Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Tarnyba pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Išvada byloje pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

10. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

11. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

12. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

13. Remiantis bylos duomenimis, šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. S.. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad, gimus dukrai, ginčo šalys negyveno kartu. Ieškovė su dukra gyvena savo tėvu bute. Ieškovė užtikrina nepilnametei dukrai jos teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė prašo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas nuo gimimo gyveno su ja, tarp ieškovės ir dukters egzistuoja stiprus ryšys, o atsakovo dukra nepažįsta.

14. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, ieškovė gali sudaryti vaikui geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tarnyba išvadoje pažymi, kad neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnametės dukters motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, kad vaikas nuo gimimo visą laiką gyvena kartu su mama, kuri dukra rūpinasi, ją prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, į tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoj vieta būtų nustatyta su ieškove – nepilnametės D. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

15. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

16. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

18. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

19. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 1038 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur. Kartu pažymėtina, kad kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarančios 122,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 654,50 Eur (777 Eur – 122,50 Eur = 654,50 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y. atitinkamai sudarytų apie 327,25 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,50 Eur / 2 = 327,25 Eur). Taigi, ieškovė neturėtų įrodinėti būtinųjų išlaidų, sudarančių 327,25 Eur kiekvienam vaiko tėvui.

20. Ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi šį reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo 327 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovė ieškinyje nedetalizuoja konkrečių vaiko poreikių. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė paaiškino aplinkybes apie vaiko poreikius bei apie savo turtinę padėtį. Tarnyba išvadoje nurodė, kad, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi būti nustatyti konkretūs vaiko poreikiai bei abiejų tėvų turtinė padėtis. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurias sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

22. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka orientacinį priteistiną išlaikymo dydį, kurio ieškovė neprivalo įrodinėti, į tai, kad nors atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau sutiko su prašoma priteisti suma, taip pat ir į šalių pozicijas šioje ieškinio reikalavimo dalyje bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina visiškai.

23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo nepilnametės dukters D. S. naudai priteistinas 327 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. bylos iškėlimo dienos, iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą.

24. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Nepilnametei D. S. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė, kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

26. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo

27. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

29. Ieškovė, ieškinyje motyvuodama tuo, jog dukters buvimas su tėvu, nedalyvaujant kitiems vaikui pažįstamiems asmenims, iš esmės pažeistų mažamečio vaiko interesus, kadangi mergaitė yra labai mažo amžiau, savo tėvo (atsakovo) nepažįsta, kad atsakovas turi problemų su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimų, šio fakto nepripažįsta, nesigydo, iki šiol nepalaikė jokio santykio su dukra, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, prašo nustatyti, tokią bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja darbo dienomis vieną kartą per savaitę po 4 valandas stebint tretiesiems asmenims.

31. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad galimai šiuo metu atsakovas su mažamete savo dukra galėtų bendrauti po keletą valandų per dieną, po truputį užmezgant ryšį, nes galimai vaikas senai nematęs tėčio gali jo neatpažinti ar išsigąsti. Atkreipė šalių dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos funkcijos, kurias atlieka Tarnyba, tarp šių funkcijų nėra nurodyta, kad Tarnyba teikia socialines paslaugas ir tarpininkavimo paslaugas, t. y. Tarnyba neturi galimybės suteikti patalpų bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Siūlė šalims apsvarstyti galimybes dėl kreipimosi į įstaigas kurios teikia tokias paslaugas.

32. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių pozicijas dėl tėvo bendravimo su vaiku, šalių sudėtingus santykius, į tai, kad atsakovo ryšys su dukra yra galimai susilpnėjęs ar net nutrūkęs, sprendžia, kad esamoje situacijoje yra tikslinga nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkams. Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka užtikrins šalių dukters saugumą, stabilumą ir jai svarbių emocinių ryšių tęstinumą.

33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

34. Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

35. 2024 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 110 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis).

38. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 88,29 Eur ((327 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

39. Ieškovė nurodo, kad patyrė 2 473,64 Eur išlaidų advokato pagalbai (DOK-192336). Teismui pateikė 4 PVM sąskaitas faktūras – (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateiktų trijų PVM sąskaitų faktūrų ataskaitų ((duomenys neskelbtini) (dėl 170 Eur) ir jose detalizuotų atliktų teisinių paslaugų, šios sąskaitos yra nesusijusios su atstovavimu šioje byloje. Jos yra susijusios su kitu teisiniu klausimu, t. y. dėl ieškovės galimybės susigražinti nepilnametę dukrą pagal laikinąja globą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovo yra priteisiamos visos patirtis išlaidos advokatui, susijusios tik su šios bylos nagrinėjimu, t. y. 1234,20 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 210,94 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso 1445,14 Eur.

40. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

41. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1445,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

42. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

43. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo atsakovui išlaidos (8,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnametės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti tokią atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) A. U. su nepilnamete dukra D. S., bendrauja (stebint) pasirinktam tarpininkui-specialistui (mediatoriui, psichologui ar pan.) ar trečiajam asmeniui, kurio kandidatūra būtų suderinta tarpusavyje (šalių), pasirinktame mediacijos centre ar kitoje su tarpininku bei ieškove suderintoje vietoje.

2) Konkretų bendravimo laiką, trukmę, būdą, vietą ir kt. atsakovas suderina su pasirinktu tarpininku bei ieškove.

3) Toks atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis nustatomas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol tarpininkaujantis specialistas nepateiks išvadų, jog vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu, bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, jį atliepti. Arba kai abu tėvai nuspręs, kad dukra yra pasiruošusi bendrauti su tėvu be tarpininkų.

4) Šalys turi dėti maksimalias pastangas, siekiant atkurti atsakovo ryšį su nepilnamete dukra.

Informuoti atsakovą A. U., kad jis dėl tarpininkavimo paslaugų gali kreiptis į šiuos mediacijos centrus arba į kitus savarankiškai pasirinktus:

1) Mediacijos centras „In Pace“. Kalvarijų g. 39, Vilnius, tel. Nr. 8 679 20 624, el. p. mediacija@vilnius.caritas.lt, https://vilnius.caritas.lt/vaikams-jaunimui-seimoms/;

2) Mediacijos centras „Susitarkim“, adresas Šaltinių g. 22-33, Vilnius, el. p. indrekorsakoviene@gmail.com, tel. Nr. 8 616 83404 (I. K.), el. p. ula.duseviciene@gmail.com, tel. Nr. 8 673 70266 (Ū. D.), https://susitarkim.lt/tevu-matymosi-su-vaikais-erdve-2/;

3) LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šeimos krizių centras „Viena stotelė“, adresu Nadruvos g. 13, Vilniuje, tel. Nr. 8 600 96519, 8 620 23 685, el. p. bozena.narkun@sos-org.lt, https://sos-vaikukaimai.lt/veiklos/viena-stotele/.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1445,14 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) žyminį mokestį už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 88,29 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 29 ct) žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,64 Eur (aštuonių eurų ir 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.