Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Z. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžius paskirta subendrinta bausme ir skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. vasario 1 d., pabaiga – 2020 m. sausio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną yra 11 mėnesių ir 1 diena.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. Z. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. M. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (64 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad M. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 5 balais, tačiau vis tiek išlieka vidutinė, o 20 balų yra dinaminiai, taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas dar gali būti mažintinas. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors M. Z. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą pažangą.

9. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pataisos procese, yra skatinamas, mokėsi, dirba, tokiu būdu didindamas galimybes sėkmingai integracijai laisvėje, taip pat įvertintina tai, kad jis stengiasi sumažinti padaryto nusikaltimo pasekmes – bent minimaliai atlygina iš jo civiliniu ieškiniu priteistą sumą, taip pat aktyviai palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, M. Z. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti. Be to, M. Z. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

10. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo eilę kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau tai, kad M. Z. ir vėl buvo nuteistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka M. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, nuo savo problemų stengdavosi atsiriboti vartodamas narkotikus, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog M. Z. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.