- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2K-344/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00372-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Josifas Tomaševičius
- Nuteistasis
- L. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės 2007 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – dvejų metų vienuolikos mėnesių 13 dienų – iš dalies pridėta paskirtos bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trim mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuota L. P. sulaikymo diena nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. ir laikas, išbūtas nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2009 m. spalio 27 d.
Šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu atleistas ir byla nutraukta A. D., tačiau dėl jo nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. D., pagrobė svetimą turtą ir sunaikino jį visuotinai pavojingu būdu, o būtent:
2010 m. gegužės 23 d., apie 2.00 val., A. D. ir L. P. Ukmergės r., Veprių mstl., Jaunimo g. 5, automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami automobilio spynelėje paliktu užvedimo rakteliu, slapta pagrobė S. B. priklausantį 800 Lt vertės automobilį ,,Ford Orion“, taip padarydami jam 800 Lt turtinę žalą. Tą pačią dieną, apie 2.30 val., Ukmergės r., Vengrių miške, A. D. ir L. P., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą sunaikinti svetimą turtą, padegdami sunaikino S. B. priklausantį automobilį ,,Ford Orion“, taip padarydami nukentėjusiajam 800 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis jokių nusikaltimų nepadarė.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų patikimumo principą, neįvertino įrodymų visumos, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, kurių nepatvirtina tiesioginiai įrodymai.
Kasatoriaus manymu, neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti. Tokia teismų praktika, kai vieninteliai kito įtariamojo parodymai vertinami kaip tinkami įrodymai, yra ydinga, nes šis neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės ir nėra saistomas priesaika. Kasatorius mano, kad nėra pagrindo netikėti A. D. parodymais, duotais teisme, nes net teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis davė nuoširdžius parodymus ir prisipažino, taikė jam BK 38 straipsnio nuostatas. A. D. teisme parodė, kad nusikalstamas veikas padarė jis vienas. Tuo tarpu A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtina jokie kiti tiesioginiai įrodymai. Teismas neįvertino vėlesnių A. D. parodymų, duotų tiek akistatos metu, tiek teisme, neįvertino jo paaiškinimų, kodėl jis pakeitė savo pirminius parodymus. Teismai laikė tinkamu įrodymu A. D. parodymus, duotus apklausiant jį kaip įtariamąjį, motyvuodami tuo, kad šie parodymai duoti dalyvaujant advokatui. Tokia teismų išvada nepagrįsta, nes įrodymai negali būti pripažįstami tinkamais tik todėl, kad apklausoje dalyvavo advokatas. Beje, akistatos metu, būdamas sulaikytas ir taip pat dalyvaujant advokatui, A. D. parodė, kad jis (kasatorius) nedalyvavo darant nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D. davė parodymus, kai buvo paleistas iš sulaikymo ir susitiko su juo (kasatoriumi), klaidinga. Priešingai, A. D. davė parodymus būdamas suimtas, taigi tarp jų negalėjo būti jokio susitarimo, be to, nėra tai patvirtinančių įrodymų. A. D. teismui paaiškino, dėl kokių priežasčių davė pirminius parodymus, visų kitų apklausų metu savo parodymų nekeitė. Kasatorius nurodo, kad jokios įtakos A. D. negalėjo padaryti, nes pats buvo sulaikytas. Nukentėjusiojo ir liudytojo D. R. parodymai neįrodo jo kaltės. Liudytojo D. R. parodymai teisme kaip tik paneigia jo kaltę, nes šis liudytojas nežino, kas buvo su A. D.. Be to, kasatorius nurodo, kad jis teisme pakankamai argumentuotai paaiškino SMS žinučių tekstą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi jokie tiesioginiai pirminiai įrodymai nepatvirtina, kad jis dalyvavo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas. Beje, dėl tos priežasties ikiteisminio tyrimo metu byla jam buvo nutraukta. Bylą grąžinus papildomam tyrimui, ji nebuvo papildyta kokiais nors įrodymais, patvirtinančiais jo dalyvavimą nusikalstamose veikose (papildomai apklausti tik S. B. ir liudytojas D. R.) ir jam pareikštas patikslintas įtarimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nuteistasis kasaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, siūlo kitaip, jam palankia linkme, vertinti A. D., liudytojo D. R. parodymus, A. D. mobiliajame telefone rastų išsiųstų ir gautų SMS žinučių turinį ir kontekstą. Analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėtini (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Prokuroras teigia, kad kasatorius pagrįstai pripažintas kaltu dėl automobilio pagrobimo ir jo sunaikinimo. Bylos įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai išvadas apie faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes padarė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę nukentėjusiojo S. B., liudytojo D. R., įtariamojo apklausos ir akistatos su L. P. metu duotus A. D. parodymus, iš A. D. paimto mobiliojo ryšio telefono, įvykio vietos, automobilio apžiūros metu nustatytas aplinkybes, kitą rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad L. P. ir A. D., veikdami kaip bendrininkų grupė, slapta pagrobė S. B. automobilį, o vėliau jį sunaikino – sudegino. Įrodymų vertinimo motyvai yra išsamiai išdėstyti teismų sprendimuose. Iš tiesų, kaip matyti iš liudytojo D. R. parodymų, A. D. jam nepasakė, kas buvo antrasis kartu su juo nusikaltimus padaręs asmuo. Tai, kad nusikaltimus kartu su A. D. įvykdė būtent L. P., teismas nustatė įvertinęs paties A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (kad nusikaltimus jis padarė kartu su L. P.), A. D. mobiliojo ryšio telefone rastų SMS žinučių, rašytų L. P., turinį. Taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes nuteistojo L. P. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio nuostatų taikymo
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, prašydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti, iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, teigia, kad jo kaltumas padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, neįrodytas.
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, todėl kasatoriaus teiginys, kad jis pagrįstas prielaidomis ir spėjimais, atmestinas. Argumentai, kuriais ginčijamos teismo išvados, iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Remiantis šia nuostata, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl labai svarbu įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų patikimumą ir jų visumos pakankamumą išvadai apie asmens kaltumą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-200/2009).
Nagrinėjamoje byloje, siekdamas patikrinti kitų byloje surinktų duomenų (SMS žinutės, rastos A. D. mobiliojo ryšio telefone ir rašytos L. P., liudytojo D. R. parodymai) patikimumą, teismas perskaitė A. D. pirminius parodymus, duotus ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui (tada jis pripažino kartu su L. P. pagrobęs ir sudeginęs automobilį, smulkiai papasakojo jųdviejų veiksmus darant nusikalstamas veikas), nes jie skyrėsi nuo jo parodymų, duotų teisme. Pirmosios instancijos teismas A. D. pirminius parodymus, duotus ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui, išanalizavo, sulygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė atitinkamas išvadas, paneigiančias L. P. gynybos versiją, kad jis darant nusikalstamas veikas nedalyvavo. Nuteistojo L. P. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįsta išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo S. B., liudytojo D. R. parodymais, A. D. mobiliojo ryšio telefone rastomis SMS žinutėmis, iš dalies ir pačių kaltinamųjų parodymais bei kitais duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 5 dalis).
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo L. P. kasacinį skundą atmesti.