Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-6032-952/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-17
Bylos Nr.: eI2-6032-952/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07141-2025-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas: P. B.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-6032-952/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07141-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 17 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 27 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvą Nr. 25S263181 (toliau – ir Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendimu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2025 m. lapkričio 27 d. iki 2030 m. lapkričio 26 d., t. y. net penkeriems metams. Nors minėtas draudimas pritaikytas, vadovaujantis išvada apie pareiškėjo valstybės saugumui keliamą grėsmę, toks perspėjimo įvedimas prieštarauja nuosekliai ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į [Europos] Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ([Europos Sąjungos pagrindinių teisių] Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. Šiuo atveju, nėra pateikta papildomų atsakovo argumentų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS sistemą, o argumentas, kad jis bandė apeiti ES teisę ir ateityje gali bandyti neteisėtai pasilikti ES („asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse bandydamas apeiti ES teisę“) yra deklaratyvus ir tik hipotetinis. Taigi, nepateikta atskirai motyvacija, kodėl duomenų perdavimas į SIS yra būtina, proporcinga priemonė, kas, vadovaujantis naujausia teismų praktika, sudaro pagrindą teismui Migracijos departamento sprendimo „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos naikinti. Be to, perspėjimo įvedimas į SIS nepagrįstai apriboja pareiškėjo teises, yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes pareiškėjui užkertamas kelias vykti į visas Šengeno zonos valstybes, nevertinant su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių (jos Sprendime įvertintos nebuvo). Pažymi, kad pareiškėjas pagal darbo sutartį net nuo 2021 metų dirba Latvijoje įmonėje (duomenys neskelbtini) tarptautinių reisų vairuotoju, apie ką paaiškinimus pareiškėjas davė ir atsakovui. Jis turi Latvijoje galiojantį leidimą laikinai gyventi iki 2026 m. gruodžio 16 d. Tačiau pritaikytas draudimas užkerta pareiškėjui teisę dirbti Latvijoje, patekti į kitas Šengeno zonos valstybes, kas yra būtina jam vykdant darbo funkcijas. Be to, (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo sūnus M. B., turintis (duomenys neskelbtini) pilietybę. M. B. dėl opozicinių pažiūrų negali lankytis Baltarusijoje, o pritaikius draudimą atvykti į Šengeno zona, pareiškėjas negali lankyti savo sūnaus bei jo šeimos nei Italijoje, nei jokioje kitoje ES valstybėje, kas pažeidžia jo socialinius ryšius bei, atitinkamai, teisę į privatų gyvenimą. Taigi, perspėjimo įvedimas į SIS yra neteisėtas, nepagrįstas bei neproporcingas, todėl turėtų būti panaikintas. Nurodo, kad Sprendimu pareiškėjui taipogi nepagrįstai pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą 5 metų terminui. Pažymi, kad pareiškėjas dirba vairuotoju transporto įmonėje, esančioje Latvijoje, jo darbo teritorija apims ir visą ES teritoriją, kaip tolimųjų reisų vairuotojo. Atsižvelgiant į jo darbo specifiką, t. y. dirbant vairuotoju, esant nustatytam draudimui atvykti į Lietuvą, jis negalės vykdyti savo darbinių funkcijų ir net ir tranzitu pravažiuoti Lietuvos, vežant krovinį. Tai iš esmės apribos jo darbo funkcijų vykdymą arba net tai taps neįmanoma. 2024 m. birželio 5 d. išplėstinė LVAT kolegija nutartyje byloje Nr. eA-1304-968/2024 nurodė, kad asmens privataus gyvenimas apima dalyvavimą darbo rinkoje (Slivenko prieš Latviją byloje (123 p.) ir Borisov prieš Lietuvą byloje (111 p.) (51.3 p.), tad būtent atimant galimybę pareiškėjui atvykti į Lietuvą darbo tikslais, pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą, kurį patenka į EŽTK 8 straipsnio apimtį. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024). Atsakovas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali priimti sprendimą uždrausti Užsieniečiui atvykti į šalį, kuri turi būti argumentuota bei motyvuota ir proporcinga. Šiuo atveju tokio vertinimo atlikta nebuvo, o Sprendimas priimtas tik formaliai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvada apie pareiškėjo valstybės saugumui keliamą grėsmę, kai tuo tarpu minėtas draudimas atvykti į Lietuvą, į Šengeno zoną, iš esmės apriboja pareiškėjo privatų gyvenimą ir atima iš jo galimybę verstis darbine veikla, yra neadekvatus ir neproporcingas, todėl Sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 1992-2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Darbas Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, 2025 m. birželio 10 d. pildydamas klausimyną dėl papildomos informacijos, nenurodė reikšmingos informacijos apie darbą Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2025 m. birželio 10 d. atsakydamas į klausimyno dėl papildomos informacijos klausimus, pareiškėjas nurodė, kad 1993–2000 m. dirbo statybvietėse darbininku, montuojant priešgaisrinės signalizacijos ir automatines gaisro gesinimo sistemas; 2000 – 2008 m. – bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku-techniku; 2008 – 2019 m. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku-techniku; 1998 – 2021 m. darbo vairuotoju-kurjeriu; 2005 – 2015 m. kursų instruktoriumi, bei nuo 2021 m. iki šiol – nuotoliniu būdu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ techniku–konsultantu. 2025 m. birželio 11 d. per MIGRIS komunikaciją buvo paprašyta pateikti karinio bilieto ir darbo knygelės kopijas. 2025 m. birželio 17 d. pareiškėjas pateikė karinio bilieto ir darbo knygelės kopijas. Darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 1992–2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 23 d. Migracijos departamentas gavo VSD 2025 m. spalio 23 d. išvadą Nr.18-11699 (toliau – ir VSD išvada). VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti visas su pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) susijusias aplinkybes, 2025 m. spalio 27 d. per MIGRIS komunikaciją kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą apie tai, kodėl pildant Klausimyną nepateikė duomenų apie darbą (duomenys neskelbtini), dėl kokių priežasčių jis pasirinko šį darbą ir kodėl nutraukė darbinius santykius bei kokiu tikslu 2023–2025 m. vykdavo į Baltarusiją. 2025 m. spalio 29 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą. Dėl skundo motyvų atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog perspėjimo įvedimas į SIS nėra pagrįstas. Migracijos departamentas įtraukdamas pareiškėją į Nacionalinį sąrašą ir į SIS atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą. Priimant ginčijamą Sprendimą ir sprendžiant įvesti perspėjimą į SIS buvo įvertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas Lietuvoje niekada negyveno, nėra turėjęs leidimų laikinai gyventi, nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje negyvena jokie pareiškėjo šeimos nariai, įskaitant ir tuos, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, teisės gyventi kitu Įstatymo nustatytu pagrindu neturi. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat tai, kad, buvo nustatyta, jog siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimą joje (pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės – nuslėpė, kad dirbo (duomenys neskelbtini)), todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse bandydamas apeiti ES teisę. Mano, jog ginčijame Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas. Priešingai nei nurodoma skunde, Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą įvertino duomenų visetą, tuo tarpu skunde nurodomos aplinkybės (Latvijos išduotas leidimas gyventi, šeimos nariai gyvenantis Europos Sąjungoje ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas valdžiai, Migracijos departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje eA-2111-415/2023). Pažymi, jog Latvijos kompetentingos institucijos, po konsultacijų pagal SIS reglamento 29 straipsnį, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VSD 2025 m. spalio 23 d. raštu Nr. 18-11699 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), pildydamas Migracijos departamento klausimyną nuslėpė, kad 1992–2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Šią informaciją apie darbovietę patvirtina įrašas pareiškėjo pateiktoje darbo knygelėje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pagal LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose pareiškėjas privalo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje ir skundžiamame Migracijos departamento Sprendime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir VSD išvadoje ir skundžiamame Migracijos departamento Sprendime nurodytų aplinkybių įrodymais nepaneigė. Papildomai akcentuoja, kad Migracijos departamentas kitose bylose yra surinkęs informaciją apie pareiškėjo buvusią darbovietę (Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini)) ir nustatęs, jog minėta institucija yra sukarinta organizacija, o asmenys, kurie joje įdarbinami, yra nuosekliai ir kruopščiai tikrinami. Sprendimas priimti asmenį į darbą (duomenys neskelbtini) įstaigose ir padaliniuose priimamas remiantis kandidato karo medicinos komisijoje patikrinimo rezultatais, išankstiniu jo asmeninių, moralinių ir dalykinių savybių tyrimu, specialaus patikrinimo duomenimis ir daugybe kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), tikėtina, buvo atliktas specialus jo patikrinimas (priešingu atveju jis nebūtų priimtas į darbą), kurio metu nebuvo nustatyta moralinių ar kitokių asmeninių savybių, nesuderinamų su darbu sukarintoje organizacijoje. Pastebi, kad pareiškėjas skunde neneigia, jog dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikia jokių argumentų, kurie prieštarautų VSD išvadoms, jog ryšiai su šia institucija kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus. VSD pažymi, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai (šeima gyvena Baltarusijoje, Lietuvoje pareiškėjas niekada negyveno ir nedirbo), o deklaratyvus siekis ateityje dirbti Lietuvoje negali būti laikomas prioritetiniu prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Sprendimas priimtas, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 1992-2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Darbas Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, 2023 m. birželio 10 d. ir 2025 m. birželio 10 d. pildydamas klausimynus dėl papildomos informacijos, nenurodė reikšmingos informacijos apie darbą Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi; SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 15 punktu; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu, 37 punktu, 38.3 papunkčiu.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundžia jį teismui.

7. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pil. P. B., 2025 m. birželio 10 d. pildydamas klausimyną, nuslėpė, kad 1992–2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Šią informaciją apie darbovietę patvirtina įrašas P. B. pateiktoje darbo knygelėje. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. P. B., dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD turimais duomenimis, Baltarusijos Respublikos pil. P. B. periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD išvadoje nurodo, kad, jei įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašo įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

9. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

LVAT išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).

LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

LVAT praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

10. Visų pirma teismas pažymi, kad iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, teikė melagingus duomenis, tai yra, nors pats patvirtino, kad jo pateikta informacija yra išsami ir teisinga, nuslėpė itin svarbią aplinkybę, kad 1992–2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 1993–2000 m. dirbo statybvietėse darbininku, montuojant priešgaisrinės signalizacijos ir automatines gaisro gesinimo sistemas; 2000 – 2008 m. – bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku-techniku; 2008 – 2019 m. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku-techniku; 1998 – 2021 m. darbo vairuotoju-kurjeriu; 2005 – 2015 m. kursų instruktoriumi, bei nuo 2021 m. iki šiol – nuotoliniu būdu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ techniku–konsultantu. Informacija, kad pareiškėjas dirbo 1992–2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tapo žinomos tik po to, kai Migracijos departamentas paprašė pareiškėjo pateikti karinio bilieto ar darbo knygelės kopijas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas ir pateikė paaiškinimą, kodėl šios informacijos nenurodė bei paaiškino, jog „MIGRIS anketoje nenurodžiau tarnybos Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) nuo 1992 iki 2021 metų, nes Latvijos Respublikoje, darbuotojų, užsiimančių gaisrų prevencija ir gesinimu, poreikio nėra. Dėl to nurodžiau savo papildomą darbą įvairiose profesijose (inžinerija, statyba, logistika ir transportas). Taip pat informuoju, kad darbdavys man nurodė, jog per MIGRIS reikės pateikti karinį bilietą ir darbo knygelę. Buvau įsitikinęs, kad išnagrinės mano darbo knygelę pateiktą per MIGRIS <...>“, tačiau šie pareiškėjo argumentai teismo vertinami kaip siekis nuslėpti labai svarbią informaciją, kuri be abejonės turi įtakos atitinkamų sprendimų priėmime. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimą joje (pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės – nuslėpė, kad dirbo (duomenys neskelbtini)), todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse bandydamas apeiti ES teisę.

11. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2063-629/2024 nurodė, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024; ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau tokį leidimą atsisakyta išduoti. Duomenų, kad pareiškėjas skundė Migracijos departamento sprendimą, byloje nėra. Taip pat akcentuotina aplinkybė, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog pagal darbo sutartį nuo 2021 metų dirba Latvijoje įmonėje (duomenys neskelbtini) tarptautinių reisų vairuotoju, apie ką paaiškinimus pareiškėjas davė ir atsakovui, jis turi Latvijoje galiojantį leidimą laikinai gyventi iki 2026 m. gruodžio 16 d., tačiau pritaikytas draudimas užkerta pareiškėjui teisę dirbti Latvijoje, patekti į kitas Šengeno zonos valstybes, kas yra būtina jam vykdant darbo funkcijas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Latvijos kompetentingos institucijos, po konsultacijų pagal SIS reglamento 29 straipsnį, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (O forma - Konsultacijos procedūra pagal 25 straipsnio 2 dalį nurodyta, jog „Mūsų migracijos tarnybos pateikta informacija: Informuojame, kad 2025 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti P. B. leidimą laikinai gyventi Latvijoje. Todėl sprendimui pašalinti P. B. iš Šengeno informacinės sistemos nėra pagrindo“). Taip pat tikėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjui teikiant skundą teismui jau buvo žinomos (skundas teismui pateiktas 2025 m. gruodžio 17 d.). Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo ilgą laiko tarpą – 29 metus. Kaip savo atsiliepime nurodo VSD, institucija, kurioje dirbo pareiškėjas, yra sukarinta organizacija, o asmenys, kurie joje įdarbinami, yra nuosekliai ir kruopščiai tikrinami. Sprendimas priimti asmenį į darbą (duomenys neskelbtini) įstaigose ir padaliniuose priimamas remiantis kandidato karo medicinos komisijoje patikrinimo rezultatais, išankstiniu jo asmeninių, moralinių ir dalykinių savybių tyrimu, specialaus patikrinimo duomenimis ir daugybe kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), tikėtina, buvo atliktas specialus jo patikrinimas (priešingu atveju jis nebūtų priimtas į darbą), kurio metu nebuvo nustatyta moralinių ar kitokių asmeninių savybių, nesuderinamų su darbu sukarintoje organizacijoje. Be to, pažymėtina ir VSD nurodoma aplinkybė, kad, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus (kaip nurodyta Sprendime, 2023-2025 m. pareiškėjas periodiškai vyko į / iš Baltarusiją. Migracijos departamento duomenimis, minėtą laikotarpį asmuo į Baltarusiją vyko 6 kartus).

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Nustatyta, kad asmuo tokių ryšių neturi – jis Lietuvoje niekada negyveno, nėra turėjęs leidimų laikinai gyventi, nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Asmuo neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje negyvena jokie asmens šeimos nariai, įskaitant ir tuos, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie susiklosčiusius darbo santykius Latvijoje (minėta, kad leidimas gyventi Latvijoje yra panaikintas) bei aplinkybė, jog pareiškėjo sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) nėra pakankamos sprendžiant dėl Sprendimu pareiškėjui nustatytų ribojimų panaikinimo.

14. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, jog šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu dėl draudimo atvykti nusprendė 5 metams uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvos šeiminių ryšių. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

Sprendime taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Kadangi pareiškėjui pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

15. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei jo duomenys pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Migracijos departamento Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo P. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Žanas KubeckasTeisėja Jarūnė Sedalienė