- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eA-2111-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06301-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- K. R.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. (K. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 23S58012 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 23S59468 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23S60777 (toliau – ir Sprendimas 3). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Migracijos departamentas Sprendimu 1 nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, nes pareiškėjas neatitinka darbdavio keitimo sąlygų; Sprendimu 2 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760044985, galiojantį iki 2023 m. spalio 11 d., nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; Sprendimu 3 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Sprendime 1, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, remiantis 2023 m. balandžio 19 d. Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada Nr. 184301, nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje dėl to, kad (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertino, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nei Migracijos departamentas, nei VSD neįsigilino į pareiškėjo tarnybos (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Pareiškėjas, užbaigęs privalomąją karo tarnybą liko tarnauti pagal sutartį (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Sutarties terminas turėjo pasibaigti 2021 metais, tačiau pareiškėjas savanoriškai nutraukė sutartį anksčiau laiko ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. paliko tarnybą.
3.2. Pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 21 d. dirbo Lietuvos Respublikoje, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Transorloja“ (toliau – ir Bendrovė) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, turėdamas nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 spalio 11 d. galiojusią nacionalinę vizą ir nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 11 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotus darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. yra deklaravęs išvykimą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, o 2023 m. vasario 7 d. įsigijo ir įregistravo automobilį Lietuvoje. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo ketinimą tolesnį gyvenimą sieti su Lietuva.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas leisti pakeisti darbdavį ir įsidarbinti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Dangtransas“, tačiau dėl priimtų Migracijos departamento sprendimų tokios galimybės neteko.
3.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, dirbdamas Lietuvos Respublikoje būtų pažeidęs teisės aktus ar vykdęs veiklą, keliančią grėsmę valstybės saugumui. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo panaikintas tik dėl pareiškėjo pageidavimo pakeisti darbdavį, o nenustatyti jo tariamai keliamos grėsmės faktus. Jeigu pareiškėjas nebūtų ketinęs pakeisti darbdavio, jis ir toliau būtų gyvenęs ir dirbęs Lietuvos Respublikoje ir klausimas dėl jo tariamai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui net nebūtų keliamas.
3.5. Pareiškėjas neneigia, jog atliko privalomąją karo tarnybą, tačiau, jeigu jis būtų buvęs lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai, jis nebūtų karo tarnybos sutarties savanoriškai nutraukęs anksčiau laiko. Migracijos departamentas priėmė formalius sprendimus, neįsigilinęs į faktines aplinkybes, o pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui remiantis ne faktais, o prielaidomis, nes net ir karo bei su juo susijusių grėsmių kontekste kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, o sprendimai priimami remiantis konkrečiais faktais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Migracijos departamentas 2023 m. sausio 13 d. priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10.3¹ ir 80.2 papunkčiais, paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimus. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimus nurodė, kad 2015–2019 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.
5.2. VSD Migracijos departamentui pateikė 2023 m. balandžio 19 d. išvadą Nr. 18-4301, kurioje nurodoma, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertino, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD sprendė, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
5.3. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į VSD pateiktą vertinimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais pareiškėjui neleido pakeisti darbdavio, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus.
5.4. Pareiškėjo skundo argumentai nėra pakankami ar paneigiantys skundžiamais sprendimais nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis 2015–2019 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Pareiškėjas argumento, kad jis savanoriškai nutraukė tarnybą (duomenys neskelbtini) nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, o pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui nustatė kompetentinga institucija – VSD.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus.
7.2. VSD Migracijos departamentui pateikė išvadą, patvirtinančią, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šioje išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pareiškėjo, kaip užsieniečio šalies piliečio teisė laisvai judėti turi būti apribojama, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
7.3. Grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2019 metų netarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis, yra išnykusi.
7.4. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, taip pat, neviršijo savo kompetencijos ir nesuvaržė pareiškėjo teisių ir laisvių. Kadangi pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau nacionalinio saugumo. Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 23S58012, 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 23S59468 ir 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23S60777 bei įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 472,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
9.1. Migracijos departamentas 2023 m. sausio 13 d. priėmė pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį. Pareiškėjas 2023 m. vasario 6 d. atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie minėto prašymo pridėtų dokumentų originalų. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 28 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, vadovaujantis Tvarkos aprašo 104.2 papunkčiu, nes pareiškėjui nėra pagrindo leisti pakeisti darbdavį.
9.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 10.3¹ ir 80.2 papunkčiais, paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimus. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 2015–2019 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.
9.3. VSD, vertindama pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nustatė, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, todėl nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9.4. Pareiškėjas turėjo nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio 11 d. galiojusią Lietuvos Respublikoje išduotą nacionalinę vizą, nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 11 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 31 d. iki dabar su pertraukomis dirbo Bendrovėje. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
9.5. Migracijos departamentas Sprendimu 1 neleido pakeisti darbdavio, nes pareiškėjas neatitiko darbdavio keitimo sąlygų, Sprendimu 2 panaikino leidimą laikinai gyventi, Sprendimu 3 uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Skundžiami sprendimai priimti remiantis VSD išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl to, kad pareiškėjas 2015–2019 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.
10. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija ir įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, susiklosčiusius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, rėmėsi VSD išvada, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri iš esmės yra kildinama tik iš aplinkybės, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną nurodė, kad 2015-2019 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tačiau papildomo aplinkybių tyrimo neatliko, nors turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios Migracijos departamentui buvo žinomos apie pareiškėją.
11. Teismas vertino, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad jis galbūt sieja savo gyvenimą su Lietuvos Respublika, todėl tai kelia abejones, ar tikrai pareiškėjas nori pakenkti Lietuvai. Pareiškėjas teismui, be kita ko, pateikė darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Bendrove, taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas. Teismas nurodė, jog šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Skundžiami sprendimai priimti neatlikus išsamesnio tyrimo. Nors VSD ir teikia išvadas dėl užsieniečių galimos grėsmės valstybės saugumui, tačiau atsakovas, kaip subjektas priimantis sprendimus, turėjo atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
12. Teismas konstatavęs, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, panaikino skundžiamus sprendimus.
III.
13. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma sprendimo priėmimo data, turėtų būti – 2023 m. birželio 22 d.) sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose nėra išaiškinta, kad Migracijos departamentas gali priimti galutinę išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Taip pat nėra išaiškinta, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos plečiamai.
14.2. VSD Migracijos departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas Migracijos departamento pateiktame klausimyne nurodė, jog jo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje truko nuo 2015 m. iki 2019 m., t. y. pareiškėjas atliko ne tik privalomąją tarnybą, bet ir liko savanoriškai tarnauti pagal sutartį, buvo skyriaus vadas. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pareiškėjas, pasirinkdamas tarnauti pagal sutartį (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, žinojo, kad jam keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja (duomenys neskelbtini) valdžia. Ši informacija nėra bendro pobūdžio ir ji susijusi su pareiškėju. Šią informaciją įvertino tiek VSD, tiek ir Migracijos departamentas. Nors byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikoje jam išduotą ir galiojusią nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi ir dirbo Lietuvos įmonėje, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ir turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.
14.3. Skundžiamuose sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal suformuotą teismų praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčijamai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
14.4. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis tarnybą paliko anksčiau laiko, tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Tikėtina, kad pareiškėjas, tarnavęs 4 metus, gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje esančiais kariškiais ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokių ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės interesams. Šios aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas įvertino individualią pareiškėjo situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes, atliko perspektyvinį vertinimą, grindžiamą nustatytais faktais apie pareiškėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.
Žemesnės instancijos teismas
14.5. Skundžiami sprendimai atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, yra aiškūs ir motyvuoti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad priimant šiuos sprendimus nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsisakymas pakeisti darbdavį, panaikinti leidimą laikinai gyventi ir draudimas atvykti yra proporcingos priemonės siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.
Šalies argumentai
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada. Surinkti duomenys leido Migracijos departamentui priimti skundžiamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos saugumui ir jo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
16.2. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. VSD nustatytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokių ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės saugumui.
16.3. Skundžiamuose Migracijos departamento sprendimuose nurodyti teisinis ir faktinis sprendimų priėmimo pagrindai. Sprendimai priimti viešojo administravimo subjekto, turinčio jam suteiktus įgaliojimus, nurodytas sprendimus priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, sprendimų priėmimo data, registracijos numeriai, išdėstyti motyvai ir apskundimo tvarka. Sprendimai yra adekvati, proporcinga ir būtina priemonė siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, užtikrinti.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjas K. R. atsiliepime į atsakovo Migracijos departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog į skundžiamus sprendimus buvo perkeltos VSD išvados, neatlikus visapusiško ir individualaus aplinkybių vertinimo.
18.2. Galutinius sprendimus ginčijamais klausimais priima Migracijos departamentas, o ne VSD, ar kuri kita valstybės institucija. Migracijos departamentas privalo VSD išvadą vertinti visų, byloje esančių, duomenų kontekste. Išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, turi būti daroma apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.
18.3. Aplinkybė, jog pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, nesudaro pakankamo pagrindo tariamai keliamos grėsmės realumui ir akivaizdumui patvirtinti. Skundžiami sprendimai priimti neatlikus išsamesnio tyrimo, nors Migracijos departamentas turėjo atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
18.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas galbūt sieja savo gyvenimą su Lietuva ir tai kelia abejones, ar tikrai pareiškėjas nori pakenkti Lietuvos valstybei, todėl visos nurodytos aplinkybės turėtų būti įvertintos atidžiau.
19. Pareiškėjas K. R. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Pareiškėjas atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. VSD išvada yra paremta vieninteliu faktu, kad pareiškėjas 4 metus tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir dėl to, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjas tarnavo kariuomenėje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. VSD apeliaciniame skunde abstrakčiai įvardija (duomenys neskelbtini), keliamas grėsmes Lietuvos valstybės saugumui, tačiau jos nėra niekaip susijusios su pareiškėju. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėjas tariamai gali palaikyti ryšius su buvusiais kolegomis ar kitais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis, grindžiami prielaidomis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami sprendimai priimti neatlikus išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad į skundžiamus sprendimus buvo perkeltos VSD išvados neatlikus visapusiško ir objektyvaus jų vertinimo. Migracijos departamentas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos apie pareiškėją ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
20.3. Pareiškėjas, turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Migracijos departamentą tik dėl leidimo pakeisti darbdavį. Jeigu pareiškėjas nebūtų ketinęs pakeisti darbdavio, jo leidimas nebūtų buvęs panaikintas. Kadangi iki pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį trečiasis suinteresuotas asmuo jokių duomenų apie tariamą pareiškėjo grėsmę neturėjo, vadinasi, gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje, pareiškėjas jokios grėsmės valstybės saugumui nekėlė ir neketino jos kelti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjui pakeisti darbdavį, panaikintas leidimas laikinai gyventi ir uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus, pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).
23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
24. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis)
25. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
26. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
27. VSD Migracijos departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
28. Pareiškėjas Migracijos departamento pateiktame klausimyne nurodė, kad jo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje truko nuo 2015 m. iki 2019 m. Pareiškėjas atliko ne tik privalomąją tarnybą, bet ir liko savanoriškai tarnauti pagal sutartį, buvo skyriaus vadas. Šios aplinkybės atsakovo pagrįstai įvertintos, kaip pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai įrodymas. Visiškai sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tarnauti pagal sutartį (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, žinojo, jog jam keliami griežti reikalavimai, o personalo politiką formuoja (duomenys neskelbtini) valdžia.
29. Tokia individualizuota informacija leidžia pagrįstai tvirtinti apie pareiškėjo lojalumą diktatoriškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
30. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikoje jam išduotą ir galiojusią nacionalinę vizą, taip pat leidimą laikinai gyventi ir dirbo Lietuvos įmonėje, tačiau šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ir turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Lietuvos Respublikos piliečiais neturi.
31. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o priimti sprendimai remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.
32. Pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas patenkino be teisėto pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjų kolegijos sprendimu panaikinamas ir pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
33. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. (K. R.) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.