- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- 1-565-336/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kaltinamasis
- A. R.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. (2023-03-11, apie 04.15 val. kartu veikdamas su L. Z., bendrais veiksmais, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą M. M.),
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2023-03-11, apie 04.15 val. kartu veikdamas su A. R. bendrais veiksmais, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą M. M.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. R. ir L. Z. veikdami kartu, 2023 m. kovo 11 d. apie 04.15 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, L. Z. grumtynių metu tyčia vieną kartą spyrė M. M. į dešinį petį dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po to nukentėjusiajam atsistojus, A. R., tyčia pervertė nukentėjusįjį ant žemės ir šiam gulint, A. R. kartu su L. Z. kojomis įspyrė nukentėjusiajam bendrai septynis kartus į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė M. M. dešinio peties sumušimą su petinio raktikaulio raiščio plyšimu, dešinio dilbio bei dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimą su kraujosruvomis, tuo sukėlė fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. kovo 11 d., apie 04.15 val., su L. Z. išėję iš naktinio klubo ,,S.“, esančio (duomenys neskelbtini), laukė atvažiuojančio taksi automobilio. Priėjęs prie jų nukentėjęs pradėjo kabinėtis. Jis buvo su kažkokia moterimi. Nukentėjęs buvo girtas, o jis su L. Z. buvo išgėrę. Nukentėjęs įkyriai nuo jų neatstojo, todėl įvyko grumtynės, kurių metu jie (kaltinamieji) gynėsi. Įvykis buvo seniai, todėl nepamena, kas pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Jis pats gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam tik vieną kartą spyrė į koją, ant žemės jo nepervertė. Nurodė, kad taksi automobilis juos paėmė nuo netoliese prie klubo esančio policijos komisariato. Visas konfliktas vyko prie naktinio klubo ,,S.“, o nepaėjus toliau nuo klubo. Su L. Z. buvo tik išgėrę, nebuvo girti. Buvo išgėrę gal po tris buteliukus alaus 0,33 ltr. talpos. Nurodė, kad buvo slidu, todėl mano, kad dėl šios priežasties nukentėjęs pargriuvo. Pargriuvęs nukentėjęs pavojaus kaip ir nekėlė, tačiau jam gulinčiam spyrė, nes jis (nukentėjęs) puolė. Nuo spyrio koja galėjo jį sužaloti. Nurodė, kad jis visko nematė, kokius veiksmus atliko L. Z. prieš nukentėjusįjį. Matė, kad L. Z. buvo užlipęs ant nukentėjusiojo ir jį laikė, kad jis (nukentėjęs) nepultų. Po to jis juos išskyrė ir jie (kaltinamieji) sėdę į taksi išvažiavo. Nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, jo kaltė turbūt tame, kad jis gynėsi, jie abu su L. Z. gynėsi. Nežino nuo kieno veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas dešinio peties sumušimas su petinio raktikaulio raiščio plyšimu, gal jis galėjo atsirasti tada, kai nukentėjęs pargriuvo. Nežino kiek galėtų atlyginti žalos nukentėjusiajam. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 38–39), davė teisingus parodymus. Nukentėjusiajam spyrė tyčia, nes gynėsi. Neatsimena, ar galėjo spirdamas nukentėjusiajam pataikyti nukentėjusiam į petį. Nurodė, kad visas konfliktas vyko vienoje vietoje, kur yra filmuojama. Antrą kartą konfliktas neįvyko. Nurodė, kad kaltinime įvykio vieta neteisingai nustatyta, t. y. įvykis vyko ne ties pastatu, (duomenys neskelbtini), o prie naktinio klubo. Nukentėjusiam spyrė į koją, bet ne į šoną. Nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, jo mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro nuo 1000 Eur iki 1500 Eur. Savo turto, santaupų neturi. Nurodė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius pripažįsta. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai, nes nėra už ką, jie gynėsi. Vaizdo įraše ne viskas matėsi. Nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad nukentėjusiajam vieną kartą spyrė.
Kaltinamasis L. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. kovo 11 d., apie 04.15 val., su A. R. išėję iš naktinio klubo ,,S.“, (duomenys neskelbtini), laukė atvažiuojančio taksi automobilio. Buvo išgėręs tris buteliukus alaus. Belaukiant prie jų priėjo vyriškis, t. y. nukentėjęs, kuris pradėjo prie jų kabinėtis, vartojo keiksmažodžius. Jis nukentėjusiam pasakė, kad jokių konfliktų jis neieško ir pan. Jis (Z.) stovėjo, o nukentėjęs link jo vis artėjo, jis nukentėjusį jį nuo savęs vis atstumdavo tolyn, kad jis prie jo nebūtų, nes nukentėjęs rėkė jam (kaltinamajam) į ausį visokias nesąmones. Buvo labai slidu, dėl ir jis pats griuvinėjo. Realiai kai jis vos tik nukentėjusįjį prilietęs pastūmė, nukentėjęs nugriuvo ir jis (kaltinamasis) daugiau prie jo nėjo. Pasakė su nukentėjusiuoju buvusiai moteriai, kad ji pasiimtų vyrą, nes niekas čia jokių konfliktų neieško. Manė, kad viskas tuo ir pasibaigs. Nurodė, kad jis pats toliau laukė atvažiuojančio taksi automobilio, o nukentėjęs vėl jį puolė. Tuomet jis nukentėjusį pervertė ant žemės, ant jo atsisėdo ir laikė jį, kad jis tiesiog atvėstų, t. y. nusiramintų, nes jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Manė, kad jį palaikys ir viskas pasibaigs. Taip nukentėjusįjį laikė apie 4 min., kai prie jo pripuolė su nukentėjusiuoju kartu buvusi moteris, gal nukentėjusiojo žmona, ir pradėjo jį (kaltinamąjį) smaugti, sakydama, kad „tu nemuši mano vyro“. Jis nukentėjusįjį vis tiek laikė, tada tiesiog atsistojo ir nuo jo nuėjo. Nukentėjęs atsikėlęs nuo žemės, vėl atėjo prie jo (kaltinamojo) ir vėl mosikavosi kumščiais. Nurodė, kad gulinčio jis gyvenime nieko nėra mušęs, todėl jis nukentėjusiajam koja spyrė tuomet, kai jis stovėjo. Nuo smūgio nukentėjęs nugriuvo. Teigiama, kad nukentėjusiajam sužalojimai atsirado nuo aštuonių smūgių, bet buvo žiema, mėtėsi nuo mašinų nukritę ledo luitai, o kai jie vartėsi, nukentėjusiajam galėjo sužalojimai atsirasti ir nuo ledo luitų, nes ledo luitas yra bukas. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, kai nukentėjęs pradėjo kumščiais prieš jį mosikuotis, t. y. pripažįsta, kad jis jam stovėdamas spyrė vieną kartą į ranką, bet spirdamas gali būti, jog pataikė į petį. Nurodė, kad visas įvykis vyko prie naktinio klubo, kur yra filmuojama, t. y. priešais policiją. Nors policijos komisariatas nuo įvykio vietos labai arti, tačiau kilus konfliktui į policiją nesikreipė, nes buvo šiek tiek išgėręs, be to taksi automobilis turėjo atvažiuoti už 5 min. Taip pat nemanė, kad konfliktas gali užsitęsti, kai gynėsi, pastūmė ir vieną kartą įspyrė ir kai nukentėjęs pradėjo kumščiais mosikuotis. Nurodė, kad jis tiesiog gynėsi, todėl nemanė, kad nukentėjęs kreipsis į policiją. Nurodė, kad prie klubo jie (kaltinamieji) buvo dviese, bet A. R. įsikišo į konfliktą ne iš karto, bet kai dar vienas pašalinis vyriškis puolė, tik tuomet A. įsikišo. Nurodė, kad nukentėjusiajam iš kojos spyrė į ranką, aukščiau alkūnės. Iš karto po to jį užkalbino nukentėjusio žmona, kuri sakė „nemušk mano vyro“, todėl jis pasisuko į ją ir nematė, ar po smūgio nukentėjęs nugriuvo, bet galėjo nugriūti. Po to nukentėjęs atsistojo ir toliau mosikavosi kumščiais. Nurodė, kad jis pats nukentėjusįjį įvykio metu ant žemės pervertė gal keturis kartus ir jį tiesiog laikydavo. Nurodė, kad jis (kaltinamasis) pirmas ėjo link tos vietos, kur turėjo atvažiuoti taksi automobilis, nuo įvykio vietos buvo nusisukęs, todėl nematė, kokius veiksmus toliau nuo klubo, gatvėje, atliko A. R. prieš nukentėjusįjį. Ėjo paspartintu žingsniu nuo įvykio vietos, kad tiesiog jo nepasivytų, nes manė, jeigu taksi neatvažiuos, eis namo pėsčiomis. Kad išvengti konflikto, jis (kaltinamasis) ėjo net už klubo, kad pasitikti atvažiuojantį taksi automobilį, į jį įsėsti ir tokiu būdu išvengti konflikto. Nurodė, kad paėjus toliau nuo klubo, jokio konflikto jau nebuvo, buvo tik rėkavimai. Pagrinde rėkė nukentėjusiojo žmona, rėkė „neliesk mano vyro“ ar kažką dar panašaus. Nurodė, kad jis nukentėjusiajam įspyrė šiek tiek paėjus nuo klubo link gatvės, kur jau kameros nefilmuoja, bet ten dar buvo klubo teritorija. Nurodė, kad kaltinime įvykio vieta ties pastatu, (duomenys neskelbtini), nustatyta teisingai. Pripažįsta, kad jis nukentėjusiajam įspyrė koja vieną kartą į ranką, aukščiau alkūnės. Kitų kaltinime nurodytų smūgių jis nepripažįsta. Nurodė, kad jis bandė išvengti konflikto, traukėsi į šalį nuo nukentėjusiojo, bet jis vėl prieidavo prie jo (kaltinamojo), jis vėl nuo nukentėjusio pasitraukdavo, jis (nukentėjęs) vėl prieidavo. Nukentėjusiojo žmona filmavo visą įvykį už klubo, tai jeigu būtų tas vaizdo įrašas, tai viską byloje išspręstų. Jis buvo iš moters dar paėmęs telefoną ir matė, kad ji įvykį filmavo. Nurodė, kad po įvykio jo paties šonkauliai irgi buvo mėlyni, buvo susižalojęs alkūnes, bet dėl to jis niekur nesikreipė, tiesiog darbe atostogų išėjo. Nurodė, kad tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, tikrai nukentėjusiajam nebuvo suduota. Sužalojimai jam labiau galėjo atsirasti nuo griuvinėjimo, galynėjimosi. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pagarsinti jo parodymai (2 t., b. l. 89-92), yra teisingi. Nurodė, kad nukentėjusiajam jis nesakė, kad yra (duomenys neskelbtini), jis nukentėjusiam tiesiog sakė, kad nenori konflikto, nes nori stoti mokytis (duomenys neskelbtini). Dabar dėl baudžiamosios bylos nebeturės tokios galimybės ten mokytis. Nurodė, kad nukentėjusiajam galėtų atlyginti po 1000 Eur neturtinės žalos, kad tik viskas užsibaigtų. Nurodė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1100 Eur, bet jam realiai lieka pragyventi apie 300 Eur, nes moka būsto, daiktų paskolą, nuomą už butą, komunalinius mokesčius. Savo turto, santaupų neturi. Nurodė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos savo dalį civilinio ieškinio yra atlyginęs. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį pripažįsta. Kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad nukentėjusiajam vieną kartą spyrė, kitų smūgių nepripažįsta. Tiesiog gindamasis neištvėrė, kai pradėjo nukentėjęs mosikuotis, spyrė nukentėjusiajam vieną kartą, bet jis (kaltinamasis) pirmas nepuolė, gynėsi. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažintų, bet ne tokiai pareikštai sumai, nes jam nebuvo padaryti jokie lūžiai ar pan., o tik sumušimai.
Motyvuojamoji dalis
Nors abu kaltinamieji kaltais padarę nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies, tačiau jų kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu.
Nukentėjęs M. M. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. 2023 m. kovo 10 d., prieš 24 val., su žmona atvyko (duomenys neskelbtini). Būdami klube vartojo alkoholinius gėrimus. Iš klubo išėjo kovo 11 d., apie 4 val., ir išsikvietę taksi automobilį, laukė jo stovėdami prie klubo. Belaukiant taksi, kažkaip pradėjo kalbėti su kaltinamaisiais, ko pasėkoje prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko jis prasidėjo, jis pats nepamena, bet jis kaltinamųjų nekoliojo, jie tik kalbėjosi. Kiek pamena, jį (nukentėjusį) bandė truputį pagąsdinti, sakė: „Tu nelįsk, atsitrauk, aš esu (duomenys neskelbtini). Bet jis kaltinamųjų nepuolė, bandė taikiai su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl čia tai vyksta, kodėl jie bando ar pagąsdinti, ar kažką, nors jis (nukentėjęs) nieko blogo nedaro. Nurodė, kad jam (nukentėjusiam) pasirodė, jog kaltinamieji jį gąsdina, nes sakė: „Nelįsk, (duomenys neskelbtini), tuoj tau čia bus“, ar kažką tokio. Bekalbant įvyko susistumdymas. Pirmas jį pastūmė L. Z., nuo ko jis (nukentėjęs) nugriuvo. Atsikėlęs jis pastūmė kaltinamąjį ir vėl jie susistumdė. Nurodė, kad pargriautas ant žemės ir vieno, ir kito kaltinamojo buvo daug kartų, o kurio tiksliai ir kiek kartų buvo pargriautas, tiksliai negali pasakyti. Prie paties klubo jis buvo pargriautas tik vieną kartą, o po to visas konfliktas vyko paėjus toliau nuo klubo, (duomenys neskelbtini). Ten buvo pargriautas ant žemės ir vieno, ir kito kaltinamojo, buvo spardomas. Nurodė, kad nepamena, ar A. R. jam įspyrė, bet jis jam (nukentėjusiam) pakišo koją ir jį pargriovė ant žemės, tik nežino kelintas kartas čia buvo, kai buvo pargriautas ant žemės. Iš viso ant žemės buvo pargriautas gal keturis kartus. Kaltinamasis L. Z. jam iš kojos spyrė į petį, nuo ko jis pargriuvo ant žemės, po ko abu kaltinamieji jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, bendrai suduodami ne mažiau septynių smūgių, nes tiek suskaičiavo skaudamų vietų Klinikose apžiūros metu. Nurodė, kad į policiją nenuėjo, nes jo kaip ir neužpuolė, jie susistumdė ir, jis norėjo taikiai kilusį konfliktą išspręsti, išsiaiškinti kodėl čia viskas vyksta, nes jis pats nėra konfliktiškas žmogus. Nurodė, kad ir jis pats (nukentėjęs) nelabai suprato, negali paaiškinti dėl kokios priežasties kilo žodinis konfliktas, tiesiog tarp jų įvyko kažkoks apsižodžiavimas. Nurodė, kad jis kaltinamųjų nekoliojo, o žmona gal ir galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kai jis (nukentėjęs) buvo pargriautas ir spardomas. Žmona ir rėkė, ir telefonu fotografavo, ir galiausiai tik jai pradėjus rėkti, kad kviečia policiją, tik tuomet kaltinamieji atsitraukė, pasišalino toliau. Žmona tik fotografavo įvykį, bet jo nefilmavo. Visas konfliktas vyko apie valandą laiko. Įvykio metu aktyvesnis buvo L. Z.. Kaltinime teisingai nurodyta, kad kaltinamasis A. R. tyčia pervertė jį ant žemės ir jam gulint, kartu su L. Z. kojomis abu jį spardė į įvairias kūno vietas. Nurodė, kad jis pats girtas negriuvinėjo, jam sužalojimai buvo padaryti tuomet, kai jis ant žemės pargriuvo nuo pastūmimo, nuo spyrio koja į petį. Nurodė, kad kaltinamieji jo neatsiprašė. Byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepateikė, nes nerinko kvitų, todėl neturi įrodymų. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai, buvo sukeltas didelis fizinis skausmas dėl peties sužalojimo, dėl ko negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą. Nedarbingumo nenorėjo ilgai tęsti, kadangi vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), ir jo darbo užmokestis priklauso nuo atliktų darbų, todėl jausdamas skausmą turėjo eiti dirbti. Dėl šios priežasties darbas buvo nekokybiškas, darbo tempas buvo sumažėjęs, dėl ko neteko nemažai pajamų. Dėl rankos skausmo jos negalėjo pakelti 6 mėn., dėl skausmo negalėjo gulėti ant dešinio šono, nors pasekmes jaučia iki šiol. Petys treška, jis deformavosi, įtvaras dėtas nebuvo, bet gydytojas pasakė, kad dėl tiek operuoti neverta, galutinai sugyti reikalingas laikas. Turėjo daug nepatogumų, turėjo važinėti į policiją, į apklausas, dėl ko prarado ir laiką, ir pinigus, nes jis gyvena iš vykdomos individualios veiklos gaunamų pajamų. Taip pat patyrė pažeminimą, pablogėjo reputacija, nes buvo sumuštas gatvėje. Nurodė, kad pripažįsta, kad iš dalies ir jis pats buvo kaltas, jog nenuėjo į šalį nuo kaltinamųjų. Tačiau jis prie kaltinamųjų nekibo, jis ėjo taikiai išspręsti kilusį konfliktą, norėjo išsiaiškinti, ko jie jį kolioja, kodėl jį gąsdina. Pripažįsta, kad tai darė įkyriai, bet jokių keiksmažodžių, jokių užgauliojimų jis kaltinamųjų atžvilgiu nevartojo, kol nebuvo pradėtas spardyti. O kai buvo spardomas galėjo rėkti ir pasakyti bet ką. Nei vieno smūgio kaltinamiesiems jis nesudavė ir nemėgino tai padaryti. Nurodė, kad visą įvykį matė jo sutuoktinė. Nurodė, kad kaltinamieji pasišalino tik tuomet, kai išgirdo kaip jo žmona telefonu kviečia policiją, jie tik dėl to ir pasišalino, palikę jį gulintį. Nurodė, kad L. Z. sakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, o A. R. buvo apsirengęs raudonos spalvos striuke. Nurodė, kad kas vyko prie paties klubo, tai jis nelaiko, kad tai buvo konfliktas ir dėl to jis jokių pretenzijų neturi, nes jis ten nebuvo sužalotas. Jis turi pretenzijų dėl to, kai buvau sužalotas paėjus toliau nuo klubo link gatvės. Teismo prašo civ. ieškinį tenkinti priteisti iš kaltinamųjų.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja D. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 181-186, 187-192) davė teisingus parodymus, kad 2023-03-11 su vyru M. M. ji buvo (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Klube jokių konfliktų nebuvo. Vėliau, klubui užsidarius, apie 04.00 val. ji su vyru išėjo į lauką ir ten tarp jos vyro ir nepažįstamų asmenų kilo žodinis konfliktas. Kiek atsimena, jiems stovint prie klubo, nepažįstamas vaikinas apsirengęs juodos spalvos striuke, pirmas užsipuolė jos vyrą. Šalia stovėjo vaikinas apsirengęs raudonos spalvos striuke, tačiau jis nieko nedarė. Vaikinas su juodos spalvos striuke pradėjo stumdyti jos vyrą. Vaikinas su juoda striuke pargriovė jos vyrą ant žemės ir jį užgulė, tai yra atsisėdo ant jo kūno. Tai pamačiusi ji puolė ginti savo vyrą ir iš nugaros užgulė ant vaikino su juoda striuke. Jai užgulus vaikiną matė, kad vaikinas bandė suduoti vyrui smūgius, tačiau ar jis juos sudavė neatsimena. Vėliau, kada vyras atsikėlė nuo žemės, jie ir toliau stumdėsi, konfliktavo su vaikinu, apsirengusiu juoda striuke. Kiek vėliau ji su vyru ėjo link pagrindinės A. M. gatvės, siekdami išvengti konflikto. Priėjus sankryžą, tai yra tarp išvažiavimo iš klubo ir pagrindinės A. M. gatvės, prie jų priėjo tie patys du vaikinai su juodos spalvos striuke ir raudonos spalvos striuke. Vaikinai kažką priėję pasakė, tačiau ką tiksliai neatsimena tik gali pasakyti, kad vaikinas su juodos spalvos striuke vieną kartą sudavė jos vyrui į petį, tačiau ar jis jam įspyrė ar sudavė kumščiu neatsimena. Po to, vaikinas su raudonos spalvos striuke, pargriovė vyrą ant žemės, tačiau kaip neatsimena ir jos vyrui M. M. gulint ant žemės, matė kaip vaikinai jį spardė kojomis. Tuo metu ji nuo vyro stovėjo per vieną ar du žingsnius. Ji buvo išsigandusi, toje vietoje buvo tamsu, gatvė neapšviesta. Pamačiusi, kad vaikinai spardo jos vyrą, ji skambino telefonu ir kvietė policiją. Įvykio metu ji vaikinus nufotografavo. Įvykio metu ji sužalota nebuvo.
Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad klubui užsidarius apie 3–4 val. nakties, su vyru išėjo iš klubo ir laukė prie klubo atvažiuojančio taksi automobilio. Jo laukė ne vieni, taksi atvažiuojant laukė ir kiti asmenys grupelėmis. Po kiek laiko laukti taksi automobilio liko ji su vyru ir kaltinamieji. Pirmi pradėjo kabinėtis prie jų kaltinamieji, pasakė kažkokį įžeidžiantį žodį. Tuomet vyras pradėjo eiti link jų, ji pradėjo raminti vyrą, nes žino kuo galiausiai viskas baigiasi. Dar būnant klube matė, kaip vienas iš kaltinamųjų, t. y. L. Z., buvo nervingas, konfliktavo su naktiniame klube buvusiais kitais asmenimis. Iš pradžių konfliktas vyko netoli klubo durų, vyko kažkoks apsistumdymas, užpuolė jos vyrą, ji bandė atitraukti vaikiną, kuris užkrito ant jos vyro. Po to kažkaip visi išsiskirstė, ji su vyru paėjo toliau nuo klubo, link sankryžos, kad greičiau sulaukti atvažiuojančio taksi automobilio. Tuomet prie jų dar kartą atėjo kaltinamieji, konfliktas vėl išsirutuliojo iki muštynių. Matė kaip jos vyrui buvo suduoti smūgiai rankomis jam į alkūnę, į petį, vyras buvo pargriautas, jam ne kartą buvo spirta iš kojos. Nurodė, kad kai jos vyras pargriuvo, tuomet kaltinamieji jį spardė, tiek vienas, tiek kitas kaltinamasis įspyrė po 3–4 kartus. Nurodė, kad ji tvirtina, kad tokios muštynės buvo. Sutuoktiniui buvo smarkiai sumuštas petys, dėl ko jis negalėjo apie mėnesį laiko dirbti. Kiek kartų sutuoktinis buvo parverstas ant žemės tikslai negali pasakyti, jai atrodo, kad du kartus. Įvykio metu buvo dar vienas liudytojas. Jis atsirado kažkur iš už kampo, kai jie jau buvo nuėję toliau nuo klubo, jau po sumušimo. Jis muštynėse nedalyvavo. Po to su tuo žmogumi jie buvo parvežti į namus, todėl jis galėjo girdėti, ką jie pasakojo policijos pareigūnams. Grįžus namo matė, kad vyro petys mėlynas, buvo ir įdrėskimų, mėlynių. Ant veido sužalojimų nebuvo. Nurodė, kad L. Z. ir būdamas klube konfliktavo su kitais klube buvusiais asmenimis, buvo išprašytas iš klubo apsaugos darbuotojų, po to vėl įleistas į klubą. Nurodė, kad jos vyras nėra agresyvus. Jis supyko tuomet, kai jam kaltinamieji žodžiu kažką įžeidžiančio pasakė. Buvo pasakyta, kad: „Aš (duomenys neskelbtini), aš tave sumušiu, ateik čia, asile“, ar kažkas panašaus. Jos nuomone, jie buvo užpulti be jokios priežasties. Tiesiog L. Z. kažką pasakė, jis buvo agresyvus. Jis sakė: „Aš esu (duomenys neskelbtini), tave sumušiu“. Gal jis ir sakė jos sutuoktiniui, kad „nelįsk“.
Liudytojas T. Š. parodė, kad 2023 m. kovo 10 d., vakare buvo (duomenys neskelbtini). Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ar klubo viduje vyko kokios muštynės, ar kas nors prie ko kabinėjosi, tikrai nežino, tik pamena kaip išėjo iš klubo, jam užsidarius. Išėjęs iš klubo bandė išsikviesti pavėžėjus ar taksi automobilį ir matė, kaip lauke vyko kažkoks konfliktas. Tą dieną buvo stipri lijundra ir buvo labai slidu. Jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pats nugriuvo. Kuo baigėsi konfliktas tikrai nežino, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atvažiavus policijos pareigūnams jis buvo nurodytas kaip liudytojas, todėl buvo pakviestas į policijos automobilį, bet jis, kiek atsimena, nieko policijos pareigūnams nepasakė. Policijos pareigūnai jį pavežė link namų, (duomenys neskelbtini), kur buvo išleistas. Nurodė, kad kas prie ko prikibo konflikto metu nematė, net neįsivaizduoja, tik atsimena, kad buvo kažkoks sąmyšis, jis bandė eiti pasidomėti. Atrodo prie sankryžos jis pats buvo parkritęs, bet jis su niekuo nekonfliktavo, jokiose muštynėse nedalyvavo. Atsimena, kad įvykio metu buvo vyriškis su moterimi, bet jų neatpažintų iš veido, kaip ir kaltinamųjų.
Liudytojas V. M., policijos pareigūnas, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 1-6) davė teisingus parodymus, kad 2023-03-11 dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką nuo 20.00 val. iki 08.00 val., kartu su kolege A. J., šaukinys jų buvo (duomenys neskelbtini). Apie 04.45 val., iš Kauno a. VPK budėtojo, gavo pranešimą, kad prieš 15 min., pranešėjos vyras mušėsi su kitu klubo lankytoju, nepažįstamas vyras pasišalinęs, pranešėja su vyru lauks (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), stovėjo vyras ir moteris. Pasiteiravus asmenų kas atsitiko, vyras ir moteris aiškino, kad jiems išėjus (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas tarp nepažįstamų asmenų. Vyras prisistatė kaip M. M., jis paaiškino, kad konfliktas su nepažįstamais asmenimis prasidėjo (duomenys neskelbtini), vėliau visas konfliktas tęsėsi atokiau (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini). Vyriškis minėjo, kad vienas iš vaikinų prisistatė, esantis (duomenys neskelbtini) ir vieną kartą ranka trenkė į galvos sritį ir du kartus spyrė į dešinės pusės petį, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. M. M. kalbėjo neaiškiai, nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo. 05.01 val. jam buvo patikrintas jo neblaivumas, nustatytas 2,34 promilių girtumas. Šalia buvusi moteris prisistatė kaip M. žmona D. M., ji buvo pilna emocijų, garsiai kalbėjo, ji taip pat svirduliavo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl alkotesteriu buvo patikrintas jos neblaivumas, 04.59 val. nustatytas 2,05 girtumas. Bendraudamas su nukentėjusiuoju ant jo veido jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, medikų pagalbos atsisakė. Asmenys kurie sumušė M. M. iš įvykio vietos buvo pasišalinę. Bendraujant su nukentėjusiuoju priėjo dar vienas neblaivus vyriškis, tačiau jis nebuvo susijęs su įvykiu ir prašė parvežti namo. Kadangi M. M. įvykio metu buvo neblaivus, todėl buvo informuotas, sekančią dieną išsiblaivius, kreiptis į policijos įstaigą, informuotas apie nukentėjusiojo teises ir galimybę gauti pagalbą, bei buvo įteiktas lankstinukas. M. M. su žmona ir kitas asmuo, priėjęs prie jų, tarnybiniu automobiliu buvo nuvežti namo.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėtas įvykis įvyko visai šalia policijos komisariato, toje pačioje gatvėje, pastatas priešais, todėl tiek kaltinamieji, tiek nukentėjęs galėjo atvykti į policijos komisariatą. Jie (pareigūnai) į įvykio vietą atvyko ne iš policijos komisariato, o iš miesto, gavę budėtojo pranešimą. Nurodė, kad policijos komisariatas naktį nedirba, yra tik įrengtas pagalbos mygtukas, kuriuo galima išsikviesti pagalbą. Nurodė, kad iš pradžių buvo sunku suprasti, kurioje vietoje įvyko įvykis. Nukentėjęs beveik nieko nepasakojo, daugiau jo žmona pasakojo, kas įvyko, ji daugiau arši buvo, gali būti dėl girtumo. Kiek pamena, vėliau jam tiek nukentėjęs, tiek jo žmona nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančio 2023-03-14 M. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad nukentėjęs pranešė, jog 2023-03-11 apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui buvo sumuštas dviejų nepažįstamų vaikinų, kurie iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 35-48).
Iš byloje esančio įvykio vietos pažiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietoje niekas nepaimta. Fotografuota (1 t., b. l. 49-51).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnale nurodyta, kad 2023-03-11 05.01 val. M. M. nustatytas 2, 34 promilių girtumas, o 04.59 val. D. M. nustatytas 2,05 promilių girtumas (1 t., b. l.55-56).
2023-11-07 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs M. M. patvirtino duotus parodymus ir parodė, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), kur jį sumušė nepažįstami asmenys, vienas vaikinas vilkėjo raudonos spalvos striuke, kitas vaikinas vilkėjo juodos spalvos striuke (1 t., b. l. 148-151);
Iš byloje esančios Valstybins teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 856/2023(02) matyti, kad M. M. nustatyti šie sužalojimai - dešinio peties sumušimas su petinio raktikaulio raiščio plyšimu, dešinio dilbio bei dešinės plaštakas minkštųjų audinių sumušimas ir su kraujosruvomis. Minėti sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Peties trauma galėjo išsivystyti tiek nuo spyrio į peties sritį, tiek ii griūnant. Minkštųjų audinių sumušimai dešinio dilbio ir dešinės plaštakos srityje padaryti dviem smūgiais kietu buku daiktu. Šie sužalojimai nebūdingi griuvimui ir greičiausiai padaryti spiriant. Objektyviai yra fiksuotos trys traumuotos kūno sritys - dešinys petys, dilbis bei plaštaka. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai trimis smūgiais. Remiantis medicininiais duomenimis nėra galimybės tiksliai nustatyti sužalojimų padarymo laiko, tuo labiau eiliškumo. Medikai aprašo ir skausmingumą dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, bet objektyvių traumos požymių šioje srityje nenurodė. Tokiu būdu yra tikėtina, kad M. M. patyrė dar mažiausiai vieną nedidelės energijos smūgį kietu buku daiktu į šią sritį ir tai sukėlė fizinį skausmą, tačiau nepaliko matomų sužalojimų. Petį taip sužaloti griūdamas galėjo ir pats tiriamasis. Dilbio ir plaštakos sužalojimai nebūdingi griuvimui ir toks traumos mechanizmas šiuo atveju mažai tikėtinas. Peties trauma su petinio raktikaulio raiščio plyšimu yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau dešimties parų. Dešinio dilbio bei plaštakos sumušimai vertinant juos atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą tiek jo padarymo metu, tiek ir vėliau (1 t., b. l. 162-164).
Iš byloje esančio 2023-04-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena, su vaizdo įrašais darytais 2023-03-11 (duomenys neskelbtini). Matyti, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusio prasidėjo prie naktinio klubo, matyti:
kad įrašas prasideda 04 val. 11 min. 44 sek. Vaizdas yra spalvotas, be garso, jame matosi įėjimas į klubą ir prie jo esanti apsnigta, padengta ledu aikštelė. Prasidėjus įrašui matosi prie įėjimo stovintis žmonių būrys, tarp kurių yra ir chaki spalvos striukę su gobtuvu vilkintis nukentėjusysis M. M.. Stovintys žmonės bendrauja tarpusavyje, kai kurie rūko.
Žemesnės instancijos teismas
04 val. 12 min. 02 sek., prie klubo durų per aikštelę ateina lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apie 20 metų amžiaus vaikinas( toliau- vaikinas Nr.1), vilkintis juodos spalvos striukę su gobtuvu, ant kurios krūtinės kairėje pusėje yra NIKE logotipas, pilkos spalvos džinsines kelnes, avintis tamsios spalvos sportinius batus. Vaikinas prieina prie durų ir sustoja.
04 val. 12 min. 12 sek., į aikštelę ateina lieso kūno sudėjimo, apie 20 metų amžiaus vaikinas, vilkintis oranžinės ir pilkos spalvų striukę su gobtuvu, kurios krūtinės kairėje pusėje yra NIKE logotipas( toliau- vaikinas Nr.2). Vaikinas sustoja prie kitų žmonių aikštelėje.
04 val. 12 min. 21 sek., vaikinas Nr. 1 ateina prie vaikino Nr. 2 ir atsistoja, paima po cigaretę ir rūkydami bendrauja.
04 val. 14 min. 10 sek., šviesa prie įėjimo užgęsta, todėl įsijungia kameros naktinis režimas, vaizdas tampa nespalvotas.
04 val. 15 min. į aikštelę ateina nukentėjusiojo žmona D. M. ir sustoja prie savo sutuoktinio. Tuo metu vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2 stovi netoli jų ir bendrauja su kažkokiu vyru.
Žemesnės instancijos teismas
M. M. 04 val. 15 min. 20 sek., M. M. prieina prie vaikino Nr. 1 ir kažką jam sako svirduliuoja, jo veiksmai nekoordinuoti, iš ko galima spręsti, kad jis neblaivus. Tuo metu vaikinas Nr. 2 kažką kalba su D. M..
04 val. 18 min. 30 sek., aikštelėje, kitiems žmonėms išsivaikščiojus ar išvažiavus taksi, lieka M. M. su sutuoktine ir vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2. Jie tarpusavyje bendrauja.
04 val. 19 min. 12 sek., vaikinas Nr. 1 bendraudamas su M. M., lėtai, neagresyviai jį nuo savęs atstumia. Į tai reaguodamas M. M. vėl eina prie vaikino Nr. 1 ir bando jį pastumti, tačiau šis jį sugriebia ir patraukia, dėl ko M. M. parvirsta ant sniego, o vaikinas Nr. 1 atsisėdęs ant jo jį laiko, nes M. M. muistosi, mojuoja kojomis. Vaikinas Nr. 1 M. M. nemuša, stengiasi laikyti jo kojas. Tuo metu D. M. prieina prie jų ir užgula ant vaikino Nr. 1 nugaros, į jį įsikabina.
04 val. 19 min. 32 sek., už kelių žingsnių stovėjęs ir į konfliktą nesivėlęs vaikinas Nr. 2 prieina prie ant žemės besimuistančių žmonių ir bando juos išskirti. M. M. visą laiką intensyviai mojuoja kojomis.
04 val. 19 min. 53., sek vaikinas Nr. 1 atsistoja su į jį vis dar įsikibusia D. M. ir paleidžia M. M.. Tuo metu į aikštelę ateina vaikinas Nr. 3.
Vaikinui Nr. 1 paleidus M. M. šis jį puola, mosuoja rankomis lyg norėdamas sugriebti ar suduoti. D. M. taip pat puola vaikiną Nr. 1, bando jį pastumti. Vaikinas Nr. 2 bando išskirti konfliktuojančius asmenis, tačiau M. M. toliau puola vaikiną Nr. 1, nors šis traukiasi ir siekia išvengti konflikto. Tuo metu vaikinas Nr. 3 stovi atokiau ir stebi konfliktą.
04 val. 20 min. 08 sek., M. M. toliau puolant vaikiną Nr. 1, šis jį sugriebia už rankos ir jie vėl nuvirsta ant žemės. D. M. prieina ir nuvirsta šalia. Vaikinas Nr. 1 atsistoja ir bando atsitraukti, tačiau M. M. kabinasi į jo rūbus.
Vaikinui Nr.1 atsistojus ir atsitraukus, M. M. vėl atsistoja ir puola atsitraukusįjį, tačiau nuvirsta ant žemės. Vaikinas Nr.1 stengiasi išvengti konflikto ir nesielgia agresyviai, tačiau M. M. atsistoja ir vėl jį puola. Netrukus M. M. dar du kartus virsta ant žemės, nors vaikinas Nr. 1 jau yra nuo jo pasitraukęs saugiu atstumu. Tuo metu kiti asmenys viską stebi iš šono.
04 val. 20 min. 34 sek., M. M. atsistoja ir priėjęs prie vaikino Nr. 1 įsikabina į jo rūbus, tačiau netrukus paleidžia ir kažką kalba mojuodamas rankomis. M. M. smarkiai svyruoja, nenustovi vietoje.
04 val. 20 min., 58 sek., M. M. prieina prie netoliese stovinčios žmonos ir vaikino Nr. 2, o vaikinas Nr. 1 stovi už kelių metrų. Tuo metu vaikinas Nr. 3 stovi aikštelėje, netoli įėjimo į klubą.
04 val. 21 min. 24 sek., D. M. prieina pasikalbėti prie vaikino Nr. 3, o kiti stovi ir kalbasi toliau.
04 val. 21 min. 53 sek., D. M. grįžta prie sutuoktinio ir kalbasi su vaikinais Nr.1 ir Nr.2.
04 val. 22 min. 19 sek., vaikinas Nr. 3 prieina prie likusių keturių asmenų, kurie tarpusavyje stumdosi, kažką kalba.
04 val. 22 min. 44 sek., vaikinas Nr. 3 bando suduoti ar suduoda vaikinui Nr. 1 ir nuvirta ant žemės. Tuomet vaikinas Nr.1 jam suduoda kelis kartus ranka, o vaikinas Nr. 2 bando spirti. Tada prie jų pribėga M. M. ir taip pat įsivelia į konfliktą. Visi keturi vaikinai nuvirsta ant žemės, o D. M. bando juos atskirti. Netrukus visi bekonfliktuojantys asmenys atsikelia ir pasitraukia toliau už automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio, todėl jų veiksmai nėra gerai matomi. Matosi, kad vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 stovi atokiau, o vaikino Nr.1 ir M. M. nesimato.
Žemesnės instancijos teismas
04 val. 23 min. 42 sek., į aikštelę, arčiau kameros ateina vaikinas Nr.1, o jam iš paskos D. M., kuri jį stumdo.
04 val. 23 min. 47 sek., iš už automobilio ateina M. M. ir eina link žmonos, kuri išskečia rankas ir neleidžia jam prieiti prie vaikino Nr. 1.
04 val. 24 min. 12 sek., D. M. vėl stumdo vaikiną Nr. 1 ir stumia jį link A. M. gatvės.
04 val. 25 min. 14 sek., M. M. su žmona ir vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2 pasitraukia link A. M. gatvės ir išeina iš stebėjimo kameros matymo lauko, o vaikinas Nr. 3 lieka stovėti aikštelėje. Vaizdo įrašas baigiasi 04 val. 27 min. 15 sek., (1 t., b. l. 62-65, 61).
Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėta minėta skaitmeninė laikmena, iš kurios matyti, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusio pirmiausia konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) ( nustatyta, kad kaltinamieji smurtinius veiksmus nukentėjusio atžvilgiu atliko toliau (duomenys neskelbtini), stebėjimo kameros įvykio vietos nefiksavo).
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtą nusikaltimą, t. y. A. R. ir L. Z. veikdami kartu, 2023 m. kovo 11 d. apie 04.15 val., ties pastatu, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, L. Z. grumtynių metu tyčia vieną kartą spyrė M. M. į dešinį petį dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po to nukentėjusiajam atsistojus, A. R., tyčia pervertė nukentėjusįjį ant žemės ir šiam gulint, A. R. kartu su L. Z. kojomis įspyrė nukentėjusiajam bendrai septynis kartus į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė M. M. dešinio peties sumušimą su petinio raktikaulio raiščio plyšimu, dešinio dilbio bei dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimą su kraujosruvomis, tuo sukėlė fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nors kaltinamieji kaltais prisipažino iš dalies, A. R. pripažino sudavęs gulinčiam nukentėjusiam t. y. spyręs vieną kartą į koją, nukentėjusio ant žemės neparvertė, spyrė dėl to, kad nukentėjęs jį puolė. L. Z. pripažino, kad buvo parvertęs nukentėjusį ant žemės, ant jo atsisėdęs ir jį laikė, kad nukentėjęs apsiramintų. Pripažįsta, kad vieną kartą koja spyrė nukentėjusiam kai jis stovėjo, gulinčio nukentėjusio nemušė. Spyrė į ranką aukščiau alkūnės, gali būti, kad pataikė į petį, nukentėjusį buvo parvertęs ant žemės gal 4 kartus. Nurodė, kad tiek jis, tiek bendrakaltinamasis nuo nukentėjusio gynėsi. Tačiau teismas jų duotus parodymus, kad nukentėjusiam tiek smūgių inkriminuotų kaltinime nesudavė, bei kad jie (kaltinamieji) gynėsi nuo nukentėjusio, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamųjų iškelta gynybos versija, paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Kaltinamųjų kaltė, įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais rašytiniais įrodymais. Teismas netikėti nukentėjusio parodymais neturi pagrindo. Jo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jis viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Nukentėjusio ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai vieni kitus papildo. Minėtų liudytojų parodymai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine su kitais išanalizuotais įrodymais. Netikėti liudytojos D. M. parodymais, teismas neturi pagrindo. Nustatyta, kad ji viena matė įvykį, nors ji ir yra nukentėjusio sutuoktinė, tačiau teismas jos duotus parodymus laiko patikimais. Jos parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, be to ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine su kitais išanalizuotais įrodymais. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nors konfliktas prasidėjo (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ir pats nukentėjęs, būdamas neblaivus, įkyriai kibo prie kaltinamųjų, tiek kaltinamieji tiek nukentėjęs konfliktavo, tačiau teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų smurtas kaltinamajame akte nurodytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kilo ne iš chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Kaltinamųjų veiksmus pieš nukentėjusį lėmė asmeninės paskatos, o ne noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės normų bei elgesio normų ignoravimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamieji uždraustus veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį, panaudodami fizinį smurtą, nukentėjusiajam padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad būtinosios ginties situacijos (BK 28 str.) bei būtino reikalingumo (BK 31str.), nebuvo.
Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).
Kaltinamieji naudodami smurtą nukentėjusio atžvilgiu - suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusio sveikatai, nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau privalėjo numatyti, kad tokios pasekmės gali kilti. Jie veikė neapibrėžta tyčia. Vertinant įvykio situaciją negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, gi jį mušė du asmenys, abu kaltinamieji, kurie nurodė, kad buvo truputį išgėrę, nesijautė apsvaigę nuo alkoholio, jie dviese buvo fiziškai stipresni nei stipriai neblaivus nukentėjęs. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamieji, nukentėjusį parvertus ir jam gulint (nukentėjęs nekėlė jokios grėsmės), abu kartu jį spardė į įvairias kūno vietas, bendrai apie 7 kartus. Be to abu kaltinamieji turėjo galimybę pasišalinti, nevartoti smurto. Be to nustatyta, kad įvykio metu nei vienas kaltinamasis nebuvo sužalotas, po įvykio medicininės pagalbos nesikreipė.
Teismas teisiamojo posėdžio metu nenustatė, kad kaltinamieji sužalojo nukentėjusį staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio elgesio, ar dėl neatsargumo. Nustatyta, kad kaltinamieji smurtą vartojo nukentėjusio atžvilgiu ne gindamiesi nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui. Kaltinamieji nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiam.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, į tai, kad nukentėjęs dar iki kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo, (duomenys neskelbtini) elgėsi taip pat rizikingai, pats būdamas neblaivus, stumdėsi su kaltinamaisiais, kibo, nors abi konfliktuojančios pusės turėjo galimybę pasišalinti, užbaigti konfliktą.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (prokuroras kaltinamajam akte nenurodė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių). Teismas kaltinamajame akte nenurodytas aplinkybes gali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti, taip formuojama ir teismų praktika (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikė kartu (bendrai), tačiau veikė spontaniškai, pirmas pradėjo daryti nusikaltimą L. Z., jis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu, po to prisidėjo kaltinamasis A. R., po to abu kaltinamieji vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu. Byloje nėra objektyvių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji susitarė daryti nusikalstamą veiką, tęsti ar užbaigti. Teismas šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia (grupės). Teisiamojo posėdžio metu nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jie patys tai neigia.
Kaltinamasis A. R. padarė 1 smurtinį nesunkų, tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Jis neteistas (2 t., b. l. 50-53), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 54-57), (duomenys neskelbtini) ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas (2 t., b. l. 60); (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 63), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 66); Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismas mano, jog atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Skirti įpareigojimus numatytus BK 48 str. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaltinamasis L. Z. padarė 1 smurtinį nesunkų, tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Jis neteistas (2 t., b. l. 101-104), baustas administracine tvarka vieną kartą (2 t., b. l. 105), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 114), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 66). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Skirti įpareigojimus numatytus BK 48 str. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Civ. ieškinys pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 129,18 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87-88) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais (1 t., b. l. 89-92), kaltinamieji civ. ieškinį pripažįsta, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš abiejų kaltinamųjų solidariai, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 129,18 Eur turtinės žalos už nukentėjusio gydymą, atlyginti.
Civ. ieškinys pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (1 t., b. l. 107-108) - dėl 257,60 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiam paskirtą ir išmokėtą ligos išmoką yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais (1 t., b. l. 109-124), civ. ieškinį pripažįsta ir kaltinamieji, todėl civ. ieškinys tenkintinas visiškai, priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio M. M. (1 t., b. l. 171-172), kuriuo prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų solidariai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jo naudai ir 800,00 Eur proceso išlaidų (už advokato paslaugas), tenkintinas iš dalies.
Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala nukentėjusiam buvo padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamiesiems. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėta, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad abiejų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiam M. M.. Nustatyta, kad nukentėjęs dėl padarytų nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, patyrė skausmą, kaltinamųjų bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam padaryta dešinio peties sumušimas su petinio raktikaulio raiščio plyšimu, dešinio dilbio bei dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruvomis, tuo sukelta fizinis skausmas, padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjęs neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė ir kitų nepatogumų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs nurodė, kad jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas dėl peties sužalojimo, dėl ko negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą. Nedarbingumo nenorėjo ilgai tęsti, kadangi vykdo individualią veiklą – automobilių remontą, ir jo darbo užmokestis priklauso nuo atliktų darbų, todėl jausdamas skausmą turėjo eiti dirbti. Dėl šios priežasties darbas buvo nekokybiškas, darbo tempas buvo sumažėjęs, dėl ko neteko nemažai pajamų. Dėl rankos skausmo jos negalėjo pakelti 6 mėn., dėl skausmo negalėjo gulėti ant dešinio šono, nors pasekmes jaučia iki šiol. Petys treška, jis deformavosi, įtvaras dėtas nebuvo, operacija nebuvo daryta, galutinai sugyti reikalingas laikas. Turėjo daug nepatogumų, turėjo važinėti į policiją, į apklausas, dėl ko prarado ir laiką, ir pinigus, nes jis gyvena iš vykdomos individualios veiklos gaunamų pajamų. Taip pat patyrė pažeminimą, pablogėjo reputacija, nes buvo sumuštas gatvėje. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamųjų. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, baimę, nepatogumus buityje, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3K-3-511/2004). Nukentėjęs nėra pareiškęs civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų galimybes atlyginti žalą. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-227-697/2022).
Be to, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 eurų iki 4000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1000-1500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3000-4000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).
Todėl teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, bei suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis nukentėjusiojo patirtam dėl sužalojimų skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti yra 1000,00 Eur. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai, bei atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusio elgesys prie išėjimo iš klubo buvo rizikingas, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio naudai, likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamųjų išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 176,177), matyti, kad nukentėjęs turėjo išlaidų –800,00 Eur, jis teismo prašo minėtas išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Nukentėjusį ikiteisminio tyrimo metu, bei teismui ruošė civ. ieškinį, t. y. nukentėjusį atstovavo, ruošė dokumentus - civ. ieškinį, adv. Raimundas Gargasas, jam už suteiktas paslaugas sumokėjo nukentėjęs, todėl iš kaltinamųjų, iš kiekvieno, priteistina minėtos išlaidos – t. y. po 400 Eur nukentėjusio naudai.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD laikmena esanti byloje (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį: laisvės apribojimu keturiems (4) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visos bausmės, laisvės apribojimo, laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
L. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį: laisvės apribojimu keturiems (4) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visos bausmės, laisvės apribojimo, laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civ. ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 129,18 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą tenkinti, priteisti iš abiejų kaltinamųjų A. R. ir L. Z. solidariai -129,18 Eur, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Civ. ieškinį pareikštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – dėl 257,60 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiam paskirtą ir išmokėtą ligos išmoką tenkinti, priteisti iš abiejų kaltinamųjų A. R. ir L. Z. solidariai -257,60 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio M. M. , dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. R. ir L. Z. – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusio M. M. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistųjų A. R. ir L. Z., iš kiekvieno po - 400 Eur (po keturis šimtus eurų) už nukentėjusiam M. M. suteiktą advokato pagalbą, nukentėjusio M. M. naudai.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD laikmeną esančią byloje (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistiesiems nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.