- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-23-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04590-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 792,45 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio, 21,19 Eur delspinigių, iš viso 813,64 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 108 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 792,45 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Valstybei iš atsakovo priteisė 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė atsakovui priklausančiam butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektą šilumos energiją sudaro 792,45 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis). Formaliai vertinant teismui pateiktus įrodymus (2020 m. balandžio 16 d. pažymos) laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei priteistina 792,45 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio.
4. Teismas nustatė, kad iš ieškovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 21,19 Eur delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ir nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėn., t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą delspinigių skaičiavimo senaties terminą. Be to, CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 36¹ punktą būtent rašytinėje sutartyje su vartotoju turi būti įtvirtintas terminas, konkretus delspinigių dydis, skaičiuojamas vartotojui už atsiskaitymo termino praleidimą, taip pat šiame apraše nurodyta šilumos tiekėjo pareiga raštu informuoti šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodyti jų dydį ir susidarymo priežastį. Duomenų apie minėtos pareigos raštu informuoti šilumos vartotoją įvykdymą ir tarp šalių sudarytą rašytinę energijos–pirkimo pardavimo sutartį byloje nėra. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktą gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Ieškovė, net ir teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas nėra socialiai remtinas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas yra nedirbantis, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemos matyti, jog atsakovui nuo 2015 m., be šios bylos, buvo užvestos dar dvidešimt trys bylos dėl skolos priteisimo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas neturi stabilių pajamų ir jo finansinė padėtis yra sunki. Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 21,19 Eur delspinigių priteisimo atmestinas.
5. Teismas nurodė, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
6. Teismas įvertinęs tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, ieškovei kitose bylose teisme atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys atstovai, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, nedidinti skolos ir taip nepajėgiantiems už gaunamas šildymo paslaugas susimokėti Klaipėdos miesto gyventojams, konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos. Laikant, kad patenkinta apie 97 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 17,46 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 5,37 Eur, todėl jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 21,19 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinti ieškovės naudai iš atsakovo priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 108 Eur. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis ir tarp kurių, inter alia, nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas nustato, jog gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Taigi delspinigiai yra nustatyti įstatymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo laikosi Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką konstatuotina, kad abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais, todėl laikoma, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas, nustatytas bei viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, kurio 36¹ punkte nustatyta, kad, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai ieškovė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį, todėl reikalavimas priteisti delspinigius iš individualią (rašytinę) sutartį nepasirašiusio asmens negali būti pripažintas nesąžiningu. Nors mokesčių skaičiavimo pažymoje delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmoktos sąskaitos, bet, nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, būtų gautos tos pačios delspinigių sumos. Kitaip tariant, nuo visos skolos už 6 mėnesius išeina 28,52 Eur delspinigių. Ieškovui nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių, negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 21,19 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o tokio prašymo atsakovas šioje byloje nereiškė.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovė neturi įrodymų, kad atsakovas nėra socialiai remtinas, todėl vadovaudamasi CPK 199 straipsnio 5 dalimi informavo teismą, kad tokio įrodymo pateikti negali. Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungtyniškumo principu ir CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui, tokius įrodymus, jei jais atsakovas grįstų savo nesutikimą su ieškiniu, turėtų teikti atsakovas. Tačiau svarbiausia, kad pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnį paramos teikimo subjektai yra savivaldybės, taigi ieškovė paramos neteikia, o atsakovas, jei pageidauja gauti paramą, privalo kreiptis į savivaldybę. Ieškovė nėra gavusi informacijos iš Klaipėdos miesto savivaldybės dėl atsakovo kreipimosi ar paramos (kompensacijos) suteikimo. Gauti paramą yra atsakovo teisė ir šios teisės įgyvendinimui atsakovas turi kreiptis į savivaldybę, kuri priima sprendimą dėl paramos (kompensacijos) suteikimo ir esant teigiamam sprendimui apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedama į ieškovės sąskaitą (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl parama (kompensacija) yra teikiama savivaldybės sprendimu ir lėšomis, o ne teismui nepriteisiant delspinigių. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, nes nėra įrodymų, kad jis atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6–8 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog, apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl delspinigių, priteistas žyminis mokestis nuo 17,46 Eur didintinas iki faktiškai sumokėto 18 Eur žyminio mokesčio. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina įstatymą, nes teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas, pagal kurias už ieškinį maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 3 452,50 Eur. Ieškovės advokatui sumokėta 90 Eur suma neviršija minėtų rekomendacijų, pagal kurias net už pareiškimą išduoti teismo įsakymą nustatytas maksimalus dydis sudaro 345,25 Eur. Taigi ieškovės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijas, bet net yra daug mažesnis už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų, todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas, negu šioje byloje reikštas ieškinys. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Analogiškose bylose tai yra pripažinę Klaipėdos ir Šiaulių apygardos teismai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos. Už šį apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl, patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl delspinigių priteisimo, šis žyminis mokestis turi būti priteistas iš atsakovo.
12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinio atsakovui A. K. reikalavimas dėl 21,19 Eur delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, taip pat šio sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis teisės aktais nagrinėjamu atveju tam, kad būtų pagrindas priteisti delspinigius, tarp šalių turi būti sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir kad ieškovė turėjo pateikti teismui duomenis, jog atsakovė nėra socialiai remtina, be to, nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė teigia, jog butui, kuris priklauso atsakovui, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas nesumokėjo 792,45 Eur skolos už suteiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. ir 21,19 Eur delspinigių, iš viso 813,64 Eur.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių bei advokato išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl delspinigių priteisimo
18. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.
19. Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 361 punktu, kuriame nurodyta, jog delspinigiai šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, <...> (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį“. Teismas nurodė, kad „Šilumos pirkimo-pardavimo <...> sąlygų aprašas numato būtinybę ieškovei su vartotoju sudaryti sutartį, kurioje turi būti nustatytas terminas atsiskaitymui už suvartotą šilumą ir susitarta dėl „konkretaus delspinigių dydžio“, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius motyvuodamas tuo, jog su atsakovu nebuvo sudaryta rašytinė sutartis ir ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas iškėlė abejonę, jog atsakovas gali būti socialiai remtinas, todėl turėtų būti ginamos jo kaip vartotojo teisės.
20. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl toliau nurodomų motyvų.
21. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, yra laikoma savivaldybės valdoma įmone. Ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės valdoma įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.
22. Be to, 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jam to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.
23. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-730/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-943-253/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovui energijos tiekimą, atsakovas priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius (CPK 185 straipsnis). Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė, vadovaudamasi 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedo 24 punktu bei 7 priedo 22 punktu, būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šioje nutartyje konstatuota, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai skaičiavo delspinigius, įrodymų apie tai, jog ieškovė informavo atsakovą apie susidariusius delspinigius, jų dydį, nebuvimas laikytinas tik procedūrine ir esminės reikšmės delspinigių priteisimui neturinčia aplinkybe.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovės pažymoje delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmokėtos sąskaitos, bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius išeina 28,52 Eur delspinigių. Ieškovui nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių, negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 21,19 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o tokio prašymo atsakovas šioje byloje nereiškė, todėl sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog šis ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Taigi delspinigiai yra nustatyti įstatymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gebėjimą vykdyti turtines pareigas. Nurodė, jog delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VSDFV duomenimis, nurodė, kad atsakovas A. K. yra nedirbantis, iš LITEKO sistemos matyti, jog atsakovui nuo 2015 m., be šios bylos, buvo užvestos dar dvidešimt trys bylos dėl skolos priteisimo, ir padarė išvadą, kad atsakovas neturi stabilių pajamų ir jo finansinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, dėl to delspinigiai už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius jam įstatymo nustatytu pagrindu negali būti skaičiuojami.
27. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungtyniškumo principu ir CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui, tokius įrodymus turėtų teikti pati atsakovė, jei jais grįstų savo nesutikimą su ieškiniu. Be to, remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, paramos teikimo subjektai yra savivaldybės, taigi akivaizdu, jog ieškovė paramos neteikia, todėl informacijos apie atsakovės turtinę padėti negali turėti, o atsakovas, jei pageidauja gauti paramą, privalo kreiptis į savivaldybę. Taigi gauti paramą yra atsakovo teisė ir dėl šios teisės įgyvendinimo atsakovas turi kreiptis į savivaldybę, kuri ir priima sprendimą dėl paramos (kompensacijos) suteikimo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, nes byloje nėra įrodymų, kad jis atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6–8 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
28. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir konstatavus, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, tiekė šilumos energiją atsakovo butui, tačiau atsakovas laiku nesumokėjo už gautą šilumos energiją, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, jų dydį pagrindė mokesčių apskaičiavimo pažymomis.
29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 21,19 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei priteistina iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
30. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 90 Eur teisinės pagalbos išlaidas, motyvuodamas tuo, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
31. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog ieškovės sumokėtas atlyginimas advokatui atitinka 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus užmokesčio dydžius, todėl turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Analogiškos praktikos laikomasi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose bylose. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
32. Ieškovė pateikė įrodymus apie 90 Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
33. Ieškovė pateikė duomenis, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 90 Eur. Ši suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašoma suma yra net mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus atlyginimo už ieškinio paruošimą dydis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šios sumos.
34. Taip pat pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo, sumažino priteistino žyminio mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, priteisto ieškovei žyminio mokesčio dydis nuo 17,46 Eur didintinas iki faktiškai sumokėto 18 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį.
35. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 108 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovo 21,19 Eur delspinigių ir papildomai 90,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, priteistinos visos apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių rezoliucinės dalies pirmą bei antrą pastraipas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 792,45 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt du eurai 45 ct) skolos, 21,19 delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 813,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog kita ieškinio dalis atmesta.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo A. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.