Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. Z. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. 95-146 nutarta taikyti nuteistajam M. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 64 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo želdinių tvarkytojo specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

M. Z. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžius paskirta ir neatlikta subendrinta bausme, skirta 4 m. laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalimi, skirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 3 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 28 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Z. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė, tačiau jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. Z. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 64 balai pagal „OASys“, 44 balus sudaro statinių svertinių taškų suma, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo želdinių tvarkytojo specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai, kad M. Z. ir vėl buvo nuteistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė nepriekaištingai – keturis kartus pažeidė įstaigos tvarkos taisykles, už ką jam buvo taikytos trys drausminės nuobaudos, paskutinį kartą – 2017 m. lapkričio 6 d. nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nors už šį pažeidimą jam nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, o anksčiau paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis, taip pat atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į pareigūnų priežiūrą ir jam taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Pažymėtina, jog nuteistasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pagal kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Nors nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, nepaneigiant nuteistojo nekaltumo prezumpcijos, teismas sprendžia, jog vertinant nuteistojo ankstesnę nusikalstamą praeitį ir neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę, nuteistajam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, gali būti neįmanoma užtikrinti probacijos sąlygų vykdymo, taip pat kyla grėsmė ir įsiteisėsiančio nuosprendžio vykdymui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 64 balai (buvo 78 balai „OASys“), tačiau vis tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė, o dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 64 balų sudaro net 20 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išskiriami kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniams veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas; mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvada taip pat nustatyta, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pažymėtina, kad nuteistasis iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. Z. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 95-146 taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 95-146 taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.