Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui D. T. ir pagal atsakovo D. T. priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Siregita“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Byla nagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant, apie bylą informuoti tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 566. Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. T. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 53 580 Eur; garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 360 Eur, įgijimo data 2022 m. gegužės 23 d.; automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. liepos 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

12. 2015 m. spalio 23 d. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis. Paskolos davėjas UAB ,,Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, paskolos gavėjų atstovas UAB „Siregita“ (projekto administratorius).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

14. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

18. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad tik atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šalys neneigia, kad nesutarimai buvo abipusiai, šalių šeimoje trūko tarpusavio palaikymo ir supratimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šalių santykiai pastaruosius bendro gyvenimo metus buvo konfliktiški, dėl ko atmosfera šeimoje ieškovei psichologiškai tapo nepakeliama. Tačiau nepateikta duomenų ir neįrodinėjama, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo neleistinas ar prieštaraujantis įstatymui. Tai, kad ieškovei yra nepriimtinas atsakovo taupumas, reikalavimas atsiskaityti dėl išlaidų ir kt. charakterio savybės, vertintina kaip šalių negebėjimas tartis, tačiau nelaikytina esmine santuokos nutrūkimo priežastimi. Teismas pažymi, kad ieškovė gauna pakankamas ir nuolatines pajamas, todėl nelogiška, kad atsakovas jai ribotų galimybę savo nuožiūra disponuoti jos darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad atsakovas visiškai neigia šiuos ieškovės kaltinimus ir tvirtina, kad visais būdais pagal savo sugebėjimus ir galimybes prisidėjo prie šeimos gerovės. Nors ieškovė nurodo priešingai, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindžia.

19. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, netinkamo šalių elgesio nenustatė, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad santuoka nutrūko išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, įrodymų dėl nurodytų ar kitų galimų atsakovo netinkamo elgesio faktų nepateikta. Kaip minėta, konfliktinės situacijos šeimoje, kurių neneigia abi šalys, patvirtina, kad padėtis šeimoje blogėjo, šalims vis sunkiau sekėsi situaciją valdyti dar iki tol, kol šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl ieškovės teiginiai, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, atmestini, kaip neįrodyti.

20. Susiklosčiusios aplinkybės dėl skirtingo abiejų sutuoktinių požiūrio į pagrindines šeimos vertybes galėjo lemti šalių apsisprendimą nutraukti bendrą gyvenimą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šeima rūpinosi, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir auginimo, tačiau abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimyninio gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai pagrindiniais bendro šeimyninio gyvenimo klausimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą.

21. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

22. Vertinant byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad tik atsakovas ar ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

23. Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovas ieškovės kaltę, tiek ieškovė savo nuoskaudas ir aplinkybes dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, liudytojų parodymais nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

24. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

25. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

26. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, todėl, nesant ginčo dėl ieškovės pavardės, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – T., atsakovui santuokinė pavardė – T. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

27. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

28. Ginčo dėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, mano, kad vaiko gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo neturėtų pasikeisti. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnus gyventų su motina, kur ir gyvena šiuo metu.

29. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaiko amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad ieškovės ir vaiko santykiai šiuo metu yra artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, ieškovė užtikrina ir sudaro vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti; atsakovas neprieštarauja, kad vaikui geriau gyventi su motina.

30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio J. T. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove I. T. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

31. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

32. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, kad ji nevaržo atsakovo bendravimo su vaiku, šiuo klausimu tarp šalių nesutarimų nekyla. Ieškiniu prašoma nustatyti konkrečią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, siekiant išlaikyti tėvo ir vaiko emocinį ryšį. Atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nes šiuo metu ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad šiuo metu nusistovėjusi bendravimo tvarka joms priimtina. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

35. Nors šalys šiuo metu savarankiškai sutaria dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau šalių vaikui augant, keičiantis jo poreikiams, bendravimo dažnumas, pobūdis ir tėvų galimybės gali kisti, todėl pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų. Teismo vertinimu, nustačius šalių siūlomą bendravimo tvarką, bus geranoriškai, optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesai dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ieškinys ir priešieškinis iš esmės tenkintini, nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja taip:

1. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku susitinka ir bendrauja kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 10 val., paimdamas nepilnametį vaiką iš gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 17 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku 1 mėnesį per vaiko vasaros atostogas, prieš tai iki einamųjų metų kovo mėn. apie numatomą bendravimo laiką informuoja ieškovę.

3. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per šventines dienas – neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki 19 val.

37. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

38. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį, pateikia detalų išlaidų skaičiavimą. Ieškovės nuomone, atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui neatitinka vaiko poreikių. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo finansinę padėtį ir galimybes, prašo iš jo vaiko išlaikymui priteisti po 210 Eur. Pažymi, kad šalims gyvenant kartu, šeimos išlaidos būdavo dvigubai mažesnės, todėl mano, kad išlaidas vaiko poreikiams ieškovė padidina. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, jo nuomone, vaikui per mėnesį pakanka 400–500 Eur iš abiejų tėvų. Atsakovas šiuo metu skiria 200–300 Eur per mėnesį, moka tiek, kiek ieškovė paprašo pagal faktines išlaidas.

40. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad sūnus turi sveikatos problemų, kurių gydymui nuolat reikalingi vaistai, kas sąlygoja didesnes išlaidas vaiko poreikiams, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Kadangi vaikas alergiškas, reikalinga speciali mityba, švara, priežiūra. Vaikas lanko krepšinio būrelį, kurio nario mokestis 25 Eur per mėnesį, kai vaikas vyksta į varžybas, reikalingos papildomos išlaidos.

41. Ieškovė ir atsakovas tvirtina, kad jų sveikata nėra gera, ieškovė nurodo, kad skyrybų procesas taip pat turėjo neigiamos įtakos jos sveikatai, tačiau iš pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šalių sveikatos būklė ribotų jų darbingumo galimybes. Kadangi šalys tęsia darbus (yra pilnai darbingi), pripažintina, kad jų sveikata yra pakankamai gera, todėl jie ateityje galės dirbti ir uždirbti pajamas, ne mažesnes, nei gaudavo iki nurodomų susirgimų ar laikino nedarbingumo. Duomenų, kad šalys turi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ar kt., nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, nepateikta.

42. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų su darbo santykiais gaunamos pajamos yra panašios, apie 1 000 Eur. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini); atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku. Šalys santuokos metu įgijo automobilį, butą, kuriame abi šalys gyvena šiuo metu, taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, šalys turi įsipareigojimą, susijusį su būsto renovacija, kurį šiuo metu šalys dengia bendrai. Atsakovas neigia ieškovės nurodomas aplinkybes, kad jis užsiima automobilių pardavimo verslu, todėl, nesant tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovės teiginius, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti atsakovo faktines pajamas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

48. Pažymėtina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra bloga, šalys turi galimybę užsidirbti daugiau. Nors gyvenamąjį būstą iki šiol vaikui užtikrina abu tėvai, tačiau, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgiant į nustatytiną minimalią atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, pripažintina, kad būtent ieškovei teks didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

49. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Vaikui augant, jo poreikiai taip pat didėja, todėl atsakovo nurodyta suma nagrinėjamu atveju neatitinka vaiko poreikių, todėl turėtų būti didesnė.

50. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, į pateiktus byloje įrodymus, siekiant nepažeisti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaiko poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai, todėl ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 300 Eur, didesnių išlaidų poreikio vaiko išlaikymui ieškovė nepagrindė. Įvertinus, kad iš valstybės vaikui mokama 85,75 Eur išmoka, vaiko mamai net minimaliu dydžiu prisidedant prie vaiko išlaikymo, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas, nurodytą sumą indeksavus, visiškai pakankamas vaiko poreikiams ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

51. Įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinti iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokio išlaikymo, nenustatyta.

52. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

53. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

54. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

55. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

56. Nagrinėjamu atveju, atsakovo nuomone, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pinigus šio buto įsigijimui jam padovanojo tėvai. Todėl atsakovas nesutinka su prašomos priteisti ieškovei kompensacijos už šio buto dalį dydžiu. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, jos nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nukrypimas nuo lygių dalių yra būtinas ir / ar tam yra teisinis pagrindas. Pažymi, kad perkant butą, atsakovas aiškiai išreiškė valią, kad butas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimui.

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad po šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 3 d. notarine dovanojimo sutartimi dovanotojai A. T. ir I. T. (atsakovo tėvai) atsakovui asmeninėn nuosavybėn padovanojo 150 004,46 Lt butui pirkti (sutarties 1 punktas). 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), daikto kaina 170 000 Lt. Šalys neginčija, kad butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi taip patarė notaras, tačiau atsakovas nesutinka, kad butas šalims priklauso lygiomis dalimis.

59. Kadangi ginčo turtas įgytas santuokos metu, todėl jam galėtų būti taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis), o sudarius notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, savininkais viešajame registre buvo nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Tačiau kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008) (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

60. Pažymėtina ir tai, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-2/2011).

61. Nagrinėjamu atveju turto prigimtis ir pobūdis savaime neįrodo, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Tačiau atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais galima grįsti atsakovo asmeninę nuosavybę ginčo buto dalies atžvilgiu – notaro patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį, kuria pinigai atsakovui dovanojami asmeninėn nuosavybėn butui pirkti. Ši sutartis laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė iš esmės neneigia pinigų dovanojimo atsakovui ir jų panaudojimo butui pirkti fakto. Įvertinus laiko tarpą, per kurį po santuokos sudarymo buvo įgytas butas, akivaizdu, kad šalys negalėjo sukaupti reikiamos sumos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl sutaupytų lėšų fakto, o tikėtinai pagrindė savo prisidėjimą prie buto pirkimo tik 20 000 Lt suma, iš kurių 10 000 Lt buvo grąžinta kaip skola ieškovės mamai iš šeimos lėšų.

62. Duomenų, kad atsakovas santuokos metu iki buto įsigijimo uždirbo reikšmingas pajamas iš automobilių pardavimo verslo, ieškovė nepateikė, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad jis faktiškai šia veikla užsiėmė. Taip pat nėra duomenų, kad šalims pradėjus gyventi bendrai, ieškovė turėjo reikšmingų pajamų, išskyrus darbo užmokestį; šios aplinkybės paneigia galimybę, kad butas galėjo būti įgyjamas iš bendrų šeimos lėšų. Nors ieškovė tvirtina, kad įsigijus butą, jis buvo reikšmingai pagerintas (pvz. remontuojamas ar kt.) iš šeimos lėšų, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.

63. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė ginčo buto dalies įgijimą už asmenines lėšas, todėl ginčo butui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija netaikytina.

64. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nors ieškovė prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo nuosavomis lėšomis, tačiau mažesne dalimi. Nustačius, kad šalių indėlis į šio turto sukūrimą buvo skirtingas, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui priteisiant butą, o ieškovei kompensaciją pinigais dėl jos bei šeimos lėšų panaudojimo šiam butui įsigyti.

66. Kadangi atsakovas neteikė įrodymų dėl paskolos santykių tarp jo ir brolio, pastarojo į bylą kreditoriumi neįtraukė, apklausti liudytoju byloje neprašė, todėl vertinti, kad lėšos garažui įsigyti buvo skolintos, teismas neturi pagrindo. Kitų įrodymų, kurie paneigtų bendro sutuoktinių turto prezumpciją ar patvirtintų, kad turtas įgytas ne iš bendrų šeimos lėšų, nepateikta, todėl garažas negali būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, šiam turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl garažas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas šalių santuokos nutraukimo metu.

46. Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis dėl turto padalijimo būdo tenkinti iš dalies, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini); garažas, esantis (duomenys neskelbtini); automobilis VW GOLF.

47. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, atsakovei priklauso dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra ginčijamos šios aplinkybės, prieštaraujančių tam duomenų bei įrodymų nepateikta, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo šis butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalintinas.

48. Atidalijus turtą, šalys taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas toliau asmeniškai vykdys prievolę pagal kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 kreditoriams, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio ir nemodifikuojant kredito sutarties. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų nepateikė. Todėl nustatytina, kad šalių prievolė kreditorių atžvilgiu nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari. Po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdys atsakovas.

Dėl kompensacijos

49. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė – nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojama į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija.

50. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl turto dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

52. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė prisidėjo tam tikra dalimi prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Teismas nustatė ir šalys neginčijo, jog ginčo butą įsigijo už 170 000 Lt, iš kurių 150 000 Lt buvo atsakovo asmeninės lėšos, 10 000 Lt buvo ieškovės asmeninės lėšos ir 10 000 Lt buvo bendros šeimos lėšos (Sprendimo 57–64 punktai). Nustatytų aplinkybių pagrindu galima teigti, jog atsakovas prisidėjo bendrai 155 000 Lt suma, o ieškovė – 15 000 Lt suma, todėl nustatytina, kad ieškovė turi teisę į 9 proc. ginčo buto vertės kompensaciją (15 000 Lt (ieškovės lėšos) / 170 000 Lt (buto kaina) x 100 proc.).

53. Ginčo butą priteisus atsakovui bei iš turto vertės atėmus kredito likutį, ieškovei iš atsakovo priteistina 7 649 Eur kompensacija ((90 000 Eur - 5 011,21 Eur) = 84 988,79 Eur x 9 proc.).

54. Padalinant turtą šalių prašomu būdu, atsakovui taip pat atitektų 13 000 Eur vertės turto (automobilio ir garažo vertė). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 500 Eur (13 000 Eur / 2) kompensacija už jam tenkančią didesnę šio turto dalį. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 14 149 Eur kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

56. Byloje buvo patenkintas atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl šios dalies atmestas. Dėl kitų susijusių klausimų (bendravimo tvarka su vaiku, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir kt.) šalių reikalavimai sutapo. Dėl išlaikymo priteisimo šalių reikalavimai tenkinti iš dalies. Atsakovo reikalavimas dėl buto padalijimo tenkintas, atitinkamai ieškovės reikalavimas butą pripažinti jungtine nuosavybe atmestas. Šalių reikalavimas dėl turto padalinimo būdo sutapo ir tenkinti visiškai. Ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį priteistina didesnė – 14 149 Eur kompensacija, nei prašė atsakovas (10 500 Eur), tačiau ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 48 500 Eur kompensaciją tenkintas tik iš dalies.

57. Ieškovė ir atsakovas, pateikdami ieškinį / priešieškinį, sumokėjo po 200 Eur žyminio mokesčio dalį (CK 3.59 straipsnis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį ir priešieškinį, teismo nutartimis šalys atleistos.

58. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 026 Eur, o atsakovas pateikė, kad patyrė 1 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

59. Kadangi šalys reiškė labai panašius (sutampančius) priešpriešinius reikalavimus, kurių dalis tenkinta iš dalies, todėl pagal bylos rezultato esmę, įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, pripažintina, jog buvo patenkinta iš esmės vienoda dalis tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas konstatuoti, jog šalys pasilieka prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jos viena kitai neatlygintinos.

60. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,48 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 566, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – T., T.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove I. T.

Priteisti iš atsakovo D. T. nepilnamečio vaiko J. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę I. T.

1. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku J. T. bendrauja kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 10 val., paimdamas nepilnametį vaiką iš gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 17 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2. Atsakovas bendraus su nepilnamečiu vaiku J. T. 1 mėnesį per vaiko vasaros atostogas, prieš tai iki einamųjų metų kovo mėn. apie numatomą bendravimo laiką informuodamas ieškovę.

3. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per šventines dienas – neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki 19 val.

Po santuokos nutraukimo atsakovui D. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovei I. T. iš atsakovo D. T. priteisti 14 149 Eur (keturiolikos tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų) kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 vykdys atsakovas D. T.

Priteisti iš atsakovo D. T. 10,24 Eur (dešimt eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš ieškovės I. T. 10,24 Eur (dešimt eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.