Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,

gynėjams advokatams Rimantui Prėskieniui, Vitalijai Smolenskienei, Viktorui Rutkauskui, Petrui Prijalgauskui, Žydrūnui Ambrizui, Georgijui Zavtrakovui, Stasiui Karveliui, Benediktui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro G. T., civilinės ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovo R. Ž., nuteistosios V. G. gynėjos advokatės V. S. ir nuteistojo S. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo), ir jam paskirta 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaitytas S. M. sulaikymo laikas – 2012 m. sausio 10 d., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu viena sulaikymo diena prilyginta 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 58 MGL (2 184,28 Eur) dydžio bauda.

S. M. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl šašlykinių pirkimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo) ir jai paskirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaitytas V. G. sulaikymo laikas – 2012 m. sausio 10 d., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu viena sulaikymo diena prilyginta 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda.

V. G. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl šašlykinių pirkimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

N. S. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo); pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo); pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. V. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. J. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. T. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. P. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Panaikintas nuosavybės teisių apribojimas į S. M. 5 000 Lt ir įpareigota juos grąžinti S. M. arba jo įgaliotam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) praktinio mokymo ir bandymų centre (toliau – ir C.) eidamas direktoriaus pareigas, veikdamas grupe su C. vyriausiąja buhaltere V. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2011 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.50 val., C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, pasirašęs ir antspaudavęs C. antspaudu, suklastojo 2011 m. rugpjūčio 4 d. rangos sutartį Nr. 11-08-1 bei pasirašęs fiktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus dokumentus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 17 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2011 m. rugpjūtį atliktų darbų aktą Nr. A-91 ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KKB, Nr. 0004163, (po du šių dokumentų egzempliorius), kuriuose nurodyta, kad asfaltavimo darbai atlikti C. priklausančioje siloso tranšėjoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors šie darbai buvo atlikti N. S. privačioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir po vieną šių dokumentų egzempliorių pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems darbuotojams įtraukti juos į bendrovės dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrus, taip juos suklastojo ir panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, žinodamas, kad jie suklastoti.

Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

V. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, dirbdama C. vyriausiąja buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) (toliau – ir BAĮ) 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal C. vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų (patvirtintų C. direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. G-18) 4.1 papunktį asmeniškai išrašydama ir pasirašydama dokumentus, būdama atsakinga už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinės operacijos teisėtumą, taip pat pagal 4.3 papunktį būdama atsakinga už visus jai žinomus įstaigos vardu padarytus veiksmus ar operacijas, kuriais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais reglamentuojama įstaigos ūkinė finansinė veikla, pažeisdama C. vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų 1.7 papunktyje nustatytą pareigą „<...> garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą“, nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su C. direktoriumi S. M., vykdydama S. M. nurodymus, 2011 m. rugpjūčio 25 d. padėjo S. M. panaudoti suklastotus dokumentus, į C. buhalterinės apskaitos registrą įrašė 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KKB, Nr. 0004163, ir elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu pervedė 10 384,21 Lt iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB DNB banke, taip sumokėdama už N. ir V. S. atliktus darbus, už paslaugas ir turtą, kurių negavo C..

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

S. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas C. direktoriumi, veikdamas C. vardu (kaip vienasmenis valdymo organas), vadovaudamas šiam ne pelno ribotos civilinės atsakomybės viešajam juridiniam asmeniui, kuris teikia viešąsias švietimo paslaugas ir kuriame valstybės, kaip savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina VšĮ (duomenys neskelbtini), pagal BAĮ 1 dalį būdamas atsakingas už C. buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal C. direktoriaus pareigybės aprašymo 11 punktą būdamas atsakingas už C. veiklos strategiją, gamybinės bei komercinės veiklos organizavimą ir įgyvendinimą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo užtikrinimą, veiklos pelningumą, tinkamą Įstaigos turto panaudojimą, išsaugojimą ir gausinimą, bei pagal 29 punktą – už įstaigos turto efektyvų, racionalų ir tinkamą panaudojimą bei apsaugą, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punkte ir C. 2011 m. sausio 21 d. įstatų 13 punkte nustatytus C. veiklos tikslus ir funkcijas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (2011 m. birželio 16 d., Nr. I-1428) (toliau – VšĮĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą draudimą (gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose), pažeisdamas C. įstatų 58 punkte nustatytą reikalavimą (kad Įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik Įstaigos įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti), pažeisdamas C. direktoriaus pareigybės aprašymo 11 punkte nustatytus uždavinius (įgyvendinti Įstaigos <...> veiklos strategiją, organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą, užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, veiklos pelningumą, tinkamą Įstaigos turto panaudojimą, išsaugojimą ir gausinimą), pažeisdamas 13 punkte nustatytą pareigą (formuoti teigiamą Įstaigos įvaizdį, teikti pasiūlymus dėl Įstaigos veiklos gerinimo), pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies reikalavimus (juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalį (juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalį (juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose, veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja N. S., jos sutuoktiniu V. S., su C. vyriausiąja buhaltere V. G., C. vyriausiuoju ekonomistu A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniu direktoriumi G. K. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės), veikdamas priešingai C. ir (duomenys neskelbtini) interesams, piktnaudžiavo savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos N. ir V. S. – išvengti jiems asmeninių išlaidų už N. S. nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus, taip pat siekdamas turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas C. vardu, suklastodamas ir panaudodamas tikrus dokumentus, suorganizavo neteisėtus šios teritorijos asfaltavimo darbus, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taip pat neteisėtai sumokėdamas bendrovei už šiuos darbus C. lėšomis pagal juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, iššvaistė jam einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį 10 384,21 Lt vertės C. turtą, atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus:S. M. 2011 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja N. S. metu papasakojęs jai, kad C. 2011 m. vasaros pradžioje viešuoju pirkimu ir pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka privažiuojamųjų kelių prie C. priklausančio gyvulininkystės komplekso ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus, N. S. paprašius ir taip jį sukursčius išasfaltuoti jai nuosavybės teise priklausančią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), bei supratęs, kad nei ji, nei jos sutuoktinis neketina dėl to sudaryti sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sumokėti už tai bendrovei, S. M., siekdamas išlaikyti teigiamus darbinius ir asmeninius santykius su N. S., kaip su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, pažadėjo jai įvykdyti šį neteisėtą jos prašymą, t. y. pasinaudojant minėtais C. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamais asfaltavimo darbais, išasfaltuoti N. S. pageidaujamą teritoriją bei sumokėti už tai C. lėšomis, suvokdamas, kad šį pažadą jis įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais reglamentuojama juridinių asmenų veikla, buhalterinė apskaita, atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarka, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, civilinių sandorių sudarymo ir įgyvendinimo tvarka.Toliau S. M. nuo 2011 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 4 d. telefoninių pokalbių metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniu direktoriumi G. K. ir V. S. organizavo G. K. ir bendrovės darbų vadovo R. S. atvykimus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei, padedant V. S., patekimus į N. S. nuosavybės teise priklausančią teritoriją, kad galėtų ją apžiūrėti ir apskaičiuoti, kiek šiai teritorijai asfaltuoti reikės asfalto, technikos ir darbo jėgos.Toliau S. M. 2011 m. rugpjūčio 4 d., 8.43 val., 9.17 val., 9.45 val., telefoninių pokalbių metu susitarė su G. K. ir V. S., kad teritoriją, kuri yra prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kurios plotas yra 120–130 kvadratinių metrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai padengs 8 centimetrų storio asfalto danga, kad šiuos darbus atliks kitos dienos ryte, kad V. S. kitą dieną sudarys sąlygas bendrovės darbuotojams patekti į jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančią teritoriją. Be to, S. M. susitarė su G. K., kad šių darbų kaina bus 10 384 Lt, kad G. K. parengs šių asfaltavimo darbų sąmatą, surašys fiktyvią šių darbų pirkimo–pardavimo sutartį ir abu šiuos dokumentus pasirašys bei patvirtins abiejų juridinių asmenų antspaudais C. patalpose.Toliau S. M. 2011 m. rugpjūčio 4 d., apie 11.36 val., C. patalpose susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninio direktoriaus G. K. iš anksto parengtu fiktyvios sutarties projektu dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo, suvokdamas, kad C. ir šios bendrovės sandoris dėl šių asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo nebuvo sudarytas, sutarė su V. G. ir G. K., kad jis ir G. K. suklastos šį dokumentą – pasirašys šią fiktyvią sutartį ir patvirtins joje nurodytą melagingą informaciją, žinodami, kad ji melaginga, siekdami ja prisidengti, pašaliniams asmenims užfiksavus šių darbų atlikimą. Taip pat S. M. sutarė su G. K. artimiausią savaitę suklastoti ir panaudoti kitus dokumentus – pasirašyti naują asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus prie sutarties pridėtus dokumentus, kurių pagrindu C. sumokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už N. S. priklausančios teritorijos asfaltavimo darbus, įforminant šiuos darbus C. priklausančios siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbais, žinodamas, kad bendrovė šių siloso tranšėjos asfaltavimo darbų neatliks.Toliau S. M. 2011 m. rugpjūčio 4 d., apie 15.48 val., C. patalpose informavo C. vyriausiąjį ekonomistą A. P. apie ketinimą atlikti N. S. priklausančios teritorijos asfaltavimą, sumokant už tai C. lėšomis, taip pat supažindino A. P. su jo ir G. K. pasirašyta fiktyvia sutartimi ir paaiškino, kad ši sutartis vos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai baigs asfaltavimo darbus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. M. ir G. K. sunaikins abu šios sutarties egzempliorius, S. M., piktnaudžiaudamas C. direktoriaus pareigomis, paprašė A. P., kaip C. vyriausiąjį ekonomistą, prisidėti prie daromos nusikalstamos veikos savo patarimais, kaip įforminti N. S. privačios teritorijos asfaltavimo darbus, kad galėtų nuslėpti jų atlikimo faktą ir sumokėti už jų atlikimą C. lėšomis. A. P. pasiūlius suklastoti dokumentus, t. y. šiuos asfaltavimo darbus įforminti kaip C. priklausančios siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus, S. M., piktnaudžiaudamas C. direktoriaus pareigomis, nurodė A. P. parašyti naujos sutarties tekstą ir sudaryti sąmatą, įrašant joje G. K. pateiktus matmenis ir apskaičiuotus medžiagų kiekius, reikalingus N. S. privačiai teritorijai asfaltuoti. Abu žinodami, kad perkant C. vardu ir lėšomis prekes ar paslaugas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (patvirtintas C. direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. G-16) privaloma atlikti viešąjį pirkimą, kurio metu privalu atrinkti C. tinkamiausią paslaugų teikėją (rangovą) ir nupirkti tinkamiausias prekes bei paslaugas pigiau, būdami kompetentingi ir atsakingi už C. viešųjų pirkimų atlikimo ir turimų C. išteklių panaudojimo tikslingumą, ekonomiškumą ir teisėtumą, susitarė, kad viešojo pirkimo nei dėl N. S. privačios teritorijos asfaltavimo, nei dėl C. priklausančios siloso tranšėjos asfaltavimo neatliks ir nesurašys viešojo pirkimo dokumentų.Toliau S. M. 2011 m. rugpjūčio 5 d., apie 15.29 val., telefoninio pokalbio su V. S. metu sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai baigė asfaltuoti N. S. privačią teritoriją ir tam sunaudojo 30 tonų asfalto.Taip pat S. M., veikdamas grupe su V. G., nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, C. patalpose, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už C. buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimą (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama <...>), 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą (į įstaigos apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą (apskaitos dokumentais pagrįsti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius), 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą (nurodyti vieną iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų tikslią ūkinę operaciją arba ūkinio įvykio turinį), parašė 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KKB, Nr. 0004163, rezoliuciją „Apmokėti“ ir ją patvirtino savo parašu, taip pavesdamas C. vyriausiajai buhalterei V. G., vadovaujantis fiktyviais darbų pridavimo–perdavimo aktais ir juridinės galios neturinčia sąskaita faktūra, sumokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už N. S. nuosavybės teise priklausančios teritorijos asfaltavimą. V. G. vykdant S. M. neteisėtus nurodymus 2011 m. rugpjūčio 25 d. C. patalpose į C. buhalterinės apskaitos registrą įrašius pirmiau nurodytus juridinės galios neturinčius dokumentus, kuriais įforminta tarp C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvykusi ūkinė operacija, ir vadovaujantis šiais dokumentais iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB DNB banke, pervedus pinigus – 10 384,21 Lt – už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, S. M. kartu su V. G. apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 25 d.S. M., nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus savo, kaip C. direktoriaus, padėtimi, iššvaisčius svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, suklastojus ir panaudojus tikrus dokumentus, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – asfaltą ir asfaltavimo darbus, kurių vertė 10 384,21 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – 10 384,21 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d. Dėl šių S. M. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M. iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos reputacijai, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 10 384,21 Lt žalą. Dėl šių veiksmų S. M. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, ir 228 straipsnio 2 dalį. S. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, eidamas C. direktoriaus pareigas, veikdamas C. vardu, vadovaudamas šiam viešajam juridiniam asmeniui, kuriame valstybės, kaip savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), pagal BAĮ 1 dalį būdamas atsakingas už C. buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal C. direktoriaus pareigybės aprašymo 11 punktą būdamas atsakingas už C. veiklos strategiją, gamybinės bei komercinės veiklos organizavimą ir įgyvendinimą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo užtikrinimą, veiklos pelningumą, tinkamą Įstaigos turto panaudojimą, išsaugojimą ir gausinimą, bei pagal 29 punktą įstaigos turto efektyvų, racionalų ir tinkamą panaudojimą bei apsaugą, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punkte ir C. 2011 m. sausio 21 d. įstatų 13 punkte nustatytus C. veiklos tikslus ir funkcijas, pažeisdamas VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą draudimą (gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose), pažeisdamas C. įstatų 58 punkte nustatytą reikalavimą (kad Įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik Įstaigos įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti), pažeisdamas C. direktoriaus pareigybės aprašymo 11 punkte nustatytus uždavinius, pažeisdamas 13 punkte nustatytas pareigas, pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose, veikdamas bendrininkų grupe su C. vyriausiąja buhaltere V. G., C. statybos inžinieriumi S. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. V., piktnaudžiavo savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir (duomenys neskelbtini) prorektoriui veterinarijai A. S., t. y. siekdamas išvengti jam ir A. S. asmeninių išlaidų už dviejų metalinių šašlykinių įgijimą asmeninėms reikmėms, taip pat siekdamas turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas C. vardu, suorganizavo dviejų metalinių šašlykinių pagaminimą, kurias pagamino UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius V. V., sumokėdamas už tai C. lėšomis pagal juridinės galios neturintį apskaitos dokumentą, iššvaistė jam einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį 471,90 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, taip pat sukurstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. V. apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus:2011 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, S. M., būdamas pas A. S., (duomenys neskelbtini) pažadėjo jam artimiausių Antaninių proga padovanoti šašlykinę, nuslėpdamas ketinimą sumokėti už šią šašlykinę C. lėšomis, suvokdamas, kad šį pažadą A. S. įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais reglamentuojama juridinių asmenų veikla, buhalterinė apskaita, atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarka, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, civilinių sandorių sudarymo ir įgyvendinimo tvarka.2011 m. liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, prie C. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), susitikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. V. metu, S. M. paprašė jį pagaminti dvi metalines šašlykines, siekdamas turtinės naudos sau, t. y. vieną šašlykinę padovanoti A. S., o kitą pasilikti sau.2011 m. liepos 12 d., apie 14.44 val., telefoninio pokalbio metu V. V. informavus, kad pagamino vieną šašlykinę, S. M. susitarė su V. V. pagalvoti, kaip suklastoti sąskaitą faktūrą, kad nuslėptų šašlykinių pagaminimo faktą, jog už jas sumokėta C. lėšomis. Abu sutarė, kad kitą dieną V. V. atveš vieną šašlykinę S. M. į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini).2011 m. liepos 13 d., apie 13.24 val., telefoninio pokalbio metu S. M. sutarė su V. V., kad V. V. sąskaitoje faktūroje vietoj dviejų šašlykinių įrašys „skarda“, taip sukurstė V. V. apgaulingai tvarkyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat sutarė, kad S. M. kitą dieną paduos V. V. C. rekvizitus, kurių reikia sąskaitai faktūrai išrašyti, kad šią sąskaitą faktūrą V. V. atsiųs S. M. elektroniniu paštu, o pagamintą vieną šašlykinę atveš S. M. į jo gyvenamąją vietą.Toliau S. M. 2011 m. liepos 14 d., apie 11.52 val. ir 14.23 val., telefoninių pokalbių metu susitaręs ir susitikęs su V. V. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. V. priėmė vieną metalinę šašlykinę ir padavė V. V. savo vizitinę kortelę, su C. rekvizitais bei elektroninio pašto adresu, kad V. V. surašytų fiktyvią sąskaitą faktūrą, įrašydamas joje vieno vieneto kainą – 200 Lt, pagal kurią S. M. galėtų sumokėti už metalinių šašlykinių pagaminimą C. lėšomis.2011 m. liepos 14 d., 19.17 val. vykusio telefoninio pokalbio metu susitaręs, apie 19.35 val. S. M. atvežė ir padovanojo A. S. vieną šašlykinę.2011 m. liepos 19 d., 13.21 val. vykusio telefoninio pokalbio metu susitaręs, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 25 d. savo gyvenamojoje vietoje iš V. V. priėmė vieną šašlykinę ir fiktyvią sąskaitą faktūrą, siekdamas ją panaudoti atliekant atsiskaitymą C. lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už abiejų metalinių šašlykinių pagaminimą. Toliau S. M. nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 25 d., iš V. V. gavęs 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaitos faktūros, serija PL, Nr. 0546, du egzempliorius, C. patalpose suklastojo abu jos egzempliorius, iš kurių vieną pasirašė ir atidavė V. V., o kitą pateikė pasirašyti C. statybos inžinieriui S. P., atsakingam už statybinių medžiagų priėmimą. Taip pat S. M., pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, C. paliktame sąskaitos faktūros egzemplioriuje parašė rezoliuciją „Apmokėti“ ir ją patvirtino parašu, taip pavesdamas C. vyriausiajai buhalterei V. G. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sau ir A. S. asmeninėms reikmėms pagamintas dvi šašlykines. Vykdant šį S. M. nurodymą, V. G. 2011 m. rugpjūčio 12 d. C. patalpose į C. buhalterinės apskaitos registrą įrašius pirmiau nurodytą juridinės galios neturintį apskaitos dokumentą, kuriame įforminta tarp C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusi ūkinė operacija, vadovaujantis šia sąskaita faktūra, iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB „D. B. A/S“ Lietuvos filiale, pervedus 471,90 Lt už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, S. M. kartu su V. G. iššvaistė jų žinioje esantį ir jiems einamų pareigų pagrindu patikėtą 471,90 Lt vertės C. turtą, ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Kaltinime taip pat nurodoma, kad S. M. nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus savo, kaip C. direktoriaus, padėtimi, apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą ir iššvaisčius svetimą 471,90 Lt vertės C. turtą, S. M. ir A. S. gavo turtinę naudą – kiekvienas po vieną metalinę šašlykinę, kurių bendra vertė 471,90 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – 471,90 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d. Taip pat S. M. sukursčius V. V. apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o V. V. apgaulingai ją tvarkius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 19 d. buvo neobjektyvi.Dėl šių S. M. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M. iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 471,90 Lt žalą. Dėl šių veiksmų S. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.S. M. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas C. direktoriaus pareigas, veikdamas C. vardu, vadovaudamas šiam viešajam juridiniam asmeniui, kuris teikia viešąsias švietimo paslaugas ir kuriame valstybės, kaip savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), pagal BAĮ 1 dalį būdamas atsakingas už C. buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal C. direktoriaus pareigybės aprašymo 11 punktą būdamas atsakingas už C. veiklos strategiją, gamybinės bei komercinės veiklos organizavimą ir įgyvendinimą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo užtikrinimą, veiklos pelningumą, tinkamą Įstaigos turto panaudojimą, išsaugojimą ir gausinimą, bei pagal 29 punktą įstaigos turto efektyvų, racionalų ir tinkamą panaudojimą bei apsaugą, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punkte ir C. 2011 m. sausio 21 d. įstatų 13 punkte nustatytus C. veiklos tikslus ir funkcijas (teikti paslaugas mokslo ir studijų srityse studentams (pagal studijų programas), vykdyti praktinį studentų mokymą ir atlikti mokslinius tyrimus, skleisti mokslo žinias, propaguoti <...> veterinarijos mokslo žinias, sudaryti sąlygas rengti veterinarijos <...> specialistus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo studijų ir praktikos vienovę, organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą), pažeisdamas VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą draudimą (gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose), pažeisdamas C. įstatų 58 punkte nustatytą reikalavimą (kad Įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik Įstaigos įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti), pažeisdamas C. direktoriaus pareigybės aprašymo 11 punkte nustatytus uždavinius (įgyvendinti Įstaigos <...> veiklos strategiją, organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą, užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, veiklos pelningumą, tinkamą Įstaigos turto panaudojimą, išsaugojimą ir gausinimą), pažeisdamas 13 punkte nustatytą pareigą (formuoti teigiamą Įstaigos įvaizdį, teikti pasiūlymus dėl Įstaigos veiklos gerinimo), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies reikalavimą (juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies reikalavimą (juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies reikalavimą (juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose, veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja N. S., jos sutuoktiniu V. S., su C. vyriausiąja buhaltere V. G., C. mechanizacijos padalinio vadovu V. T., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. J., veikdamas priešingai C. ir (duomenys neskelbtini) interesams, veikdamas N. ir V. S. sukurstytas, veikdamas jų naudai ir interesais, piktnaudžiavo C. direktoriaus tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos N. ir V. S., t. y. siekdamas išvengti jiems asmeninių išlaidų už akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., veikdamas C. vardu, iš anksto sutaręs su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. J., pagal fiktyvią 2011 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, pervedė 9 740,50 Lt iš C. priklausančios banko sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią banko sąskaitą, iš kurių dalį (ne mažiau kaip 7 000 Lt) iš K. J. gavęs grynaisiais pinigais, perdavė A. K., taip iššvaistydamas jo žinioje buvusį ir einamų pareigų pagrindu jam patikėtą svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, ir taip apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, taip pat sukurstė UAB (duomenys neskelbtini) direktorių K. J. apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, atlikdamas šiuos tyčinius, tęstinius nusikalstamus veiksmus:S. M. 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja N. S. metu, pastarajai paprašius jo, kaip C. direktoriaus, ir taip jį sukursčius sumokėti C. lėšomis už jos ir jos sutuoktinio V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), S. M., suvokdamas, kad šios palangės nebus skirtos C. reikmėms, kad nei N. S., nei V. S. neketina už tai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K., S. M., siekdamas ir toliau išlaikyti teigiamus darbinius ir asmeninius santykius su N. S., (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, pažadėjo jai įvykdyti šį neteisėtą jos prašymą, suvokdamas, kad šį pažadą įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais reglamentuojama juridinių asmenų veikla, buhalterinė apskaita, atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarka, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, civilinių sandorių sudarymo ir įgyvendinimo tvarka.Toliau, veikdamas sukurstytas N. S., S. M. 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 10.05 val., C. patalpose, savo darbo kabinete, susitarė su C. vyriausiąja buhaltere V. G., kad už N. S. pageidaujamas akmenines palanges, skirtas N. ir V. S. gyvenamajam namui, sumokės C. lėšomis ir nuslėps šį faktą, o akmeninių palangių pagaminimo ir įrengimo darbus įformins kaip „C. pirktas paslaugas“.Toliau, veikdamas sukurstytas N. S., S. M. 2011 m. rugsėjo 14 d., apie 10.07 val., ir 2011 m. rugsėjo 27 d., apie 10.20 val., telefoninių pokalbių metu iš V. S. sužinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. baigė įrengti akmenines palanges N. ir V. S. gyvenamajame name ir prašo už tai sumokėti, sutarė su V. S., kad susisieks su A. K. ir sumokės jam už šiuos darbus.Toliau, veikdamas sukurstytas N. ir V. S., S. M. 2011 m. rugsėjo 27 d., apie 20.07 val., telefoninio pokalbio metu paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. išrašyti sąskaitą faktūrą, pagal kurią S. M. galėtų sumokėti už N. ir V. S. atliktus darbus. Tačiau A. K. pareiškus, kad, išrašius sąskaitą faktūrą, už darbus teks sumokėti daugiau, S. M. susitarė su juo, kad po dviejų dienų atvyks pas jį į darbovietę ir asmeniškai susitars dėl mokėjimo už pirmiau nurodytus darbus.Toliau S. M. 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 15.49 val., C. patalpose, savo darbo kabinete, informavo V. G., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. išrašytų C. sąskaitą faktūrą už akmeninių palangių, kurių kaina ne mažesnė kaip 7 000 Lt, pagaminimą ir įrengimą N. ir V. S. gyvenamajame name. S. M. su V. G. susitarė, kad jeigu A. K. nesutiks išrašyti C. sąskaitos faktūros, o pageidaus, kad jam už N. ir V. S. atliktus darbus sumokėtų grynaisiais pinigais, jie C. vardu surašys fiktyvią sąskaitą faktūrą su kitu juridiniu asmeniu, įvardydami UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią, imituodami atsiskaitymą tarp abiejų juridinių asmenų, perves pinigus kitam juridiniam asmeniui, iš kurio vėliau paims A. K. reikiamą sumą grynaisiais pinigais.Toliau S. M. 2011 m. spalio 12 d., apie 9.18 val., telefoninio pokalbio metu susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K., jog už N. ir V. S. atliktus darbus sumokės grynaisiais pinigais, ir pasitars su C. vyriausiąja buhaltere, kaip tai atlikti.Toliau S. M. 2011 m. spalio 12 d., apie 10 val., C. patalpose, savo darbo kabinete, atsižvelgdamas į A. K. pageidavimą sumokėti už N. ir V. S. atliktus darbus grynaisiais pinigais, susitarė su V. G. kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių K. J., kad pastarasis padėtų išsigryninti C. lėšas. Dėl to V. G. patarė S. M. veikiant bendrai su K. J., UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyti fiktyvią sąskaitą faktūrą, kurioje būtų nurodyta melaginga informacija: esą C. iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko hidraulikos įrenginių remonto darbus C. priklausančiai technikai remontuoti, o paskui, vadovaujantis šiuo juridinės galios neturinčiu apskaitos dokumentu, pervesti UAB (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 10 000 Lt.Toliau S. M. 2011 m. spalio 12 d., telefoninio pokalbio metu susitaręs laikotarpiu nuo 10.59 val. iki 11.42 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvykusio susitikimo su bendrovės direktoriumi K. J. metu, sukurstė jį apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu fiktyvią sąskaitą faktūrą, adresuotą C., įrašant joje realiai neatliktus hidraulinių įrenginių remonto darbus C. nuosavybės teise priklausančiai technikai remontuoti, ir susitarė, kad S. M., remdamasis šiuo fiktyviu apskaitos dokumentu, imituodamas atsiskaitymą tarp C. ir bendrovės, elektroniniu mokėjimo nurodymu perves C. pinigus, kuriuos vėliau K. J. perduos S. M., taip sukurstydamas K. J. apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą.Toliau S. M. 2011 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, gavęs iš K. J. fiktyvius 2011 m. spalio 12 d. sąskaitos faktūros, serija KHC, Nr. 006401, du egzempliorius, vieną iš jų patvirtino savo parašu kaip asmuo, priėmęs šioje sąskaitoje faktūroje nurodytas realiai negautas prekes ir paslaugas, ir paliko šį egzempliorių K. J., o kitą egzempliorių, piktnaudžiaudamas savo, kaip C. direktoriaus, pareigomis, pateikė savo pavaldiniui C. mechanizacijos padalinio vadovui V. T. ir nurodė jam šioje sąskaitoje faktūroje sudaryti sąrašą realiai neatliktų hidraulikos įrenginių remonto darbų, kuriuos esą jis, kaip kompetentingas C. darbuotojas, priėmė ir patvirtino šį dokumentą savo parašu. Tą pačią dieną S. M., pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio reikalavimą (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama <...>), 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą (į įstaigos apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą (apskaitos dokumentais pagrįsti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius), 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą (nurodyti vieną iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų tikslią ūkinę operaciją arba ūkinio įvykio turinį), šiame 2011 m. spalio 12 d. sąskaitos faktūros, serija KHC, Nr. 006401, egzemplioriuje parašė rezoliuciją „Apmokėti“ ir ją patvirtino savo parašu, taip pavesdamas V. G. sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) už realiai nesuteiktas paslaugas ir nepatiektas prekes. Vykdant šį neteisėtą S. M. nurodymą, V. G. 2011 m. spalio 12 d. C. patalpose į C. buhalterinę apskaitą įrašius pirmiau nurodytą juridinės galios neturinį apskaitos dokumentą, kuriame įforminta tarp C. ir UAB (duomenys neskelbtini) neįvykusi ūkinė operacija, pagal šią sąskaitą faktūrą iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedus pinigus – 10 311,45 Lt, iš kurių 9 740,50 Lt pervesta už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, S. M. kartu su V. G. iššvaistė jų žinioje esantį ir jiems einamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas ir dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Toliau S. M. 2011 m. spalio 13 d., laikotarpiu nuo 10.53 val. iki 16.47 val., po to, kai V. G. elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pagal fiktyvią 2011 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, pervedė C. pinigus – 9 740,50 Lt, atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, iš K. J. paėmė ne mažiau kaip 7 000 Lt grynaisiais pinigais iš pervestos sumos.Toliau S. M. 2011 m. spalio 13 d., 12.43 val., telefoninio pokalbio metu susitaręs, nuo 16.47 val., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas N. ir V. S. neteisėtą prašymą, žinodamas, kad jie nesumokėjo ir neketina sumokėti A. K. už akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), S. M. sumokėjo A. K. ne mažiau kaip 7 000 Lt, kuriuos gavo iš K. J., ir taip C. lėšomis neteisėtai sumokėjo A. K. už jo atliktus darbus.S. M. nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. spalio 13 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus padėtimi, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, iššvaisčius svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – akmenines palanges ir jų įrengimo darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 7 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą – 9 740,50 Lt, taip pat A. K. gavo turtinę naudą – ne mažiau kaip 7 000 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d. Taip pat S. M. sukursčius K. J. apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o K. J. apgaulingai ją tvarkius, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. spalio 31 d. buvo neobjektyvi.Dėl šių S. M. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes jis iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, be to, C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 9 740,50 Lt žalą.Dėl šių veiksmų S. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.V. G. buvo kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, eidama C. vyriausiojo buhalterio pareigas, dirbdama ne pelno ribotos civilinės atsakomybės viešajame juridiniame asmenyje, kuris teikia viešąsias švietimo paslaugas, kuriame valstybės, kaip savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), pažeisdama (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punkte ir C. 2011 m. sausio 21 d. įstatų 13 punkte nustatytus C. veiklos tikslus ir funkcijas (teikti paslaugas mokslo ir studijų srityse studentams (pagal studijų programas), vykdyti praktinį studentų mokymą ir atlikti mokslinius tyrimus, skleisti mokslo žinias, propaguoti <...> veterinarijos mokslo žinias, sudaryti sąlygas rengti veterinarijos <...> specialistus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo studijų ir praktikos vienovę, organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą), pažeisdama VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą draudimą (gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose), pažeisdama 1.7 papunktyje nustatytą pagrindinę pareigą (kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai įstaigos ištekliai, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą) nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 25 d. C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama tiesiogine tyčia, veikdama bendrininkų grupe su kurstytoja (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja N. S., vykdymo bendrininku C. direktoriumi S. M., padėjėjais C. vyriausiuoju ekonomistu A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniu direktoriumi G. K. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), veikdama priešingai C. ir (duomenys neskelbtini) interesams, veikdama N. ir V. S. asmeniniais interesais, piktnaudžiavo savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdama turtinės naudos N. ir V. S., išvengti asmeninių išlaidų už N. S. nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus, siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės naudos, neteisėtai sumokėdama bendrovei už šiuos darbus C. lėšomis pagal juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, iššvaistė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą 10 384,21 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, atlikdama šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:2011 m. rugpjūčio 4 d., apie 11.36 val., C. patalpose, C. direktoriaus S. M. darbo kabinete, susitikimo su S. M. ir G. K. metu, S. M. paaiškinus jo ir G. K. ketinimą išasfaltuoti N. S. prašomą teritoriją ir sumokėti už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ C. lėšomis, taip pat supažindinus su pačių iš anksto parašyta fiktyvia asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo sutartimi, paaiškinus, kad ši sutartis bus panaudota tik tuo atveju, jei iškils būtinumas pateisinti šių darbų atlikimą, o vėliau bus sunaikinta, nes bus pasirašyta nauja sutartis, V. G., piktnaudžiaudama savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, pritarė šiems S. M. ir G. K. ketinimams. Taip pat V. G., šio susitikimo metu žinodama, kad, vadovaujantis C. įstatais, draudžiama naudoti C. lėšas ne C. reikmėms, suvokdama, kad N. ir V. S., kaip fiziniai asmenys, nesudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties šiems asfaltavimo darbams pirkti ir neketina už tai sumokėti bendrovei, nes už šiuos darbus bus sumokėta C. lėšomis, susitarė su S. M. ir G. K., kad jie artimiausiu metu suklastos naujus dokumentus, pasirašys naują fiktyvią asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus prie jos pridėtus dokumentus, reikalingus sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ C. lėšomis, ir nusikalstamai patarė būsimoje sutartyje šiuos asfaltavimo darbus pavadinti C. priklausančios siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbais, žinodama, kad šių siloso tranšėjos asfaltavimo darbų bendrovė realiai neatliks, taip siekdama nuslėpti būsimus neteisėtus darbus.Toliau V. G. 2011 m. rugpjūčio 5 d., apie 9.27 val., C. direktoriaus kabinete, iš anksto pasitarusi su C. vyriausiuoju ekonomistu A. P., davė nusikalstamą patarimą C. direktoriui S. M. suklastoti asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus prie jos pridėtus dokumentus, nuslepiant N. S. privačios teritorijos asfaltavimo darbus, įforminant juos papildomais C. priklausančios siloso tranšėjos asfaltavimo darbais. S. M. sutikus, V. G. kartu su S. M. nusprendė, kad A. P. sutartyje įrašys ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ N. ir V. S. atliktus asfaltavimo darbus, bet pirmiau nurodytą melagingą informaciją.Toliau V. G., vykdydama S. M. nurodymus, 2011 m. rugpjūčio 25 d. C. patalpose, pažeisdama C. vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų 1.7 papunktyje nustatytą pareigą (<...> garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą), 2.6.1 papunktyje nustatytą reikalavimą (<...> laiku ir tinkamai užregistruoti visas buhalterines apskaitos operacijas), 2.6.2 papunktyje nustatytą reikalavimą (teisingai tvarkoma įstaigos uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų, jos padarytų išlaidų ir gautų bei gautinų įplaukų vidinė apskaita), 2.7.1 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar laikomasi nustatytų piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių priėmimo bei išdavimo reikalavimų), 2.7.2 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar laikomasi įstaigos materialiojo turto, piniginių lėšų, atsargų, gautinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos ir inventorizavimo tvarkos), 2.7.5 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar vykdomos ir jam žinomos operacijos yra teisėtos, ar tiksliai ir laiku fiksuojamos), į C. buhalterinės apskaitos registrą įrašė 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KKB, Nr. 0004163, ir neteisėtai elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu pervedė iš C. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 10 384,21 Lt, taip sumokėdama už N. ir V. S. atliktus darbus, už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, taip iššvaistė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.V. G. nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, iššvaisčius svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – asfaltą ir asfaltavimo darbus, kurių vertė 10 384,21 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – 10 384,21 Lt.Dėl šių V. G. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė C., nes ji iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vyriausiojo buhalterio vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 10 384,21 Lt žalą.Dėl šios tęstinės veikos V. G. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.V. G. buvo kaltinama tuo, jog būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, eidama C. vyriausiojo buhalterio pareigas, dirbdama ne pelno ribotos civilinės atsakomybės viešajame juridiniame asmenyje, kuris teikia viešąsias švietimo paslaugas, kuriame valstybės, kaip savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal C. vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų (patvirtintų C. direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. G-18) 4.1 papunktį asmeniškai išrašydama bei pasirašydama dokumentus, būdama atsakinga už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinės operacijos teisėtumą, taip pat pagal 4.3 papunktį būdama atsakinga už visus jai žinomus įstaigos vardu padarytus veiksmus ar operacijas, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais reglamentuojama įstaigos ūkinė finansinė veikla, pažeisdama (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punkte ir 2011 m. sausio 21 d. C. įstatų 13 punkte nustatytus C. veiklos tikslus ir funkcijas (teikti paslaugas mokslo ir studijų srityse studentams (pagal studijų programas), vykdyti praktinį studentų mokymą ir atlikti mokslinius tyrimus, skleisti mokslo žinias, propaguoti <...> veterinarijos mokslo žinias, sudaryti sąlygas rengti veterinarijos <...> specialistus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo studijų ir praktikos vienovę, organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą), pažeisdama VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą draudimą (gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose), pažeisdama 1.7 papunktyje nustatytą pagrindinę pareigą (kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai įstaigos ištekliai, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą <...>), nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama tiesiogine tyčia, veikdama bendrininkų grupe su C. direktoriumi S. M., veikdama priešingai C. ir (duomenys neskelbtini) interesams, veikdama (duomenys neskelbtini) prorektoriaus veterinarijai A. S. ir S. M. asmeniniais interesais, piktnaudžiavo savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdama turtinės naudos A. S. ir S. M., t. y. siekdama išvengti jiems asmeninių išlaidų už dviejų metalinių šašlykinių įgijimą, taip pat siekdama turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrašydama į C. apskaitą juridinės galios neturintį apskaitos dokumentą, apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, taip pat C. lėšomis sumokėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už dviejų metalinių šašlykinių, skirtų A. S. ir S. M. asmeninėms reikmėms, iššvaistė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą 471,90 Lt vertės C. turtą, atlikdama šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:Nuo 2011 m. liepos 25 d., apie 11.31 val., iki 2011 m. rugpjūčio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, C. direktoriaus darbo kabinete, S. M. parodžius 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, paaiškinus, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta informacija yra melaginga, nes C. realiai nepirko 3 mm nerūdijančio plieno lakšto, o nupirko vieną metalinę šašlykinę, skirtą A. S. asmeninėms reikmėms (ir nuslėpus ketinimą, pasinaudojant šia sąskaita faktūra, C. lėšomis įgyti dar vieną metalinę šašlykinę asmeninėms reikmėms), V. G., pažeisdama C. vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų 1.7 papunktyje nustatytą pareigą (garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą), 2.6.1 papunktyje nustatytą reikalavimą (laiku ir tinkamai užregistruoti visas buhalterines apskaitos operacijas), 2.6.2 papunktyje nustatytą reikalavimą (teisingai tvarkyti įstaigos uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų, jos padarytų išlaidų ir gautų bei gautinų įplaukų vidinę apskaitą), 2.6.5 papunktyje nustatytą reikalavimą (užtikrinti racionalią ir tikslią įstaigos turto apskaitą), 2.7.1 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar laikomasi nustatytų piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių priėmimo bei išdavimo reikalavimų), 2.7.2 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar laikomasi įstaigos materialiojo turto, piniginių lėšų, atsargų, gautinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos ir inventorizavimo tvarkos), 2.7.5 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar vykdomos ir jam žinomos operacijos yra teisėtos, ar tiksliai ir laiku fiksuojamos), piktnaudžiaudama savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos A. S., C. lėšomis įgyti vieną metalinę šašlykinę asmeninėms reikmėms, neteisėtai įtraukė 3 mm nerūdijančio plieno lakštą kaip turtinį vienetą į C. turtinių vienetų registrą. Taip pat, tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama to paties nusikalstamo tikslo, V. G. 2011 m. rugpjūčio 12 d. C. patalpose, vykdydama S. M. neteisėtus žodinius ir rašytinį nurodymus, pagal 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu neteisėtai pervedė 471,90 Lt iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB „D. B. A/S“ Lietuvos filiale, už metalinės šašlykinės pagaminimą (nežinodama, kad šie pinigai yra už dviejų metalinių šašlykinių pagaminimą, iš kurių vieną S. M. pasiliko asmeninėms reikmėms), už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, taip iššvaistė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą 471,90 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.V. G. nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. piktnaudžiavus savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą ir iššvaisčius svetimą 471,90 Lt vertės C. turtą, S. M. ir A. S. gavo turtinę naudą – kiekvienas po metalinę šašlykinę, kurių bendra vertė 471,90 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – 471,90 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Dėl šių V. G. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes ji iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vyriausiojo buhalterio vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 471,90 Lt žalą. Dėl šių veiksmų V. G. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.Be to, V. G. buvo kaltinama tuo, jog būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, eidama C. vyriausiojo buhalterio pareigas, dirbdama ne pelno ribotos civilinės atsakomybės viešajame juridiniame asmenyje, kuris teikia viešąsias švietimo paslaugas ir kuriame valstybės, kaip savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal C. vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų (patvirtintų C. direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. G-18) 4.1 papunktį asmeniškai išrašydama bei pasirašydama dokumentus, būdama atsakinga už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinės operacijos teisėtumą, taip pat pagal 4.3 papunktį būdama atsakinga už visus jai žinomus įstaigos vardu padarytus veiksmus ar operacijas, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais reglamentuojama įstaigos ūkinė finansinė veikla, pažeisdama (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punkte ir 2011 m. sausio 21 d. C. įstatų 13 punkte nustatytus C. veiklos tikslus ir funkcijas (teikti paslaugas mokslo ir studijų srityse studentams (pagal studijų programas), vykdyti praktinį studentų mokymą ir atlikti mokslinius tyrimus, skleisti mokslo žinias, propaguoti <...> veterinarijos mokslo žinias, sudaryti sąlygas rengti veterinarijos <...> specialistus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo studijų ir praktikos vienovę, organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą), pažeisdama VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą draudimą (gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose), pažeisdama 1.7 papunktyje nustatytą pagrindinę pareigą (kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai įstaigos ištekliai, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą <...>), nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. spalio 13 d. C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama tiesiogine tyčia, veikdama bendrininkų grupe su kurstytoja N. S., vykdymo bendrininku C. direktoriumi S. M., padėjėjais C. mechanizacijos padalinio vadovu V. T. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. J., piktnaudžiavo savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdama turtinės naudos N. ir V. S., t. y. siekdama išvengti jiems asmeninių išlaidų už akmeninių palangių įgijimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrašydama į C. apskaitą juridinės galios neturintį apskaitos dokumentą (2011 m. spalio 12 d. sąskaita faktūra, serija KHC, Nr. 006401), apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, taip pat C. lėšomis sumokėdama UAB (duomenys neskelbtini) už turtą ir paslaugas, kurių C. negavo, iššvaistė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, atlikdama šiuos nusikalstamus veiksmus:V. G. 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 10.05 val., C. direktoriaus darbo kabinete, C. direktoriui S. M. paaiškinus jo ketinimą sumokėti C. lėšomis už N. ir V. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas akmenines palanges, kurias pagamino ir įrengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., supratusi, kad N. ir V. S., kaip fiziniai asmenys, nesudarė su šia bendrove sutarties akmeninėms palangėms ir jų įrengimo darbams pirkti bei neketina už tai sumokėti, nes už tai bus sumokėta C. lėšomis, pritarė šiam S. M. nusikalstamam ketinimui ir patarė jam už šiuos darbus sumokėti skirtame atsiskaitymo dokumente įrašyti ne akmenines palanges ir jų įrengimo darbus, o C. suteiktas „Paslaugas“.Toliau V. G. 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 15.49 val., S. M. kabinete, iš S. M. sužinojusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. ketina išrašyti sąskaitą faktūrą sumokėti už paties pagamintas ir įrengtas N. ir V. S. gyvenamajame name akmenines palanges, kurios kainuos apie 7 000 Lt, patarė S. M. nuslėpti šiuos darbus, juos sąskaitoje faktūroje pavadinant C. suteiktais „Remonto darbais“. Tuo atveju, jeigu A. K. nesutiks išrašyti sąskaitos faktūros, o pageidaus už atliktus darbus sumokėti grynaisiais pinigais, V. G. patarė A. K. reikiamą pinigų sumą iš C. banko sąskaitos pervesti kitam juridiniam asmeniui, įvardydama UAB (duomenys neskelbtini), imituojant bankinį atsiskaitymą tarp abiejų juridinių asmenų, o paskui paimti iš šio juridinio asmens A. K. reikiamą pinigų sumą grynaisiais pinigais ir juos perduoti A. K..Toliau V. G. 2011 m. spalio 12 d., apie 10 val., C. direktoriaus darbo kabinete iš S. M. sužinojusi, kad jis, atsižvelgdamas į A. K. pageidavimą, sumokės jam už N. ir V. S. atliktus darbus C. lėšomis grynaisiais pinigais, kad šį savo sumanymą įgyvendins, pasinaudodamas V. G. patarimu, susitars su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. J., kad šis padėtų jam išsigryninti C. lėšas per UAB (duomenys neskelbtini), V. G. patarė S. M., kad sąskaitoje faktūroje, išrašytoje tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir C., įrašyti melagingą informaciją: esą C. iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko hidraulikos įrenginių remonto darbus C. priklausančiai technikai remontuoti ir pagal šį fiktyvų apskaitos dokumentą bankiniu mokėjimo nurodymu pervesti UAB (duomenys neskelbtini) iš viso daugiau kaip 10 000 Lt.Toliau V. G. 2011 m. spalio 12 d. C. patalpose, tiksliau nenustatytu laiku, vykdydama S. M. žodinius ir rašytinį nurodymus, pažeisdama C. vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų 1.7 papunktyje nustatytą pareigą (<...> garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą), 2.6.1 papunktyje nustatytą reikalavimą (<...> laiku ir tinkamai užregistruoti visas buhalterines apskaitos operacijas), 2.6.2 papunktyje nustatytą reikalavimą (teisingai tvarkoma įstaigos uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų, jos padarytų išlaidų ir gautų bei gautinų įplaukų vidinė apskaita), 2.7.1 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar laikomasi nustatytų piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių priėmimo bei išdavimo reikalavimų), 2.7.2 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar laikomasi įstaigos materialiojo turto, piniginių lėšų, atsargų, gautinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos ir inventorizavimo tvarkos), 2.7.5 papunktyje nustatytą pareigą kontroliuoti (ar vykdomos ir jam žinomos operacijos yra teisėtos, ar tiksliai ir laiku fiksuojamos), į C. buhalterinės apskaitos registrą įrašė fiktyvią S. M. ir K. J. 2011 m. spalio 12 d. surašytą sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, ir ja vadovaudamasi elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu neteisėtai iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė pinigus – 10 311,45 Lt, iš kurių 9 740,50 Lt pervedė siekdama, kad K. J. paduotų juos S. M. grynaisiais pinigais ir perduotų juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. kaip atlygį už N. ir V. S. atlikus darbus, t. y. už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, taip iššvaistė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.V. G. nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. spalio 13 d. piktnaudžiavus savo, kaip C. vyriausiosios buhalterės, tarnybine padėtimi, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, iššvaisčius svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą – 9 740,50 Lt, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – akmenines palanges ir jų įrengimo darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 7 000 Lt, A. K. gavo turtinę naudą – pinigus, ne mažiau kaip 7 000 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Kaltinime nurodoma, kad dėl šių V. G. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes ji iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vyriausiojo buhalterio vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 9 740,50 Lt žalą. Dėl šių veiksmų V. G. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, eidamas C. vyriausiojo ekonomisto pareigas, turėdamas teisę veikti C. vardu, pažeisdamas VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą draudimą (gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose), pažeisdamas (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punkte ir 2011 m. sausio 21 d. C. įstatų 13 punkte nustatytus C. veiklos tikslus ir funkcijas (teikti paslaugas mokslo ir studijų srityse studentams (pagal studijų programas), vykdyti praktinį studentų mokymą ir atlikti mokslinius tyrimus, skleisti mokslo žinias, propaguoti <...> veterinarijos mokslo žinias, sudaryti sąlygas rengti veterinarijos <...> specialistus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo studijų ir praktikos vienovę, organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą), pažeisdamas vyriausiojo ekonomisto pareigybės aprašymo (patvirtinto C. direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. G-18) vyriausiojo ekonomisto pareigų 1 punktą (vyriausiasis ekonomistas vykdo piniginių srautų kontrolę, veiklos ir kaštų analizę), 5 punktą (vyriausiasis ekonomistas formina dokumentus sudarant sutartis, žiūri, kad būtų laikomasi sutartyse numatytų įsipareigojimų, terminų), nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), duodamas nusikalstamus patarimus C. direktoriui S. M. bei tyčia neatlikdamas savo tiesioginių pareigų, piktnaudžiavo savo, kaip C. vyriausiojo ekonomisto, tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotojai N. S., nesant kyšininkavimo požymių, išvengti jai asmeninių išlaidų už nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išasfaltavimą, taip pat siekdamas turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo tikrą dokumentą, padėjo S. M. ir V. G. apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą bei išvaistyti jų žinioje buvusį ir jiems einamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus:A. P., būdamas kvalifikuotas ekonomistas, turėdamas specialių žinių, išmanydamas teisės aktus, kuriais reglamentuojama civilinių sandorių sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, viešųjų juridinių asmenų veikla, buhalterinė apskaita, viešųjų pirkimų, nupirktų prekių priėmimo ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarka, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, 2011 m. rugpjūčio 4 d., apie 15.48 val., C. direktoriaus kabinete, S. M. papasakojus ketinimą neteisėtai C. vardu pasirašyti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl N. S. nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išasfaltavimo, parodžius tam tikslui parašytą sutarties tekstą, paaiškinus, kad ši sutartis bus sunaikinta, kai tik darbai bus baigti, ir kad paskui bus pasirašyta kita sutartis, pagal kurią bus sumokėta bendrovei už šiuos darbus, patarė S. M. suklastoti dokumentą, t. y. rašant asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus prie jos pridėtus dokumentus, nuslėpti N. S. pageidaujamus asfaltavimo darbus, įforminant juos kaip papildomus C. nuosavybės teise priklausančios siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., asfaltavimo darbus. Taip pat A. P., kaip C. vyriausiasis ekonomistas, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas C. direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. G-16, būdamas atsakingas už C., kaip perkančiosios organizacijos, viešųjų pirkimų tikslingumą, ekonomiškumą ir teisėtumą, žinodamas, kad jis ir S. M. įpareigoti C. vardu perkant prekes ir paslaugas atlikti viešuosius pirkimus, susitarė su S. M., kad neatliks viešojo pirkimo dėl N. S. perkamų asfaltavimo darbų ir neimituos C. priklausančios siloso tranšėjos asfaltavimo darbų viešojo pirkimo. Be to, A. P. susitarė su S. M., jog parašys naują fiktyvią sutartį, kurios sąmatoje įrašys S. M. jam pateiktus ketinamos asfaltuoti teritorijos matmenis ir apskaičiuotus medžiagų kiekius, reikalingus šiems darbams atlikti.Paskui A. P. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, C. patalpose susitarė su C. vyriausiąja buhaltere V. G. patarti C. direktoriui S. M. suklastoti tikrą dokumentą – pasirašyti asfaltavimo darbų pirkimo–pardavimo sutartį, nuslepiant N. S. pageidaujamus asfaltavimo darbus, įforminant juos šioje sutartyje C. priklausančios siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., asfaltavimo darbais, siekdamas, kad S. M. galėtų sumokėti bendrovei C. lėšomis, tai V. G. ir padarė 2011 m. rugpjūčio 5 d., apie 9.27 val., C. direktoriaus darbo kabinete patardama S. M.. Taip A. P. padėjo S. M. bei V. G. apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą ir iššvaistyti C. turtą. Be to, vykdydamas S. M. nurodymą ir V. G. bendrą susitarimą, A. P. suklastojo tikrą dokumentą – parašė sutartį su sąmata, kurioje įrašė ne N. ir V. S. atliktus darbus, bet siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., asfaltavimo darbus.S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. C. patalpose, veikdamas bendrai su G. K., suklastojo tikrus dokumentus – A. P. parengtą 2011 m. rugpjūčio 4 d. rangos sutartį Nr. 11-08-1, taip pat bendrovės išrašytus 2011 m. rugpjūčio 17 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2011 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą Nr. A-91, patvirtino juos savo parašais bei C. antspaudais, taip pat pasirašė 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KKB, Nr. 0004163, kurioje parašė rezoliuciją „Apmokėti“ ir kurią patvirtino savo parašu, taip raštu ir žodžiu nurodė C. vyriausiajai buhalterei V. G. neteisėtai į C. buhalterinės apskaitos registrą įtraukti šį juridinės galios neturintį apskaitos dokumentą ir juo vadovaujantis elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus kaip atlygį už N. ir V. S. atliktus darbus. Tam tikslui, 2011 m. rugpjūčio 25 d. vykdydama S. M. žodinius ir rašytinį neteisėtus nurodymus, C. vyriausioji buhalterė V. G. į C. buhalterinės apskaitos registrą įrašė 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KKB, Nr. 0004163, ir neteisėtai elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu pervedė 10 384,21 Lt iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB DNB banke, taip sumokėdama už N. ir V. S. atliktus darbus, t. y. už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, taip iššvaistė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.A. P. nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. piktnaudžiavus savo, kaip C. vyriausiojo ekonomisto, tarnybine padėtimi, taip pat padėjus S. M. iššvaistyti svetimą C. priklausantį turtą, apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, suklastojus tikrą dokumentą, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus padėtimi, iššvaisčius svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, suklastojus ir panaudojus tikrus dokumentus, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – asfaltą ir asfaltavimo darbus, kurių vertė 10 384,21 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – pinigus (10 384,21 Lt), o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Dėl šių A. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes jis ir jo padedamas S. M. iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 10 384,21 Lt žalą. Dėl šių veiksmų A. P. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.N. S. buvo kaltinama tuo, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, žinodama, kad pagal (duomenys neskelbtini) statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-973, IX skirsnio 102 punktą C. yra ne pelno ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuriame valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, žinodama, kad C. teikia viešąsias švietimo paslaugas, kurios finansuojamos iš (duomenys neskelbtini) gaunamomis lėšomis, veikdama tiesiogine tyčia, veikdama priešingai C. ir (duomenys neskelbtini) interesams, veikdama savo ir sutuoktinio V. S. asmeniniais interesais, nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sukurstė C. direktorių S. M. piktnaudžiauti jo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos jai ir jos sutuoktiniui, iššvaistyti jam einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, o būtent:N. S. nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. birželio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo darbo vietoje susitikimo su S. M. metu, iš jo sužinojusi, kad C. 2011 m. birželio mėn. viešuoju pirkimu ir pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka privažiuojamųjų kelių prie C. priklausančio gyvulininkystės komplekso ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus, būdama kvalifikuota buhalterė, turėdama specialių žinių, išmanydama teisės aktus, kuriais reglamentuojama civilinių sandorių sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, viešųjų juridinių asmenų veikla, buhalterinė apskaita, atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarka, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, žinodama, kad S. M., kaip C. direktoriui, pagal VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose, o pagal (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punktą ir 2011 m. sausio 21 d. C. įstatų 13 punktą C. veiklos tikslai ir funkcijos yra teikti paslaugas mokslo ir studijų srityse studentams (pagal studijų programas), vykdyti praktinį studentų mokymą ir atlikti mokslinius tyrimus, skleisti mokslo žinias, propaguoti <...> veterinarijos mokslo žinias, sudaryti sąlygas rengti veterinarijos <...> specialistus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo studijų ir praktikos vienovę, organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, žinodama, kad C. direktorius, kaip vienasmenis šio juridinio asmens valdymo organas, pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, pagal 2 dalį jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui, o pagal 3 dalį privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, paprašė S. M. ir taip jį sukurstė, veikiant C. vardu, pasinaudojant pirmiau nurodytu C. ir bendrovės sandoriu, organizuoti jai nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus, kuriuos atliktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, panaudodami bendrovės asfaltą ir statybinę techniką, ir sumokėti jiems už tai C. lėšomis, neišreikšdama nei savo, nei sutuoktinio V. S. valios ir ketinimų sudaryti su bendrove šių darbų pirkimo–pardavimo sandorį, sumokėti už tai savo ir sutuoktinio disponuojamu turtu bei pajamomis, žinodama ir suvokdama, kad šį jos prašymą S. M. įvykdys piktnaudžiaudamas C. direktoriaus tarnybine padėtimi, iššvaistydamas jo, kaip C. direktoriaus, žinioje esantį ir jam einamų pareigų pagrindu patikėtą turtą, nepagrįstai padidindamas C. išlaidas ir kaip įstaigos vadovas pagal BAĮ 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkydamas C. buhalterinę apskaitą, dėl to ji bus netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies bus negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.S. M., veikdamas sukurstytas N. S., vykdydamas jos prašymą, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose, piktnaudžiavo savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas N. ir V. S. išvengti asmeninių išlaidų už N. S. nuosavybės teise priklausančios teritorijos išasfaltavimą, taip pat siekdamas turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas C. vardu, organizavo N. S. paprašytus asfaltavimo darbus, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dėl to suklastojo tikrus dokumentus ir už šiuos darbus sumokėjo bendrovei C. lėšomis, taip iššvaistė jo žinioje buvusį ir jam patikėtą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, už paslaugas ir turtą, kurių C. negavo, bei apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą, nes nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.N. S. nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. birželio 29 d. sukursčius S. M. piktnaudžiauti jo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, iššvaistyti C. turtą ir apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus padėtimi, iššvaisčius svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, suklastojus ir panaudojus tikrus dokumentus, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – asfaltą ir asfaltavimo darbus, kurių vertė 10 384,21 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – 10 384,21 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Dėl šių N. S. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M., veikdamas jos sukurstytas, iškraipė šio viešojo juridinio asmens veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 10 384,21 Lt žalą.Dėl šių veiksmų N. S. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.Be to, N. S. kaltinama tuo, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, žinodama, kad pagal (duomenys neskelbtini) statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-973, IX skirsnio 102 punktą C. yra ne pelno ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuriame valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), žinodama, kad C. teikia viešąsias švietimo paslaugas, kurios finansuojamos iš (duomenys neskelbtini) gaunamomis lėšomis, veikdama priešingai C. ir (duomenys neskelbtini) interesams, veikdama savo ir sutuoktinio V. S. asmeniniais interesais, nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) patalpose sukurstė C. direktorių S. M. piktnaudžiauti jo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos jai ir jos sutuoktiniui, iššvaistyti jam einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, C. priklausantį, turtą ir apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, o būtent:N. S. nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. rugsėjo 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo darbo vietoje susitikimo su S. M. metu, būdama kvalifikuota buhalterė, turėdama specialių žinių, išmanydama teisės aktus, kuriais reglamentuojama civilinių sandorių sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, viešųjų juridinių asmenų veikla, buhalterinė apskaita, atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarka, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, žinodama, kad S. M., kaip C. direktoriui, pagal VšĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama gautą pelną skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose, o pagal (duomenys neskelbtini) statuto IX skirsnio 103 punktą ir 2011 m. sausio 21 d. C. įstatų 13 punktą C. veiklos tikslai ir funkcijos yra teikti paslaugas mokslo ir studijų srityse studentams, vykdyti praktinį studentų mokymą ir atlikti mokslinius tyrimus, skleisti mokslo žinias, propaguoti <...> veterinarijos mokslo žinias, sudaryti sąlygas rengti veterinarijos <...> specialistus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo studijų ir praktikos vienovę, organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, žinodama, kad C. direktorius, kaip vienasmenis šio juridinio asmens valdymo organas, pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, pagal 2 dalį jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui, o pagal 3 dalį privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, paprašė S. M. ir taip jį sukurstė, veikiant C. vardu, panaudojant C. lėšas, sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. už jos ir sutuoktinio V. S. šioje bendrovėje užsakytų akmeninių palangių pagaminimo bei įrengimo jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), darbus, neišreikšdama nei savo, nei sutuoktinio V. S. valios ir ketinimų sudaryti su šia bendrove ar A. K. šių darbų pirkimo–pardavimo sandorį, sumokėti už tai savo ir sutuoktinio turtu bei pajamomis, žinodama ir suvokdama, kad šį jos prašymą S. M. įvykdys piktnaudžiaudamas savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, išvaistydamas jo žinioje esantį ir jam einamų pareigų pagrindu patikėtą C. turtą, nepagrįstai padidindamas C. išlaidas ir kaip įstaigos vadovas pagal BAĮ 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkydamas C. buhalterinę apskaitą, dėl to ji bus netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies bus negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.S. M., veikdamas sukurstytas N. S., vykdydamas jos prašymą, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose piktnaudžiavo savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas N. ir V. S. išvengti asmeninių išlaidų už akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos A. K., veikdamas C. vardu, iššvaistė jo žinioje esantį ir einamų pareigų pagrindu jam patikėtą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, neteisėtai pervesdamas šiuos pinigus UAB (duomenys neskelbtini), iš kurių ne mažiau kaip 7 000 Lt paėmė iš bendrovės direktoriaus K. J. grynaisiais pinigais, jais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. už N. ir V. S. atliktus darbus ir taip nepagrįstai padidino C. sąnaudas, dėl to C. buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.N. S. nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. rugsėjo 9 d. sukursčius S. M. piktnaudžiauti jo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, išvaistyti C. turtą ir apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. spalio 13 d., veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus padėtimi, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, išvaisčius svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, N. S. ir V. S. gavo turtinę naudą – akmenines palanges ir jų įrengimo darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 7 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą – 9 740,50 Lt, taip pat A. K. gavo turtinę naudą – pinigus, ne mažiau kaip 7 000 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Dėl šių N. S. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M., veikdamas jos sukurstytas, iškraipė šio viešojo juridinio asmens veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 9 740,50 Lt žalą.Dėl šių veiksmų N. S. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.V. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas priešingai (duomenys neskelbtini), kuriame vyriausiojo buhalterio pavaduotoja dirba jo sutuoktinė N. S., ir C. interesams, veikdamas savo ir sutuoktinės asmeniniais interesais, nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose padėjo C. direktoriui S. M. piktnaudžiauti jo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos sau ir N. S. bei padėjo S. M. iššvaistyti jam einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, o būtent:V. S., žinodamas, kad jo sutuoktinė N. S. 2011 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose, darbinio susitikimo su S. M. metu paprašė ir taip sukurstė S. M. organizuoti jai nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus, kuriuos atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, žinodamas, kad nei jis, nei jo sutuoktinė nesudarys su šia bendrove sutarties dėl šių asfaltavimo darbų pirkimo ir nesumokės bendrovei nei savo, nei sutuoktinės asmeniniu turtu ir pajamomis, nes S. M. sumokės už atliktus darbus C. lėšomis, nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) mieste padėjo S. M. piktnaudžiauti jo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi ir iššvaistyti jam einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį C. turtą, t. y. telefoninių pokalbių su S. M. metu padėjo jam, kaip C. vadovui, suorganizuoti N. S. paprašytus ir ne C. skirtus asfaltavimo darbus, S. M. paprašytas, sudarė sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniam direktoriui G. K. ir darbų vadovui R. S. patekti į N. S. privačią teritoriją, kad ją apžiūrėtų, pamatuotų bei apskaičiuoti, kiek reikės asfalto, technikos ir darbo jėgos šiems darbams atlikti, taip pat nurodė bendrovės darbuotojams ir S. M. šią teritoriją padengti 8 cm storio asfalto danga, taip pat 2011 m. rugpjūčio 5 d. į šią teritoriją įleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir statybinę techniką asfaltavimo darbams atlikti ir juos atlikus, informavo S. M. apie šių darbų metu sunaudotą asfalto kiekį.S. M., veikdamas sukurstytas N. S., vykdydamas jos prašymą, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose piktnaudžiavo savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas N. ir V. S. išvengti asmeninių išlaidų už N. S. nuosavybės teise priklausančios teritorijos išasfaltavimą, taip pat siekdamas turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas C. vardu, organizavo N. S. paprašytus asfaltavimo darbus, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tam suklastojo tikrus dokumentus ir už šiuos darbus sumokėjo bendrovei C. lėšomis, taip iššvaistė jo žinioje buvusį ir jam patikėtą 10 384,21 Lt vertės C. turtą ir apgaulingai tvarkė C. buhalterinę apskaitą.V. S. nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. padėjus S. M. piktnaudžiauti C. direktoriaus padėtimi ir iššvaistyti C. turtą, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus padėtimi, išvaisčius svetimą 10 384,21 Lt vertės C. turtą, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, suklastojus ir panaudojus tikrus dokumentus, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – asfaltą ir asfaltavimo darbus, kurių vertė 10 384,21 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – 10 384,21 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Dėl šių V. S. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M., padedamas V. S., iškraipė įstaigos, kuriai vadovauja, veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 10 384,21 Lt žalą.Dėl šių veiksmų V. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.Taip pat V. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas priešingai (duomenys neskelbtini), kuriame vyriausiojo buhalterio pavaduotoja dirba jo sutuoktinė N. S., ir C. interesams, veikdamas savo ir sutuoktinės asmeniniais interesais, 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 27 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose sukurstė C. direktorių S. M. piktnaudžiauti C. direktoriaus tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos jam ir N. S., iššvaistyti jam einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą o būtent:V. S., žinodamas, kad jo sutuoktinė N. S. 2011 m. rugpjūčio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose, darbinio susitikimo su S. M. metu paprašė ir taip sukurstė S. M. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. už akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia žinodamas, kad nei jis, nei jo sutuoktinė tyčia nesudarys su šia bendrove ir A. K. sutarties ir nesumokės nei savo, nei sutuoktinės asmeniniu turtu bei pajamomis, nes S. M. už atliktus darbus sumokės C. lėšomis, 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 27 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose telefoninių pokalbių metu paprašė ir taip sukurstė S. M., veikiant C. vardu, panaudojant C. lėšas, A. K. už ne C. skirtų akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neišreikšdamas nei savo, nei N. S. valios ir ketinimų sudaryti su šia bendrove ar A. K. šių darbų pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėti už darbus savo ir sutuoktinės disponuojamu turtu bei pajamomis, žinodamas ir suvokdamas, kad šį jo prašymą S. M. įvykdys piktnaudžiaudamas savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, ir iššvaistydamas S. M. žinioje esantį ir jam einamų pareigų pagrindu patikėtą C. turtą.S. M., veikdamas sukurstytas N. S. ir V. S., vykdydamas jų prašymus, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose piktnaudžiavo savo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas N. ir V. S. turtinės naudos, išvengti jiems asmeninių išlaidų už akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat siekdamas turtinės naudos A. K., veikdamas C. vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį ir einamų pareigų pagrindu jam patikėtą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, neteisėtai pervesdamas šiuos pinigus UAB (duomenys neskelbtini), iš kurių ne mažiau kaip 7 000 Lt paėmė iš bendrovės direktoriaus K. J. grynaisiais pinigais ir jais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. už N. ir V. S. atliktus darbus.V. S. 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 27 d. sukursčius S. M. piktnaudžiauti C. direktoriaus tarnybine padėtimi ir iššvaistyti C. turtą, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. spalio 13 d., veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus padėtimi, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, išvaisčius 9 740,50 Lt vertės C. turtą, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – akmenines palanges ir jų įrengimo darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 7 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą – 9 740,50 Lt, taip pat A. K. gavo turtinę naudą – ne mažiau kaip 7 000 Lt, dėl to C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d.Dėl šių V. S. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M., veikdamas sukurstytas V. S., iškraipė šio viešojo juridinio asmens veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 9 740,50 Lt žalą.Dėl šių veiksmų V. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.V. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 19 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su C. direktoriumi S. M., padėjo jam piktnaudžiauti jo, kaip C. direktoriaus, tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos pačiam S. M., A. S. (apie kurį V. V. nežinojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat padėjo iššvaistyti svetimą 471,90 Lt vertės C. turtą, padėjo apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, taip pat pagal BAĮ 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pats apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus:V. V., vykdydamas S. M. prašymą pagaminti metalinę šašlykinę, 2011 m. liepos 12 d., apie 14.44 val., telefoninio pokalbio metu informavo S. M., kad pagamino šašlykinę, paaiškino, kad S. M. jam už tai galės sumokėti elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu, bei paklausė, kaip pavadinti šašlykinę sąskaitoje faktūroje, kurią jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys, kad S. M. sumokėtų už atliktą darbą. S. M. pasakė, kad dėl to jis pasitars su kitais asmenimis.V. V. 2011 m. liepos 13 d., apie 13.24 val., telefoninio pokalbio metu susitarė su S. M., kad kitą dieną V. V. paduos S. M. metalinę šašlykinę, o S. M. paduos V. V. C. rekvizitus, kad V. V. išrašytų sąskaitą faktūrą, adresuotą C., kaip juridiniam asmeniui, už šios šašlykinės sumokėjimą, taip pat abu susitarė, kad šioje sąskaitoje faktūroje pirkimo objektą įrašys ne šašlykinę, bet „skardą“.V. V. 2011 m. liepos 14 d., apie 14.46 val., (duomenys neskelbtini), padavė S. M. šašlykinę ir gavęs iš S. M. nurodymą pagaminti dar vieną metalinę šašlykinę, skirtą S. M. asmeniškai, ir vizitinę kortelę su C. rekvizitais, susitarė su S. M., kad pagamins dar vieną šašlykinę, taip pat bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys sąskaitą faktūrą C., kurioje nurodys kainą po 200 Lt už vieną šašlykinę.V. V. nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 19 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio reikalavimą (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama <...>), 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą (į įstaigos apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą (apskaitos dokumentais pagrįsti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius), 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą (nurodyti vieną iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų tikslią ūkinę operaciją arba ūkinio įvykio turinį), išrašė 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, adresuotą C., nurodydamas joje prekės pavadinimą ne dvi metalines šašlykines, bet 3 mm nerūdijančio plieno lakštą, kurią patvirtino savo parašu, patvirtindamas joje nurodytą melagingą informaciją, žinodamas, kad ji melaginga, esą C. nupirko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė vieną 3 mm nerūdijančio plieno lakštą, kurį esą jis pats ir perdavė C. darbuotojui, žinodamas, kad realiai jokio plieno lakšto nei jis, kaip fizinis asmuo, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ C. nepardavė, įrašė šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis į bendrovės buhalterinės apskaitos registrą ir taip apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl ji nurodytu laikotarpiu buvo neobjektyvi.V. V. 2011 m. liepos 19 d., apie 13.21 val., telefoninio pokalbio metu susitaręs, vakare, tiksliau nenustatytu laiku, padavė S. M. antrą šašlykinę ir išrašytą sąskaitą faktūrą siekdamas, kad S. M., vadovaudamasis šiuo juridinės galios neturinčiu dokumentu, elektroniniu bankiniu mokėjimo nurodymu C. lėšomis sumokėtų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už dvi pagamintas metalines šašlykines ir taip padėdamas S. M. išvaistyti C. turtą bei apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą.Pagal šį sutarimą S. M. nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 25 d. C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas C. direktoriaus pareigomis, pateikė C. statybininkui-inžinieriui S. P. pasirašyti 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, kad jis patvirtintų joje surašytą melagingą informaciją, žinodamas, kad ji melaginga, esą jis iš V. V. priėmė vieną 3 mm nerūdijančio plieno lakštą, vėliau šioje sąskaitoje faktūroje parašė rezoliuciją „Apmokėti“ ir ją patvirtino savo parašu, taip patvirtindamas joje nurodytą melagingą informaciją, žinodamas, kad ji melaginga, ir neteisėtai pavesdamas C. vyriausiajai buhalterei V. G. įrašyti šį juridinės galios neturintį apskaitos dokumentą į C. buhalterinės apskaitos registrą ir sumokėti C. lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už dviejų šašlykinių pagaminimą, ji taip ir padarė 2011 m. rugpjūčio 12 d.V. V. nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 19 d. padėjus S. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, iššvaistyti C. turtą, apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus tarnybine padėtimi, iššvaisčius 471,90 Lt vertės C. turtą, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, S. M. ir A. S. gavo turtinę naudą – kiekvienas po vieną šašlykinę, kurių bendra vertė 471,90 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo turtinę naudą – 471,90 Lt, dėl to C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 31 d. buvo neobjektyvi.Dėl šių V. V. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M., padedamas V. V., iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 471,90 Lt žalą.Dėl šių veiksmų V. V. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.K. J. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 13 d. bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), padėjo C. direktoriui S. M. piktnaudžiauti jo, kaip direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos UAB (duomenys neskelbtini) ir fiziniams asmenims, padėjo S. M. iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą 9 740,50 Lt vertės C. turtą, padėjo apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, taip pat apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus:K. J. 2011 m. spalio 12 d., nuo 10.59 val. iki 11.42 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose susitarė su S. M. padėti jam neteisėtai C. lėšomis sumokėti grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. už akmeninių palangių pagaminimą ir įrengimą N. S. ir V. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu fiktyvią sąskaitą faktūrą, adresuotą C., įrašant joje realiai neatliktus hidraulinių įrenginių remonto darbus C. nuosavybės teise priklausančiai technikai remontuoti, ir susitarė, kad S. M., remdamasis šiuo fiktyviu apskaitos dokumentu, imituodamas atsiskaitymą tarp C. ir bendrovės, perves už tai pinigus. K. J. 2011 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, vykdydamas S. M. neteisėtą prašymą, siekdamas padėti S. M. įgyvendinti jo nusikalstamą ketinimą, išrašė fiktyvų apskaitos dokumentą – 2011 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, ir savo parašu patvirtino joje nurodytą melagingą informaciją, žinodamas, kad ji melaginga, esą C. nupirko ir UAB (duomenys neskelbtini) atliko hidraulinių įrenginių remonto darbus, skirtus C. nuosavybės teise priklausančiai technikai remontuoti, žinodamas ir suvokdamas, kad šių darbų jo vadovaujama bendrovė realiai neatliko ir artimiausiu metu neketina atlikti.K. J. 2011 m. spalio 12 d., apie 11.42 val., telefoninio pokalbio metu iš S. M. sužinojo C. vyriausiosios buhalterės V. G. elektroninio pašto adresą, nusiuntė jai S. M. prašytą ir paties suklastotą 2011 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, kuria vadovaudamasis vėliau, tą pačią dieną, S. M., veikdamas bendrai su C. vyriausiąja buhaltere V. G., atliko elektroninį bankinį mokėjimo nurodymą ir juo iš C. sąskaitos, esančios AB DNB banke, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB SEB banke, neteisėtai pervedė 10 311,45 Lt, iš kurių 9 740,50 Lt pagal suklastotą sąskaitą faktūrą buvo pervesti siekiant juos išgryninti ir perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. kaip atlygį už pagamintas ir įrengtas akmenines palanges N. ir V. S. gyvenamajame name.K. J. 2011 m. spalio 13 d., nuo 10.53 val. iki 16.47 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, susitikimo su S. M. metu priėmė vieną 2011 m. spalio 12 d. sąskaitos faktūros, serija KHC, Nr. 006401, egzempliorių, norėdamas įrašyti jį į bendrovės buhalterinės apskaitos registrą, taip pat padavė S. M. ne mažiau kaip 7 000 Lt grynaisiais pinigais, kad S. M. juos perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. kaip atlygį už pagamintas ir įrengtas akmenines palanges N. ir V. S. gyvenamajame name. Be to, K. J., pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio reikalavimą (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama <...>), 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą (į įstaigos apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą (apskaitos dokumentais pagrįsti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius), 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą (nurodyti vieną iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų tikslią ūkinę operaciją arba ūkinio įvykio turinį), padavė šią sąskaitą faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei I. Č. (nežinojusiai apie jo nusikalstamus ketinimus), kuri įrašė šį juridinės galios neturintį apskaitos dokumentą į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir taip K. J. apgaulingai tvarkė jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą.K. J. nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 13 d. padėjus S. M. piktnaudžiauti C. direktoriaus tarnybine padėtimi, iššvaistyti C. turtą, apgaulingai tvarkyti C. buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkius UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, S. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2011 m. spalio 13 d. veikus bendrininkų grupe su kitais asmenimis, piktnaudžiavus C. direktoriaus padėtimi, apgaulingai tvarkius C. buhalterinę apskaitą, iššvaisčius svetimą C. priklausantį 9 740,50 Lt vertės turtą, N. ir V. S. gavo turtinę naudą – akmenines palanges ir jų įrengimo darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 7 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) gavo turtinę naudą – 9 740,50 Lt, taip pat A. K. gavo turtinę naudą – pinigus, ne mažiau kaip 7 000 Lt, o C. buhalterinė apskaita buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti C. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d., taip pat apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 31 d.Dėl šių K. J. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė juridinis asmuo – C., nes S. M., padedamas K. J., iškraipė šios įstaigos veiklos tikslus, funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė įstaigos įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino jos autoritetą, diskreditavo įstaigos vadovo vardą, taip pat C., kurio savininko teises įgyvendina (duomenys neskelbtini), patyrė turtinio pobūdžio materialinę 9 740,50 Lt žalą.Dėl šių veiksmų K. J. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.V. T. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas C. mechanizacijos padalinio vadovu, 2011 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2011 m. spalio 12 d. sąskaita faktūra, serija KHC, Nr. 006401, yra fiktyvus apskaitos dokumentas, kuriame nurodytas C. ir UAB (duomenys neskelbtini) sandoris realiai neįvyko, ir C. šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių ir paslaugų realiai negavo, suklastojo šią sąskaitą faktūrą, papildydamas ją melaginga informacija, t. y. joje sudarė sąrašą realiai neatliktų hidraulikos įrenginių remonto darbų, esą C. nupirko ir UAB (duomenys neskelbtini) atliko „Pašarų dalintuvo „Optimix“, ekskavatoriaus „Jumz-6AL EO-2621“, „Manitou“ 731 hidraulinių agregatų ir jungčių remonto“ darbus, kurie C. kainavo 9 740,50 Lt, ir tai patvirtino savo parašu.

Dėl šių veiksmų V. T. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

S. P. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas C. statybos inžinieriumi, nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, C. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra, serija PL, Nr. 0546, yra fiktyvus dokumentas, kuriame nurodytas C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris realiai neįvyko, ir C. šioje faktūroje nurodytos prekės – 3 mm nerūdijančio plieno lakšto – realiai negavo, suklastojo šią sąskaitą faktūrą, pagal C. statybos inžinieriaus pareigybės aprašymo (patvirtinto C. direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. G-18) statybos inžinieriaus pareigų 4 punktą būdamas atsakingas už statybinių medžiagų, gaminių, priėmimą, jų atitikties dokumentams tikrinimą, sandėliavimo organizavimą, apsaugą ir taupų naudojimą, suklastojo šį apskaitos dokumentą, patvirtindamas jame nurodytus melagingus duomenis, žinodamas, kad jie melagingi, esą C., kaip juridinis asmuo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 3 mm nerūdijančio plieno lakštą, kurio vertė 471,90 Lt.

Dėl šių veiksmų S. P. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 500 MGL dydžio baudą.

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 600 MGL dydžio baudą.

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 500 MGL dydžio baudą.

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 300 MGL dydžio baudą.

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 300 MGL dydžio baudą.

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 300 MGL dydžio baudą.

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Šias bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti K. J. galutinę bausmę – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

III. Atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Išteisintoji N. S. atsiliepime į prokuroro ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus prašo prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl N. S. ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti ją kalta pagal BK 24 straipsnio 5 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 epizoduose, atmesti kaip nepagrįstą. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismo nuosprendį dėl N. S. palikti nepakeistą visa apimtimi.N. S. nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas, nes motyvuotas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai įvertinus tiek kiekvieną įrodymą, tiek įrodymų visumą, t. y. nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir visiškai atitinka bylos aplinkybes, todėl negali būti panaikintas. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nes skunde remiamasi prielaidomis ir spėjimais, o ne surinktais ir ištirtais įrodymais, ne objektyvių bylos aplinkybių vertinimu, todėl jame esančios išvados nepagrįstos, bet iš esmės prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms, kurios teismo buvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir objektyviai įvertintos. Išteisintoji nurodo, kad skola V. S. buvo žinoma jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, tai patvirtina V. S. parodymai, duoti jį sulaikius 48 valandoms. Tai patvirtina ir S. M. pirminiai parodymai apklausus ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir jo advokato pateikta žemės nuomos sutarties kopija. N. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nė karto iškviesta ir apklausta, o į jos pareiškimus ir paaiškinimus (kurie yra byloje) niekaip nebuvo reaguojama, kaip nebuvo reaguojama ir į pateiktus dokumentus, pavirtinančius C. ir V. S. nuomos santykius, į C. skolą N. ir V. S., į deklaracijas ir kitus dokumentus mokesčių inspekcijai ir t. t. Kaltinamajame akte taip pat net nebuvo užsiminta apie byloje esančius dokumentus, kurie patvirtino skolą, neatliktas joks tyrimas dėl šių duomenų, niekam nebuvo užduodamas joks klausimas apie C. skolą, o atvirkščiai – visais būdais vengiama įtariamųjų parodymų, paaiškinant, kad parodymus galės duoti teisme.Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuo pirmų ikiteisminio tyrimo dienų buvo tiesiog ignoruojamos C. skolos N. ir V. S., žemės nuomos ir šienavimo klausimai, nors nuomos santykiai tęsėsi daugybę metų ir viso tyrimo metu, t. y. toje žemėje C. ruošė šieną ir mokėjo už žemės nuomą ir tyrimo metu. Taigi prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, kad nuosprendžio išteisinamojoje dalyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kad C. skolos V. ir N. S. klausimas – tai jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvusi tik gynybos versija, kurios buvo galima nepaisyti ir atmesti, yra visiškai neteisingi. Mano, kad galbūt bandoma „atstovėti“ turto išvaistymo faktą, kuris paaiškėjo sujungus (duomenys neskelbtini).Išteisintoji nesutinka ir su (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu, kuris pateiktas teisme neturint jokių duomenų, formalių įrodymų, jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) neva padarytą turtinę žalą, todėl jis taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.Išteisintasis K. J. atsiliepime į prokuroro ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl K. J. palikti nepakeistą. Išteisintasis nurodo, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis jo dėstoma versija, o ne išnagrinėtų duomenų visetu. K. J. cituoja pirmosios instancijos teismo motyvus, kurie, jo manymu, patvirtina jo nekaltumą, o jam pareikšti kaltinimai pagrįsti prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad K. J. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys irgi nepagrįstas.Nuteistasis S. M. atsiliepime į prokuroro ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl S. M., atmesti prokuroro ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria jis išteisintas, yra teisėta ir pagrįsta, o prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nes skunde remiamasi prielaidomis ir spėjimais, o ne surinktais ir ištirtais įrodymais, ne objektyvių, visiškai įrodymais pagrįstų bylos aplinkybių vertinimu. Be to, apeliacinio skundo teiginiai ir išvados yra ne tik nepagrįsti, bet ir iš esmės prieštarauja teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, teisminio bylos nagrinėjimo metu visapusiškai teismo ištirtiems ir patvirtintiems įrodymams.Taip pat atmestinas ir civilinės ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas bei teismui pateiktas civilinis ieškinys, kurį ieškovė teikė neturėdama ir nenurodydama jokių duomenų, kurie patvirtintų patirtą žalą (duomenys neskelbtini) ar jo padaliniui.Išteisintasis V. S. atsiliepime į prokuroro ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus prašo prokuroro apeliacinį skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl V. S., ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies (1 epizodas) ir BK 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies (2 epizodas), atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat atmesti (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl V. S. palikti nepakeistą visa apimtimi.Išteisintasis teigia, kad prokuroras apeliaciniame skunde remiasi prielaidomis ir spėjimais, o ne surinktais ir ištirtais įrodymais, ne objektyvių, visiškai įrodymais pagrįstų bylos aplinkybių vertinimu. Be to, apeliacinio skundo teiginiai ir išvados yra ne tik nepagrįsti, bet ir iš esmės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teisminio bylos nagrinėjimo metu detaliai ir visapusiškai teismo ištirtiems ir patvirtintiems įrodymams, kurie buvo objektyviai įvertinti.Bylos duomenys patvirtina, kad apie tai, jog C. buvo skolingas V. S., buvo žinoma jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. jo parodymai duoti sulaikius 48 valandoms, S. M. pirminiai parodymai apklausus ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir jo advokato pateikta žemės nuomos sutarties kopija. Pažymi, kad po sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu daugiau nė karto nebuvo iškviestas ir apklaustas dėl žemės nuomos ir C. skolos. Taip pat nebuvo reaguojama į pateiktus dokumentus, kurie patvirtino nuomos santykius tarp C. ir V. S. ir t. t., niekam nebuvo užduodamas klausimas apie C. skolą, o atvirkščiai – visokiausiais būdais buvo vengiama įtariamųjų parodymų, paaiškinant, jog parodymus galės duoti teisme.Analogiškai ir (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys pateiktas teisme neturint jokių duomenų, net formalių įrodymų, informacijos apie (duomenys neskelbtini) neva padarytą turtinę žalą, todėl ir šis apeliacinis skundas turi būti atmestas.Išteisintojo A. P. gynėja advokatė V. S. atsiliepime į prokuroro ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.Gynėja nesutinka su apeliaciniais skundais ir mano, kad jie nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir, įvertinęs įrodymus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, priėmė teisingą nuosprendį. Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė besąlygiškai patikėdamas kaltinamųjų ir juos palaikančių liudytojų parodymais, kad dokumentai, patvirtinantys per 5 metus susidariusią C. skolą N. ir V. S., atsirado byloje C. bei N. ir V. S. pastangomis, kad C. direktoriaus S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina jo prisipažinimą dėl jam pareikštų įtarimų ir apie C. skolą nebuvo užsiminęs, nepagrįsti. Gynėja nurodo, kad minėti apelianto argumentai prieštarauja bylos medžiagai, o būtent: įtariamosios N. S. ir V. S. rašytiniems parodymams, jog C. buvo skolingas V. S. už žemės nuomą ir N. S. kiemo asfaltavimo darbais siekė padengti dalį skolos; Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymai Nr. AU12-132, kurioje konstatuota, kad C. nuo 2000 m. gegužės 31 d. nuomojosi ir naudojo savo reikmėms žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) C. nuo 2007 m. nemokėjo už nuomojamą žemę ir pievą. Įvykus C. pertvarkai nebuvo įformintas V. S. ir C. teisių ir pareigų perėmimas dėl žemės nuomos sutarties, tačiau iš nuomojamų pievų gautas šienas C. buvo ruošiamas ir apskaitomas su kitu įsigytu šienu. V. S. žemėje kasmet dirbo C. žmonės ir technika. Pagal žodinį susitarimą dalis skolos buvo padengta atliktais asfaltavimo darbais pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. rangos sutartį Nr. 11-08-1, kuri apmokėta pagal C. išrašytą 2011 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą faktūrą. Skola V. S. suderinta skolos suderinimo aktu, iš kurios buvo išskaityti atlikti asfaltavimo darbai. C. vadovo įsakymu buhalterė V. G. buvo įpareigota pervesti privalomus mokesčius už atliktus darbus ir atlikti teisės aktuose nustatytą klaidų taisymą finansiniuose dokumentuose. Buhalterė V. G. patikslino 2011 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją, kurioje deklaravo V. S. išmokėtą 10 384,21 Lt sumą bei 1 558 Lt išskaičiuotą sumą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 7 d. akto Nr. 11-188(15) atsakymai į 1–4 klausimus parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąskaita faktūra pagrįsta C. apskaitos dokumentais ir C. nepatyrė turtinės žalos. Taip pat konstatuota, kad galima nustatyti 2011 metų C. ūkinę, komercinę, finansinę būklę ir įvertinti jo turtą. Taigi nesant nusikalstamos veikos padarinių – žalos, kaip būtinos nusikalstamos veikos pagal BK 184 ir 228 straipsnius, negalėjo kilti baudžiamoji atsakomybė nei A. P., nei kitiems asmenims.Gynėja teigia, kad įsigilinus į apeliacinio skundo turinį akivaizdu, kad prokuroras savaip interpretuoja bylos aplinkybes, teismo motyvus, o buhalterinės ekspertizės išvadas vertina kaip sąlygines. Be to, kitus prokuroro argumentus paneigia buhalterinės ekspertizės išvados ir teismo motyvai. Pažymi, kad prokuroras desperatiškai nesutinka su buhalterinės ekspertizės išvada ir akcentuoja, kad ekspertizė buvo atlikta gynybos iniciatyva, užduotyje gynėjams tikslingai suformulavus klausimus. Tačiau skiriant ekspertizę buvo laikomasi baudžiamojo proceso normų ir visi proceso dalyviai, taip pat ir prokuroras, turėjo galimybę suformuluoti ir pateikti klausimus ekspertams. Dėl šių priežasčių apelianto argumentai nepagrįsti, kaip nepagrįstas ir prašymas byloje pareikštą (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį visiškai tenkinti, nes jokios žalos nei (duomenys neskelbtini), nei C. nepatyrė, todėl pagrįstai civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistosios gynėjos ir nuteistojo – atmesti. Išteisintieji, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuratūros ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinius skundus atmesti, o nuteistosios gynėjos ir nuteistojo – patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro G. T., civilinės ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo R. Ž. ir nuteistojo S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.Nuteistosios V. G. gynėjos advokatės V. S. apeliacinis skundas tenkinamas.Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo išteisinti N. S., V. S., V. V., K. J., V. T., S. P. dėl visų jiems pareikštų kaltinimų, yra motyvuota ir pagrįsta. Nuteistieji S. M. ir V. G., kaip padėjėja, pagrįstai pripažinti kaltais už dokumentų suklastojimą ir panaudojimą (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo darbų atlikimo), tačiau Kauno apygardos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nuteistųjų neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, kuriomis vadovaujantis buvo išteisintas A. P. dėl nusikalstamos veikos (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo darbų atlikimo), numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas nuosprendis. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems S. M., V. G., išteisintajam A. P. dėl jų padarytos nusikalstamos veikos yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnį, t. y. minėtus asmenis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti.

Dėl BK 24 straipsnio 5, 6 dalių ir 184 straipsnio 1 dalies taikymo

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde prašoma nuteisti S. M. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl kiemo asfaltavimo darbų atlikimo, šašlykinių ir palangių), V. G. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (dėl kiemo asfaltavimo darbų atlikimo, šašlykinių ir palangių), A. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (dėl kiemo asfaltavimo darbų atlikimo), N. S. – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (dėl kiemo asfaltavimo darbų atlikimo ir palangių pagaminimo), V. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (dėl kiemo asfaltavimo darbų atlikimo ir palangių pagaminimo), K. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo). Civilinės ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas savo apeliaciniame skunde irgi prašo nuteisti pirmiau minėtus asmenis, kurie pirmosios instancijos teismo buvo išteisinti dėl turto iššvaistymo. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Iššvaisčius jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, atsakomybė kyla pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas kitiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinės teisės iššvaistymas galimas taip pat kitais būdais, pvz., laiku jų nerealizavus, patvirtinus fiktyvų prievolės įvykdymą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-7-182/2015 ir kt.). Pagal BK 184 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais (pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams) pagrindais. Pagal teismų praktiką patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala; jei turto iššvaistymas padaromas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jų žinioje, tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnio atitinkamas dalis ir BK 184 straipsnį. Svetimas turtas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan., o svetima turtinė teisė – kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų. Kasacinės instancijos teismas priimtose nutartyse taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-255/2011, Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-210/2012). Šios sąlygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-518/2014 ir kt.).BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį; taigi kaltininko kaltumas baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojamas, o turi būti nustatomas dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.Nuteistasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 7, b. l. 31–32), kad vieno susitikimo metu su N. S. papasakojo, jog C. priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, atliekami asfaltavimo darbai. Pokalbio metu buvo kalbama ir apie tai, ar būtų galimybė išasfaltuoti ir N. S. privatų kiemą. Dėl šių darbų pažadėjo pakalbėti su darbus atliekančiu rangovo atstovu G. K.. Iš pradžių G. K. jį išklausė ir po savaitės pasakė, kad kai tik turės laiko ir galimybių, atsiųs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir techniką į N. S. namus. Apie asfaltavimo darbus kalbėjosi ir su V. S., jo duomenis padiktavo G. K., kad susisiektų ir būtų parodyta konkreti asfaltavimo vieta. Dėl N. S. kiemo išasfaltavimo kalbėjosi ir su V. G. bei A. P., jog už šiuos darbus bus sumokėta iš C. lėšų ir jie turi būti tinkamai teisiškai įforminti. Pripažino, kad buvo susitikimas, kurio metu dalyvaujant V. G. ir G. K. buvo derinama, kaip tinkamai įforminti asfaltavimo darbus pas V. ir N. S., ir sutarta, kad bus įforminta atskira sutartis kaip papildomi darbai (duomenys neskelbtini) objekte prie fermos. Dėl šių papildomų mažos vertės darbų nereikėjo atlikti viešojo pirkimo, todėl pasirašė sutartį, priėmimo–perdavimo aktus ir atsiskaitymo dokumentus su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Pabrėžė, kad nesiekė sau jokios turtinės naudos, o tuos darbus atliko, norėdamas palaikyti gerus santykius su N. S.. Nuteistasis S. M. taip pat parodė kad A. S. yra C. steigėjo ((duomenys neskelbtini)) prorektorius. Vieno susitikimo metu pastebėjo, kad A. S. neturi geros šašlykinės, todėl nusprendė jam tokią šašlykinę padovanoti, nes norėjo ir toliau palaikyti gerus santykius. S. M. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. V., kad šis pagamintų dvi šašlykines. Šašlykinės galėjo kainuoti apie 471 Lt. V. V. vadovaujamos bendrovės darbuotojai pagamino dvi šašlykines, kurias ir paėmė. Vieną padovanojo A. S., o kitą pasiliko sau. Kadangi nusprendė už jas sumokėti C. lėšomis, apie tai informavo V. G. ir su V. V. sutarė, kad šių šašlykinių pirkimą įformins kaip plieno lakšto pirkimą C. reikmėms. Taip pat parodė, kad 2011 m. vasaros pabaigoje, kažkurio pokalbio metu su N. S. sužinojo, kad N. S. namuose reikia sutvarkyti palanges ir, siekdamas jai padėti, davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. kontaktinį numerį. A. K. sutiko pagaminti ir įrengti N. S. namuose palanges, tačiau atsisakė išrašyti šių darbų pirkimo–pradavimo ir mokėjimo dokumentus. Kadangi buvo nusprendęs ir už šiuos darbus sumokėti C. lėšomis, tačiau negavęs iš A. K. reikiamų dokumentų kreipėsi į K. J., kuris dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kad šis išrašytų techninio remonto paslaugų pirkimo–pardavimo dokumentus. Pagal šio išgalvoto sandorio dokumentus C. pervedė sąskaitoje nurodytas lėšas UAB (duomenys neskelbtini). Tada nuėjo į bendrovę ir ten gavo pervestus pinigus, kuriuos nunešė A. K. už N. S. name įrengtas palanges. Pabrėžė, kad nesiekė jokios asmeninės turtinės naudos, o su steigėjo ((duomenys neskelbtini)) vyr. finansininke norėjo palaikyti teigiamus kolegiškus santykius. Jokio išorinio spaudimo iš N. S. nejautė. Teigė nežinojęs, kad šiais veiksmais daro žalą valstybei ir pasirengęs artimiausiu metu atlyginti savo veiksmais C. padarytą žalą.Nuteistasis S. M. iš esmės analogiškus parodymus davė ir Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai 2012 m. sausio 12 d., kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis (t. 7, b. l. 38–41), tačiau juos dar papildė ir tuo, kad C. iš N. S. daugelį metų nuomojo jos asmeninį sklypą, t. y. 30 ha ploto, dėl to sudarė nuomos sutartį ir mokėjo pagal sutartį numatytą sumą iki 2008 m. Sklypas yra prie Nevėžio, iš dalies užliejamos lankos, kurios ir toliau buvo naudojamos C. reikmėms, tačiau už tai nebuvo mokamas nuomos mokestis. Teigė sutaręs su N. S., kad nemokamai pjaus žolę jos sklype ir ją panaudos C. gyvuliams šerti. Visa tai buvo daroma nuo 2008 iki 2011 metų. 2011 m. pavasarį vieno neoficialaus pokalbio metu N. S. užsiminė, kad C. naudojasi jos pievomis nemokamai ir gal už tai galėtų atlikti paslaugą. Ji paprašė išasfaltuoti jos asmeninio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavimą į kiemą. Kadangi jautė jai moralinę atsakomybę, nes C. naudojosi jos asmeniniu sklypu ir iš to gavo naudos – gaminosi pašarus, todėl sutiko atlikti jos prašomą paslaugą. 2011 m. rugsėjo pradžioje N. S. paprašė dar vienos paslaugos, t. y. surasti, kas galėtų pagaminti jos gyvenamajam namui akmenines palanges. Kadangi pažinojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. K., davė jo telefono numerį. Buhalterė apskaičiavo ir paaiškėjo, kad per 5 metus, kai C. naudojosi N. S. pievomis, būtų susidarę apie 30 tūkst. Lt nuomos mokesčio, kurio nemokėjo, todėl jautė moralinę pareigą iš C. lėšų sumokėti už N. S. prašomas pagaminti akmenines palanges. Tokį atsiskaitymo būdą sugalvojo kartu su buhaltere V. G., nes nežinojo, kaip kitaip būtų galima atsiskaityti. C. neturi juristo, kuris galėtų pakonsultuoti, kaip teisėtai įforminti atsiskaitymą, todėl šį klausimą išsprendė ūkiškai, bet ne teisiškai. Dėl šašlykinių pagaminimo papildomai nurodė, kad paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus išrašyti sąskaitą už plieno lakštą, iš kurio ir buvo gaminamos šašlykinės C. reikmėms. Buvo išrašyta sąskaita, kurios suma 471 Lt. Teigė, kad planavo prašyti C. darbuotojų iš to lakšto pagaminti šašlykines, bet nusprendė, kad jie nesugebės, todėl paprašė V. V. pagaminti šašlykines. S. M. nurodė, kad iš įsigyto lakšto išėjo dvi šašlykinės, už kurių pagaminimą V. V. neėmė pinigų.Be to, nuteistasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, kad duodamas parodymus 2012 m. sausio 10 d. save apkalbėjo, nes bijojo būti sulaikytas ir jautė didelį psichologinį spaudimą. Teigė, kad jau apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo pats nurodė, kad asfaltavimo darbai buvo atlikti už susidariusią skolą V. S. už žemės nuomą. Dėl šios skolos buvo iš naujo sutvarkyti buhalteriniai dokumentai ir C. buhalterė mokėjimo dokumentuose nurodė rangovo darbus pagal rangos sutartyje nurodytus duomenis. Vėliau apskaitoje buvo įskaityti įsipareigojimai V. S. ir padaryta užskaita. Pagal įstatymą buvo išrašyta sąskaita faktūra ir taip buvo įforminta paslauga V. S.. Be to, buhalterė viską oficialiai deklaravo. Paaiškino, kad nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną nerūdijančio plieno lakštą, iš kurio planavo pagaminti dvi šašlykines C. reikmėms. Nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės direktorius V. V. pasiūlė jų bendrovėje pagaminti iš to lakšto šašlykines (nemokamai). V. V. pranešė jam, kad šašlykinės jau pagamintos. Kadangi tuo metu atostogavo, paprašė šašlykines atvežti į namus, o vėliau minėtas šašlykines nuvežė į darbą. Vieną šašlykinę C. vardinių proga padovanojo A. S., kuris glaudžiai bendradarbiauja su C. organizuojant mokslines ir gamybines konferencijas, seminarus, įdiegiant mokslo naujoves C. gamybinėje veikloje, įgyvendinant įvairius projektus, aktyviai dalyvauja C. diegiant naujausias gyvulininkystės technologijas. Kita šašlykinė buvo reikalinga pačiam C. įvairių C. vykstančių švenčių metu. Ši šašlykinė visuomet buvo naudojama C. reikmėms ir laikoma C.. Pažymi, kad šią šašlykinę C. matė ir STT darbuotojai, kurie atliko kratą C. S. M. nurodė, kad neorganizavo ir neklastojo jokių dokumentų, neišgrynino pinigų. Gal pareigūnų atliktuose įrašuose ir yra pokalbių, kur pasvarstoma, kad reikia išsigryninti pinigus, tačiau tai nebuvo įgyvendinta, todėl taip ir liko tik pasvarstymai. Nuteistasis S. M. nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiaujama nuo 2006 m. vasario 3 d. pagal bendradarbiavimo sutartį ir sąskaitos apmokamos tik už atliktus darbus. Kadangi buvo spaudžiamas V. S. atsiskaityti už nuomojamą žemę grasinant kreiptis į teismą, kur prisiteistų ne tik skolą, bet ir delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas, nusprendė sumokėti savo asmeniniais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, kad V. S. jam grąžino sumokėtus 7 300 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat papildomai paaiškino, kaip susidarė skola V. S. už nuomojamą žemę (t. 6, b. l. 135–139).Pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. M. kaltu neprisipažino ir parodė (t. 11, b. l. 123–128), kad nori paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi. Jis nurodė, kad 2012 m. sausio 10 d. STT darbuotojai jo namuose atliko kratą ir jį sulaikė, pareiškė įtarimus ir apklausė. Prieš apklausą STT pareigūnai pasakė, kad jei neprisipažins padaręs to, kas surašyta įtarimuose, bus suimtas. Dėl to patyrė šoką, pakilo kraujospūdis ir vengdamas gresiančio sulaikymo davė parodymus tokius, kokių iš jo reikalavo pareigūnai, t. y. tuo metu davė neteisingus parodymus. Nors jis žinojo, kad turi atsiskaityti už nuomojamas pievas, tačiau nebuvo rašytinių sutarčių. S. M. teigė, kad nusprendė pasirašyti jam pateiktą protokolą, nes bus atliekamas tyrimas ir vis tiek išaiškės tiesa. Teisme 2012 m. sausio 12 d. vykusioje apklausoje atsakinėjo į tuos pačius klausimus, kaip ir tyrėjo apklausoje, todėl patvirtino ankstesnius parodymus, nes bijojo būti suimtas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo teisme taip pat parodė, kad C. buvo skolingas N. ir V. S. už 5 metus nuomojamas pievas, nors ir nebuvo pratęsta nuomos sutartis, tačiau buvo susitarta, jog sumokės vėliau. Teigė, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo ir žalos C.. Nuteistasis S. M. dar kartą patvirtino, kad C. nuomojosi iš V. S. pievas dar prieš jam pradedant dirbti C., buvo sudaryta nuomos sutartis, pievos buvo naudojamos pašarų gamybai. Šienas buvo pajamuojamas ir naudojamas bendrai, ne atskirai iš kiekvieno lauko. Šieno vertė buvo apie 200–300 Lt už toną. Iš hektaro kartais paruošdavo dvi tonas šieno. Nuomos sutartis buvo naudinga C.. V. S. kiekvienais metais už nuomą buvo mokama 3 000 Lt ir PVM. Pastaruosius 5 metus nebuvo rašytinių nuomos sutarčių, todėl C. nemokėjo N. ir V. S. už naudojimąsi žeme. Be to, tuo metu buvo krizė ir nebuvo iš ko mokėti už minėtą žemės nuomą. Skola už tuos nemokėtus metus buvo 15 508 Lt. V. S. spaudė sumokėti skolą, jis žadėjo atsiskaityti vėliau, prašė palaukti, nes C. tai buvo dideli pinigai. Pokalbiai vyko visus 5 metus. 2011 m. C. vykdė projektą – asfaltavimo darbus, kurį iš dalies finansavo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Apie tai užsiminė V. S., kuris paklausė, ar galima išasfaltuoti jo namų kiemą ir taip panaikinti skolą. Buvo nuspręsta sumokėti už jų kiemo asfaltavimą ir taip padengti skolą N. ir V. S.. Tuo metu C. remontavo tranšėjų dugnus, todėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo darbus prijungė prie (duomenys neskelbtini) fermų aikštelių darbų, nes C. negali atlikti darbų Duburio gatvėje. Pripažino, kad sunaikino prieš tai surašytas sutartis dėl Duburio gatvės, o pasirašė pataisytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei C. būtų teisininkas, tie darbai būtų kitaip įforminti. Darbai buvo atlikti per dieną, o prieš tai jam buvo pranešta, kad darbų kaina bus apie 8 000 Lt. Asfaltavimo darbai vyko 2011 m. rugpjūčio 4 d. Atvyko pilna mašina su asfaltu, likučio nebuvo kur vežti, tai išpylė apie 130 kvadratinių metrų, todėl darbų kaina siekė 10 384,12 Lt. C. sumokėjo už tuos darbus ir iš dalies atsiskaitė su N. ir V. S. už pievų nuomą, bet liko 4 683 Lt skola. Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui norėjo įrodyti, kad viskas teisėta, todėl 2012 m. birželio mėnesį C. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) paaiškinti dėl skolos, susidariusios per 5 metus, ar galima padaryti užskaitą. Lapkričio mėn. buvo gautas VMI atsakymas, kad galima sumokėti skolą N. ir V. S.. Tuomet C. lapkričio 26 d. pervedė V. S. likusią skolos dalį 4 683,93 Lt ir 702 Lt delspinigių valstybei. Nuteistasis S. M. taip pat parodė, kad buvo susitikęs su V. V. ir klausė, ar gali įsigyti plieno lakštą C. vardu, iš kurio patys pasigamintų šašlykines. V. V. sutiko ir pasiūlė pats pagaminti šašlykines. Jis pagamino vieną šašlykinę, paskambino, tada jis nuvyko pas V. V. į Palemoną, iš ten nuvežė šašlykinę į darbovietę. Po kiek laiko V. V. paskambino, kad pagaminta antra šašlykinė, kurią liepė atvežti į namus. Vėliau ir tą šašlykinę atvežė į C.. Kadangi realiai pirko šašlykines, V. V. klausė, kaip parašyti sąskaitoje. Jis nurodė jam rašyti plieno lakštą. Paėmęs iš V. V. sąskaitą, pasirašė ant antro egzemplioriaus. Byloje yra sąskaita, už kiek V. V. įsigijo ir už kiek pardavė lakštą C.. Sąskaitoje buvo parašyta „plieno lakštas“, todėl C. taip ir užpajamuotas, o iš tikrųjų buvo šašlykinės. Šašlykines V. V. pagamino nemokamai dėl draugiškų ryšių. Vieną šašlykinę C. padovanojo prorektoriui A. S., kuris C. daug padeda. Kitą STT tyrėjai rado darbovietėje, kur jai ir priklauso būti. Šašlykinės yra metalo gaminiai iš plieno lakšto. Nurodė informavęs S. P., kad iš lakšto pagamintos šašlykinės, todėl C. nebuvo padaryta žala. Nuteistasis S. M., teisme apklausiamas dėl pagamintų palangių, teigė, kad vieno susitikimo metu V. S. paprašė už likusią skolą pagaminti palanges. Pakalbėjo su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris sutiko pagaminti palanges. Jis nuvežė V. S. į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė: „Mes sumokėsime.“ Nors įrašuose ir girdisi, kaip ruošiamasi išspręsti dėl mokėjimo, bet iš tiesų paėmė asmeninius pinigus ir sumokėjo už palanges 7 300 Lt. Turi įmokos kvitą, kad atsiskaitė asmeninėmis lėšomis. Vėliau V. S. per V. A. grąžino jam tuos pinigus. Nuteistasis S. M. parodė, kad C. turėjo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, jei padaryta darbų mažiau nei už 1 000 Lt, tai mokama per 20 dienų. Jei darbų vertė didesnė negu 1 000 Lt, UAB Hidraulikos centras atiduoda suremontuotas detales tik apmokėjus sąskaitas. K. J. atsiuntė išankstinę sąskaitą, todėl buvo padarytas pinigų pervedimas, vyko į UAB (duomenys neskelbtini), kur gavo sąskaitą, ir ją parvežė į C.. Buhalterė šią sąskaitą perdavė V. T., kuris vėliau ir vyko atsiimti detalių. Detalės remontui buvo suvežtos ne per vieną dieną, jos laukdavo eilės, kada bus restauruotos. K. J. suremontavus detales susidarė daugiau kaip 9 000 Lt suma, todėl bendrovės direktorius prašė iš karto sumokėti. Sąskaitoje faktūroje minimos detalės įdėtos į mechanizmus, kurie nufotografuoti su žymekliais.Taigi, kaip matyti, S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir vėliau, iš tiesų skiriasi. Prokuroras teisus nurodydamas, kad S. M. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra užsimenama apie kokias nors skolas N. ir V. S., tačiau, priešingai negu teigia prokuroras, S. M., jau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė apie žemės naudojimą ir skolą N. ir V. S.. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad apie tokių skolų buvimą nuo pat tyrimo pradžios ir vėliau nurodė V. S.. V. S. tvirtino (t. 8, b. l. 26–27; t. 11, b. l. 118–121), kad S. M. pažįsta kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centro direktorių. C. darbuotojai jo ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype šienaudavo žolę. Iš C. nebuvo imami jokie pinigai už žolės nupjovimą ir pasiėmimą C. reikmėms, tačiau 2011 m. vasarą už tai S. M. jam pasiūlė padengti asfaltu jo kiemą. Su tokiu jo pasiūlymu sutiko, tačiau tokį susitarimą patvirtinančių dokumentų nei jis, nei jo sutuoktinė su S. M. nepasirašė. Tačiau apie tokį jų susitarimą žinojo ir jo sutuoktinė ir tam neprieštaravo. Pripažino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės palangės pagamintos iš juodos spalvos granito, kurias pradėjo dėti 2011 m. rudenį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Šią bendrovę surado ir už darbus sumokėjo S. M., už tai, kad neimtų iš jo jokio piniginio atlygio už žolės pjovimą ir kitais metais Bivylių kaime. Iš kokių pinigų S. M. sumokėjo už visus atliktus darbus, nežinojo. Tokius V. S. parodymus patvirtino ir jo sutuoktinė N. S. jau pirmos apklausos metu ir teisme parodydama (t. 8, b. l. 12; t. 11, b. l. 117–118), kad nekurstė S. M. daryti nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinama, o yra tik jam priminusi apie C. skolą jai ir jos sutuoktiniui už žemės sklypų nuomą ir žolės pjovimą. S. M. buvo pažadėjęs šią skolą padengti natūra, o tai sužinojo iš savo vyro V. S.. Kadangi ši skola buvo susidariusi nuo 2007 m., todėl sutuoktinis dėl to labai pyko. Ši skola atsirado pagal 2000 m. sutartį, kurią sudarė C. ir V. S.. O tai, kad S. M. netinkamai įformino šiuos darbus, ji nieko nežinojo ir negalėjo sužinoti. Teisme parodė ir tai, kad už skolą turėjo būti išasfaltuotas kiemas ir sudėtos palangės. Sužinoję apie tai, kad direktorius už palanges sumokėjo iš savo pinigų, atidavė jam 7 300 Lt. Teisme apklausti liudytojai V. P., Ž. B., V. A. patvirtino, jog visą tą laikotarpį buvo naudojamasi N. ir V. S. žemėmis, pjaunama žolė ir vežama į C., kur buvo naudojama pašarams. Liudytojas V. A. teisme tvirtino, jog visiems kontoroje buvo žinoma, kad C. neatsiskaitė su V. S. ir kad reikia atsiskaityti (t. 10, b. l. 51–52, 79–81). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti (t. 5, b. l. 21, 129–133), kad C. nuo 2000 m. buvo sudaręs nuomos sutartį su V. S.. Paskutinė nuomos sutartis pasirašyta 2006 m., kuria C. įsipareigojo už visą plotą su mokesčiais mokėti 3 545,45 Lt, t. y. V. S. 3 013,63 Lt ir 531,82 Lt VMI 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). Kad šios sutartys buvo realios, patvirtina ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, kurioje konstatuota, jog šios institucijos turimuose trečiuose šaltiniuose yra informacijos apie C. sumokėtą 15 proc. GPM už V. S. 2003, 2004, 2006 metais (t. 4, b. l. 166–189). Taip pat iš šiai institucijai pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad C. pripažino šią skolą pagal galiojančias CK 6.481 straipsnio nuostatas, t. y. jeigu pasibaigus terminui nuomininkas ilgiau kaip 10 d. toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, todėl nuo 2007 m. C. yra skolingas V. S. 15 068,15 Lt be mokesčių. Dėl to buvo sudarytas 2012 m. gegužės 4 d. aktas „Dėl skolos suderinimo“, kuriame nurodyta, kad už C. skolą už 40,04 ha nuomojamą žemės sklypą 2011 m. rugpjūčio mėn. atliko asfaltavimo darbus (duomenys neskelbtini), ir taip padengė V. S. už nuomojamą žemę susidariusią skolos dalį, t. y. 10 384,21 Lt, todėl liko skolingi tik 4 683,94 Lt. Byloje yra dokumentai, kurie taip pat patvirtina, jog būtent pirmiau minimas žemės sklypas priklauso V. ir N. S. (t. 10, b. l. 73–76). C. pažyma, banko išrašai, deklaracijos irgi patvirtina apie buvusius civilinius teisinius santykius tarp V. ir N. S. ir C. (t. 10, b. l. 102–116). Visi šie įrodymai paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad buvo pradėta tarp S. M. ir V. S. derinti gynybos versija apie neva egzistavusią C. skolą N. ir V. S..Teisėjų kolegija, įvertinusi šių duomenų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad C. buvo skolingas V. S. už žemės nuomą skolos suderinimo akte nurodytą sumą ir kad organizuodamas N. S. kiemo asfaltavimą C. lėšomis S. M. siekė kompensuoti susidariusią C. skolą V. S. už žemės nuomą, o ne iššvaistyti C. turtą ir šiai įstaigai nebuvo padaryta didelė turtinė žala. Žalos nebuvimo faktą patvirtino ir Lietuvos ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės aktas Nr. 11-188 (15), kuriame pateikta išvada, jog C. nepatyrė žalos apmokėjęs PVM sąskaitą faktūrą, serija KKB, Nr. 0004163, – 10 384,21 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 10, b. l. 139–149). Prokuroro teiginys, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose nėra užfiksuoti S. M. ir V. S. pokalbiai, iš kurių būtų matyti, jog jie būtų kalbėję apie C. skolą V. S. už žemės nuomą ir už tai organizuojamas V. S. kiemo asfaltavimas, nepagrįstas, nes protokoluose užfiksuoti pokalbiai nepaneigia pirmiau nurodytų duomenų, kuriais grindžiamas faktas, kad asfaltavimo darbai vyko siekiant kompensuoti C. skolą.Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 9 740,50 Lt pervedimo UAB (duomenys neskelbtini) ir S. M. atsiskaitymo su A. K. už N. ir V. S. pagamintas palanges ir nurodo, jog būtent liudytojų A. K., V. A., kaltinamųjų V. S. ir S. M. parodymai, specialistės L. J. išvada, STT pareigūnų operatyvinių veiksmų ir procesinės prievartos priemonių taikymo veiksmų protokolai, C. atsiskaitomosios sąskaitos informacija ir balansinių sąskaitų registras duoda pakankamą pagrindą kritiškai kaip niekinę įvertinti kaltinamųjų pateiktą versiją, esą C. pinigų išgryninimas per UAB (duomenys neskelbtini) buvo tik C. direktoriaus ir buhalterės pamąstymai, kurie taip ir liko neįgyvendinti. Be to, kritiškai vertina ir K. J. parodymus, kurie prieštarauja 2016 m. rugpjūčio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Taip pat nėra pagrindo pripažinti patikimu įrodymų šaltiniu šio K. J. užsakyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nes jis surašytas praėjus 5 metams ir jame esantys dokumentai visą tą laiką buvo vieno iš kaltinamųjų žinioje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaujasi ir buhalterinės ekspertizės aktu, kuris buvo atliktas gynybos iniciatyva, ir, atliekant buhalterinę ekspertizę, buvo užduoti gynėjų tikslingi klausimai, į kuriuos atsakyta formaliai ir tik įvertinus veiksmus, atliktus po nusikalstamų veikų atlikimo, dėl 1–3 klausimų ir duodami sąlyginiai atsakymai dėl 4–9 klausimų.Iš pirmiau aptartų nuteistojo S. M. parodymų matyti, kad ir dėl šios nusikalstamos veikos jis duoda skirtingus parodymus, t. y. vienur nurodė, kad grynuosius pinigus gavo iš UAB (duomenys neskelbtini), o teisme teigė, kad už N. ir V. S. palanges sumokėjo asmeniniais pinigais. Išteisintasis K. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau pateikė rašytinius parodymus (t. 5, b. l. 42–50), kuriais patvirtino, kad nuo 2006 m. vadovauja UAB (duomenys neskelbtini), kur atliekami įvairūs technikos remonto darbai viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centrui. Už atliktus darbus išrašomos sąskaitos faktūros, kurias C. apmoka mokėjimo nurodymu per banką. 2011 m. spalio 12 d. sąskaita faktūra, serija KHC, Nr. 006401, buvo išrašyta už C. suremontuotus įrenginius, t. y. tik už realiai atliktus darbus, už kuriuos irgi buvo sumokėta banko mokėjimo nurodymu. Pripažįsta, kad buvo susitikęs su S. M. ir pasakęs apie atliktus darbus. Pasiūlė prieš pasiimant suremontuotus įrenginius, atsiskaityti ir sumokėti 8 050 Lt ir PVM. Kadangi suma buvo didelė, pageidavo, jog prieš atiduodant įrenginius būtų atliktas mokėjimas. S. M. pažadėjo iš karto atsiskaityti, kai tik elektroniniu paštu gaus sąskaitą faktūrą. Gavęs mokėjimą, apie tai informavo S. M., kuris atvyko, pasirašė ir pasiėmė išrašytą sąskaitą faktūrą. Kategoriškai teigia, kad jo vadovaujamoje bendrovėje niekada nebuvo į tikrus dokumentus įrašoma melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, nurodė, kad S. M. niekada nėra prašęs klastoti sąskaitų faktūrų ir taip išsigryninti pinigus. Teisme išteisintasis K. J. patvirtino šiuos savo parodymus ir papildomai parodė (t. 11, b. l. 122–123), kad detalės, kurios buvo suremontuotos pagal šią sąskaitą faktūrą, buvo pažymėtos bendrovės kodu, ir surašyti remonto darbų aktai, kurių reikia, kad atliktiems darbams būtų suteikiama pusės metų garantija. Antstolis M. P. atliko C. suremontuotų detalių apžiūrą, t. y. buvo nufotografuoti cilindrai ir siurblys, ant kurių iškalti numeriai, atitinkantys bendrovės tvarkomus dokumentus, kur nurodytas kliento numeris, taip pat tai, ką priima, koks gedimas. Be to, antstoliui pateikė knygas, kad būtų nustatyta, ar ant detalių rasti numeriai atitinka knygoje užrašytus duomenis apie atliktus darbus. Žarnų remonto nežymi, jas pagamina: atpjauna reikiamą ilgį, antgalį, įvores ir suspaudžia, todėl negalima atsekti, kada jos darytos. Kitų daiktų nepavyko apžiūrėti, nes jų jau nebuvo C.. Pažymėjo, kad daiktai atvežami remontuoti, tada atliekami visi darbai, ardoma, remontuojama, vėl sustatoma ir ant remontuotos detalės iškalami bendrovės apskaitos kodai. Jie nurodomi ir sąskaitoje. Tokius išteisintojo K. J. parodymus patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) cilindro remonto darbų aktai, faktinių aplinkybių konstatavimo 2016 m. rugpjūčio 9 d. protokolas (t. 9, b. l. 98–102; t. 10, b. l. 27–35; t. 11, b. l. 96–107), iš kurių matyti, kad C. hidrauliniai cilindrai buvo remontuojami ir 7 iš jų rasti C. priklausančiose transporto priemonėse. Nors prokuroras abejoja tokių įrodymų patikimumu, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar duomenų, kad šie dokumentai suklastoti ar ant detalių esantys kodai buvo iškalti vėliau negu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, įvertinama ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliktos 2012 m. sausio 11 d. kratos protokole (t. 4, b. l. 86–88) užfiksuota, kad kratos metu buvo rasta ir paimta tik PVM sąskaita faktūra, serija KHC, Nr. 006401, nors Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą visose UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti nusikaltimo dalyką – visus dokumentus, kuriuose yra informacija apie C. ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorius, sudarytus laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir šių sandorių įvykdymą (t. 4, b. l. 84–85). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centro atliktos 2012 m. sausio 10 d. kratos protokole užfiksuota, kad paimtos PVM sąskaitos faktūros, darbų priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitų išrašai, balansinių sąskaitų registras, sąmatos, raštai, paraiškos, deklaracijos, sutartys, pasiūlymai, sąrašai, pareigybių aprašymai, įstatai (t. 1, b. l. 176–178). Taigi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams taip pat buvo visos galimybės rasti, paimti ir užfiksuoti, ar PVM sąskaitoje faktūroje, serija KHC, Nr. 006401, nurodyti darbai iš tiesų buvo atlikti ir sutvarkytos detalės grąžintos C..Išteisintasis V. T., apklaustas kaip įtariamasis, 2013 m. birželio 17 d. paaiškino (t. 8, b. l. 82), kad jis nesutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, ir parodė, kad jis pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, nes priėmė joje nurodytas prekes ir paslaugas. Teigė, kad C. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė nuolatinę sutartį, pagal kurią buvo perkamos remonto paslaugos ir atsarginės detalės. Pamena, kad kažkuriuo laiku, maždaug prieš mėnesį, buvo sugedę keltuvo „Manitov“ hidrauliniai įrenginiai, kuriuos sutvarkė UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atliko šios sąskaitos faktūros 5 ir 9 punktuose nurodytus darbus. S. M. buvo nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini), kur paėmė sąskaitą faktūrą, ir ją parvežė bei paduodamas ją V. T. pasakė, jog sąskaitoje faktūroje, t. y. 1–3 punktuose, nurodytas prekes galės pasiimti tik tada, kai C. sumokės. Kituose punktuose, t. y. 4, 6–8, nurodyti darbai buvo atlikti ir pasiimtos prekės anksčiau. Taigi nuvykęs į bendrovę, paėmė 5 cilindrus. Jis pasirašė ant sąskaitos faktūros ir dar prirašė, jog visos nurodytos paslaugos ir prekės skirtos keltuvui „Manitov 731“, pašarų dalytuvui „Optimix“ ir ekskavatoriui „Jumz-6A1EO-2621“. Nurodė, kad jeigu realiai nebūtų atlikti darbai ir įsigytos prekės, nurodyti sąskaitoje faktūroje, jis nebūtų pasirašęs. Teisme V. T. patvirtino šiuos savo parodymus ir papildomai parodė (t. 11, b. l. 121–122), kad UAB (duomenys neskelbtini) iškala numerius ant suremontuotų cilindrų, hidraulinių siurblių korpusų, nes tai garantiniai daiktai. Jei remontuoja kelis kartus, iškalami keli numeriai. Ant remontuojamų žarnų nededami numeriai. Be to, jis dalyvavo konstatuojant faktines aplinkybes ir parodė sumontuotas ir suremontuotas krautuvo „Manitov“, kroviklio, traktoriaus detales, kurios buvo su numeriais. Taigi ir šie V. T. parodymai tik dar labiau patvirtina K. J. parodymus.Nuteistoji V. G., apklausta kaip įtariamoji, parodė (t. 7, b. l. 107–108), kad 2011 m. rudenį S. M. užsiminė, jog N. S. reikia įrengti akmenines palanges jos privačiame name. Iš pokalbio su S. M. suprato, kad už šių palangių įrengimą reikės sumokėti C. lėšomis. Iš šio pokalbio suprato, kad gali kilti problemų dėl mokėjimo, todėl S. M. planavo pinigus išsigryninti per UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau ar tikrai buvo gryninami pinigai, nieko nenurodo, tik patvirtina, kad jai buvo perduota sąskaita faktūra ir ji už ją pervedė C. pinigus. Teisme V. G. nurodė (t. 11, b. l. 111–115), kad nors pokalbis apie pinigų gryninimą ir buvo, tačiau nebuvo šio pokalbio tolesnės eigos. C. mokėdavo UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus, sąskaitos buvo vizuojamos ir jose nurodomi paaiškinimai, kas padaryta, todėl nebuvo pagrindo nemokėti. Nieko nežino apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėjo neatlikti darbų, kad S. M. galėjo paimti iš UAB (duomenys neskelbtini) pinigus. V. G. teigė netikrinanti, ar darbai tikrai atlikti, nes jai užtekdavo, kad būtų viza „Apmokėti“, tačiau yra įsitikinusi, kad pinigai buvo pervesti už darbus. Atsakydama į prokuroro klausimus, V. G. nurodė ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) tais metais buvo apmokėtos ir 7 000–8 000 Lt sąskaitos, nes technika labai sena, o per metus sumokėdavo 30 000–50 000 Lt. Iš tokių V. G. parodymų negalima daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad S. M. išgrynino pinigus per UAB (duomenys neskelbtini) ir šios bendrovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija KHC, Nr. 006401, įrašyta realybės neatitinkanti informacija.Liudytojas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme (t. 4, b. l. 79–80; t. 10, b. l. 50–51) parodė tik su juo susijusias aplinkybes ir derinamus sąskaitos išrašymus, tačiau nieko nenurodė apie S. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) įvykusius ar neįvykusius darbus, kaip tarp jų buvo atsiskaitoma ir ar galėjo būti duoti per UAB (duomenys neskelbtini) išgryninti pinigai S. M., kad šis atsiskaitytų su A. K.. Kaip matyti, A. K. tik pripažino, kad S. M. su juo atsiskaitė grynaisiais pinigais, nors šios aplinkybės neneigė ir pats S. M.. Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 7, b. l. 25–26), kad jis nežinojo, jog už skolos likutį buvo nuspręsta sumokėti už N. ir V. S. pagamintas palanges, tačiau teisme (t. 10, b. l. 79–81) papildomai parodė, kad 2012 m. paskambino V. S. ir klausė, ar galėtų padėti perduoti pinigus S. M.. Kadangi V. S. buvo uždrausta susitikti su S. M., sutiko, todėl jam buvo perduoti pinigai ir lapukas. Viską nuvežė S. M., kuris perskaičiavo pinigus, perskaitė lapuką ir ant jo pasirašė. V. S. sakė, kad skolingas S. M. už palanges. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad C. atsiskaitomosios sąskaitos informacija ir balansinių sąskaitų registras irgi nepaneigia aplinkybių, jog UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita faktūra už realiai atliktus darbus ir gautas prekes. Prokuroras savo argumentus grindžia ir ikiteisminio tyrimo metu atliktomis specialisto išvadomis. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą būtina patikrinti ir įvertinti ne tik jų sąsajumą (liečiamumą) ir leistinumą, bet ir kai kurias kitas aplinkybes, o būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-548/2014). Teisėjų kolegija įvertinusi specialisto išvadas (t. 3, b. l. 95–111; t. 4, b. l. 124–142) ir specialistės L. J. parodymus (t. 10, b. l. 58–62) konstatuoja, kad specialistė savo išvadose rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie dar nebuvo pakankami. Jai nebuvo žinomos pirmosios instancijos teisme paaiškėjusios pirmiau paminėtos aplinkybės, jog darbai ir prekės realiai buvo pateikti C.. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė teismo buhalterinę ekspertizę. Prokuroras nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismo buhalterinė ekspertizė buvo atlikta gynybos iniciatyva, nes iš teismo posėdžio protokolų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme dalyvavusiai prokurorei, kaip proceso dalyvei, buvo suteiktos visos procesinės teisės užduoti klausimus ekspertams. Prokurorė pasinaudojo tokia savo teise ir pateikė savo rašytinę nuomonę dėl prašymų skirti ekspertizę bei pateikė papildomų klausimų ekspertams (t. 10, b. l. 83–84).Iš teismo buhalterinės ekspertizės akto (t. 10, b. l. 139–149) matyti, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KHC, Nr. 006401, nurodytus hidraulinio cilindro, keltuvo bei siurblio remonto darbus ir hidraulinės žarnos gamybos darbus C. atliko ir jie buvo pagrįsti cilindro remonto darbų aktais Nr. HC-2346, Nr. HC-2371, Nr. HC-2400, Nr. HC-2401, Nr. HC-2404, Nr. HC-2408, Nr. HC-2412, Nr. HC-2416, Nr. HC-2425, Nr. HC-2428, tai UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstai išrašė C. sąskaitą faktūrą, kurios suma 9 740,50 Lt, ir ją įtraukė į apskaitos registrus, o C. ją apmokėjo ir 9 740,50 Lt nuostolių nepatyrė. Jeigu ūkinės operacijos tarp UAB „Hidraulinės statybos“ ir C. buvo įvykdytos, tai, apmokėjus UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, – 9 740,50 Lt, galima nustatyti 2011 metų C. ūkinę, komercinę, finansinę būklę, jos rezultatus ir įvertinti turtą. Taigi nors šios buhalterinės ekspertizės išvados ir yra sąlyginės, bet pirmiau aptartų įrodymų kontekste iš esmės vertinamos kaip patvirtinančios išteisintojo K. J. parodymus. Be to, šioje ekspertizėje konstatuota ir tai, kad 2011 m. spalio 12–13 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) piniginės lėšos nebuvo išgrynintos. Iš pirmiau aptartų ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų matyti, kad operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų S. M. ir V. G. pokalbių apie pinigų išgryninimą per UAB (duomenys neskelbtini) nepatvirtino kiti bylos duomenys. Tačiau pačių pokalbių faktas nei pats savaime, nei kontekste su kitais bylos duomenimis negali patvirtinti planuojamus ar vykdomus nusikalstamus veiksmus, susijusius su mokėjimu už V. ir N. S. pagamintas palanges. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad S. M. ir K. J. pokalbiuose nėra užfiksuota, jog tarp jų buvo susitarimas išrašyti sąskaitą faktūrą už neatliktus darbus ir taip išgryninti pinigus, kurie būtų perduoti S. M. ir šis atsiskaitytų už N. ir V. S. pagamintas ir įrengtas akmenines palanges. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog S. M. neiššvaistė jo žinioje buvusį ir einamų pareigų pagrindu jam patikėto svetimo 9 740,50 Lt vertės C. turto, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KHC, Nr. 006401, nurodyti darbai C. buvo atlikti.Prokuroras nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais, kurių pagrindu buvo išteisinti S. M., V. G., S. P. dėl 471,90 Lt iššvaistymo įsigyjant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi šašlykines. Jo teigimu, šis kaltinimas pagrįstas liudytojo A. S. parodymais, iš dalies – S. M., V. G., V. V., S. P. parodymais, FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje atliktu C. ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 12 d. tyrimu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimu, STT pareigūnų operatyvinių veiksmų ir procesinės prievartos priemonių taikymo veiksmų metu užfiksuota informacija.Nuteistasis S. M. ir dėl šio kaltinimo neduoda vienodų parodymų, t. y. iš pradžių teigė, kad vieną šašlykinę pasiliko sau, o kituose parodymuose nurodo, kad šašlykinė buvo naudojama C. reikmėms. Iš tokių S. M. parodymų negalima daryti neabejotinos išvados, kad tokiais savo veiksmais siekė sau turtinės naudos. Liudytojas A. S. viso ikiteisminio tyrimo ir teisme metu (t. 3, b. l. 185–187; t. 10, b. l. 57–58) parodė, kad jam šašlykinę padovanojo S. M. C. kolektyvo vardu, tačiau jis nieko nežino apie šašlykinių įsigijimą, padarymą ir mokėjimą už jas, todėl prokuroras nepagrįstai šio liudytojo parodymus vertina kaip pagrindžiančius S. M., V. G., S. P. kaltę. Nuteistoji V. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 107–108) parodė, kad S. M. nurodymu per banką atliko mokėjimo nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą. Atsimena, kad 2011 m. vasarą jai buvo pasakyta, kad nors sąskaitoje faktūroje yra nurodytas plieno lakštas, tačiau iš tiesų C. įsigijo šašlykinę, kuri buvo skirta A. S.. S. M. jai minėjo vieną šašlykinę, o kad jos dvi, ji sužinojo tik apklausoje. V. G., duodama parodymus teisme (t. 11, b. l. 128–129), teigė, kad šašlykinės naudojamos C. reikmėms per šventes, seminarų metu. Tuo metu, kai jos buvo įgytos ir turtas neviršijo 1 000 Lt, buvo nurašoma į sąnaudas. Išteisintasis V. V. teisme (t. 10, b. l. 179–182; t. 11, b. l. 129) patvirtino, jog buvo susitikęs su S. M. ir su juo bendravo. S. M. prašė jo padaryti dvi šašlykines, ir jis sutiko. Jis nupirko lakštą, iš kurio pagamino S. M. šašlykines, už tai išrašė sąskaitą faktūrą. Kadangi S. M. prašė, joje nurodė ne šašlykines, o plieno lakštą. Teigė, kad už atliktus darbus su juo buvo atsiskaityta. Medžiagos yra lakštas, kurio kaina buvo nurodyta, už gamybą gavo 30 Lt pelną ir turi visus tai patvirtinančius dokumentus. Be to, pateikė teismui ir sąmatą, kurioje matyti naudotų medžiagų kaina ir darbo įkainiai (t. 10, b. l. 177). Tokius pačius parodymus V. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 48, 53). Išteisintasis S. P. (t. 8, b. l. 75) parodė, kad galimai 2011 m. vasarą, būnant darbovietės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įstaigos direktorius S. M. parodė sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta, jog C. nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 mm storio nerūdijančio plieno lakštą. Direktorius pasakė, kad iš šio lakšto bus pagamintos kelios šašlykinės. Jis pasirašė ant šios sąskaitos faktūros, tačiau nežino, ar pagal ją buvo išmokėti pinigai. Pripažino, kad po kurio laiko matė vieną šašlykinę savo darbovietėje. S. M., kalbėdamas apie šašlykines, sakė, kad jos skirtos C. darbuotojų bendram naudojimui. Daugiau nieko nežino apie šašlykinių pagaminimą ir mokėjimą už jas. Teisme S. P. (t. 10, b. l. 182) patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Taigi nei nuteistosios V. G., nei išteisintųjų V. V. ir S. P. parodymai nepatvirtina S. M. kaltės iššvaisčius C. turtą. Jie iš esmės patvirtina, kad iš tiesų buvo padarytos dvi šašlykinės, viena iš kurių buvo padovanota A. S., išrašyta sąskaita faktūra, kurioje nurodytas plieno lakštas, iš kurio ir buvo pagamintos šašlykinės, ir tai, kad už šias šašlykines buvo atsiskaityta C. lėšomis.Iš FNTT atliktų C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 12 d. tyrimų (t. 3, b. l. 95–111; t. 4, b. l. 32–37) matyti, kad specialistė jau tiriamojoje dalyje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, C. įsigijo ne plieno lakštą, o dvi šašlykines, iš kurių vieną padovanojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriui veterinarijai A. S., o kita liko pas direktorių S. M., tačiau 2012 m. sausio 27 d. apžiūros metu ji rasta C. patalpose. Tačiau daro išvadą, kad C., apmokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, patyrė 471,90 Lt nuostolių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas padidėjo 471,90 Lt. Teisme specialistė (t. 10, b. l. 58–62) patvirtino savo išvadas ir papildomai atsakydama į klausimus nurodė, kad ūkinė operacija nevyko tomis sąlygomis, kurios nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje, serija PL, Nr. 0546, todėl C., užpajamuodamas plieno lakštą, padaro apskaitą netikslią, nepalyginimą ir netinkamą, o šašlykinių neapskaitymą apskaitos dokumentuose vertina kaip C. patirtus nuostolius.Teisėjų kolegija tokias specialisto išvadas vertina kaip prieštaringas ir neatitinkančias jau ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, nes specialistė nors ir turi informacijos, jog kratos metu šašlykinė buvo rasta C. patalpose, vis tiek daro kategorišką išvadą, kad ji priklauso S. M. ir C. patyrė žalą. Taip pat specialistei žinoma, kad tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamino ir perdavė dvi šašlykines būtent už šią sumą S. M., tačiau pateikia išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas padidėjo 471,90 Lt.Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės akto (t. 10, b. l. 139–149) matyti, kad jeigu C. įsigijo 1 vnt. 3 mm nerūdijančio plieno lakštą, tai pagrįstai apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, ir užpajamavo 2011 m. liepos 19 d. materialinių vertybių pajamavimo orderyje 1 vnt. 3 mm nerūdijančio plieno lakštą už 390 Lt (112,95 Eur) (be PVM). Jeigu ūkinė operacija tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir C. buvo įvykdyta pagal 2011 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PL, Nr. 0546, tai C., sumokėdamas 471,90 Lt (136,67 Eur), nepatyrė žalos ir galima nustatyti 2011 metų C. ūkinę, komercinę, finansinę būklę, jos rezultatus ir įvertinti turtą. Taigi ekspertizės akte patvirtinama, kad jeigu realiai įvyko ūkinė operacija tarp juridinių asmenų, niekas nepatyrė žalos.Operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti tokie pokalbiai (t. 3, b. l. 171–184): S. M. ir V. V., kur jie kalba apie šašlykinių pagaminimą, atsiėmimą ir tai, kaip sąskaitoje faktūroje pavadinti perkamą daiktą ir joje nutariama įrašyti „nerūdijančio plieno lakštas“; S. M. ir A. S., kur jie susitaria susitikti ir S. M. perduoda šašlykinę; S. M. ir V. G., kur S. M. informuoja V. G., kad buvo padaryta šašlykinė, o sąskaitoje faktūroje įrašytas nerūdijančio plieno lakštas. Prokuroras teisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad S. M. kalbėdamas su V. V. prašė vieną šašlykinę padaryti ir jam, tačiau atliktos kratos pas S. M. namuose 2012 m. sausio 10 d. protokole (t. 3, b. l. 26–27) užfiksuota, kad apžiūrėjus kambarius ir rūsį buvo rasta tik 5 000 Lt. Apžiūros protokole (t. 4, b. l. 23–25) nurodyta, kad šašlykinė buvo rasta C. patalpose. Iš to daroma išvada, kad C. rasta šašlykinė buvo naudojama būtent C. reikmėms. Be to, tai patvirtino S. P. ir V. G., vėliau ir pats S. M.. Vadinasi, už ją išleisti pinigai nebuvo iššvaistyti ir C. ta apimtimi žala nepadaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad kita šašlykinė buvo padovanota A. S.. Pagal C. direktoriaus pareigybės aprašymą (t. 2, b. l. 80–84) direktorius turi teisę priimti sprendimus dėl nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ir spręsti kitus klausimus, t. y. C. direktorius turi teisę disponuoti įstaigos lėšomis ir reprezentacijai, todėl gali įsigyti ir (ar) teikti kitiems asmenims reprezentacines dovanas. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 22 straipsnio 2 dalį reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti ir kurios patiriamos konkrečių asmenų naudai. Įstatyme nėra įvardijami ar konkretizuojami daiktai reprezentacijai, todėl tai gali būti ir šašlykinės. Taigi S. M., kaip C. direktorius, galėjo įsigyti tokią prekę reprezentacijai. Pagal PMĮ S. M. negalėjo įsigytos šašlykinės dovanoti A. S., nes pagal jo einamas pareigas jam priklauso kontroliuoti C. veiklą, tačiau tokie jo veiksmai nevertinami kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę. Dėl tokių jo veiksmų gali būti sprendžiama ir dėl kitos rūšies teisinės atsakomybės.Nustačius, kad S. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, nei dėl kiemo asfaltavimo darbų atlikimo, nei dėl palangių pagaminimo, nei dėl šašlykinių įgijimo, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl bendrininkavimo atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendrininkavimas įmanomas tik tada, kai padaroma nusikalstama veika bendromis kelių asmenų pastangomis, t. y. tarp bendrininkų turi būti nustatytas susitarimas, kuris juos sujungia daryti ar tęsti bendrą nusikalstamą veiką, ir tyčia. Taigi bendrininkas turi suvokti visus bendrininkavimo ir bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, bendrininkavimo atveju suvokiama, vertinama ne tik savo, bet ir kitų asmenų – bendrininkų – veika bei jos padariniai darant nusikalstamą veiką. Taigi nesant nusikalstamos veikos negali būti ir bendrininkavimo.Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti įrodyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno bendrininko veiksmai – kaip kurstytojo ar padėjėjo. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Kurstymo būdai įstatyme neišvardijami, nes jie gali būti įvairiausi ir net užmaskuota forma, tačiau atliekami tik aktyviais veiksmais. Kurstymas visada turi būti konkretus, t. y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką arba bent jau apibūdintą rūšiniais požymiais, sukeliančią įvairaus sunkumo, bet vieno pobūdžio padarinius. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Iš byloje esančių nuteistojo S. M. parodymų matyti, kad N. S. jo paklausė, ar būtų galimybė išasfaltuoti jos kiemą už susidariusią žemės nuomos skolą, o kito pokalbio metu prašė padėti sutvarkyti palanges name. Nuteistasis pripažino, kad N. S. nedarė jam jokio spaudimo, nelenkė padaryti nusikaltimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 3 punktą nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas ir nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis. Taigi N. S. prašymas atlikti tam tikras paslaugas už žemės nuomą susidariusią skolą negali būti vertinamas kaip nusikalstamas ar neteisėtas. Be to, operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose nėra užfiksuoti jokie S. M. pokalbiai su N. S.. Pati išteisintoji N. S. apklausose nurodė, jog jai S. M. pasiūlęs už žemės nuomos skolą padengti darbais, t. y. išasfaltuoti jos namų kiemą ir įrengti palanges. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų N. S., kaip kurstytojos, veiksmus ar tai, kad ji būtų žinojusi ar bandžiusi sukelti S. M. pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką.Padėjėjais dėl turto išvaistymo negali būti pripažinti V. G., A. P., K. J., V. S. dėl jau pirmiau nurodytų argumentų, t. y. S. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl BK 24 straipsnio 5, 6 dalių ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turi būti nuteista V. G. (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo; dėl šašlykinių pirkimo; dėl palangių pagaminimo ir įrengimo), K. J. (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo), o pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – S. M. (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo; dėl šašlykinių pirkimo; dėl palangių pagaminimo ir įrengimo), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – A. P. (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo). Skunde teigiama, kad jų kaltę įrodo jau pirmiau minėti argumentai, kuriais grindžiama S. M. kaltė iššvaisčius C. turtą. Civilinės ieškovės atstovas prašo nuteisti kaltus asmenis.BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. šio nusikaltimo sudėties buvimui konstatuoti nepakanka nustatyti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, būtina nustatyti ir tokio tvarkymo padarinius – negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtiems padariniams nustatyti reikia specialių žinių, todėl tokiu atveju būtinas specialisto tyrimas ir jo pateikiama išvada. Pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015). Taigi atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą nustatoma už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jeigu apgaulingai tvarkant apskaitą padarinių neatsiranda, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ūkinė operacija nėra buhalterinė apskaita, tačiau ūkinės operacijos įforminimas pinigų apskaitos dokumentu, kuriame nurodyta grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacija, yra finansinė operacija, kuri privalo būti fiksuojama apskaitoje. Pagrindinis įstatymas, kuriame nustatyti buhalterinės apskaitos reikalavimai, yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualiosios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. BAĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal BAĮ įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), jeigu buhalteriui žinomos visos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014). Pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Be to, BAĮ įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti atliekant tokias operacijas, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Šiuo atveju labai svarbūs padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi galima teigti, kad dažniausiai momentą, nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, nulemia ne tiek apskaitos tvarkymo trūkumai (kurie savo ruožtu sudaro BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį), kiek tas mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus; numatė, kad dėl to bus visiškai ar iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; šių padarinių norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro argumentais dėl V. G., K. J., S. M., A. P. kaltės, nes juos paneigia jau pirmiau aptarti įrodymai: nuteistųjų S. M., V. G., išteisintųjų A. P., V. V., N. ir V. S., K. J., S. P., V. T., liudytojų A. K., A. S., V. P., Ž. B., V. A. parodymai; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės aktas; kratų protokolai ir kiti byloje esantys duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje, serija KHC, Nr. 006401, nurodytos prekės buvo patiektos ir darbai buvo atlikti, todėl C. buhalterė pinigus pervedė pagrįstai (t. 1, b. l. 179). UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija PL, Nr. 0546, nurodyta prekė („nerūdijančio plieno lakštas 3mm“) realiai nebuvo pristatyta į C., bet iš jos pagamintos dvi šašlykinės už sąskaitoje nurodytą 471,90 Lt sumą (t. 1, b. l. 180). UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija KKB, Nr. 0004163, nurodytos pajamos iš objektų, t. y. ši bendrovė realiai atliko darbus už sąskaitoje nurodytą 10 384,21 Lt sumą (t. 1, b. l. 185). Kaip nurodoma Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės akte, jeigu iš tiesų vyko tokie sandoriai, C., apmokėdamas pateiktas sąskaitas, nepatyrė žalos ir galima nustatyti 2011 metų C. ūkinę, komercinę, finansinę būklę, jos rezultatus ir įvertinti turtą. Tai patvirtina ir UAB „Gaudera“ nepriklausomo auditoriaus išvada (t. 6, b. l. 87–88), kurioje nurodoma, kad, jų nuomone, pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi C. 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę bei jos 2011 m. finansinius veiklos rezultatus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita ir finansinių ataskaitų sudarymas. Visa tai įrodo, kad būtent šioje situacijoje net esant sąskaitose faktūrose netinkamai įrašytiems duomenims, bet realiai įvykusioms ūkinėms veikloms, galima nustatyti 2011 metų C. ūkinę, komercinę, finansinę būklę, jos rezultatus ir įvertinti turtą. Teisėjų kolegija jau pirmiau pasisakė, dėl kokių priežasčių nesivadovauja FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje atliktu C. ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. spalio 12 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimais (t. 3, b. l. 95–111; t. 4, b. l. 32–37, 124–142) ir specialistės L. J. parodymais. Analogiški argumentai taikytini ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui (t. 3, b. l. 134–169). Operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti S. M. ir V. G. pokalbiai (t. 3, b. l. 171–184) patvirtina, kad V. G. žino apie įvykusius darbus ir gautas prekes, taip pat žino, kad į PVM sąskaitas faktūras įrašomi kiti duomenys, o S. M. ir V. V. pokalbiai patvirtina, kad darbai iš tikrųjų atlikti ir derinama, ką įrašyti į sąskaitą faktūrą.Taigi įvertinusi visus šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. G. žinojimas ir V. V. įrašymas į sąskaitą faktūrą kitokių duomenų apie prekę neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o turi būti sprendžiama dėl kitos rūšies teisinės atsakomybės. Nustačiusi, kad V. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nei dėl kiemo asfaltavimo darbų atlikimo, nei dėl palangių pagaminimo ir įrengimo, nei dėl šašlykinių pirkimo prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl bendrininkavimo atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus S. M. ir A. P. atliktus veiksmus gali būti sprendžiamas klausimas dėl kitos rūšies teisinės atsakomybės. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad K. J. veiksmai išrašant UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija KHC, Nr. 006401, buvo teisėti ir byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu jį būtų galima pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

Prokuroras piktnaudžiavimą tarnyba sieja su S. M., V. G. ir A. P. veiksmais, kurie, jo manymu, nenulėmė konkrečių neigiamų padarinių C., nes buvo padaryta turtinė žala, nors ji ir nesiekia baudžiamajame įstatyme reikalaujamo vertinti didele žala lygio. Tačiau S. M., V. G. ir A. P. einamos pareigos laikytinos pakankamai svarbiomis. Minėti asmenys, tyčia netinkamai vykdydami savo tarnybines pareigas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – dokumentų suklastojimą – ir bendrininkavo iššvaistant bendrovės turtą, o tai duoda pakankamą pagrindą manyti, jog tokie veiksmai jiems užtraukia ir BK 228 straipsnyje numatytą atsakomybę. Be to, teismo posėdžio metu prokuroras prašė S. M., V. G. ir A. P. veikas kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Civilinės ieškovės atstovas prašo pripažinti kaltais dėl šios veikos S. M., V. G. ir A. P..Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė (pagal 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią redakciją – ir Europos Sąjunga), tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šiame straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materialioji, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Be to, numatyti ir atsakomybėn trauktino asmens specialieji požymiai: valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Veikos baigtumas: atsiradus padariniams – didelei žalai. Didelė žala yra vertinamasis požymis, teismų praktikoje nustatomas atsižvelgiant į keletą kriterijų. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijų autoritetui bei kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-7-335/2013). Be to, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2013, Nr. 2K-316/2013, Nr. 2K-21/2014). Piktnaudžiavimo subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia; valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo supranta, kad pasinaudoja savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais arba viršija savo įgaliojimus, numato dėl to galint atsirasti didelę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti; žalos požiūriu tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors prokuroras savo apeliaciniame skunde ir kalba apie A. P. veiksmus kaip piktnaudžiavimą tarnyba, tačiau prašydamas pakeisti nuosprendį neprašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalies, kuria A. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir jį dėl šios veikos nuteisti. Tačiau prokuroro apeliacinio skundo argumentai įvertinami visa apimtimi, t. y. net tik dėl S. M. ir V. G., bet ir A. P. veiksmus padarius ar nepadarius nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje.Teisėjų kolegija pagal jau pirmiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad šiuo atveju S. M., V. G. ir A. P. veiksmai nelaikytini tokiais, kurie BK 228 straipsnio 1 dalies prasme padarė didelę žalą valstybei ir C.. Iš bylos duomenų matyti, kad C. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala. S. M., V. G. ir A. P. pripažinti padarę nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes dėl padarytos žalos dydžio ir kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažinta mažareikšme. Dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nenustatyta, kad S. M., V. G. ir A. P. savo veiksmais būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises ir laisves, kad jų veiksmais būtų labai sumenkintas valstybės tarnybos autoritetas ar būtų kilę kiti esmingai žalingi padariniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. M., V. G. ir A. P. veiksmai nesukėlė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų padarinių, todėl jų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Dėl BK 24 straipsnio 3, 6 dalių ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Prokuroro nuomone ir pagal jo pateiktus argumentus S. M. turi būti nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. V. G. turi būti nuteista ne tik už tai, kad padėjo S. M. panaudoti suklastotus dokumentus, bet ir už tai, kad žinodama apie sąskaitoje faktūroje įrašytus melagingus duomenis įtraukė į C. turtinių vienetų registrą (dėl šašlykinių pirkimo) ir patarė išrašyti sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta melaginga informacija (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo), t. y. padarė 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas prašo A. P. pripažinti kaltu ir nuteisti už patarimą ir susitarimą parašyti sutartį, kurioje nurodyti neatlikti papildomi darbai C. priklausančiose siloso tranšėjose, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, V. T. – už suklastojimą UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros, kurioje sudarė sąrašą realiai neatliktų hidraulikos įrenginių remonto darbų ir kurią patvirtino savo parašu, o S. P. – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros suklastojimą, nes patvirtino joje nurodytus melagingus duomenis. To paties prašo ir civilinės ieškovės atstovas.Nuteistasis S. M. prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, arba taikyti BK 37 straipsnį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Nuteistoji V. G. prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti.Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnyje numatyta atsakomybė ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai (pavyzdžiui – į dokumentą įrašant melagingą informaciją). Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).BK 300 straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-331/2014, Nr. 2K-424-696/2016, Nr. 2K-161-696/2017). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-421-139/2015, Nr. 2K-375-693/2016).Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už tikro dokumento suklastojimą ir tokio dokumento panaudojimą, jei tokią veiką padarė tyčia. Taigi šiame straipsnyje įtvirtinta pagrindinė dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu nusikaltimo sudėtis. Kaip nurodyta pirmiau, tai tyčinis nusikaltimas, reikalaujantis konstatuoti tiesioginę tyčią asmens veikloje, t. y. nustatyti, kad asmuo suvokia, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą arba netikrą, žinodamas, kad jis netikras, ar suklastotą, žinodamas, kad jis suklastotas, tikrą dokumentą laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja ir nori taip veikti. Dėl to kaltininkas, suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas, turi suvokti, kad dokumente nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kolegija pažymi, kad apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir įvertinus kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, ir kaltininko siekiamą rezultatą. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais dėl S. M. ir A. P. veikų kvalifikavimo, tačiau atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma pripažinti kaltais ir nuteisti V. G. (dėl šašlykinių pirkimo ir dėl palangių pagaminimo ir įrengimo), V. T. ir S. P.. Nuteistojo S. M. apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma jį išteisinti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.Iš pirmiau aptartų S. M. parodymų matyti, kad jis pripažįsta, jog buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. K., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks asfaltavimo darbus pas V. ir N. S., tačiau bus sudaryta papildoma sutartis su C. dėl (duomenys neskelbtini) objekto. Taip pat nurodė, kad dėl N. S. kiemo išasfaltavimo kalbėjosi ir su V. G., ir su A. P., jog už šiuos darbus bus sumokėta iš C. lėšų ir jie turi būti tinkamai teisiškai įforminti. Susitikimo metu dalyvaujant V. G. ir G. K. buvo derinama, kaip tinkamai įforminti asfaltavimo darbus pas N. ir V. S., ir sutarta, kad bus įforminta atskira sutartis kaip papildomi darbai. Dėl šių papildomų mažos vertės darbų nereikėjo atlikti viešojo pirkimo, todėl pasirašė sutartį, priėmimo–perdavimo aktus ir atsiskaitymo dokumentus su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šių faktų S. M. visada davė vienodus parodymus (t. 7, b. l. 31–32, 38–41; t. 6, b. l. 135–139; t. 11, b. l. 123–128).V. G. irgi viso proceso metu (t. 7, b. l. 107–108; t. 11, b. l. 111–115) teigė, kad dalyvavo S. M. ir G. K. pokalbyje, kurio metu buvo aptariama, kaip įforminti N. ir V. S. priklausančio kiemo išasfaltavimą, ir nutarė tai įforminti kaip papildomus darbus (duomenys neskelbtini). Už asfaltavimo darbus sumokėjo C., tačiau ji nepasirašė jokių sutarčių, sąskaitų faktūrų, darbų priėmimo–perdavimo aktų, atliktų darbų aktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą vizavo direktorius, ir pagal ją ji atliko mokėjimo nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisme papildomai paaiškino ir tai, kad už sutarties surašymą buvo atsakingas A. P., kuris atsakingas už viešuosius pirkimus.A. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau teisme (t. 11, b. l. 115–117) parodė, kad nuo 2006 m. dirba vyr. ekonomistu, todėl žinojo apie susidariusią skolą V. ir N. S.. 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo užėjęs pas direktorių ir jau žinojo, kad yra parengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl darbų (duomenys neskelbtini) gatvėje už skolas N. ir V. S.. Direktorius liepė šią sutartį pakoreguoti, t. y. įrašyti „siloso tranšėjos darbai (duomenys neskelbtini)“. Sutinka, kad į sutartį jis įrašė neteisingus duomenis, nes žinojo, kad darbai atlikti ne sutartyje nurodytoje vietoje ir ne C.. Parengtą sutartį persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo pasirašyta. Liudytojas G. K. (t. 7, b. l. 132, 138) ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigė, bet paskui pripažino, kad 2011 m. laimėjo viešąjį pirkimą, kurį organizavo C.. Pagal šį sandorį, kurio vertė apie 100 000 Lt, privalėjo atlikti aikštelės įrengimo darbus (duomenys neskelbtini) k., prie siloso saugyklų. Atliekant šiuos darbus, C. direktorius S. M. paklausė, ar negalima išasfaltuoti privatų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis nuvyko į vietą apžiūrėti, pavedė R. S. atlikti apskaičiavimus, kurie siekė apie 10 000–11 000 Lt. Iš pradžių buvo kalbama, kad sąskaitą apmokės S. M.. Tačiau vėliau S. M. nurodė, kad už darbus sumokės C.. Pripažino, kad kalbėjosi su S. M. dėl kiemo asfaltavimo darbų ir šio pokalbio metu dalyvavo ir V. G.. Pokalbio metu buvo nutarta privataus kiemo asfaltavimo darbus įforminti kaip papildomai atliktus darbus (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti, todėl išrašyta sąskaita faktūra, kurią ir pats pasirašė. Teisme liudytojas G. K. davė analogiškus parodymus (t. 10, b. l. 14–16).Liudytojas R. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. 2011 m. liepos mėn. G. K. nurodė, kad artimiausiu laiku reikia atlikti apie 100–200 kvadratinių metrų asfalto darbus: privačiame name, esančiame Romainiuose, asfaltuoti kiemą. Nurodė kontaktinį telefoną, adresą. Jokio projekto ar dokumentų nebuvo. Liudytojas paskambino, nuvažiavo. Teritorijoje buvo žmogus, kuris parodė, ką reikia asfaltuoti. Darbus atliko per 4–5 val. Dirbo asfalto klotuvas, volas, keturi žmonės. Sunaudojo dvi mašinas asfalto – apie 30 tonų. Buvo asfaltuota apie 5–6 cm storio danga, įvažiavimas į namo kiemą, 3–4 m pločio, 50–60 metrų ilgio stačiakampis. Smulkūs objektai daromi be sutarčių, sąskaitos išrašomos vėliau. Apie atliktus darbus pranešė G. K.. Jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nebuvo nurodymų ką nors slėpti, tai buvo įprastas užsakymas. Liudytojas R. S. parodymų vietoje metu parodė vietą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jis kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais atliko asfaltavimo darbus (t. 1, b. l. 109–111).Operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai (t. 1, b. l. 56–90, 97–100), iš kurių matyti, kad S. M. ir G. K. kalba apie sutarties surašymą. S. M. pirmą sutartį atveža G. K., o V. G. susipažįsta su šia sutartimi ir mato, kaip ją pasirašo. V. G. aiškina, kad C. negalės mokėti pagal tokią sutartį, todėl sprendžiama, kaip reikėtų ją įforminti. A. P. gauna sutartį, pagal kurią S. M. liepia parengti viešojo pirkimo sutartį. A. P. ir S. M. aptaria, kaip ji turi būti surašyta. V. G. pataria, kaip geriau įforminti sutartį, tariasi su A. P., kaip padaryti geriau. S. M. informuoja, kad A. P. sakė, kaip parengti viešojo pirkimo sutartį. S. M. kalbant su G. K. paaiškėja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau gavo A. P. parengtą sutartį ir jų teisininkai dar kartą ją peržiūrėjo, atvežė aktus ir kitus dokumentus, kuriuos pasirašo S. M..Apžiūros ir kratų protokoluose (t. 2, b. l. 88–89, 93–98, 118–119, 137–139) užfiksuota, kad C. patalpose buvo rasti ir paimti įvairūs dokumentai, tarp kurių yra 2011 m. rugpjūtį atliktų darbų aktas Nr. A-91, 2011 m. rugpjūčio 17 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas, 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaita faktūra, serija KKB, Nr. 0004163. Taip pat apžiūrėta 2011 m. rugpjūčio 4 d. rangos sutartis Nr. 11-08-1, darbų atlikimo sąmata, kurias pasirašė S. M. ir V. B.. Bankų išrašai, kuriuose matyti, jog už darbus buvo atsikaityta.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kad S. M. ir V. G., kaip padėjėja, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad S. M., kaip vykdytojo, veiksmų padarant šią veiką papildomai nereikėjo kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, nors taip buvo nurodyta kaltinime. Pagal suformuotą teismų praktiką, jeigu asmuo atlieka straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. sudėtyje aprašytus veiksmus, veikia kaip vykdytojas, tai papildomai pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nereikia kvalifikuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2008; Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-237-518/2016). Dėl šių priežasčių S. M. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.Be to, Kauno apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo darbų atlikimo). Iš teismo nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalių matyti, kad V. G. pripažįstama kalta kaip padėjėja, todėl ši nuosprendžio dalis keistina ir V. G. pripažįstama kalta ir nuteisiama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo darbų atlikimo).Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad būtent A. P. suklastojo 2011 m. rugpjūčio 4 d. rangos sutartį Nr. 11-08-1, t. y. būtent A. P. parengė sutartį ir į ją įrašė melagingą informaciją, jog asfaltavimo darbai atlikti C. priklausančioje siloso tranšėjoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors šie darbai atlikti N. S. privačioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pats A. P. teisme pripažino žinojęs, kad sutartyje nurodyti duomenys neatitinka realybės. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad A. P. tik direktoriaus reikalavimu atliko techninį darbą, šių dokumentų nepasirašė, jo patarimai nėra konkretūs ir neturintys reikšmės klastojant šį dokumentą, neatitinka faktinių aplinkybių. Apygardos teismas nors ir nurodo, kad iš C. vyriausiojo ekonomisto A. P. pareigybės aprašymo (t. 2, b. l. 101–104) matyti, jog vyriausiasis ekonomistas yra pavaldus įstaigos direktoriui (3 punktas), vykdo teisėtus įstaigos vadovo nurodymus (14 punktas), tačiau to tinkamai neįvertino. Kaip matyti, A. P., kad ir pavaldus direktoriui, bet jis turi vykdyti ne bet kokius jo nurodymus, bet tik teisėtus. S. M. nurodymai dėl sutarties surašymo nėra teisėti ir tai suvokia pats A. P., tačiau vis tiek parengia ir siunčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kurioje nurodyta melaginga informacija. Šiame pareigybės aprašyme taip pat nurodoma, kad vyriausiasis ekonomistas vykdo piniginių srautų kontrolę, veiklos ir kaštų analizę (1 punktas) ir formina dokumentus sudarant sutartis (5 punktas), taigi jis formina sutartis ir tik su jo žinia gali būti priimta sutartis ir atliktas mokėjimas. Pažymima, kad pats A. P. teisme taip pat pripažino, kad matė pasirašytą jo rengtą sutartį.Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai patvirtina A. P. aktyvius veiksmus, t. y. į sutartį melagingos informacijos įrašymą ir sutarties išsiuntimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal suformuotą teismų praktiką remiantis BK 300 straipsnio 1 dalimi atsakomybė kyla ne tik už suklastoto dokumento pasirašymą, bet ir už tai, jeigu asmuo į dokumentą įrašo melagingą informaciją, t. y. už dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. suprato, jog į rangos sutartį įrašė melagingą informaciją ir ją išsiuntė bendrovei, kuri atliko asfaltavimo darbus, todėl jam buvo aišku, kad tokia sutartis bus pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir C. direktoriaus ir įtvirtinta teisinėje apyvartoje, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. P. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą nekyla tik asmeniui, kuris laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja netikrą ar suklastotą dokumentą, nežinodamas, kad jis netikras ar suklastotas.Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad už C. atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra išrašyta pagrįstai, todėl V. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokuroras nepagrįstai prašo S. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau aptarta anksčiau, nors realiai C. ir neįgijo nerūdijančio plieno lakšto, kuris buvo įrašytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą, bet įgijo šašlykines. Be to, tai, kad S. P. pasirašė ant tokios sąskaitos faktūros, nesukėlė nei fiziniams asmenims, nei juridiniams asmenims, nei valstybei teisiškai reikšmingų padarinių ir toks pasirašymas, kai realiai C. gavo šašlykines, o ne nerūdijančio plieno lakštą, nelaikytinas pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes nepadaroma žala – į buhalterinius dokumentus buvo įtrauktas nerudijančio plieno lakštas 471,90 Lt, iš kurio buvo pagamintos dvi šašlykinės būtent tai sumai, todėl ir baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, o turi būti sprendžiama dėl kitokios rūšies teisinės atsakomybės.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

Nuteistieji S. M. ir V. G. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jų veika nėra tiek pavojinga, kad turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, ir jiems turi būti taikomas BK 37 straipsnis.Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamajame įstatyme nenumatyti nusikaltimai, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl tokios veikos gali būti pripažįstamos mažareikšmėmis.

Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Kolegija pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-303/2018, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-426/2010, Nr. 2K-560/2010).

Kartu pažymėtina, kad padarinių, kaip būtinojo požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veiką kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).

Formaliai vertinant, S. M., A. P. ir V. G. per atitinkamas jiems inkriminuotas bendrininkavimo formas padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau realiai šio nusikaltimo pavojingumas nėra didelis, ir tai duoda pagrindą svarstyti, ar nuteistųjų padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp N. ir V. S. ir C. buvo civiliniai teisiniai santykiai, nors ir nebuvo pratęsiama žemės nuomos sutartis, tačiau N. ir V. S. žemėmis ir toliau naudojosi C. savo reikmėms. S. M., V. G. ir A. P. tvirtino, kad asfaltavimo darbais norėjo grąžinti skolą N. ir V. S. už žemės nuomą. Tokių jų tvirtinimų nepaneigia bylos medžiaga, priešingai – juos patvirtina. Byloje yra duomenų, iš kurių matyti, kad C. pripažino skolas ir buvo suderintas likusios skolos V. S. išmokėjimas, sumokėti visi mokesčiai VMI, dėl to pataisytos deklaracijos. Byloje nėra duomenų, kad civilinė ieškovė ar kas nors kitas būtų ginčijęs tokių dokumentų ir atsiskaitymų neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ekspertizės akte nurodoma, kad C. nepatyrė žalos ir nebuvo sutrikdyta jo normali veikla. Dėl to darytina išvada, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta; nuteistųjų veiksmai iš esmės buvo nukreipti į skolos grąžinimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis A. P. tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė į vieną dokumentą, o S. M. pasirašė keturis susijusius dokumentus, patvirtinančius tą patį faktą apie realiai atliktus asfaltavimo darbus, o V. G. padėjo S. M. panaudoti suklastotus dokumentus. Įvertinama ir tai, kad S. M., V. G. ir A. P. apibūdinami teigiamai, anksčiau nenusikalto. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasi bendraisiais teisės principais ir BK 37 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad S. M., V. G. ir A. P. nusikalstama veika vertintina kaip mažareikšmė ir jie atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Civilinės ieškovės atstovas, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – S. M., V. G., A. P., N. S., V. S., V. V., K. J., V. T., S. P. pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jie buvo išteisinti, bei paskirti sankcijose numatytas bausmes. Taip pat prašė patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš atsakovų S. M., V. G., A. P., N. S., V. S., V. V., K. J., V. T., S. P. 5 965,19 Eur apeliantės turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Prokuroras taip pat prašo patenkinti civilinį ieškinį.Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal suformuotą teismų praktiką žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017 ir kt.).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2017 m. kovo 20 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir teisme prašė priteisti 5 965,19 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią kildina iš asmenims pareikštų kaltinimų (t. 11, b. l. 132–133). Pirmosios instancijos teismas išteisino N. S., V. S., V. V., K. J., V. T., S. P. dėl visų jiems pareikštų kaltinimų, S. M. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo darbų atlikimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl šašlykinių pirkimo); V. G. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl N. ir V. S. kiemo asfaltavimo darbų atlikimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl palangių pagaminimo ir įrengimo); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl šašlykinių pirkimo); A. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti šią apygardos teismo nuosprendžio dalį, todėl pagrįstai civilinės ieškovės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šiuo atveju turtinė žala gali būti kildinama iš sutartinių santykių tarp C. ir N. ir V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesant baudžiamajai atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, t. y. tam tikroje veikoje nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, suinteresuoti asmenys gali savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad A. P., S. M., kaip vykdytojai, ir V. G., kaip padėjėja, pripažinti kaltais dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šia nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė žala civilinei ieškovei. Tai matyti iš anksčiau aptartų įrodymų. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 7 d. akte Nr. 11-188(15) konstatuota, kad C. nepatyrė turtinės žalos. Civilinei ieškovei taip pat nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes teismui nebuvo pateikti tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo byloje esantiems iš S. M. kratos metu paimtiems pinigams (1 448,10 Eur) pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki to momento, kol jie bus panaudoti atlyginant dalį civilinio ieškinio.Pagal BPK 151 straipsnį laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas tik civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Taigi šis apribojimas taikomas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Tačiau išnykus ar nesant šių pagrindų procesinė prievartos priemonė asmeniui negali būti taikoma ar tęsiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2010).Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir civilinei ieškovei palikta teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio ar kito proceso tvarka, t. y. iš nuteistojo S. M. nepriteistas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje. Bylą nutraukus ir ieškinį palikus nenagrinėtą pasibaigė procesas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir kartu išnyko pagrindas šiai procesinei prievartos priemonei taikyti ar tęsti siekiant prisiteisti civilinius ieškinius kitų procesų metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. M. būtų paskirtas ar būtų pagrindas skirti turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 5 000 Lt (1 448,10 Eur).

Dėl turto (šašlykinių) konfiskavimo

Prokuroras taip pat savo apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą pas S. M. ir C. saugomus daiktus – šašlykines. Toks prokuroro prašymas yra nepagrįstas.Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Taigi konfiskuojami tik kaltininkui ir kitiems asmenims priklausantys materialią vertę turintys daiktai, jeigu jie įstatyme nurodytais aspektais buvo panaudoti nusikalstamai veikai padaryti arba gauti padarius nusikalstamą veiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės naudos. Pagal suformuotą teismų praktiką nusikaltimo įrankis – daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką, priemonė – daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti.Iš bylos duomenų matyti, kad kratų metu rastos šašlykinės buvo pagamintos C. ir šis juridinis asmuo už jas atsiskaitė. Viena šašlykinė buvo naudojama C. reikmėms, o kita padovanota A. S.. Byloje nėra duomenų, kad šios šašlykinės įstatyme nurodytais aspektais buvo panaudotos nusikalstamai veikai padaryti arba gautos padarius nusikalstamą veiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės naudos. Be to, šios šašlykinės nėra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl jos turi būti grąžintos teisėtiems savininkams, o ne konfiskuojamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 ir 2 punktais, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 37 straipsniu pripažinti šią veiką mažareikšme ir A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o bylą nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria S. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, V. G. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, pakeisti:

S. M. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 37 straipsniu pripažinti šią veiką mažareikšme ir S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o bylą nutraukti.

V. G. pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 37 straipsniu pripažinti šią veiką mažareikšme ir V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o bylą nutraukti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.