Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens A. G. gynėjai advokatei R. G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo G. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir civilinės ieškovės D. J. naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteista 187,45 turtinei žalai ir 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta, civilinis ieškinys A. G. atžvilgiu atmestas visa apimtimi.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. J. iš A. G. priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už įgalioto atstovo teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, tai yra, už tai, kad 2023 m. liepos 10 apie 7.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 punkto reikalavimus tuo, kad iš įvažiavimo link gyvenamųjų namų sukdamas į kairę ir įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir parbloškė aikštelėje stovėjusią pėsčiąją D. J., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai D. J. sunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. A. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, artimus santykius su anūkės vyru G. S., laiduotojo G. S. pasiryžimą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, teismo sprendimu perdavus jį laiduotojo atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o laiduotojas, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, savo elgesiu, pavyzdžiu ir artimu bendravimu turės jo elgesiui teigiamą įtaką. Teismas nurodė, jog laidavimas skirtinas be užstato bei įstatyme numatytam minimaliam 1 metų terminui. Spręsdamas turtinės žalos priteisimo klausimą teismas nurodė, jog išlaidos nuvykimui į darbą, kurios sudaro 187,45 Eur, yra nepriteistinos, o patirtos išlaidos pavėžėjų paslaugoms grįžimui iš darbo namo, kurios sudaro 187,45 Eur, yra priteistinos iš civilinio atsakovo. Taip pat teismas sprendė, kad prašomos priteisti būsimos išlaidos pavėžėjų paslaugoms, kurios sudaro 374,90 Eur, nepriteistinos, bei darė išvadą, jog būsimų nuostolių dėl netekto darbingumo atlyginimo poreikis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą teismas konstatavo, jog įvertinęs D. J. padarytus kūno sužalojimus, jų laipsnį, jai nustatytą dalyvumo lygį ir jo trukmę, jos amžių, aplinkybes dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, patiriamų nepatogumų kasdieniniame gyvenime, dvasinį sukrėtimą, judėjimo ribojimus, sumažėjusias bendravimo ir keliavimo galimybes, negalėjimą atlikti visų darbo funkcijų bei teismų praktiką, atsižvelgęs į tai, kad žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais kaltinamojo veiksmais, teismas darė išvadą, kad nukentėjusiai D. J. yra padaryta 15 000 Eur neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiai D. J. jau išmokėjo 11 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl iš civilinio atsakovo papildomai priteisė 3 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.5. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad nei vienas teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.

5.1. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens A. G. gynėja prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, jis yra grindžiamas prielaidomis. Pateikti dokumentai ir daromos prielaidos, kad ateityje ji turės problemų su judėjimu.

5.2. prokuroras prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Papildomai prokuroras nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė kodėl būtent įvertino tokia suma, įvertino visus padarytus sužalojimus. Nors skunde akcentuotina, kad žalos dydis buvo paskaičiuotas neįvertinus ateityje kilsiančių neigiamų padarinių, tačiau teismas negali to numatyti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Teismas konstatuoja:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

8. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

9. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

10. Šiuo atveju apeliantė, prašydama tenkinti civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos, nurodo, jog A. G. sukelto eismo įvykio metu ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasekmes jaus visą gyvenimą, ji ilgą laiką buvo nedarbinga, po nuosprendžio priėmimo jau du kartus lankėsi pas medikus, ir dar jai reikės operacijos, kurios metu jai bus šalinamos metalinės dešinio kelios sąnario metalinės konstrukcijos, po ko jai vėl reikės reabilitacijos, ji vėl praras darbingumą, ji privalės persikvalifikuoti, negalės dirbti darbo pagal iki šiol turėtą darbo sutartį, be to nors jai yra nustatytas terminuotas dalyvumo lygis, tačiau akivaizdu, jog jis tęsis ir toliau ir dėl to jai buvo padaryta didesnė neturtinė žala, nei priteisė primos instancijos teismas.

11. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji D. J. patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 80000 Eur suma. Iš jų 11500 Eur jai atlygino draudimo bendrovė, todėl civiliniu ieškiniu ji prašė papildomai iš civilinio atsakovo priteisti 68500 Eur. Pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 15000 Eur, todėl, draudimo bendrovei jau atlyginus 11500 Eur, iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), papildomai priteisė 3 500 Eur. Tačiau apeliaciniu skundu šis pirmosios instancijos teismo nustatytas 15000 Eur neturtinės žalos dydis ginčijamas ir prašoma nustatyti 80000 Eur neturtinės žalos dydį, koks buvo prašomas priteisti civiliniu ieškiniu, motyvuojant tuo, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatitinka nukentėjusiosios patirtų ir dar patirsiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

12. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje išsamiai aptardamas vieną iš neturtinės žalos kriterijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra įvairi. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 5000 Eur iki 40 000 Eur, retais atvejais ši suma viršijama (paprastai iki 60 000 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-225-895/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-155-511/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-276-458/2019, 2K-20-689/2020, 2K-41-303/2020, 2K-70-458/2020, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 3K-3-597-421/2015, 3K-3-402-421/2016, e3K-3-181-611/2020, 2K-190-303/2022, 2K-104-697/2023, 2K-80-697/2025). Pažymėtina, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. J. nustatyta 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma patenka į minėtų priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, artima pagal teismų praktiką priteistinų neturtinės žalos sumų vidurkiui. Didesnės nei vidurkis sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikes pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais sukeliantiems sveikatos sužalojimams, nustatant neterminuotą nuolatinės priežiūros poreikį, neterminuotą neįgalumą/nedarbingumą.

13. Byloje nustatyta, jog A. G. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusioji D. J. patyrė (duomenys neskelbtini), dėl ko D. J. neteko daugiau 30 procentų bendro darbingumo, todėl nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. pG 399/2024(02)).

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. J. neturtinės žalos dydį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, pažymėdamas, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų A. G. veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, taip pat sunkų sveikatos sutrikdymą, didelį fizinį skausmą, tai, kad jai teko atlikti ne vieną operaciją, ji ilgą laiką (apie 9 mėnesius) buvo nedarbinga, iki šiol dar nėra iki galo atsistačiusi judėjimo funkcija, ilgesnius atstumus gali įveikti su pagalbine priemone – lazda, jai nustatytas terminuotas dalyvumo lygis, tačiau itin sunkių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių nekonstatuota, įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs žmogaus organai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jos prarastas dalyvumas neatsistatys, taip pat įvertino tai, kad žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais kaltinamojo veiksmais, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad prašomas priteisti papildomai 68 500 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti, todėl jai turi būti priteistas viso 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

15. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams ir išvadai dėl prašomos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, jog dėl neatsargių nusikalstamų A. G. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl eismo įvykio D. J. buvo patyrusi daugybinius sužalojimus, jai buvo atliktos kelios operacijos, todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. J. dėl eismo įvykio patyrė didelių ir nemalonių gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, iki šiol dar nėra iki galo atsistačiusi jos judėjimo funkcija, ilgesnius atstumus gali įveikti su pagalbine priemone – lazda. Taigi nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs, patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiosios gali būti jaučiamos ir ateityje. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog itin sunkių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių D. J. nebuvo konstatuota, įvykio metu nebuvo sužaloti ar pašalinti gyvybiškai svarbūs jos organai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jos prarastas dalyvumas neatsistatys. Nukentėjusioji savo išgyvenimus grindžia ir būsimomis operacijomis, tačiau ji pirmos instancijos teismui negalėjo pasakyti, kokių konkrečiai reikės, kada reikės, kadangi gydytojas jai apie jas pasakojo žodžiu ir jas apibūdino tik kaip galimas. Iš byloje esančio ambulatorinio apsilankymo išrašo nustatyta, jog „išliekant nusiskundimams operacija“, tačiau minėtame išraše nėra nurodyta ar išliks nusiskundimai ateityje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog operacija ateityje, dėl padarinių susijusių su įvykiu, bus tikrai atliekama. Kita vertus pastebėtina, kad nukentėjusios nurodoma metalų šalinimo operacija vien pati savaime nelaikytina sudėtinga, atliekama sugijus kaulams, kuomet metalų konstrukcijos tampa nereikalingos, todėl vien šios operacijos atlikimas nesant kitų indikacijų niekaip negalėtų įtakoti nedalyvumo lygio ir jo trukmės nustatymo.

16. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje nebuvo vertintas civilinės atsakovės nustatytos žalos dydžio apskaičiavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde šios aplinkybės nuosprendyje buvo aiškiai išnagrinėtos. Šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintų „Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ 4.3. punktu, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki 12 minimalų mėnesinių atlyginimų (MMA). Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, eismo įvykio metu (2023 m. liepos 10 d.) MMA siekė 840 Eur. Pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė, jog apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 10 080 Eur (12 MMA x 840 Eur). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo nustatytas 45 procentų dalyvumas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ir 50 procentų bendras dalyvumas. Minėtų rekomendacijų 4.4.1 punkte nurodyta, jog kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45-55 procentų dalyvumo, pridedamas papildomi 25 procentai prie 4.3 nurodyto dydžio (Rekomendacijų 4.4 punktas). Taigi, nukentėjusiajai apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 12 600 Eur (10 080 Eur + 25 procentai). Iš to akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas ypač nuosekliai įvertino visą civilinės atsakovės nustatytos žalos dydžio apskaičiavimo tvarką ir patvirtino, jog neturtinė žala buvo apskaičiuota tinkamai. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

17. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir šioje nutartyje aptartų neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiajai nustatytas 15 000 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja pirmiau minėtai teismų praktikai, yra racionalus ir nepažeidžia priešingų pusių interesų pusiausvyros. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo neturtinės žalos dydžio klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota 2009–2023 m. laikotarpiu. Skundžiamas nuosprendis šioje byloje priimtas 2025 m. vasario 10 d., todėl aktualus laikotarpis pinigų infliacijos lygiui nustatyti yra 2024 m. Remiantis viešai skelbiamais Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos Respublikoje vidutinė metinė infliacija 2024 m. – 0,7 proc. Įvertinus šalies ekonominius rodiklius, susiklosčiusių po 2023 m. iki teismo sprendimo priėmimo, tai, kad infliacija neviršijo 1 procentinio punkto, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu buvo reikšmingas makroekonomikos rodiklio pokytis – aukštas infliacijos lygis, dėl ko būtų indeksuojama piniginė vertė keičiant priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie netinkamai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad, kaip minėta, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos padidinimo nėra pagrindo.

18. Kadangi nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde prašo, kad jos civilinis ieškinys butų patenkintas visa apimtimi, todėl spręstina ir dėl prašomos turtinės žalos pagrįstumo. Nukentėjusioji savo civiliniame ieškinyje prašė priteisti jos patirtas išlaidas pavežėjų paslaugoms – 374,90 Eur. Pirmos instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis apie nukentėjusiosios sužalojimus, faktą, jog ji vaikščiodama šlubuoja, judėdama vis dar kartais naudojasi pagalbine priemone – lazda ir sprendė, kad prašymas dėl patirtų išlaidų pavėžėjų paslaugoms yra tenkintinas iš dalies. Teismas konstatavo, kad nukentėjusioji, rytais, kuomet būna pailsėjusi, pamiegojusi, be didesnių nepatogumų gali pasiekti viešuoju transportu darbą. Be to, į darbą jai tenka vykti ne kiekvieną dieną, nes ji tris dienas dirba ir tris dienas būna laisva. Todėl teismas sprendė, jog prašomos priteisti išlaidos nuvykimui į darbą, kurios sudaro 187,45 Eur, yra nepriteistinos. Dėl grįžimo iš darbo į namus, teismas sprendė, jog po visos 13 valandų darbo dienos, kuri susideda ne tik iš darbo sėdint prie kasos aparato, bet ir vaikščiojimo, prekių dėliojimu atgal į lentynas, grįžimas tampa komplikuotas, sukeliantis papildomus nepatogumus, skausmus dėl patirtų sužalojimų, todėl tokios patirtos išlaidos yra pagrįstos, bei sprendė, jog patirtos išlaidos pavėžėjų paslaugoms grįžimui iš darbo namo, kurios sudaro 187,45 Eur, yra priteistinos iš civilinio atsakovo.

19. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos priteisimo apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog turtinė žala turi būti priteista tik išlaidoms skirtoms grįžti iš darbo, o išlaidų patirtų nuvykti į darbą nukentėjusioji nepagrindė. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas viešojo transporto stotelė nuo nukentėjusiosios namų yra 500 metrų atstumu bei viešojo transporto stotelės yra taip pat apie 500 metrų atstumu nuo/iki nukentėjusiosios darbo. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog jos sveikatos būklė jai leidžia pėsčiomis eiti maždaug 1 km ilgio atstumą. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, jog nukentėjusioji ryte, kai būna pailsėjusi, gali pėsčiomis įveikti minėtą atstumą nuo namų iki viešo transporto stotelės ir nuo viešo transporto stotelės iki darbo. Tuo tarpu, po visos darbo dienos minėta galimybė judėti atitinkamą atstumą gali būti apsunkinta, todėl šios pavėžėjų paslaugų išlaidos ir buvo teisingai priteistos iš civilinio atsakovo.

20. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio reikalavimo priteisti būsimas pavėžėjų paslaugas iki 2025 metų pabaigos atmetimo. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir kiek įmanoma grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Taigi, pagal teismų praktiką priteisiama ne tik realiai patirta žala, kuri turi būti tiksliai apskaičiuota (asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus), tačiau ir žala, esant realiai jos atsiradimo tikimybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, 2K-175-489/2023).

21. Šiuo atveju, įvertinus aptartą teismų praktiką, negali būti tenkinamas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl būsimos turtinės žalos, kuri galimai atsiras ateityje. Byloje nepateikta pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, jog nukentėjusioji ateityje negalės vaikščioti pėsčiomis, neteks galimybės įveikti minėto per teisiamąjį posėdį nurodyto 1 kilometro atstumo ir tokiu būdu, pasinaudojant viešuoju transportu važiuoti į darbą ar grįžti iš jo. Byloje nėra duomenų, ar tikrai jau praėjęs pusės metų laikotarpis nėra pakankamas pavėžėjų paslaugų atlyginimui. Nukentėjusiosios būklė ir pavežėjimo poreikiai gali kisti, atsižvelgiant ne tik į reabilitacijų pasiekimus, tačiau ir medicinos tobulėjimą, negalima tiksliai numatyti nukentėjusiosios darbinių santykių trukmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo tenkinti šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji realiai patyrusi išlaidų ir ateityje turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę, o esant ginčui ir į teismą dėl žalos atlyginimo.

22. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl priteisto žalos dydžio nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. apeliacinis skundas atmestinas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. APD-2025-04509, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė R. G. B. teikė antrinę teisinę pagalbą A. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 127,08 Eur.

24. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

25. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. J. savo apeliaciniame skunde taip pat teikia prašymą priteisti iš A. G. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini), nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. J. naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, be to jo apeliacinis skundas atmetamas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš A. G. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. G. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.