Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Aloyzo Kruopio,

nuteistųjų N. Š., K. L., D. Š. gynėjams advokatams Ramūnui Vanagui, Vyteniui Gubavičiui, Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus, nuteistųjų D. Š., N. Š. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų;

- pagal BK 266 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir N. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., tai yra nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pagal BK 189¹ str. 1 d. N. Š. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 metų;

- pagal BK 266 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir K. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., tai yra nuosprendžio paskelbimo dienos.

- pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 metų;

- pagal BK 266 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir D. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., tai yra nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., nuspręsta automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Šančių autoservisas“, Europos pr. 109, Kaune, – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L., D. Š. ir N. Š. nuteisti pagal BK 260 str. 3 d., 266 str. 3 d. už tai, kad pastarajam organizuojant ir vadovaujant, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent:

N. Š. ne vėliau, kaip 2013-02-22 nurodė K. L. surasti patalpas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, pastarajam įvykdžius nurodymą ir suradus sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), turint tikslą joje vykdyti psichotropinių medžiagų gamybą, išnuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ne vėliau, kaip nuo 2013-02-22 neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 19789,876 g. psichotropinių medžiagų prekursoriaus (pirmtako) 1-fentil-2-propanono, bei vykdydamas nusikalstamą sumanymą gaminti psichotropines medžiagas nuo 2013-04-20 iki 2013-04-21 kartu su bendrininkais K. L. ir D. Š., taip pat 2013-05-16 ir 2013-05-24 kartu su bendrininku K. L. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu, ne mažiau kaip 19789,876 g. psichotropinių medžiagų gamybai reikiamų cheminių medžiagų-psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fentil-2-propanono ir neteisėtai gamino psichotropinę medžiagą metamfetaminą, o pagamintą labai didelį kiekį 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, N. Š. neteisėtai gabeno ir laikė automobilyje „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kurie kartu su 19789,876 g. psichotropinių medžiagų gamybai skirto pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fentil-2-propanono buvo surasti ir paimti 2013-05-25, 01.30 val., vykusios kratos metu.

Be to, N. Š. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad ne vėliau kaip iki 2013-05-25, 01.30 val., neturėdamas tikslo platinti neteisėtai atgabeno Kauno miestu iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, viename maišelyje supakuotus miltelius, kurių sudėtyje yra 0,453 g. narkotinės medžiagos-kokaino ir neturėdamas tikslo platinti šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kai 2013-05-25, 01.30 val., kratos metu šios neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.

Nuteistasis N. Š. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, kuriuo D. Š. ir K. L. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 str. 3 d. ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. Š. ir K. L. būtų išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę – piniginę baudą.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas N. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei nustatydamas galutinę subendrintą bausmę netinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas N. Š. pripažino kaltu padarius nesunkų, sunkų ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus. Apeliantas nurodo, kad nusikaltimas, numatytas BK 259 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumą tiek nuo sunkaus, tiek nuo labai sunkaus nusikaltimo. Pasak apelianto, šiuo atveju bendrinant bausmes buvo teisinis pagrindas taikyti ne tik dalinį bausmių sudėjimą, tačiau ir bausmių apėmimą, t. y. teismas, N. Š. paskyręs bausmes už BK 266 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. numatytus nusikaltimus, galėjo jas iš dalies sudėti ir taip subendrinta bausme apimti už BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtą bausmę. Apeliantas mano, jog šiuo atveju N. Š. paskirtas bausmes subendrinus pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus galutinė subendrinta bausmė būtų mažesnė nei ta, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas nustatė, jog N. Š. neturėdamas tikslo platinti iki garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno ir jame laikė tik 0,453 g narkotinės medžiagos - kokaino. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ su vėlesniais pakeitimais nurodyta, kad 0,2 g kokaino yra nedidelis kiekis, 20 g - didelis, o 100 g – labai didelis kiekis. Pasak apelianto, 0,453 g narkotinės medžiagos - kokaino tik nežymiai viršija nedidelio kiekio ribą. Apeliantas mano, kad teismas už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą N. Š. turėjo paskirti ne laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmę, t. y. griežčiausią iš numatytų bausmių, o kitą bausmės rūšį. Apeliantas pažymi, kad N. Š. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu jos nebegalioja. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad N. Š. pripažino be tikslo parduoti laikęs miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,453 g narkotinės medžiagos-kokaino. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės rodo, jog teismas turėjo pagrindą N. Š. paskirti baudą, juo labiau, kad laikytas kokaino kiekis neparodo didelio veikos pavojingumo. Pasak apelianto, ir šiuo atveju galutinė subendrinta bausmė galėjo būti mažesnė nei ta, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos neturėtų laukti, kol kaltininkas padarys sunkesnius nusikaltimus, o imtis visų įstatymuose nustatytų priemonių nusikalstamų veikų prevencijai bei užkardymui. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog policijos įstaiga, gavusi informaciją apie N. Š. ir su juo susijusių asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, 2013-02-20 pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-02-20 nutartimis buvo leista slapta sekti N. Š., jo bendrininkus ir vietas, kuriose jie lankosi, taip pat ir Kaune, (duomenys neskelbtini), esantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Kauno apylinkės teismo 2013-02-20 nutartimi savo tapatybės neatskleidžiantiems ONTV pareigūnams buvo leista slapta patekti į minėtą garažą, atlikti jo apžiūrą, įrengti vaizdo bei garso įrašymo ir kitas technines priemones, slapta įrašinėti ten besilankančių asmenų pokalbius, daryti vaizdo įrašus. Remdamiesi ikiteisminio tyrimo teisėjos suteiktu leidimu policijos pareigūnai 2013-02-22 slapta pateko į garažą, vėliau surašė apžiūros protokolą, kuriame nurodė, kas garaže yra, be to, šio veiksmo metu paėmė rudos spalvos skysčių pavyzdžius, pilkos spalvos masės pavyzdį, pilkos spalvos klampių nuosėdų pavyzdį ir granuliuotos medžiagos. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistas nustatė, kad rudos spalvos skystyje yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - l-fenil-2-propanono, pilkai rudoje, tirštoje medžiagoje yra 1,849 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir pirmos kategorijos narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - l-fenil-2-propanono pėdsakų, dar viename rudos spalvos skystyje yra 1,416 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir pirmos kategorijos narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - l-fenil-2-propanono pėdsakų. Apeliantas mano, kad vien šių duomenų pakako N. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 str. 1 d. arba BK 260 str. 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta ir tyrimo veiksmai buvo vykdomi toliau.

Policijos pareigūnai garaže slaptai apsilankė ir 2013-03-02, tačiau tą kartą nieko nepaėmė. Po to Kauno AVPK ONTV darbuotojai slapta į garažą pateko 2013-03-05, iš garažo paėmė rudos spalvos skysčio pavyzdžius, pilkos spalvos skysčio, geltonos spalvos skysčio. Ištyręs pateiktąsias chemines medžiagas, LP KTC specialistas nustatė, jog juose yra 4,748 g, 6,452 g, 0,119 g, 8,644 g, 0,342 g ir 0,279 g pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - l-fenil-2-propanono bei jo pėdsakų, taip pat 0,209 g, 6,744 g ir 6,281 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino bei jo pėdsakų. Pasak apelianto, nurodytos aplinkybės rodo, kad po šio slapto lankymosi garaže buvo rasta 20,584 g pirmos kategorijos prekursoriaus l-fenil-2-propanono ir 13,234 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Apeliantas pažymi, kad radus tokius kiekius pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako bei psichotropinės medžiagos vėlgi buvo pagrindas pranešti N. Š. apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. ir 266 str. 1 d., tačiau ir šį kartą pranešimas dėl nusikalstamų veikų padarymo N. Š. nebuvo įteiktas. Nevieši tyrimo veiksmai buvo vykdomi ir toliau, kol atsirado faktinis pagrindas pranešti N. Š. apie įtarimą padarius BK 260 str. 3 d. bei 266 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas. Apeliantas mano, jog tokie teisėsaugos institucijų veiksmai nesiderina su BPK 1 str. 1 d. bei 2 str. įtvirtintomis baudžiamojo proceso nuostatomis ir duoda pagrindą manyti, kad tolesni tyrimo veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais, ir jų atlikimo metu gauti faktiniai duomenys negalėtų būti laikomi duomenimis, gautais įstatymo nustatyta tvarka.

vertinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo priversti neatidėliotinai taikyti minėtas procesines prievartos priemones, nėra jokio faktinio pagrindo, nes tie veiksmai tęsėsi tris mėnesius, intervalai tarp slaptų patekimų į garažą buvo pakankamai dideli. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra informacijos, jog ikiteisminio tyrimo metu būtų naudotasi BPK 160¹ str. numatytomis taisyklėmis. Apeliantas mano, kad nesankcionuotų kratų ir poėmių, kuriuos faktiškai darė savo tapatybės neatskleidžiantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nepateisina ir ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-02-20 nutartyje esanti nuoroda į BPK 160 str., nes ta baudžiamojo proceso norma reglamentuoja slapto sekimo tvarką. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BPK 160 str. taip pat nesuteikia teisės vykdant slaptą sekimą tuo pačiu daryti kratas bei poėmius. Pasak apelianto, šioje baudžiamojoje byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą tyrėjai faktiškai atliko veiksmus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas ir kurie nebuvo sankcionuoti šio įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas mano, kad tokiu būdu surinkti duomenys negali būti laikomi gautais įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantas pažymi, kad sprendimą pripažinti N. Š. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d. ir 266 str. 3 d., lėmė kratos, kuri buvo atlikta 2013-05-25 garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), rezultatai, nes jos metu buvo rasti labai dideli pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako ir pačių psichotropinių medžiagų kiekiai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėta krata buvo daroma dėl to, jog duomenys apie tai, kad garaže gali būti laikomas prekursorius 1-fentil-2-propanonas ir metamfetaminas, buvo gauti neteisėtomis priemonėmis. Pasak apelianto, abejotino teisėtumo nutarčių pagrindu atliktų procesinių veiksmų metu surinkta informacija negalėjo būti laikoma įstatymų nustatyta tvarka gautais faktiniais duomenimis. Apeliantas nurodo, jog, be kratos metu gautų duomenų, byloje nėra jokios kitos teisėtomis priemonėmis gautos ar nekeliančios abejonių informacijos, leidžiančios kategoriškai tvirtinti, kad N. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantas mano, jog byloje faktiškai neįrodyta, kad N. Š. padarė nusikaltimus, už kurių padarymą yra nuteistas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų N. Š., K. L., D. Š. gynėjai advokatai Ramūnas Vanagas, Vytenis Gubavičius, Aušra Ručienė prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras Gedgaudas Norkūnas prašė nuteistojo K. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus ir nuteistojo D. Š. apeliacinius skundus atmesti, N. Š. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus patenkinti iš dalies: Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį dėl N. Š. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti; vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d., bausmes, paskirtas pagal BK 260 str. 3 d. ir 259 str. 1 d., subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 12 metų; vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmę, paskirtą pagal BK 266 str. 3 d., subendrinti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų 11 mėn., bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo K. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus, nuteistųjų D. Š., N. Š. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados iš dalies neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiamas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas), netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai), taip pat dalis skundžiamo nuosprendžio naikinama ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl BPK pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu.

BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Spręsdamas klausimą, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

BPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. BPK 158 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti. BPK 160 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi buvo leista trijų mėnesių laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. savo tapatybės neatskleidžiantiems Kauno AVPK ONTV tyrėjams ne mažiau kaip šešiolika kartų slapta patekti į M. S. ir V. K. S. nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, siekiant atlikti garažo vidaus patalpų apžiūrą, garažo viduje ir prieigose įrengti vaizdo ir garso įrašymo bei kitas technines priemones, jas eksploatuoti ir taip slapta sekti garažo vidaus patalpas, jo prieigas ir garaže besilankančius asmenis, slapta darant jų pokalbio ar kitokio susižinojimo vaizdo ir garso įrašus (t. 1, b. l. 99). Iš šios nutarties turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo leista slapta atlikti kratą, poėmį ar paimti objektų pavyzdžius lyginamajam tyrimui. 2013 m. vasario 22 d. (t. 3, b. l. 63-72), 2013 m. kovo 5 d. (t. 3, b. l. 125-142), 2013 m. kovo 7 d. (t. 3, b. l. 153), 2013 m. kovo 12 d. (t. 3, b. l. 160), 2013 m. balandžio 22 d. (t. 3, b. l. 167), 2013 m. balandžio 29 d. (t. 3, b. l. 176), 2013 m. gegužės 17 d. (t. 3, b. l. 184-189) apžiūros protokolai patvirtina, kad nurodytomis dienomis buvo apžiūrėtas garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir apžiūrų metu paimti įvairūs objektai bei objektų pavyzdžiai, dėl kurių buvo atlikti objektų tyrimai ir atitinkamai pateiktos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados: 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 140-(1168)-IS1-3977 (t. 3, 76-78), 2013 m. birželio 5 d. Nr. 140-(l 166)-IS1-3019 (t. 3, 147-150), 2013 m. gruodžio 6 d. Nr. 140-(l 344)-IS1-6433 (t. 3, 157-158), 2013 m. balandžio 2 d. Nr. 140-(l 351)-IS1-1726 (t. 3, 164-165), 2013 m. balandžio 30 d. Nr. 140-(2040)-IS1-2204 (t. 3, 171-173), 2013 m. birželio 6 d. Nr. 140-(2198)-IS1-3025 (t. 3, 180-181), 2013 m. gegužės 30 d. Nr. 140-(2601)-IS1-2916 (t. 3, 193-194). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos garažo apžiūros buvo atliktos nesilaikant Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje nustatytų procesinių veiksmų atlikimo ribų, nes buvo atliekami veiksmai, kurių minėta nutartimi nebuvo leista atlikti. Todėl tokiu būdu gauti duomenys, susiję su minėtų objektų ir jų pavyzdžių paėmimu ir vėlesniu ištyrimu, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų ir negali būti pripažinti įrodymais. Todėl teisėjų kolegija šiais duomenimis nesiremia ir jų detaliau nevertina.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 260 str. 3 d. ir 266 str. 3 d.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-604/2014).

Pagal BK 266 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmtakais (prekursoriais) būtina tiksliai įvardyti kokios tai medžiagos bei nustatyti jų kiekį. Nustatant šias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-308/2013).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino N. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d., 266 str. 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados iš dalies neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. L. ir D. Š. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d., 266 str. 3 d., todėl nuosprendžio dalis, kurioje K. L. ir D. Š. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje K. L. ir D. Š. nuteisti pagal BK 266 straipsnio 3 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Skundžiamu nuosprendžiu K. L., D. Š. ir N. Š. nuteisti pagal BK 260 str. 3 d., 266 str. 3 d. už tai, kad pastarajam organizuojant ir vadovaujant, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

Nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad N. Š. neteisėtai laikė labai didelį kiekį pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. 2013 m. gegužės 25 d. kratos protokolas patvirtina, kad 2013 m. gegužės 25 d. kratos metu garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, rasta įvairių plastikinių talpų su skysčiais, skleidžiančiais cheminių medžiagų kvapą, plastikiniai indai, įranga, skirta psichotropinių medžiagų gamybai (t. 4, b. l. 7-19). 2013 m. gegužės 25 d. kratos protokolas patvirtina, kad 2013 m. gegužės 25 d. kratos metu garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, rastas automobilis „Nissan Terrano“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įvairių plastikinių talpų su skysčiais, skleidžiančiais cheminių medžiagų kvapą, plastikiniai indai, įranga, skirta psichotropinių medžiagų gamybai, gelsvos spalvos miltelių (t. 4, b. l. 22-35). 2013 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2013 m. gegužės 25 d. apžiūros metu iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, garažo rūsio – duobės ir garaže buvusio automobilio Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimta daug įvairių objektų (t. 4, b. l. 36-49). Atlikti minėtų objektų tyrimai ir pateiktos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados 2014 m. kovo 26 d. Nr. 140-(2742)-IS1-1626 (t. 4, b. l. 69-76) bei 2013 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 140-(2749)-IS1-4223 (t. 4, b. l. 83-86) patvirtina, kad 2013 m. gegužės 25 d., 01.30 val., vykusios kratos ir apžiūros metu garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir garaže buvusiame automobilyje Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo surasti bei paimti labai didelis kiekis – 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir labai didelis kiekis – 19789,876 g. psichotropinių medžiagų gamybai skirto pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fentil-2-propanono. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 35), 2013 m. gegužės 20 d. (t. 1, b. l. 61), 2013 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 99), 2013 m. kovo 6 d. (t. 2, b. l. 1-2) nutarčių pagrindu atlikti N. Š., garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilio Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini), slapti sekimai ir jų pagrindų surašytos pažymos bei slapto sekimo protokolai (t. 1, b. l. 37-53, 65-68, 102-103; t. 2, b. l. 4-7) patvirtina, kad nuteistasis N. Š. aptariamu laikotarpiu naudojosi minėtais garažu ir automobiliu (taip pat ir tą pačią dieną, kai buvo atlikta šių objektų krata ir apžiūra). Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas N. Š. (t. 9, b. l. 113-117).

Nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2013 m. gegužės 25 d. krata buvo daroma dėl to, jog duomenys apie tai, kad garaže gali būti laikomas prekursorius 1-fentil-2-propanonas ir metamfetaminas, buvo gauti neteisėtomis priemonėmis. Pasak apelianto, abejotino teisėtumo nutarčių pagrindu atliktų procesinių veiksmų metu surinkta informacija negalėjo būti laikoma įstatymų nustatyta tvarka gautais faktiniais duomenimis. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nors šiame nuosprendyje teisėjų kolegija konstatavo, kad 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. balandžio 29 d., 2013 m. gegužės 17 d. garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūros buvo atliktos nesilaikant Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje nustatytų procesinių veiksmų atlikimo ribų, tačiau duomenys apie tai, kad šiame garaže gali būti laikomos įstatymo uždraustos medžiagos, buvo gauti ir atliekant N. Š., garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilio Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), slaptus sekimus. Gautų duomenų pagrindu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą N. Š. naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 4, b. l. 6). Šiuo atveju nenustatyta, kad minėta krata buvo atlikta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. balandžio 29 d., 2013 m. gegužės 17 d. garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūros buvo atliktos nesilaikant Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje nustatytų procesinių veiksmų atlikimo ribų, byloje nėra įrodymų, nuo kada N. Š. minėtame garaže neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 19789,876 g. psichotropinių medžiagų prekursoriaus (pirmtako) 1-fentil-2-propanono. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog N. Š. išnuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 19789,876 g. psichotropinių medžiagų prekursoriaus (pirmtako) 1-fentil-2-propanono ne vėliau, kaip nuo 2013-02-22, yra nepagrįsta ir tikslintina, nustatant, jog N. Š. nuo tiksliai nenustatyto laiko išnuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 19789,876 g. psichotropinių medžiagų prekursoriaus (pirmtako) 1-fentil-2-propanono.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuteistojo K. L. gynėjas advokatas Vytenis Gubavičius apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog N. Š. ne vėliau, kaip 2013-02-22 nurodė K. L. surasti patalpas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, o pastarasis šį nurodymą įvykdė ir surado sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), turint tikslą joje vykdyti psichotropinių medžiagų gamybą, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. N. Š. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog nusprendė, kad jam tiktų sodyba. D. Š. jis pažinojo nuo vaikystės, o su K. L. susipažino 2007 m. per vestuves ir daugiau jo nebuvo matęs. Atvažiavęs pas D. Š. pradėjo klausinėti apie K. L. sodybą, ar ten kas gyvena, ar yra sargas, kaimynai. D. Š. papasakojo, kad ten niekas negyvena, jie savaitgaliais su šeima važiuoja. N. Š. buvo nuvažiavęs pasižiūrėti, sodyba buvo nuošalyje ir jam pasirodė, kad tai tinkama vieta. Pirmą kartą jis buvo atsivežęs ir bandė eksperimentuoti (t. 9, b. l. 114). K. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog sodyboje nieko neplanavo gaminti, važiuodavo ten atlikti ūkio darbus ir vieną kartą pasirodė N. Š., kuris pradėjo ten kažkokią gamybą, paprašė padėti ir jis padėjo. Neatsimena, kad su N. Š. apie sodybą būtų kalbėję. Su D. Š. artimai bendrauja ir vieno bendravimo metu pasakė, kad N. Š. nori atvažiuoti į sodybą, o kada atvažiuos nesakė (t. 9, b. l. 128). D. Š. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog kelis mėnesius prieš sulaikymą N. Š. kelis kartus lankėsi pas jį ir domėjosi, ieškojo atokios vietos. Anksčiau buvo kalbėję, kad yra apleista sodyba, kad savininko nėra, kad K. L. sodybos niekas neprižiūri. N. Š. klausė, ar jis galėtų kartu atvažiuoti į sodybą. Atvažiavusiam N. Š. aprodė sodybą, šis paprašė nusiplauti automobilį ir taip viskas prasidėjo (t. 9, b. l. 129). N. Š., ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), slapti sekimai ir jų pagrindų surašytos pažymos bei slapto sekimo protokolai (t. 1, b. l. 45-47, 114-151) patvirtina, kad K. L., D. Š. ir N. Š. bendri veiksmai pirmą kartą užfiksuoti tik 2013 m. balandžio 20 d. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra duomenų, kad N. Š. ne vėliau, kaip 2013-02-22 nurodė K. L. surasti patalpas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo K. L. gynėjo skunde, kadangi minėta sodyba priklausė K. L. motinai, jis neturėjo imtis veiksmų jai surasti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei remiantis nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais tiek kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką, tiek kitas svarbias bylos aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog N. Š. 2013-02-22 nurodė K. L. surasti patalpas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, o pastarasis šį nurodymą įvykdė ir surado sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), turint tikslą joje vykdyti psichotropinių medžiagų gamybą (BPK 328 str. 3 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė neturi įtakos N. Š. padarytų veikų kvalifikavimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog N. Š. pagamintą labai didelį kiekį 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Slapto sekimo duomenys nepatvirtina, kad minėtos psichotropinės medžiagos buvo gabenamos N. Š. naudotame automobilyje. Šios psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos 2013 m. gegužės 25 d. kratos metu N. Š. naudotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esančiame automobilyje Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei remiantis nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog N. Š. pagamintą labai didelį kiekį 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BPK 328 str. 3 p.).

Nuteistojo K. L. gynėjas advokatas Vytenis Gubavičius apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodo, kad jokie įrodymai byloje nepatvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų, jog 2013 m. gegužės 25 d. kratos metu N. Š. naudotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esančiame automobilyje Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rastu ir paimtu labai dideliu kiekiu – 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir labai dideliu kiekiu – 19789,876 g. psichotropinių medžiagų gamybai skirto pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fentil-2-propanono, kartu su N. Š. disponavo ir K. L. bei D. Š.. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad K. L. ir D. Š. lankėsi N. Š. naudotame garaže ir žinojo apie šiame garaže N. Š. neteisėtai laikomas draudžiamas medžiagas ir jų kiekius. N. Š. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nei K. L., nei D. Š. jo naudotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra lankęsi, nes net nežinojo, kur jis yra (t. 9, b. l. 127). K. L. ir D. Š. apklausti pirmosios instancijos taip pat parodė, kad minėtame garaže nesilankė, nežinojo jo buvimo vietos (t. 9, b. l. 128-130). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas tyrėjas T. D. paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad K. L. ir D. Š. lankėsi N. Š. naudotame garaže (t. 8, b. l. 22-23). Iš 2013-04-25 pažymos Nr. 20-7-IL-2472 dėl N. Š. slapto sekimo, 2013-06-03 slapto sekimo protokolo matyti, kad 2013-04-21 19.45 val. K. L. dviračiu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo pirmąją laiptinę, prie minėto namo kažkokius daiktus padėjo į automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 20.12 val. N. Š. su D. Š. automobiliu Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš sodybos (duomenys neskelbtini); 20.17 val. N. Š. ir D. Š. prie (duomenys neskelbtini) susitiko su K. L., kuris atvažiavo automobiliu „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. persėdo pas K. L. į automobilį; 20.42 sekamieji abiem automobiliais atvažiavo prie garažų masyvo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini); 20.45 val. N. Š. slaptas sekimas buvo baigtas (t. 1, b. l. 45-47). Iš 2013-04-25 pažymos Nr. 20-7-IL-2474 dėl automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slapto sekimo, 2013-08-26 slapto sekimo protokolo matyti, kad 2013-04-21 minėto automobilio slaptas sekimas buvo pradėtas 2013-04-21, 20.45 val. prie jo buvimo vietos – šalia garažų masyvo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini); 20.45 val. šis automobilis, kuriame sėdėjo K. L. ir D. Š. (vairavo K. L.) pravažiavo šalia minėto garažų masyvo (t. 2, b. l. 13-14). Taigi, nors šie slapto sekimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad 2013-04-21 N. Š., K. L., D. Š. dviem skirtingais automobiliais atvyko prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau iš jų negalima spręsti, kad jie lankėsi N. Š. naudotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš 2013-04-25 pažymos Nr. 20-7-IL-2474 matyti, kad K. L. ir D. Š. tik pravažiavo šalia garažų masyvo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). Iš 2013-05-29 pažymos Nr. 20-7-IL-3320 dėl N. Š. slapto sekimo, 2013-08-26 slapto sekimo protokolo matyti, kad N. Š. su K. L. 2013-05-24 buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), iš kurios išvažiavo atskirai, toliau nuo sodybos susitiko, skirtingais automobiliais vyko iki degalinės (duomenys neskelbtini), kur N. Š. persėdo į K. L. automobilį ir jie kartu atvažiavę į (duomenys neskelbtini) išsiskyrė (t. 1, b. l. 66-68). Taigi, šie duomenys taip pat nepatvirtina, kad K. L. ir D. Š. lankėsi N. Š. naudotame garaže ir žinojo apie šiame garaže N. Š. neteisėtai laikomas draudžiamas medžiagas ir jų kiekius.

Slapto sekimo duomenys taip pat nepatvirtina, kad 2013 m. gegužės 25 d. kratos metu N. Š. naudotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esančiame automobilyje Nissan Terrano, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta labai didelis kiekis – 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir labai didelis kiekis – 19789,876 g. psichotropinių medžiagų gamybai skirto pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fentil-2-propanono buvo minėtoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kratos, 2013 m. gegužės 25 d. atliktos minėtoje sodyboje, protokolas patvirtina, kad jokių narkotinių, psichotropinių medžiagų, jų prekursorių, pakavimo priemonių, kitų tyrimui reikšmingų priemonių ar objektų, naudojamų psichotropinių medžiagų gamybai nebuvo rasta (t. 4, b. l. 121-122). Nuteistojo K. L. gynėjas advokatas Vytenis Gubavičius apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jokie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog tarp 2013-05-25 kratos metu pas N. Š. garaže ir jame esančiame automobilyje rastų cheminių medžiagų yra cheminių medžiagų, kurias sodyboje nuo 2013-04-20 iki 2013-04-21 kartu su N. Š. ir D. Š. bei nuo 2013-05-16 iki 2013-05-24 kartu su N. Š. būtų pagaminęs K. L.. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodyta išvada, kad N. Š. nuo 2013-04-20 iki 2013-04-21 kartu su bendrininkais K. L. ir D. Š., taip pat 2013-05-16 ir 2013-05-24 kartu su bendrininku K. L. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu, ne mažiau kaip 19789,876 g. psichotropinių medžiagų gamybai reikiamų cheminių medžiagų-psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fentil-2-propanono, taip pat, kad N. Š. naudotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, rastu labai dideliu kiekiu prekursoriaus ir metamfetamino disponavo N. Š. kartu su K. L. ir D. Š., yra niekuo nepagrįsta ir paremta vien tik prielaidomis. Šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino N. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d., 266 str. 3 d., tačiau iš kaltinimo pašalinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog N. Š. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, būtent:

nuo tiksliai nenustatyto laiko automobilyje „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė labai didelį kiekį 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 19789,876 g. psichotropinių medžiagų gamybai skirto pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fentil-2-propanono, kol jie buvo surasti ir paimti 2013-05-25, 01.30 val., vykusios kratos metu.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. L. ir D. Š. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 str. 3 d., todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje K. L. ir D. Š. nuteisti pagal BK 266 straipsnio 3 dalį, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad K. L. ir D. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Be to, K. L. ir D. Š. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotina į BK 260 straipsnio 1 dalį, o N. Š. veika papildomai kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad N. Š. kartu su bendrininkais K. L. ir D. Š. neteisėtai gamino psichotropinę medžiagą metamfetaminą.

N. Š. apklaustas pirmosios instancijos teisme iš esmės savo kaltės neneigė, pripažino, kad bandė, gamino psichotropinę medžiagą, tačiau tiksliai nežinojo, kokią psichotropinę medžiagą gamina ir ar jam pavyko šią medžiagą pagaminti. Paaiškino, kad visi trys kartu virė penkis kartus, tiek, kiek nurodoma kaltinime. Iš tų penkių kartų visus penkis buvo su K. L., o D. Š. buvo tik du kartus. Pirmą kartą atvažiavęs į sodybą rado K. L. ir D. Š. besidarbuojančius ir sugalvojo nesakyti jiems teisybės, sakė, kad nori padaryti gintarą. Galvojo jie nieko nesupras, bet jie pradėjo klausinėti, sekantį kartą jis jiems paaiškino, ką daro. Jiems melavo, kad tai tik prekursoriaus komponentas, kad iš jo galima pagaminti. Jie padėdami žinojo, kad gamina kažkokį vieną komponentą (t. 9, b. l. 113-117, 124-127). N. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju taip pat paaiškino, kad gamino psichotropines medžiagas, tačiau nurodė šias medžiagas gaminęs vienas (t. 5, b. l. 173). Šie duomenys patvirtina, kad N. Š. aiškiai suprato, kad gamina psichotropines medžiagas, tačiau jis paaiškino K. L. ir D. Š. nurodęs, jog tai tik prekursoriaus dalis, kadangi jais nepasitikėjo. Nors šią N. Š. iškeltą įvykių versiją patvirtino ir K. L. su D. Š., kurie apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nežinojo apie tai, kad gaminamos psichotropinės medžiagos, suprato tik gaminantys tarpinį komponentą – produktą psichotropinei medžiagai (t. 9, b. l. 127-131), tačiau ši versija prieštarauja byloje esančiai įrodymų visumai. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, slapto sekimo protokolai, stenogramos, bei pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje peržiūrėti vaizdo ir perklausyti garso įrašai, patvirtina, kad visi trys nuteistieji aktyviai dalyvavo psichotropinių medžiagų gamyboje, tarėsi dėl gamybos eigos, gamino visi bendrai, aktyviai aptardami gaunamus kiekius, vykstančius virimo procesus. Šie duomenys paneigia K. L. ir D. Š. versiją, kad jie tik vykdė N. Š. nurodymus ir nesuprato, kokios medžiagos gaminamos, o prisidėjo tik tuo, kad išplaudavo indus, atnešdavo vandens.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-12-23 specialisto išvada Nr. 11-3237(13) patvirtina, jog tikėtina, kad pateiktuose tyrimui kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ DVD-R Nr. 20-7/2-LOK-1205.1K esančiuose garso įrašuose 20-04-2013_06-00-03.wav ir 20-04-2013_06-00-03_l.wav bei kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ DVD-R Nr. 20-7/2-LOK-1356.1K esančiame garso įraše 21- 04-2013_06-00-03_1.wav.1K yra užfiksuoti K. L. ir D. Š. balsai. Frazės, kurias tikėtina pasakė K. L. ir D. Š., pateikiamos priede (t. 8, b. l. 151-154). Iš šios specialisto išvados priedo – stenogramų matyti, kad K. L. 2013-04-20, bendraudamas su kitais nuteistaisiais nurodė, jog „būna juodas kaip smala, tai va čia visiem nepatinka, idealiausia sakė būna, kai baklažanas“ (t. 9, b. l. 40), „gali gautis ir dešimt, bet tada stiprus būna“ (t. 9, b. l. 45), D. Š. nurodė, jog „aš jau galvojau čia seni vilkai, tai žino, moka viską, tai kiek čia galima mokintis, aiškint“ (t. 9, b. l. 41), „Rūgštį užlašinti vat per tokį, tik mažesnę negu čia įdėta, tokią kolbytę mažą, ta kolbytė lašina rūgštį ir iš pradžių būną acetono labai daug. Šito ir tada lašina tos rūgšties ir maišai. Ir tada po truputį jau gaunasi ta masė, tokia jinai bąla visa ir tirštėja“ (t. 9, b. l. 58). Neidentifikuotas vyriškas balsas nurodė, kad „tie narkošos užvirina kokiam šaukštuke dar kažkur ir su švirkštu traukia, paskui į filtrą švirkštą ir ištraukia, (...) čia narkomanija... Filtrus surenka, meta į ... pavirina, iš tų filtrų, juos išspaudžia, išeina ten tas kalifukas (...). Nu tai va, man atrodo, va tokią otravą tikrai rastume tam puode, tiktai reikia be parašos“, į ką D. Š. atsakė, kad „jinai be parašos, bet trūksta iki litro, nepadarysime litro“ (t. 9, b. l. 54). Iš 2013 m. birželio 25 d. slapto sekimo protokolo ir stenogramų taip pat matyti, kad K. L. 2013-04-20, bendraudamas su kitais nuteistaisiais nurodė, jog „iki galo susitvarkom, D.. (...) verdi kaifą ir visas grūzas buvo“ (t. 1, b. l. 132), D. Š. nurodė, jog „va, va, yra miltukų, tiktai, kad nusėdo“ (t. 1, b. l. 148). Be to, slapto sekimo duomenys patvirtina, kad nuteistieji laikėsi ypatingo slaptumo, nebendravo telefonu, po gamybos proceso naudotus rūbus sudegindavo, išplaudavo, indus valydavo acetonu, spiritu, būdami sodyboje vengė aplinkinių, siekė išvengti policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad nuteistieji bendrais bruožais suprato, kokias medžiagas gamina, kad šios medžiagos yra uždraustos, o jų gaminimas užtraukia atsakomybę, t. y. jie suprato darantys nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad byloje nepavyko nustatyti, kokį psichotropinės medžiagos kiekį pavyko pagaminti K. L., D. Š. ir N. Š., todėl nuteistųjų veika gaminant psichotropines medžiagas turi būti perkvalifikuota iš BK 260 str. 3 d. į 260 str. 1 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

K. L., D. Š. ir N. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., t. y. pastarajam organizuojant ir vadovaujant, veikdami bendrininkų grupėje, disponavo psichotropinėmis medžiagomis, būtent: N. Š. vykdydamas nusikalstamą sumanymą gaminti psichotropines medžiagas nuo 2013-04-20 iki 2013-04-21 kartu su bendrininkais K. L. ir D. Š., taip pat 2013-05-16 ir 2013-05-24 kartu su bendrininku K. L. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje K. L. ir D. Š. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, K. L. ir D. Š. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojama į BK 260 straipsnio 1 dalį, o N. Š. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesunkina nuteistojo N. Š. teisinės padėties apeliacinio skundo ribose, kadangi buvo susiaurinta kaltinimo apimtis - buvo pašalintos aplinkybės, jog jis kartu su bendrininkais laikė ir gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Dėl bendrininkavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

N. Š. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniame skunde nurodo, kad įrodomoji bylos medžiaga nesuteikia pagrindo manyti, kad visi nuteistieji suvokė visus tiek bendrininkavimo, tiek ir bendrai daromos nusikalstamos veikos požymius. Pasak apelianto, šiuo atveju yra priežastis manyti, jog dalis gamybos procese dalyvavusių asmenų nesuvokė visų nusikaltimo sudėties požymių, todėl jų veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, koks buvo inkriminuotas N. Š.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad visi nuteistieji bendrais bruožais suprato, jog gamina psichotropines medžiagas, kad šios medžiagos yra uždraustos, o jų gaminimas užtraukia atsakomybę, t. y. jie suprato darantys nusikalstamą veiką. Todėl jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje nenustatyti visi būtinieji bendrininkavimo požymiai, kuriuos patvirtintų faktinės bylos aplinkybės. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad K. L., D. Š. ir N. Š., pastarajam organizuojant ir vadovaujant, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami neteisėtai gamino psichotropinę medžiagą metamfetaminą. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad K. L. ir D. Š., N. Š. nurodymu atliko tik pagalbinius darbus, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi nuteistieji aktyviai dalyvavo psichotropinių medžiagų gaminimo procese, t. y. visi tarėsi dėl gamybos eigos, gamino bendrai, pilstė, maišė įvairias chemines medžiagas, aktyviai aptardami gaunamus kiekius, vykstančius virimo procesus. Nuteistojo K. L. gynėjas advokatas Vytenis Gubavičius apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos nepagrįstos išvados, jog K. L. vaidmuo bendrininkų grupėje nebuvo antraeilis, kad jis, kaip ir kiti bendrininkų grupės nariai, buvo vykdytoju, todėl jo veika netinkamai kvalifikuota be nuorodos į BK 24 str. 6 d. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 24 str. 6 d. numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip minėta, visi nuteistieji dalyvavo psichotropinių medžiagų gaminimo procese, t. y. atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., sudėtyje aprašytus veiksmus, todėl visi jie yra vykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, K. L. ir D. Š. veika neturėjo būti kvalifikuota su nuoroda į BK 24 str. 6 d.

Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje taip pat neginčijamai neįrodyta jo veiksmams būdinga bendrininkavimo forma - bendrininkų grupė. BK 25 str. 2 d. numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad K. L., D. Š. ir N. Š., pastarajam organizuojant ir vadovaujant, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami neteisėtai gamino psichotropinę medžiagą metamfetaminą bei visi buvo šios nusikalstamos veikos vykdytojai. Taigi, šioje byloje įrodyta, kad nuteistieji BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Dėl bausmių.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. L. ir D. Š. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojama į BK 260 straipsnio 1 dalį, o N. Š. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas K. L. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad K. L. nebuvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 147-152, 157-159), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (t. 6, b. l. 166), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 6, b. l. 168), VšĮ „Respublikinės Kauno ligoninės“ padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 6, b. l. 170), iki sulaikymo dirbo UAB „V“ (duomenys pakeisti) (t. 6, b. l. 84, 160), darbovietės UAB „V“ direktorės charakterizuojas teigiamai, būtų suteikta galimybė dirbti (t. 9, b. l. 150), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (t. 6, b. l. 78-80), nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jam esant suimtam, yra sunki jo šeimos finansinė būklė. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, teisėjų kolegija K. L. už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas D. Š. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad D. Š. nebuvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi, kad jis dalyvavo psichotropinių medžiagų gaminimo procese tik nuo 2013-04-20 iki 2013-04-21, kad D. Š. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 7, b. l. 68), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (t. 7, b. l. 80), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 7, b. l. 82), lankėsi VšĮ „Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacijų kabinete dėl organinio asmenybės sutrikimo (t. 7, b.l. 84, 86), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2013-10-17 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-787 nurodyta, kad D. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 7, b. l. 88), vedęs, turi nepilnametį sūnų (t. 7, b. l. 4, 7), iki sulaikymo dirbo UAB „R“ (duomenys pakeisti), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 22, 75). Nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė jo šeimos sunkią finansinę būklę, sveikatos problemas, pateikė duomenis apie tai, kad Kauno tardymo izoliatoriuje dalyvauja šventėse, programose yra charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 94, t. 9, b. l 152-155). Sutuoktinė S. Š. turi sveikatos problemų, buvo registruota darbo biržoje (t. 8, b. l. 95-96, t. 9, b. l. 175-177). Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad vienas išlaiko mažametį vaiką, jo žmona serga sunkia liga, dėl kurios negali viena rūpintis vaiku ir jo išlaikyti, apelianto motina taip pat turi rimtų sveikatos problemų, D. Š. vienintelis gali ja pasirūpinti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis iki suėmimo dirbo ir iš savo gaunamų pajamų išlaikė šeimą. Dėl apelianto buvimo kardomajame kalinime ilgą laiką jo mažametis vaikas, žmona ir mama atsidūrė beviltiškoje padėtyje, be pragyvenimo šaltinio. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, teisėjų kolegija D. Š. už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas N. Š. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad N. Š. buvo šios veikos organizatorius, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu jos nebegalioja (t. 6, b. l. 34-35, 47-53), Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (t. 6, b. l. 57), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 6, b. l. 59), VšĮ „Respublikinės Kauno ligoninės“ padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 6, b. l. 61), nedirbantis (t. 6, b. l. 38), nevedęs. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, teisėjų kolegija N. Š. už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka bausmę, atitinkančią šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad N. Š. iš kaltinimo pagal BK 260 str. 3 d. ir 266 str. 3 d. buvo pašalintos aplinkybės, jog jis kartu su bendrininkais neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) bei labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. sumažėjus kaltinimo apimčiai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, nuteistajam N. Š. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. ir 266 str. 3 d., sumažinus pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes bei paskyrus bausmes, kurias subendrinus tarpusavyje ir su pagal BK 259 str. 1 d. bei šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė neviršytų įstatymo sankcijoje už sunkiausią nusikaltimą numatytos bausmės vidurkio. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Nuteistojo N. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas nustatė, jog N. Š. neturėdamas tikslo platinti iki garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno ir jame laikė tik 0,453 g narkotinės medžiagos - kokaino. Pasak apelianto, 0,453 g narkotinės medžiagos - kokaino tik nežymiai viršija nedidelio kiekio ribą. Apeliantas mano, kad teismas už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą N. Š. turėjo paskirti ne laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmę, t. y. griežčiausią iš numatytų bausmių, o kitą bausmės rūšį. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas N. Š. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šias, taip pat anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai N. Š. už nusikaltimo, nustatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė griežčiausią šio nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad naikintina ir apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo N. Š. bei jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d., 266 str. 3 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 259 str. 1 d. subendrintinos iš naujo, taikant BK 63 straipsnio 1–2 dalyje, 4 dalyje ir 5 dalies 1 ir 2 punkte nustatytas bausmių bendrinimo taisykles. N. Š. viena veika padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. ir 266 str. 3 d., todėl šiuo atveju yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir yra pagrindas bausmes, skirtinas už šiuos nusikaltimus, subendrinti taikant bausmių apėmimą BK 62 str. 5 d. 1 p. pagrindu. N. Š. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. ir 159 str. 1 d., bendrinamos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. L. ir D. Š. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje, bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti K. L. ir D. Š. dėl kaltinimo pagal BK 266 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendį.

Perkvalifikuoti K. L. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Perkvalifikuoti D. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

N. Š. iš kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 266 straipsnio 3 dalyje, pašalinti aplinkybes, kad jis 2013-02-22 nurodė K. L. surasti patalpas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, o pastarasis šį nurodymą įvykdė ir surado sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), turint tikslą joje vykdyti psichotropinių medžiagų gamybą; pagamintą labai didelį kiekį 6614,924 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nusikalstamas veikas padarė kartu su K. L. ir D. Š..

Nuteistajam N. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 metų, pagal BK 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 metų.

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, naujai paskirtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, bei skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir N. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.