga, buvo pastoviai kontroliuojamas, atkreipė dėmesį, kad J. G. elgiasi įtartinai ir suprato, kad jam perduodami nusikalstamo būdu gauti pinigai. Nuo pinigų išgryninimo iki jų perdavimo Panevėžyje veikusiai bendrininkei praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas, tai reikalauja operatyvaus tokios apgaulės organizavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad A. M. Č., būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės piniginių lėšų išgryninimo bei perdavimo procesą ir nurodydami atlikti labai konkrečius veiksmus, aktyviai jį kontroliuodami, tai atlieka, siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis. Senyvo amžiaus asmens perduodamos didelės sumos pinigų, nuolatinis bendravimas mobiliuoju telefonu, jam skambinusios asmens nuolatinė kontrolė turėjo A. M. Č. aiškiai sufleruoti, koks įgyjamo turto statusas. Neabejotina ir tai, kad A. M. Č. žinoma apie visuomenėje paplitusią nusikalstamumo formą – telefoninį sukčiavimą vykdomą asmenų, todėl nuteistasis, sutikdamas pervežti dideles pinigų sumas kitiems asmenims, turėjo suvokti, jog pats dalyvauja panašiame nusikaltime.
54. Apeliaciniame skunde ginčijama nustatyta A. M. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas teigia, kad su kitais nuteistaisiais neturėjo jokių kontaktų, neaptarinėjo jokių nusikalstamų veiksmų, apie įvykdytą nusikaltimą nieko nežinojo ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvimą.
55. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalis yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.
56. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas kartu su G. K., R. T., I. I. (T.), J. K. bei kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenimiu, savo ir bendrininkų naudai, įgijo svetimą J. G. turtą (pinigus). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji su kitais asmenimis veikė pasiskirstę vaidmenis ir suderintai, operatyviai buvo suorganizuotas pinigų perėmimas ir perdavimas, visi jie buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, nuteistasis A. M. Č. suvokė, jog elgiasi nusikalstamai kartu su kitais asmenimis, pats dalyvavo nusikalstamos veikos daryme ir savo veiksmais realizavo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nuteistojo A. M. Č. veiksmai atitiko bendrininkavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, ir tai neabejotinai pačią nusikalstamą veiką darė pavojingesne. Apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistasis su bausmę atliekančiais nuteistasis neturėjo jokių kontaktų, neaptarinėjo jokių nusikalstamų veiksmų, todėl ir negalėjo žinoti apie įvykdytą nusikaltimą, paneigia jau aptartos telefonų išklotinės. Nors pats A. M. Č. ir nėra nuteistasis už apgaulingą skambinimą, tačiau bendrininko atlikti veiksmai neabejotinai padėjo įgyvendinti nusikalstamus veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad sukčiavimas buvo padarytas bendrininkų grupe ir, pripažinęs tai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teisės taikymo klaidų nepadarė.
57. Dėl išteisintųjų A. V. ir O. V. apeliacinių skundų argumentų.
58. Išteisintosios A. V. ir O. V. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu taikomu turto konfiskavimu bei laikinu nuosavybės teisės apribojimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė 2015 m. lapkričio 23 d. R. V. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtus daiktus – 4 (keturis) geltono metalo moteriškus žiedus; geltono metalo įveriamus moteriškus auskarus; geltono metalo stambaus pynimo 54 cm. grandinėlę, konfiskuoti. Tiek išteisintoji A. V., tiek O. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jos yra šių daiktų teisėtos savininkės, todėl prašo kratos metu paimtus daiktus grąžinti.
59. Baudžiamojoje byloje esantis kratos protokolas (18 t., b. l. 83–84) patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 23 d. buvo atlikta krata R. V. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise gyvenamasis namas priklauso O. V.. Kratos metu buvo rasta ir paimta 5 480 eurų, 200 Norvegijos kronų ir 10 Anglijos svarų, taip pat keturi geltono metalo žiedai su akutėmis, viena pora geltono meto auskarų bei viena geltono metalo grandinėlė. Minėti papuošalai paimti iš spintos bare buvusios raudonos spalvos dėžutės. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. kratos metu paimti papuošalai turi būti konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
60. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat detalizuota, kad šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje nurodyta, jog BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę.
61. Apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl 2015 m. lapkričio 23 d. R. V. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtų daiktų, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad juvelyriniai dirbiniai, kuriuos policija rado kratos metu, priklauso jai, jie pirkti dar tarybiniais laikais (6 t., b. l. 63–65). Šiuo atveju minėtus juvelyrinius dirbinius konfiskuoti galima tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai įrodyta, jog šie daiktai buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau tokių įrodymų, kad kratos metu rasti papuošalai atitiktų BK 72 straipsnyje įtvirtinus konfiskuotino turto požymius, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju tik galima numanyti ar spėlioti, kad minėti daiktai galimai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau, pažymėtina, kad nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis arba spėjimais. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog minėti daiktai buvo gauti nusikalstamu būdu, į tai, kad O. V. nurodė, kad turtas priklauso jai ir nebuvo identifikuota, kad turtas priklauso kitiems asmenims, daiktai neatitinka konfiskuotino turto požymių pagal BK 72 straipsnio nuostatas, taip pat, jų civilinė apyvarta nėra uždrausta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minimi daiktai, t. y. keturi geltono metalo moteriški žiedai, geltono metalo įveriami moteriški auskarai (pora) bei geltono metalo stambaus pynimo 54 cm. grandinėlė, grąžintini jų teisėtam įgijėjui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors tiek O. V., tiek A. V. prašo grąžinti nurodytus daiktus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas, kuriame buvo atlikta krata, priklauso O. V., pati A. V. gyvena namo antrajame aukšte, be to, O. V. apklausos metu nurodė, kad juvelyriniai dirbiniai priklauso jai, todėl kratos metu rasti daiktai grąžintini O. V..
62. Išteisintoji A. V. taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti 2015 m. lapkričio 25 d. jos asmens kratos metu rastą ir paimtą platų žiedą su ažūriniais raižiniais bei 2015 m. gruodžio 14 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą geltono metalo 55 dydžio 585 prabos aukso grandinėlę raudonos spalvos veliūrinėje dėžutėje. Šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat sprendė, kad žiedai ir grandinėlė yra nusikalstamos veikos rezultatas.
63. Nors motyvų dėl turto konfiskavimo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su sprendimu konfiskuoti A. V. kratos metu rastą žiedą ir savanoriškai pateiktą grandinėlę. Išteisintoji A. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta dėl juvelyrinių dirbinių įgijimo aplinkybių, nurodė, kad platus žiedas su ažūriniais raštais prieš tris metu jai buvo perduotas jos vyro per kitus asmenis (31 t., b. l. 23–24). Pateikdama auksinę grandinėlę, A. V. taip pat nurodė, kad šis juvelyrinis dirbinys yra V. V. dovana jai (18 t., b. l. 128–130). Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. nuo 2010 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu V. V. teistas už sukčiavimą. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad V. V. įvykdė sukčiavimą A. D. ir O. M. atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad nuteistasis V. V. turėjo turtinės naudos ir neteisėtų veikų. A. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad turtas negalėjo būti konfiskuotas, kadangi ji skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisinta. Kaip nurodyta 62 pastraipoje, turtas, kuris pripažįstamas nusikalstamos veikos rezultatu, gali būti konfiskuojamas tiek iš kaltininko, tiek iš kitų asmenų. Pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad V. V. lėšas, iš kurių žmonai A. V. pirkdavo juvelyrinius dirbinius, būtų gavęs iš teisėtos veikos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti A. V. asmens kratos metu rastų ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų daiktų konfiskavimo.
64. Apeliaciniame skunde išteisintoji nesutinka su laikinu nuosavybės teisių apribojimu, paskirtu A. V. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), esantiems daiktams: dujinei viryklei „Elektrolux EKK 513000“ baltos spalvos korpusu (A klasė, įsigyta 2014 m. vasario 28 d. Vilkaviškio UAB „T. T.“), 305,55 eurų vertės, skalbyklei „Whirlpool AWSE 7200“ baltos spalvos korpusu; plazminiam (LCD) televizoriui „Samsung“ (modelio Nr. UE60H6200AK) 60 colių įstrižainės, juodos spalvos korpusu; automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, sidabro spalvos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2015 m. balandžio 28 d. registruotas savininkės –valdytojos A. V. vardu; keturratei motorinei transporto priemonei „SHINERAY Lanvertti“ modelio Nr. XY25OST-9E, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), juodos ir raudonos spalvos, kuri nėra registruota Lietuvos Respublikoje, kuris skundžiamu nuosprendžiu pratęstas iki civilinių ieškinių, priteistų iš V. V., atlyginimo.
65. A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad už sutuoktinio V. V. per kitus asmenis jai perduotus pinigus ji remontavo gyvenamąsias patalpas, pirko baldus, buitinę ir vaizdo techniką, tame tarpe ir televizorių „Samsung“, viryklę „Elektrolux“, skalbyklę „Whirpool“. Transporto priemonės – automobilis „VW Passat“ ir keturratė transporto priemonė „Shineray Lanvertti“ nupirktos V. V. nurodymu (18 t., b. l. 132–144). Pinigus jai perduodavo T. D., pinigai buvo jos vyro (V. V.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą nurodytam turtui, pati A. V. šio sprendimo neskundė. Be to, pažymėtina, kad A. V. ir nuteistasis V. V. yra vyras ir žmona, kurie turtą valdo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl išieškojimas galimas ir iš vieno sutuoktinio turto. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. taikomas būtent civilinių ieškinių vykdymui užtikrinti. Klausimai, susiję su civilinio ieškinio vykdymu, yra vykdomi CPK nustatyta tvarka ir atlyginus civilinius ieškinius laikinas nuosavybės teisių apribojimas bus panaikintas.
67. Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo laiką šioje byloje. BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu I. V. 2017 m. vasario 1 d. buvo sulaikytas ir 2017 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų (29 t., b. l. 115–119). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas turi būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl nuosprendis keičiamas, BK 66 straipsnio pagrindu I. V. į paskirtos bausmės laiką įskaitomas suėmimo išbūtas laikas.
69. Kaltinamajame akte, kuriuo baudžiamoji byla buvo perduota apylinkės teismui, nurodyta, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. Visgi, bylą nagrinėjęs apylinkės teismas sprendė, kad iš šioje baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų matyti, kad sukčiavimo mechanizmas buvo paprastas, pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimi neaprašytas, susitarimo daryti vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nebuvo, todėl teismas sprendė, kad kaltinamieji veikė ne organizuotoje, bet bendrininkų grupėje ir jų veiką atitinkamai perkvalifikavo. Visgi, susipažinus su pateiktu nuosprendžiu matyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant inkriminuojamas veikas, kai kurie asmenys vadinami organizuotos grupės nariais. Esant šioms aplinkybėms, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, susijusi su veikimu organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės pašalinimas visiškai neturi įtakos nagrinėjant apeliacinius skundus, kadangi nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo tinkamai kvalifikuotos kaip bendravykdytojų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Nuteistųjų A. M. Č., Ž. K., V. V., T. D. ir išteisintosios A. V. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų I. V. ir išteisintosios O. V. apeliacinius skundu tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį dėl BK 66 straipsnio taikymo I. V. atžvilgiu dalyje:
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, I. V. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką pagal 2017 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį (20 dienų).
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį dalį, kuria 2015 m. lapkričio 23 d. R. V. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimti daiktai konfiskuoti ir 2015 m. lapkričio 23 d. R. V. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtus daiktus: geltono metalo moteriškus žiedus, 4 vnt.; geltono metalo įveriamus moteriškus auskarus, 1 pora; geltono metalo stambaus pynimo 54 cm ilgio grandinėlę, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, grąžinti O. V..
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, kad asmenys veikė organizuotoje grupėje, laikant, kad visos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.