Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13972-1088/2023 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/18/00655, Nr. 0123/13/00937, suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų priimant 2023 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S-23-123-7503, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

14. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad jo nurodyto dokumento pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nėra aišku kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas ar išreikalautas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs ji prijungti, todėl atsižvelgiant į tai, jog nėra įstatyme numatytų prielaidų tokiam įrodymui priimti, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo pareiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

17. Byloje nustatyta, kad antstolis Marekas Petrovskis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011 dėl 926,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos J. B. naudai (vykdomoji byla Nr. Nr. 0123/13/00937), bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1062-110/2014 dėl 20 148,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0123/18/00655). Antstolis Valdas Zubinas 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-137-20866 dėl skolininko D. S. lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto (vykdomoji byla Nr. 0137/22/00972), kuriuo areštavo visas esamas ir būsimas pareiškėjo atžvilgiu išmokėtinas lėšas 286,84 Eur sumai (iš jų 200,00 Eur išlaikymo skola ir 86,84 Eur vykdymo išlaidos). Šį patvarkymą antstolis Valdas Zubinas išsiuntė antstoliui Marekui Petrovskiui. Antstolis Marekas Petrovskis 2022 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-22-123-10749 atsakė antstoliui Valdui Zubinui, nurodydamas, jog jis neturi jokių pareiškėjui priklausančių ir mokėtinų lėšų ar jam priklausančių turtinių teisių, priešingai, antstolis pats ieško ir siekia areštuoti tokį skolininko turtą. Antstolis 2022 m. rugsėjo 7 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-123-10748 vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937, 0123/18/00655, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo (skolininko) išieškotą 586,56 Eur sumą paskirstyti taip: išieškotojai J. B. – 5,43 Eur, išieškotojai UAB „Intrum“ – 163,70 Eur, vykdymo išlaidos antstoliui – 417,43 Eur. Antstolis 2023 m. birželio 1 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-23-123-7503 vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. S-0123/18/00655, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo (skolininko) išieškotą 309,52 Eur sumą paskirstyti taip: J. B. – 9,15 Eur, UAB „Intrum“ – 282,85 Eur, vykdymo išlaidos antstoliui – 17,52 Eur.

18. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su antstolio 2023 m. birželio 1 d. priimtu patvarkymu Nr. S-23-123-7503 dėl išieškotų lėšų paskirstymo nurodydamas, jog antstolis Marekas Petrovskis žinojo apie vykdomus antstolio Valdo Zubino išieškojimus pirmos eilės išieškojimą D. P. T., todėl esant aukštesnės eilės išieškojimui, apie kažkokius (ne)prisijungimus dėl lėšų paskirstymo pas antstolį Mareką Petrovskį (kuris vykdo tik trečios eilės išieškojimus) nėra aktualu.

19. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

20. CPK 754 straipsnyje yra detalizuojamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, o trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (CPK 754 straipsnio 3-4 dalys). Jeigu reikia padengti keletą skolų, visų išieškotojų reikalavimai tenkinami eilės tvarka, kuri įtvirtinta CPK 754 straipsnyje. Pagal CPK 754 straipsnio 5 dalį, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.

21. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė antstolio iniciatyva prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir terminais. Ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

22. Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad turtą areštavus keliems antstoliams, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Antstolis norėdamas prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko, turi antstolių informacinėje sistemoje parengti patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje reglamentuojama tik prisijungimo prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, tvarka ir nenustatoma sprendimų vykdymo tvarka prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko lėšų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokios situacijos nereglamentavimas Sprendimų vykdymo instrukcijos negali siaurinti CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-604/2013). Taigi, antstoliui teisė prisijungti prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų iš skolininko lėšų kyla tiesiogiai iš įstatymo (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartys civilinėje byloje Nr. 2S-503-886/2022, 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-585-1043/2023).

23. CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, jog antstolis Valdas Zubinas vykdydamas vykdomąjį dokumentą pagal 2022 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (vykdomoji byla Nr. 0137/22/00972) būtų prisijungęs prie antstolio Mareko Petrovskio vykdomų išieškojimų pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011 dėl 926,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos J. B. naudai (vykdomoji byla Nr. Nr. 0123/13/00937), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1062-110/2014 dėl 20 148,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0123/18/00655). Visiškai nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, jog antstolis Marekas Petrovskis nuslėpdamas ir nuo pirmos eilės išieškojimą vykdančio antstolio Valdo Zubino, bei trečios eilės išieškojimus vykdančių antstolių Rimos Gražienės ir Raimundo Stanislausko (neinformuojant kitų antstolių ir nepasiūlant ir pastariesiems prisijungti prie paskirstymo), šias apgaule gautas lėšas savavališkai daugiau negu metus skirstosi sau vykdymo išlaidoms bei kitiems dviem savo trečios eilės išieškotojams. Kaip minėta, antstolis Valdas Zubinas 2022 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą Nr. S-22-137-20866 dėl skolininko D. S. lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto (vykdomoji byla Nr. 0137/22/00972), išsiuntė antstoliui Marekui Petrovskiui, kuris 2022 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-22-123-10749 informavo antstolį Valdą Zubiną, nurodydamas, jog jis neturi jokių pareiškėjui priklausančių ir mokėtinų lėšų ar jam priklausančių turtinių teisių, priešingai, antstolis pats ieško ir siekia areštuoti tokį skolininko turtą. Tad antstolis Valdas Zubinas žinodamas, jog antstolio Mareko Petrovskio kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko, priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, tačiau patvarkymo prisijungti prie antstolio Mareko Petrovskio vykdomųjų bylų nepriėmė ir prie vykdymo išieškojimo neprisijungė, todėl antstolis Marekas Petrovskis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją ir pagrįstai skundžiamu patvarkymu paskirstė skolininko lėšas trečios eilės išieškotojams.

24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog antstolis Marekas Petrovskis nuslėpdamas duomenis yra nusiuntęs tiesiogiai pareiškėjo darbovietei, kad jam apeinant kitus antstolius, būtų pervedamos lėšos iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijų 40 punktas numato, kad jeigu patvarkymus dėl išskaitų darymo pateikė keli antstoliai, skolininko darbdavys, taip pat kitas asmuo, išmokantis skolininkui pajamas, prilyginamas darbo užmokesčiui, išskaitytas sumas antstoliams perveda pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę, proporcingai kiekvienam tos pačios reikalavimų patenkinimo eilės išieškotojui priklausančiai sumai. Ši norma numato skolininko darbdavio veiksmus, vykdant atskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ir ši norma taikytina skolininko darbdaviui, o ne antstoliui.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus – panaikinti / pripažinti niekiniu nuo jo surašymo momento 2023 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S-23-123-7503 „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas“. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.